Civilinė byla Nr. e2A-903-562/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12757-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.2; 2.1.5.1.2.10; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.9.2; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BEWI Lithuania“ (buvusi „Baltijos polistirenas“) dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Palis LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Linėja transport“.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naurida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ (toliau – ir atsakovė) dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, prašydama priteisti iš atsakovės 743,79 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje, dublike ir procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad:
1.1. ieškovė su UAB „Linėja transport“ 2020 m. gruodžio 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią UAB „Linėja transport“ (pagal sutartį – vežėja) transporto priemone turėjo paimti iš atsakovės (siuntėjos) UAB „Baltijos polistirenas“ krovinį „Sandvičiai, svoris 7 t, LDM 13.6, Palečių sk. 33“, pakrovimo data – 2020 m. gruodžio 2 d., pristatymo data – 2020 m. gruodžio 2 d., iškrovimo adresas – Lančiūnava, Josvainiai, Lietuva. Krovinys vežimo metu buvo apgadintas, todėl 2020 m. gruodžio 2 d. el. paštu atsakovė persiuntė ieškovei sugadinto krovinio fotonuotraukas, o 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovė pateikė krovinio sugadinimą patvirtinantį defektacijos aktą bei nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė 1 464,41 Eur + PVM dydžio nuostolius. 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovė atsakovei atlygino 1 650,94 Eur dydžio nuostolius.
1.2. Vadovaujantis aukštesnės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis kitoje byloje, laikytina, jog atsakovei be pagrindo buvo pervesta 743,79 Eur (1 650,94 Eur – 907,15 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 (toliau – ir Nutartis), įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad po apgadinimo likutinė krovinio vertė yra lygi 50 proc. naujo krovinio vertės ir yra lygi 825,47 Eur (1 364,41 Eur : 2 = 682,20 Eur + PVM). Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis nuotraukose užfiksuotais krovinio apgadinimais ir UAB „Mersona“, kuri gamina panašias plokštes, raštu, kuriame nurodoma, kad transportuojant, keliant pakrovėju, dažnai pažeidžiamos plokštės, tačiau jos neutilizuojamos, o parduodamos su apgadinimais ir yra labai paklausios rinkoje dėl to, kad jų vertė 40-50 proc. mažesnė nei neapgadintu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nustačius, jog kroviniui buvo padaryta mažesnė žala, negu atlygino atsakovė, atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti tik realiai padarytą kroviniui žalą.
1.3. Nutartis turi prejudicinę reikšmę / galią ir šiai bylai, nes: abejose bylose dalyvauja tos pačios šalys – ieškovė prejudicinėje byloje buvo atsakovė, o atsakovė UAB „Baltijos polistirenas“ prejudicinėje byloje dalyvavo trečiojo asmens procesiniu statusu; nagrinėjamos bylos ir prejudicinių bylų įrodinėjimo dalykas iš dalies sutampa, t. y. pirmiau nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-883-600/2022 ir Nr. e2A-1819-880/2022 kilo ginčas dėl nuostolių dydžio, sugadinus dalį atsakovei priklausiusio krovinio, ir nurodytų nuostolių suma atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo. Tuo tarpu šioje byloje atsakovė vėl kelia nuostolių dydžio klausimą. Taigi, nors atsakovė teigia, kad teismo sprendimo įrodinėjimo dalykas buvo tik atliktas įskaitymo teisėtumo vertinimas, tačiau, visgi, teismai pirmiausia nustatė kroviniui padarytos žalos dydį ir tik tada sprendė dėl įskaitymo teisėtumo; absoliučiai visi atsakovės argumentai bei teikiami rašytiniai įrodymai, kuriuos su atsiliepimu atsakovė teikia į šią bylą, jau buvo nagrinėjami, svarstomi ir vertinami civilinėse bylose Nr. e2-883-600/2022 ir Nr. e2A-1819-880/2022, sprendžiant ginčą dėl įskaitymo teisėtumo ir kroviniui padarytos žalos dydžio.
1.4. Ieškovė nėra praleidusi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 56 straipsnio 2 dalyje numatyto dvejų metų ieškinio senaties termino, nes apie atsakovės patirtų nuostolių dydį ji sužinojo tik po to, kai 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teisme buvo paskelbta nutartis Nr. e2A-1819-880/2022. Taigi, ieškinio senatis prasidėjo nuo 2022 m. spalio 4 d. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad ginčas yra kilęs iš vežimo sutarties, todėl turi būti taikomas KTK 56 straipsnio 2 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. Priešingai nei įrodinėja atsakovė, ieškinys atsakovei yra pareikštas ne dėl žalos ir/ar nuostolių atlyginimo iš šalis siejusios vežimo sutarties, taip pat ne dėl skolos ar netinkamo vežimo sutarties vykdymo, tačiau reikalavimas yra kilęs dėl piniginių lėšų grąžinimo, kurių gavimo pagrindas išnyko paskiau. Dėl šios priežasties, ieškovės reikalavimui dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo yra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra dešimt metų, ir nėra pasibaigęs, nes vežimas vyko 2020 m. gruodžio 2 d., o ieškinys yra pareikštas 2023 m. lapkričio 22 d. Net jei teismas visgi laikytų, jog nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti taikomas KTK 56 straipsnio 2 dalyje numatytas senaties terminas, ieškovė šio ieškinio senaties termino nepraleido, nes ieškinys buvo pareikštas 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. nepraėjus 2 metams nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą momento.
1.5. Ieškovei vietoje 907,15 Eur sumos atsakovei atlyginus 1 650,94 Eur sumą, laikytina, kad išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė gavo 743,79 Eur (1 650,94 Eur – 907,15 Eur) sumą. Taigi atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovei šią 743,79 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo. Įsiteisėjusia nutartimi yra nustatyta, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis ir po apgadinimo ginčo krovinio likutinė vertė buvo lygi 50 proc. naujo krovinio vertės, t. y. buvo lygi 825,47 Eur (1 364,41 Eur : 2 = 682,20 Eur + PVM).
1.6. Atsakovė melagingai nurodo, kad ji nebuvo informuota, jog krovinį turėtų išsaugoti. Kai krovinys buvo sugadintas ir ieškovė gavo atsakovės pretenziją, trečiasis asmuo UAB „Linėja transport“ vadybininkas žodžiu ieškovės vadybininkui nurodė, kad ieškovė pirmiausia turėtų atsiskaityti su atsakove, o tada UAB „Linėja transport“ regreso tvarka padengs ieškovės patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovė atlygino atsakovės kroviniui padarytus nuostolius. Nors atsakovė deklaruoja, kad ji elgėsi sąžiningai, neva tai krovinį saugojo, tačiau akivaizdu, kad krovinys buvo sunaikintas dar iki ieškovei atliekant 2020 m. gruodžio 22 d. mokėjimą, o toks atsakovės elgesys negali būti laikomas teisėtu ir sąžiningu.
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad:
2.1. ieškovė yra praleidusi KTK 56 straipsnio 2 dalyje numatytą dvejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinys turi būti atmestas vien šiuo pagrindu. Pervežimas, kurio metu buvo sugadinta krovinio dalis, vyko 2020 m. gruodžio 2 d. Atsakovė visus duomenis, susijusius su nuostolių atsiradimu ir jų dydžio pagrįstumu ieškovei pateikė 2020 m. gruodžio 2-21 dienomis, o tų pačių metų gruodžio 22 d. ieškovė atsakovės patirtus nuostolius atlygino, pervesdama atsakovei 1 650,94 Eur. Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po krovinio pervežimo.
2.2. Ieškovė reiškiamo reikalavimo faktinį pagrindą kildina iš 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-1819-880/2022 nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės ir išvados nagrinėjamo ginčo atveju neturi prejudicinės galios. Atsakovės vertinimu, Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 ginčo dalykas buvo ieškovės atlikto įskaitymo teisėtumo klausimas, kurį sprendžiant neatsiejamai buvo nagrinėjami ieškovės patirtų nuostolių dydžio, UAB „Linėja transport“ pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius ir kiti iš dvišalių ieškovės ir UAB „Linėja transport“ sutartinių santykių kilę klausimai. Nors atsakovė minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, tačiau, nei atsakovės ieškovei pateiktos pretenzijos pagrįstumas, nei atsakovės patirtų nuostolių dydis nebuvo nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl, net, jei teismas minėtoje byloje dėl šių aplinkybių, kaip šalutinių, kokia nors forma yra pasisakęs, jos nelaikytinos prejudicinėmis šioje, pagal ieškovės ieškinį nagrinėjamoje byloje.
2.3. Atsakovė laiko, jog dėl patirtų plokščių sugadinimų, atsakovės faktiškai patirti nuostoliai buvo lygūs plokščių vertei, t. y. 1 650,94 Eur. Atsakovė, kaip produktų (plokščių) gamintoja, privalėjo užtikrinti, jog plokštės atitiktų standarte LST EN 14509 numatytus reikalavimus, atsakovė priėmė sprendimą šias plokštes nurašyti ir sunaikinti bei tai padarė.
2.4. Kvestionuoti, jog atsakovei turėjo būti atlyginta mažesnė nei faktiškai patirtų nuostolių dalis, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovė buvo atidi ir rūpestinga, tinkamai įgyvendino savo kaip žalą patyrusios šalies teises ir pareigas. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog UAB „Linėja transport“ už krovinio sugadinimą ieškovei turėjo atlyginti 907,l5 Eur nuostolių, nereiškia, jog ir ieškovė atsakovei turėjo atlyginti nuostolius tik toje pačioje apimtyje. Ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga, nes, žinodama, jog UAB „Linėja transport“ kvestionuoja nuostolių dydį, bei nori pasiimti sugadintas prekes, neužtikrino, jog UAB „Linėja transport“ galėtų tai padaryti. Tuo tarpu atsakovė apie kieno nors norą pasiimti sugadintą krovinį nežinojo, nes ieškovė dėl krovinio pasiėmimo į atsakovę nė karto nesikreipė ir atsakovės apie tokius ketinimus jokiomis priemonėmis, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neinformavo. Tuo tarpu, atsakovė su ieškove, spręsdama nuostolių atlyginimo klausimą, bendradarbiavo, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai: tą pačią dieną informavo ieškovę apie įvykį, pateikė ieškovei sugadintų prekių fotonuotraukas, nuostolius pagrindžiančius dokumentus, ieškovės prašymu juos tikslino ir pan. Be to, kol vyko derybos dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė sugadintus gaminius saugojo, tačiau ieškovė nė karto neišreiškė ketinimo defektuotas prekes apžiūrėti ar juo labiau pasiimti.
2.5. Nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Atsakovė žalos atlyginimą gavo, nes šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai.
3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palis LT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Linėja transport“, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1763-955/2024,
ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Naurida“ atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ 5 411,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendimą grindė šiais argumentais: 4.1. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje taikytinos krovinių vežimą reglamentuojančios teisės normos. Nors ieškovė ieškinį grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, visgi matyti, jog ginčas šioje byloje iš esmės kyla dėl pervežimo metu patirtų nuostolių, jų dydžio bei atlyginimo.
4.2. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 12 dalies, KTK 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti taikytinas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškinio senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui arba kitam Europos Sąjungos reglamentuose nustatytam pretenzijų išnagrinėjimo terminui.
4.3. Teismas sprendė, jog šiuo atveju dviejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atsakovei dėl vežimo metu patirtų nuostolių pareikšti ieškovei skaičiuotinas nuo 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. nuo tos datos, kai ieškovei buvo pateikti visi nuostolius patvirtinantys duomenys. Ieškovė šių duomenų nekvestionavo, o 2020 m. gruodžio 22 d. visiškai atsiskaitė su atsakove. Vėlesniais veiksmais ieškovė tik sprendė tarpusavio ginčą su UAB „Linėja transport“, kas niekaip nepakeičia senaties termino skaičiavimo šioje byloje pradžios. Ieškovė nepagrįstai sieja savo reikalavimo teisės atsiradimo momentą su Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos bylos baigties data, nes ieškovei minėtos bylos nagrinėjimo metu jau buvo žinomas žalos padarymo faktas, ieškovė žinojo žalos dydį ir netgi jį buvo atlyginusi. Vilniaus apygardos teismas sprendė dėl UAB „Naurida“ teisės iš ieškovės UAB „Linėja transport“ reikalauti atlyginti tik realiai padarytą kroviniui žalą, tačiau teismas šioje byloje nesvarstė, kokius nuostolius dėl to patyrė plokščių gamintoja UAB „BEWI Lithuania“.
4.4. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po krovinio pervežimo bei žalos atlyginimo atsakovei, konstatavo, jog ieškovė yra praleidusi įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą reikšti atsakovei reikalavimus dėl žalos, atsiradusios pervežimo metu, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau, siekdamas objektyviai ir išsamiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, teismas pasisakė ir dėl esminių ginčo aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.
4.5. Teismas, spręsdamas dėl ginčo esmės, nustatė, kad ieškovė reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Teismas pažymėjo, kad, nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti kasacinio teismo praktikoje išskiriamų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos išvardytų sąlygų buvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).
4.6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sugadintų plokščių nepardavė ir/ar iš jų jokios kitos naudos negavo, darė išvadą, jog atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė 1 650,94 Eur dydžio nuostolius, o ieškovė visiškai pagrįstai juos atlygino. Kitokioms išvadoms pagrįsti ieškovė į bylą įrodymų nepateikė.
4.7. Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, jog ieškovės patirtų nuostolių atsiradimą lėmė išimtinai pačios ieškovės veiksmai. Byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas K. M. patvirtino, jog ieškovės direktorius priėmė sąmoningą sprendimą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, o tik vėliau aiškintis su UAB „Linėja transport“, kadangi įmonė norėjo išlaikyti verslo ryšius su atsakove. Taigi, ieškovė, įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis, veikdama išimtinai savo interesais, priėmė sprendimą nesiimti jokių aktyvių veiksmų žalos pobūdžiui ir/ar dydžiui įvertinti ir sutiko atsakovės patirtus nuostolius atlyginti geranoriškai, tokiu būdu prisiimdama visas su tuo susijusias rizikas. Ši aplinkybė yra konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-1819-880/2022. Remiantis CK 6.242 straipsnio 3 dalimi, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
4.8. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi išimtinai Vilniaus apygardos teismo išvada, nes minėtos bylos dalykas nebuvo atsakovės UAB „BEWI Lithuania“ patirtų nuostolių dydžio nustatymas. 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-1819-880/2022 nurodytos aplinkybės, kad ginčo krovinio likutinė vertė buvo lygi 50 proc. naujo krovinio vertės, todėl ieškovė turėjo atlyginti tik 907,15 Eur nuostolius už krovinio sugadinimą, nagrinėjamu atveju nepripažintinos prejudicinėmis, nes šios aplinkybės nebuvo minėtos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Iš Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos bylos matyti, jog šioje byloje ginčo klausimas buvo tai, ar UAB „Linėja transport“ turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Tuo tarpu, šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra ieškovės pareiga atlyginti atsakovės – plokščių gamintojo ir siuntėjo patirtus nuostolius. Nors tiek ieškovės, tiek atsakovės patirti nuostoliai yra susiję su tuo pačiu prekių sugadinimo faktu, tačiau, atsakovės vertinimu, tai nereiškia, jog UAB „Linėja transport“ ir ieškovės atsakomybė dėl nuostolių apimties yra tokia pati.
4.9. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas niekaip nekvestionavo ieškovės pareigos visiškai atlyginti atsakovės (siuntėjos) patirtus nuostolius, apie kurias kalbama šioje byloje. Priešingai, aukštesnės instancijos teismas įvertino ieškovės neveikimą ir nurodė, jog ieškovė dėl tokio elgesio privalo prisiimti atitinkamus padarinius. Taigi, minėtos kitoje byloje padarytos išvados negali būti pripažintos kaip neteisėtas atsakovės elgesys šios bylos kontekste, kas leistų teismų spręsti dėl atlygintinų atsakovės patirtų nuostolių sumažinimo. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų nuostolių dydžio, nustatė, jog dėl susidariusios ginčo situacijos yra kalta pati ieškovė UAB „Naurida“, kadangi būtent ji neužtikrino galimybės UAB „Linėja transport“ pačiai įsitikinti nuostolio pagrįstumu (t. y., jog plokštės yra sugadintos taip, kad yra nebetinkamos naudoti pagal paskirtį) arba perimti sugadintas plokštes. Minėti teismo argumentai yra reikšmingi tik sprendžiant ginčą, kilusį tarp ieškovės ir UAB „Linėja transport“, nes, kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas, UAB „Linėja transport“ laiku informavo ieškovę, jog ketina pasiimti krovinį ir/ar nori asmeniškai įsitikinti krovinio apgadinimo mastu, tačiau ieškovė šių UAB „Linėja transport“ teisių neužtikrino. Būtent dėl šių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog UAB „Linėja transport“ už krovinio sugadinimą ieškovei turėjo atlyginti tik 907,15 Eur nuostolių.
4.10. Teismas sprendė, jog išimtinai dėl ieškovės neveikimo susiklostė situacija, kad tiek faktinė vežėja, tiek krovinio siuntėja prarado galimybę tiksliai įvertinti kroviniui padarytą žalą, dėl to, teismas laikė nepagrįstu ieškovės siekį dalį nuostolių perkelti atsakovei. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 buvo nustatyta, jog UAB „Linėja transport“ nuostolius pilna apimtimi sutiko atlyginti tik su sąlyga, jog UAB „Linėja transport“ bus perduotas sugadintas krovinys, tačiau, kaip matyti, ieškovė nesiėmė jokių priemonių, jog ginčo krovinys būtų išsaugotas.
4.11. Teismas darė išvadą, kad atsakovei gavus žalos atlyginimą, kuris atsirado šalims vykdant sutartis, ieškovė negali reikalauti piniginių sumų, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Ieškovė reikalauja grąžinti dalį atsakovei pagal įstatymą (KTK 45 straipsnis, CK 6.820 straipsnio 1 dalis, CK 6.245-6.255 straipsniai) atlygintų nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).
4.12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų visumos, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė UAB „Naurida“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Naurida“ ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Apeliaciniame skunde nurodė, kad:
6.1. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinius santykius ir nepagrįstai sprendė, kad byloje iškilo klausimas dėl vežimo metu patirtų nuostolių atlyginimo ir jų dydžio. Ieškinys atsakovei yra pareikštas dėl piniginių lėšų grąžinimo, kurių gavimo pagrindas išnyko paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), o ne dėl žalos ir/ar nuostolių atlyginimo šalis siejusios vežimo sutarties pagrindu, taip pat ne dėl skolos ar netinkamo vežimo sutarties vykdymo, kas leistų nagrinėjamo ginčo atveju taikyti KTK. Kroviniui padarytos žalos dydis jau yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022.
6.2. Teismas, neteisingai kvalifikavęs šalių teisinius santykius, parinko netinkamą teisės normą ieškinio senačiai skaičiuoti. Ieškovės reikalavimui dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra 10 (dešimt) metų. Šis terminas nėra pasibaigęs / praleistas, nes, kaip nurodė pati atsakovė, vežimas vyko 2020 m. gruodžio 2 d., o ieškinys yra pareikštas 2023 m. lapkričio 23 d.
6.3. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios ir pabaigos momentą. Net jei būtų pripažinta, kad ginčo teisiniams santykiams turėtų būti taikoma senatis pagal KTK 56 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas neteisingai ir nepagrįstai ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią nustatė nuo 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. nuo tos datos, kai ieškovei buvo pateikti visi tariamus nuostolius patvirtinantys duomenys. Apie tai, jog ieškovė permokėjo atsakovei ir pastaroji be teisinio pagrindo (tiksliau - išnyko teisinis pagrindas) iš ieškovės įgijo 743,79 Eur daugiau nei turėjo gauti, objektyviai sužinojo tik 2022 m. spalio 4 d., t. y. po to, kai buvo išnagrinėta civilinė byla ir paskelbta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022, kurioje teismas nustatė kroviniui padarytos žalos dydį. Taigi, ieškinio senaties termino pradžia prasidėjo 2022 m. spalio 4 d. ir 2023 m. lapkričio 23 d., kuomet buvo pareikštas ieškinys, ji nebuvo praleista/pasibaigus. Būtent dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių ieškovė ir neprašė atnaujinti termino.
6.4. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas CPK 279 straipsnio 4 dalį, nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiu sprendimu, kas iš esmės lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo šioje byloje priėmimą. Nesutinka su teismo išvadomis, kad teismo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis neturi prejudicinės galios, kad ieškovė nepagrįstai remiasi išimtinai minėtoje nutartyje nurodoma išvada. Minėta nutartimi buvo nustatyta šios bylos nagrinėjimui teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kad atsakovei priklausantis sugadintas krovinys nebuvo bevertis ir po apgadinimo ginčo krovinio likutinė vertė buvo lygi 50 proc. naujo krovinio vertės, t. y. buvo lygi 825,47 Eur (1 364,41 Eur : 2 = 682,20 Eur + PVM), dėl ko ir buvo konstatuota, kad UAB „Linėja transport“ ieškovei turėjo atlyginti iš sumokėtos sumos tik 907,15 Eur sumą.
6.5. Priešingai nei teigia teismas, atsakovė, kuri minėtoje byloje dalyvavo trečiojo asmens statusu, savo patirtus nuostolius aptariamoje byloje siejo būtent su krovinio sugadinimu. Minėtoje nutartyje, jos 33, 34, 35, 38, 43, 47, 48 punktuose yra pasisakoma dėl kroviniui, tame tarpe ir atsakovei, kuri yra krovinio savininkė ir kuri dalyvavo byloje, padarytos žalos dydžio.
6.6. Atsižvelgiant į KTK 46 straipsnio 2 dalies, CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismo argumentas, kad nepaisant to, jog yra nustatyta, kad krovinys nebuvo bevertis ir po sugadinimo tik nuvertėjo, ieškovė vis tiek turėjo atlyginti visą krovinio vertę, stokoja logikos ir prieštarauja įstatymui. Teisiškai nepagrįstas ir racionalios logikos stokojantis turi būti laikomas teismo ir atsakovės argumentas, kad dėl to paties krovinio sugadinimo fakto vežėjų atsakomybė užsakovui yra diferencijuojama ir kiekviename santykyje turi būti keliamas atskiras nuostolių dydžio klausimas.
6.7. Teismas, nesivadovaudamas minėta nutartimi, kaip prejudicinę reikšmę turinčiu teismo sprendimu, nepagrįstai teigė, kad minėtoje nutartyje įrodinėjimo dalykas buvo tik atliktas įskaitymo teisėtumo vertinimas, tačiau visgi, bylą nagrinėję teismai pirmiausia nustatė kroviniui padarytos žalos dydį ir tik tada sprendė dėl įskaitymo teisėtumo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad: tiek ieškovė UAB „Naurida“, tiek atsakovė UAB „BEWI Lithuania“ dalyvavo byloje; atsakovė UAB „BEWI Lithuania“ byloje dalyvavo trečiojo asmens statusu ir jai padarytus nuostolius siejo būtent su krovinio sugadinimo faktu; taigi nagrinėjamos bylos ir prejudicinio teismo sprendimo įrodinėjimo dalykas iš dalies sutapo, t. y. pirmiau nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-883-600/2022 ir Nr. e2A-1819-880/2022 kilo ginčas dėl nuostolių dydžio, sugadinus dalį atsakovei priklausiusio krovinio, ir nurodytų nuostolių suma ieškovės atlikto įskaitymo teisėtumo.
6.8. Teismas nepagrįstai pakartotinai nustatinėjo kroviniui ir atsakovei padarytos žalos dydį, kai pastaroji jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tokiu būdu teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Visi atsakovės UAB „BEWI Lithuania“ argumentai bei teikiami rašytiniai įrodymai, kuriuos su atsiliepimu atsakovė pateikė į šią bylą, jau buvo nagrinėjami, svarstomi ir vertinami civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022.
6.9. Teismas neteisingai aiškino be pagrindo įgyto turto grąžinimą reglamentuojančias teisės normas. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad, atsakovei gavus žalos atlyginimą, kuris atsirado šalims vykdant sutartis, šiuo pagrindu ieškovė negali reikalauti piniginių sumų, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 743,79 Eur sumą grindžia CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Minėta teisės norma būtent reglamentuoja situacijas, kai piniginės lėšos ar kitas turtas nors ir buvo gauti teisėtai (įstatymo ar sutarties pagrindu), tačiau vėliau jų gavimo pagrindas išnyko, todėl tokiais atvejais asmuo privalo grąžinti neteisėtai įgytą turtą, pvz. buvo nutraukta sutartis, atlikta permoka.
6.10. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, ieškovė pagrįstai, tinkamai ir teisėtai savo reikalavimą iš atsakovės priteisti 743,79 Eur sumą grindė be pagrindo įgyto turto grąžinimą reglamentuojančia CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, nes: 1) byloje nėra ginčo, kad atsakovė iš ieškovės gavo 1 650,94 Eur sumą; 2) įsiteisėjusia 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022, konstatuota, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis bei nustatyta, kad ieškovė už krovinio sugadinimą turėjo atlyginti 907,15 Eur sumą; 3) ieškovei vietoje 907,15 Eur sumos atsakovei atlyginus 1 650,94 Eur sumą, laikytina, kad išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė gavo 743,79 Eur (1 650,94 Eur – 907,15 Eur) sumą; 4) atsakovė nėra grąžinusi ieškovei skirtumo – 743,79 Eur sumos; 5) KTK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė “. Nepaisant to, kad atsakovė gavo įstatyme nustatytu pagrindu žalos atlyginimą, tačiau, prejudicinėje byloje nustačius, kad kroviniui (inter alia atsakovei) padaryta žala sudarė 907,15 Eur sumą, atsakovei išnyko teisinis pagrindas gauti 743,79 Eur sumą, t. y. ši suma negali būti laikoma įgyta teisėtai.
7. Atsakovė UAB „BREWI Lithuania“ atsiliepimu prašo Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:
7.1. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas rėmėsi minėta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi, tačiau sprendė, jog ne visos šioje nutartyje paminėtos aplinkybės gali būti laikomos prejudicinėmis. Ankstesnėje Vilniaus apygardos teismo byloje ginčo dalyką sudarė aplinkybė, ar UAB „Linėja transport“ turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Tuo tarpu, šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra ieškovės pareiga atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.
7.2. Teismas teisingai sprendė, kad, nors tiek ieškovės, tiek atsakovės patirti nuostoliai yra susiję su tuo pačiu prekių sugadinimo faktu, tačiau tai nereiškia, jog UAB „Linėja transport“ ir apeliantės atsakomybė dėl nuostolių apimties yra tokia pati. Nors apeliantė teigia, jog ši teismo išvada dėl atsakomybės diferencijavimo yra nepagrįsta ir net nelogiška, tačiau, kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti nuostolius, yra vertinamas ne tik faktiškai patirtas nuostolio dydis, bet ir eilė kitų su šalių elgesiu susijusių aplinkybių. Pavyzdžiui, CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Būtent tokia situacija yra ir šiuo ginčo atveju, iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties Nr. e2A-1819-880/2022 turinio matyti, jog viena iš esminių aplinkybių, kodėl apeliantei buvo atlyginti tik dalį krovinio vertės sudarantys nuostoliai, buvo pačios apeliantės elgesys – apeliantės nebendradarbiavimas su UAB „Linėja transport“.
7.3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartyje Nr. e2A-1819-880/2022, spręsdamas dėl apeliantei atlygintinų nuostolių dydžio, nustatė (o pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje skundžiamame sprendime įvertino), jog dėl susidariusios ginčo situacijos yra kalta pati ieškovė, nes būtent ji neužtikrino galimybės UAB „Linėja transport“ pačiai įsitikinti nuostolio pagrįstumu (t. y., jog plokštės yra sugadintos taip, kad yra nebetinkamos naudoti pagal paskirtį) arba perimti sugadintas plokštes. Tačiau šios aplinkybės buvo reikšmingos tik sprendžiant ginčą, kilusį tarp ieškovės ir UAB „Linėja transport“, nes, kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas, UAB „Linėja transport“ laiku informavo ieškovę, kad ketina pasiimti krovinį ir/ar nori asmeniškai įsitikinti krovinio apgadinimo mastu, tačiau ieškovė šių UAB „Linėja transport“ teisių neužtikrino. Būtent dėl šių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog UAB „Linėja transport“ už krovinio sugadinimą ieškovei turėjo atlyginti 907,15 Eur nuostolių.
7.4. Priešingai, nei nurodo ieškovė, Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-1819-880/2022 nebuvo nagrinėjama ir nebuvo konstatuota, kokio dydžio nuostolius atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ turėjo atlyginti apeliantė UAB „Naurida“, nes šios aplinkybės nebuvo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos bylos ginčo dalykas. Priešingai, nei teigia ieškovė, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 nenustatė, kad ieškovė atsakovei turėjo atlyginti mažesnio dydžio nuostolius, nei yra atlyginusi faktiškai, ar tai, jog atsakovė ieškovės sąskaita yra nepagrįstai praturtėjusi. Apeliantė, šioje byloje teigdama priešingai, turėjo pareigą visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau, kaip pagrįstai ir teisėtai konstatavo pirmosios instancijos teismas, to nepadarė.
7.5. Priešingai, nei teigia apeliantė, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, tame tarpe ir sąlyga, jog atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo taikomos bylose, kuriose reikalavimai buvo reiškiami tiek dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (CK 6.237 straipsnio pagrindu), tiek dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnio pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-1120/2023; 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 ir kt.). Be to, apeliantė neįrodė net paties praturtėjimo fakto. Kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakovė sugadintų plokščių nepardavė ir/ar iš jų jokios kitos naudos negavo, o tai leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė 1 650,94 Eur dydžio nuostolius, o ieškovė visiškai pagrįstai juos atlygino. Kitokioms išvadoms pagrįsti ieškovė į bylą įrodymų nepateikė.
7.6. Apeliantė, ieškinio reikalavimus grįsdama CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu, neįrodė faktinio ieškinio pagrindo, t. y., jog yra išnykęs pagrindas, kuriuo atsakovė gavo apeliantės reikalaujamų grąžinti nuostolių dalį. Šalys susitarimą dėl nuostolių atlyginimo sudarė laisva valia, įvertinusios visas įvykio aplinkybes, krovinio sugadinimo pobūdį ir mastą. Pagrindas, kuriuo atsakovė įgijo 743,79 Eur, t. y. šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo, nėra išnykęs, nes jis (susitarimas) nėra pripažintas negaliojančiu ir/ar niekiniu. Todėl, nesant 743,79 Eur įgijimo pagrindo pasikeitimo ar išnykimo, dar ir dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas be pagrindo įgyto turto institutas. Šalims nedraudžiama susitarti dėl atlygintinų nuostolių dydžio.
7.7. Apeliantės reikalavimai atmestini ir CK 6.237 straipsnio 2 dalyje bei CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais. Net jei apeliantė faktiškai būtų atlyginusi didesnius nuostolius, nei atsakovė buvo patyrusi, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog tokie apeliantės veiksmai visiškai atitiko geros moralės nuostatas, nes apeliantė veikė išimtinai savo interesais, vykdydama prigimtinę prievolę (moralinį įsipareigojimą), kuri kilo iš siekio palaikyti gerus komercinius santykius su atsakove. Todėl, apeliantei priėmus sąmoningą sprendimą atsakovei atlyginti nuostolius, kurių dydis yra paskaičiuotas pagal sugadintų plokščių vertę, tačiau vėliau persigalvojus, apeliantė nebetenka teisės reikšti atsakovei pretenzijas dėl tariamai be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012).
7.8. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog ginčui turi būti taikomos krovinių vežimą reglamentuojančios teisės normos, nes ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl pareigos atlyginti krovinio pervežimo metu patirtus nuostolius bei jų dydžio. Atitinkamai, teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovės pareikštam reikalavimui yra taikomas KTK 56 straipsnio 2 dalyje numatytas dvejų metų ieškinio senaties terminas.
7.9. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. spalio 4 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022. Visos faktinės aplinkybės, susijusios su pervežimo metu sugadintu kroviniu, apeliantei buvo žinomos nuo 2020 m. gruodžio mėnesio. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog būtent nuo šio momento turėtų būti skaičiuojamas 2 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi, nes į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 22 d.
7.10. Net, jei visgi būtų nustatyta, kad teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimams pritaikė senaties institutą, tai nesudarytų pagrindo teismo sprendimą panaikinimui, nes, nepaisant pritaikytos senaties, skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl ginčo esmės ir teisingai ir pagrįstai nusprendė, jog apeliantės reikalavimai dėl tariamai be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo yra nepagrįsti ir atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų aplinkybių
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Naurida“ su UAB „Linėja transport“ 2020 m. gruodžio 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. E-053724 (N053724), pagal kurią UAB „Linėja transport“ (pagal sutartį – vežėja) Lietuvoje turėjo pervežti atsakovės (siuntėjos) UAB „BEWI Lithuania“ (buvusi „Baltijos polistirenas“) krovinį“, pakrovimo data – 2020 m. gruodžio 2 d., pristatymo data – 2020 m. gruodžio 2 d.
13. 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė (krovinio siuntėja) pateikė ieškovei pretenziją Nr. 82, kurioje nurodė, kad, vežant jų krovinį (daugiasluoksnes sienų plokštes), buvo sugadinta krovinio dalis, nes plokštės nebuvo pritvirtintos ir vienas plokščių pakas nuvirto, dėl ko klientas atsisakė priimti sugadintą paką ir jį grąžino. Dėl šio įvykio buvo patirta žala – 1 364,41 Eur + PVM už plokštes (UAB „Baltijos polistirenas“ išrašyta UAB „Ryterna modul“ PVM sąskaita-faktūra serija BPU Nr. 04180) ir 150 Eur +PVM – transporto paslaugos (UAB „Naurida“ PVM sąskaita-faktūra ADL Nr. 21912), kuriuos prašo atlyginti.
14. 2020 m. gruodžio 18-21 d. atsakovė pagal ieškovės prašymus el. paštu pateikė nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus – plokščių savikainos suvestinę. 2020 m. gruodžio 22 d. bankiniu pavedimu Nr. 205366 ieškovė pervedė atsakovei 1 650,94 Eur sumą pagal pretenziją Nr. 82.
15. Ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. išsiuntė UAB „Linėja transport“ sąskaitą-pretenziją (patikslintą) apie sugadinto krovinio ir nuostolių atlyginimą, kurioje nurodyta, kad vežant krovinį pagal tarp šalių 2020 m. gruodžio 2 d. sudarytą vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. E-053724(N053724), vežėjai pristačius krovinį gavėjai į iškrovimo vietą, buvo pastebėta, kad krovinys nebuvo tinkamai pritvirtintas, todėl vežimo metu nuvirto, buvo pažeistas ir yra netinkamas naudojimui. Dėl nurodyto prašoma atlyginti 1 514,41 Eur + PVM nuostolių sumą, kartu nurodant, kad jeigu iki 2021 m. sausio 15 d. nuostoliai nebus atlyginti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 ir 6.131 straipsnių nuostatomis, nuostolių suma gali būti vienašališkai įskaityta į vežėjui mokėtinas sumas.
16. 2021 m. sausio 7 d. atsakovė persiuntė ieškovei nurašymo aktą, patvirtinantį, jog plokštės, už kurių sugadinimą ieškovė atlygino atsakovės nuostolius, yra nurašytos ir sunaikintos.
17. 2021 m. vasario 11 d. UAB „Naurida“ informavo UAB „Linėja transport“, kad įskaito 1 732,62 Eur sumą nuo vežėjui mokėtinų sumų. UAB „Linėja transport“ su įskaitymu ir nuostolių dydžiu nesutiko ir kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Naurida“ dėl neteisėto įskaitymo ir skolos, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – UAB „Baltijos polistirenas“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Palis LT“.
18. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-883-600/2022 ir priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Naurida“ ieškovei UAB „Linėja Transport“ 58,18 Eur skolą, 0,34 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
19. 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-1819-880/2022 pagal apeliantės UAB „Linėja transport“ apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo ir nutarė ieškovės UAB „Linėja Transport“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Teismas nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: pripažinti atsakovės UAB „Naurida“ 2021 m. vasario 11 d. atliktą vienašalį 1 732,62 Eur įskaitymą dalyje dėl 825,47 Eur sumos įskaitymo neteisėtu ir negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės UAB „Naurida“ ieškovės UAB „Linėja Transport“ naudai 883,65 Eur skolą, 7,04 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis, o jį buvo galima parduoti. Anot apeliacinės instancijos teismo, tai patvirtina byloje pateiktos apgadinto krovinio nuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys nebuvo visiškai sugadintas, o taip pat UAB „Mersona“ elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad „pažeistos plokštės dėl mažesnės kainos yra labai paklausios rinkoje, o apžiūrėjus apgadinto krovinio nuotraukas, matyti, kad apgadinti praktiškai tiktai galai, kurie nupjaunami apie 0,5 m ir plokštės toliau naudojamos“.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, kad po apgadinimo likutinė krovinio vertė yra lygi 50 proc. naujo krovinio vertės ir yra lygi 825,47 Eur (1 364,41 Eur : 2 = 682,20 Eur + PVM). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nustačius, jog kroviniui buvo padaryta mažesnė žala, negu atlygino atsakovė, atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti tik realiai padarytą kroviniui žalą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad UAB „Naurida“ už krovinio sugadinimą turėjo atlyginti tik 907,15 Eur.
21. 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę UAB „Baltijos polistirenas“, kuria pareikalavo iš atsakovės UAB „Baltijos polistirenas“ ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 2 d. atlyginti UAB „Naurida“ patirtus 993,34 Eur nuostolius, nes ieškovė sumokėjo atsakovei daugiau, nei privalėjo. 2022 m. gruodžio 6 d. atsakymu atsakovė nurodė, kad pretenziją laiko nepagrįsta.
22. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-1819-880/2022 nustatytų aplinkybių vertinimo (ne)prejudicinėmis ir CPK 279 straipsnio 4 dalies (ne)pažeidimo; dėl teismo ginčo materialinių santykių kvalifikavimo (ne)tinkamumo ir ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo; dėl ieškinio senaties taikymo (ne)pagrįstumo.
Dėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-1819-880/2022 nustatytų aplinkybių vertinimo (ne)prejudicinėmis ir CPK 279 straipsnio 4 dalies (ne)pažeidimo
23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, be kita ko, argumentavo, kad ieškovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. išvada nutartyje Nr. e2A-1819-880/2022, kad ginčo krovinio likutinė vertė buvo lygi 50 proc. naujo krovinio vertės, todėl ieškovė turėjo atlyginti tik 907,15 Eur nuostolius už krovinio sugadinimą, t. y. nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepripažintinos prejudicinėmis, nes minėtos bylos dalykas nebuvo atsakovės UAB „BEWI Lithuania“ patirtų nuostolių dydžio nustatymas. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje ginčo klausimas buvo tai, ar UAB „Linėja transport“ turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra ieškovės pareiga atlyginti atsakovės – plokščių gamintojo ir siuntėjo patirtus nuostolius. Nors tiek ieškovės, tiek atsakovės patirti nuostoliai yra susiję su tuo pačiu prekių sugadinimo faktu, tačiau tai nereiškia, jog UAB „Linėja transport“ ir ieškovės atsakomybė dėl nuostolių apimties yra tokia pati.
24. Atsakovė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčia 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-1819-880/2022 ir tokiu būdu pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, kas iš esmės lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo šioje byloje priėmimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.
26. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, iš naujo neįrodinėtinos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokie įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021).
27. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Vilniaus apygardos teismo byloje ginčo dalyką sudarė aplinkybė, ar UAB „Linėja transport“ turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra ieškovės pareiga atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Priešingai, nei nurodo ieškovė, Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-1819-880/2022 nebuvo nagrinėjama ir nebuvo konstatuota, kokio dydžio nuostolius atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ turėjo atlyginti apeliantė UAB „Naurida“, nes šios aplinkybės nebuvo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos bylos ginčo dalykas.
28. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2023). Taigi, ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu.
29. Šios bylos kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, nors tiek ieškovės, tiek atsakovės patirti nuostoliai yra susiję su tuo pačiu prekių sugadinimo faktu, tačiau tai nereiškia, jog UAB „Linėja transport“ ir apeliantės atsakomybė dėl nuostolių apimties yra tokia pati. Priešingai, negu teigia apeliantė, ši teismo išvada dėl atsakomybės diferencijavimo yra pagrįsta, nes, kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti nuostolius, yra vertinamas ne tik faktiškai patirtas nuostolio dydis, bet ir kitos su šalių elgesiu susijusios aplinkybės. Pavyzdžiui, CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
30. Tokia situacija susiklostė ir analizuojamo ginčo atveju. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties Nr. e2A-1819-880/2022 turinys patvirtina, jog viena iš esminių aplinkybių, kodėl apeliantei buvo atlyginta tik dalis krovinio vertę sudarantys nuostoliai, buvo pačios apeliantės elgesys, t. y. apeliantės nebendradarbiavimas su UAB „Linėja transport“, ieškovė neužtikrino galimybės UAB „Linėja transport“ pačiai įsitikinti nuostolio pagrįstumu (plokštės yra sugadintos taip, jog yra nebetinkamos naudoti pagal paskirtį) arba perimti sugadintas plokštes. Tačiau šios aplinkybės buvo reikšmingos tik sprendžiant ginčą, kilusį tarp ieškovės ir UAB „Linėja transport“, nes, kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas, UAB „Linėja transport“ laiku informavo ieškovę, kad ketina pasiimti krovinį ir/ar nori asmeniškai įsitikinti krovinio sugadinimo mastu, tačiau ieškovė šių UAB „Linėja transport“ teisių neužtikrino. Todėl šios aplinkybės ir turėjo įtakos Vilniaus apygardos teismui sprendžiant dėl atlygintinų UAB „Linėja transport“ nuostolių dydžio. Minėta, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio.
31. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018).
33. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. e2A-1819-880/2022 nebuvo nagrinėjama ir nebuvo konstatuota, kokio dydžio nuostolius atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ turėjo atlyginti apeliantė UAB „Naurida“, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakartotinai nustatinėjo kroviniui ir atsakovei padarytos žalos dydį. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Dėl teismo ginčo materialinių santykių kvalifikavimo (ne)tinkamumo ir ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
34. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, be kita ko, argumentavo, kad šioje byloje taikytinos krovinių vežimą reglamentuojančios teisės normos, bet ne nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančios teisės normos, nes ginčas šioje byloje iš esmės kyla dėl pervežimo metu patirtų nuostolių, jų dydžio bei atlyginimo. Be to, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, atsakovei gavus žalos atlyginimą, kuri atsirado šalims vykdant sutartis, ieškovė negali reikalauti piniginių sumų, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų visumos, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
35. Ieškovė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinius santykius ir nepagrįstai sprendė, kad byloje iškilo klausimas dėl vežimo metu patirtų nuostolių atlyginimo ir jų dydžio. Ieškinys atsakovei yra pareikštas dėl piniginių lėšų grąžinimo, kurių gavimo pagrindas išnyko paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), o ne dėl žalos ir/ar nuostolių atlyginimo dėl šalis siejusios vežimo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad, atsakovei gavus žalos atlyginimą, kuri atsirado šalims vykdant sutartis, šiuo pagrindu ieškovė negali reikalauti piniginių sumų, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 743,79 Eur sumą grindžia CK 6.237 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.
36. Be to, ieškovės vertinimu, teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl to, kad atsakovei gavus žalos atlyginimą, kuri atsirado šalims vykdant sutartis, šiuo pagrindu ieškovė negali reikalauti piniginių sumų, remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, ieškovė pagrįstai, tinkamai ir teisėtai savo reikalavimą iš atsakovės priteisti 743,79 Eur sumą grindė be pagrindo įgyto turto grąžinimą reglamentuojančia CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, nes: 1) byloje nėra ginčo, kad atsakovė iš ieškovės gavo 1 650,94 Eur sumą; 2) įsiteisėjusia 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022, konstatuota, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis bei nustatyta, kad ieškovė už krovinio sugadinimą turėjo atlyginti 907,15 Eur sumą; 3) ieškovei vietoje 907,15 Eur sumos atsakovei atlyginus 1 650,94 Eur sumą, laikytina, kad išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė gavo 743,79 Eur (1 650,94 Eur – 907,15 Eur) sumą; 4) atsakovė nėra grąžinusi ieškovei skirtumo – 743,79 Eur sumos; 5) KTK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK 6.237–6.242 straipsniuose. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šio instituto taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).
39. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
40. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021).
41. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
42. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktas; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 34 punktas; 2023 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 24 punktas).
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovę ir atsakovę siejo santykiai, susiję su krovinių veržimu, t. y. ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl pareigos atlyginti krovinio pervežimo metu patirtų nuostolių dydžio.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė (krovinio siuntėja) pateikė ieškovei pretenziją Nr. 82, kurioje nurodė, kad, vežant jų krovinį (daugiasluoksnes sienų plokštes), buvo sugadinta krovinio dalis, nes plokštės nebuvo pritvirtintos ir vienas plokščių pakas nuvirto, dėl ko klientas atsisakė priimti sugadintą paką ir jį grąžino. Dėl šio įvykio buvo patirta žala, t. y. 1 364,41 Eur + PVM už plokštes (UAB „Baltijos polistirenas“ išrašyta UAB „Ryterna modul“ PVM sąskaita-faktūra serija BPU Nr. 04180) ir 150 Eur +PVM – transporto paslaugos (UAB „Naurida“ PVM sąskaita-faktūra ADL Nr. 21912), kuriuos prašė atlyginti; 2020 m. gruodžio 18-21 d. atsakovė pagal ieškovės prašymus el. paštu pateikė nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus – plokščių savikainos suvestinę; ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. bankiniu pavedimu Nr. 205366 pervedė atsakovei 1 650,94 Eur sumą pagal pretenziją Nr. 82.
45. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 7 d. atsakovė persiuntė ieškovei nurašymo aktą, patvirtinantį, jog plokštės, už kurių sugadinimą ieškovė atlygino atsakovės nuostolius, yra nurašytos ir sunaikintos.
46. Nagrinėjau atveju, vertinant bylos duomenis, spręstina, kad nėra nustatyta nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo būtinoji sąlyga, t. y. nenustatytas atsakovės nepagrįstas praturtėjimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė sugadintų plokščių nepardavė ir/ar iš jų jokios kitos naudos negavo, o tai leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė 1 650,94 Eur dydžio nuostolius.
47. Kita vertus, CK 6.242 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
48. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad, apeliantė, įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis, veikdama išimtinai savo interesais, t. y. saugodama dalykinę reputaciją ir/ar siekdama išsaugoti verslo santykius su atsakove, priėmė sprendimą nesiimti jokių aktyvių veiksmų žalos pobūdžiui ir/ar dydžiui įvertinti ir sutiko atsakovės patirtus nuostolius atlyginti geranoriškai, tokiu būdu prisiimdama visas su tuo susijusias rizikas. Todėl, apeliantei priėmus sąmoningą sprendimą atsakovei atlyginti nuostolius, kurių dydis yra paskaičiuotas pagal sugadintų plokščių vertę, tačiau vėliau persigalvojus, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė nesąžiningai ir be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.
49. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu aspektu teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai ieškinio netenkino. Apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo priešingai vertinti teismo sprendimo ieškinį atmesti.
Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo
50. Ieškovė nurodo, kad ginčo atveju turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra 10 (dešimt) metų. Šis terminas nėra pasibaigęs / praleistas, nes, kaip nurodė pati atsakovė, vežimas vyko 2020 m. gruodžio 2 d., o ieškinys yra pareikštas 2023 m. lapkričio 23 d. Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios ir pabaigos momentą.
51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais, nes tokiam reikalavimui, kurį yra pareiškusi ieškovė, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), dėl to pripažintina, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Tokios pozicijos, kad ieškiniams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2012; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 44 punktą). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš esmės išnagrinėjo ieškovės ieškinius reikalavimus ir ieškinys buvo atmestas dėl jo nepagrįstumo, ginčo atveju nėra aktualios teismo išvados dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl konstatavęs, kad ieškovė neįrodė be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinų sąlygų ir ieškinį atmetęs, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Taigi apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 157/1996/776/977), 59–60 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
55. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš apeliantės priteisiamos išlaidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
56. Atsakovė UAB „BEWI Lithuania“ bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 093,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 4, b. l. 82-85).
57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteisiamos iš atsakovės (apeliantės).
58. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1763-955/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BEWI Lithuania“, juridinio asmens kodas 160421364, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“, juridinio asmens kodas 126314849, 1 093,84 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rosita Patackienė