Administracinė byla Nr. ATP-276-300/2015
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00344-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11;
(S)
79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. (toliau – institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo M. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalies pažeidimą skirta 868,00 eurų bauda ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Subaru Legacy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o administracinės bylos teisena pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį nutraukta.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
M. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 17 d. 22.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, medžioklės plotų vienete „M.“, patikrinus M. medžiotojų kubo, kodas (duomenys neskelbtini) medžioklę, buvo nustatyta, kad medžiotojas M. K., medžiotojo bilieto numeris (duomenys neskelbtini), automobiliu „Subaru Legacy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį (stirnos patinus galima medžioti tik medžiotojams selekcininkams nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.), kurį (stirnos patiną) sumedžiojo A. P., medžiotojo bilieto numeris (duomenys neskelbtini), kai asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktą.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui institucijos įgaliotas asmuo prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą ir M. K. paskirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį – 868,00 eurų baudą, vieneriems metams atimti teisę medžioti ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir medžioklinį šautuvą „CZ 550 LUX, 3006 Springfield“, (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu „Meostar R 1,3-12x56 RD“, odiniu diržu ir šautuvo dėklu.
Skunde nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskyrė M. K. ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos – baudos ir teisės medžioti atėmimo su ginklo ir transporto priemonės konfiskavimu. Grįsdamas skundo reikalavimą apeliantas nurodo, kad M. K. ne tik žinojo apie kito medžiotojo A. P. neteisėtai sumedžiotą stirniną, bet ir aktyviai pats dalyvavo darant pažeidimą, t. y. pats savo automobiliu gabeno neteisėtai nušautą stirniną į neteisėtą dorojimo vietą (apleistos sodybos pastatą). Taigi teigia, kad neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno (stirnino) gabenimas nėra pasyvus veiksmas, o tai yra pažeidimo (ATPK 85 str. 6 d.) – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimo vykdymas. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė, kad Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkto (draudimo gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį) pažeidimas yra šiurkštus pažeidimas (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas), sukėlęs neigiamas pasekmes (šiuo atveju yra padaryta žala medžiojamųjų gyvūnų ištekliams, nes, pagal Medžioklės taisyklių 22 p. nuostatas, jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai). Taip pat mano, kad teismas neįvertino ir dar vienos sunkinančios aplinkybės pagal ATPK 32 str. 1 d. 1 p. – teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Teigia, kad M. K. susitaręs kartu su A. P. savo transporto priemone nugabeno neteisėtai A. P. nušautą stirniną į neteisėtą dorojimo vietą, palikęs A. P. doroti gyvūną, pats nuvyko pas kitus medžiotojus į žvėrių pirminio apdorojimo aikštelę doroti teisėtai sumedžiotų šernų, o po valandos vėl nuvyko paimti A. P. jau po stirnino išdorojimo. Taigi teigia, kad M. K. pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas apie neteisėtai sumedžiotą stirniną, pats aktyviais veiksmais kartu su A. P. (t. y. grupėje asmenų) gabeno neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną (stirniną), tam, kad A. P. neteisėtai sumedžiotas stirninas būtų išdorotas, ir sąmoningai siekė pažeidimą nuslėpti.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas M. K. skirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant M. K. pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį paskirti ne tik administracinę nuobaudą – 868,00 eurų baudą su papildoma nuobauda – transporto priemonės – automobilio „Subaru Legacy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, bet ir atimti iš pažeidėjo teisę vieneriems metams medžioti ir konfiskuoti medžioklinį šautuvą „CZ 550 LUX, 3006 Springfield“, (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Meostar R 1,3-12x56 RD“, odiniu diržu ir šautuvo dėklu.
ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas – užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.
Taigi, kaip matyti iš M. K. inkriminuoto teisės pažeidimo sankcijos, joje numatytos šios nuobaudos: bauda su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Gi šiuo atveju, M. K. nubaustas ne už tai, kad neteisėtai sumedžiojo licencijuojamą gyvūną, bet už tai, kad gabeno neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną. Vadinasi, jo pažeidimo padarymo įrankis buvo ne medžioklinis šautuvas su optiniu taikikliu odiniu diržu ir šautuvo dėklu (tai konfiskuoti prašo apeliantas), o tik automobilis, kuris skundžiamu nutarimu ir taip buvo konfiskuotas. Tai reiškia, kad M. K. priklausantis ginklas nebuvo ir nėra jo padaryto pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo jo konfiskuoti, kaip to apeliaciniu skundu prašo institucijos įgaliotas asmuo.
Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo, kiek tai yra susiję su M. K. pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikytos, bet jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės medžioti atėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).
Pagal pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes ir M. K. pareikštą kaltinimą matyti, kad licencijuojamą gyvūną – stirniną neteisėtai sumedžiojo A. P., o M. K. A. P. paprašytas tik nuvežė jo sumedžiotą gyvūną iki sodybos; jis netrukdė aplinkos apsaugos departamento pareigūnams išaiškinti įvykio aplinkybių ir jo padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo, priešingai, jis nuo pat pradžių nuosekliai paaiškino padaryto pažeidimo aplinkybes, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi; tai buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad šioje byloje M. K. už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį paskirta 868,00 eurų bauda ir papildoma nuobauda – transporto priemonės – automobilio „Subaru Legacy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Kartu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad anksčiau aptartoje situacijoje M. K. institucijos įgalioto asmens prašoma skirti nuobauda, numatyta jo padaryto pažeidimo sankcijoje, būtų ne tik neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, bet ir per griežta ir dėl to neteisinga. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą M. K., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės medžioti atėmimo.
Apygardos teismas sutinka su institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde išreikšta nuomone, kad toks M. K. padarytas pažeidimas vertinamas kaip šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas, tačiau pažymi, kad tai dar nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su apelianto skunde nurodytais teiginiais, kuriais teigiama, kad teismas neįvertino dar vienos sunkinančios aplinkybės pagal ATPK 32 str. 1 d. 1 p. – teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Pirma, kaip matyti iš M. K. pareikšto kaltinimo, tokie veiksmai jam inkriminuoti nebuvo. Antra, kaip matyti iš jo parodymų, duotų apylinkės teismo posėdžio metu, jis A. P. nušautą stirniną nuvežė tik A. P. paprašytas, o ne būdamas iš anksto susitaręs taip veikti su juo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, bei į M. K. ir A. P. dalyvavimo padarant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį, konkrečius M. K. veiksmus darant pažeidimą, jo paramą išaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvaujančius asmenis, institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad M. K. pripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe nėra pagrindo.
Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą, tinkamai įvertino M. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir todėl pagrįstai, taikydamas ATPK 301 straipsnio nuostatas, neskyrė jam papildomos nuobaudos – teisės medžioti atėmimo. Dėl šių priežasčių Raseinių rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vidmantas Mylė