Administracinė byla Nr. I-1475-189/2012
Proceso Nr. 3-61-3-02582-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 28
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko,
sekretoriaujant Daliai Kalantienei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Litesko“ (filialas „Kelmės šiluma“) atstovui advokatui Ruslanui Černiauskui,
atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms Ramunei Zailskienei ir Raimondai Ragelytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litesko“ (filialas „Kelmės šiluma“) atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja su skundu (b. l. 1-17), patikslintu skundu (b. l. 82-83), bei papildomais paaiškinimais (b. l. 174-182) kreipėsi į teismą prašydamas:
1). taikant reikalavimo užtikrinimo priemones sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-26 nutarimo Nr. 03-332 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2011-2015 metams“ galiojimą iki šios administracinės bylos nagrinėjimo pabaigos - reikalavimas patenkintas teismo 2011-11-30 nutartimi (b.l. 73).
2). Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-26 nutarimą Nr. 03-322 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ (skundžiamas nutarimas – b.l. 65-66; t.y. Nutarimas dėl kainos).
3). Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-26 nutarimą Nr. 03-332 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2011-2015 metams“ (skundžiamas nutarimas – b.l. 67; t.y. Nutarimas dėl remonto).
4). Įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją:
4.1. atlikti 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano derinimo su Pareiškėju UAB „Litesko“ filialu „Kelmės šiluma“ procedūrą ir iš naujo svarstyti 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano suderinimo klausimą laikantis Šilumos kainų nustatymo metodikos reikalavimų bei tvarkos;
4.2. įvykdžius 4.1 punkte nurodytus įpareigojimus nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ bazinės šilumos energijos kainos dedamąsias;
4.3. vykdant 4.2 punkte nurodytą įpareigojimą įvertinti ir numatyti pareiškėjos UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ negautų pajamų kompensaciją dėl neteisėto ir nepagrįsto Pareiškėjos sąnaudų ir bazinės kainos dedamųjų sumažinimo priimant ir taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-26 nutarimą Nr. 03-322 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ (reikalavimai išdėstyti b.l. 15-16).
5). Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-12-12 nutarimą Nr. 03-425 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (reikalavimas išdėstytas b.l. 83; skundžiamas nutarimas – b.l. 85; t.y. Nutarimas dėl vienašališko nustatymo).
Paaiškino, kad UAB „Litesko“ yra išduota šilumos tiekimo licencija Nr. (duomenys neskelbtini), suteikianti pareiškėjui teisę užsiimti šilumos tiekimo veikla Kelmės savivaldybės teritorijoje. Šią teisę pareiškėja realizuoja per savo filialą „Kelmės šiluma“.
Nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 32 str. 4 d. ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2009-07-08 nutarimu patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau - Metodika), pareiškėja 2010-10-11 raštu Nr. 1.21-407 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų“ (b. l. 18-19) ir 2011-08-24 raštu Nr. 1.21-426 „Dėl papildomų duomenų šilumos kainos dedamųjų projektui“ (b. l. 20) pateikė Komisijai šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą (toliau - Projektas) ir dokumentus, reikalingus bazinės kainos skaičiavimams pagrįsti, tame tarpe 2011-2015 metų UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ turto priežiūros ir eksploatavimo planą (toliau - Remonto planas) (b. l. 21). Komisijos Komunalinių paslaugų skyrius 2011-09-26, 2011-09-30 organizuojamam Komisijos posėdžiui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-46, toliau - Pažyma), kurios priede „Šilumos tiekimo sąnaudų suvestinė“ (b. l. 47, toliau – Pažymos priedas) 6.1.1 eilutėje apskaičiavo žymiai mažiau (vidutinė metinė suma 98 000 Lt) turto priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų (toliau - Remonto sąnaudos) nei buvo numatyta pareiškėjos Projekte (vidutinė metinė suma 149 000 Lt), t.y. net 35 proc. mažiau nei apskaičiuota pareiškėjos.
