Administracinė byla Nr. A146-249/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00807-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.2, 55
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjui K. S.,
atsakovo atstovei Irenai Junevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal K. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu ir jo patikslinimu (I t., b. l. 1,4, 20-22), prašydamas:
1) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją atsakyti tiksliai ir teisingai į pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. pareiškime (registracijos Nr. APS-36-3301) pateiktą klausimą, ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1974-PH jis atleistas iš darbo VGTU;
2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją paneigti 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122 paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją apie pareiškėją tokio turinio tekstu: „K. S. nebuvo atleistas iš darbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998 m. gruodžio 9 d. VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH ir netiesa, kad jis šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais“, paneigimą padaryti tokiu pat būdu, kaip nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys paskleisti;
3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 500 litų materialinės žalos atlyginimą ir turėtas teismo išlaidas;
4) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (25)SD-5284;
5) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją (toliau – ir atsakovas, Valstybinė darbo inspekcija) išnagrinėti pareiškėjo pareiškimus 2011 m. kovo 10 d. (registracijos Nr. APS-36-3261) ir 2011 m. kovo 14 d. (registracijos Nr. APS-36-3301).
Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. kovo 10 d. pareiškimu Valstybinei darbo inspekcijai (registracijos Nr. APS-36-3261) prašė vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių paneigti Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122 paskleistus apie pareiškėją tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją. Minėtame rašte rašoma, kad „K. S. buvo atleistas iš darbo VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1974-PH ir šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais“. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes su VGTU buvo sudaręs dvi darbo sutartis Nr. 1466 ir 2691 ir jos nebuvo nutrauktos, o nurodytas įsakymas nėra rektoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš darbo VGTU. Pareiškėjas minėtame pareiškime nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir informacijos paneigimo būdą, suformulavo paneigimo tekstą. 2011 m. kovo 14 d. pateikė atsakovui kitą pareiškimą (registracijos Nr. APS-36-3301), kuriuo prašė pateikti teisingą ir išsamią informaciją, t. y. atsakyti į klausimą, susijusį su pirmuoju pareiškimu, ar VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 1974-PH yra įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš darbo VGTU. Atsakovas į šiuos du pareiškimus atsakė 2011 m. kovo 17 d. raštu Nr. (25)SD-5284, kuriame nurodė, kad abu pareiškimus palieka nenagrinėtais, ir juos grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas teigė, kad dėl minėtų tikrovės neatitinkančių duomenų apie pareiškėją paskleidimo nepagrįstai nebuvo ištirtas pareiškėjo nelaimingas atsitikimas, nebuvo dėl to surašytas nustatytos formos aktas ir pareiškėjui nebuvo išmokėta socialinio draudimo pašalpa pagal nedarbingumo pažymėjimą. Preliminariais duomenimis žala yra 1 500 Lt. Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovas suklaidino teismą kitoje byloje, kurioje pateikė minėtą raštą. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo 2 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje, taip pat Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareiškėjo teisę gauti informaciją iš valstybės institucijos. Taip pat atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-312 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 54, 54.4 ir 54.6 punktų nuostatas, nes neatsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus, nenurodė priežasčių, dėl kurių nebuvo galima priimti sprendimų.
Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (I t., b. l. 25-27) paaiškino, kad Valstybinė darbo inspekcija 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. gavo pareiškėjo K. S. pareiškimus „Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų (žinios) paneigimo“ ir „Dėl 2011-02-21 rašto ir informacijos“. 2009–2011 metais Valstybinė darbo inspekcija nagrinėjo 15 pareiškėjo pareiškimų ir jau buvo atsakiusi į 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimuose vėl kartojamus klausimus, susijusius su pareiškėjo atleidimu iš darbo VGTU. Todėl, vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 52 punktu, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (25)SD-5284 šie pareiškimai buvo palikti nenagrinėtais ir grąžinti pareiškėjui.
