Administracinė byla Nr. eA-1318-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04258-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. M. O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. M. O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas U. M. O. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33176 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1378 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) pilietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką prisistatė kaip nepilnametis asmuo, gimęs 2004 m. gegužės 22 d. Asmens amžių patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė, tačiau 2021 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad biologinis asmens amžius yra apie 22 +/-, t. y. 20-24 metų intervale.
3. Pareiškėjas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) jam teko bėgti dėl jo tėvų partinio priklausymo opozicinei partijai, kuri (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 21 d. pareiškėjas ir jo brolis N. P. M. Z. buvo mušami ir kankinami, todėl pareiškėjas patyrė sužalojimus. Jis paliko savo kilmės šalį, nes bijo susidorojimo.
4. Anot pareiškėjo, atsakovas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21S33176 nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 6K-1378 atmetė.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta, kad grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Viena iš tokių grupių yra nepilnamečiai. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalį paliko ir prieglobsčio prašymą pateikė būdamas dar nepilnamečiu. Nors atsakovas nustatė, kad pareiškėjo amžius yra 22+/- metai, tačiau, kol tikrasis pareiškėjo amžius nėra nustatytas, abejonė dėl pareiškėjo amžiaus turėtų būti vertinama pareiškėjo naudai. Todėl šiuo atveju pareiškėjas yra laikytinas nepilnamečiu ir yra priskirtinas prie padidintos rizikos asmenų grupės.
6. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. Pareiškėjo pasakojimas, kad yra persekiojamas po (duomenys neskelbtini) dėl tėvų priklausymo opozicinei partijai visiškai atitinka kilmės šalies informaciją, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), nes šalį valdo (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, o opozicija negali reikštis ir yra persekiojama. Todėl pareiškėjas pateikė pagrįstą prašymą dėl prieglobsčio, kuris grindžiamas ginkluoto konflikto grėsme ir baime netekti laisvės, gyvybės ir sveikatos. Pareiškėjas pažymėjo, kad reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis yra labai jauno amžiaus, neturi reikiamo išsilavinimo, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų apie persekiojimą, nuo kurio jis bėga. Todėl atsakovo argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo ir kitokių trūkumų nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą. Atsakovas tinkamai neišnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
8. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas priklauso opozicinei partijai, ir (duomenys neskelbtini) šeima atsidūrė pavojuje. Tėvas (duomenys neskelbtini) pabėgo iš šalies. Šalyje prasidėjo visų opozicijos narių persekiojimas. Pareiškėjas sulaukė grasinimų iš policijos, kad yra priešai ir turi išvykti iš šalies, nes bus nužudyti. Kadangi šalyje (duomenys neskelbtini) prasidėjo susidorojimai, todėl pareiškėjas su broliu nusprendė pasitraukti į šalies sostinę ir išvykti iš šalies. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. kovo 21 d. į jo namus atvyko policija ir jį sumušė. Pareiškėjas teigė, kad jis daug kartų patyrė smurtą, nuo (duomenys neskelbtini) iki išvykimo buvo persekiojami. Anot pareiškėjo, jis kreipėsi į policiją, tačiau ji yra pavaldi persekiotojams. Pareiškėjas nurodė, kad tuo metu jis dar buvo vaikas, priklausomas nuo tėvų sprendimų, todėl du metus kentėjo smurtą.
9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – JT Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Anot atsakovo, tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, Departamentas konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo reikalavimų. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) nėra beatodairiško smurto, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11. Atsakovo įsitikinimu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad nebuvo nustatyta jokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti diskriminacinio pobūdžio valstybės sveikatos sistemos politiką. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.
12. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad skundo teiginiai, kad asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant vadinamąją ,,slankiojančią skalę“, yra nepagrįsti bei klaidinantys. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl skunde minimi EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini.
13. Nors pareiškėjas teigė, jog bijo būti nužudytas (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjo tėvas priklausė opozicinei partijai, tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nenuoseklus bei neįtikinamas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių detalių apie tai, kodėl (duomenys neskelbtini) tariamai yra suinteresuotas nužudyti pareiškėją, kai pats pareiškėjas su politika nėra susijęs, o pareiškėjo tėvas, kuris priklausė opozicinei partijai, pabėgo ir apie jį nieko nežinoma nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas remiasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), minimos represijos prasidėjusios po (duomenys neskelbtini), tačiau asmuo nepaaiškina, kur vyko represijos, kas jas vykdė, prieš ką, tiesiog teigia, kad jį mušė, nes tėvas buvo partijos narys, jokių konkrečių detalių apie tai, kodėl (duomenys neskelbtini) galėtų persekioti prieglobsčio prašytoją ar jo šeimą. Taip pat pareiškėjas savo pasakojime painiojasi įvykiuose, negali tiksliai pasakyti įvykių sekos, datų. (Duomenys neskelbtini) pasak pareiškėjo vyko dieną po opozicijos lyderio mirties, (duomenys neskelbtini), vadinasi (duomenys neskelbtini) remiantis pareiškėjo pasakojimu, vyko po (duomenys neskelbtini). Paklausus jo, ar šis opozicijos lyderis dalyvavo (duomenys neskelbtini), atsakė, kad taip, tačiau paklausus, kaip jis galėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė, kad jis yra vaikas, negalėjo (duomenys neskelbtini), tačiau savo pasakojime apie šį opozicijos lyderį buvo užsiminęs, kad “jis (duomenys neskelbtini)“. Viso tyrimo metu pareiškėjas akcentavo, kad yra nepilnametis, negalėjo balsuoti, nes jam tik 17 metų. Tačiau tyrimo metu pareiškėjas sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi melavo apie savo amžių, bandė išsisukinėti net ir po atlikto amžiaus nustatymo testo. Anot atsakovo, pareiškėjo nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytų prieštaravimų kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, pareiškėjo pasakojimas pagrįstai atmestas dėl patikimumo stokos ir nevertintas dėl prieglobsčio jam suteikimo.
14. Atsakovas vertinimu, kadangi pareiškėjas nenurodė realių grėsmių (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes bei į tai, kad jo kilmės valstybėje nėra smurto, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Atsakovas pabrėžė ir tai, kad sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo yra vertinamos individualios asmens aplinkybės, o ne bendra kilmės valstybės informacija. Aplinkybės, kad pareiškėjo kilmės valstybėje yra (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė.
15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę ir nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
16. Atsakovas taip pat teigė, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Pareiškėjas legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
17. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo U. M. O. K. skundą.
19. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
20. Tačiau teismas pakeitė Sprendimą ta apimtimi, kuria buvo nustatytas laikotarpis draudimui atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo laikotarpis, kuris įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, šiuos laikotarpius sumažindamas. Atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, pakeistas ir Komisijos sprendimas.
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
22. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas ištyrė bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste buvo įvertintos potencialios grėsmės jam, kaip opozicionieriaus sūnui pagal pareiškėjo pateiktą pasakojimą. Teismo vertinimu, tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikimų.
23. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad jis nepilnametis, todėl yra padidintos rizikos asmuo, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos nustatytais duomenimis pareiškėjo biologinis amžius yra apie 22 +/-2 metai (20-24 metų intervale). Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti specialistų išvados duomenimis. Juolab, kad pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Be to, EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl skunde minimi EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini.
24. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kad opozicija vėl (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad (duomenys neskelbtini), atitinka kilmės šalies informaciją.
25. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas visų pirma pažymėjo tai, kad pareiškėjas pats nėra (duomenys neskelbtini) opozicijos narys, oponentas buvo jo tėvas, kuris dar (duomenys neskelbtini) pabėgo nežinia kur. Kaip nustatyta, pareiškėjas su tėvu nepalaiko jokių ryšių, nežino kur jis yra.
26. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma baimė būti nužudytam dabartinio (duomenys neskelbtini) siejant su tuo, kad jo tėvas priklausė opozicinei partijai, nėra pagrįsta, t. y. pareiškėjo pasakojimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, yra su esminiais trūkumais, abstraktus, nekonkretus, neindividualus, nenuoseklus bei tokiu būdu neįtikinamas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių detalių ir argumentų dėl to, kodėl, jo manymu, (duomenys neskelbtini) yra suinteresuotas nužudyti pareiškėją, kai kaip nustatyta, pats pareiškėjas su politika nėra susijęs, neužsiima jokia panašia veikla. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo baimę būti nužudytam grindžia iš esmės vien tik bendro pobūdžio kilmės valstybės aktualijomis, o ne, kaip minėta, individualiomis su jo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir įvykiais. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prasidėjo represijos, jis su broliu buvo sumuštas, tačiau nepaaiškino konkrečiai, kur vyko represijos, kas jas vykdė, prieš ką, tiesiog nurodė, kad jis buvo sumuštas, po ko nusprendė išvažiuoti iš šalies. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad sumuštas buvo būtent dėl jo tėvo buvimo oponentu yra pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais kitais nei įrodymais ar bent jau konkrečiomis įvykių aplinkybėmis. Be to, teismas pabrėžė, kad kaip teisingai nurodė atsakovas, pareiškėjas painiojosi savo pasakojime, painiai nurodydamas įvykių datas.
27. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo pasakojime yra prieštaravimų, teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jam kylančios grėsmės kilmės šalyje kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo ir nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jam kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Teismas sprendė, kad kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, tokiu būdu pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.
28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė realių grėsmių (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo individualios savybės bei tai, kad jo kilmės valstybėje nėra smurto, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
29. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Departamentas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo yra vertinamos individualios asmens aplinkybės, o ne bendra kilmės valstybės informacija. Aplinkybės, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Be to, šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė.
30. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti tai, kaip jo persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.
31. Anot teismo, duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.
32. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl papildomos apsaugos, pažymėjo, jog nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Taigi, pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
III.
33. Pareiškėjas U. M. O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.
34. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.
35. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.
36. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. Pareiškėjo pasakojimas, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl tėvų priklausymo opozicinei partijai visiškai atitinka kilmės šalies informaciją, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini), o opozicija negali reikštis ir yra persekiojama. Todėl pareiškėjas pateikė pagrįstą prašymą dėl prieglobsčio, kuris grindžiamas ginkluoto konflikto grėsme ir baime netekti laisvės, gyvybės ir sveikatos.
37. Pareiškėjas pažymi, kad reikėtų atkreipti dėmesį, jog pareiškėjas yra labai jauno amžiaus, neturi reikiamo išsilavinimo, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų apie persekiojimą nuo kurio jis bėga. Todėl atsakovo ir teismo argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo ir kitokių trūkumų nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą.
38. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios anot EPPB gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Į grupių sąrašą įtraukti asmenys – politinės opozicijos aktyvistai ir protestuotojai, t. y. pareiškėjas kaip protesto dalyvis patenka į padidinto persekiojimo riziką, todėl laikytina, kad atsakovo išvados ir jo pasakojimo vertinimas nebuvo tinkamas.
39. Be to, pareiškėjas kilmės šalį paliko ir prieglobsčio prašymą pateikė, būdamas dar nepilnamečiu. Nors atsakovas nustatė, kad pareiškėjo amžius yra 22+/- metai, tačiau, kol tikrasis pareiškėjo amžius nėra nustatytas, abejonė dėl pareiškėjo amžiaus turėtų būti vertinama pareiškėjo naudai. Todėl šiuo atveju pareiškėjas yra laikytinas nepilnamečiu ir yra priskirtinas prie padidintos rizikos asmenų grupei.
40. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas mano, kad jam nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
41. Pareiškėjo nuomone, Sprendimu išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
42. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, pareiškėjas prašo panaikintini ir išvestinius atsakovo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.
44. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
45. Atsakovas mano, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
46. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo Prašymo tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, jo deklaruojama baimė grįžti nelaikyta visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.
47. Anot atsakovo, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei gresia pavojus, todėl Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
48. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nėra pagrindo nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, yra nepagrįsti. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo pasakojimas yra subjektyvaus pobūdžio. Atsakovas pabrėžia, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad bijo būti nužudytas (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjo tėvas priklausė opozicinei partijai. Tačiau atsakovas pastebi, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nenuoseklus bei neįtikinamas. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių detalių apie tai, kodėl (duomenys neskelbtini) tariamai yra suinteresuotas nužudyti pareiškėją, kai pats pareiškėjas su politika nėra susijęs, o pareiškėjo tėvas, kuris priklausė opozicinei partijai, pabėgo ir apie jį nieko nežinoma nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas remiasi (duomenys neskelbtini), minimos represijos prasidėjusios (duomenys neskelbtini), tačiau asmuo nepaaiškina, kur vyko represijos, kas jas vykdė, prieš ką, tiesiog teigia, kad jį mušė, nes tėvas buvo partijos narys, jokių konkrečių detalių apie tai, kodėl (duomenys neskelbtini) galėtų persekioti prieglobsčio prašytoją ar jo šeimą, nepateikė. Taip pat pareiškėjas savo pasakojime painiojasi įvykiuose, negali tiksliai pasakyti įvykių sekos, datų. (duomenys neskelbtini. Paklausus jo, ar šis opozicijos lyderis (duomenys neskelbtini), atsakė, kad taip, tačiau paklausus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė, kad jis yra vaikas, negalėjo balsuoti, tačiau savo pasakojime apie šį (duomenys neskelbtini) užsiminęs, kad (duomenys neskelbtini). Viso tyrimo metu pareiškėjas akcentavo, kad yra nepilnametis, (duomenys neskelbtini), nes jam tik 17 metų. Atsakovo įsitikinimu tyrimo metu pareiškėjas sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi melavo apie savo amžių, bandė išsisukinėti net ir po atlikto amžiaus nustatymo testo. Pareiškėjo nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytų prieštaravimų kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimo abstraktumą, Departamentas pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas laikomas nepatikimu ir nevertinamas kaip jo persekiojimo baimę kilmės šalyje pagrindžiančiu įrodymu. Įvertinęs kilmės valstybės informaciją apie esamą padėtį šalyje ir atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimą (abstraktus ir nepatikimas), Departamentas neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgus i? tai, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktiniu? aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilme?s valstybe?je pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, tode?l jo deklaruojama baime? nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Departamentas pažymi, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.
49. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad jo pasakojimas yra nuoseklus ir detalus bei tai, kad iš jo kaip jauno asmens, negali reikalauti papasakoti tiksliai apie kilmės valstybėje jam kylančias grėsmes. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam kylančias grėsmes ir jų realumą. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Departamentas ir pirmosios instancijos teismas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus. Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik nepagrindė savo pasakojimo apie tariamai patirtą persekiojimą jokiais įrodymais, tačiau šis pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, abstraktus ir nenuoseklus, be to, priešingai, nei teigiama skunde, prieštaravo kilmės valstybės informacijai, dėl ko pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybę. Departamento vertinimu, asmeniui neturėtų sudaryti sunkumų detaliai ir nuosekliai papasakoti apie savo gyvenimo kilmės valstybėje patirtį, ypač, kai tai kelia asmeniui persekiojimo baimę.
50. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo jauną amžių, pirma, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis (pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie savo amžių), antra, neatitinka specialisto išvados dėl pareiškėjo amžiaus nustatymo, pagal kurią pareiškėjas yra 20-24 m. amžiaus, taigi, šie teiginiai nesudaro pagrindo prielaidai, kad jo papasakota, įrodymais ir kilmės valstybės informacija nepatvirtinta, istorija yra reali. Atsakovas pažymi ir tai, kad pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybės papasakoti savo istoriją ir pagrįsti savo prieglobsčio prašymą ne tik Departamentui, bet ir pirmosios instancijos teismui, tačiau ir teismo posėdžio metu pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo prieglobsčio prašymo.
51. Atsakovo nuomone, apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas priklauso padidintos persekiojimo rizikos grupei, yra nepagrįsti ir klaidinantys. Anot atsakovo, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau - ESPA, ankstesnis pavadinimas Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB)) išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai neturi jokio faktinio pagrindimo ir vertintini išimtinai kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nesudaranti pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Be to, pareiškėjas neteigė, kad jis yra opozicijos aktyvistas, ar kad dalyvavo kokiose nors demonstracijose, todėl skundo teiginiai neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje būtų kilusi individualaus pobūdžio grėsmė.
52. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, Departamentas tas pačias aplinkybes vertintino ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes, į tai, kad jis nenurodė jokių realių grėsmių (duomenys neskelbtini), ir į tai, kad jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) nėra beatodairiško smurto, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
53. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad Departamentas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Atsakovas pažymi, kad nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Tvarkos aprašas), neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Be to, Departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjas skunde nepateikė ir nenurodė, kokios aktualios informacijos Departamentas tariamai nesurinko ir neįvertino arba įvertino netinkamai, o vien tai, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.
54. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų susijusių su Sprendimo nepagrįstumu dėl jo išsiuntimo ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas nurodo, kad skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
55. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
56. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, tačiau įvertino, kad laikotarpis, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, mažintinas iki 2 metų nuo išsiuntimo, o laikotarpis įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi mažintinas iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
57. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
58. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, mano, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
59. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant tikrinant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose; pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje; byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui ir jo įgaliotam atstovui; pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių išskirtinių argumentų, kodėl byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka; tokių aplinkybių, kaip jau buvo minėta, nenustatė ir šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
61. Nagrinėjamoje byloje dėl tarptautinės apsaugos suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui, apeliaciniame keliamas klausimas dėl to, ar valstybės institucija, nagrinėdama užsieniečio prašymą surinko pakankamai informacijos apie kilmės šalį.
62. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.
63. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą <...>.
64. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.
65. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.
66. Teisingumo Teismo praktikoje dėl Direktyvos 2005/85/EB, kuri buvo pirmoji su prieglobsčio suteikimo tvarka susijusi priemonė, 8 straipsnio (Prašymų nagrinėjimo reikalavimai) 2 dalies b punkto pažymima, kad pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimas byloje C-277/11 M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Airiją, 65 p.). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti (Sprendimas byloje C-277/11 66 p.). Be to, pirmesniame punkte nurodytas aiškinimas patvirtinamas Direktyvos 2005/85 8 straipsnio 2 dalies b punktu, pagal kurį valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu (Sprendimas byloje C-277/11 67 p.).
67. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina, be kita ko, Direktyvą 2011/95/ES, ir Direktyvą 2013/32/ES, 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
68. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 167 punkte nustatyta, kad priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: 167.1. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; 167.2. kitų ES valstybių narių; 167.3. Europos prieglobsčio paramos biuro; 167.4. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; 167.5. Europos Tarybos; 167.6. kitų tarptautinių organizacijų; 167.7. nevyriausybinių organizacijų; 167.8. kitų šaltinių.
69. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Ženevos konvencijoje, turi būti surinkta informacija apie kilmės šalį. Valstybės institucijos – Migracijos departamento, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, kyla iš Įstatymo, Aprašo, kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje.
70. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, privalomu reikalavimu pripažįstama bendra pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, šią informaciją valstybės institucija privalo surinkti savo iniciatyva, ši pareiga yra bendradarbiavimo su prieglobsčio prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją, pareigos dalis.
71. Valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES ir Direktyva 2013/32/ES, kurios įgyvendintos įstatyme ir Apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.
72. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, 2022 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. eA-1222-502/2022).
73. Nagrinėjamoje byloje dėl informacijos apie kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) Departamento Sprendime remiamasi Vikipedijos – interneto enciklopedijos duomenimis, ir internete paskelbtos vienos publikacijos duomenimis apie (duomenys neskelbtini). Ši nagrinėjamoje byloje surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES ir Direktyva 2013/32/ES, kurios įgyvendintos Įstatyme ir Apraše).
74. Todėl Departamento Sprendimas naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo U. M. O. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo U. M. O. K. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33176, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1378 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo U. M. O. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan