Administracinė byla Nr. eA-3048-822/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05716-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. B. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Z. B. K. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1 )-3I-1638(00254) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos klausimą dėl pareiškėjo Z. B. K. prašymo
išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.
Skunde paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi
Lietuvos Respublikoje, kadangi jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje ir yra UAB „BKS &
Partners“, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vienintelis akcininkas bei vadovas, o pagrindinis jo
atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – darbas šioje įmonėje.
Nors skundžiamame sprendime nurodoma, jog pareiškėjas įsigijo UAB „BKS & Partners“
akcijas ne ketindamas realiai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, o tik siekdamas gauti leidimą
laikinai gyventi, tačiau tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir neteisingi. Pareiškėjas dar 2013 m.
rugpjūčio mėn. buvo atvykęs į Lietuvą, kur užmezgė verslo santykius su UAB „Technologinė
linija“ atstovais. Kadangi pareiškėjas 2013 m. Lietuvos Respublikoje nebuvo įsigijęs jokio juridinio
asmens akcijų, jis įsigydavo prekes (hidraulines pneumatines jungtis ir pan.) iš UAB „Technologinė linija“ per Libijos Respublikos įmonę Almeshwar Altawiel, kurios atstovas jis yra. Kadangi nebūnant Lietuvoje pareiškėjui buvo sudėtinga ieškoti naujų prekių gamintojų ir tiekėjų, kas leistų sumažinti jam perkamos produkcijos kainas, pareiškėjas nusprendė įsigyti Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės akcijas ir persikelti gyventi ir dirbti į Lietuvą, Dėl šios
priežasties pareiškėjas įsigijo UAB „BKS & Partnere“ akcijas ir tapo šios įmonės vadovu. Atvykęs
į Lietuvos Respubliką pareiškėjas ketino gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkai davė sutikimą, kad pareiškėjas šiame name gyventų ir
deklaruotų savo gyvenamąją vietą iki 2019 m. liepos 4 d. UAB „BKS & Partners“, kurios akcininkas ir vadovas, yra pareiškėjas, pradžioje ketino vykdyti prekybos (eksporto) veiklą, kurios metu Lietuvoje įsigytos prekės būtų perparduodamos (eksportuojamos) pirkėjams, esantiems užsienio (trečiosiose) šalyse. Pažymėjo, kad tokios veiklos pradžiai didelių pradinių investicijų nereikia, kadangi pati UAB „BKS & Partners“ mažmeninės prekių prekybos nevykdys ir prekių pas save nesandėliuos, nes tik gavusi užsienio kliento užsakymą ir jo dalinį apmokėjimą, užsakys atitinkamas prekes iš Lietuvos Respublikos tiekėjo bei iš karto (nesandėliuojant) organizuos prekių eksporto procedūrą užsakovui tiesiogiai iš tiekėjo sandėlio. Dėl šios priežasties aukščiau nurodytos veiklos vykdymo pradžiai nereikia turėti didelio įmonės darbuotojų skaičiaus, nes visus užsakymą iš užsienio derinimo, prekių Lietuvos Respublikoje pirkimo ir jų eksporto pirkėjui klausimus vykdytų pats pareiškėjas, kaip įmonės vadovas.
Veiklos pradžioje UAB „BKS & Partners“ ketino vykdyti prekybos (eksporto) maisto
prekėmis ir medicinos įrangos dalimis veiklą, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nereikalauja
gauti licencijos užsiimti šiuo verslu, kas palengvina UAB „BKS & Partners“ veiklą Lietuvoje.
Vėliau, išsiplėtus verslui, įmonė ketino plėsti parduodamų prekių asortimentą, ne tik eksportuoti,
bet ir importuoti prekes, o taip pat imtis naujų energijos šaltinių gavybos ir pardavimo veiklos.
Ateityje įmonė žadėjo turėti filialus didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurie tieks savo gaminamą
produkciją visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje. Visi šie įmonės siekiai ir
strateginiai veikios planai atspindėti ir prie šio skundo pridėtame pareiškėjo parengtame UAB „BKS & Partners“ strateginiame veiklos plane.
Kadangi prieš pareiškėjui įsigyjant UAB „BKS & Partners“ akcijas, įmonė jokios realios
veiklos nevykdė, todėl pareiškėjui nuo 2014 m. spalio mėn. teko intensyviai pradėti
paruošiamuosius darbus įmonės veiklos strategijos įgyvendinimui. Tuo tikslu buvo atlikti šie
konkretūs darbai: sudaryta tarpininkavimo sutartis su nekilnojamojo turto agentu R.
M. dėl patalpų, skirtų UAB „BKS & Partners“ veiklai vykdyti, suradimo. Yra ieškomos
biuro patalpos, reikalingos tam, kad pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, dirbdamas juose galėtų
vykdyti aukščiau nurodytą įmonės veiklą; sudaryta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia
įmone UAB „Buneva“ dėl UAB „BKS & Partners“ buhalterinės apskaitos vedimo; pasiektas
žodinis susitarimas su Lietuvos Respublikos įmone UAB „Technologinė linija“, iš kurios UAB „BKS & Partners“ ketina pirkti ir eksportuoti detales (hidraulines pneumatines jungtis ir pan.) medicininei įrangai po to, kai gaus atitinkamą užsakymą iš užsienio klientų sudaryti preliminarus susitarimai su užsienio šalių pirkėjais, kurie pageidautų įsigyti prekių iš pareiškėjo įmonės UAB „BKS & Partners“.
Pareiškėjas įmonės vardu jau yra pasirašęs kelias sutartis, kurios yra reikalingos įmonės
veiklos pradžiai, yra sukūręs ir įgyvendina konkretų strateginį įmonės verslo planą. Tai tik įrodo,
jog pareiškėjo vadovaujama įmonė UAB „BKS & Partners“ Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti
realia ūkine-komercine veikla. Pareiškėjas jau dabar yra pasiruošęs atvykti dirbti į Lietuvos
Respubliką, tačiau to padaryti negali, nes kol jam nebus suteiktas leidimas laikinai gyventi
Lietuvos Respublikoje, jis teisėtai ne tik negali būti Lietuvoje, tačiau ir negali turėti darbo santykių
su UAB „BKS & Partners“, kurios vadovu jis yra paskirtas.
Skunde paaiškino, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, jog pareiškėjas į
jam 2014 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje vykusioje apklausoje raštu pateiktus klausimus atsakė abstrakčiai ir miglotai apibūdino savo būsimą veiklą Lietuvos Respublikoje. Mano, kad tokie teiginiai yra subjektyvūs ir neparemti
faktiniais duomenimis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas, jog į minėtą apklausą turi
atsinešti UAB „BKS & Partners“ vardu sudarytas sutartis, kurios patvirtintų įmonės pasirengimą
vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, todėl šių dokumentų su savimi ir neturėjo. Tuo tarpu nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjo atsakymuose yra daug netikslumų, tačiau
nenurodoma, kokie jie yra. Atkreipė dėmesį, jog tai, kad pareiškėjas, atsakovo teigimu, negalėjo
nurodyti kokį darbo užmokestį gaus Lietuvos Respublikoje, nors prašyme išduoti leidimą laikinai
gyventi buvo nurodęs, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis – 1 035 Lt, nėra laikytina
netikslumu. Pareiškėjo, kaip faktinio įmonės savininko ir vadovo, darbo užmokestis ir kitos
pajamos iš Lietuvos Respublikoje vykdomos veikios, priklausys nuo šios veiklos pelningumo,
kuris šiame etape negali būti nustatytas. Nepaisant to, pareiškėjo darbo užmokestis visais atvejais
bus ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, kuris šiuo metu sudaro 1 035 Lt per mėnesį, ką
pareiškėjas ir buvo nurodęs prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi. Taigi, nėra jokio pagrindo
sutikti su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjo paaiškinimai yra netikslūs ar abstraktūs.
Nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą sprendimą, atsakovas pažeidė Viešojo
administravimo įstatymo vieną iš pagrindinių principų – objektyvumo principą, nes nusprendė
atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje neturėdamas jokių objektyvių
įrodymų apie tai, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Visi skundžiamo
sprendinio argumentai yra pagrįsti išimtinai vien tik subjektyviu atsakovo vertinimu ir
prielaidomis, kurias visiškai paneigia prie šio skundo pridėti rašytiniai įrodymai.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti
kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl
leidimo laikinai gyventi, kilo įtarimas, kad pareiškėjas neketina gyventi ir dirbti Lietuvos
Respublikoje, kadangi jis neturėjo konkretaus verslo plano (pateiktas UAB „BKS & Partners“
strateginis veiklos planas yra abstraktus, jame nėra apibrėžta įmonės veiklos geografija, o yra
nurodytas tik „eksportas ir importas iš trečiųjų pasaulio šalių“, plane nenurodyta, kad veikla bus
vykdoma etapais, šie etapai nėra apibrėžti, nėra įmonės kaštų apskaičiavimo ir pagrindimo),
nebuvo pateikta jokių įmonės ūkinės-komercinės veiklos sutarčių. Pareiškėjas tiek su prašymu
išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktame įmonės strateginiame veiklos plane, tiek 2014 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje vykusios apklausos metu nurodė, kad ketina užsiimti maisto produktų ir medicininės įrangos prekyba, tačiau
potencialių pirkėjų nenurodė. Nežinoma, kokiais etapais ir kur užsienietis vykdys teisėtą veiklą,
kadangi jokių komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių jis nepateikė. Pateiktas
veiklos paaiškinimas tik abstrakčiai apibudina ketinamą vykdyti veiklą, nenurodant veiklos etapų,
veiklos vykdymo vietos, prekių sandėliavimo vietos, pelno, ketinamos investuoti į verslą piniginių
lėšų sumos, šių lėšų kilmės ir t. t. Atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės strateginiame veiklos plane
pareiškėjas nurodė, kad ketina steigti įmonėje naujas darbo vietas, priimti darbuotojus, tačiau
skunde nurodė, kad darbuotojų pradiniame įmonės veikios etape priimti neketina.
2014 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje vykusios apklausos metu užsienietis į raštu jam pateiktus klausimus atsakė abstrakčiai, miglotai apibūdino savo būsimą veiklą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nurodė, kad UAB „BKS & Partners“ buveinė yra ir bus įsikūrusi (duomenys neskelbtini) tačiau negalėjo pateikti išsamesnės informacijos, ar nurodytos patalpos yra visiškai įrengtos ir pritaikytos įmonės veikiai (pažymi, kad kartu su skundu pateikta 2014 m. spalio 24 d. tarpininkavimo sutartis dėl patalpų įmonės veiklai paieškos buvo sudaryta tą pačią dieną kaip ir pareiškėjo apklausa Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie šios sutarties sudarymą arba planuojamą sudarymą). Z. B. K. negalėjo nurodyti, ar turi visus reikiamus leidimus savo numatytai veiklai vykdyti, negalėjo nurodyti, kokį darbo užmokestį gaus Lietuvos Respublikoje ir ar jo pakaks pragyventi Lietuvos Respublikoje, nors prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis – 1 035 Lt. Atsakymuose daug netikslumų, kartais atsakoma visai ne apie tai, ko klausiama. Be to, iš užsieniečio paaiškinimų matyti, jog konkretaus verslo plano jis neturi, nėra sudaręs jokių ūkinės-komercinės veiklos sutarčių.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad yra sudaręs žodinius susitarimus su Lietuvos Respublikoje įregistruota UAB ,,Technologinė linija“. Šiam teiginiui pagrįsti
pareiškėjas pateikė minėtos bendrovės 2014 m. gruodžio 29 d. pranešimą, kuriame teigiama, kad UAB „Technologinė linija“ nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. B. K., kuris atstovauja įmonei Almeshvvar Altawiel. Tačiau minėtas pranešimas neįrodo pareiškėjo ketinimų užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje realumo, o tik gali patvirtinti, kad pareiškėjas atstovauja Libijoje įregistruotai įmonei (neįrodo, kad pareiškėjo įsigyta UAB „BKS & Partners“ iš tikrųjų vykdys deklaruotą veiklą). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaip teigia pats pareiškėjas, UAB „BKS & Partners“ mažmeninės prekių prekybos nevykdys ir prekių nesandėliuos, nes tik gavusi užsienio kliento užsakymą, užsakys atitinkamas prekes iš Lietuvos Respublikos tiekėjo bei iš karto (nesandėliuojant) organizuos prekių eksporto procedūrą užsakovui tiesiogiai iš tiekėjo sandėlio.
Pareiškėjo kartu su skundu pateiktoje 2014 m. spalio 24 d. tarpininkavimo sutartyje
dėl nekilnojamojo turto, reikalingo įmonės veiklai, nurodoma, kad pageidaujama
nekilnojamojo turto nuomos kaina yra 1 100 Lt per mėnesį, tuo tarpu pareiškėjo darbo
užmokestis yra tik 1 035 Lt per mėnesį (Vyriausybės patvirtinta minimali alga, t. y. mažesnis
už planuojamas išlaidas įmonės patalpų nuomai). Tokių lėšų neužtektų net ir
būtiniausiems poreikiams patenkinti. Tai ir patvirtina ginčijamo sprendimo išvadas, kad
pareiškėjas tik formaliai siekė atitikti būtinas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir pateikė
tikrovės neatitinkančius duomenis.
Atsakovas darė išvadą, kad ir pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas jo įmonės veiklai, o tai yra būtinoji leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 5
punkto ir 45 straipsnio nuostatas sąlyga. Pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos
Respublikoje būtinumo ir jo įmonės vykdomos veiklos realumo kelia ir pareiškėjo kalbos barjeras.
Kaip matyti iš 2014 m. spalio 24 d. vykdytos pareiškėjo apklausos, lietuvių kalbos jis nemoka, o anglų kalbos lygis yra žemas, taigi nėra aišku, kokia kalba pareiškėjas ketino bendrauti su klientais ir partneriais Lietuvos Respublikoje.
Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes,
įvertinus jų visumą. Atsižvelgus į šiuos duomenis ginčijamame sprendime konstatuota, kad
pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne
gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė
norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka pareiškėjo deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka
tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos). Ginčijamas sprendimas priimtas išsamiai ir
įvairiapusiškai įvertinus anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, apibendrinus visą surinktą ir
pareiškėjo pateiktą informaciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo Z. B. K. skundą atmetė.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo,
integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, kitus
užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ir nustato Lietuvos
Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ).
UTPĮ (redakcija iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos
Respublikoje. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi galėjo
būti išduotas užsieniečiui, ketinančiam užsiimti teisėta veika, kai jis yra įmonės, įstaigos ar
organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu
pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Iš byloje
esančio pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi turinio nustatyta, kad pareiškėjas
leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekia gauti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu – ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų
atsakovui galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi tam, kad
galėtų užsiimti teisėta veikla. Nei UTPĮ, nei teismų praktikoje nėra išskiriami konkretūs
kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas. Vertinimo
dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir
informacijos pateikimu, tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų
ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka
būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas
gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Pažymėtina, kad
bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra
vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį,
pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent
plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsisakoma išduoti leidimą laikinai
gyventi užsieniečiui, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi
Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas su 2014 m. spalio 23 d. prašymu Vilniaus apskrities VPK Migracijos vaidybai
pateikė VĮ Registrų centro 2014 m. spalio 22 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, iš kurio
matyti, kad jis yra UAB „BKS & Partners“ vadovas (nuo 2011 m. balandžio 6 d.) ir akcininkas (nuo 2014 m. spalio 22 d.), pateiktas šios įmonės steigimo aktas, įstatai, 2014 m. spalio 21 d.
akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2014 m. spalio 21 d. pareiškėjo, kaip įmonės vienintelio akcininko sprendimas dėl skyrimo jam 1 035 Lt darbo užmokesčio, pateikti 2014 m. spalio 21 d. darbo sutartis, įmonės pasirašyta su pareiškėju, 2014 m. spalio 21 d. pareiškėjo paaiškinimas dėl to, kad įmonė pradės veiklą nuo 2014 metų pabaigos, įmonės strateginis veiklos planas 2014–2018
metams, Vilniaus m. 45–ojo notarų biuro notarės patvirtintas (duomenys neskelbtini) sutikimas, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 4 d. gyventų ir savo gyvenamąją vietą deklaruotų adresu: (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui su skundu yra pateikęs daugiau duomenų, nei
Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai ir skunde teismui rėmėsi atsakovo neištirtais duomenimis, taip pat nurodė ir naujus argumentus. Teismas rėmėsi tik atsakovo ištirta medžiaga,
o dėl pareiškėjo teismui pateiktų naujų įrodymų ir skunde nurodomų su jais susijusių
skundo motyvų, nepasisakė. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje,
turėjo prašymą pagrįsti jo turiniais įrodymais. Ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
vertinamas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki priimant ginčijamą
sprendimą.
Įvertinus kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad
2014 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos vaidyboje vykusios apklausos metu užsienietis į raštu jam pateiktus klausimus atsakė pakankamai abstrakčiai, miglotai apibudino savo būsimą veiklą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nurodė, kad UAB „BKS & Partners“ buveinė yra ir bus įsikūrusi (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė
įrodymų apie tai, kad šiuo adresu įregistruota įmonė patalpomis naudosis teisėtu pagrindu.
Kaip pagrįstai nurodyta ginčijamame sprendime, į daugelį konkrečių klausimų pareiškėjas atsakė
abstrakčiai. Pareiškėjas apklausoje nežinojo, kokio dydžio atlyginimą gaus, nors prašyme išduoti
leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, kad jo pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje bus
gaunamas minimalus darbo užmokestis. Pareiškėjo pateiktas UAB „BKS & Partners“ strateginis
veiklos planas, kuris yra abstraktus, nepateikiami įrodymai, kad pareiškėjo įmonė turėtų
kokių nors verslo ryšių. Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje
Nr. 1-6426-171/2015 yra pateiktas kito asmens analogiškas pareiškėjo pateiktam strateginis verslo
planas, o tai taip pat sukelia pagrįstų abejonių pareiškėjo pateikiamų paaiškinimų patikimumu.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir ištirti rašytiniai įrodymai teismui leido daryti išvadą,
kad pareiškėjas įmonę Lietuvos Respublikoje įsigijo siekdamas ne plėtoti verslą, o gauti leidimą
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovas turėjo pagrindą vadovaudamasis UTPĮ
35 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti, jog pareiškėjo prašyme gauti leidimą laikinai gyventi
nurodomas teisėtos veiklos plėtros tikslas neatitinka tikrovės. Teismas sutiko su atsakovo
vertinimu, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslai yra kitokie, nei pareiškėjas oficialiai
juos deklaravo. Skundžiamas aktas motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės
normomis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio
reikalavimus. Darytina išvada, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo atmestas
pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą.
III.
Pareiškėjas Z. B. K. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, kad vertinant jo apklausą nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas buvo apklausiamas be vertėjo, jam su atsakingu pareigūnu teko bendrauti anglų kalba, kuri nėra jo gimtoji kalba, kas dar labiau apsunkino galimybę kiek įmanoma išsamiau atsakyti į pateiktus klausimus.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Papildomai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014 pažymėjo, kad ,,vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą“. Pažymėtina, kad leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, bet reali, vykdoma teisėta veikla.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (15/4-1 )-3I-1638(00254), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu, 2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė šį Migracijos departamento sprendimą panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teisinius santykius dėl pareiškėjo prašomo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo reglamentuoja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šiai įstatymo nuostatai konkretizuoti skirtas to paties įstatymo 45 straipsnis, kuris apibrėžia sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: 1) įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą; 2) yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje; 3) Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Z. B. K. grindė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Vadovaujantis UTPĮ 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (2014 m. liepos 11 d. įsakymo redakcija Nr. 1V-475) 17 punkte nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti (pakeisti) leidimą turi pateikti: 1) galiojantį kelionės dokumentą; 2) galiojančią Šengeno arba nacionalinę vizą, jei jam netaikomas bevizis režimas, arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, nurodytą Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, arba leidimą gyventi, nurodytą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, kai prašymą išduoti leidimą pateikia migracijos tarnybai; 3) leidimą laikinai gyventi, kai jį keičia; 4) vieną nuotrauką (40 x 60 mm), atitinkančią užsieniečio amžių; 5) Aprašo 22.1–22.3, 22.7–22.17, 22.18.2–22.29 ir 25 punktuose nurodytus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 22.18.1 punkte nurodytus dokumentus užsienietis gali pateikti iki prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo termino pabaigos; 6) dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, ne mažesnių už Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi; 7) dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise arba naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 8) sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo numatytais atvejais yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 715 „Dėl įsipareigojimo apmokėti gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsieniečiui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas“ numatytu atveju Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio pasirašytą įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir ne mažiau kaip 3 draudimo įmonių raštus, patvirtinančius, kad dėl užsieniečio senyvo amžiaus ar sveikatos būklės atsisakoma jį drausti sveikatos draudimu. Šiuos dokumentus užsienietis gali pateikti kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo.
Aprašo 22.1 punkte nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos turi pateikti užsienietis, siekiantis leidimą gauti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytu pagrindu, kai užsienietis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas ir jis yra šios įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, kurio pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos įstatai ar nuostatai ir dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos savininkas ir vadovas, kurio pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas šioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje.
Atsakovas Migracijos departamentas, atsisakęs išduoti leidimą pareiškėjui savo sprendimo motyvuose nurodė, kad išnagrinėjus užsieniečio pateiktus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi, kyla įtarimas, kad užsienietis neketina gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, kadangi konkretaus verslo plano neturi, nėra pateikęs jokių ūkinės-komercinės veiklos sutarčių. Z. B. K. nurodė, kad ketina užsiimti maisto produktų ir medicininės įrangos prekyba, tačiau potencialių pirkėjų nenurodė. Nežinoma, kokiais etapais ir kur užsienietis vykdys teisėtą veiklą, kadangi jokių komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių jis nepateikė. Pateiktas veiklos paaiškinimas tik abstrakčiai apibūdina ketinamą vykdyti veiklą, nenurodant veiklos etapų, veiklos vykdymo vietos, prekių sandėliavimo vietos, pelno, ketinamos investuoti į verslą piniginių lėšų sumos, šių lėšų kilmės.
2014 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje vykusios apklausos metu užsienietis į raštu jam pateiktus klausimus atsakė abstrakčiai, miglotai apibūdino būsimą veiklą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nurodė, kad UAB „BKS & Partners“ buveinė yra ir bus įsikūrusi (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo pateikti išsamesnės informacijos, ar nurodytos patalpos yra visiškai įrengtos ir pritaikytos įmonės veiklai. Z B. K. negalėjo nurodyti, ar turi visus reikiamus leidimus savo numatytai veiklai vykdyti, negalėjo nurodyti kokį darbo užmokestį gaus Lietuvos Respublikoje ir ar jo pakaks pragyventi, nors prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis – 1 035 Lt. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daryta išvada, kad užsienietis siekė tik formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Aplinkybės, nustatytos nagrinėjant Z. B. K. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sukėlė rimtų įtarimų, kad šis užsienietis, pasinaudodamas galimybe įgyti Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę ir tuo pagrindu pateikti prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, siekė tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas, priimtas įvertinus jo priėmimo laikotarpiu buvusius duomenis, todėl nėra pagrindo jo naikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).
Pareiškėjas su 2014 m. spalio 23 d. prašymu Vilniaus apskrities VPK Migracijos vaidybai
pateikė VĮ Registrų centro 2014 m. spalio 22 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, iš kurio
matyti, kad jis yra UAB „BKS & Partners“ vadovas (nuo 2011 m. balandžio 6 d.) ir akcininkas (nuo 2014 m. spalio 22 d.), pateiktas šios įmonės steigimo aktas, įstatai, 2014 m. spalio 21 d.
akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2014 m. spalio 21 d. pareiškėjo, kaip įmonės vienintelio akcininko sprendimas dėl skyrimo jam 1 035 Lt darbo užmokesčio, pateikti 2014 m. spalio 21 d. darbo sutartis, įmonės pasirašyta su pareiškėju, 2014 m. spalio 21 d. pareiškėjo paaiškinimas dėl to, kad įmonė pradės veiklą nuo 2014 metų pabaigos, įmonės strateginis veiklos planas 2014–2018
metams, Vilniaus m. 45–ojo notarų biuro notarės patvirtintas (duomenys neskelbtini) sutikimas, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 4 d. gyventų ir savo gyvenamąją vietą deklaruotų adresu: (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui kartu su skundu pateikė daugiau duomenų, nei
Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai ir skunde teismui rėmėsi atsakovo neištirtais duomenimis, taip pat nurodė ir naujus argumentus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo ištirta medžiaga, o dėl pareiškėjo teismui pateiktų naujų įrodymų ir skunde nurodomų su jais susijusių skundo motyvų, nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo prašymą pagrįsti visais jo turiniais įrodymais. Ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą.
Dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėjo kartu su skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti dokumentai, priešingai, nei pareiškėjas teigia apeliaciniame skunde, nepatvirtina jo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo. Pavyzdžiui, 2014 m. gruodžio 29 d. pranešimas, kuriame teigiama, kad UAB ,,Technologinė linija“ nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. B. K., kuris atstovauja įmonei Almeshwar Altawiel, neįrodo pareiškėjo ketinimų užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje realumo, o gali tik patvirtinti, kad pareiškėjas atstovauja Libijoje įregistruotai įmonei. Kartu su skundu teismui pateikti UAB ,,Technologinė linija“ sąskaitos išrašai taip pat nepatvirtina, kad ši įmonė bendradarbiauja su Lietuvoje registruota UAB „BKS & Partners“.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas pareiškėjo atžvilgiu tinkamai pritaikė UTPĮ normas ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją, prašymą išnagrinėjo nepažeidęs Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo Z. B. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė