Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-182-2013].docx
Bylos nr.: 2-182/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankr. "Iglus" 247573350 atsakovas
Seturas atsakovo atstovas
"Vėjo tiltas" 247452060 Ieškovas
Eccua 210888170 Ieškovas
Šiaulių Hidrogeologija 144908287 Ieškovas
Šiaulių Fauga 145607529 Ieškovas
"SEB Lizingas" 123051535 Ieškovas
"Statybų mechanika" 300547595 Ieškovas
"SAUSTOS PREKYBA" 145744638 Ieškovas
"Swedbank lizingas", UAB 111568069 Kreditorius
"Ribinis būvis" 134679274 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme
Bankrutuojančios įmonės administratorius, jo skyrimas ir įgaliojimai
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

                                                                      Civilinė byla Nr. 2-182/2013

         Procesinio sprendimo kategorija:122.1.;122.5.;126.8.;(S)

 

                                                              

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą, akcinės bendrovės „Iglus“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-413-544/2012.

 

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

             

              Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi AB „Iglus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Seturas“ (toliau – administratorius); minėta nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 8 d; 2012 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ 505 155,15 Lt kreditorinį reikalavimą.

              Administratorius teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį motyvuodamas tuo, kad BAB „Iglus“ nėra skolinga UAB ,,Swedbank lizingas“. Skola gali atsirasti tik nuostolingai pardavus kreditoriui grąžintą lizinguo turtą.

              Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą dėl UAB ,,Swedbank lizingas“ 505 155,15 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perdavė nagrinėti iš naujo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

              Kreditorius UAB ,,Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir administratoriaus atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Kreditoriaus teigimu, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis, kuria patvirtintas UAB ,,Swedbank lizingas“ 505 155,15 Lt kreditorinis reikalavimas prilyginama teismo sprendimui, todėl teismas neturėjo teisės jos pasinaikinti. Teismas, priimdamas 2012 m. birželio 21 d. nutartį pažeidė CPK 276 straipsnio 1 dalies, 334 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose (civilinės bylos Nr. 3K-3-160/2011), peržengė savo kompetencijos ribas ir tokiu būdu apribojo kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ teisę į apeliaciją.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

              Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl 2012 m. birželio 29 d. nutarties motyvuodamas tuo, kad teismas, tvirtindamas UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą nepatikrino visų reikšmingų aplinkybių, todėl pasinaikindamas nutartį, kuria patvirtino UAB ,,Swedbank lizingas“ 505 155,15 Lt kreditorinį reikalavimą nepažeidė CPK 334 straipsnio nuostatų. Kadangi skundžiama nutartis neužkerta kelio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimui, teismas konstatavo, kad 2012 m. birželio 29 d. nutartis neskundžiama, todėl atsisakė priimti UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

 

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

              Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo  Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Swedbank lizingas“ atskirojo skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose (3K-3-160/2011; 2-2080/2011). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti savo nutarties. Teismas galėjo ją tik išaiškinti ar ištaisyti rašymo apsirikimus. Dėl nutarčių, kuriomis ištaisyti  rašymo apsirikimai ar išaiškinta nutartis gali būti paduoti atskirieji skundai, todėl UAB „Swedbank lizingas“ atskirasis skundas dėl 2012 m. birželio 29 d. nutarties turėjo būti priimtas.              

              2. Teismas neturėjo teisės priimti 2012 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pats pasinaikino 2012 m. birželio 21 d. nutartį, o jos egzistavimas yra pakankamas pagrindas naikinti visas vėlesnes nutartis dėl UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, taip pat ir 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. 

 

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą  administratorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą  grindžia šiais argumentais:

              1. Teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą neužkirto kelio kreditoriaus reikalavimų tvirtinimui, priešingai, skyrė žodinį bylos nagrinėjimą, todėl pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties. 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

              Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijoje keliamas klausimas dėl asmens teisės bankroto byloje paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria panaikintas jo kreditorinis reikalavimas ir kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi pareiškėjo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

              Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato CPK teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios taikomos ir bankroto bylos nagrinėjimui, išskyrus išimtis, kurias numato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (CPK 1 straipsnio 1 dalies, Į 10 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės konkrečiai neįvardino nei ĮBĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmojoje instancijoje, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl ko ji gali būti apeliacijos objektu.

              Nagrinėjamu atveju, Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, sutikdamas su administratoriaus atskiruoju skundu, panaikino 2012 m. birželio 21 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas UAB „Swedbank lizingas 505 155,15 Lt kreditorinis reikalavimas ir šio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti savo nutarties, o turėjo teisę tik išaiškinti šią nutartį ar ištaisyti rašymo apsirikimus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu tokių reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės, kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Šia nutartimi sprendžiami procesiniai  klausimai, ji taip pat yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais - ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto. Kartu ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tokią nutartį turi teisę skųsti administratorius, kreditoriai, kuriems jos priimtos ir kiti kreditoriai, jeigu jie atitinka šioje dalyje įtvirtintas sąlygas. Taigi šio tarpinio proceso bankroto byloje specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Siekiant suvienodinti teismų praktiką šiuo klausimu, tokia pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 328/2012.

              Nagrinėjamu atveju teismas, panaikinęs 2012 m. birželio 21 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas UAB Swedbank lizingas” finansinis reikalavimas, šio kreditoriaus reikalavimą perdavė iš naujo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tokios nutarties apskundimo galimybės nenumato, nei ĮBĮ, nei CPK nuostatos, tokia teismo nutartis neužkerta kelio UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nurodė, kad 2012 m. birželio 29 d. nutartis nėra skundžiama ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

              Teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, šio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas pakartotinai išnagrinėtas 2012 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliantas turėjo teisę teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog teismas skundžiama nutartimi apribojo UAB „Swedbank lizingas“ teisę į apeliaciją ar peržengė savo kompetencijos ribas.

              Apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl teismo teisės išaiškinti teismo nutartį ar ištaisyti rašymo apsirikimus nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes 2012 m. birželio 29 d. nutartimi buvo panaikinta 2012 m. birželio 21 d. nutartis, o ne ji aiškinama ar taisomi rašymo apsirikimai.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teisėjų kolegija skundžiamą  nutartį palieka nepakeistą.

             

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

              Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                                        Vytas Milius

 

                                                                      Marytė Mitkuvienė


Paminėta tekste:
  • CPK 276 str. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas
  • 3K-3-160/2011
  • CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
  • CPK