Civilinė byla Nr. e2-919-909/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12862-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.4.; 2.6.10.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Samantai Morkūnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JP interjero studija“ atstovėms direktorei J. A. P., advokatei Agatai Staševskajai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Billton Property atstovams generaliniam direktoriui L. S., advokatui Mariui Rindinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JP interjero studija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Billton Property dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „JP interjero studija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB Billton Property 11 737 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad 2018 m. liepos 23 d. tarp atsakovės UAB Billton Property (ankstesnis pavadinimas – UAB „Dzūkijos saulė“) ir ieškovės UAB „JP interjero studija“ buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. SUB 18 (toliau - Sutartis). Ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, atliko Sutartyje aptartus darbus, taip pat atsakovės užsakymu atliko papildomus darbus, už kuriuos pateikė atsakovei apmokėti dvi išankstines sąskaitas-faktūras: 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą Nr. 19/03-27 (6 534 Eur sumai) už III ir IV etapo darbus bei 2019 m. kovo 28 d. sąskaitą Nr. 19/03-28 (5 203 Eur sumai) už papildomus interjero projektavimo darbus. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei iš viso 11 737 Eur sumą. Ieškovė pažymėjo, kad jai tinkamai atlikus darbus, atsakovė vengė juos priimti, nors visą laiką tarp šalių vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu ir buvo derinami darbai. Darbų derinimo eigoje atsakovė ieškovei jokių pretenzijų nereiškė, ieškovė nedelsiant pateikdavo atsakymus į atsakovės keliamus klausimus, atlikdavo korekcijas, organizavo susitikimus. 2019 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu pateikus atsakovei sąskaitą už atliktus darbus, atsakovė Sutartyje nustatytu terminu (t. y. per 14 dienų) sąskaitos neapmokėjo, o 2019 m. kovo 26 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad ši neva pažeidė sutartinius santykius bei siūlė atsakovei įsigyti užsienio gamintojų, kuriuos ieškovė atstovauja Lietuvoje, prekes su kelių šimtų procentų antkainiu. Pasak ieškovės, šie atsakovės teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymus su tiekėjų ar partnerių pateiktomis sąmatomis ir paskaičiavimais arba su prekių gamintoju suderintomis kainomis, todėl neaišku, kokiu pagrindu pretenzijos dėl pasiūlytų prekių kainų yra reiškiamos būtent ieškovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovei pirmiausia buvo pateikti ekonominiai interjero variantai, tačiau atsakovei išreiškus norą dėl prabangesnio interjero, ieškovė pateikė kitus partnerių pasiūlymus. Ieškovė visuomet deklaravo, kad savo klientams siūlo tik patikimų partnerių kokybiškus gaminius, tačiau klientai visada turi galimybę rinktis prekes ir iš kitų gamintojų. Taigi, ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, t. y. suteikė atsakovei Sutartyje nurodytas paslaugas, o atsakovas už suteiktas paslaugas iki galo neatsiskaitė. 

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinkanti, prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2018 m. birželio 22 d. įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pradėjo ieškoti paslaugų tiekėjo interjero dizaino paslaugoms. 2018 m. birželio 28 d. atsakovė išsiuntė elektroninį laišką ieškovei, kuriame nurodė pagrindinius užsakymo parametrus. 2018 m. liepos 2 d. šalių atstovai apžiūrėjo patalpas, tuomet keletą savaičių vyko derybos ir darbų derinimas, o 2018 m. liepos 23 d. šalys sudarė Sutartį. Sutarties 19 punkte šalys sutarė, kad ieškovė projektavimo darbus atliks iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Sutarties 20 ir 21 punkte šalys sutarė, kad projektavimo darbų terminas negali būti pagal ieškovės reikalavimą pratęsiamas, o jeigu ir būtų pratęsiamas, tuomet termino pakeitimas įforminamas šalims pasirašant papildomą susitarimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė visiškai nesilaikė Sutarties sąlygų. Ieškovė buvo ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu informuota, kad atsakovė negauna to, ko tikėjosi, prieš sudarydama Sutartį. 2019 m. vasario 1 d. ieškovė, pavėlavusi daugiau nei keturis mėnesius, atsiuntė atsakovei interjero projektą. Tuomet atsakovė suprato, kad ieškovė, sudarydama sutartį, ketino ne tik suteikti dizaino paslaugas, bet ir pati, kaip prekių pardavėja, parduoti atsakovei atitinkamų prekių, kurių kaina buvo keletą kartų didesnė už rinkos kainą, taigi tokiu būdu ieškovė bandė pasipelnyti atsakovės sąskaita. Supratęs, kad ieškovė neprofesionaliai ir atmestinai vykdo Sutartį bei tuo pačiu siekia nepagrįsto praturtėjimo, atsakovė elektroniniu paštu pranešė ieškovei, kad ieškovės siūlytų interjero dizaino sprendimų nenaudos ir daugiau jokių paslaugų iš ieškovės nepirks.     

Atsakovė pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 4 356 Eur tiesioginių nuostolių ir 9 464 Eur negautų pajamų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinio pareiškime nurodė, kad po Sutarties pasirašymo atsakovė pervedė ieškovei 2 178 Eur dydžio pirmąjį avansinį mokėjimą. Kiti mokėjimai (iš viso 9 000 Eur + PVM) turėjo būti atlikti atitinkamai: 7 200 Eur + PVM už I-IV etapo darbus bei 1 800 Eur + PVM už V etapo statybos ir montavimo darbų priežiūros darbus. Po Sutarties pasirašymo ieškovė siūlė nepamatuotus ir neprofesionalius sprendimus (pavyzdžiui, dėl angos iškirtimo nešančioje sienoje) bei pasiūlė tokį išplanavimo variantą, kurio pati atsakovė nebūtų spėjusi įgyvendinti per sutartus terminus. Atsakovė dar 2018 m. spalio 15 d. nurodė ieškovei, kad negauna to, ko tikėjosi pagal Sutartį, tačiau vylėsi, kad ieškovė vis tik pasitaisys ir Sutartį įvykdys. 2018 m. spalio 29 d. atsakovė sumokėjo dar vieną avansinę įmoką. Ieškovė pirmų keturių etapų darbus pristatė 2019 m. vasario 1 d., užtrukusi 3 kartus ilgiau nei buvo įsipareigojusi. Ieškovė pasiūlė atsakovei iš jos pirkti prekių už 62 910,10 Eur, žymiai brangesnėmis kainomis nei yra rinkoje. Taigi atsakovė, gavusi projektavimo darbų rezultatą, suprato, kad ieškovė ketina apgauti atsakovę, todėl 2019 m. kovo 26 d. pranešimu informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą. Atsakovė ieškovei nurodė, kad nemokės reikalaujamos 11 737 Eur sumos, juolab, kad atsakovė jokių papildomų darbų neužsakinėjo. 2019 m. balandžio 12 d. atsakovė pareikalavo grąžinti jai sumokėtus 3 600 Eur + PVM. Atsakovė nurodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, dėl ko atsakovė ją nutraukė ir dėl to patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovė. Atsakovė teigia, kad jeigu ieškovė būtų tinkamai, laiku ir sąžiningai įvykdžiusi Sutartį, atsakovė būtų įgyvendinusi projektą ir pradėjusi gauti pajamas iš įsigytų patalpų. Tačiau dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo, atsakovė turėjo nutraukti Sutartį ir ieškoti kito dizainerio, pradėti darbus iš pradžių, dėl to patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovė. Kadangi Sutartis buvo nutraukta vienašališkai dėl esminio jos pažeidimo, ieškovė privalo grąžinti atsakovei jos sumokėtus 4 356 Eur (3 600 Eur + PVM). Be to, kadangi ieškovė vėlavo atlikti darbus daugiau nei keturis mėnesius, todėl privalo atlyginti atsakovei už šį laikotarpį negautas pajamas, kurias atsakovė būtų gavusi už patalpų nuomą. Atsakovė paskaičiavo, kad dėl ieškovės kaltės ji negavo 9 464 Eur pajamų (skaičiuojant, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė vieno kv. m. kaina yra 13 Eur), t. y. 182 kv. m. x 13 Eur x 4 mėn. Taigi, bendra atsakovės patirtų nuostolių suma sudaro 13 820 Eur (4 356 Eur + 9 464 Eur).

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė nesutinkanti su priešieškinio reikalavimais, prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad pasirašius Sutartį, atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškove, suteikė netinkamą pirminę informaciją apie pageidaujamą darbų rezultatą, atsakovės norai ir pageidavimai keitėsi daug kartų, kas itin apsunkino Sutarties vykdymo eigą, dėl šios priežasties darbai nebuvo baigti laiku. Pasak ieškovės, Sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas abiejų šalių konkliudentiniais veiksmais ir valia, kadangi pati atsakovė 2019 m. sausio 9 d. laišku siūlė ieškovei atlikti papildomus darbus objekte, kas reiškia, kad atsakovė neturėjo pretenzijų dėl pasibaigusio Sutarties termino. Pateikti šalių susirašinėjimai įrodo, kad ieškovė visą laiką bendradarbiavo su atsakove ir siūlė atsakovei įvairius variantus, siekė kuo kokybiškiau ir profesionaliau suteikti paslaugas. Ieškovė pažymėjo, kad galutinis darbo rezultatas priklausė ir nuo kitų asmenų, t. y. baldininkų sąmatų paskaičiavimų, kitų įmonių pasiūlymų, kas irgi įtakojo Sutarties vykdymo terminą. Atsakovė buvo nuolat informuojama apie darbų vykdymo eigą, atsakovei buvo žinoma apie vėlavimo priežastis, pretenzijų pareikšta nebuvo. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes pretenzijas pareiškė tik po visų sutartinių darbų bei papildomų darbų įvykdymo ir sąskaitų pateikimo. Atsakovės elgesys vertintinas kaip siekis išvengti prievolės apmokėti už atliktus darbus. Ieškovė teigia, kad atsakovė, kaltindama ieškovę siekiu pasipelnyti iš ieškovės atsakovei siūlomų įsigyti gaminių, sąmoningai iškraipė informaciją, nes atsakovės nurodyti kainų paskaičiavimai atlikti neįsigilinus į prekių specifiką. Ieškovė pabrėžė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jai nekyla atsakomybė dėl atsakovės neva patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad iki šios dienos atsakovės patalpų įrengimo projektas nėra baigtas, jokie statybos darbai objektai nėra atliekami, kas rodo, kad projektas nebuvo įgyvendintas ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės. Atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio – todėl nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovės paskaičiuotus nuostolius, kurie nepagrįsti jokiais dokumentais. Ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimu grąžinti atsakovei jos sumokėtą 4 356 Eur sumą, kadangi ieškovė niekada nesutiko su vienašališku sutarties nutraukimu dėl ieškovės kaltės, šiai dienai nėra nei vieno teismo sprendimo, kuriuo Sutarties nutraukimas būtų pripažintas vienašališkai nutrauktu dėl ieškovės kaltės.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų užsakiusi papildomus darbus, bet kokie papildomi darbai galėjo būti atliekami tik laikantis Sutarties 22 punkto sąlygų, t. y. sudarius papildomą susitarimą dėl darbų apimties, terminų ir kainos. Atsakovė pabrėžė, kad turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, kadangi ieškovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė dviem aspektais – pažeistas terminas bei pateiktas rezultatas neatitiko šalių sudarytos Sutarties, t. y. ieškovė siekė nesąžiningai užsidirbti atsakovės sąskaita už brangiau nei rinkos kaina savo pačios perparduodamas prekes. Atsakovė nurodė, kad Sutarties terminas buvo viena esminių sąlygų, nes atsakovė ketino iki 2018 metų pabaigos įrengti apartamentus trumpalaikei nuomai ir nuo 2019 m. sausio 1 d. uždirbinėti pajamas, todėl ieškovė yra atsakinga už jos negautas pajamas. Įvertinus oficialią Vilniaus miesto kambarių užimtumo statistiką, kuri 2018 metais sudarė 65 procentus, bei 2018 metais atsakovės ir kitų juridinių asmenų sudarytas sutartis dėl apgyvendinimo, atsakovė pagrįstai tikėjosi gauti bent 11 700 Eur pajamų per mėnesį, o per keturis mėnesius - 46 800 Eur. Atsakovė pabrėžė, kad nutraukusi Sutartį su ieškove, kreipėsi į kitą dizainerę D. K., su kuria 2019 m. balandžio 5 d. sudarė naują interjero dizaino sukūrimo sutartį, darbų kaina - 9 000 Eur, iš kurių 7 500 Eur jau yra sumokėti.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovė, pateikdama prekių kainų palyginimus, nepagrįstai lygina skirtingos kokybės ir standartų prekes bei tokiu būdu klaidina teismą, juolab, kad pati atsakovė buvo nurodžiusi apie ketinimą apartamentus įrengti prabangiu stiliumi, panašiu į aukštos klasės 5 žvaigždučių viešbučių „Stikliai“ ir „Narutis“, todėl ieškovė atsakovei siūlė itin kokybiškus ir išskirtinius, o ne eiliniam klientui prieinamų parduotuvių ekonominės klasės gaminius. Be to, atsakovei pateikti pasiūlymai parengti remiantis oficialiomis kainomis, nurodytomis gamintojų pateiktame oficialiame kainoraštyje, papildomai įtraukiant PVM bei transportavimo išlaidas. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. atsakovei buvo išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 19/03-28 5203 Eur sumai (4 300 Eur + PVM) už papildomai atliktas paslaugas – 11 vienetų vizualizacijų bei projektinius pasiūlymus laiptinei pagal atsakovės užsakymą. Ieškovė teigė, kad pagal 2019 m. kovo 27 d. padarytas fotonuotraukas matyti, kad objekte nebuvo atlikti ir neatliekami jokie statybiniai darbai, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės laiku atlikti Sutartimi numatytų darbų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės iš viso 1 764 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 264 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos.

Ieškovės atstovė direktorė J. A. P. papildomai paaiškino, kad pagal išsilavinimą ji yra architektė, turinti 20 metų patirtį šioje srityje. Kaip įmonės vadovė, prieš pasirašant Sutartį, ji dalyvavo susitikime, tuomet atsakovė nurodė ieškovei, kad ketina įrengti 4 prabangius apartamentus. Prasidėjus darbams, kilo nesusipratimų, nes nebuvo profesionalaus statybos darbų vadovo, paskirto iš atsakovės pusės, visi susirašinėjimai vyko tik su atsakovės direktoriumi, jokių kontaktų su statybininkais ieškovė neturėjo, ieškovė siūlė licencijuotą įmonę griovimo darbams, tačiau atsakovė paslaugų atsisakė, taigi dėl profesionalaus vadovavimo nebuvimo labai stabdėsi darbų eiga. Projektas buvo didelės apimties, kartu su rekonstrukcijos darbais, kuriems buvo reikalingi Statybų inspekcijos išduoti leidimai, bet tokie dokumentai ieškovei nebuvo pateikti. Ieškovė pateikdavo atsakovei projektinius pasiūlymus, tačiau pagal atsakovės pageidavimus jie buvo nuolat keičiami. Projektinėms dalims įgyvendinti atsakovė samdėsi kitus projektuotojus, kurie irgi keitėsi. Pagal šalių suderintą planą atsakovė nevykdė darbų: atsakovė nepateikė projektų iš ŠVOK (šildymo, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos) dalies, objekte nebuvo atlikti griovimo darbai, nepastatytos pertvaros ir pan., dėl to ir buvo praleistas Sutarties terminas. Po pusės metų atsakovė pranešė vienašališkai nutraukianti Sutartį, nors ieškovė buvo įvykdžiusi visus darbus pagal Sutarties priedą. Pagal Sutartį darbai buvo suskirstyti etapais po 20 procentų, tačiau galutinė sąskaita buvo išrašyta jau atlikus visus darbus, o ne po kiekvieno etapo. Įmonė patyrė didelius nuostolius, nes prie projekto ieškovė dirbo pusę metų ir negavo už atliktus darbus atlyginimo. 2019 m. sausio mėnesį atsakovė užsakė padaryti laiptinės projektą bei atsakovei buvo pateiktos vizualizacijos, kas ir sudaro papildomus darbus, už kuriuos buvo išrašyta sąskaita. Vizualizacijos, kaip papildomas darbas, buvo rengiamos apie 2,5 mėnesio, tai pareikalavo didelių sąnaudų. Papildomų darbų kaina su atsakove nebuvo atskirai aptarta, ją ieškovė nustatė atsižvelgdama į tai, kokias sąnaudas įmonė patyrė juos atlikdama. Ieškovė yra įvairių šalių baldų gamintojų ir šviestuvų firmų atstovė, todėl, atsakovei paprašius, ieškovė siūlė savo atstovaujamų firmų gaminius pagal kainoraštyje nustatytus įkainius, tačiau pirkti pasiūlytus gaminius nebuvo privaloma, atsakovė savo pasiūlymų dėl kitų gamintojų neteikė, išskyrus vieną baldų gamintoją - „BoConcept“. Ieškovės atstovė sutiko, kad jų pateiktas projektas nebuvo atsakovės naudojamas, nes pagal pateiktą naują projektą matyti, kad projektas pakeistas iš esmės - vietoje keturių apartamentų suprojektuoti trys apartamentai. Ieškovės atstovė nurodė, kad pagal jų rengiamą projektą buvo atlikti santechnikos ir elektros darbai, tačiau pertvaros pastatytos nebuvo. 

Ieškovės atstovė advokatė Agata Staševskaja papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad paslaugas ieškovė atliko, ginčas kilo dėl Sutarties vykdymo. Atsakovė neužtikrino darbų sklandumo, 2019 m. sausio 9 d. atsakovė pateikė papildomus pageidavimus, nuo šios datos laikoma, kad Sutartis buvo pratęsta konkliudentiniais veiksmais. Sutarties vykdymo metu atsakovė pretenzijų nereiškė, o jos atsirado tik po darbų įvykdymo. Dalis atliktų darbų tilpo į terminą. Nurodė, kad nesutinka dėl teiginio, kad Sutartis buvo nutraukta vienašališkai. Suma už papildomus darbus – vizualizacijas - yra pagrįsta, kadangi pačios paprasčiausios vienos vizualizacijos kaina rinkoje sudaro nuo 200 Eur - 300 Eur. Šiuo metu patalpos vis dar neįrengtos ir nenuomojamos, todėl nėra ieškovės kaltės dėl atsakovės nuostolių bei kitų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovės iš viso 2 164 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 349 Eur žyminis mokestis ir 1 815 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Atsakovės

Atsakovės

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. Č. nurodė, kad 6,5 metų dirba architekte įmonėje UAB „JP Interjero studija“, kartu su direktore Jurgita A. P. vykdė interjero projektą (duomenys neskelbtini). Interjero projekto dalys priklausė nuo techninių inžinerinių projektų dalių, kurias jau vykdė pati atsakovė, samdydamasi kitus projektuotojus, su kuriais ieškovė buvo susitikusi keletą kartų, tačiau jie vėliau keitėsi, o UAB „Būsto automatika“, kurią samdėsi pati atsakovė ir kuri pasiūlė DALI šviestuvus, atsirado tik 2019 m. sausio mėn. Interjero projektas strigo dėl to, kad interjero projekto etapai nebuvo derinami su techniniais inžineriniais projektais. Konkretaus statybų vadovo, su kuriuo būtų galima aiškiai tartis dėl vykdomų darbų plano, nebuvo. Į visus klausimus ieškovė reaguodavo iš karto, pateikdavo atsakovei visą reikiamą informaciją, tačiau nebuvo atgalinio ryšio. Atsakovė darė spaudimą, prašė, kad ieškovė vis atsiųstų įvairius sprendinius ir pasiūlymus, nors pati atsakovė darbų planų neteikė. Atsakovė prašė pateikti vaizdinę medžiagą, dėl to 2019 m. sausio pabaigoje ieškovė padarė vizualizacijas, kad palaikytų gerus santykius su užsakove, taip pat pagal atsakovės prašymą padarė projektą dėl laiptinės remonto. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki rugsėjo mėnesio šalys bendravo, vyko susitikimai tiek objekte, tiek kontoroje. Sutartinis dviejų mėnesių terminas nagrinėjamu atveju buvo realus ir įmanomas įvykdyti. Liudytoja nurodė, kad vykdant projektus, paraleliai turi vykti tiek statybos, tiek projektavimo darbai, o šiuo atveju statybos darbai objekte beveik nevyko, t. y. buvo atlikti tik griovimo darbai, taip pat pagal jų projektą išvedžiotas vandentiekis, atlikti elektros bei grindų šildymo darbai. Liudytoja taip pat patvirtino, kad Sutartyje nebuvo įrašyta, kad tam tikrais etapais turi vykti statybos darbai, nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo įmanoma atlikti projektavimo darbus ir nevykdant statybos darbų etapais, tačiau tai būtų kėlę daug sunkumų. Paskutinį kartą liudytoja objekte lankėsi 2019 m. kovo 27 d., ten mėtėsi statybinės šiukšlės, pertvarų nebuvo. Kiekvienam projektui ieškovė, kaip tam tikrų tiekėjų atstovė, siūlo savo atstovaujamųjų prekes, tačiau klientai ne visada jų prekes pasirenka, nes tai nėra privaloma. Siūlomos oficialiuose kainynuose nurodytos kainos. Šiuo atveju atsakovė dėl kainų nekėlė pretenzijų, atgalinio ryšio bei informatyvios komunikacijos nebuvo.  

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. A. nurodė, kad yra baldininkas įmonėje UAB „Idėjų alėja“. Įmonė buvo rekomenduota pateikti pasiūlymą atsakovei dėl baldų, t. y. pagal pateiktą projektą turėjo paskaičiuoti baldų kainas. Pasiūlymą pateikė dėl vieno apartamento baldų. Baldus siūlė gaminti ne iš medžio masyvo, o iš pigesnės medžiagos - laminato, nes gaunamas panašus vaizdas. Rengiant pasiūlymą, buvo susitikę objekte, kuris nebuvo įrengtas, jame vyko statybos darbai. Ar atsakovę tenkino pasiūlymas, nežino, užsakymo dėl baldų gamybos iš atsakovės negavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. M. nurodė, kad yra komercijos direktorius įmonėje UAB „E.D. Merkaba“, įmonė verčiasi išskirtinių baldų gamyba, dažnai dirba su ieškove vykdant projektus. Pagal brėžinius atsakovei parengė pasiūlymą, susitiko su atsakovės atstovu du kartus, pirmą kartą susitiko aptarti baldus ir medžiagas, antrą kartą susitikus - pateikė pasiūlymą, aptarė sąmatą. Įmonė užsiima prabangių, kokybiškų baldų gamyba iš brangių aukštos klasės medžiagų. Nežino, ar atsakovei pasiūlymas tiko, ar ne. Užsakymo iš atsakovės nebuvo. Komentuodamas jo įmonės pateiktą pasiūlymą, liudytojas nurodė, kad pasiūlymas pateiktas visiems apartamentams visiems baldams su durimis, dvigulių lovų čiužiniais, virtuvės baldais su buitine technika. Lygindamas savo įmonės ir UAB „Idėjų alėja“ pateiktus pasiūlymus, liudytojas nurodė, kad pastarosios pateiktame pasiūlyme yra nurodyta nedetali sąmata, o UAB „E.D. Merkaba“ sąmata yra daug detalesnė, nes įtrauktos pagalbinės medžiagos, be to, skiriasi naudojamos medžiagos (pavyzdžiui, fanieruotė ir medžio masyvas), taip pat skiriasi virtuvės stalviršio medžiagos. Dekoratyvinių sienelių kaina sąmatoje – apie 350-380 Eur už 1 kv. m. Taip pat nurodė, kad jų pateiktoje sąmatoje nėra siūlomos pačios brangiausios kainos, nes objektas didelės apimties, todėl kaina, pavyzdžiui, už sienų apdailą, atitinkamai siūloma mažesnė, nei kitiems klientams.      

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 22 d. atsakovė UAB Billton Property (ankstesnis pavadinimas – UAB „Dzūkijos saulė“) nuosavybės teise įsigijo 182,93 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 28 d. atsakovės atstovas L. S. parašė ieškovei UAB „JP interjero studija“ elektroninį laišką, nurodydamas, kad ieško interjero dizainerio atnaujinti ir įrengti atsakovės įsigytas patalpas, nurodė, kad patalpas (4 butus) ketina įrengti trumpalaikei nuomai prancūzišku stiliumi, kaip viešbutis „Narutis“ ar „Stikliai“. 2018 m. liepos 23 d. šalys pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. SUB18 bei priedą Nr. 1 „Interjero projektavimo, autorinės priežiūros darbų sąrašas ir atsiskaitymo tvarka“. Sutartimi projektuotoja (ieškovė) įsipareigojo atlikti projektavimo darbus ir perduoti juos klientui (atsakovei), o klientas įsipareigojo bendradarbiauti su projektuotoja ir sudaryti būtinas sąlygas projektavimo darbams atlikti, jei projektavimo darbų rezultatas perduodamas priėmimo-perdavimo aktu, jį tinkamai atliktą priimti, sumokėti projektuotojai Sutartyje nustatytą ir joje nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą (Sutarties 1 punktas). 

Sutarties 19 punktu šalys susitarė, kad projektavimo darbai privalo būti baigti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Šalys Sutarties priede Nr. 1 nustatė, kad darbai bus vykdomi etapais: projektinė dalis sudaryta iš keturių konkrečiai priede Nr. 1 išvardintų etapų, taip pat apie tris mėnesius bus vykdoma autorinė darbų priežiūra.

Šalys susitarė projektavimo darbų kainą – 9 000 Eur + PVM (iš viso 10 890 Eur) (Sutarties 33 punktas). Šalys susitarė, kad projektavimo darbai pradedami vykdyti po Sutarties pasirašymo ir klientui sumokėjus 20 procentų dydžio avansą, t. y. 1 800 Eur (Sutarties 17 punktas, Sutarties priedas Nr. 1). Likusias sumas atsakovė įsipareigojo pervesti dalimis: 1) 20 procentų po ieškovės užbaigto I ir II etapo, 2) 20 procentų po ieškovės užbaigto III etapo, 3) 20 procentų po ieškovės užbaigto IV etapo, 4) 20 procentų po ieškovės užbaigtos autorinės darbų priežiūros.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad po Sutarties pasirašymo atsakovė pervedė ieškovei 1 800 Eur + PVM avansą, taip pat 2018 m. spalio 29 d. sumokėjo ieškovei 1 800 Eur + PVM įmoką. Iš viso atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 3 600 Eur + PVM sumą (iš viso 4 356 Eur). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo.

2019 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku ieškovė atsiuntė atsakovei parengtą apartamentų interjero projektą.

2019 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę apie ketinimą atlikti teisinį Sutarties, atliktų darbų rezultato vertinimą, taip pat nurodė, kad bus vertinama, ar ieškovė, vykdydama Sutartį, nepažeidė sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitų teisinių principų, normų ir taisyklių. Atsakovė nurodė, kad įrengdama patalpas, atsakovė nenaudos ieškovės pasiūlytų sprendinių, taip pat iš ieškovės nepirks ir neužsakinės jokių prekių ir paslaugų.

2019 m. kovo 27 d. ieškovė išrašė atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 19/03-27 už interjero projektavimo III ir IV etapo darbus – 5 400 Eur + PVM (iš viso 6 534 Eur). 2019 m. kovo 28 d. ieškovė išrašė atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 19/03-28 už papildomus interjero projektavimo darbus 4 300 Eur + PVM (iš viso 5 203 Eur). Šias sąskaitas ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 1 d., taip pat pridėjo raštą – atsakymą į atsakovės 2019 m. kovo 26 d. pranešimą. Ieškovė šiame rašte nurodė, kad nesutinka su ieškovės kaltinimu dėl Sutarties pažeidimo. Atsakovė minėtų sąskaitų neapmokėjo.  

Byloje ieškovė pateikė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 27 d. užfiksuotas fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpos neįrengtos, jose yra daug statybinių atliekų.

2019 m. balandžio 5 d. atsakovė su dizainere D. K. sudarė sutartį dėl interjero dizaino projekto sukūrimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), darbų kaina – 9 000 Eur, sutarties terminas – 6 mėnesiai. Atsakovė mokėjimo pavedimais dizainerei yra sumokėjusi iš viso 7 500 Eur sumą. Byloje pateikti dizainerės parengti interjero dizaino projekto dokumentai.

        Dėl ieškinio reikalavimų

        Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti ieškovei 11 737 Eur sumą už ieškovės atliktus interjero projektavimo darbus bei dėl ieškovės prievolės atlyginti atsakovei 4 356 Eur dydžio tiesioginius nuostolius ir 9 464 Eur dydžio negautas pajamas.

                Taigi, ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos bei bendrosios rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

        Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Sutarties šalių rangovo ir užsakovo pareigos nustatytos CK 6.702 ir 6.704 straipsniuose. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktą rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui, o šis – sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013; 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).

         Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007).

        Ieškovė teigia, kad pilnai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. atliko Sutartyje aptartus darbus, tačiau atsakovė vengė juos priimti, o pateikus sąskaitas – už atliktus darbus nesumokėjo. Anot ieškovės, Sutarties terminas buvo pratęstas konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė teigė, kad ieškovė pavėlavo atlikti darbus daugiau nei 4 mėnesius, tuo pažeisdama esmines sutarties sąlygas, be to, darbai nebuvo priimti nei atskirais etapais, nei galutiniu atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų žodinių paaiškinimų, liudytojos parodymų, šalių elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, atsakovei pateikė apartamentų interjero dizaino koncepcijas, techninius planus, vizualizacijas, pasiūlymus dėl apdailos medžiagų, baldų, interjero detalių; pagal atsakovės pasirinktą stilistikos koncepciją ieškovė parengė galutinį interjero projektą, 11 vizualizacijų. Taip pat pateikė pasiūlymus (sąmatą) su kainomis dėl: apartamentų apdailos medžiagų (plytelių, grindų), santechnikos įrangos bei vonios aksesuarų, korpusinių baldų, lovų, durų, minkštų baldų, virtuvės buitinės įrangos, šviestuvų, kilimų, užuolaidų, romanečių, lovatiesių, tapybos ant sienų. Pateiktuose pasiūlymuose įsigyti minėtas medžiagas ir prekes atsakovei siūloma tiek iš pačios ieškovės (kaip atitinkamų gamintojų atstovės), tiek iš kitų tiekėjų pagal jų pateiktus komercinius pasiūlymus. Į bylą pateikti šalių susirašinėjimai elektroniniais laiškais patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė iš esmės vykdė šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigas – elektroniniais laiškais šalys aptardavo stiliaus koncepcijas, patvirtindavo pasirenkamus variantus; matyti, kad ieškovė atsižvelgdavo į atsakovės pageidavimus – atsakovei buvo nuolat teikiami pakoreguoti pasiūlymai, kurie, kaip matyti iš laiškų turinio, atsakovei iš esmės patiko, nes atsakovės juos patvirtindavo. Be to, tarp šalių vyko telefoniniai pokalbiai, keletą kartų šalys buvo gyvai susitikusios objekte bei ieškovės kontoroje. Atsakovė teigė, kad ieškovė nesilaikė Sutarties sąlygų ir žadėtos tvarkos bei atsakovei reikėdavo ieškovę nuolat skatinti dėl atliekamų darbų eigos ir pan. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė pateikė 2018 m. spalio 15 d. elektroninį laišką, iš kurio matyti, kad atsakovė nurodė nesanti patenkinta ieškovės suteikiamomis paslaugomis bei teikiamais „sausais“ brėžiniais, nes atsakovė negauna to, ko tikėjosi, pasirašydama Sutartį. Tačiau minėtame laiške atsakovė nenurodė jokių kitų konkrečių ieškovės darbo trūkumų ar esminių pastabų, taigi laiško turinys vertintinas kaip atsakovės nusiskundimas lėta Sutarties vykdymo eiga bei paskatinimas ieškovę veikti greičiau ir produktyviau (pati atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu nurodė, kad tikėjosi, jog ieškovė pasitaisys ir Sutartį įvykdys), tačiau nereiškia, kad ieškovė Sutartinių įsipareigojimų visiškai nevykdė ar sutartiniai santykiai nutrūko. Ieškovės 2018 m. spalio 16 d. atsakyme į minėtą atsakovės laišką nurodyta, kad, jog „sauso“ braižymo šalys šiame etape neišvengs, kol nebus sutvarkyta visa techninė inžinerija ir tik tuomet galės būti pristatyta išsami dizaino koncepcija. Tiek šie, tiek vėlesni šalių susirašinėjimai (2018-10-22, 2020-10-23, 2020-10-26, 2018-11-14, 2018-12-03, 2018-12-04, 2018-12-11, 2018-12-14, 2018-12-27, 2019-01-09, 2019-01-10, 2019-01-29, 2019-02-01, 2019-02-07, 2019-02-18, 2019-02-27, 2019-03-06 el. laiškai) patvirtina, kad šalys, net ir pasibaigus Sutarties įvykdymo terminui (2018-09-23), toliau aktyviai bendradarbiaudamos tęsė sutartinius santykius, sėkmingai derino, tarėsi dėl tolimesnės darbų eigos bei susitikimų objekte, atsakovė prašydavo pakoreguoti, o vėliau po ieškovės korekcijų, atsakovė pritardavo bei patvirtindavo ieškovės teikiamus pasiūlymus. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad atsakovė būtų teikusi projektiniams pasiūlymams bei pateikiamai medžiagai kokias nors esmines pastabas, į kurias ieškovė būtų nesureagavusi ar neatsižvelgusi, neatlikusi atitinkamų korekcijų. Tai, kad atsakovei tiko ieškovės pateikiami darbai, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė 2018 m. spalio 29 d. sumokėjo dar vieną įmoką už II etapą. Taip pat bylos duomenimis bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pagal ieškovės parengtus projekto etapus atsakovė atliko vandentiekio, elektros bei grindų šildymo išvedžiojimo darbus, kas patenka į II darbų etapą. Tiek ieškovės atstovė Jurgita A. P., tiek liudytoja M. Č. patvirtino aplinkybę, kad su atsakove buvo sudėtinga dirbti bei derinti iškylančius klausimus dėl to, kad atsakovė nuolat prašydavo koreguoti pateikiamus pasiūlymus, be to, atsakovė neturėjo konkretaus statybos darbų vadovo, su kuriuo būtų galima aiškiai tartis dėl vykdomų darbų plano, kas ir lėmė darbų vėlavimą, strigimą. Pilną interjero projekto koncepciją, susistemintą medžiagą su sąmatomis, brėžinius ir vizualizacijas ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. vasario 1 d. Po šios datos šalys dar kurį laiką susirašinėjo, aptardamos sąmatoje pateiktus baldų, šviestuvų variantus, virtuvės buitinę techniką, taip pat sienų apdailą (2019-02-07, 2019-02-18, 2019-03-06, 2019-03-21 el. laiškai), kas vėlgi patvirtina besitęsiančius sutartinius šalių santykius. 2019 m. vasario 27 d. ieškovė išsiuntė atsakovei sąskaitą už III etapą, tačiau atsakovė jos neapmokėjo. 2019 m. kovo 26 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę nenaudosianti ieškovės pateiktų sprendinių, nepirksianti ieškovės prekių ir paslaugų, o 2019 m. balandžio 12 d. el. laišku informavo, kad Sutartį laiko negaliojančia, prašė grąžinti atsakovės ieškovei sumokėtą 4 356 Eur sumą. Minėtais laiškais atsakovė kaltino ieškovę ketinimu užsidirbti siūlydama atsakovei įsigyti savo atstovaujamų gamintojų prekių su kelių šimtų procentų antkainiu, tačiau jokių kitų pastabų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės nepateikė, konkrečių darbų trūkumų nenurodė, termino jiems ištaisyti nenustatė. Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nurodytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovės atliktų darbų kokybė neatitiko Sutarties sąlygų ir kad pateiktas projektas nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pats atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės pateikta sąmata atitiko atsakovės nurodytą 180 000 Eur sumą ir jos neviršijo. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų prekių ar gaminių (nesvarbu, ar jos buvo ieškovės atstovaujamų gamintojų ar kitų tiekėjų) nebuvo privaloma įsigyti, to nenumatė bei neįpareigojo ir šalių Sutartis, prekes buvo galima rinktis ir iš kitų gamintojų. Pabrėžtina, kad šalių susirašinėjimai patvirtina, kad pati atsakovė sutiko ir prašė, kad ieškovė atsakovei pasiūlytų tiekėjus savo nuožiūra, o atsakovas pasiūlė tik vieną pageidaujamą tiekėją dėl minkštų baldų, t. y. UAB „BoConcept“ (2019-01-09, 2019-01-10 el. laiškai). Taigi atsakovės argumentai, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir norėjo pasipelnyti atsakovės sąskaita, laikytini neįrodytais ir deklaratyviais.

Atsakovės

        Atsakovė teigė, kad tarp šalių nebuvo raštiško susitarimo dėl Sutarties termino pratęsimo, tuo tarpu, ieškovė nurodė, kad šalys sutartinius santykius tęsė konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, kad Sutarties 21 punkte šalys susitarė, kad projektavimo darbų termino pakeitimas įforminamas šalims pasirašant papildomą susitarimą. Šalys pripažino, kad toks raštiškas susitarimas sudarytas nebuvo. Tai, kad šalys nesiėmė jokių veiksmų dėl teisinių santykių pratęsimo įforminimo, o, atvirkščiai, toliau tęsė paslaugų teisinius santykius, sudaro pagrindą taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies išlygą, t. y. konstatuoti, jog sutarties galiojimas buvo pratęstas šalių elgesiu: tęsiant šalių bendradarbiavimą elektroniniu susirašinėjimu, atsakovei sumokant už II etapo darbus, ieškovei teikiant pasiūlymus, atsakovei patvirtinant pasiūlytas bei atsakovės pageidavimu pakoreguotas stilistikos koncepcijas, derinant darbų eigoje iškylančius klausimus ir pan. Akcentuotina ir tai, kad po projekto pateikimo atsakovė pretenzijų dėl pasibaigusio Sutarties termino nereiškė (2019-02-07, 2019-02-18, 2019-03-06, 2019-03-21 el. laiškai). 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad objektyvių bei pateisinamų priežasčių, kurių pagrindu galima būtų buvę atsisakyti mokėti sutartą atlyginimą už suteiktas interjero dizaino paslaugas (t. y. I-IV etapų darbus), atsakovė nenurodė bei neįrodė, o tokių nenustatė ir teismas. Taigi, konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovei sutartą sumą už faktiškai atliktus darbus.

Sutarties Priede Nr. 1 šalys sutarė dėl apmokėjimo už darbus tvarkos ir terminų, t. y. kad bus mokamos 20 procentų bendros darbų vertės dydžio įmokos už I-IV darbų etapus (4 įmokos) ir 20 procentų Sutartyje nurodytos kainos dalis už autorinę darbų priežiūrą, taigi, iš viso 5 įmokos: 1 800 Eur x 5 = 9 000 Eur + PVM. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra sumokėjusi dvi įmokas, t. y. 2 178 Eur avansinę įmoką (1 800 Eur + PVM) ir 2 178 Eur įmoką už II etapo darbus (1 800 Eur + PVM), iš viso 4 356 Eur. Ieškovė po projekto pateikimo 2019 m. kovo 27 d. išrašė išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 19-03-27 5 400 Eur + PVM (iš viso 6 534 Eur) sumai, sąskaitoje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už interjero projektavimo darbus (III-IV etapus). Remiantis Sutarties Priede Nr. 1 sutarta įmokų mokėjimo tvarka, už II ir IV etapų darbus įmoka turėtų sudaryti 4 356 Eur (2 178 Eur + 2 178 Eur), todėl byloje nustačius, kad minėti II ir IV darbų etapai buvo pilnai įvykdyti, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas kaip pagrįstas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 356 Eur (3 600 Eur + PVM) skola. Kadangi sąskaita išrašyta 6 534 Eur sumai, darytina išvada, kad likusi 2 178 Eur suma sudaro penktąją įmokos dalį už autorinę darbų priežiūrą. Tačiau, pažymėtina, kad ieškovė byloje neįrodė fakto, kad autorinė darbų priežiūra realiai buvo vykdoma. Sutarties Priede Nr. 1 nurodyta, kad autorinę darbų priežiūrą sudaro – vykimas į objektą (vykstančių statybos/montavimo darbų priežiūra) bei iškylančių klausimų sprendimas, preliminarus terminas – 3 mėnesiai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad pagal suderintą planą atsakovė nevykdė darbų, objekte nebuvo atlikti griovimo darbai, nepastatytos pertvaros, iki šios dienos atsakovės projektas nėra baigtas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja M. Č., nurodydama, kad statybos darbai objekte beveik nevyko. Į bylą pateiktos 2020 m. kovo 27 d. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad objekte mėtosi statybinės atliekos, nėra pastatytų pertvarų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad autorinės darbų priežiūros ieškovė nevykdė, nurodė, kad ieškovės pateikto projekto nenaudojo ir ateityje nenaudos, kad naujai pasisamdė kitą dizainerę, kuri sukūrė naują interjero projektą. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. balandžio 5 d. interjero dizaino sukūrimo sutartis, sudaryta su D. K., bei pagal minėtą sutartį atsakovės atlikti mokėjimai, taip pat naujo projekto medžiaga). Taigi, išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškinio reikalavimas dalyje dėl 2 178 Eur sumos priteisimo už autorinę darbų priežiūrą pagal 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą Nr. 19/03-27 yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Ieškovė ieškiniu taip prašė priteisti iš atsakovės 5 203 Eur (4 300 Eur + PVM) sumą pagal 2019 m. kovo 28 d. išrašytą išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 19/03-28. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo, kad minėtą sumą prašoma priteisti už papildomas ieškovės atliktas paslaugas, t. y. 11 vienetų vizualizacijų parengimą ir projektinius pasiūlymus laiptinei pagal atsakovės užsakymą. Įrodinėdama reikalavimo pagrįstumą, ieškovė nurodė, kad pačių paprasčiausių vizualizacijų kaina sudaro nuo 200 Eur už vienetą, pateikė duomenis iš interneto tinklalapio, kuriame nurodomos 3D vizualizacijų bei 3D modeliavimo kainos – atitinkamai nuo 500 Eur ir nuo 200 Eur už vieną vizualizaciją. Taip pat nurodė, kad ieškovė patyrė daug nuostolių ruošdama vizualizacijas, nes jų parengimas užtruko apie 2,5 mėnesio, tai pareikalavo didelių ieškovės sąnaudų. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad papildomi darbai (tiek vizualizacijos, tiek projektas dėl laiptinės remonto) atskiru susitarimu tarp šalių nebuvo suderinti, kainos nebuvo aptartos, atkreipė dėmesį, kad projektas dėl laiptinės remonto sudaro vos vieną lapą, todėl nėra pagrindo iš atsakovės ieškovei priteisti 5 203 Eur sumą. Teismas sutinka su šiais atsakovės argumentais. Sutarties 37 punkte nurodyta, kad į projektavimo darbų bazinę kainą neįskaičiuotos projekto vizualizacijos paslaugos; projektuotoja vizualizavimo paslaugas atlieka tik šalims raštiškai susitarus dėl tokių paslaugų teikimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų sudariusios atskirą raštišką susitarimą dėl vizualizacijų parengimo, nustačiusios papildomų darbų kainą, atsiskaitymo tvarką. Atsakovės elektroniniuose laiškuose išreikšti prašymai pateikti daugiau vaizdinės medžiagos nelaikytini atsakovės sutikimu ar raštišku pritarimu atlikti vizualizacijas, juolab už jas papildomai sumokėti. Be to, pabrėžtina, kad ir liudytoja M. Č. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog ieškovė vizualizacijas parengė siekdama palaikyti gerus santykius su užsakove, ieškovės direktorė pripažino faktą, kad kainos nebuvo tarp šalių suderintos, jas nustatė vienašališkai pagal patirtas sąnaudas. Pažymėtina, kad pati ieškovė nedetalizavo, kokia konkreti prašomos priteisti sumos dalis sudaro būtent už vizualizacijas, o kokia dalis – už laiptinės remonto projektą. Taipogi, byloje ieškovė neįrodė aplinkybės, kad šalys atskirai būtų sutarusios ir dėl laiptinės remonto projekto parengimo, aptarusios darbų kainą. Tai, kad atsakovė 2019 m. sausio 9 d. elektroniniu laišku siūlė atlikti papildomus darbus dėl laiptinės remonto, neleidžia daryti išvados, kad atsakovė sutiko už darbus mokėti papildomai, kadangi ir pats atsakovės atstovas posėdžio metu patvirtino, kad pati ieškovė tikino, jog šie darbai įeina į bendrą Sutarties kainą. Juolab, kad pati ieškovė nedetalizavo, kokia prašomos priteisti 5 203 Eur sumos dalis sudaro būtent už laiptinės remonto projektą. Visos šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės už papildomai atliktus darbus, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 5 203 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.         

        Papildomai pasisakytina ir dėl atsakovės pateiktų argumentų dėl esminio Sutarties pažeidimo.

        Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu mokėti už ieškovės atliktus interjero projektavimo darbus, argumentuoja tuo, kad ieškovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė dviem aspektais: 1) ieškovė ženkliai pažeidė Sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, 2) ieškovė pateikė darbų rezultatą, kuris neatitiko šalių sudarytos Sutarties, nes pateiktais sprendiniais ieškovė siekė nesąžiningai užsidirbti atsakovės sąskaita. Atsakovė teigia, kad sutartį nutraukė vienašališkai 2019 m. kovo 26 d. pranešimu.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jiems neprieštaraujanti tarp šalių sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią. Norint vienašališkai nutraukti sutartį prieš sutartyje nustatytą terminą yra būtina įrodyti, kad sutarties nebeįmanoma vykdyti dėl kitos šalies veiksmų ar neveikimo, kurie laikytini esminiu sutarties pažeidimu, t. y. sutarties nutraukimas siejamas su sutarties nevykdymu arba netinkamu jos vykdymu ir tai yra laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Esminis sutarties pažeidimas – vertinamasis kriterijus, kurį vertinant turi būti atsižvelgiama į kiekvienos sutarties specifiką. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnyje 2 punkte numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatyme pateiktas sąrašas yra baigtinis ir kitais nenumatytais pagrindais vienašališkai nutraukti sutartį galima tik teismo tvarka. Išimtis yra vienašalis sutarties nutraukimas sutartyje numatytais atvejais, t. y. sudarant sutartį, būtina atkreipti dėmesį ir nustatyti atvejus kokioms sąlygoms esant kiekviena iš šalių turi teisę, apie tai iš anksto pranešusi kitai sutarties šaliai, vienašališkai nutraukti sutartį. 

Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje neaptarė vienašališko Sutarties nutraukimo atvejų.

Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo (CK 6.218 straipsnis). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad Sutartį ji nutraukė vienašališkai 2019 m. kovo 26 d. pranešimu „Dėl sutarties SUB18 tolimesnio vykdymo“. Iš šio atsakovės pranešimo turinio matyti, kad šiuo pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie ketinimą atlikti teisinį Sutarties, atliktų darbų rezultato vertinimą, taip pat nurodė, kad bus vertinama, ar ieškovė, vykdydama Sutartį, nepažeidė sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitų teisinių principų, normų ir taisyklių, taip pat atsakovė nurodė, kad, įrengdama patalpas, atsakovė nenaudos ieškovės pasiūlytų sprendinių, taip pat iš ieškovės nepirks ir neužsakinės jokių priekių ir paslaugų. Taigi, šiame pranešime atsakovė nenurodo, kad Sutartis vienašališkai nutraukiama dėl to, kad ieškovė pažeidė Sutarties terminą. Pažymėtina, kad šia aplinkybe atsakovė rėmėsi tik tuomet, kai ginčas jau buvo pradėtas nagrinėti teisme. Kaip nurodyta aukščiau, šalis, siekdama nutraukti sutartį, privalo laikytis CK 6.218 straipsnyje nustatytos tvarkos ir nustatyti šaliai papildomą terminą įvykdyti sutartį. 2019 m. kovo 26 d. pranešime atsakovė nesilaikė imperatyvaus įstatymo reikalavimo nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, todėl nutraukti Sutarties, nenustačius papildomo termino ieškovei, remiantis bendrosiomis sutarčių nutraukimo nuostatomis nebuvo pagrindo. Atsakovė yra pateikusi 2019 m. balandžio 12 d. elektroninį laišką, kuriame atsakovė teigia, kad ieškovė yra nesąžininga šalis, todėl atsakovė Sutartį laiko negaliojančia bei prašo per 14 dienų grąžinti pagal Sutartį ieškovei pervestą 4 356 Eur sumą. Tačiau ir šis įrodymas negali būti laikomas įstatymo reikalavimus atitinkančiu pranešimu apie vienašališką Sutarties nutraukimą, galinčiu sukurti pageidaujamų teisėtų padarinių. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtų nustačiusi papildomą terminą Sutarčiai įvykdyti, atsakovė nepateikė. Ieškovė procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad ieškovė niekada nesutiko su vienašališku Sutarties nutraukimu dėl ieškovės kaltės. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė yra pateikusi 2019 m. balandžio 1 d. raštišką atsakymą, išsiųstame atsakovei elektroniniu paštu kartu su sąskaitomis. Šiame rašte ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovė 2019 m. kovo 26 d. pranešime aiškiai nesuformulavo savo reiškiamų pretenzijų turinio, todėl tokį pranešimą vertina kaip siekį išvengti mokėjimo už atliktus darbus.

Atsakovė taip pat byloje rėmėsi aplinkybe, kad ieškovės pateiktas projektavimo darbų rezultatas neatitiko šalių sudarytos Sutarties, t. y. ieškovė siekė nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita, siūlydama brangiau nei rinkos kaina įsigyti ieškovės perparduodamas prekes. Šioms aplinkybėms įrodyti atsakovė pateikė interneto tinklalapiuose viešai prieinamą informaciją apie atitinkamų gaminių oficialias kainas, kitų gamintojų ir tiekėjų pateiktus pasiūlymus, kainų palyginimų lenteles. Tuo tarpu, ieškovė rėmėsi pozicija, kad pateikti pasiūlymai atsakovei nebuvo privalomi, be to, ieškovė kainas nurodė pagal savo atstovaujamų gamintojų oficialius kainynus, papildomai įtraukiant PVM ir transportavimo išlaidas. Ieškovė pateikė į bylą visų pasiūlytų šviestuvų pozicijų kainoraščius, patvirtinančius, kad ieškovė, siūlydama atstovaujamo gamintojo prekes, vadovavosi išimtinai gamintojo oficialiuose kainoraščiuose nurodytais įkainiais. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė, pateikdama teismui atitinkamų prekių bei įrangos kainų palyginimus, pateikia skirtingos kokybės ir standartų prekes, taigi atsakovės pateikti duomenys negali būti laikomi objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieškovė buvo nesąžininga bei siekė neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. A. bei E. M. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad pateikti pasiūlymai dėl baldų kanų prasme yra skirtingi, nes skiriasi naudojamos medžiagos, taip pat kiekis, sąmatos nedetalios. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovei buvo siūlomos prabangios, kokybiškos prekės, nes pati atsakovė, dar prieš sudarydama Sutartį, išreiškė norą sukurti prabangų stilių, panašų į esantį aukštos klasės viešbučiuose („Narutis“, „Stikliai“). Būtina pažymėti, kad pagal pateiktą šalių susirašinėjimą matyti, kad atsakovė nereiškė pastabų ar pretenzijų dėl ieškovės 2018 m. lapkričio 14 d. laiške išdėstytų pasiūlytų santechnikos įrangos variantų – atsakovė tik paprašė pateikti dar ir sanitarinių mazgų aksesuarų pasiūlymą, tuo patvirtindama, kad ieškovės pateikti pasiūlymai atsakovei yra priimtini. Ieškovė akcentavo, kad kilimai taip pat buvo siūlomi itin aukšto lygio ir kokybės vokiečių gamintojo, tuo tarpu, atsakovė, teikdama palyginimą, nurodė ekonominės klasės kilimus iš eiliniam pirkėjui prieinamos parduotuvės „Dubingiai“. Byloje šalių pateikti įrodymai (šviestuvų pasiūlymai) patvirtina, kad atsakovės nurodyti šviestuvai yra be DALI sistemos, pritaikytos išmanaus namo sistemai, kas ir lemia, kad atsakovės nurodytos šviestuvų kainos yra pigesnės nei ieškovės pasiūlytos šviestuvų su DALI sistema kainos. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė teikė skirtingų medžiagų ir gamintojų kainų palyginimus nei nurodyta ieškovės pasiūlymuose, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu bei kad ieškovė siekė apgauti atsakovę. Be to, būtina pabrėžti, kad 2019 m. vasario 1 d. laiške ieškovė nurodė, kad pateiktų pasiūlymų kainos yra derinamos, dėl jų galima diskutuoti, taigi, tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad ieškovė buvo sąžininga bei veikė atsakovės interesais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė pažeidė esmines Sutarties sąlygas bei kad Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, juolab, kad ir šalys tokio reikalavimo byloje nėra pateikusios.

        Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės tiesioginius nuostolius, t. y. 4 356 Eur sumą, atsakovės ieškovei sumokėtą pagal Sutartį. Nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta vienašališkai dėl esminio jos pažeidimo, todėl ieškovė privalo grąžinti atsakovei viską, ką yra gavusi pagal Sutartį. Byloje nenustačius aplinkybių dėl esminio Sutarties pažeidimo, nenustačius ieškovės nesąžiningumo, taip pat byloje esant patvirtintoms aplinkybėms, kad ieškovė faktiškai atliko projektavimo darbų I-IV etapus ir perdavė darbų rezultatą, už ką atsakovė turi pareigą apmokėti, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 4 356 Eur sumą, kuri atsakovės buvo sumokėta ieškovei už tinkamai ieškovės atliktus I ir II darbų etapus. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pagrįstai reikalauja priteisti atsakovei jos patirtus nuostolius, t. y. pagal Sutartį sumokėtus 3 600 Eur + PVM (iš viso 4 356 Eur), todėl atsakovės priešieškinio pareiškimas dalyje dėl 4 356 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.    

         Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti netiesioginius nuostolius, t. y. negautas pajamas už nuomą už laikotarpį, kada ieškovė vėlavo užbaigti darbus (nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. vasario 1 d.), kas, atsakovės paskaičiavimu, sudaro 9 464 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad po projekto pateikimo, t. y. 2019 m. vasario 1 d., iki šios dienos objektas nėra pabaigtas, atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes. Nors atsakovė ir 2019 m. balandžio 5 d. sudarė kitą interjero dizaino sutartį, pagal kurią buvo parengtas naujas apartamentų įrengimo projektas, tačiau atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas pagal naują projektą būtų atlikęs statybos darbus, įrengęs bei išnuomojęs apartamentus trumpalaikei nuomai. Šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apartamentų interjero įrengimo darbai nebuvo atlikti ar nėra atliekami dėl kitų priežasčių. Vadinasi, teigti, kad objektas nenuomojamas ir atsakovė patyrė nuostolius (negavo pajamų) dėl ieškovės kaltės, nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat atsakovė neįrodė ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės reikalavimas dalyje dėl 9 464 Eur priteisimo nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

        Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, netenkinamas ir išvestinis priešieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytus argumentus bei paaiškinimus sprendžia, kad priešieškinio pareiškimas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 177, 178, 183, 185 straipsniai).

Kiti tiek ieškinyje, tiek priešieškinio pareiškime bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

        Dėl procesinių palūkanų

        Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos 4 356 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

                Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

                Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai iš viso 1 764 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 264 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos (200 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą, 300 Eur už ieškinio parengimą, 500 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir 500 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose bei papildomų prašymų ir rašytinių paaiškinimų parengimą).

                Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pareiškimas patenkintas iš dalies (patenkinta ieškinio dalis sudaro 37 procentus), o priešieškinio pareiškimas atmestas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 968 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (98 Eur žyminis mokestis (264 Eur x 37 proc.) + 370 Eur (1 000 Eur x 37 proc.) + 500 Eur (už atsiliepimo į priešieškinį parengimą)). 

        Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai iš viso 2 164 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 349 Eur žyminis mokestis ir 1 815 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose) (1 089 Eur + 363 Eur + 363 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis atmestas, todėl žyminis mokestis atsakovei nepriteistinas. Kadangi pateikiant priešieškinį advokato teisinėmis paslaugomis atsakovė nesinaudojo, todėl atstovavimo išlaidos iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos atmestų ieškinio reikalavimų daliai (atmesta ieškinio dalis sudaro 63 procentus), t. y. iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 1 143 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 815 Eur x 63 proc.).  

                Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir tenkančios kiekvienai šaliai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JP interjero studija“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Billton Property, juridinio asmens kodas 304854912, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JP interjero studija“, juridinio asmens kodas 300574674, naudai 4 356 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus) skolos, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4 356 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JP interjero studija“, juridinio asmens kodas 300574674, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Billton Property, juridinio asmens kodas 304854912, naudai 1 143 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Justa Raciūtė