Administracinė byla Nr. I-4728-484/2014
Proceso Nr. 3-61-3-07608-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 36; 59; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Juliui Petroniui ir advokato padėjėjui Valdui Bugelevičiui, atsakovo atstovui Deividui Velkui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Naujasis aitvaras“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – N. H. C. (N. H. C.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Pareiškėja UAB „Naujasis aitvaras“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-11-08 sprendimo Nr. SPR-124 dalį, kuria nuspręsta pripažinti N. H. C. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Naujasis aitvaras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo, ir N. H. C. skundą, pareikštą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiškėjos UAB „Naujasis aitvaras“ naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektorius (toliau ir atsakovas) ginčijamą sprendimą priėmė išnagrinėjęs BAB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus N. H. C. skundą dėl publikacijų „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013-05-09, Nr. 105/3973), „Pagyros“ („Vakaro žinios“, 2013-05-11, Nr. 107-3975), „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios, 2013-05-23, Nr. 117-3985), „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013-06-18, Nr. 139-4007). Atsakovas sprendime padarė išvadą, kad skundas yra pagrįstas dėl publikacijose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013-05-09, Nr. 105/3973), „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios, 2013-05-23, Nr. 117-3985), „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013-06-18, Nr. 139-4007) paskelbtų nesąžiningų nuomonių, tikrovės neatitinkančios, N. H. C. garbę ir orumą žeminančios bei šališkos informacijos, o N. O. C. skundo dalis dėl publikacijoje „Pagyros“ („Vakaro žinios“, 2013-05-11, Nr. 107-3975) paskelbtos informacijos laikytina nepagrįsta. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netinkamai aiškino ir taikė VIĮ nuostatas, neįvertino visų teisingai sprendimo daliai priimti reikšmingų aplinkybių ir nesivadovavo aktualia Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendime išdėstyta pozicija, kad N. H. C. nėra viešasis asmuo. Nurodo, kad, atsižvelgiant į VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintus viešojo asmens požymius, juo gali būti pripažįstamas ir bet kuris fizinis asmuo, kurio nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjos tvirtinimu, atsakovas šio VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtinto viešojo asmens požymio, pakankamo asmeniui suteikti aptariamą statusą, visiškai nevertino, apsiribodamas teiginiais, kad N. H. C. nevykdo jokių viešojo administravimo ar viešųjų paslaugų teikimo administravimo veiksmų. Pažymėjo, kad BAB „Snoras“ nemokumas, bankrotas bei su tuo susijusios procedūros padarė didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos Respublikai, jos ekonomikai, piliečiams, gyventojams ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. BAB „Snoras“ bankrotas kainavo valstybei ir mokesčių mokėtojams milijardus litų, daug asmenų liko be savo santaupų ar prarado dideles investuotas lėšas, be galimybės jas atgauti. Pasak pareiškėjos, visa tai rodo, kad N. H. C. nuolatinė veikla – BAB „Snoras“ bankroto administravimas – turi esminę reikšmę viešiesiems reikalams, ji yra glaudžiai susijusi su viešuoju interesu, nuo tinkamo N. H. C. pareigų ir funkcijų vykdymo priklauso didelės Lietuvos Respublikos visuomenės dalies interesų užtikrinimas ir apsauga. Atkreipė dėmesį, kad ir atsakovas savo sprendime pripažįsta, jog N. H. C. veikla itin aktuali visuomenei, kelia viešas diskusijas ir atitinka viešąjį interesą bei pateisina visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu. Pareiškėjos nuomone, dėl šių priežasčių N. H. C. laikytinas viešuoju asmeniu, todėl jis turi būti pakantesnis griežtesnei, labiau provokuojamai ir šiurkštesnei kritikai. Pareiškėjos tikslas buvo informuoti visuomenę apie bankroto administratoriaus veiklą, todėl mano, kad bet kokie informacijos netikslumai arba agresyvi kritika nėra ir negali būti pagrindas taikyti jai atsakomybę.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo išvadomis, kad antraštėje „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013 m. gegužės 9 d., Nr. 105/3973) paskelbta informacija yra žeminančio pobūdžio. Paaiškino, kad publikacijoje nurodomi duomenys yra paimti iš BAB „Snoras“ tinklalapyje viešai skelbiamų bankroto administratoriaus ataskaitų, kitų viešai skelbiamų ir prieinamų duomenų, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1336/2013. Pareiškėjos teigimu, ginčo publikacijoje yra pateikiama subjektyvi nuomonė dėl nurodytų duomenų, kuri nelaikytina žinia, juo labiau kuria siekiama įteigti apie N. H. C. tariamai daromas ar padarytas neteisėtas veikas bei pažeidimus, jį pažeminti ar paniekinti. Mano, kad viešojo asmens N. H. C. veiklos vertinimas, nuomonės dėl jo veiksmų reiškimas nėra ir negali būti laikomas VIĮ nuostatų pažeidimu. Akcentavo, kad ginčo publikacijoje nėra teigiama, kad N. H. C. padarė teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą ar kad verčiasi neteisėta / nesąžininga komercine veikla.
Skunde pažymėjo, kad nors Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1336/2013 ir nekonstatavo, jog vykdant BAB banko „Snoras“ bankroto procedūras patirtų išlaidų konsultantams suma, kuriai pritarė kreditorių komitetas, buvo nepagrįsta, tačiau suabejojo tokio išlaidų dydžio pagrįstumu ir nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo išreikalautini ir vertintini rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aktualiu laikotarpiu turėtas 33 541 600 Lt konsultavimo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs kreditorių skundą dėl likviduojamo AB banko „Snoras“ 2012-09-27 kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, 2013-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013 nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui arba teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ginčo publikacijoje buvo paskelbta ne nuomonė, o žinia, pareiškėjos manymu, reiškia, kad tokia žinia atitinka tikrovę ir jokiu būdu negalėjo pažeminti N. H. C. garbės ir orumo.
Nurodė, kad pareiškėja neginčija sprendimo dalies dėl publikacijos „Pagyros“ („Vakaro žinios“, 2013-05-11, Nr. 107-3975), mano, kad atsakovo išvada, jog šioje publikacijoje viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, kuri nepažeidžia VIĮ nustatytų reikalavimų, yra teisinga ir pagrįsta, tačiau nesutinka su atsakovo išvadomis dėl publikacijos „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013 m. gegužės 23 d., Nr. 117/3985). Pažymėjo, kad šios publikacijos paantraštėje „veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui Kuperiui“ ir teiginiuose „visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui Kuperiui niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ paskelbta apibendrinanti vertinamojo pobūdžio informacija, nuomonė dėl BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus viešai paskelbtų ataskaitų ir kitų duomenų. Ataskaitose esantys duomenys apie bankroto administratoriaus veiklos efektyvumą, naudingumą bei rezultatyvumą pagrindžia publikacijoje pateiktą nuomonę, kad BAB „Snoras“ pajamas iš esmės daugiausia sudaro įplaukos iš su paskolomis susijusių mokėjimų ir už tokių įplaukų, sudarančių didžiąją dalį BAB „Snoras“ pajamų, kurios yra lengviausiai gaunamos, surinkimą N. H. C. ir įvairiems konsultantams mokami itin dideli atlygiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo publikacijoje pateikta informacija neatitinka tikrovės, ji buvo išreikšta nesąžiningai, diskredituoja N. H. C. ar žemina jo garbę ir orumą. Pabrėžė, kad atsakovo sprendime pateiktas skirtingas BAB „Snoras“ ataskaitų turinio vertinimas, juo labiau neišsamus ir apsiribojęs tik vieno ataskaitinio laikotarpio ataskaita, nėra ir negali būti pagrindas patraukti pareiškėją atsakomybėn pagal VIĮ nuostatas.
Pareiškėjos nuomone, atsakovas netinkamai ir neteisingai vertina ir publikacijos „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013 m. birželio 18 d. Nr. 139/4007) turinį. Pažymėjo, kad N. H. C. šioje publikacijoje nėra kaltinamas nusikalstamų veikų ar kokių nors kitų teisės pažeidimų padarymu. Publikacijoje nurodyta, kad, remiantis ataskaitų duomenimis, galima susidaryti pagrįstą nuomonę, jog BAB „Snoras“ bankroto metu buvo dideliu mastu išlaidaujama konsultantams. Pažymėjo, kad tuo suabejojo ir Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje byloje Nr. 2-1336/2013, o 2013 m. spalio 25 d. nutartimi byloje Nr. 2-4334-881/2013 Vilniaus apygardos teismas pripažino negaliojančiu kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo buvo patvirtintos išlaidos konsultantams.
Atsakovo sprendime nurodyti darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimai ir jų pagrindu padarytos išvados, pareiškėjos nuomone, taip pat yra nepagrįstos, kadangi, remiantis ataskaitų rodikliais, publikacijos teiginys atitinka tikrovę ir yra realus. Teigia, kad aptariamoje publikacijoje buvo pateikta nuomonė dėl ataskaitose nurodytų ir kitų viešai skelbiamų duomenų, susijusių su visuomenei ir valstybei itin svarbiu BAB „Snoras“ bankrotu ir jo administravimu, kuri atitiko tikrovę ir jokių būdu nepažemino N. H. C.. Akcentavo, kad tiek pareiškėja, tiek ir kiti asmenys turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę visuomenei rūpimais klausimais. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ši teisė buvo įgyvendinta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendimo išvadomis, kad 2013 m. gegužės mėnesį ir birželio mėnesio pradžioje ji tariamai vykdė kažkokias neteisėtas kampanijas ir dėl to buvo pažeistas VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas. Nurodė, kad jos nepagrįstos jokiais faktais, yra šališkos ir neobjektyvios.
Dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimų pareiškėja pažymėjo, kad ji dėjo visas pastangas, kad publikacijoje aptariamais klausimais gautų N. H. C. ir BAB „Snoras“ atstovų poziciją ir nuomonę. „Vakaro žinių“ žurnalistai skambino banko interneto svetainėje nurodytu telefonu, tačiau susisiekti pavykdavo retai. Banko viešųjų ryšių atstovas jokių N. H. C. paaiškinimų neperduodavo, todėl redakcija rinko informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, taip pat ir iš BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitų. Tvirtina, kad pats N. H. C. vengė bendrauti su žurnalistais, todėl ginčo publikacijose nėra jo komentarų ar nuomonių. Pareiškėjos įsitikinimu, N. H. C., pasinaudodamas VIĮ 15 straipsnyje suteikta teise, galėjo kreiptis į „Vakaro žinių“ redakciją ir paprašyti išspausdinti jo pareikštą poziciją ir paaiškinimus, taip pat detaliai asmeniškai pakomentuoti aprašomą situaciją ir pateikti savo vertinimus ar prašyti išspausdinti kokios nors publikacijos paneigimą, tačiau to nepadarė. Akcentavo, kad skundą atsakovui trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo paskutinės publikacijos paskelbimo (b. l. 1–12).
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką, tačiau neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju BAB „Snoras“ bankroto administratorius N. H. C. pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį apibūdinamas kaip teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Remdamasis minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje pateiktu baigtiniu įmonės bankroto administratoriaus funkcijų sąrašu, atsakovas teigia, kad jis yra įgaliotas vykdyti konkrečius privataus juridinio asmens likvidavimo veiksmus, tenkinančius privačius kreditorių interesus. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens N. H. C. veikla nepatenka į VIĮ 2 straipsnio 73 dalies dispoziciją, todėl jis negali būti laikomas viešuoju asmeniu.
Pažymėjo, kad priimtame sprendime Žurnalistų etikos inspektorius aiškiai atskyrė „viešojo asmens“, „viešosios diskusijos“ ir „viešojo intereso“ sąvokas. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžę, jog vykstant viešajai diskusijai esminį „viešojo sergėtojo“ demokratinėje visuomenėje vaidmenį atlieka spauda, nors ji ir turi neperžengti tam tikrų ribų, pvz., susijusių su kitų asmenų reputacijos ir teisių apsauga, kadangi spaudos užduotis vis dėlto yra jos pareigas ir atsakomybę atitinkančiu būdu skleisti informaciją bei idėjas visais viešojo intereso klausimais. Tai reiškia, kad esant viešajai diskusijai ar viešajam interesui skelbti konkrečią informaciją, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams taikomos platesnės saviraiškos laisvės ribos pateikiant informaciją ne tik apie viešuosius, bet ir apie privačiuosius asmenis, t. y. tokiu atveju viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams suteikiamos platesnės galimybės skelbti daugiau nei įprasta duomenų apie privačius asmenis. Tačiau net ir tokiu atveju viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo laikytis VIĮ nustatytų pareigų ir neturi teisės skelbti nepagrįstos, tikrovės neatitinkančios ir asmenį įžeidžiančios informacijos.
Nurodė, kad šiuo atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjas paskelbė informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens N. H. C. vykdytą veiklą, susijusią su BAB „Snoras“ bankroto administravimu, kuriuo yra siekiama užtikrinti ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Didžiąją dalį minėtų kreditorių sudaro nemaža Lietuvos Respublikos piliečių dalis, kurių finansinių interesų apsaugą yra įgaliota užtikrinti valstybė, prižiūrėdama ir įgyvendindama finansinio stabilumo politiką. Dėl šios priežasties ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad nors pareiškėjas ir nėra viešasis asmuo, tačiau informacija apie jo veiklą yra itin aktuali visuomenei, kelia viešąją diskusiją, atitinka viešąjį interesą ir pateisina išskirtinį visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu, tačiau tokia informacija turi būti skelbiama sąžiningai ir negali pažeisti nustatytų teisės aktų reikalavimų. Būtent šiuo aspektu įvertinus ginčo publikacijų ir teiginių turinį bei pobūdį buvo nustatyta, jog pareiškėja, teiginiuose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ (publikacija „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013-05-09, Nr. 105/3973)); „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui Kuperiui“, „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“, „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui Kuperiui niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ (publikacija „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013-05-23, Nr. 117/3985)); „Pinigų tratinimas <...>“, „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą“, „Kodėl taip pasielgta, N. K. neaiškino“, „Kvepia pinigų plovimu“, „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ (publikacija „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013-06-18, Nr. 139/4007)) paskelbusi nesąžiningas nuomones, tikrovės neatitinančią, trečiojo suinteresuoto asmens garbę bei orumą žeminančią ir VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą pažeidžiančią informaciją, siekė ne sąžiningai informuoti visuomenės jai aktualiu klausimu, bet įžeisti ir pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl tokios teisės aktų nuostatas pažeidžiančios informacijos paskelbimas negalėjo būti pateisinamas viešuoju interesu ar viešąja diskusija.
Nurodė, kad antraštėje „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija, t. y. konkretūs faktai apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, nepagrįstai išleidęs dideles pinigų sumas („ištratinęs milijonus“), gauna labai mažas įplaukas („renka išmaldą“). Tokia informacija teigiama apie konkrečių faktų, kurie gali būti patikrinti, egzistavimą, todėl ji laikytina žinia (VIĮ 2 str. 84 d.). Antraštėje „Pinigų tratinimas <...>“ ir paantraštėse „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Kvepia pinigų plovimu“ paskelbtas faktas apie BAB „Snoras“ turto švaistymą ir pinigų plovimą, t. y. konkrečias trečiojo suinteresuoto asmens vykdomas nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Teiginiuose „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą“, „Kodėl taip pasielgta, N. K. neaiškino“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie konkretų „pinigų švaistymo“ ir „plovimo“ būdą – paslaugų pirkimą iš UAB „Baltic Amber Solutions“ ir trečiojo suinteresuoto asmens nenorą paaiškinti tokio pasirinkimo priežastis. Teiginyje „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie konkretų BAB „Snoras“ darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Visuose minėtuose teiginiuose buvo paskelbti konkretūs faktai, kurių tikrumas gali būti patikrintas naudojant atitinkamas įrodinėjimo priemones, todėl jie laikytini žiniomis. Atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl minėtų teiginių priskyrimo nuomonėms yra nepagrįsti. Ginčo publikacijose paskelbta informacija akivaizdžiai teigia apie trečiojo suinteresuoto asmens padarytus teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimus bei nesąžiningą komercinę veiklą, todėl laikytina žeminančio pobūdžio informacija.
Dėl ginčo teiginių neatitikties tikrovei atkreipė dėmesį į tai, kad skelbiant publikacijas, t. y. 2013 m. gegužės 9 d. ir birželio 18 d., Vilniaus apygardos teismas nebuvo priėmęs 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013, todėl pareiškėja negalėjo žinoti joje nustatytų aplinkybių ir, neturėdama jokių įsiteisėjusių teismų sprendimų ar kitų dokumentų apie neva neteisėtą išlaidų ir išmokų konsultantams dydį, negalėjo tokios informacijas paskelbti, juo labiau visa tai siedama su N. H. C. atliktomis nusikalstamomis veikomis. Tai pat akcentavo, kad minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas vienareikšmiškai nekonstatavo, kad kreditorių komiteto patvirtinta išlaidų ir išmokų konsultantams suma buvo per didelė ir neteisėta. Klausimas dėl patirtų išlaidų ir išmokų konsultantams sumos buvo perduotas iš naujo svarstyti kreditorių komitetui. Tai rodo, kad pareiškėja net ir po minėtos nutarties priėmimo neturi konkrečių įrodymų, patvirtinančių ginčo teiginių tikrumą, todėl akivaizdu, kad buvo paskelbti jokiais įrodymais nepagrįsti faktai.
Taip pat akcentavo, kad pareiškėjos skunde pateikti argumentai dėl teiginyje „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ paskelbtos informacijos taip pat nesiremia jokiais įrodymais, yra grindžiami prielaidomis ir neatitinka trečiojo suinteresuoto asmens ataskaitose pateiktų rodiklių. Dėl šios priežasties mano, kad tokia informacija neatitinka tikrovės, o pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.
Atsakovas sutinka, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiklos ir priimtų sprendimų efektyvumo, naudingumo, rezultatyvumo ir pagrįstumo vertinimas buvo ne tik galimas, bet ir būtinas demokratinėje visuomenėje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tokie vertinimai gali būti reiškiami naudojant priemones, kurios neperžengia saviraiškos laisvės ribų, nepažeidžia VIĮ reikalavimų ir trečiojo suinteresuoto asmens teisių. Pareiškėja šių aplinkybių ir įpareigojimų nepaisė.
Dėl publikacijoje „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013-05-23, Nr. 117/3985) paskelbtos informacijos pažymėjo, kad atsakovo priimtame sprendime yra nurodyta, kad publikacijos paantraštėje „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui Kuperiui“ ir teiginiuose „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui Kuperiui niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ buvo paskelbtos vertinamojo pobūdžio nuomonės, todėl nesuprantama, kad pareiškėja savo skunde šią aplinkybę ginčija. Teiginyje „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija, t. y. konkretus patikrinamas faktas, apie tai, kad BAB „Snoras“ gautos įplaukos yra susijusios tik su paskolų grąžinimu ir kad tokie rezultatai būtų buvę pasiekti ir be trečiojo suinteresuoto asmens pastangų. Tokia informacija dėl galimybės ją patikrinti laikytina žinia. Pažymėjo, kad sprendime nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31 buvo surinkta 165 milijonai litų lėšų, iš kurių 88,5 mln. Lt buvo su paskolomis susijusių įplaukų ir 1,7 mln. Lt šių paskolų palūkanų. Kitos gautos įplaukos, sudarančios 74,8 mln. Lt, apėmė lėšas, gautas pardavus kilnojamąjį turtą, pajamas iš finansinio turto ir nuomos. Taigi, akivaizdu, kad į banko gautas įplaukas įėjo ne tik sugrąžintos paskolos, bet ir kitos pajamos, kurias gaudamas trečiasis suinteresuotas asmuo atliko konkrečius veiksmus. Šiuo atveju pareiškėja tiek paskelbtoje publikacijoje, tiek savo skunde nepagrįstai akcentuoja vien tik paskolų administravimą, kuris nėra vienintelis ir viską apimantis banko pajamų šaltinis. Pasak atsakovo, šią aplinkybę patvirtino ir akcinės bendrovės bankas „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitos, paskelbtos 2012-06-08, duomenys bei Vilniaus apygardos teismo 2013-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013 nustatytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad ginčo teiginiuose paskelbtos nuomonės buvo pateiktos nesąžiningai ir pateikta tikrovės neatitinkanti žinia, o pareiškėjos pateikti argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimo pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame skunde nurodė, jog pastebėjo tendenciją, kad per UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdomas visuomenės informavimo priemones padaugėjo neigiamo turinio publikacijų po to, kai buvo oficialiai paskelbta apie UAB „Snoras Media“ pardavimą. Atsakovas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir disponuodamas VIĮ nustatyta teise nagrinėti ir vertinti šio įstatymo 22 straipsnio pažeidimus, nustatė, kad ne tik UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, bet ir pareiškėja bei UAB „Respublikos leidiniai“ nuolatos skelbė nepagrįstas neigiamo turinio publikacijas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Šį faktą, pasak atsakovo, patvirtina ginčijamame priimtame sprendime nurodytos dienraščio „Respublika“, interneto tinklalapyje www.respublika.lt paskelbtose publikacijose nustatytos aplinkybės bei paskelbta informacija. Akcentavo, kad didžioji dalis minėtų publikacijų visuomenei buvo pateikiamos nuo 2013-05-15, t. y. po viešo paskelbimo apie UAB „Snoras Media“ pardavimą. Visa tai, pasak atsakovo, rodo, kad pareiškėja ir UAB „Respublikos leidiniai“ buvo suinteresuoti skelbti trečiajam suinteresuotam asmeniui nepalankią informaciją, siekdami daryti neigiamą įtaką UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdančios UAB „Snoras Media“ pardavimui. Pareiškėjos veiksmai, kai, nevykdant sąžiningai nustatytos visuomenės informavimo pareigos, buvo siekiama pakenkti trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo administruojamam BAB bankui „Snoras“, pasak atsakovo, patvirtina, jog buvo vykdomi išankstiniai konkrečių visuomenės informavimo priemonių grupiniai susitarimai ir taip pažeistas VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas.
Nurodė ir tai, kad pareiškėja ginčo publikacijose paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens teises ir interesus pažeidžiančią informaciją ir nepateikė jokios jo nuomonės publikacijose nagrinėjamais klausimas. Minėtose publikacijose paskelbti trečiojo suinteresuoto asmens parengtų ataskaitų duomenys buvo iškreipti. Be to, pareiškėja nei teismui, nei atsakovui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos norą ir bandymus susisiekti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl jo nuomonės pateikimo minėtose publikacijose. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl paskelbtos informacijos paneigimo ar savo pozicijos pateikimo, tačiau pareigą užtikrinti viešai skelbiamos informacijos nešališkumą ir gauti trečiojo suinteresuoto asmens nuomonę privalėjo būtent pareiškėja.
Atsakovas mano, kad pareiškėja ginčo publikacijose skelbdama ginčo teiginius nevykdė nustatytų pareigų, peržengė teisės skleisti informaciją ribas ir pažeidė VIĮ nuostatas (t. I, b. l. 139–145).
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. H. C. su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakovas ginčijamame sprendime tinkamai įvertino trečiojo suinteresuoto asmens statusą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad pareiškėja skelbtomis publikacijomis pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens pamatines teises – garbę ir orumą. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, atsakovas, įvertinęs pareiškėjos publikacijų turinį, pareiškėjos bei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino, jog pareiškėjos skelbtai informacijai taikytinas objektyvios tiesos kriterijus, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja skelbė tikrovės neatitinkančias, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančias žinias, o ne savo nuomonę. Pabrėžė, kad bet kokia informacija turi būti skleidžiama sąžiningai, tačiau pareiškėja, skleisdama ginčo informaciją, šį reikalavimą akivaizdžiai pažeidė. Ginčo publikacijose pareiškėja skelbė tikrovės neatitinkančias žinias, kuriomis trečiajam asmeniui klaidingai priskyrė nesąžiningus veiksmus. Tokių publikacijose pateiktų žinių vidutinis skaitytojas negalėjo suprasti niekaip kitaip kaip teigimo, esą trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai administruoja banko „Snoras“ bankroto procesą ir atlieka nusikalstamas veikas, nes švaisto ar pasisavina BAB „Snoras“ lėšas.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas bei kiti teisės aktai aiškiai apibrėžia bankroto administratoriaus teises ir pareigas, o anksčiau nurodyti pareiškėjos publikacijų teiginiai apie netinkamai atliekamas bankroto administratoriaus funkcijas laikytini, inter alia, teiginiais apie bankroto administratoriaus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų šiurkštų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleistos žinios apie asmenis tokiu būdu, kuris tiems asmenims klaidingai priskyrė teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimą, nesąžiningą visuomeninę ir komercinę veiklą, vienareikšmiškai suprantamas kaip neigiamas, o tokios informacijos pateikimu yra pažeidžiami to asmens garbė ir orumas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad klaidingai pateikta žinia apie asmens tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą, laikytina pažeidžiančia to asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos publikacijose buvo pateikiami kaltinimai dėl trečiojo asmens tariamai atliktų nusikalstamų veikų (turto švaistymo, pasisavinimo), todėl teisės ir kitų socialinių normų kontekste tikrovės neatitinkanti žinia apie trečiojo suinteresuoto asmens elgesį, kuris traktuojamas kaip nusikalstama veika, neabejotinai pažeidžia jo garbę ir orumą.
Teigia, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 straipsnyje žurnalistams bei viešosios informacijos rengėjams ir leidėjams nustatytos pareigos kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę, o tais atvejais, kai kritikuojamas asmuo atsisako pasinaudoti šia teise, – pranešti tai visuomenei. Pažymėjo, kad net jeigu nurodytas pareiškėjos publikacijas rengę žurnalistai iš tiesų būtų bandę susisiekti su trečiuoju asmeniu ar jo įgaliotais asmenimis, tačiau jiems nebūtų pavykę to padaryti, arba jei trečiasis asmuo ar jo įgalioti asmenys būtų atsisakę pateikti paaiškinimus besikreipiantiems žurnalistams, žurnalistai privalėjo tai nurodyti pačiose publikacijose (t. III, b. l. 36–41).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimą, remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstyta pozicija. Papildomai akcentavo, kad aplinkybė, ar trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis asmuo VIĮ prasme, nebuvo esminė, vertinant publikacijų atitiktį VIĮ nuostatoms. Buvo atsižvelgta į tai, kad ginčo publikacijose aprašoma trečiojo suinteresuoto asmens veikla yra susijusi su viešuoju interesu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepimo į skundą argumentais.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad BAB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus Neilo H. C. įgaliotas atstovas 2013-08-12 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių su skundu dėl publikacijose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013-05-09, Nr. 105/3973), „Pagyros“ („Vakaro žinios“, 2013-05-11, Nr. 107/3975), „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013-05-23, Nr. 117/3985), „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013-06-18, Nr. 139/4007) paskelbtos informacijos (t. I, b. l. 146–156, 158–163). Trečiasis suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad teiginiuose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ (publikacija „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013-05-09, Nr. 105/3973)); „<...> N. K. pernai per penkis mėnesius įvairiems konsultantams išleido 33,54 mln. litų, šis pasigyrė gal uždirbsiąs net 1 mln. litų pardavęs iš „Snoro“ skolininkų perimtą turtą“ (publikacija „Pagyros“ („Vakaro žinios“, 2013-05-11, Nr. 107/3975)); „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui Kuperiui“, „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“, „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui Kuperiui niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ (publikacija „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“. 2013-05-23, Nr. 117/3985)); „Pinigų tratinimas <...>“, „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą“, „Kodėl taip pasielgta. N. K. neaiškino“, „Kvepia pinigų plovimu“, „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ (publikacija „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013-06-18, Nr. 139/4007)) paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą. Taip pat pažymėjo, kad ginčo teiginiuose buvo paskelbta neteisinga, nepatikrinta, sąmoningai iškraipyta, netiksli, šališka informacija bei kaltinimai, o faktai neatskirti nuo nuomonės. Be to, jo įsitikinimu, ginčo publikacijose nebuvo užtikrinta nuomonių įvairovė ir nesuteikta atsakymo teisė.
Žurnalistų etikos inspektorius 2013-08-21 kreipėsi į UAB „Naujasis aitvaras“ direktorių, prašydamas paaiškinti nurodytuose ginčo publikacijų teiginiuose paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei įrodančias aplinkybes bei atsakymo teisės nesuteikimo priežastis ir pateikti savo poziciją dėl N. H. C. skundo argumentų (t. I, b. l. 164).
UAB „Naujasis aitvaras“ 2013-09-06 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pateikė paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus (t. I, b. l. 165–169).
Atsakovas 2013-09-16 raštais Nr. SK-170 ir SK-171/S-809 kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl informacijos pateikimo šiais klausimais: 1) Ar bankrutuojančiam AB bankui „Snoras“ informacinių technologijų paslaugas teikia UAB „Baltic Amber Solutions“? Kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių buvo pasirikta ši įmonė? 2) Dėl kokių priežasčių nekilnojamojo turto pardavimui buvo pasirinkta UAB „Colliers International Advisors“? 3) Kada buvo pradėta vykdyti skolos išieškojimo procedūra pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-31 nutartį, kuria buvo atmestas VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ ieškinys? 4) Ar yra nustatytas laikotarpis, per kurį turi būti patenkinti kreditorių reikalavimai ir pasibaigtų bankroto administratoriaus įgaliojimai? (t. I, b. l. 171).
Trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotas atstovas 2013-10-16 atsakovui pateikė atsakymą į šį raštą ir šiame rašte išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (t. I, b. l. 172–178; t. II, b. l. 1–21).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas 2013-10-28 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ pateiktų paaiškinimų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (t. III, b. l. 1–6).
Išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atsakovas 2013-11-08 priėmė sprendimą Nr. SPR-124, kuriuo skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir įspėjo pareiškėją dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo, padaryto publikacijose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013-05-09, Nr. 105/3973), „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013-05-23, Nr. 117/3985), „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013-06-18, Nr. 139/4007) paskelbus nesąžiningas nuomones, tikrovės neatitinkančią, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančią bei šališką informaciją (t. III, b. l. 8–16).
Pareiškėja nesutinka su nurodytu Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu dėl to, kad ginčo publikacijose pateikta informacija nepagrįstai įvertinta kaip pažeidžianti trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą ir yra šališka. Teigia, kad ginčo publikacijose paskelbta informacija yra vertinamojo pobūdžio, be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pagal VIĮ yra viešasis asmuo, todėl turėtų būti pakantesnis skelbiamai informacijai ar jos skelbimo formai.
Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (ginčui aktuali nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. galiojusi įstatymo redakcija).
Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas VIĮ 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 d.). Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (VIĮ 3 str. 2 d.).
Remiantis VIĮ 19 straipsnio 2 dalimi, draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
Dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso
Pareiškėjos nuomone, kadangi trečiojo suinteresuoto asmens N. H. C. nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, jis pagal VIĮ laikytinas viešuoju asmeniu, todėl turėtų būti pakantesnis skelbiamai informacijai ar jos skelbimo formai.
VIĮ 2 straipsnio 73 dalis apibrėžia, kad viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pagal minėtoje įstatymo normoje viešajam asmeniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad VIĮ taikymo prasme pagrindu laikyti tokį asmenį viešuoju yra šio asmens veikla, susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar su viešųjų paslaugų teikimo administravimu (žr. LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1198/2012).
Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo yra BAB „Snoras“ bankroto administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas baigtinis įmonės administratoriaus funkcijų sąrašas (vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai; atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą; per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys; gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus ir t. t.), iš kurio turinio darytina išvada, kad į šias pareigas einantis subjektas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o yra įgaliotas vykdyti konkrečius privataus juridinio asmens likvidavimo veiksmus, tenkinančius privačius kreditorių interesus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla nepatenka į VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje nustatytą sąvoką, todėl jis pagrįstai atsakovo pripažintas neviešu asmeniu, tačiau nepaneigtina tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla skatina visuomenės susidomėjimą ir viešąją diskusiją, atitinka viešąjį interesą. AB banko „Snoras“ bankrotas – tai įvykis, kuris Lietuvos Respublikos visuomenėje buvo / yra ypač jautri ir didelį susidomėjimą turinti tema, kadangi didžiąją dalį bankrutavusio banko kreditorių sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių finansinių interesų apsaugą yra įgaliota užtikrinti valstybė, prižiūrėdama ir įgyvendindama finansinio stabilumo politiką. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovu, kad būtent ši aplinkybė pateisina išskirtinį visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu, tačiau tokia informacija turi būti skelbiama sąžiningai ir negali pažeisti nustatytų teisės aktų reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (sprendimai bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976; Obsertver & Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991; De Haes & Gijsels prieš Belgiją, 1997; Lingens prieš Austriją, 1986).
Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, kad paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, kad paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija, būtina nustatyti, ar ginčo objektu esančiame teiginyje buvo paskelbta žinia, ar nuomonė.
Remiantis VIĮ 2 straipsnio 36 dalies nuostatomis, nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal VIĮ 2 straipsnio 84 dalį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (bylos Nr. A662-3299/2011, A146-2326/2011), kad atribojimas, ar atitinkama paskelbta informacija laikytina žinia, ar nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliktas ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, atlikus įvairiapusę analizę, atsižvelgus, be kita ko, į teiginių patikimumo, įrodomumo kriterijus. Pagrindiniu kriterijumi, atribojančiu nuomonę nuo žinios, teismų praktikoje pripažįstama galimybė žiniai taikyti objektyvios tiesos kriterijų. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nustatant, ar atitinkama informacija laikytina nuomone, turi būti įvertinamas visas kontekstas ir tik įvertinus ginčo informaciją padaryta išvada, kad joje nebuvo pateikta nuomonė.
Pareiškėja, ginčydama sprendimą, teismui nurodė, kad ginčo publikacijose ji pateikė vertinamojo pobūdžio informaciją, duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą, remdamasi jo, kaip BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus, viešai paskelbtomis ataskaitomis bei su bankroto byla susijusiuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr. adm. bylą Nr. A442-1039/2010), kad žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2001). Nusikaltimas yra teisei priešinga veika, kuri yra nepriimtina ir kitų visuomenėje pripažįstamų socialinių normų požiūriu. Teisės ir kitų socialinių normų kontekste asmens elgesys, kuris traktuojamas kaip nusikalstama veika, visuomet vertinamas neigiamu aspektu.
Publikacijos, paskelbtos 2013-05-09, antraštės „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ turinys rodo, kad yra paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, nepagrįstai išleidęs dideles pinigų sumas („ištratinęs milijonus“), gauna labai mažas įplaukas („renka išmaldą“; t. I, b. l. 158). Tokia informacija atsakovo pagrįstai vertinama kaip žinia, kadangi šiuo atveju kalbama apie konkrečius faktus, kuriuos galima patikrinti. Paskelbta informacija leidžia suprasti, kad N. H. C. švaisto banko lėšas, vykdo nesąžiningą komercinę veiklą, t. y. atlieka priešingus teisei veiksmus. Pažymėtina, kad nurodyto turinio informacija yra nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais (įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų veikų kvalifikavimo ir pripažinimo nusikaltimu publikacijos paskelbimo metu nebuvo priimta), todėl vertintina, kad jokiais objektyviais faktais nepatvirtinta informacija yra žeminančio pobūdžio, nes vaizduoja trečiąjį suinteresuotą asmenį neigiamu aspektu.
Atsakovas ginčijamame sprendime taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad aptariamos publikacijos antraštės turinys neatspindi publikacijos turinio. Pačioje publikacijoje yra rašoma apie 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1336/2013 (toliau – Nutartis), kurioje teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl laikotarpiu nuo 2012-03-08 iki 2012-07-31 BAB „Snoras“ administratoriaus turėtų daugiau nei 33 mln. Lt išlaidų konsultantams pagrįstumo (t. I, b. l. 173–177). Inspektoriaus atlikto tyrimo metu nustatyta, kad BAB „Snoras“ kreditorių komitetas (toliau – Kreditorių komitetas) priimtu sprendimu patvirtino, kad tokio dydžio išlaidos gali būti mokamos konsultantams, be to, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nekonstatavo, kad patirtų išlaidų suma buvo nepagrįsta, todėl ginčo teiginyje paskelbta žinia apie nepagrįstą didelės pinigų sumos išleidimą atsakovo pagrįstai įvertinta kaip neatitinkanti tikrovės ir žeminanti trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą.
2013-05-23 publikacijos „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ paantraštėje „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui Kuperiui“ ir teiginiuose „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui Kuperiui niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ publikacijos autorius paskelbė vertinamojo pobūdžio informaciją apie tai, kad N. H. C., kaip banko „Snoras“ bankroto administratoriaus, veikla nėra naudinga valstybei, tačiau išimtinai naudinga pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jam mokamo atlygio. Tokia informacija pagal savo pobūdį laikytina nuomone (VIĮ 2 str. 36 d.). Pažymėtina, kad pateikta viešosios informacijos skleidėjo nuomonė turi atitikti sąžiningumo kriterijų. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas, vertindamas pateiktos nuomonės atitiktį šiam kriterijui, atsižvelgė į viešai paskelbtą informaciją apie BAB „Snoras“ bankroto proceso eigą. Susipažinus su BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus 2013-05-15 paskelbtos 2013 m. I ketvirčio ataskaitos turiniu, matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. I ketvirtį vykdyta veikla buvo aktyvi ir buvo siekiama užtikrinti gerą BAB „Snoras“ bankroto administravimą (t. II, b. l. 49–63). Šią aplinkybę patvirtina ir BAB „Snoras“ interneto tinklalapyje skelbiami bankroto administratoriaus pranešimai (t. II, b. l. 38), todėl aptariamos publikacijos paantraštėje ir teiginiuose paskelbta apibendrinanti vertinamojo pobūdžio informacija, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip bankroto administratoriaus, veikla yra nenaudinga, pagrįstai atsakovo įvertinta kaip iškreipianti tikrovėje egzistuojančius faktus ir pažeidžianti sąžiningumo principą.
2013-05-23 publikacijos teiginyje „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“ taip pat kalbama apie tai, kad N. H. C., kaip bankroto administratoriaus, veikla yra neefektyvi ir neskaidri. Publikacijoje taip pat teigiama: „Kartais administratorius paskelbia, jog įplaukos yra milijardinės. Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai, bet šito ponas K. neskelbia. Juk visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“. Vertinant visą publikacijos kontekstą, šie teiginiai reiškia, kad BAB „Snoras“ gautos įplaukos yra susijusios tik su paskolų grąžinimu ir kad tokie rezultatai būtų buvę pasiekti ir be trečiojo suinteresuoto asmens pastangų. Tačiau šią informaciją paneigia viešai skelbiamų akcinės bendrovės banko „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitų rodikliai, kurių duomenys rodo, kad BAB „Snoras“ bankroto administratorius turėjo užsiimti ne vien tik paskolų administravimu, bet ir kitokia veikla (t. II, b. l. 49–147). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo teiginyje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, diskredituoja trečiąjį suinteresuotą asmenį, teigia apie jo netinkamą elgesį, todėl žemina jo garbę ir orumą.
Nustatyta, kad 2013-06-18 publikacijoje „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ buvo nagrinėjamas BAB „Snoras“ išlaidų, patirtų konsultantams apmokėti, dydžio klausimas. Ginčo publikacijos antraštėje ir paantraštėse „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Kvepia pinigų plovimu“ buvo paskelbtas faktas, kad BAB „Snoras“ turtas yra švaistomas, plaunami pinigai. Teiginiuose „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą.“, „Kodėl taip pasielgta, N. K. neaiškino“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie konkretų „pinigų švaistymo“ ir „plovimo“ būdą – paslaugų pirkimą iš UAB „Baltic Amber Solutions“ ir trečiojo suinteresuoto asmens nenorą paaiškinti tokio pasirinkimo priežastis. Minėtos informacijos tikrumas gali būti patikrintas naudojant atitinkamas įrodinėjimo priemonės, todėl ji laikytina žinia.
Remiantis BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus 2013 m. I ketvirčio ataskaita, išlaidos ir išmokos konsultantams iki 2013 m. kovo 31 d. sudarė 111,578 mln. Lt, tačiau veiklos sąnaudos darbuotojams sudarė 37,093 mln. Lt, o surinktos lėšos – 1,52 milijardo litų (t. II, b. l. 49–63). Taigi, kaip matyti, išlaidos ir išmokos konsultantams yra trečdaliu didesnės nei veiklos sąnaudos darbuotojams ir ši aplinkybė gali kelti abejonių dėl tokio dydžio išlaidų pagrįstumo. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Kreditorių komitetas pritarė tokio dydžio išlaidoms. Jokių objektyvių duomenų, kad ginčo publikacijos paskelbimo dieną minėtos išlaidos buvo pripažintos nepagrįstomis ar kad trečiasis suinteresuotas asmuo, sudarydamas sąlygas patirti tokias išlaidas, atliko nusikalstamas veikas, nėra. Priešingai, iš trečiojo suinteresuoto asmens Kreditorių komitetui teikiamų ataskaitų matyti, kad jis siekė BAB „Snoras“ administravimo išlaidų optimizavimo, dėl to analizavo darbuotojų skaičių, jiems mokamų atlyginimų dydžius (t. II, b. l. 97–147).
Publikacijos „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ teiginyje „13.5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie konkretų BAB „Snoras“ darbuotojų darbo užmokesčio dydį yra laikytina žinia, kadangi egzistuoja galimybė nustatyti jos tikrumą (t. I, b. l. 163). Šia žinia viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas leidžia skaitytojui suprasti, kad BAB „Snoras“ darbuotojams nustatyti atlyginimai pernelyg dideli, mokami nepelnytai. Susipažinęs su nurodyto turinio informaciją, skaitytojas gali daryti išvadą apie trečiojo suinteresuoto asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą bei nesąžiningą komercinę veiklą.
Pažymėtina, kad paskelbtoje BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus 2012 m. III ketvirčio ataskaitoje nurodyta, kad banko darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 206; šiems darbuotojams per mėnesį, įskaitant socialinio draudimo įmokas, buvo išmokėta 1,3 mln. Lt (t. II, b. l. 80–96). Atsižvelgiant į nurodytus rodiklius, darytina išvada, kad vidutinis mėnesinis darbuotojų atlyginimas buvo 6 311 Lt. Pagal BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus 2012 m. IV ketvirčio ataskaitos rodiklius vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ataskaitiniu laikotarpiu buvo 7 237 Lt. Visa tai rodo, kad ginčo publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Įvertinus šią informaciją visos publikacijos kontekste, darytina išvada, kad paskelbta žinia apie didelį BAB „Snoras“ darbuotojų darbo užmokestį publikacijos autoriaus suprantama kaip netinkamas bankroto administratoriaus N. H. C. elgesys, neteisėta veika. Tačiau nesant tokią informaciją patvirtinančių objektyvių įrodymų, aptarti publikacijos teiginiai atsakovo pagrįstai priskirti žeminančio pobūdžio informacijai.
Nustatyta, kad 2013-05-09 publikacijos „Pagyros“ teiginyje „<...> N. K. pernai per penkis mėnesius įvairiems konsultantams išleido 33,54 mln. litų, šis pasigyrė gal uždirbsiąs net 1 mln. litų pardavęs iš „Snoro“ skolininkų perimtą turtą“, įvertinus šio teiginio visą kontekstą: „Vilniaus apygardos teismui besiaiškinant, ar išties pagrįstai „Snoro“ banko bankroto administratorius N. K. pernai per penkis mėnesius įvairiems konsultantams išleido 33,54 mln. litų, šis pasigyrė gal uždirbsiąs net 1 mln. litų pardavęs iš „Snoro“ skolininkų perimtą turtą“, matyti, kad šiuo atveju yra paskelbta informacija apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą dėl BAB „Snoras“ administratoriaus patirtų išlaidų dydžio konsultantams ir kad pareiškėja viešai teigia, jog bus gauta 1 mln. Lt įplaukų iš parduoto BAB „Snoras“ skolininkų perimto turto, todėl tokio pobūdžio informacija laikytina žiniomis.
Bylos medžiaga rodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas Nutartimi perdavė bylą dėl patirtų išlaidų konsultantams dydžio nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Be to, tinklalapyje www.snoras.com pareiškėja 2013-05-08 yra paskelbusi pranešimą „Snoro kreditorių komitetas leido parduoti Snorui priklausantį iš skolininkų perimtą turtą Lietuvoje, kurio vertė yra mažesnė nei 1 mln. Litų“, kuriame teigiama, kad „Bankui šiuo metu priklauso 48 perimto turto vienetai, kurie nepriklausomų turto vertintojų buvo įvertinti mažiau nei 1 mln. litų. Šie turto vienetai pagal patvirtintą pardavimo procedūrą bus parduodami artimiausiomis savaitėmis“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, vadovaudamasis teismo Nutartyje ir pareiškėjos pranešime pateikta informacija, ginčo teiginyje paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, kuri nepažeidžia VIĮ reikalavimų.
Pažymėtina, VIĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visuomenės informavimo laisvės principas, pagal kurį žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas, tačiau kartu pažymėta, kad ši laisvė gali būti saistoma tam tikrų ribojimų, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini apsaugoti žmonių teises, inter alia, orumą. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976; Obsertver & Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991; De Haes & Gijsels prieš Belgiją, 1997; Lingens prieš Austriją, 1986). Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas teiginiuose „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ (publikacija „Ištratinęs milijonus N. K. renka išmaldą“ („Vakaro žinios“, 2013-05-09, Nr. 105/3973)); „Veikla iš tiesų naudinga, bet ne valstybei, o tik pačiam ponui Kuperiui“, „Įplaukas sunešė paprasti „Snoro“ skolininkai <...> visi supranta, kad tai ne jo nuopelnas“, „Visgi dabartinė vieta yra daug šiltesnė. Cirke už burbulų pūtimą ponui Kuperiui niekas nemokėtų šimtatūkstantinės algos“ (publikacija „N. K. gauna algą už muilo burbulus“ („Vakaro žinios“, 2013-05-23, Nr. 117/3985)); „Pinigų tratinimas <...>“, „Aiškėja vis daugiau faktų, rodančių, kaip „Snore“ švaistomi pinigai“, „Nors jie oficialiai banke nedirba, jų paslaugos toliau perkamos. Tik, žinoma, už gerokai didesnę kainą“, „Kodėl taip pasielgta, N. K. neaiškino“, „Kvepia pinigų plovimu“, „13,5 Tiek tūkstančių litų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai kai kuriais mėnesiais buvo valdžios uždarytame banke „Snoras“ (publikacija „Pinigų tratinimas „Snore“ muša rekordus“ („Vakaro žinios“, 2013-06-18, Nr. 139/4007)) paskelbė nesąžiningai išreikštas nuomones ir tikrovės neatitinančią, pareiškėjo garbę bei orumą žeminančią informaciją ir taip pažeidė VIĮ nuostatas.
VIĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Užtikrinant šios nuostatos įgyvendinimą, minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos nešališkumo principas, o 22 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad ginčo publikacijose nėra pateikta trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl šiose publikacijose nurodytos informacijos. Pareiškėja nurodė, kad visomis įmanomomis priemonėmis siekė išgirsti trečiojo suinteresuoto asmens poziciją publikacijose aptariamais klausimais, tačiau su juo susisiekti nepavyko. Pažymėtina, kad pareiškėja jokių savo nurodytus veiksmus patvirtinančių įrodymų nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat tvirtina, kad nei asmeniškai, nei per BAB „Snoras“ atstovus nėra gavęs informacijos, jog viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas būtų pageidavęs jo paaiškinimų vienu ar kitu klausimu. Be to, vertintina ir tai, kad ginčo publikacijose paskelbta informacija (žinia) neatitinka objektyvios tiesos kriterijaus: BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitų ir teismo nutarčių, kuriomis, kaip teigia pareiškėja, ji rėmėsi publikacijose, informacija traktuojama savaip, iškreipiant jos turinį. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, įtvirtinančios visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos nešališkumo principą.
Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad skundžiamo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-11-08 sprendimo dalis dėl pareiškėjos padarytų VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto pažeidimų yra teisėtas ir pagrįstas objektyviu ir teisingu įrodymų vertinimu, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra.
VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas draudžia iškraipyti teisingą, nešališką informaciją bei nuomones ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams ir nurodo, kad viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovui pateiktame skunde nurodė, kad pastebėjo tendenciją, jog per UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdomas visuomenės informavimo priemones padaugėjo neigiamo turinio publikacijų po to, kai buvo oficialiai paskelbta apie UAB „Snoras Media“ pardavimą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nustatė, kad ne tik UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, bet ir pareiškėja bei UAB „Respublikos leidiniai“ nuolatos skelbė nepagrįstas neigiamo turinio publikacijas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Šį faktą, pasak atsakovo, įrodo jo 2013-11-08 priimtame sprendime Nr. SPR-123 „Dėl publikacijose „Per metus „Snoras“ dar aptirpo“ („Respublika“, 2012-11-16), „Senka „Snoro“ šulinys“ („Respublika“, 2012-12-10), „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2012-12-10), „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2013-01-12, 2013-01-13), „Teismas judina „Snoro“ administratorių“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2013-05-08), „N. K. apetitas nedingsta“ („Respublika“, 2013-05-09), „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ („Respublika“, 2013-05-21), „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ („Respublika“, 2013-05-21), „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ (www.respublika.lt, 2013-05-21), „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ („Respublika“, 2013-05-29) paskelbtos informacijos“ nustatytos aplinkybės bei publikacijose „Snoro“ indėlininkai susimokėjo dar“ („Respublika“, 2013-03-06), „Pagailėkite N. K.. Išleiskite gerąjį žmogų namo“ („Respublika“, 2013-05-13), „Gana stebėti, kaip „Snorą“ dalijasi užsieniečiai“ („Respublika“, 2013-05-30), „Snoro“ tyrimui reikia politikų noro“ („Respublika“, 2013-05-31), „Geidžiamiausios algos. O kiek uždirbate jūs?“ („Vakaro žinios“, 2013-06-01) paskelbta informacija. Atsakovas akcentavo, kad didžioji dalis minėtų publikacijų visuomenei buvo pateikiamos nuo 2013-05-15, t. y. po viešo paskelbimo apie UAB „Snoras Media“ pardavimą. Susipažinus su paminėto atsakovo sprendimo turiniu, kitais bylos rašytiniais įrodymais, pateiktais byloje, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja ir UAB „Respublikos leidiniai“ vykdė tam tikrą žurnalistinę kampaniją, kurios metu susitarta skelbti trečiajam suinteresuotam asmeniui nepalankią informaciją, siekiant daryti neigiamą įtaką UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdančios UAB „Snoras Media“ pardavimui. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie nurodytą susitarimą, o atsakovės išvados padarytos remiantis tik prielaidomis, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2013-11-08 sprendimo Nr. SPR-124 dalis, kurioje konstatuojama, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas UAB „Naujasis aitvaras“ padarė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimą ir už šį pažeidimą įspėtas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėja prašo priteisti jos naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę, inter alia, reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl ji turi teisę į dalį teismo išlaidų atlyginimo.
Byloje esantis mokėjimo kvitas (t. I, b. l. 13) patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo teismui 100 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu tenkinama 1/5 dalis skundo reikalavimų, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai priteistina 20 Lt
teismo išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Kitų išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, pagrindimo ir apskaičiavimų pareiškėja nenurodė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos UAB „Naujasis aitvaras“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-11-08 sprendimo Nr. SPR-124 dalį, kuria nuspręsta pripažinti N. H. C. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Naujasis aitvaras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjos UAB „Naujasis aitvaras“ naudai iš Žurnalistų etikos inspektoriaus 20 (dvidešimt) litų teismo išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Jūra Marija Strumskienė
Donatas Vansevičius