Pažymėjo, jog susipažinus su Pažymoje pateiktais skaičiavimais ir šių skaičiavimų pagrindimu, 2011-09-28 raštu Nr. 1.61-483 (b. l. 48-53) kreipėsi į Komisiją nurodant jog, Pažymos priede nurodytų Remonto sąnaudų skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti bei pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Komisijos Komunalinių paslaugų skyrius 2011-10-20 po pakarotino Projekto išanalizavimo, pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-60, toliau – Pažyma 2), kurios priede „Šilumos tiekimo sąnaudų suvestinė“ (b. l. 61, toliau - Pažymos 2 priedas), 6.1.1 eilutėje apskaičiavo žymiai mažiau (vidutinė metinė suma 66 000 Lt, nevertinant 32 000 Lt šilumos punktų remonto sąnaudų) turto priežiūros ir eksploatavimo sąnaudų nei buvo numatyta pareiškėjos Projekte (vidutinė metinė suma 117 tūkst. Lt, nevertinant 32 000 Lt šilumos punktų remonto sąnaudų), t.y. net 44 proc. mažiau nei apskaičiuota pareiškėjos.
Nurodė, jog susipažinus su Pažymoje pateiktais skaičiavimais 2011-10-21 raštu Nr. 1.21-526 (b. l. 62-64) pakartotinai kreipėsi į Komisiją dėl Pažymoje nurodytų Remonto sąnaudų skaičiavimų nepagrįstumo. Tačiau Komisija neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas pastabas ir pritarė Komisijos Komunalinių paslaugų skyriaus Pažymoje pateiktiems skaičiavimais bei siūlomų nutarimų projektams.
Komisija 2011-10-26 priėmė nutarimą Nr. 03-322 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ (toliau - Nutarimas dėl kainų, b. 1. 65-66), kuriuo pareiškėjui nustatė bazinės šilumos energijos kainos dedamąsias, ir 2011-10-26 nutarimą 03-332 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2011-2015 metams“ (toliau - Nutarimas dėl remontų, b. 1. 67), kuriuo nutarė nederinti Remonto plano ir įpareigojo pareiškėją per 30 dienų pateikti Komisijai pakoreguotą filialo „Kelmės šiluma“ (remonto) planą vidutinei metinei 98 000 Lt sumai.
Nesutikimą su priimtais Nutarimais pareiškėja grindžia argumentais, jog Nutarimai pareiškėjui sukelia tiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes visam penkerių metų bazinės šilumos – kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiui, taip pat neužtikrina būtinųjų sąnaudų licencijuojamai šilumos tiekimo veiklai vykdyti, kas ir sukelia grėsmę šilumos tiekimo vartotojų saugumui ir patikimumui. Pažymėjo, jog Komisijos Nutarimai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nurodytus administracinio akto negaliojimo pagrindus, nes Nutarimai savo turiniu prieštarauja Metodikos 64 p., 65 p., 80.1 p., 99 p., 103 p., ŠŪĮ 32 str. 2 d., be to, priimant Nutarimus buvo pažeistos pagrindines procedūros, ypač skaidrumo ir objektyvumo principų reikalavimai.
Dėl argumentų, jog remonto sąnaudos apskaičiuotos ir nustatytos pažeidžiant Metodiką ir ŠŪĮ nurodė, jog skirtumas tarp pareiškėjos ir Komunalinių paslaugų skyriaus, apskaičiuojant vidutines metines Remonto sąnaudas, paskaičiavimų susidarė todėl, kad vadovaujantis Metodikos 80.1 p., nebuvo įvertintos paskutinių praėjusių trejų kalendorinių metų (2008-2010 m.) vidutinės faktinės sąnaudos. Teigia, jog imperatyviai nustatytų Metodikos 80.1 p. reikalavimų nesilaikymas lemia Remonto sąnaudų ir bazinių kainų, į kurias įeina Remonto sąnaudos, apskaičiavimo nepagrįstumą. Todėl Komunalinių paslaugų skyrius nevertindamas 2008-2010 metų ataskaitinio laikotarpio duomenų, pažeidė Metodikos 80.1 punkto reikalavimus, dėl ko negalėjo objektyviai apskaičiuoti pagrįstų remonto sąnaudų.
Nurodė, jog apskaičiuojant 2011-2015 metų Remonto kasmetines sąnaudas nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos esminius skirtumus nuo kitų V grupės šilumos tiekėjų, dėl ko buvo netinkamai pritaikyti 2010 m. šilumos tiekėjų lyginamosios analizės duomenys. Pažymėjo, jog 2010 m. šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodiklių 8/9 lentelėje „Remonto sąnaudos“ nurodyta, kad V grupės šilumos tiekėjų remonto sąnaudos gamyboje, tenkančios eksploatuojamų įrenginių instaliuotos galios vienetui, yra 2187 Lt/MVV. Todėl, pareiškėjos Remonto sąnaudos gamyboje negali būti mažesnės nei 49 841,73 Lt (pareiškėjos instaliuota galia 22,79 MW galia x 2187 Lt/MW= 49 841,73 Lt), tačiau tai nereiškia, kad šios sąnaudos negali būti padidinamos atsižvelgiant į kiekvieno V grupės šilumos tiekėjo faktinę situaciją ir skirtumus nuo kitų tos pačios grupės tiekėjų. Pareiškėjos teigimu spręsti apie gamybos remonto sąnaudų dydį vien pagal instaliuotą galią yra neobjektyvu ir netikslu, nes gamybos remonto sąnaudos priklauso taip pat ir nuo katilinių skaičiaus ir jose naudojamos įrangos senumo. Nurodė, jog atlikta kelių V grupės šilumos tiekimo įmonių bazinių gamybos remonto sąnaudų analizė, įrodo, jog vien instaliuota galia nėra indikatyvus rodiklis gamybos remonto sąnaudoms nustatyti, pvz.: UAB „Birštono šiluma“ ir pareiškėjos instaliuota galia yra beveik vienoda, tačiau jų aptarnaujamų katilinių skaičius yra skirtingas (Birštone 1, Kelmėje 5). Taip pat pažymėjo, kad pagrindinę pareiškėjos gamybos remonto sąnaudų dalį sudaro biokuro katilo remontas, kuris dirba vidutiniškai 7840 valandų per metus, o toks darbo valandų skaičius kiekvienais metais reikalauja skirti vidutiniškai ne mažiau kaip po 100 000 Lt katilo ir jo agregatų remontams. Nurodė, kad Remonto sąnaudų dydis reikšmingas nustatant bazinės šilumos kainos dedamąsias ir derinant Remonto planą, todėl Nutarimas dėl kainos ir Nutarimas dėl remonto yra neteisėti iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Dėl pagrindinių procedūrų pažeidimo priimant Nutarimą dėl kainos ir Nutarimą dėl remonto nurodė, jog Komisijos Pažymoje 1 ir Pažymoje 2, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami Nutarimas dėl kainos ir Nutarimas dėl remonto, nurodomas Remonto sąnaudų apskaičiavimo ir nustatymo pagrindimas pažeidžia įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, proporcingumo ir objektyvumo principus.
Dėl Remonto sąnaudų apskaičiavimo ir nustatymo bei Remonto plano derinimo nurodė, jog kaip numato ŠŪĮ 30 str. 13 d. 5 p., šilumos tiekėjas turi pareigą derinti su licenciją išdavusią institucija (su Komisija) valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus, todėl atsižvelgiant į Remonto planų svarbą sistemos patikimumui ir tiekimo nepertraukiamumui, Komisija yra įpareigotina atlikti Remonto plano derinimo procedūrą, kuri dėl savo svarbos ir įtakos vartotojų gerovei negali būti tik formali. Be to, Komisija derinimo procedūros metu turi užtikrinti, kad tiekėjo pateiktas Remonto planas būtų pakankamas sistemos saugumui ir tiekimo patikimumui pasiekti. Todėl tuo atveju, jei Remonto plane būtų aptinkama trūkumų, tai šių trūkumų nustatymas / nurodymas pareiškėjui turi būti aiškiai motyvuotas, pagrįstas teisės aktais, ekonominiais ir techniniais rodikliais. Pažymėjo, jog būtent tokia derinimo procedūra yra nustatyta Komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. 03-100 patvirtintoje Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkoje (59 p. analogija). Teigia, jog šiuo atveju Komisija, atsisakydama derinti jai pateiktą Remonto planą, jeigu matė pagrindą, kokia nors apimtimi mažinti būtinas remonto sąnaudas, privalėjo pateikti pareiškėjui pastabas, t. y. nurodyti, kokių darbų Komisijos nuomone visai nereikia, o kurių apimtys turėtų būti sumažintos. Nagrinėjamu atveju Komisija neatliko privalomos Remonto plano derinimo procedūros. Jeigu ir buvo aptikti kokie nors konkretūs Remonto plano trūkumai, Komisija nemotyvavo, kokie yra konkretūs Remonto plano, ar atskirų jo dalių trūkumai, neteikė jokių paaiškinimų tiekėjui dėl konkrečių paskaičiavimų, taip pat nevykdė konsultacijų ir derybų su pareiškėju. Todėl, šiuo atveju, Komisija priimdama vienašališką sprendimą veikė pažeisdama teisėtumo, objektyvumo ir proporcingumo principus.
Apibendrinant nurodė, jog ginčijami Nutarimai yra neteisėti todėl privalo būti panaikinti, nes juos priimant buvo pažeisti pagrindiniai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 str. ir 8 str., bei Komisijos darbo reglamento 3 p. ir 61 p. nustatyti procedūriniai principai, tame tarpe įstatymo viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, proporcingumo ir objektyvumo principai, turėję užtikrinti objektyvų ir visapusišką visų su Remonto sąnaudų apskaičiavimu ir nustatymu susijusių aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunduose išdėstytus argumentus. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime (b. l. 89-97) prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad skundžiami Nutarimai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, t. y. remonto sąnaudos apskaičiuotos ir nustatytos pažeidžiant Šilumos kainų nustatymo metodiką ir Šilumos ūkio įstatymą nurodė, jog tiek pareiškėjos remonto plane pateikta sąnaudų suma, tiek ir vidutinės paskutinių trejų praėjusių metų vidutinės remonto sąnaudos buvo didesnės nei V grupės lyginamosios remonto sąnaudos, todėl Komisijos Komunalinių paslaugų skyrius būtinąsias remonto sąnaudas apskaičiavo atsižvelgdamas į Metodikos 65 punktą. Vadovaujantis 2010 metų Šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodikliais (viešai paskelbtais Komisijos tinklalapyje), bazinių šilumos gamybos kainos dedamųjų skaičiavimuose remonto darbų sąnaudos buvo nustatytos taikant V grupės šilumos tiekimo įmonių remonto sąnaudas gamyboje apibrėžiantį rodiklį (Lt/MW), kuris parodo, kiek remonto sąnaudų gamyboje tenka eksploatuojamų įrenginių instaliuotos galios vienetui. Taip pat pažymėjo, kad šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodikliai parengti sugrupavus šilumos tiekėjus į grupes pagal per metus realizuojamą šilumos kiekį, todėl nėra pagrindo pareiškėjos argumentui, kad Komisija netinkamai pritaikė 2010 metų Šilumos tiekėjų lyginamosios analizės duomenis, nes būtent pagal šį kriterijų UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ yra priskirta V grupei ir pagal šią grupę apibūdinančius rodiklius buvo apskaičiuotos remonto darbų sąnaudos. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos planuojamos remonto sąnaudos instaliuotos galios vienetui (4429,8 Lt/MW) net du kartus viršijo V grupės įmonių rodiklį (2187 Lt/MW), pareiškėjos pateiktos remonto darbų sąnaudos gamyboje buvo sumažintos nuo 101 tūkst. Lt iki 50 tūkst. Lt (2187 Lt/MWx 22,79 MW).
Dėl skundo argumento, jog pareiškėja pateikė Remonto planą tik tokiems darbams, kurie jo nuomone yra būtini atlikti siekiant užtikrinti patikimą ir savalaiki vartotojų aprūpinimą šilumos energija nurodė, jog Komisija, kaip ekonominis reguliuotojas, pareiškėjos pateiktą 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) planą vertino pagal kompetenciją - ekonominiu aspektu. Pažymėjo, jog Komisija nėra kompetentinga minėtą planą vertinti techniniu aspektu (nurodyti, kokių turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) pareiškėjai nevykdyti ar vykdyti iš dalies), todėl Komisija, priimdama Nutarimą dėl remonto, neprieštaravo darbams, nurodytiems pareiškėjo parengtame turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plane, nereikalavo sumažinti jų apimties o vadovaudamasi teisės aktais ir lyginamaisiais rodikliais tik nustatė tam tikrą būtinųjų sąnaudų lygį remonto darbams atlikti. Atkreipė dėmesį, kad Komisija, apskaičiuodama 98 tūkst. Lt (66 tūkst. Lt per metus be šilumos punktų nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) sąnaudų sumą vadovavosi teisės aktais ir užtikrino Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo ir mažiausių sąnaudų užtikrinimo principą. Todėl mano, kad apskaičiuota 98 tūkst. Lt (66 tūkst. Lt per metus be šilumos punktų nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) sąnaudų suma yra pakankama pareiškėjos 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plane numatytiems darbams atlikti. Taip pat pažymėjo, kad sąnaudų mažinimas turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano įvykdymui užtikrina, kad kokybiškos, teisės aktų reikalavimus atitinkančios paslaugos vartotojui bus teikiamos mažiausiomis ir pagrįstomis kainomis, ir nedaro įtakos remonto darbų techninei kokybei. Todėl pareiškėjos pateikti argumentai dėl grėsmės patikimam, saugiam ir nepertraukiamam šilumos energijos tiekimui šilumos vartotojams yra nepagrįsti faktiniais duomenimis, todėl negali būti vertinami kaip įrodymai ABTĮ 57 straipsnio prasme.
Dėl skundo argumento, kad priimant skundžiamus nutarimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl to Nutarimai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais, nurodė, jog šie argumentai yra nepagrįsti, nes Komisija, priimdama skundžiamus Nutarimus, laikėsi visų taisyklių ir procedūrų. Pažymėjo, jog pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju remonto sąnaudų apskaičiavimo ir nustatymo pagrindimas pažeidžia įstatymo viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, proporcingumo ir objektyvumo principus. Tačiau pareiškėja tik išvardino visus principus, bet nesukonkretino bei neįvardino tikslių Komisijos veiksmų bei procedūrų, kurios buvo pažeistos ar kuriomis buvo paneigtas minėtų principų laikymasis įgyvendinant Komisijai jai priskirtas funkcijas.
Dėl pareiškėjos argumento, kad Komisija netinkamai vykdė Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 5 p. įtvirtintą valdomo turto bei eksploatavimo planų derinimo procedūrą nurodė, kad derinimo procedūros iniciatyva yra numatyta ne Komisijai, o pačiam šilumos tiekėjui, šiuo atveju UAB „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“. Todėl Komisijos vaidmuo derinimo procedūroje apima tik plane pateiktas remonto sąnaudas pripažinti pagristomis arba ne. Pažymėjo, jog Komisija neprivalo duoti tikslių nurodymų pareiškėjai, kaip turėtų būti keistinas pats planas ar detalizuoti būtinas remonto investicijas. Atkreipė dėmesį, jog kadangi teisės aktai nenumato konkrečių turto priežiūros planų derinimo procedūrų, todėl Komisija šiuos planus derina skaičiuodama bazines šilumos kainų dedamąsias, lėšų poreikį remonto darbams įvertindama pagal Metodikos nuostatas. Taip pat nurodė, jog Šilumos ūkio įstatymo nuostata (30 str. 13 d. 5 p.), reiškia, kad Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl derinimo, t.y. Komisija savo kompetencijos ribose turi teisę spręsti - derinti ar nederinti remonto planą už atitinkamus metus, o jei derinti, tai kokia apimtimi.
Apibendrinant nurodė, jog priimant skundžiamus nutarimus nėra pareiškėjos nurodytų procedūrinių pažeidimų, todėl nėra įstatyminio pagrindo juos naikinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
1. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjos teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovė turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).
Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovės paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėja skunde ir atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).
2. Pareiškėja skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose (t.y. raštuose Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai) nurodytais motyvais ir bylos įrodymais nepatvirtino ginčijamų nutarimų, priimtų susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo. Neįtikinamai nurodoma, jog remonto sąnaudų apskaičiavimo ir nustatymo pagrindimas pažeidžia įstatymo viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, proporcingumo ir objektyvumo principus. Skunde yra įvardinta teisės teorijos taisyklių, teismų praktikos, tačiau tai ir paminėti principai nekonkretizuoti ir nepritaikyti ginčo situacijos įvertinimui (t. y. patvirtinant ar paneigiant konkrečias ginčo faktines aplinkybes, nenurodyta Komisijos veiksmų bei procedūrų, kurios buvo pažeistos ar kuriomis buvo paneigtas minėtų principų laikymasis viešojo administravimo veikloje, įgyvendinant Komisijai priskirtas funkcijas).
3. Argumentuota ginčijamuose nutarimuose ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šalių aptariamose pažymose išdėstytos faktinės aplinkybės, išvados (pažyma Nr. 1, Nr. 2; b.l. 22, 55).
4. Pareiškėja skunduose išdėstytais motyvais ir galutiniais reikalavimais prašo (b.l. 1-17, 82-83; palikta pareiškėjos atstovo nurodyta reikalavimų numeracija) :
1). taikant reikalavimo užtikrinimo priemones sustabdyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-26 nutarimo Nr. 03-332 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2011-2015 metams“ galiojimą iki šios administracinės bylos nagrinėjimo pabaigos - reikalavimas patenkintas teismo 2011-11-30 nutartimi (b.l. 73).
2). Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-26 nutarimą Nr. 03-322 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ (skundžiamas nutarimas – b.l. 65-66; t.y. Nutarimas dėl kainos).
3). Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-26 nutarimą Nr. 03-332 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2011-2015 metams“ (skundžiamas nutarimas – b.l. 67; t.y. Nutarimas dėl remonto).
4). Įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją:
4.1. atlikti 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano derinimo su Pareiškėju UAB „Litesko“ filialu „Kelmės šiluma“ procedūrą ir iš naujo svarstyti 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano suderinimo klausimą laikantis Šilumos kainų nustatymo metodikos reikalavimų bei tvarkos;
4.2. įvykdžius 4.1 punkte nurodytus įpareigojimus nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ bazinės šilumos energijos kainos dedamąsias;
4.3. vykdant 4.2 punkte nurodytą įpareigojimą įvertinti ir numatyti Pareiškėjos UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ negautų pajamų kompensaciją dėl neteisėto ir nepagrįsto Pareiškėjos sąnaudų ir bazinės kainos dedamųjų sumažinimo priimant ir taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-10-26 nutarimą Nr. 03-322 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ (reikalavimai išdėstyti b.l. 15-16).
5). Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-12-12 nutarimą Nr. 03-425 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (reikalavimas išdėstytas b.l. 83; skundžiamas nutarimas – b.l. 85; t.y. Nutarimas dėl vienašališko nustatymo).
5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra valstybės įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai patv. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747; 1 p.-5 p.).
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatais.
Komisija yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.
Pagrindinis komisijos uždavinys – prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka (Komisijos nuostatų 5 p.).
5.1. Komisija atlieka šias funkcijas (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 str. 8 d.; Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2224; Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)) :
1) tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;
2) nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;
4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą. Atlieka ir kitas šiame straipsnyje numatytas funkcijas.
5.2. Komisijos funkcijas bei kompetenciją centralizuoto šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sektoriuose nustato Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259).
5.3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo šilumos kainodaros 32 str. 4 d. reglamentuota, jog šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pastabas, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą.
5.4. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 5 p. konstatuota, jog licencijos turėtojas privalo vykdyti 30 str. nurodytas licencijuojamos veiklos sąlygas, tame tarpe, derinti su licenciją išdavusia institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus ir nustatyta tvarka teikti licenciją išdavusiai institucijai informaciją apie jų vykdymą (licencijos turėtojas – UAB „Litesko“; licenciją išdavusi institucija - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija).
5.5. UAB „Litesko“ 2010 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1.21-407 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų“ (b.l. 18), 2011 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1.21-426 „Dėl papildomų duomenų šilumos kainos dedamųjų projektui“ (b.l. 20) pateikė Komisijai UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą (toliau - Projektas) bei dokumentus, reikalingus bazinės kainos skaičiavimui.
Komisijos Komunalinių paslaugų skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patikrino Įmonės pateiktą šilumos bazinės kainos dedamųjų projektą bei 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) planą, o išvadas užfiksavo Komunalinių paslaugų skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ (b.l. 26; toliau - Pažyma Nr. 1).
5.6. UAB „Litesko“ 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 1.61-483 (b.l. 48) kreipėsi į Komisiją nurodydamas, kad Pažymoje Nr. 1 nurodyti remonto sąnaudų skaičiavimai yra nepagrįsti. Komisijos Komunalinių paslaugų skyrius, pakartotinai išanalizavęs Pareiškėjos pateiktą Projektą, 2011 m. spalio 20 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Komisijos 2011 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko" filialo „Kelmės šiluma" šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ patikslinimo“ (toliau – Pažyma Nr. 2).
5.7. UAB „Litesko“ nesutikdamas su Pažymoje Nr. 2 pateiktais skaičiavimais ir jų pagrindimu, 2011 m. spalio 21 d. raštu Nr. l.21-526 (b.l. 62) kreipėsi į Komisiją ir pakartotinai nurodė, kad šioje pažymoje nurodytų remonto sąnaudų skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
5.8. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi ir 30 straipsnio 13 dalies 5 punktu, Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu 03-96 (Žin., 2009, Nr. 92-3959; toliau - Metodika), atsižvelgdama į Pažymoje Nr. 1 ir Pažymoje Nr. 2 išdėstytus Komunalinių paslaugų skyriaus siūlymus ir kitas posėdžio metu išsakytas pastabas, 2011 m. spalio 26 d. priėmė skundžiamus nutarimus, kuriais nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias ir nederino UAB „Litesko“ pateikto 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano ir įpareigojo UAB „Litesko“ per 30 dienų pateikti Komisijai pataisytą remonto darbų planą vidutinei metinei 98 tūkst. Lt sumai.
6. Įvertinus ginčo šalių veiksmų seką (t.y. 5 punktas su 5.1. – 5.8. papunkčiais), jų surašytų dokumentų turinį, ginčo šalių kompetenciją ir jų atliekamas funkcijas, darytina išvada, jog pareiškėjos teiginio – skundžiami nutarimai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos teises bei teisėtus interesus – motyvacija nėra adekvati aptartų paminėtų rašytinių įrodymų visumai, teisės aktų nuostatoms.
7. Komisijos 2011-10-26 nutarimas Nr. 03-332 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2011-2015 metams“ (Nutarimas dėl remonto).
7.1. UAB „Litesko“ nuostata, jog vidutines metines remonto sąnaudas 2011-2015 metų laikotarpiui Komisija nepagrįstai sumažino pareiškėjos Projekte pateiktą sąnaudų 149 tūkst. Lt (117 tūkst. Lt be šilumos punktų remonto sąnaudų) sumą iki 98 tūkst. Lt (66 tūkst. Lt be šilumos punktų remonto sąnaudų), taip pažeisdama Metodikos 65 bei 80.1 punktų, Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d. nuostatas, nėra teisinga.
7.2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tinkamai pritaikė 2010 metų Šilumos tiekėjų lyginamosios analizės duomenis, pagal šį kriterijų UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ yra priskirta V grupei ir pagal šią grupę apibūdinančius rodiklius buvo apskaičiuotos remonto darbų sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos planuojamos remonto sąnaudos instaliuotos galios vienetui (4429,8 Lt/MW) du kartus viršijo V grupės įmonių rodiklį (2187 Lt/MW), Pareiškėjos pateiktos remonto darbų sąnaudos gamyboje buvo sumažintos nuo 101 tūkst. Lt iki 50 tūkst. Lt (2187 Lt/MW x 22,79 MW).
7.3. Komisija, apskaičiuodama 98 tūkst. Lt (66 tūkst. Lt per metus be šilumos punktų nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) sąnaudų sumą, vadovavosi teisės aktais ir užtikrino Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo ir mažiausių sąnaudų užtikrinimo principą. Komisija pareiškėjos pateiktą 2011-2015 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) planą vertino ekonominiu aspektu.
7.4. Komisija, nustatydama remonto sąnaudas, nepažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir Metodikos 65 p. ir 80.1 p. nuostatas, Komisijos atlikti skaičiavimai dėl remonto atitinka skaičiavimo motyvacijai.
8. Komisijos 2011-10-26 nutarimas Nr. 03-322 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ (Nutarimas dėl kainos).
Ginčo šalių oficialiuose dokumentuose nurodoma pozicija ir jos argumentacija (tame tarpe Pažymos Nr. 1 ir Pažymos Nr. 2 turinys) patvirtina, jog šilumos kainos buvo skaičiuojamos vadovaujantis tiek Šilumos ūkio įstatyme, tiek Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis. Komisija, būdama viešojo administravimo subjektu, neturi įstatyminės pareigos užtikrinti tik Pareiškėjos subjektyviais skaičiavimais pagristų ekonominių interesų (VAĮ 3 str. 3 d.).
9. Komisijos 2011-12-12 nutarimas Nr. 03-425 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (Nutarimas dėl vienašališko nustatymo).
Komisijos Nutarimu dėl kainos vienašališko nustatymo nustatytos šilumos kainos yra nustatytos, atsižvelgiant į bazinės šilumos kainas, nustatytas Komisijos Nutarime dėl kainos. Komisijai vienašališkai nustatant UAB „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ šilumos kainas, Komisija laikėsi Šilumos ūkio įstatyme nustatytos procedūros (32 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nustatė šilumos bazinių kainų dedamosioms lygias šilumos kainų dedamąsias.
Nepatenkinus pagrindinių pareiškėjos reikalavimų dėl nutarimų panaikinimo, netenkinami reikalavimai dėl įpareigojimų atlikti veiksmus.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsiliepimo į pareiškėjos UAB „Litesko“ skundo reikalavimus motyvacija pagrįsta, adekvati teisės aktų, teisminės praktikos nuostatoms.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
atmesti UAB „Litesko“ (filialas „Kelmės šiluma“) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Bronius Januška
Irena Paulauskienė
Henrikas Sadauskas