Pareiškėjas 2009 m. sausio 15 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių su prašymu ištirti 2008 m. lapkričio 27 d. kelyje į darbą jam įvykusį nelaimingą atsitikimą, išreikalauti iš VGTU kai kuriuos dokumentus. Išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. O. konstatavo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš darbo VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1974-PH ir šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis, pareiškėjas VGTU apdraustųjų sąraše buvo nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 9 d. Pagal VGTU pateiktą pranešimą apie atleidimą iš darbo Sodrai, pareiškėjo socialinio draudimo pabaiga yra 1998 m. gruodžio 9 d., tuo tarpu trauma pareiškėjui įvyko 2008 m. lapkričio 27 d. Nagrinėjant pareiškėjo 2009 m. sausio 15 d. prašymą buvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo kreipėsi į teismą, o šiuo klausimu yra visų teisminių instancijų priimti sprendimai. Todėl A. O. nustatė, kad nėra pagrindo prašyme nurodytą nelaimingą atsitikimą priskirti prie nelaimingų atsitikimų kelyje į darbą/iš darbo ir nėra subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka būtų įpareigotas ištirti pareiškėjo minimą nelaimingą atsitikimą ir surašyti nelaimingo atsitikimo aktą N-2. Apie atlikto tyrimo išvadas pareiškėjas buvo informuotas 2009 m. sausio 26 d. raštu Nr. SD-2046. Pareiškėjas 2009 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl netinkamai atlikto pirminio tyrimo ir neteisingų Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus išvadų. Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų ir analizės skyriaus specialistai išnagrinėjo K. S. keliamus klausimus ir nustatė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjo skunde teismui keliamus klausimus Vilniaus apygardos administracinis teismas jau nagrinėjo ir 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad pareiškėjui daug kartų buvo išaiškinta Valstybinės darbo inspekcijos nuomonė dėl jo darbo santykių su VGTU, dėl VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1974-PH, ir Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija darbo ginčų nagrinėjimo srityje. Atsakovo nuomone, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Paaiškino, kad pagrįstai pareiškėjo 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimai palikti nenagrinėtais ir grąžinti pareiškėjui, todėl nėra pagrindo naikinti 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (25)SD-5284 bei nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę žalą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu (I t., b. l. 161-168) pareiškėjo K. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas pasišalino iš teismo posėdžio nepateikęs paaiškinimų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą „Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų (žinios) paneigimo“, registracijos Nr. APS-36-3261 (b. l. 5-6, 29-30), kuriame išdėstė reikalavimus: 1) paneigti Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. spalio 18 d. rašto Nr. (25)SD-1122 tekste (pirmame puslapyje, iš apačios trečioje pastraipoje) paskleistus neatitinkančius tikrovės duomenis (žinią) „K. S. buvo atleistas iš darbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998 m. gruodžio 9 d. VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH ir šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais“, tokiu pat būdu kaip šie duomenys (žinia) yra paskleisti, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos pasirašytu raštu, adresuotu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, raštą įteikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kitą rašto egzempliorių pareiškėjui; 2) rašte pateikti paneigimą tokio turinio: „K. S. nebuvo atleistas iš darbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998 m. gruodžio 9 d. VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH ir netiesa, kad jis šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais“; 3) atsakymą su savo parašu ir raštu apie nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų (žinios) paneigimą pateikti pareiškėjui nurodytu adresu. Pareiškime pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122, adresuotame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio kopiją teismas pareiškėjui atsiuntė su 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. A-95-11, minėtoje pastraipoje paskleidė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, žemina pareiškėją, jo garbę ir orumą, yra įžeidžiantys, kadangi pareiškėjas nebuvo atleistas iš darbo VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1974-PH, ir netiesa, kad pareiškėjas šiuo metu niekur nedirba.
