Civilinė byla Nr. e2-13793-727/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09073-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.7.5.; 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.5.

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovo Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

atsakovui M. M. ir jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui M. M. dėl 2023 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-1-8300/2023, darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

M. M. (toliau – ir darbuotojas) 2023 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK, Komisija) su prašymu dėl darbo sutarties su juo nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, susijusių sumų išieškojimo.  

Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies – pripažino jo atleidimą iš darbo Nacionaliniame transplantacijos biure neteisėtu, negrąžino jo į darbą, išieškojo darbuotojo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, konstatuodama, kad vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas yra pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir ieškovas, Biuras) ieškiniu prašo pripažinti, kad M. M. (toliau – ir atsakovas) atleidimas iš darbo pas ieškovą yra teisėtas.

Nurodo, kad 2022 m. spalio 31 d. Biure buvo gautas L. B. tarnybinis pranešimas dėl neetiško atsakovo bendravimo, kuriame nurodoma, kad bendravimo su atsakovu koordinacija apsunkinta, keliamas tomas, nesugebama aiškiai atsakyti į klausimus, nutraukiamas pokalbis, neatsiliepiama, negaunama visa reikalinga informacija (jis nepateikė reikiamų tyrimo rezultatų), išreiškiama nepagarba kolegai koordinatoriui, nepaisoma prašymų, nebendradarbiaujama, ji apkaltinta nekompetencija, arogancija, aplaidumu. Atsakovas nutraukė pokalbį, liepdamas jai paskambinti dar kartą, kuomet ji susitvarkys su savo arogancija. 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinime atsakovas pripažino, kad per skubėjimą neišsiuntė bendro kraujo tyrimo su visais tyrimų atsakymais, pasisakė dėl bendravimo su L. B., pažymėjo, kad keli koordinatoriai neslepia arogancijos ir išskirtinumo, šiuos žodžius pritaikė ir L. B..

2022 m. lapkričio 10 d. Biuro direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija tikslu atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamo atsakovo pareigų atlikimo. Komisijai pavesta įvertinti M. M. budėjimo metu vykdyto donorystės ir transplantacijos proceso organizavimo ir koordinavimo veiksmus bei galimai neetišką bendravimą su minėta kita ieškovo darbuotoja. Komisija 2022 m. lapkričio 14 d. surašė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas, vykdydamas koordinatoriaus funkcijas, nustatytas pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 p., perduodamas informaciją, sąmoningai šiurkščiai nutraukė pokalbį ir padėjo ragelį, vėliau į skambučius neatsiliepė, apkaltino koordinatorę L. B. nekompetencija ir arogancija, tuo netinkamai atliko savo, kaip koordinatoriaus pareigas, nes toks koordinatoriaus elgesys nėra pateisinamas, kadangi budėjimo metu koordinatorius privalo būti pasiekiamas visada ir užtikrinti nenutrūkstamą koordinavimo procesą, o iškilus konfliktinei situacijai turi sugebėti elgtis objektyviai, profesionaliai ir adekvačiai, nepasiduoti emocijoms. Komisija laikė, kad jis pažeidė pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 p. ir Darbuotojų bendravimo ir etikos taisyklių 16 p. reikalavimus. Tokie atsakovo veiksmai apsunkino koordinavimo procesą, lėmė pasitikėjimo juo sumažėjimą ir turėjo neigiamos įtakos Biuro įvaizdžiui. Komisija atkreipė dėmesį, kad šis tarnybinis patikrinimas yra jau trečias per 12 mėnesių, kurių tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas pažeidė tas pačias darbo pareigas.

2022 m. lapkričio 24 d. Biuro direktorius įsakymu dėl darbo pareigų pažeidimo pripažino, kad atsakovas pažeidė Darbuotojų bendravimo ir etikos taisyklių 16 p. bei pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 reikalavimus, dėl to buvo įspėtas dėl galimo atleidimo padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per ateinančius dvylika mėnesių.

2023 m. kovo 1 d. Biure buvo gautas E. V. tarnybinis pranešimas, kuriame pastarasis nurodė, kad 2023 m. vasario 19 d. 16:12 val. buvo gautas pranešimas apie donorinės širdies pasiūlymą per organų mainų platformą „Foedus“. Tačiau iš atsakovo nebuvo gautas pranešimas apie donorinį organą kolegoms ir vadovui bei nebuvo užfiksuotas sureagavimas (pasiūlymo atmetimas nurodant priežastis arba pasiūlymo priėmimas) į pasiūlymą organų mainų platformoje. Raštu pateikus užklausą atsakovui, ar buvo ir kaip sureaguota, iš jo buvo gautas atsakymas, kad vyksta „sliekų paieška“ ir kad „buvo teisūs tie, kurie reikalavo, kad prie koordinavimo nebūtų prileidžiami nebaigę medicinos ir ypač tokie, kurie turi tik UK kaimo proftechninės mokyklos diplomą“. Atsakovo pakartotinai paprašius atsakyti į užduotą klausimą, jis nurodė, kad į pasiūlymą nebuvo sureaguota ir kaip nesureagavimo priežastį nurodė: „Nebuvo chirurgai informuoti dėl: donoro amžiaus ( 68 metai), kritinio širdies pažeidimo dėl lydinčių ligų (širdies hypertrofija, Takotsubo sindromas) bei ilgo (74 min) gaivinimo, logistinių problemų – vien skrydis truktų daugiau nei 3,5 val. – kardiochirurgams priimtina ilgiausia skrydžio trukmė yra max 2 val.“. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad šiuo savo poelgiu atsakovas ne tik nevykdė tiesioginių savo pareigų, kurių metu privalėjo informuoti transplantacijos centrus apie organo pasiūlymą, tačiau ir nepagarbiai bendravo, žemindamas E. V. Jungtinėje Karalystėje įgytą išsilavinimą, ir taip eilinį kartą pažeisdamas įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Nors tos dienos Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorų bei recipientų registro recipientų sąraše recipientų buvo, darbuotojas sąmoningai ir savavališkai atsisakė vykdyti savo funkcijas. Pabrėžiama, kad tai yra ne pirmas atvejis, kad darbuotojas atsisako atsakinėti ar vykdyti jam pavestas užduotis, vietoje jų vykdymo darbuotojas arba įžeidinėja, arba šmeižia kolegas.

