Civilinė byla Nr. 2S-207-803/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36685-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) A. J. (A. J.) ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. pareiškimą dėl ekspertinės įstaigos nušalinimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. M. ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas antstolės paskirtos ekspertinės įstaigos nušalinimo klausimas, taip pat vertinama, ar nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.
2. Pareiškėjai A. J. ir R. J. kreipėsi į antstolę V. M. su pareiškimu, prašydami: 1) nušalinti antstolės 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S1-3230 paskirtą ekspertinę įstaigą – UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas nuo ekspertizės, skirtos nekilnojamojo turto – 3000/15000 d. žemės sklypo iš 1.5000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, turinčio 102,87 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/145 d. automobilių stovėjimo aikštelės, vietos pažymėtos 121 ir 122, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti; 2) panaikinti antstolės priimto 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymo dalį, kuria ekspertinė įstaiga buvo paskirta; 3) išreikalauti iš išieškotojo turto vertinimą, atliktą prieš 2008 metų būsto kreditavimo sutarties sudarymą banko lojalaus vertintojo.
3. Pareiškėjai nušalinimą grindė aplinkybe, jog antstolės paskirta ekspertinė įstaiga yra įtraukta į išieškotojui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui priimtinų (lojalių) vertintojų sąrašą, todėl glaudus ekspertinės įstaigos ir išieškotojo bendradarbiavimas bei priklausomybė gali turėti įtakos išieškotojo teisėms. Nurodė, jog eksperto nešališkumu abejoja ir dėl to, kad sudarant 2008 metais būsto kreditavimo sutartį šiuo metu numatomą vertinti butą ir žemės sklypą taip pat vertino bankui (išieškotojui) priimtinas ir lojalus vertintojas, kurio nustatyta turto vertė neatitiko tikrosios turto vertės. Atkreipė dėmesį į tai, jog skiriant ekspertą nebuvo atsižvelgta į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę (b. l. 3-4).
4. Antstolė V. M. 2016 m. spalio 7 d. patvarkymu Nr. S1-3908 konstatavo, jog pareiškėjai neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų nušalinimo pagrindų, todėl atsisakė nušalinti ekspertizės įstaigą, paskirtą pareiškėjams priklausančio įkeisto turto vertei nustatyti ir bylą perdavė teismui. Nurodė, jog pagal CPK 682 straipsnį vykdymo procese ekspertą ar ekspertizės įstaigą skiria antstolis. Pažymėjo, jog ekspertizės įstaigos ir išieškotojo bendradarbiavimas nesudaro pagrindo vertinti atlikto turto vertinimo kaip šališko ar neobjektyvaus, o išieškotojo Nordea Banko AB Lietuvos skyriaus nurodymas ekspertizės įstaigos kaip vienos iš jį tenkinančių įstaigų, nepatvirtina ekspertizės įstaigai suteiktų išskirtinių teisių atlikti vertinimus išieškotojui (b. l. 2).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl ekspertizės įstaigos nušalinimo atmetė.
6. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą nušalinti paskirtą ekspertizės įstaigą, todėl nėra pagrindų nušalinti ekspertizės įstaigą. Pažymėjo, jog antstolės paskirta ekspertizės įstaiga yra įtraukta į sąrašą asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimo veikla, o įstatyme nenumatyta pareiga pavesti priverstinai parduodamo turto vertinimą atlikti teismo ekspertui. Sprendė, jog aplinkybė, kad ekspertizės įstaiga įtraukta į išieškotojui tinkamų ekspertų sąrašą, nesudaro pagrindo konstatuoti ekspertizės įstaigos lojalumo (b. l. 7-8).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. J. ir R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – nušalinti antstolės 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S1-3230 paskirtą ekspertizės įstaigą pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nepasitiki antstolės paskirta ekspertizės įstaiga CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, kadangi turto vertintojų (ekspertų) įtraukimas į bankui priimtinų ekspertų sąrašą yra grindžiamas abiejų ūkio subjektų bendradarbiavimo sandoriu, pajamų iš bendradarbiavimo gavimu (b. l. 13-15).
8. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: 1) grąžinti skolininkams atskirąjį skundą ir bylą pagal patektą atskirąjį skundą nutraukti; 2) tuo atveju, jeigu teismas bylos nenutrauktų, atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjų (apeliantų) bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atskirasis skundas pateiktas dėl neskundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas turėtų būti grąžinamas apeliantas, o byla nutraukiama. Mano, jog apeliantai neįrodė, kad antstolės parinkta ekspertinė įstaiga yra šališka ar negalėtų tinkamai atlikti pavestos užduoties. Pažymi, jog ekspertas įtrauktas į asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimo veikla, sąrašą, o išieškotojas turi interesą atgauti visą skolą bei siekia, jog turtas būtų įkainotas objektyviai maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kaina (b. l. 20-22).
9. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantų atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, jog paskirta turto vertinimo įstaiga atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, turi pakankamą darbo patirtį, įmonėje dirba kvalifikuoti turto vertintojai, o apeliantai nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti paskirta ekspertine įstaiga.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2016-06-20 ir 2016-06-21 išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš A. J. ir R. J. bei kt. Prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal sutartinės hipotekos sandorį buvo įkeistas turtas – 3000/15000 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 2/145 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, vietos pažymėtos 121 ir 122, esančios (duomenys neskelbtini). Antstolė 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S1-3230 nutarė 3000/15000 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2/145 d. automobilių stovėjimo aikštelės, vietos pažymėtos 121 ir 122, esančios (duomenys neskelbtini)realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių; skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas.
11. Pareiškėjai nesutinka su antstolės parinkta ekspertine įstaiga, kuriai pavesta atlikti turto vertinimą, įrodinėdami, jog ekspertinės įstaigos įrašymas į išieškotojui palankių turto vertintojų sąrašą sudaro pagrindą konstatuoti šališkumą ir dėl to nušalinti ekspertinę įstaigą.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, įgyvendinama ne tik pareiškiant teismui ieškinį, bet ir skundžiant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismams. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti (pateikti įstatymo nustatyta tvarka parengtą procesinį dokumentą, ir pan.).
13. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl pagal įstatymą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
14. Proceso normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK numatytais atvejais teisėjo rezoliucija; o teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip (CPK 612 straipsnis). CPK 593 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatytas priimtų vykdymo proceso veiksmų apskundimas, nenumatyta, jog nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl eksperto nušalinimo, gali būti apskundimo objektu. Nušalinimo institutą reglamentuojančiose procesinės teisės normose taip pat nenumatytas eksperto nušalinimo klausimo apskundimas apeliacine tvarka (CPK 68 straipsnis). Taigi įvertinus teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog proceso įstatymas dėl eksperto nušalinimo nenumato galimybės skųsti teismo nutarties apeliacine tvarka, todėl vertinama, kad nutartis dėl eksperto nušalinimo neskundžiama ir ji negali būti laikoma apeliacijos objektu.
15. Pažymėtina, jog atsisakymas nušalinti ekspertą neužkerta kelio pareiškėjams realizuoti jų manymu pažeistų teisių gynybos mechanizmą kitomis proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnis). Pastebėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjai yra pasinaudoję viena iš proceso įstatyme numatytų teisių – teikė skundą dėl antstolės veiksmų, jame taip pat kėlė klausimus dėl paskirtos ekspertinės įstaigos šališkumo; skundas išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-46572-960/2016, pareiškėjų skundo netenkinant (nutartis neįsiteisėjusi, teiktas atskirasis skundas; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-607/565/2017 neišnagrinėta).
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 612 straipsnio nuostatas nutartis yra neskundžiama, todėl vertintina, jog apeliantų (pareiškėjų) atskirasis skundas dėl eksperto nušalinimo priimtas nepagrįstai.
17. Remiantis nurodytomis aplinkybės darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo atskirąjį skundą turėjo atsisakyti jį priimti. Šiam trūkumui (kad nutartis negali būti apeliacijos objektas) paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, nutraukiamas.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas
19. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti 113,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
20. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas yra skirtingas, todėl yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas ex officio turi teisę spręsti dėl priteisiamų advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
22. Nors šios išlaidos praktiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo rekomenduojamus priteisti dydžius (8.16 punktas; 771,90 EUR (2016-04-01 – 2016-06-30) užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis x 0,4 (už kitą dokumentą, kuriame reiškiamas atsikirtimas) = 308,76 eurai)), tačiau įvertinant teisinių paslaugų tęstinumą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog suinteresuotam asmeniui teisinė pagalba buvo teikiama nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame keliamas klausimas ir dėl ekspertinės įstaigos šališkumo), ginčo sudėtingumą (nagrinėjamas klausimas visiškai nesudėtingas, klausimo išsprendimui nebuvo reikalingos specialios žinios ar didelės laiko sąnaudos), sprendžiama, jog suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos per pusę, todėl iš pareiškėjų priteisiama lygiomis dalimis 56 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis). Vertintina, jog toks bylinėjimosi išlaidų dydis taip pat atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,
n u t a r i a :
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties.
Priteisti iš pareiškėjų A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (j. a. k. 303252632, Didžioji g. 18, Vilnius), lygiomis dalimis 56 Eur (penkiasdešimt šešis Eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Petkuvienė