Pareiškėjas Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė 2011 m. kovo 13 d. pareiškimą „Dėl 2011-02-21 rašto ir informacijos“ (2011 m. kovo 14 d. reg. Nr. APS-36-3301), kuriame kėlė tokius reikalavimus: 1) nutraukti nusikalstamą Valstybinės darbo inspekcijos veiką, tikrovės neatitinkančių duomenų skleidimą ir tinkamai pagal galiojančias teisės normas ir Lietuvos Respublikos Konstituciją atlikti pareigas – pateikti pareiškėjui raštu teisingą ir išsamią informaciją, tiksliai atsakyti į pareiškėjo pareiškime, kuris Valstybinėje darbo inspekcijoje gautas 2011 m. sausio 24 d., registracijos Nr. APS-36-953, pateiktus klausimus, prašymus; 2) atsakyti į klausimą, ar VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 1974-PH yra įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš darbo VGTU (b. l. 13-14, 31-32). Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad gavo Valstybinės darbo inspekcijos valstybinio darbo inspektoriaus pasirašytą 2011 m. vasario 21 d. raštą Nr. (15)SD-3474 (I t., b. l. 33-34), kuriame Valstybinė darbo inspekcija savaip interpretavo ir iškreipė pareiškėjo 2011 m. sausio 24 d. pareiškimo turinį, esmę ir dalyką. Pareiškėjas tame pareiškime prašė atlikti tarnybinį patikrinimą, išaiškinti Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122 aprašytus teiginius ir pateikti konkrečius atsakymus į pateiktus klausimus. Pareiškėjas neprašė, kad Valstybinė darbo inspekcija vertintų teismų sprendimus. Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. vasario 21 d. rašte Nr. (15)SD-3474 rašoma apie su pareiškėjo pareiškimu nesusijusius dalykus. Pareiškėjas pareiškime reiškė nuomonę, kad vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui turėtų rūpėti pavaldinių veikos, įžeidžiančios pareiškėją, jų priežastys.
Į pareiškėjo 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimus atsakovas atsakė 2011 m. kovo 17 d. rašte Nr. (25)SD-5284 (b. l. 28) įformintu sprendimu. Rašte paaiškino, kad atsakant į pareiškėjo per 2009–2011 metų laikotarpį Valstybinė darbo inspekcija pateiktus 15 pareiškimų, daug kartų buvo pateikti atsakymai į 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimuose kartojamus klausimus, susijusius su pareiškėjo atleidimu iš darbo VGTU (šiuo klausimu yra priimta ir įsigaliojusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis). Priminė, kad minėti klausimai buvo išnagrinėti visose teisminėse instancijose civilinio ir administracinio proceso tvarka, dėl jų priimti įsiteisėję teismo sprendimai, o pareiškėjo skundai, reikalavimai ir pretenzijos buvo netenkinti. Atsakovas nusprendė pareiškėjo 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimus palikti nenagrinėtais ir grąžinti pareiškėjui. Taip pat paaiškino, kad dėl pareiškimuose pateiktų kaltinimų dėl „nusikalstamos veikos“, nurodant tokios veikos faktus, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, nes Valstybinė darbo inspekcija pagal nustatytą kompetenciją nuskalstamos veikos netiria.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą paneigti 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122 paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją apie pareiškėją teismas pabrėžė, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. spalio 18 d. raštas Nr. (25)SD-1122 yra Valstybinės darbo inspekcijos atsiliepimas į pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. I-2767-331/2009 (prijungta administracinė byla Nr. I-2767-331/2009, b. l. 78-80). Šis procesinis dokumentas buvo vertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris nagrinėjo bylą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2767-331/2009 panaikinimo ir 2011 m. sausio 20 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A822-95/2011 (prijungta administracinė byla Nr. I-2767-331/2009, b. l. 59-62, 135-140). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P438-23/2012 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-95/2011 (prijungta administracinė byla Nr. I-2767-331/2009, b. l. 180-187). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo paneigti 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122 paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją apie pareiškėją, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (25)SD-5284 (b.l.28) teismas nustatė, kad šiuo raštu atsakovas atsakė į pareiškėjo 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 52 punkte nustatyta, kad pakartotini prašymai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas, taip pat, jei teismo žinioje yra byla dėl to paties prašyme minimo ginčo, dalyko, tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tuo atveju per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo datos pareiškėjui pranešama, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka. Pareiškėjas dėl darbo santykių su VGTU ir VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1974-PH išaiškinimo, netinkamo nelaimingo atsitikimo tyrimo ne kartą kreipėsi į atsakovą su pareiškimais. Įvertinės bylos medžiagą teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl tapačių klausimų buvo kreipęsis į atsakovą, todėl Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (25)SD-5284 (b. l. 28) naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą (registracijos Nr. APS-36-3261) ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimą (registracijos Nr. APS-36-3301) ir atsakyti tiksliai ir teisingai į pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. pareiškime pateiktą klausimą, ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1974-PH jis atleistas iš darbo VGTU, teismas konstatavo, jog Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. kovo 17 d. sprendime Nr. (25)SD-5284 (b. l. 28) buvo nuspręsta pareiškėjo 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimus palikti nenagrinėtais ir grąžinti pareiškėjui. Todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimus nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 500 Lt materialinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011). Teismas konstatavo, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.
III.
Pareiškėjas K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teisėjų kolegija. Teismas buvo šališkas. Teismo suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškė tuo, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neatvykus atsakovo atstovui ir negalint dalyvauti pareiškėjo atstovui, taip pat dėl to, kad prijungtoje byloje, kuria remiasi atsakovas pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, teisėjų kolegija nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1974-PH ištyrimui specialiąją lietuvių kalbos ir logikos ekspertizę. Teisėjas E. Spruogis 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje galėjo būti priešiškai nusitekęs pareiškėjo atžvilgiu dėl kitoje byloje jam pareikšto nušalinimo.Teisėjų kolegija neleido pareikšti nušalinimą raštu, kurį suformuluoti tinkamai pareiškėjas negalėjo dėl sveikatos būklės. Dėl tokių teisėjų kolegijos veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, žalą sveikatai, nebaigęs žodinio paaiškinimo išėjo iš teismo posėdžio. Tuo pasinaudodama teisėjų kolegija priėmė nepagrįstą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nusišalinimo, tačiau nutarties kopija pareiškėjui nebuvo įteikta. Nors ši nutartis neskundžiama, tačiau, pareiškėjo nuomone, ji nepagrįsta ir neteisėta, todėl apeliantas teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teisėjų kolegijos narė Ina Kirkutienė, dirbdama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, yra nagrinėjusi su šia byla susijusius klausimus. Dėl minėtų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimas turi būti panaikintas, kadangi bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
2. Byla išnagrinėta pareiškėjui iš esmės procese nedalyvaujant dėl pateisinamos ir svarbios priežasties – nedarbingumo. Pareiškėjo teigimu, jis tapo nedarbingu dėl 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje patirto teisėjų poveikio. Sprendimo teiginys, kad pareiškėjas iš teismo posėdžio pasišalino nepateikęs paaiškinimų yra tendencinga, nes pareiškėjas prašė teismo posėdį atidėti.