2023 m. kovo 3 d. Biuro direktoriaus įsakymu Nr. P2-35 buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta išnagrinėti minėtą tarnybinį pranešimą dėl Transplantacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (koordinatoriaus) M. M. galimai netinkamo funkcijų vykdymo, padaryto tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo bei neetiško elgesio ir įvertinti 2023 m. vasario 19 d. budėjimo metu priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

2023 m. kovo 9 d. buvo gautas E. V. tarnybinio pranešimo papildymas, kuriame nurodoma, jog  2023 m. vasario 14 d. vyko vidinės atrankos pokalbis, kurio metu išrenkamas vienas iš dvejų pretendentų, dėl Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėjo pareigų ir po to, kai kolega sudalyvavo pokalbyje, buvo atėjęs iki E. V. kabineto ir žodžiu išreiškė jam grasinimus. Akcentuojama ir tai, kad kolektyve yra prasidėjęs psichologinis smurtas, susiduriama su nuolatine nepagrįsta kritika iš to paties darbuotojo, pasikartoja nuolatinės neigiamos pastabos, šmeižtas, viešas žeminimas. Dėl to prašoma imtis veiksmų dėl tokio darbuotojo elgesio.

2023 m. kovo 6 d. atsakovas buvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Komisija paprašė atsakovo pateikti pasiaiškinimą dėl galimai padarytų darbo pareigų pažeidimų iki 2023 m. kovo 13 d. Atsakovas paaiškinimo nepateikė, tik deklaratyviai atsirašė.

2023 m. kovo 16 d. komisija nustatė, kad koordinatorius M. M. neužregistravo donoro ir organo duomenų, kaip tai numatyta Organų įvežimo, išvežimo tvarkos 6 punkte, viršydamas įgaliojimus pats įvertino donoro ir organo būklę kaip netinkamą, nors tokį sprendimą turėjo priimti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios organų transplantacijos  paslaugas (toliau – ASPĮ) specialistai (Organų įvežimo, išvežimo tvarkos 8 punktas), ir sąmoningai, pažeisdamas Organų įvežimo, išvežimo tvarkos 7 punkto nuostatas, neteikė informacijos ASPĮ specialistams, nors Registre preliminariai ir buvo pasiūlyme nurodytos kraujo grupės recipientai. Taip jis iš viso neinformavo organą siūlančią Europos organų mainų organizaciją apie sprendimą priimti arba atmesti gautą pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorų bei recipientų registro recipientų sąraše buvo recipientų, kuriems galimai galėjo būti pasiūlyta donorinė širdis, koordinatorius M. M. iš viso neatliko jokių veiksmų - nei perdavė informaciją ASPĮ, nei motyvuotai atmetė pasiūlymą, o paprašytas pasiaiškinti, informavo, kad donorinis organas, jo manymu, yra netinkamas ir atsivežti jo nebus galimybės, tokiu būdu nevykdė koordinatoriaus funkcijų, taip sukeldamas pagrįstų abejonių dėl jo, kaip koordinatoriaus, darbo kokybės. 

Komisija konstatavo, kad koordinatorius M. M. nevykdė Transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašo 6, 7 ir 9 punktuose išdėstytų reikalavimų, tuo pačiu pažeisdamas pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.10 punktuose nustatytas darbo funkcijas, t. y. netinkamai organizavo žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesą nuo žmogaus audinių, ląstelių, organų paėmimo iki paskirstymo bei netinkamai administravo registrus, susijusius su transplantacijai skirtų organų pasiūlymų, prašymų iš užsienio šalių ir užsienio šalims ir pažymų dėl organų išvežimo registravimu.

Komisija, vertindama šį atsakovo netinkamą elgesį ir atsižvelgdama į E. V. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl šmeižto, įžeidinėjimų, netinkamo bendravimo su kolegomis apklausė kitus Biuro darbuotojus ir nustatė, kad su impulsyviu M. M. elgesiu, neetiškais pareiškimais, įžeidinėjimu, grasinimais ar įspėjimais tiesiogiai arba netiesiogiai susidūrė ir kiti Biuro darbuotojai – M. M., L. B., K. G.. O imant domėn tai, konstatavo, kad atsakovas neetiškai elgdamasis su kolegomis pažeidė Darbuotojų bendravimo ir etikos taisyklių 16 ir 22 punktų reikalavimus, ir priėjo išvados, kad jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

2023 m. kovo 17 d. Biuro vadovė dar kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti paaiškinimą dėl komisijos išvadoje nustatytų aplinkybių iki 2023 m. kovo 20 d. Atsakovas iki 2023 m. kovo 20 d. paaiškinimo nepateikė ir tik paskutinės termino dienos vakarą 16.42 val., vilkindamas paaiškinimo pateikimą, paprašė pateikti jam susipažinimui eilę dokumentų.

2023 m. kovo 22 d. Biuras priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktais, 146 straipsnio 2 dalimi. Ieškovas mano turėjęs pagrindą taip pasielgti, todėl prašo teismą ieškinį patenkinti, atsakovo atleidimą laikyti teisėtu, išieškoti iš jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė atmesti, laikė, kad jo atleidimas iš darbo pas ieškovą yra neteisėtas ir turi būti tokiu pripažįstamas pagal DGK sprendime nurodytą, prašė išieškoti DGK sprendimu nurodytas kompensacijas bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Savarankiškų reikalavimų dėl išreikštų nepritarimų DGK priimto sprendimo daliai darbuotojas teismui nepareiškė.

Atsakovo nuomone, jo atleidimas iš darbo buvo inicijuotas trijų ieškovo darbuotojų – Biuro Teisės ir veiklos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės L. N., laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas I. G. bei Transplantacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (koordinatoriaus), laikinai vykdančio vedėjo pareigas, E. V., iniciatyvos atleisti jį iš darbo, kaip keršto jam už šių darbuotojų konstruktyvią kritiką ir abejones jų kompetencija. Atsakovas nurodė liudijęs Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) specialiajai komisijai, sudarytai tirti neteisėtus Biuro vadovo A. B. veiksmus, po ko užsitraukė nemalonę, Biuras ėmėsi veiksmų atleisti jį iš darbo, kurdamas komisijas galimai neteisėtai jo veiklai tirti. Dėl šios priežasties jis kreipėsi į SAM ir Generalinę prokuratūrą, kuri sutiko su jo pateiktais argumentais ir 2022 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą pripažinti jį pranešėju ir informavo apie tai tuometinį atsakovo vadovą. Apie jam suteiktą pranešėjo statusą žinojo visi darbuotojai. Nepaisant to, atleidus A. B., jo vietą užėmusi I. G. toliau tęsė jo veiklos tyrimą. Tyrimo metu jį pripažino kaltu, bet tuo pačiu pripažino, kad nėra reikiamo vidaus dokumento, reglamentuojančio koordinatoriaus darbą minėtoje situacijoje. 2023 m. kovo mėn. vėl buvo atliekamas tyrimas dėl jo padarytų darbo pareigų pažeidimų ir nustatyta, kad neva padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tačiau jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, jokios komisijos ataskaitos jis nematė, ji nebuvo pristatyta darbuotojams, jam nebuvo leista susipažinti su informacija, jis visą laiką buvo ignoruojamas, į jo prašymą suteikti reikiamą informaciją, kad galėtų suformuoti tinkamą pasiaiškinimą, laikinoji vadovė jokių argumentų nepateikė, visus jo prašymus atmetė, iš esmės tuo eliminuodama jo teisę į teisingą gynybą. Įsakymas atleisti jį iš pareigų paremtas neteisėtais komisijos sprendimais. Audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašas yra tiek moraliai, tiek technologiškai pasenęs. Biuras iki šiol neturi aktualaus Koordinatorių veiklos aprašo. Kardiochirurgų nuomonė vienareikšmiška – Biurą koordinavimo procese turi atstovauti medicininį išsilavinimą turintys koordinatoriai, galintys maksimaliai tiksliai „išfiltruoti“ donorinių organų pasiūlymus, tačiau Biure tą darbą atlieka veik eiliniai vadybininkai, neturintys tokių žinių. Kadangi jis pats yra medikas, geba geriau šį darbą atlikti, turi teisę ir pamoralizuoti, nurodyti, ką ir kaip geriau daryti. Atsakovas teigia, kad ieškovo nurodytu atveju jis galėjo nuspręsti, kad donorinio organo pasiūlymas buvo absoliučiai nepriimtinas dėl keleto veiksnių: šaltos išemijos laiko (min 4 val.), ilgo gaivinimo ir lydinčių ligų. Donorui nustatyta Takotsubo kardiomiopatija yra indikacija pačiam donorui daryti širdies transplantaciją. Visa tai ir suponavo atsakovui priimti sprendimą atmesti pasiūlymą. Atsakovo teigimu, Biuras praleido terminą atleidimo įsakymui priimti: donorinio organo pasiūlymas buvo gautas 2022 m. vasario 19 d., E. V. į pavaduojančią Biuro vadovę M. M. kreipėsi 2022 m. vasario 20 d., o atleidimo įsakymas buvo pasirašytas 2022 m. kovo 22 d., t. y. praleidus terminus, todėl yra niekinis. Biuro kaltinimai atsakovui dėl jo neva naudojamo psichologinio smurto, užgauliojimo ir žeminančios kritikos yra nepagrįsti, nes tokia yra jo bendravimo forma, nieko įžeisti jis neketino, gal kiek per grubiai išreiškė savo nusivylimą, ketinimus, pastebėjimus, kritiką, bet ji buvo konstruktyvi ir pagrįsta. Atsakovas nemano, kad šiuo padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kad jo veiksmai gali sąlygoti atleidimą. Akcentuoja į termino nuobaudai skirti pažeidimą bei pranešėjo statuso turėjimą, kaip sąlygas nuobaudai panaikinti.

 

Ieškinys atmestinas.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Šioje civilinėje byloje keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, privalo patikrinti, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar tinkamai realizuota atleidimo procedūra.

Byloje esanti rašytinė medžiaga rodo, kad ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai jų 2020 m. lapkričio 16 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 205 (toliau – darbo sutartis) pagrindu, darbuotojas dirbo Biure Transplantacijų koordinavimo skyriuje vyriausiuoju specialistu. Darbo sutartis buvo pildoma, jam, be kita ko, buvo sudaryta galimybė dirbti iš namų pasyviojo budėjimo sąlygomis esant šalių numatytam susitarimui dėl tokių sąlygų (darbo sutarties 5.3 p., paskutinis 202-11-16 darbo sutarties šio punkto pakeitimas). Darbuotojas priėmimo į darbą momentu buvo supažindintas ir pasirašė pareiginę instrukciją, buvo supažindintas su Transplantacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (koordinatoriaus) mirusio donoro audinių, organų donorystės koordinavimo veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija), Darbuotojų bendravimo ir etikos taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Byloje esanti rašytinė informacija taip pat rodo ieškovo ieškinio pareiškime nurodytus, jo įvardintus argumentus dėl aplinkybių, buvusių atsakovo atleidimo iš darbo pagrindu (jo atžvilgiu inicijuotų patikrinimų, sudarytų komisijų tyrimų faktus, padarytas išvadas ir pan.).  

Iš byloje esančio darbuotojo atleidimo įsakymo, darbdavio suformuoto 2023 m. kovo 22 d., matyti, kad ginčo šalių 2020 m. lapkričio 16 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 205 (toliau – darbo sutartis) nutraukta pagal DK 58 str. 1 d., 2 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą), 58 str. 2 d. 2 p. (per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas), 58 str. 3 d. 4 p. (smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje), 58 str. 3 d. 7 p. (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos).

Atleidimo įsakyme nurodoma, kad atsižvelgiant į 2023 m. kovo 1 d. gautą Transplantacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, l. e. skyriaus vedėjo funkcijas, E. V. tarnybinį pranešimą, 2023 m. kovo 3 d. Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus įsakymu Nr. P2-35 „D. N. transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymo“ (2023 m. kovo 8 d. P2-41 pakeitimas) buvo sudaryta Tarnybinio patikrinimo komisija ir pradėtas tyrimas dėl galimai netinkamo funkcijų vykdymo, padaryto tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo bei neetiško elgesio. 2023 m. kovo 16 d. buvo pateikta Tarnybinio patikrinimo komisijos išvada Nr. VD-117 kartu su papildomais dokumentais. Be komisijos 2023 m. kovo 16 d. išvadoje nurodytų aplinkybių ir prie jos pridėtų dokumentų, buvo vertintas darbuotojo elgesys iki pažeidimo. Vertinimo metu nustatytos tokios aplinkybės: 1. M. M. nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-463 „Dėl Transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2014 m. vasario 3 d., Nr. V-155 redakcija) patvirtinto Transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašo (toliau - Organų įvežimo, išvežimo tvarka) 6, 7 ir 9 punktuose išdėstytų reikalavimų, tuo pačiu pažeisdamas Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus 2019 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. T1-27 patvirtinto Transplantacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (koordinatoriaus) pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.10 punktuose nustatytas darbo funkcijas, t. y. netinkamai organizavo žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesą nuo žmogaus audinių, ląstelių, organų paėmimo iki paskirstymo bei netinkamai administravo registrus, susijusius su transplantacijai skirtų organų pasiūlymų, prašymų iš užsienio šalių ir užsienio šalims ir pažymų dėl organų išvežimo registravimu. Tokiu būdu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Vadovaujantis Transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-463 „Dėl Transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Organų įvežimo, išvežimo tvarka), Biuro atsakingas darbuotojas privalo pagal

Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro duomenis preliminariai nustatęs recipientus, tinkamus siūlomo organo transplantacijai, nedelsdamas jų duomenis bei donoro ir organo duomenis perduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms organų transplantacijos paslaugas (toliau – ASPĮ), kurios privalo nedelsiant juos įvertinti ir apie galutinį sprendimą dėl siūlomo įvežti organo tinkamumą recipientui informuoti Biuro atsakingą darbuotoją. Biuro atsakingas darbuotojas, nenustatęs tinkamų recipientų, apie tai nedelsdamas informuoja organą siūlančią Europos organų mainų organizaciją. M. M. neužregistravo donoro ir organo duomenų, kaip tai numatyta Organų įvežimo, išvežimo tvarkos 6 punkte, viršydamas įgaliojimus pats įvertino donoro ir organo būklę kaip netinkamą, nors tokį sprendimą turėjo ir galėjo priimti tik ASPĮ specialistai (Organų įvežimo, išvežimo tvarkos 8 punktas), ir sąmoningai, pažeisdamas Organų įvežimo, išvežimo tvarkos 7 punkto nuostatas, neteikė informacijos ASPĮ specialistams, nors Registre preliminariai ir buvo pasiūlyme nurodytos kraujo grupės recipientai. Koordinatorius M. M. iš viso neinformavo organą siūlančią Europos organų mainų organizaciją apie sprendimą priimti arba atmesti gautą pasiūlymą. Tokiu būdu savo funkcijas vykdė aplaidžiai, neatsakingai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, be to, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir priimdamas sprendimus, kurių pagal kompetenciją ir teisės aktus priimti negalėjo, nesistengdamas įgyvendinti Biuro nuostatose įtvirtintų funkcijų koordinuoti ir organizuoti žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesus taip kenkdamas Biuro atliekamų funkcijų vykdymui ir tinkamam jų užtikrinimui, taip kaip tai yra numatyta teisės aktuose. Iš tyrimo metu gautos medžiagos matyti, kad darbuotojas savo kaltės nepripažįsta, paprašytas M. M. el. paštu pasiaiškinti dėl savo neveikimo nurodant ar ASPĮ chirurgai buvo informuoti apie potencialų donorą ir jeigu ne - kodėl, M. M. informavo, jog chirurgai nebuvo informuoti ir nurodė tokią informaciją: „donoro amžius 68 metai, kritinio širdies pažeidimo dėl lydinčių ligų (širdies hypertrofija, Takotsubo sindromas) bei ilgo (74 min.) gaivinimo, logistinių problemų – vien skrydis truktų daugiau nei 3,5 val. – kardiochirurgams priimtina ilgiausia skrydžio trukmė yra max 2 val.“. Į Biuro vadovės pakartotinį informavimą apie tai, kad „sprendimą, ar įsivežti siūlomą organą, ar ne, priima asmens sveikatos priežiūros įstaiga“, koordinatorius raštu (el. paštu) paaiškino, jog, jo supratimu, ,,Biuras  tam ir egzistuoja, kad išfiltruotų „blogus“ atvejus ir chirurgams pateiktų tik realiai tinkamus organus“. Biuras laikė, kad tuo M. M. šiurkčiai pažeidė darbuotojo darbą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, kenkė įstaigos atliekamų funkcijų

vykdymui ir tinkamai jų neužtikrino. Šis darbuotojo elgesys parodo, kad jis nesiruošia laikytis teisės aktų nuostatų ir ateityje toks jo elgesys gali kartotis. Darbuotojas, kuris sąmoningai kenkia biuro vykdomoms funkcijoms, tikėtina, ir ateityje elgsis taip pat, sukeldamas biurui neigiamas pasekmes, kaip subjektui, atsakingam už tinkamą žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos proceso organizavimą. Dėl to Biuras konstatavo, kad pasitikėjimas darbuotoju yra prarastas, ir atkreipė dėmesį, kad darbuotojas M. M. organizuodamas donorystės ir transplantacijos procesą antrą kartą pažeidžia Transplantacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (koordinatoriaus) pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.10 punktuose nustatytas darbo funkcijas ir neužtikrina tinkamo koordinavimo ir transplantacijos proceso. Šią aplinkybę patvirtina 2022 m. lapkričio 24 d. Nacionalinio transplantacijos direktoriaus įsakymas Nr. P2-132 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“, kuriuo M. M. buvo įspėtas dėl galimo atleidimo padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per ateinančius dvylika mėnesių. 2. M. M. naudojo prieš darbuotojus psichologinį smurtą, kuris pasireiškė darbuotojų įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija ir kitokiu netinkamu elgesiu. Siekiant išsiaiškinti E. V. pranešimuose nurodytas aplinkybes dėl darbuotojo netinkamo elgesio – galimo psichologinio smurto taikymo prieš E. V. ir kitus darbuotojus, komisija 2023 m. kovo 14 d. išsiuntė darbuotojams apklausos anketas. Remiantis darbuotojų apklausos duomenimis, tyrimo komisijos išvadoje nurodytomis aplinkybėmis ir kita darbuotojų pateikta medžiaga buvo patvirtintos ne tik nepagarbus darbuotojo elgesys su jo tiesioginiu vadovu E. V., bet ir su kitais Biuro darbuotojais, juos menkinant negražiais ir užgauliais išsireiškimais, taip pat atsisakymas pateikti atsakymus į tiesioginio vadovo užduotus klausimus, susijusius su šio įsakymo 1 punkte aprašytomis aplinkybėmis, bet ir jo naudotas psichologinis smurtas. Biuras akcentavo, kad nustatytas netinkamas darbuotojo elgesys negali likti nepastebėtas, negali būti toleruojamas, nes žaloja nukentėjusio darbuotojo E. V. asmenybę, pasitikėjimą savimi, dėl patiriamo streso trukdo tinkamai atlikti Transplantacijų koordinavimo skyriui pavestas užduotis, užtikrinti Transplantacijų koordinavimo skyriaus darbo kokybę, užduočių įvykdymą laiku. Be to, smurtaujama yra ne tik prieš E. V., bet ir prieš kitus įstaigos darbuotojus. M. M. tokiu savo elgesiu šiurkščiai pažeidė 2022 m. gegužės 30 d. Biuro direktoriaus įsakymu Nr. T1-40 patvirtintų Darbuotojų bendravimo ir etikos taisyklių 16 p. nustatytus reikalavimus: „bendraujant ir bendradarbiaujant dalykinėje srityje, darbuotojai turi būti kompetentingi, kultūringi, humaniški, teisingi, reiklūs sau ir kitiems kontroliuoti ir slopinti tokius savo asmeninius bruožus kaip nervingumas, nesusivaldymas, emocinis pasikarščiavimas ir pan.”. Biuras akcentavo ir tai, kad darbuotojas anksčiau, t. y. 2022 m. lapkričio 24 d. Nacionalinio transplantacijos direktoriaus priimtu įsakymu Nr. P2-132 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ buvo įspėtas dėl galimo atleidimo padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per ateinančius dvylika mėnesių. Kadangi darbuotojas išvadų dėl

netinkamo elgesio su kolegomis ir kitais asmenimis nepadarė, toliau elgiasi netinkamai ir tikėti, kad

darbuotojo elgesys pasikeis nebėra galimybės, kad įvardinti darbuotojo veiksmai  pasikartojantys, yra

priešiški, neetiški, žeminantys, agresyvūs, užgaulūs, įžeidžiantys ir jais kėsinamasi į darbuotojų  orumą, psichologinį asmens neliečiamumą, darbuotojus siekiama įbauginti, sumenkinti, Biuras priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo.

DK 58 str. 1 d. numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 str. 5 p. nuostatą, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

DK 214 str.  3 d. nurodyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus, elgesį, taip pat ir darbdavio elgesį, t. y. ar jis pats tinkamai organizavo darbą, ar užtikrino darbuotojo darbinių funkcijų atlikimą. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

DK 24 str. nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog darbuotojas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda. Todėl pakankamo pagrindo sutikti su ieškovo argumentais ir tenkinti ieškinį, laikant, kad atsakovas atleistas teisėtai, teismas neturi. Savo sprendimą grindžia žemiau išdėstytu.

Kaip matyti iš minėto atleidimo įsakymo, Biuras sprendimą atleisti darbuotoją (atsakovą) iš darbo grindė komisijos surašytomis tyrimo išvadomis, atlikta darbuotojų apklausa, remdamasis kuriais pripažino darbuotoją šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Įsakymo dėl atleidimo turinys rodo, kad galima būtų išskirti šiuos atsakovo galimai padarytų pažeidimų aspektus, kad jis: 1. nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-463 patvirtinto Transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašo, netinkamai organizavo žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesą bei netinkamai administravo registrus, neperdavė duomenų apie organą sveikatos priežiūros įstaigai, pats įvertino organą kaip netinkamą ir vienašališkai priėmė sprendimą ne taip, kaip numato tvarkos; 2. taikė psichologinį smurtą prieš darbuotojus, netinkamai su jais bendravo, tuo pažeisdamas etiką.

Iš byloje esančių duomenų yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nesilaikė Transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-463 (toliau – Organų įvežimo, išvežimo tvarka), nuostatų , gavęs organo pasiūlymą ir turėjęs apie tai pranešti Transplantacijos centrui, pats priėmė sprendimą dėl organo netinkamumo ir apie tai neinformavo atsakingų asmenų. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

Taip pat nėra ginčo dėl to, kad šią faktinę (tame tarpe ir paties darbuotojo pripažintą) situaciją lydėjo keli epizodai, tačiau darbuotojas buvo pateikęs argumentuotą savo atsakymą darbdaviui. Jis nurodė, kad neinformavo Transplantacijos centro apie organo pasiūlymą, akivaizdžiai matydamas, kad organas nustatytu laiku negalės būti atgabentas ir kad jis nėra tinkamas būti panaudotas, todėl nebuvo prasmės trukdyti Transplantacijos centro darbuotojų ir juos apie tokį organą informuoti.

Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas su kardiochirurge L. J. rodo, kad atsakovas buvo pasikreipęs į ją dėl analogiško organo pasiūlymo, ir kardiochirurgė jį informavo, kad techninės sąlygos yra netinkamos ir donoras negali būti siūlomas, o vertinti technines sąlygas ir pristatymo galimybes turėtų Biuro darbuotojai. Ieškovas nepaneigė atsakovo teiginio dėl minėto organo panaudojimo negalimumo, taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ieškovo atliktų veiksmų būtų kilusi žala ar, kad jam informavus atsakingus asmenis būtų priimtas priešingas sprendimas ir organas galėtų būti panaudotas.

Taip pat iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo su koordinatoriais ir medicinos specialistais matyti, kad medicinos specialistai patys skatina koordinatorius spręsti dėl techninių parametrų ir galimybių siūlyti realius donorus. Todėl yra labiau tikėtina, kad koordinatorių darbo veiklos specifikoje nėra draudžiama priimti sprendimus, kurie formaliai gali viršyti pareiginės instrukcijos nuostatomis jiems suteiktus įgalinimus. Ieškovas posėdžio metu tokių teiginių taip pat nepaneigė.

Teismas sutinka, kad darbuotojas pažeidė jo darbo funkcijas reglamentuojantį normatyvą, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad toks pažeidimas labiau formalus nei sudarantis pagrindą jį traktuoti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, juolab, kad jokia žala dėl to niekam neatsirado, ieškovo šiuo išsakyti teiginiai deklaratyvūs ir hipotetiniai. Byloje nėra duomenų, kad darbdavys dėtų bent minimalias pastangas tikslu pasiaiškinti galimos žalos atsiradimo aplinkybę. Tokiu būdu nėra pagrindo ir nė mažiausios tikimybės konstatuoti tokią žalą buvus.

Teismas pritaria DGK padarytai išvadai, jog byloje neįrodyti Biurui (ir ne tik jam) atsiradę neigiami padariniai (žala), ir tai, kad Biuras nesiaiškino, ar apskritai tokie darbuotojo veiksmai galėjo sukelti neigiamus padarinius darbdaviui, nenustatinėjo, koks būtų gydytojų sprendimas, jiems pateikus minėtą pasiūlymą, t. y. išsamiai neištyrė darbuotojui inkriminuoto darbo pareigų pažeidimo aplinkybių, neįvertino susiklosčiusios realios praktikos ir pasekmių. 

Vertindamas darbuotojo dėl šio išsakytus teiginius, tame tarpe – ir teismo posėdžio metu pateiktus, teismas daro išvadą, kad jis, kaip aukštąjį medicininį išsilavinimą turintis asmuo (ginčo dėl šio fakto byloje nekilo), buvo ir yra kompetentingas nuspręsti dėl donorystei siūlomo organo tinkamumo. Todėl nors ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus (kas yra akivaizdu) ir pažeidė nustatytą tvarką, pagrindo išvadai, kad atsakovui už tai šiuo konkrečiu atveju turi būti skiriama griežčiausia nuobauda, teismo manymu, nėra.

Atleidimo įsakyme darbdavio nurodyti teiginiai apie tai, kad darbuotojas nesistengė įgyvendinti Biuro nuostatose įtvirtintų funkcijų koordinuoti ir organizuoti žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesų ir taip kenkė Biuro atliekamų funkcijų vykdymui ir tinkamam jų užtikrinimui, teismo manymu, nepasitvirtino ir yra neįrodyti.

Sutiktina ir su DGK padaryta išvada ir atliktu vertinimu dėl galimo darbuotojo psichologinio smurto, taikyto kitų darbuotojų atžvilgiu.

Darbdavys šį pažeidimo faktą grindė atsakovo žinutėmis/atsakymais kolegoms, susirašinėjimu su vadovais. Sutiktina su juose esančia nepakankamai pagarbia bendravimo forma, tačiau kai kurie pateikti susirašinėjimai vyko dar 2022 m., todėl jie negalėjo būti vertinami kaip vienas iš pagrindų atleidimo įsakymui priimti. Kalbant apie į bylą pateiktą 2023 m. vasario mėn. susirašinėjimą, akcentuotina, kad tarp šalių jau buvo įvykusi konfliktinė situacija – M. M. tuo metu jau buvo pasikreipęs ir iniciavęs tyrimą dėl Biuro vadovo veiksmų ir galimų pažeidimų (šito neneigė nei viena ginčo pusė), todėl nepaisant tam tikrų neetiškų išsireiškimų, kas teismo, žinia, vertintina kritiškai, manytina, kad atsakovo nekorektiški pasisakymai buvo skirti išreikšti savo nepasitenkinimą, tačiau jie bet kuriuo atveju negali būti suprantami ir vertinami kaip psichologinis smurtas DK 30 str. prasme. Teismo įsitikinimu DK 30 str. imperatyvas yra labiau deleguotas darbdaviui, o ne konkrečiam darbuotojui. Be to, darbdavys tik formaliai nurodė, jog darbuotojai yra patyrę atsakovo psichologinį smurtą, tačiau jokių objektyvių duomenų į bylą nepateikė: byloje nėra duomenų apie atliktą visuotiną darbuotojų apklausą, nėra duomenų apie Biure patvirtintą psichologinio smurto prevenciją, nėra duomenų, ginčo atveju darbdavio minėti psichologinio smurto atvejai nebuvo savarankiško tyrimo objektu, o buvo tik papildoma priemonė atsakovo galimam netinkamam elgesiui ir darbo pareigų pažeidimui patvirtinti.

Be to, teismo nuomone, galimas atsakovo Darbuotojų bendravimo ir etikos taisyklių pažeidimas savaime nesuponuoja prielaidų tokį jo elgesį traktuoti kaip savarankišką šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes jis nėra tiesioginiame ryšyje su darbo pareigų ir funkcijų atlikimu. Atsakovo, kaip darbuotojo, tam tikros asmeninės savybės galėjo būti vertinamos pagrindu nutraukti su juo pasirašytą darbo sutartį kitais DK nustatytais pagrindais, netraktuojant to šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Tokiu būdu dėl virš išdėstyto laikyti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu pagrindo nėra.

Jeigu būtų pagrindas daryti priešingas išvadas, pakankamai akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant joje esančius rašytinius įrodymus, remiantis jų pagrindu susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, manytina, kad atleidimo įsakymu atsakovui skirta pati griežčiausia nuobauda yra neadekvati ir per griežta (DK 58 str. 5 d.). Teismas mano, jog skiriant minėtą drausminę nuobaudą, kuri savo turiniu ir pasekmėmis yra griežčiausia ir stipriausiai neigiamai įtakojanti darbuotojo teises, buvo pažeistos minėtoje DK normoje įtvirtintos drausminių nuobaudų parinkimo taisyklės.

Dėl procedūrinių pažeidimų.

Sutiktina su darbuotojo ir DGK teiginiais dėl to, kad darbdavys praleido įstatymo nustatytą terminą nuobaudai skirti. 

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos (DK 58 str. 6 d.), jei per šiuos terminus darbdavys nepriima sprendimo, darbo sutarties DK 58 str. pagrindu nutraukti negalima (2021 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas c. b. Nr. e2A-2384-910/2021). Šis terminas gali būti pratęstas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 str. 1 d. aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14,16,24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas.

Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 str. 1 d. įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas, turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią, vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad darbdavys atliko ieškovo veiklos auditą, inventorizaciją ar patikrinimą. Tokiu būdu jokių išimčių darbdaviui priimti sprendimą dėl nuobaudos taikymo vieno mėnesio laike nuo paaiškėjimo nėra.

Nustatyta, kad 2023 m. vasario 21 d. tiesioginis vadovas jau buvo informuotas ir žinojo apie

M. M. padarytą darbo pareigų pažeidimą. Visgi atleidimo įsakymas priimtas ir pasirašytas 2023 m. kovo 22 d., t. y. praėjus daugiau negu vienam mėnesiui nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Nors terminas praleistas nežymiai, vis tik DK 58 str. 6 d. numatytas termino sprendimui priimti pažeidimo faktas yra nustatytas.

Nesutiktina su darbuotojo nurodyta aplinkybe dėl paaiškinimo nepateikimo. Šiuo aspektu manytina, kad darbdavys jam tenkančią pareigą įvykdė tinkamai – pareikalavo raštu paaiškinti, nurodė aplinkybes tam, reikalavimas suformuotas tinkamai ir aiškiai. Darbuotojas jį gavo, vienok tik paskutinę nurodyto termino dieną, į visišką darbo dienos pabaigą, atsakė, prašydamas, jo nuomone, jam reikalingų duomenų pateikimo. Pratęsti nustatytą terminą, aplinkybių, kad jam nėra aišku ir suprantama, dėl ko turi teikti paaiškinimą, atsakovas nenurodė. Todėl sutiktina su darbdavio teiginiu, kad taip elgdamasis atsakovas mėgino nepagrįstai vilkinti procesą.

Teismas atmeta atsakovo teiginius dėl pranešėjo statuso garantuotos apsaugos jam.

Ginčo dėl tokio statuso jam suteikimo byloje nėra, tačiau manytina, kad jo suteikimas nesuponuoja jam apsaugos pagal Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 str., nes jo pranešimo turinys ir tuo sąlygotas pranešėjo statuso suteikimas, tiesiogiai nesusiję su atleidimo aplinkybėmis ir jų tyrimu. Pranešimas buvo pareikštas dėl Biuro buvusio vadovo veiksmų, šie momentai nebuvo atleidimo pagrindu. Teismo manymu, atsakovas neteisingai ir plečiamai aiškina minėto įstatymo nuostatą.

Dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų teismas plačiau nepasisako, nes pagrindo manyti, kad jie turi įtakos ginčo nagrinėjimui, susiję su jo esme ar įtakoja teismo padarytas išvadas, nėra. Teismas neturi besąlygiškos pareigos atsikirsti į viską, ką šalis nurodo (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl teisinių pasekmių pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu taikymo.

DK 218 str. 2 d. nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 218 str. 6 d. nustato, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Taigi pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinę bei neturtinę žalą, arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Minėta, savarankiškų reikalavimų teismui dėl atmesto reikalavimo išieškoti neturtinę žalą darbuotojas nereiškė, taip pat neprašė būti grąžintas (teismas mano, kad tokios galimybės ir nebūtų esant akivaizdžiai konfliktinei ginčo šalių situacijai), prašė išieškoti tenkantį vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) ir kompensaciją už neteisėtą atleidimą.

Kadangi atsakovo nepertraukiamasis darbo stažas pas ieškovę yra daugiau nei dveji metai, jam išieškotina vieno mėnesio VDU, kuri pagal darbdavio suformuotą ir į bylą pateiktą pažymą yra 2173,39 Eur dydžio (šių darbdavio pateiktų duomenų darbuotojas neginčijo), neatskaičius mokesčių, kompensacija už neteisėtą atleidimą.

Taip pat atsakovui priklausytų 19560,51 Eur VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023-03-22) iki šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. už 9 mėnesius (vieno mėnesio VDU (2173,39 Eur x 9), suma neatskaičius mokesčių, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 103,99 Eur (suma neatskaičius mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, skaičiuojant pagal atsakovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių.

Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.

Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. 

Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; virš minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1394-912/2020 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas tokį sprendimą, mano, kad yra pagrindas mažinti atsakovui tenkančius virš minėtus dydžius imant domėn jo neilgą darbo laiką pas ieškovą, priežastis, sąlygojusias faktinį atleidimą, šalių konfliktinę situaciją, kuri, be kita ko, nulemta didžiąja dalimi ir paties atsakovo pasirinkto kiek arogantiško ir ne itin kultūringo bendravimo tono, taip pat į tai, kad darbuotoją tenkino iš esmės priimtas DGK sprendimas, ir jis dėl jo jokio teisminio ginčo nekėlė.

Teismo manymu, 15000 Eur, neatskaičius mokesčių, VDU suma už priverstinės pravaikštos laiką yra optimali ir sąlygoja šio instituto socialinės funkcijos atlikimą, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus.

Išskaičiuoti mokesčius iš nurodytų sumų privalo darbdavys.

Procesiniai klausimai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas faktiškai atmetė ieškinį, todėl ieškovas neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas buvo atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. ATS-2023-18215 pagrindu paskirto advokato. Tarnyba 2023 m. lapkričio 9 d. pateikė į bylą pažymą Nr. APD-20236-15561, kad ryšium su tuo buvo patirta viso 427,99 Eur išlaidų už atsakovui šioje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Prašoma bylinėjimosi išlaidas, esant teisiniam pagrindui, sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske bankas A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) – Luminor banke (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), ir (duomenys neskelbtini) – Luminor banke (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. 

Ši nurodyta suma ieškinio atmetimo atveju išieškotina iš ieškovo.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Sutinkamai su DK 231 str. 7 d. DGK sprendimas pripažintinas netekusiu galios.

 

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį atmesti.

Pripažinti M. M. atleidimą iš darbo Nacionaliniame transplantacijos biure prie Sveikatos apsaugos ministerijos neteisėtu, negrąžinti jo į darbą, laikyti, kad 2020 m. lapkričio 16 d. darbo sutartis Nr. 205 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti atsakovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo  Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 193114935,  2173,39 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą bei 15000 Eur, neatskaičius mokesčių,  dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023-03-22) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 103,99 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant pagal atsakovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių).

Priteisti iš ieškovo Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 193114935, 427,99 Eur išlaidų valstybės naudai už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į vieną iš sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant minėtus būtinus rekvizitus tam – įmokos kodą ir mokėjimo paskirtį.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-1-8300/2023 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                            Natalija Daškovienė