Administracinė byla Nr. A2.9.-928-674/2013
(Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00833-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
48.1.; 52.3.

NUTARIMAS
2013 m. rugpjūčio 27 d.
Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė,
Sekretoriaujant G.Liogailienei
Dalyvaujant J. Š.
Nukentėjusiajai V. J. , jos atstovei S. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. (duomenys neskelbtini), ūkininkei, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir
n u s t a t ė :
J. Š. surašytaas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to , kad ji 2013-07-03 nuo 14 val. iki 15 val., Raseinių r., Ariogalos s.. Milašaičių k., Šventupio g. 3, kultūros namų kieme vykusio susirinkimo tarp Milašaičių kaimo bendruomenės ir Milašaičių bendruomenės „Dubysa“, kartu su Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovais, metu, viešoje vietoje, dalyvaujant kitiems kaimo gyventojams, pavadino V. J. necenzūriniu žodžiu „kale“, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais savo veiksmais kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
J. Š. dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad susirinkimo metu ji tik pateikusi klausimus bibliotekininkei V. J. dėl bibliotekos darbo laiko, kad vaikai grįžę iš mokyklos, negali patekti į biblioteką, dėl to, kad renginiai organizuojami ne visiems kaimo gyventojams, bet tik kai kuriems, su pakvietimais, kad biblioteka išlaikoma iš visų mokesčių mokėtojų pinigų ir turi visiems tarnauti, kad bibliotekoje vyksta apkalbos ir panašiai. Ji į V. J. kreipėsi tiktai „brangioji“, kitokiu žodžiu nėra pavadinusi. Šie klausimai buvo uždavinėjami lauke. Buvo susirinkę daug , apie 50 kaimo žmonių, buvo šurmulys, bet visi girdėjo, kaip J. ją išvadino „ atėjūne“. Ji su J. gyvena apie 15 metų kaimynystėje, tačiau nesutaria, nes J. rašo įvairius skundus, vyksta įvairūs tikrintojai, jie jaučiasi galingi. Ji su kaimynais gerai sutaria. Tai, ką J. ir J. teisme pasakoja, yra netiesa. Ji jokiais necenzūriniais žodžiais V. J. nevadino. Išvykus savivaldybės atstovams, dauguma žmonių išsiskirstė, tik V. J. pasikvietė saviškius vaišintis. Ji automobiliu išvyko iš susirinkimo viena iš paskutiniųjų. Liudininkai matė ir viską girdėjo. Ji P. parvežė namo, kartu išvažiavo.
N. V. J. paaiškino, kad su Š. jos nesutaria, nes ji nepatinka Š.. Konfliktas prasdėjo dar nuo 1998 metų, kai buvo į jų namą šauta ir šautuvas buvo rastas Š. vyro automobilyje. 2013-07-03 vyko susitikimas su Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovais dėl patalpų. Kadangi buvo prakiuręs bibliotekos stogas, ji taip pat buvo pakviesta dalyvauti. Tačiau vėliau buvo nutarta, kad dalyvaus tik bendruomenių pirmininkai. Į kiemą buvo susirikę daug kaimo žmonių. Atvažiavo ir Š., tik išlipusi iš automobilio pradėjo šaukti, kad bibliotekos darbo laikas blogas, kad tik J. šeima bibliotekoje gali kompiuteriu naudotis ir pan. Ji nekreipė į Š. jokio dėmesio, tada ji kritikavo kultūros darbuotoją.Ji vedėsi svečius aprodyti patalpas, o Š. 1,5 valandos visą laiką šaukė. Išvykus rajono valdžios atstovams, ji priėjo prie D. ir paklausė, kodėl jis įtraukia į suaugusių reikalus vaikus, kodėl liepė ateiti vienam nepilnamečiui ir ant jos ‚važiuoti‘. Jai su D. kalbant, Š. visą laiką rėkavo, todėl ji pasakė, kad Š. reikėtų pasitikrinti sveikatą, ar ji sveika. Tada Š. ją pavadino „kale“. Jau dauguma žmonių buvo išsiskirstę tuo metu, tai girdėjo jos vyras , K., D., P.. Š. ne vieną kartą yra ją iškoneveikusi, tačiau iki šiol ji nekreipdavo dėmesio. Tačiau dabar mano, kad įžeidinėjimų gana, prašo nubausti Š. dėl padaryto chuliganizmo.
Liudytoja G. M. paaiškino, kad ji buvo susirinkime, buvo iki pabaigos, jokių necenzūrinių žodžių ar keiksmų negirdėjo. Buvo susirinkusios dvi bendruomenės ir aiškinosi tarpusavio santykius.
Liudytoja J. K. paaiškino, kad ji dalyvavo susirinkime , girdėjo, kaip Š. kėlė įvairius klausimus dėl bibliotekos darbo. Girdėjo, kaip J. pavadino Š. „debile“, kad Š. būtų koneveikusi J., ji negirdėjo. Ji yra dirbusi kultūros darbuotoja, tai mano, kad J. rašė ant jos skundus. Jau 1,5 metų kaip ji nebedirba. Ji susirinkime buvo iki galo, matė, kaip Š. išvažiavo su savo automobiliu. O per tą laiką tikrai negirdėjo, kad Š. kaip nors bjauriai kalbėtų su J.
Liudytoja A. P. paaiškino, kad ji buvo susirinkime iki pat galo, buvo šalia Š.. Buvo kilęs ginčas tarp kaimo žmonių, vyko aiškinimasis, buvo triukšmas. Š. į J. kreipėsi „brangioji“. Ją Š. po susirinkimo parvežė namo. Kad būtų Š. kaip nors bjauriai pasakiusi ant J., ji negirdėjo.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad ji buvo susirinkime, ten buvo įtampa, žmonės pykosi. Ji iš pradžių nebuvo, atėjo vėliau.Ji buvo iki susitikimo pabaigos, beveik vienu metu žmonės pradėjo skirstytis. Ji girdėjo, kaip Š. vadino J. „brangioji“, tikrai negirdėjo, kad būtų pavadinusi „kale“ ar kitokiu bjauriu žodžiu.
Liudytoja V. M. paaiškino, kad ji su drauge buvo atėjusi į Milašaičių kaimo bendruomenių susirinkimą prie kultūros namų. Jai buvo aktualus bibliotekos darbo klausimas. Tačiau jaunimas neturėjo galimybės įsiterpti, pasakyti savo nuomonę. Kaimo žmonės vieni ant kitų rėkė, aiškinosi santykius. Ji naudojasi bibliotekos paslaugomis, su J. susitaria, ją įleidžia ir po darbo, padeda susirasti knygas. Ji buvo iki susirinkimo pabaigos, matė kaip Š. išvažiavo su automobiliu. Kad Š. būtų vartojusi kokius nors bjaurius žodžius J. atžvilgiu, ji negirdėjo.
Liudytojas N. J. paaiškino, kad jis yra V. J. vyras, jis dalyvavo Milašaičių kaimo bendruomenių susirinkime. Buvo atvykę Raseinių rajono savivaldybės vadovai , buvo svarstomas klausimas dėl patalpų. Išvykus rajono vadovams, žmonėms pradėjus skirstytis, jo žmona V. J. bendravo su D., klausė jo, kodėl jis įtraukia į suaugusiųjų reikalus nepilnamečius. Š. rėkavo , tačiau niekas nekreipė į ją dėmesio. Tada jo žmona Š. pasakė, kad jai reikia pasitikrinti, ar ji sveika. Tada Š. pavadino jo žmoną „kale“, tai pakarojo du kartus. Šis žodis yra šios ponios „firminis“ žodelis, vartojamas daugelį metų. Jie su Š. kaimynystėje gyvena daug metų, tačiau nuo 1998 metų nebendrauja.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.
Išnagrinėjus byloje surinktą medžiagą, išklausius paaiškinimus, teismas nustatė, kad V. J. ir J. Š. tarpusavio konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, kad tai yra įsisenėjęs konfliktas, besitęsiantis nuo 1998 metų. Teismas daro išvadą, kad J. Š. veiksmuose nėra būtinojo ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – viešosios tvarkos sutrikdymo, todėl daroma išvada, kad J. Š. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą J. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Aurelija Petkevičienė