3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P438-23/2012. Teismas vadovavosi tikrovės neatitinkančiais atsakovo pateiktais duomenimis, todėl padarytos išvados yra nepagrįstos, nepagrįstos įrodymais, neteisingos, todėl sprendimas turėtų būti naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 1 dalyje ir 143 straipsnyje numatytais pagrindais. Neapgrįsta ir teismo išdava dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą. Apelianto nuomone, tokia išvada padaryta dėl teismo šališkumo. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimu jis negavo atsakymo į iškeltus reikalavimus, todėl prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovas Valstybinės darbo inspekcija atsiliepime (II t., b. l. 66) nurodė, jog su pareiškėjo K. S. apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog pareiškėjo išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, formalūs ir prieštarauja teisinei logikai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, atsižvelgiant į teismų kompetenciją. Administracinis teismas imasi nagrinėti asmens skundą tada, kai ginčas įstatymų leidėjo yra priskirtas jo kompetencijai. Ginčo nepriskirtinumas administracinio teismo kompetencijai lemia skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba, jei tokia aplinkybė paaiškėja teismui priėmus skundą, byla nutraukiama, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Tikrinamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą. Iš minėtų skundų turinio matyti, kad pareiškėjas šioje byloje kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinę darbo inspekciją paneigti 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122 paskleistus apie pareiškėją tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją, t.y. teiginį „K. S. buvo atleistas iš darbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998 m. gruodžio 9 d. VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH ir šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais“, pagal pareiškėjo nurodytą tekstą ir jo nurodytu būdu; 2) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (25)SD-5284, kuriuo Inspekcija paliko nenagrinėtus 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. gautus pareiškėjo pareiškimus; 3) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti šiuos pareiškimus ir tiksliai atsakytų į pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. pareiškime pateiktą klausimą, ar jis VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1974-PH buvo atleistas iš darbo VGTU; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės 1500 Lt turtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas teismas, teismo padarytos išvados nepagrįstos įrodymais, neteisingos, todėl sprendimas turėtų būti panaikintinas ABTĮ 142 straipsnio 1 dalyje ir 143 straipsnyje numatytais pagrindais.
ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundžiamus raštus, neteisingai taikė kai kurias procesinės teisės normas, nes bylos dalis dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. kovo 17 d. sprendimo Nr.(25)SD-5284 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, turėjo būti nutraukta vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirta administracinių teismų kompetencijai).
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytas 2010 m. spalio 18 d. raštas Nr. (25)SD-1122 yra Valstybinės darbo inspekcijos atsiliepimas į pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.I-2767-331/2009, pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir Atsiliepimas). Taigi šis raštas yra minėtos administracinės bylos procesinis dokumentas, o pareiškėjo 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pateikti Inspekcijai pareiškimai ir Inspekcijos atsakymas į šiuos pareiškimus (Inspekcijos 2010 m. kovo 17 d. raštas Nr. (25)SD-5284) yra susiję su minėtu procesiniu dokumentu.
Iš tikrinamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. kovo 14 d. pareiškimu K. S. pateikė Inspekcijai pretenzijas dėl 2011 m. vasario 21 d. rašto Nr. 15SD-3474, kuriuo Inspekcija atsakė pareiškėjui į jo 2011 m. sausio 24 d. prašymą. Šiame prašyme pareiškėjas pareiškė, kad nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos Atsiliepime išdėstytais teiginiais dėl jo atleidimo iš darbo VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr.1974-PH, teigė, kad Atsiliepimą rengusi darbuotoja buvo šališka, prašė atlikti tarnybinį patikrinimą. Inspekcija 2011 m. vasario 21 d. raštu Nr. 15SD-3474 atsakė pareiškėjui, kad procesinius dokumentus byloje vertina teismas, kad Inspekcijos 2010 m. spalio 18 d. atsiliepimas Nr. (25)SD-1122 į pareiškėjo apeliacinį skundą buvo įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimant 2011 m. sausio 20 d. sprendimą, kuriuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I-2767-331/2009 buvo paliktas nepakeistas. 2011 m. kovo 10 d. pareiškimu K. S. prašė, kad Inspekcija paneigtų 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. (25)SD-1122, adresuotame Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui (t.y. Atsiliepime) nurodytą teiginį „K. S. buvo atleistas iš darbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998 m. gruodžio 9 d. VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH ir šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais“. Inspekcija 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (25)SD-5284 K. S. 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimus paliko nenagrinėtus ir grąžino pareiškėjui vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu bei Prašymų nagrinėjimo taisyklių 52 punktu, paaiškindama, kad nenurodydamas naujų aplinkybių jis pakartotinai kelia klausimus dėl atleidimo iš darbo VGTU, į kuriuos Inspekcija jam 2009-2011 metais pareiškėjui atsakė 15 kartų, be to, šie klausimai buvo nagrinėjami teismų civilinio proceso bei administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir yra įsiteisėję teismų sprendimai.
Iš minėtų pareiškėjo ir atsakovo susirašinėjimo dokumentų matyti, kad susirašinėjimas iš esmės vyko dėl Inspekcijos Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (2010 m. spalio 18 d. raštas Nr.(25)SD-1122), pateiktame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Inspekcijos nurodytos aplinkybės, kad K. S. buvo atleistas iš darbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998 m. gruodžio 9 d. VGTU rektoriaus įsakymu Nr. 1974-PH ir šiuo metu niekur nedirba darbo sutarties pagrindais, su kuria pareiškėjas nesutinka. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-2767-331/2009 pareiškėjo reikalavimai Inspekcijai taip pat buvo susiję su prašymu atsakyti į klausimą dėl VGTU rektoriaus 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1974-PH turinio pareiškėjo darbo santykių su VGTU nutraukimo ar nenutraukimo prasme.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą atsiliepimas į skundą, kuris turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ir atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuris turi būti pateiktas apeliacinės instancijos teismui, yra administracinės bylos procesiniai dokumentai (ABTĮ 72 str., 136 str. 2 d.), kuriuose bylos proceso dalyviai pareiškia savo procesinę poziciją dėl iškelto ginčo (ABTĮ 72 str., 133 str.). ABTĮ 135 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje apeliacinės instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika dienų raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Teismo įpareigojimo pateikti įstatyme numatytą procesinį dokumentą vykdymas nepatenka į viešojo administravimo sritį ABTĮ prasme. Administracinės bylos proceso dalyviai savo poziciją (sutikimą ar nesutikimą) dėl kitų šio proceso dalyvių pateiktų į nagrinėjamą bylą atsiliepimų argumentų gali išdėstyti teismui ABTĮ numatyta tvarka, t. y. pateikdami paaiškinimus teismo posėdyje (jei procesas žodinis) arba raštu. Bylos proceso dalyvių pateiktus į bylą atsiliepimus vertina bylą nagrinėjantis teismas toje byloje, į kurią jie pateikti. Bylos proceso dalyvių reikalavimai kitiems proceso dalyviams dėl jų pateiktų į bylą atsiliepimų turinio negali būti ginčo administracinėje byloje dalykas. Todėl pareiškėjo reikalavimų, kurie nagrinėjamoje byloje pareikšti Valstybinei darbo inspekcijai, t. y. administracinės bylos Nr. I-2767-331/2009 šaliai (atsakovui), dėl minėtoje byloje Inspekcijos pateikto teismui atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą (2010 m. spalio 18 d. raštas Nr. (25)SD-1122) argumentų bei su šiuo Atsiliepimu susijęs Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (25)SD-5284, priimtas atsakant į K. S. 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d., nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3, 15 str.). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas ir ši bylos dalis nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčus, kuriuose keliami reikalavimai dėl atitinkamos informacijos paneigimo. Taigi net ir tuo atveju, jei reikalavimas dėl informacijos paneigimo būtų kildinamas ne iš administracinės bylos procesinio dokumento (Atsiliepimo į apeliacinį skundą), tokio reikalavimo nagrinėjimas nepatektų į administracinio teismo kompetenciją (ABTĮ 3, 15 str.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, paliekama nepakeista. Šis reikalavimas yra susijęs su Atsiliepime nurodytu teiginiu, su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas teismui negali būti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas. Į 2011 m. kovo 10 d. ir 2011 m. kovo 14 d. pareiškimus pateiktas atsakymo turinys atitinka faktines aplinkybes. Taigi nenustačius esminio civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį – neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 str. 5 d.). Ta pati taisyklė galioja ir reikalavimų pareiškimui žodžiu apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iškėlė klausimus dėl procesinės teisės normų netinkamo taikymo ir jų pažeidimo. Pagal ABTĮ 142 straipsnio nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai yra pagrindas patikrinti, ar nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo).
Atvejai, kuriais teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą numatyti ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje. Teisėjas negali nagrinėti bylą: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms teisėjai privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės To paties straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Taigi teisėjo nušalinimo pagrindai yra nustatyti įstatymu, o proceso dalyvio pareiškimas dėl nušalinimo gali būti pripažintas pagrįstu tuo atveju, jei nušalinimą reiškiantis proceso dalyvis pateikia motyvus ir įrodymus, kad yra bent viena iš ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių dėl kurių teisėjas negali nagrinėti bylą.
ABTĮ 46 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjų kolegijos sudėtį sudaro, jos pirmininką ir teisėją pranešėją skiria administracinio teismo pirmininkas. Bylos dokumentai patvirtina, kad bylą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. viešame posėdyje išnagrinėjo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi sudaryta šio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Ernesto Spruogio (paskirtas kolegijos pirmininku ir pranešėju), Inos Kirkutienės ir Mildos Vainienės. Šios sudėties teisėjų kolegija iki 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio surengė iš viso 6 teismo posėdžius. Dviejuose pirmuosiuose teismo posėdžiuose (2011 m. spalio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 15 d.) pareiškėjas dalyvavo, nušalinimo teisėjams nepareiškė. Į kitus teismo posėdžius pareiškėjas neatvyko, tačiau pateikė rašytinius prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, kuriuos teismas tenkino. Iš 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad pirmininkaujančiam išaiškinus nušalinimo teisę, pareiškėjas su teisėjų kolegijos sudėtimi sutiko, nušalinimų nereiškė. Nušalinimą pareiškė po to, kai teisėjų kolegija atmetė dalį pareiškėjo pareikštų prašymų, t. y. prašymus atidėti bylos nagrinėjimą neatvykus atsakovo ir pareiškėjo atstovams taip pat dėl to, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 8 d. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-2767/2209, Nr. P438-23/2012. Pagal bylos nagrinėjimo eigą nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas eilę kartų atidėjo bylos nagrinėjimą kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2767/2209. LVAT šį prašymą išsprendė 2012 m. kovo 16 d. nutartimi Nr. P438-23/2012, prašymą atmetė. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje vėl prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes 2012 m. gegužės 8 d. pateikė naują prašymą dėl proceso atnaujinimo toje pačioje byloje, kurioje anksčiau pareikšto prašymo LVAT netenkino. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad pareiškėjas nušalinimą teisėjų kolegijai pareiškė motyvuodamas tuo, jog ji šališka, nes atmetė pareiškėjo prašymus. Be to, nurodė, kad teisėja Ina Kirkutienė, dirbdama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjusi su nagrinėjama byla susijusią bylą. Teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo pareikštą teisėjų kolegijai nušalinimą pripažino nepagrįstu ABTĮ 47 straipsnio prasme ir jo netenkino. Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo prieš tai motyvuotai išsprendusi pareiškėjo prašymus dėl nušalinimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą nėra pagrindo. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą teismui nėra nustatyta pareiga tenkinti proceso dalyvių pareikštus procesinius prašymus. Teismas kiekvienu atveju prašymus turi apsvarstyti ir motyvuotai išspręsti (ABTĮ 57 str. 4 d., 82 str. 5 d.). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegija šio reikalavimo laikėsi. Tai, kad teismas motyvuotai atmetė dalį pareiškėjo prašymų (prašymas dėl dokumentų prijungimo buvo patenkintas) nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotos nušalinimo teisėjams pareiškimo aplinkybės bei motyvai, taip pat apeliacinio skundo argumentai, kuriuose išdėstytos prielaidos dėl galimo teisėjų šališkumo, teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista teisė į nešališką teismą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi 2012 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio eigą bei įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo taikyti ABTĮ 124 straipsnio 1 dalį ir naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą šiuo pagrindu. Materialinės teisės normas teismas byloje taikė teisingai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti. Bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (25)SD-5284 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis