Civilinė byla Nr. e2A-214-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01265-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.2.8.1; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. (dabartinė pavardė G.-D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kasmanta“ ieškinį atsakovei J. G. dėl statybos rangos sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos pagal sutartį priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kasmanta“ (toliau – ir ieškovė, arba rangovė) kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. pripažinti, kad 2015 m. birželio 15 d. ieškovė ir atsakovė J. G.(toliau – ir atsakovė, arba užsakovė) sudarė statybos rangos sutartį dėl karvidės (duomenys neskelbtini), 25 230,53 Eur vertės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo;
1.2. pripažinti, kad 2015 m. lapkričio mėn., nenustatytą dieną, ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį dėl karvidės 11 432,82 Eur vertės pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbų atlikimo;
1.3. priteisti iš atsakovės ieškovei 51 001,11 Eur skolą, kurią sudaro: 25 230,53 Eur už neapmokėtus karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbus pagal 2015 m. birželio 15 d. sudarytą statybos rangos sutartį dėl nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo; 11 432,82 Eur už neapmokėtus karvidės pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbus pagal 2015 m. lapkričio mėn., nenustatytą dieną, sudarytą statybos rangos sutartį dėl pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbų atlikimo;
1.4. priteisti iš atsakovės ieškovei 14 297,73 Eur kompensacinių palūkanų, 8 procentų dydžio procesinių palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl karvidės, esančios (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbų atlikimo (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartyje buvo numatyta, kad rangovė nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. spalio 31 d. atliks užsakovei priklausančios karvidės rekonstrukcijos ir statybos darbus, kurių kaina 368 857 Eur su PVM bei remonto ir statybos darbai bus atliekami pagal techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninis projektas). Rangos sutartis pasirašyta po to, kai ieškovė 2015 m. rugsėjo 23 d. laimėjo atsakovės 2015 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos žinių“ laikraštyje paskelbtą konkursą dėl karvidės kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbų. Ieškovė paaiškino, kad su atsakove buvo susitarta, kad už 368 857 Eur kainą rangovė atliks Rangos sutartyje numatytus kapitalinio remonto ir statybos darbus, kurie numatyti Techniniame projekte ir lokalinėse sąmatose: sutvirtins fermos pamatus, perdengs stogą, įrengs naujas grindis, sienutes, vandentiekio bei nuotekų tinklus, ventiliaciją ir elektros instaliaciją, o taip pat atliks Rangos sutartyje, Techniniame projekte ir sąmatose nenumatytus darbus – įrengs (rekonstruos) nuotekų duobę (ieškovė nurodė, kad kai kuriuose dokumentuose ji vadinama – nuotekų lagūna). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės prašoma fermos rekonstrukcijos darbus pradėjo dar iki Rangos sutarties sudarymo – 2015 m. liepos mėn. Tariantis dėl statybos darbų apimties ir kainos, buvo susitarta ir dėl apmokėjimo už juos tvarkos. Atsakovė patikino, kad už visus darbus, kurie nurodyti sąmatose (tame tarpe ir nuotekų lagūnos rekonstrukcijos) ji sumokės pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) skyrus pinigus.
3. Ieškovė pažymėjo, kad nuo pat pirmojo susitikimo su atsakove buvo tariamasi, kad atliekant fermos kapitalinio remonto ir statybos darbus, bus rekonstruota ir nenaudojama nuotekų duobė, tai yra dvi senos ir nenaudojamos karvidės nuotekų duobės bus sujungtos į vieną, jų šlaitai ir dugnas padengti smėlio sluoksniu bei iškloti geomembranine plėvelė, įrengti nuotekų tinklai srutoms iš fermos į nuotekų duobę, duobė aptverta metalinio tinklo tvora. Buvo susitarta, kad visi darbai kainuos 25 000 Eur. Vykstant deryboms dėl nuotekų duobės įrengimo darbų, atsakovė paprašė šių darbų kartu su komerciniais pasiūlymais teiktose sąmatose nenurodyti, nes jų nebus galima apmokėti Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis. Atsakovė pasiūlė nuotekų duobės įrengimo darbų kaina padidinti kitų fermos rekonstrukcijos ir statybos darbų kainą, padidinat kitų statybos darbų kainų koeficientus. Tačiau atsakovės pageidavimu karvidės statybos darbų kaina nuo 418 680,26 Eur buvo sumažinta iki 368 857 Eur, todėl nepakako lėšų nuotekų lagūnos įrengimui. Atsižvelgiant į tai, su atsakove susitarė, kad ji nuotekų lagūnos įrengimo darbų kainą – apie 25 000 Eur sumokės nuosavomis lėšomis, po to, kai šie darbai bus atlikti. Be to, atsakovė derybų dėl kainos metu, nurodė, kad nuotekų lagūnos įrengimo darbų perdavimo–priėmimo aktų, darbų pagal šiuos atkus apmokėjimo PVM sąskaitų faktūrų NMA neteiks. Derybos dėl nuotekų lagūnos darbų ir jų kainos mažinimo vyko nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. birželio 15 d. telefonu bei susitikimų metu. Ieškovė, remdamasi subrangovo jai pateiktais duomenimis, surašė 2016 m. balandžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1 „Papildomi darbai, nenumatyti sąmatoje (geomembranos įrengimas) ir už šiuos darbus išrašė atsakovei 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) (4 eilutė) ir (duomenys neskelbtini) (1 eilutė) 25 230,53 Eur sumai, įskaitant PVM, kurios atsakovė neapmokėjo. Nuotekų lagūnos darbai buvo užbaigti 2015 m. lapkričio mėn. pabaigoje.
4. Ieškovė nurodė, kad fermos pieno bloko statybos metu, tai yra 2015 m. lapkričio mėn., atsakovei pasiūlė pieno bloke įrengti karštu vandeniu šildomas grindis, nes pieno bloke, kur melžiamos karvės, švarai užtikrinti naudojama daug vandens, o orams atšalus, šaltis ir drėgmė kenkia pieno bloke dirbančių žmonių ir melžiamų karvių sveikatai. Ieškovė atsakovei nurodė kokius konkrečiai darbus reikia atlikti: papildomai apšiltinti grindis, pakloti armatūrą, ištiesti plastikinius ir varinius vamzdelius, sumontuoti kolektorių mazgus ir spintas šiems mazgams, įrengti papildomą ventiliaciją ir t.t. Taip pat ieškovė atsakovei nurodė papildomą statybos darbų kainą – 10 000 Eur. Su papildomais statybos darbais ir jų kaina atsakovė sutiko. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakove susitarė, kad šių papildomų darbų kainą atsakovė sumokės atlikus fermos rekonstrukciją pagal ieškovės parengtą susitarimą dėl Rangos sutarties pakeitimo, papildomų darbų atlikimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Buvo asmeniškai susitarta, kad atsakovė už minėtus darbus sumokės iš asmeninių lėšų. Šildomų karvidės pieno bloko grindų įrengimo darbai buvo pradėti 2015 m. lapkričio mėn., o baigti 2016 m. balandžio–gegužės mėn. Pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbus atliko subrangovas UAB „Rinota“. Atsakovė už grindinio šildymo įrengimo darbus viso sumokėjo 11 432,32 Eur.
5. Ieškovė paaiškino, kad už atliktus statybos rangos sutartyse dėl nuotekų lagūnos rekonstravimo ir šildomų pieno bloko grindų įrengimo aptartus darbus 2016 m. balandžio 29 d. išrašė vieną PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Ieškovei baigus visus karvidės kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbus, kurie buvo numatyti sutartyje ir papildomus nuotekų lagūnos ir karvidės pieno bloko šildymų grindų įrengimo darbus, užsakovė rangovei sumokėjo tik už Rangos sutartyje numatytus darbus, o už statybos darbus, kurie buvo atlikti pagal su ja sudarytas žodines nuotekų lagūnos įrengimo bei karvidės pieno bloko šildomų grindų įrengimo statybos rangos sutartis mokėti atsisakė, nurodydama, kad šiuos darbus rangovė atlikusi savo iniciatyva, tokiems darbams ji savo sutikimo nebuvo davusi, todėl už šiuos darbus sumokėti neprivalanti. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra skolinga ieškovei 36 663,35 Eur (įskaitant PVM) sumą už atliktus papildomus statybos darbus, tai yra 11 432 Eur už karvidės pieno bloko šildomų grindų įrengimą ir 25 230,53 Eur už srutų talpyklos rekonstrukciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 25 230,53 Eur skolą už atliktus darbus ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. 2-3182-781/2018 ieškinių pagrindą ir dalyką, sprendė, kad abiejose bylose ieškovė prašė priteisti nesumokėtas sumas už atliktus tuos pačius darbus, t. y. abejose bylose ieškinio dalykas tapatus, tačiau reikalavimo pagrindai nurodyti skirtingi – išnagrinėtoje byloje Nr. 2-3182-781/2018 reikalavimas reiškiamas dėl darbų pripažinimo papildomais darbais pagal Rangos sutartį, o nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad tarp šalių buvo atskiri žodiniai susitarimai dėl darbų atlikimo, tai nebuvo papildomi darbai, atliekami kartu su darbais, dėl kurių sudaryta Rangos sutartis.
8. Teismas nusprendė, kad yra tikėtina, jog vykstant deryboms dėl nuotekų duobės įrengimo darbų, ieškovė paprašė šių darbų kartu su komerciniais pasiūlymais teiktose sąmatose nenurodyti, kadangi atsakovė jų negalės apmokėti ES lėšomis. Šią išvadą teismas padarė remdamasis aplinkybėmis, kad ieškovė teikė pasiūlymus atlikti darbus vis mažindama pasiūlymuose nurodomą kainą. Be to, šią išvadą patvirtina ir tai, kad pateiktose sąmatose ir atliktų darbų priėmimo aktuose, pagal kuriuos atsakovei buvo suteikta ES parama, nėra nurodyti darbai, už kuriuos apmokėjimo prašo ieškovė.
9. Teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, kad atsakovės tėvo V. G. 2015 m. rugpjūčio 7 d. pervesta 9 999 Eur suma ir atsakovės 2015 m. rugsėjo 4 d. pavedimas 30 000 Eur sumai buvo skirti apmokėti už atliekamus darbus ieškovei, o ne paskola. Šių sumų pervedimai patvirtina egzistavus šalių sutartiniams santykiams dar iki 2015 m. rugsėjo 5 d. konkurso dėl karvidės kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbų. Teismas nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų, tačiau atsakovės tėvo ir jos pačios atlikti mokėjimai ieškovei leidžia padaryti išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų vykdymo. Karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbai nebuvo papildomais darbais prie šalių sudarytos Rangos sutarties, kadangi dėl jų buvo susitarta iki šios sutarties sudarymo. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl 25 230,53 Eur skolos už nuotekų duobės rekonstravimo darbus yra pagrįstas.
10. Teismas įvertinęs tai, kad dėl pieno bloko šildymo grindų įrengimo darbų šalys susitarė 2015 m. lapkričio mėn., t. y. po Rangos sutarties sudarymo, sprendė, kad šie darbai turi būti vertinami kaip papildomi darbai, vykdant Rangos sutartį, o ne atskira sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Pripažinus, kad pieno bloko šildymo grindų įrengimo darbai yra papildomi darbai, teismas nusprendė, kad šioje dalyje ieškinys turi būti atmestas, nes dėl šių papildomų darbų jau pasisakė teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-3182-781/2018.
11. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys nebuvos susitarusios dėl palūkanų, ieškovės reikalavimą dėl 14 297,73 Eur palūkanų priteisimo atmetė.
12. Teismas nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – verslininko (ūkininkės), kad šalys nebuvo komerciniuose santykiuose dalyvaujantys asmenys, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas patenkino iš dalies ir priteisė 6 proc. dydžio palūkanas. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų, nes, teismo vertinimu, tokios išlaidos numatytos sprendžiant ginčą tarp juridinių asmenų, o nagrinėjamu atveju nors atsakovė yra verslininkė, tačiau šioje byloje ji veikia kaip fizinis asmuo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:
13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai nemotyvuotą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizavus tik jų dalį, o dėl kitų apskritai nepasisakius, sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis, spėlionėmis, neišanalizavus kitos civilinės bylos Nr. 2-3182-781/2018 medžiagos, kuri buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme tarp tų pačių šalių, dėl to paties ieškinio pagrindo ir dalyko, kuri turėjo ypatingos reikšmės objektyvios tiesos nustatymui ir teisingo procesinio sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas skirtingai interpretavo šioje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 esančius rašytinius įrodymus, vertino tik šioje byloje esančius ieškovės vadovo paaiškinimus, nors dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo duodami šalių paaiškinimai jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.
13.2. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles skundžiamame procesiniam sprendime nepasisakė, kokiu pagrindu ieškovei iš atsakovės priteisė pinigų sumą įskaičius PVM mokestį, kuomet 2018 metais ieškovė reiškė reikalavimą pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras neįskaičius PVM mokesčio. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į 2017 m. kovo 21 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris yra sudarytas ieškovės iniciatyva ir atsakovės nepasirašytas. Atsakovė pažymėjo, kad į pirmosios instancijos teismą dėl civilinės bylos nutraukimo ji kreipėsi du kartus, tačiau prašymai buvo atmesti 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. kovo 25 d. nutartimis. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad iš esmės ieškovės finansinis interesas abiem atvejais sutampa, nes ieškovė siekia atgauti skolą už atliktus papildomus rangos darbus tame pačiame objekte, o 2022 m. kovo 25 d. nutartyje teismas pasisakė, kad vien tai, kad prašoma priteisti suma yra skirtinga, leidžia daryti išvadą, kad ieškinio dalykas nėra tapatus. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teikė prieštaringas išvadas dėl tų pačių aplinkybių. Šiuo atveju teismas būdamas šališkas, nekonstatavo fakto, kad sumos skiriasi tik dėl to, kad ieškovė jau yra atsiėmusi iš valstybės PVM pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras ir pakartotinai reikalauja iš atsakovės priteisti sumą su PVM.
13.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 buvo reikštas reikalavimas, kad buvo atlikti ne papildomi darbai, o savarankiški darbai – šie faktai konstatuoti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo procesiniame sprendime.
13.4. Atsakovė akcentavo, kad jokio susitarimo tarp šalių dėl numatomų atlikti darbų nebuvo ir negalėjo būti, nes ieškovė konkursą atlikti darbus laimėjo tik 2015 m. rugsėjo 23 d. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, kad byloje nei vienas įrodymas nepatvirtina apie tai, kad tarp šalių vyko derybos dėl nuotekų lagūnos darbų. Tuo labiau, tokios derybos ir susitikimai negalėjo vykti, nes nebuvo aišku, kas laimės konkursą. Ieškovė tik turėjo galimybę dalyvauti konkurse, o tartis dėl sąlygų galėjo tik pasirašiusi sutartį su atsakove. Be to, rangos darbus atlikti galėjo tik turėdama leidimą rekonstrukcijai. Atsakovė pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 ieškovės vadovas pripažino, kad poreikis atlikti nurodytus papildomus darbus atsirado jau po Rangos sutarties pasirašymo, tai yra maždaug 2015 m. lapkričio mėn., atsakovei išreiškus pageidavimą juos atlikti.
13.5. Atsakovės vertinimu, ieškovės iniciatyva sudarytos sutartys su subrangovais niekaip nepagrindžia buvusių žodinių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės dėl papildomų darbų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose atlikimo. Ieškovė, sudarydama sutartis su subrangovais, veikė savo rizika, be to, tai neturi jokio priežastinio ryšio dėl įrodomumo galios kalbant apie sudarytas žodines statybos rangos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. lapkričio mėn. nenustatytą dieną.
13.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės vykdomus darbus dar iki Rangos sutarties sudarymo patvirtina pinigų sumų pervedimas ieškovei, tai yra V. G. 9 999 Eur pavedimas ieškovei. Atsakovės vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina tarp šalių buvus žodinius susitarimus dėl nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo. V. G. bankinis pavedimas (paskola) 9 999 Eur sumai buvo padarytas 2015 m. rugpjūčio 7 d., o ieškovė laimėjo atsakovės paskelbtą konkursą – 2015 m. rugsėjo 23 d. Taigi, ši paskola nėra susijusi su ieškinio pagrindu ir dalyku, juo labiau kad ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių, nepatvirtino, nei vienas įrodymas, esantis abejuose bylose.
13.7. Atsakovė nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, todėl tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo procesinio sprendimo priėmimui. Atsakovė pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau šis jos prašymas buvo atmestas. Nušalinimas buvo pareikštas būtent dėl to, kad teisėja atmetė atsakovės prašymus dėl civilinės bylos nutraukimo ir kt. Pirmosios instancijos teismo teisėja neįsigilino į klausimo dėl ieškinių tapatumo ir tuo pagrindu bylos nutraukimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kas sudaro pagrindą abejoti jos nešališkumu.
14. Ieškovė UAB „Kasmanta“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Atsakovės teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1187-275/2022 priėmė sprendimą dėl ieškinio, kurio pagrindas ir dalykas yra tapatūs Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3182-781/2018 ieškinio pagrindui ir dalykui, neatitinka įstatymų, teisės doktrinos bei kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Ieškovė pažymėjo, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tada, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovės vertinimu, civilinėse bylose Nr. 2-3182-781/2018, 2A-477-236/2019 buvo priimti sprendimai dėl ieškovės ieškinio atsakovei, kuriame buvo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 30 300,30 Eur skolą už ieškovės atliktus papildomus statybos darbus – nuotekų duobės geomembranos ir pieno bloko grindinio šildymo įrengimą atsakovei priklausančioje karvidėje. Taigi, ieškovė ieškinio reikalavimą siejo su atsakovės pareiga apmokėti ieškovei už atliktus būtinus papildomus darbus. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nenustatęs kokių nors svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovei buvo būtina atlikti ieškinyje nurodytus statybos darbus. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-477-236/2019 matyti, kad ieškovė reikalavo iš atsakovės jai priteisti skolą, atsiradusią dėl to, kad ji, vykdydama Rangos sutartį dėl atsakovei priklausančios karvidės kapitalinio remonto ir statybos darbų, atliko papildomus nuotekų duobės geomembranos paklojimo ir pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalis, už kuriuos atsakovė nesumokėjo. Tačiau civilinėje byloje Nr. e2-1187-275/2022 ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas CK 1.71, 1.93 straipsniais, CK 6.64 straipsnio 1 dalimi, CK 6.154, 6.159, 6.160, 6.181, 6.644 straipsniais. Remdamasi minėtomis teisės normomis, ieškovė reikalavo pripažinti, kad šalys sudarė rangos sutartį dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo ir statybos rangos sutartį dėl karvidės pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbų atlikimo. Ieškovė šioje byloje reiškė ieškinį 36 663,35 Eur (įskaitant PVM) už atliktus papildomus statybos darbus, tai yra 11 432 Eur už karvidės pieno bloko šildomų grindų įrengimą ir 25 230,53 Eur už nuotekų duobės rekonstrukciją. 2018 m. kreipiantis į teismą ieškovė reiškė reikalavimą 30 300,30 Eur sumai. Abu reikalavimai grindžiami ta pačia PVM sąskaita faktūra – 2016 m. balandžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. kreipiantis į teismą su ieškiniu, į ieškinio sumą nebuvo įskaičiuotas PVM, todėl ieškinio sumą sudarė 30 300,30 Eur suma. Be to, teikiant ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1187-275/2022 pasikeitė ne tik ieškinio reikalavimo dydis, bet ir ieškinio pagrindas buvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas išnagrinėtoje byloje. Ieškovės vertinimu, tiek pats ieškinio reikalavimas, jo dydis ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės reikalavimas, nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas išnagrinėtoje civilinėje byloje, tai yra minėtų civilinių bylų dalykas ir pagrindas yra skirtingi.
14.2. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu šioje ir jau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-3182-781/2018 neatitinka abejose bylose nustatytų faktinių aplinkybių, jas pagrindžiančių įrodymų bei įrodymų vertinimo taisykles nustatančių procesinių įstatymų, teisės doktrinos bei kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Ieškovės vertinimu, aptariamu atveju yra aktuali CK 6.248 straipsnyje nurodyta atsakovės kaltės prezumpcija, kurią paneigti pareigą turi šalis, kuriai tai nenaudinga, tai yra atsakovė. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent atsakovė turėjo paneigti savo kaltės prezumpciją, teikdama abejonių nekeliančius įrodymus, kuriuos įvertinęs teismas, galėtų padaryti nors tikėtiną išvadą, kad šalys nesudarė rangos sutarties dėl karvidės 25 230,53 Eur vertės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovės reikalavimai dėl 25 230,53 Eur sumos buvo įrodyti, išsamiai aprašė įrodymus, kuriais remdamasis padarė tokią išvadą bei įrodymus, kuriuos atmetė.
14.3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kadangi skirtingai interpretavo šioje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje esančius įrodymus, yra nepagrįsti, neatitinka išnagrinėtose bylose nustatytų faktinių aplinkybių ir galiojančių teismų sprendimų ir nutarties. Jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo padaryta prejudicinę galią turinti išvada, kad nenustatyta, kad šalys buvo sudariusios susitarimus dėl papildomų darbų pagal šalių sudarytą Rangos sutartį, atlikimo. Taigi, teismai nenustatė, kad nebuvo sudarytos atskiros žodinės rangos sutartys dėl statybos rangos darbų atlikimo, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-477-236/2019 nebuvo nustatytos jokios neįrodinėtinos ir šalių neginčijamos aplinkybės (prejudiciniai faktai), kliudę ieškovei su nauju ieškiniu kreiptis į teismą.
14.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai interpretavo nagrinėjamoje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 esančius rašytinius įrodymus, be to, vertino tik nagrinėjamoje byloje esančius ieškovės vadovo paaiškinimus, nors dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo duodami šalių paaiškinimai jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurie buvo įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų. Ieškovė nurodė, kad lyginant ieškovės vadovo paaiškinimus, duotus išnagrinėtose civilinėse bylose, ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškovės vadovas davė platesnius paaiškinimus, kuriuose nurodė naujas faktines aplinkybes pagrįstas naujais rašytiniais įrodymais. O išnagrinėtose bylose savo duotų paaiškinimų nekeitė ir neinterpretavo, tik pateikė besiskirianti nuo pateikto, jau išnagrinėtose bylose, atsakovės veiksmų teisinį vertinimą (teisinį ieškinio pagrindą).
15. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei civilinę bylą Nr. e2-1187-275/2022 nutraukti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
15.1. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovė 2015 m. birželio 30 d. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). 2016 m. sausio 12 d. atsakovė ir NMA pasirašė Paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis) pagal Paraiškoje vykdomą projektą „J. G. ūkio konkurencingumo didinimas“ (toliau – Projektas), todėl buvo patvirtinta Paramos gavėja ir turėjo laikytis Paramos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Paramos sutarties 2.7 papunktyje nurodyta paramos išmokėjimo tvarka, pagal kurią paramos gavėjai bus išmokėta iki 207 933,00 Eur: už karvidės kapitalinį remontą ir pieno bloko statybą (203 830,00 Eur) (Paramos sutarties 2.7.1 papunktis) bei kitas paslaugas (4 103,00 Eur), o mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2016 m. lapkričio 30 d. (2016 m. spalio 2 d. susitarimas Nr. 2 „Dėl 2016 m. sausio 12 d. paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“). 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovė pateikė NMA mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mokėjimo prašymas). Įvertinus pateiktą Mokėjimo prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, NMA paramos gavėjai 2017 m. sausio 27 d. pervedė 207 932,38 Eur paramos sumą.
15.2. Trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1187-275/2022, kadangi ginčas tarp šalių susiklosčiusių santykių yra jau išspręstas teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018, kuris priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
15.3. Atsakovė NMA, kartu su Mokėjimo prašymu, be kita ko, pateikė ir 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) (53 427,25 Eur), kuri išrašyta už šias suteiktas paslaugas: karvidės kapitalinį remontą pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 3, pieno bloko statybą, pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 3 ir pieno bloko vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2. Pagal pateiktus banko išrašus matyti, kad atsakovės mokėjimai ieškovei atlikti laiku, laikantis Rangos sutartyje nurodytų mokėjimo terminų. Taip pat šioje sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai atitinka sąmatoje nurodytus planuojamus atlikti darbus. Atsakovė nepateikė NMA 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) (25 230,53 Eur už geomembranos įrengimo papildomus darbus, nenumatytus sąmatoje ir 4 827,32 Eur už pieno bloko grindinio šildymo įrengimo darbus, nenumatytus sąmatoje), taip pat nepateikė 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini)(6 605,51 Eur pieno bloko papildomus darbus, nenumatytus sąmatoje). Už šias sąskaitas faktūras NMA nemokėjo paramos gavėjai jokios paramos.
15.4. Atsakovės NMA pateikta 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), skiriasi nuo ieškovės teismui pateiktos 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini), nes teismui pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra nurodyti papildomi darbai (geomembranos įrengimo papildomus darbai, nenumatyti sąmatoje ir pieno bloko grindinio šildymo įrengimo darbai, nenumatyti sąmatoje) bei nurodyta 83 485,10 Eur vertė, o NMA pateiktoje sąskaitoje faktūroje šių darbų nėra nurodyta, be to nurodyta darbų vertė yra mažesnė – 53 427,25 Eur.
15.5. Trečiajam asmeniui nėra žinomos 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini)sudarymo aplinkybės bei už kokius darbus šios faktūros buvo išrašytos, nes NMA atsakovei paramą išmokėjo pagal 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) (53 427,25 Eur), pateiktą kartu su Mokėjimo prašymu, kurioje nurodyti atlikti darbai atitiko sąmatoje nurodytus planuojamus atlikti darbus. Trečiojo asmens vertinimu, už sąmatoje nenurodytus darbus atsakovei paramos nemokėjo, o ieškovė savo rizika atliko atsakovei darbus, kurie nebuvo numatyti sąmatoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teismo teisėjai už tai, kad ši padarė grubų procesinį pažeidimą, tai yra pakartotinai išspendė ginčą tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
20. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė pateiktu raštu (žr. šio sprendimo 18 punktą) iš esmės siekia įrodyti patį pareiškimo dėl drausminės bylos iškėlimo pateikimo faktą, sprendžia, kad šio įrodymo priėmimas neturės įtakos ginčo išsprendimui ir nėra susijęs su ginčo dalyku, todėl atsisakytina jį priimti (CPK 180 straipsnis). Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio tapatumu, bus įvertintos išnagrinėjus ginčą iš esmės.
Dėl ieškinių (ne)tapatumo
22. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas, iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.
23. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 23 punktas).
24. Vertinant šalių tapatumo klausimą, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, 23 punktas).
25. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
26. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 39 punktas). Kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas).
27. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
28. Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021).
29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl ieškinių, pareikštų šioje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-477-236/2019), pagrindo ir dalyko (ne)tapatumo, todėl šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.
30. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 30 300,30 Eur skolą, 11 150,51 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos 2015 m. spalio 20 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti karvidės kapitalinio remonto ir pieno bloko statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti, ir sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą kainą. Vykdant statybos rangos darbus atsirado būtinybė atlikti papildomus darbus (geomembranos ir grindinio šildymo įrengimo darbus, taip pat tūrinių šildytuvų aprišimo bei ventiliacijos įrengimo darbus), apie kuriuos atsakovei buvo žinoma ir jų atlikimas buvo suderintas su atsakove. Ieškovės reikalavimas dėl 30 300 Eur skolos priteisimo už papildomai atliktus darbus buvo grindžiamas 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitomis faktūromis, atitinkamai 24 841,20 Eur (20 851,68 Eur + 3 9851,68 Eur) ir 5 459,10 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad šalys dėl papildomų darbų atlikimo susitarė žodžiu.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė ieškinį, prašydama, be kita ko, pripažinti, kad šalys sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo ir priteisti iš atsakovės ieškovei skolą, kurią sudaro 25 230,53 Eur suma už neapmokėtus karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbus. Ieškovė minėtą reikalavimą grindė 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Iš minėtos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovė už geomembranos įrengimo papildomus darbus, nenumatytus sąmatoje, priskaičiavo 25 230,53 Eur (20 851,68 Eur × 1,21) sumą.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų lyginamų ieškinių turinį ir reikalavimų, nukreiptų į atsakovę, esmę, taip pat remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad šioje byloje ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas nėra visiškai tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 nagrinėtiems faktams. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl statybos rangos sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos pagal sutartį priteisimo grindžia aplinkybėmis, kurios nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3182-781/2018 nebuvo nurodytos, dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nespręsta. Kartu su ieškiniu buvo pateikti nauji įrodymai: 1) ieškovės atsakovei teikti komerciniai pasiūlymai ir jų priedai; 2) ieškovės banko išrašai, kuriais ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovės tėvas jam pervedė lėšas tam, kad galėtų pradėti karvidės rekonstrukcijos darbus; 3) sutartys dėl ginčo darbų atlikimo su subrangovais, šių darbų sąmatos. Šiais įrodymais ieškovė rėmėsi, siekdama įrodyti, kad 2015 m. gegužės ir birželio mėn. vykusių susitikimų metu tarp šalių buvo sudaryti žodiniai susitarimai dėl rangos darbų, susitarta dėl esminių sąlygų – darbų apimties, kainos ir atlikimo termino. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl ieškinių tapatumo, priešingai, aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinių pagrindai nėra tapatūs.
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas (reikalavimas priteisti skolą) yra tapatus ieškinio reikalavimui, pareikštam išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė padidino priteistinos skolos už neapmokėtus karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbus sumą, įskaičiuodama PVM, tačiau pats savaime faktas, kad prašoma priteisti skolos suma abejose bylose nėra identiška savo matematine išraiška, neteikia pagrindo daryti išvadai, kad skiriasi materialinis teisinis rezultatas, kurio siekia ieškovė.
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog abiejose bylose ieškinio dalykai yra tapatūs, tačiau skiriasi ieškinių faktinis pagrindas. Kadangi ieškinių tapatumui konstatuoti yra reikalinga nustatyti trijų tapačių kriterijų visumą (ginčo šalies, ieškinio dalyko ir pagrindo), o nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad lyginamųjų ieškinių reikalavimų pagrindai yra skirtingi, todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl ieškinių tapatumo atmestini kaip nepagrįsti ir atitinkamai prašymas nurodytu pagrindu nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą negali būti tenkinamas.
Dėl ginčo esmės
35. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė atliko karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimą dėl 25 230,53 Eur skolos priteisimo už karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbus.
36. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovės naudai buvo priteista 25 230,53 Eur suma už neapmokėtus karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jau civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 buvo išnagrinėtas klausimas dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų pripažinimo savarankiškais darbais. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliantė netinkamai aiškina civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai interpretuoja prejudicinę galią turinčius teismų sprendimus. Ieškovės vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė prejudicinę reikšmę turinčias išvadas, kad nebuvo nustatyta, kad šalys išnagrinėtose bylose buvo sudariusios susitarimus dėl papildomų darbų pagal šalių sudarytą rangos sutartį atlikimo. Šiuo atveju teismai nenustatė, kad šalys nebuvo sudariusios atskirų žodinių rangos sutarčių, tai yra nebuvo nustatytas toks prejudicinę reikšmę turintis faktas.
37. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar šalys susitarė dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų ir šis susitarimas turėtų būti vertinamas kaip savarankiška žodinė sutartis; ar dėl šalių tarpusavio santykių jau yra nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Todėl toliau pasisakytina dėl šių ginčo išsprendimui reikšmingų klausimų.
Dėl ieškovės nurodytų žodinės statybos rangos sutarties sudarymo aplinkybių vertinimo
38. Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia ir laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-421/2021).
39. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nereglamentuoti įstatymų, yra nustatytini statybos rangos sutartyje.
40. Įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis), todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantės dėstomų argumentų kontekste (neigiant šalių rangos santykius) reikšminga ir tai, kad pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taigi, sutarties sudarymo forma neturi įtakos teisiniam sutarties galiojimui, o šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos teisinių santykių, gali būti įrodinėjamos ir kitų leistinų įrodymų pagalba. Tačiau tokiu atveju šalys prisiima riziką, kad sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius, kilus ginčui, įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims.
41. Ieškovei, reiškiančiai reikalavimą dėl pagal žodinę statybos rangos sutartį atliktų darbų apmokėjimo, tenka procesinė našta įrodyti, kad žodinė statybos rangos sutartis buvo sudaryta ir šalys buvo susitarusios tiek dėl darbų apimties, tiek dėl jų atlikimo kainos.
42. Ieškovė, įrodinėdama rangos sutarties sudarymo faktą, pateikė duomenis (komercinius pasiūlymus ir jų priedus, ieškovės banko sąskaitos išrašus, sutartis su subrangovais, darbų sąmatas ir kt.), kurie, jos įsitikinimu, patvirtina šalių susitarimą dėl nuotekų duobės darbų atlikimo. Nurodė, kad dėl darbų atlikimo kainos (apie 25 000 Eur) buvo susitarta. Šias aplinkybes įrodinėjo jos ir subrangovių UAB „Rinota“ UAB „Ž.Ū. Projektai“ sudarytomis sutartimis, nurodydama, kad UAB „Rinota“ atliko prieduobės ir nuotekų tinklų į nuotekų duobę įrengimo darbus pagal 2015 m. spalio 27 d. ieškovės ir UAB „Rinota“ sudarytą Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154–155). Be to, ieškovė nurodė, kad dalį nuotekų duobės įrengimo darbų – geomembraninės plėvelės klojimą, atliko subrangovė UAB „Ž.Ū. Projektai“, pagal 2015 m. spalio 24 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176–177).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, sudarytos sutartys su subrangovėmis UAB „Rinota“ ir UAB „Ž.Ū. Projektai“ (žr. šio sprendimo 42 punktą), neįrodo savarankiško žodinio susitarimo dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo fakto. Visų pirma, sutartys sudarytos po Rangos sutarties sudarymo (2015 m. spalio 20 d.), todėl jų pagrindu teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų, kad šalys žodžiu 2015 m. gegužės–birželio mėn. buvo susitarusios dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo. Visų antra, aplinkybę, kad subrangovių sutartys negali patvirtinti egzistavus šalių susitarimui dėl karvidės nuotekų duobės įrengimo darbų, patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 ieškovės vadovo nurodytos aplinkybės, kad poreikis atlikti nurodytus papildomus darbus atsirado jau po Rangos sutarties pasirašymo, maždaug 2015 m. lapkričio mėn., atsakovei išreiškus pageidavimą juos atlikti. Taigi, nustatytų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės ir subrangovių sudarytos sutartys patvirtina egzistavus šalių žodiniam susitarimui dėl karvidės nuotekų duobės įrengimo darbų, o vien ieškovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu, teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176, 185 straipsniai).
44. Be to, ieškovė, siekdama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, kad šalys dar iki Rangos sutarties sudarymo susitarė dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų, nurodė, kad neturėjo pakankamai nuosavų lėšų pradėti fermos rekonstrukcijos darbus, todėl atsakovė pasiūlė statybos darbus, kurie bus atlikti iki NMA administruojamų lėšų skyrimo, apmokėti jos nuosavomis lėšomis, kurias ieškovė jai grąžins, po to, kai atsakovė atsiskaitys su ieškove gavusi pinigus iš NMA. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės tėvas V. G. ieškovei pervedė 9 999 Eur sumą, o 2015 m. rugsėjo 4 d. atsakovė pervedė ieškovei dar 30 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės tėvo ir jos pačios atlikti mokėjimai ieškovei neįrodo, kad šalys tarėsi dėl nuotekų lagūnos darbų atlikimo ir atsakovė turi pareigą už šiuos darbus atsiskaityti. Visų pirma, ieškovė ieškinyje nurodė, kad minėtos pinigų sumos buvo skirtos statybos darbams, kurie bus atlikti iki NMA administruojamų lėšų skyrimo. Duomenų, kad šios lėšos buvo skirtos atlikti nuotekų lagūnos rangos darbus, byloje nenustatyta. Antra, ieškovė nurodė, kad atsakovės ir jos tėvo pervestas pinigines lėšas ji turėjo grąžinti po to, kai atsakovė atsiskaitys su ieškove, gavusi pinigus iš NMA. Kadangi byloje pateikti duomenys, kad ieškovė grąžino atsakovei ir jos tėvui pinigines lėšas (1 t., b. l. 136–145), todėl teigti, kad šie pavedimai patvirtina aplinkybes, susijusias su nuotekų duobės rangos darbais ir, kad atsakovė yra skolinga ieškovei nėra pakankamo pagrindo.
45. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykstant deryboms dėl nuotekų duobės įrengimo darbų, ieškovė paprašė šių darbų kartu su komerciniais pasiūlymais teiktose sąmatose nenurodyti, kadangi atsakovė jų negalės apmokėti ES lėšomis, vertinimo. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia pirmiau aptarta civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 nustatyta aplinkybė, kad poreikis atlikti darbus atsirado jau po Rangos sutarties pasirašymo, t. y. po 2015 m. lapkričio mėn. (žr. šio sprendimo 43 punktą). Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta.
46. Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, veikiantis kaip tam tikros srities profesionalas, jai taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai, taigi ji turėtų pasirūpinti tokiu sutartinių santykių įforminimu, kad būtų aiškios tiek sutartinių santykių šalys, tiek pobūdis, tiek esminiai sandorio elementai. Nepasirūpinusi pakankamu santykių įforminimu, ieškovė prisiėmė riziką, kad esant šalių tarpusavio ginčui dėl darbų atlikimo fakto, apimties, kokybės, galimybė įrodyti sutartinių santykių egzistavimą gali būti ribota. Nors šalis siejo karvidės statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau atsakovei neigiant bet kokius sutartinius santykius dėl konkrečių karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo ir nesant priešingų įrodymų, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad rangos sutartis dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo, buvo sudaryta.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad tarp šalių buvos sudaryta žodinė rangos sutartis dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl 25 230,53 Eur skolos už atliktus nuotekų duobės įrengimo darbus priteisimo.
Dėl nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimo
48. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų samprata – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 42 punktas).
49. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018, nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-477-236/2019, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nebuvo pagrįstų duomenų, patvirtinančių ieškovės reikalavimo pagrįstumą, t. y. ieškovė neįrodė, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl savarankiškų darbų atlikimo. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys nesusitarė dėl papildomų darbų atlikimo.
50. Ieškovės pozicija, kad karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbai turėtų būti vertinami kaip savarankiški darbai, dėl kurių šalys susitarė žodžiu, ir kuriuos ieškovė atliko tame pačiame objekte kaip ir Rangos sutartimi šalių numatytus darbus, iš esmės sutampa abejose bylose, kuriuose ieškovė įrodinėjo, kad karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbai yra savarankiški darbai, dėl kurių šalys tarėsi žodžiu atskirai nuo Rangos sutarties. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodyti argumentai, susiję su atskiros žodinės sutarties sudarymu, be kita ko, jau buvo įvertinti kitoje civilinėje byloje (žr. šio sprendimo 49 punktą). Teismai iš esmės konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl nurodytų papildomų darbų atlikimo, be to, atsakovės sutikimas nurodytiems papildomiems darbams atlikti nebuvo gautas, susitarimas dėl jų apmokėjimo sutartyje nustatyta tvarka (raštiškai, prieš tokių darbų pradžią) taip pat nebuvo sudarytas, todėl visa šių darbų atlikimo be suderinimo su atsakove rizika teko pačiai ieškovei. Pastarosios teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai bei papildomai įrodo ieškovės reikalavimo priteisti skolą už karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimą nepagrįstumą.
51. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisino pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais buvus tarp šalių sudarytam žodiniam susitarimui dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo, nes, viena vertus, ieškovės naujai pateiktos aplinkybės neįrodo, kad egzistavo tarp šalių žodinis susitarimas, kita vertus, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl savarankiško žodinio susitarimo sudarymo paneigtos įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais.
Dėl teismo (ne)šališkimo
52. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo teisėja neįsigilino į klausimą dėl nagrinėjamos bylos ir jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3182-781/2018 ieškinių tapatumo ir tuo pagrindu bylos nutraukimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, kas sudaro pagrindą abejoti šios teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
53. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė prašymą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1187-275/2022, kadangi tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau yra išspręstas ginčas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 (2 t., b. l. 12–15). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi minėtas atsakovės prašymas buvo atmestas, teismui konstatavus, kad ieškinys nėra tapatus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3182-781/2018 išnagrinėtam ieškiniui (2 t., b. l. 52–59). 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė pakartotinį prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-1187-275/2022 nutraukimo, tačiau jis buvo atmestas (2 t., b. l. 181–185).
54. Aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad teisėja sprendė nagrinėjamos bylos ir jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3182-781/2018 tapatumo klausimą, o apeliantės argumentai dėl teisėjos šališkumo, išimtinai susiję su jos priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, juolab kad nagrinėjamoje byloje konstatuotas ieškinių netapatumas (žr. šio sprendimo 34 punktą). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė jau reiškė nušalinimą teisėjai dėl jos priimtų procesinių sprendimų, susijusių su nagrinėjamos ir jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3182-781/2018 ieškinių tapatumo vertinimu, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi toks pareiškimas nebuvo tenkintas (3 t., b. l. 14–15). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl teisėjos šališkumo kaip nepagrįstus, o aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstas abejones teisėjos (teismo) nešališkumu, objektyvumu, teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl procesinės bylos baigties
55. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius, nepagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Nurodytos išvados sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio dalį, kurią iš atsakovės ieškovės naudai priteista 25 230, 53 Eur skola už atliktus darbus, 6 procentų metinės procesinės palūkanos, atmesti.
56. Atskirai pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Kreipimasis į teismą negali būti savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).
57. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo ir statybos rangos sutartį dėl karvidės pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbų atlikimo (žr. šio sprendimo 1.1 ir 1.2 punktus) ir priteisti susidariusią skolą pagal minėtas statybos rangos sutartis. Ieškovės pareikštų reikalavimų tarpusavio sąsajumas grindžiamas tuo, jog pripažinus statybos rangos sutartis dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo ir pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbų atlikimo sudarytomis, ji įgyja teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą už neapmokėtus karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbus ir už neapmokėtus karvidės pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbus. Taigi, ieškinio reikalavimas pripažinti statybos rangos sutartis sudarytas buvo suformuluotas kaip savarankiškas ieškinio dalykas, nors iš tiesų juo, kaip faktinį ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, buvo siekiama pagrįsti reikalavimą dėl skolos už neapmokėtus darbus priteisimo.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti ieškinio reikalavimai (žr. šio sprendimo 57 punktą) negali būti laikomi savarankiškais pažeistos teisės gynimo būdais (ieškinio dalyku), nes tokiu reikalavimu nėra išsprendžiamas joks ieškovės materialiųjų teisių ar pareigų klausimas, t. y. juo nėra įgyvendinama ieškovės teisė į konkrečios pažeistos teisės teisminę gynybą. Tai tik vienas iš faktinių pagrindų, kuriuo remiantis ieškovė galėtų reikalauti priteisti skolą už atliktus statybos rangos darbus. Taigi, šis reikalavimas, nepaisant jo suformulavimo ieškinyje būdo, realiai sudarė ieškinio pagrindą, bet ne savarankišką jo dalyką.
59. Vertinant aptartas aplinkybes ir argumentus formuojamos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovė reiškė reikalavimus pripažinti, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį dėl karvidės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo ir statybos rangos sutartį dėl karvidės pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbų atlikimo, o ne juos atmesti, kadangi aptarti ieškinio reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą procesinę klaidą ir byla šioje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
60. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
62. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
63. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
64. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktą).
65. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos procesinį rezultatą, spręstina, kad ieškovė laikytina pralaimėjusi šį ginčą, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 9 650 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro konsultacijos (3 val. – 450 Eur), atsiliepimo į ieškinį parengimas (3 000 Eur), tripliko parengimas (2 500 Eur), dokumentų teisinė analizė byloje (2 val. – 500 Eur), susipažinimas su byla (2 val. – 500 Eur), susipažinimas su ieškiniu, papildomu ieškiniu (2 val. – 500 Eur), susipažinimas su papildomais dokumentais (2 val. – 500 Eur), pasirengimas bylos nagrinėjimui (3 val. – 450 Eur), atstovavimas teisme (500 Eur), prašymas dėl bylos nutraukimo (500 Eur), prašymas pratęsti procesinį terminą (250 Eur). Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. (2 t., b. l. 139–140).
66. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų teisine analize byloje (2 val. – 500 Eur), susipažinimu su byla (2 val. – 500 Eur), susipažinimu su ieškiniu, papildomu ieškiniu (2 val. – 500 Eur), susipažinimu su papildomais dokumentais (2 val. – 500 Eur), atstovavimas teisme (500 Eur), dalis viršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje apskaičiuotus maksimalius atlygintinus tokio pobūdžio išlaidų dydžius (1 598,10 Eur × 0,1 = 159,98 Eur), taikomus už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą.
67. Nagrinėjama byla nevertintina kaip sudėtinga ar didelės apimties, taip pat byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat į tai, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl negali būti pripažintos atlygintinomis visa apimtimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į patirtų teisinės pagalbos išlaidų pobūdį ir apimtį, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos iki 5 000 Eur.
68. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo atidėtas 496 Eur žyminio mokesčio dalies už pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (2 t., b. l. 1–2). Be to, ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo dalį mokėtino (900 Eur) žyminio mokesčio, tai yra 494 Eur (1 t., b. l. 246–247). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimtą procesinį sprendimą, nusprendžia, kad yra pagrindas iš ieškovės valstybės naudai priteisti 496 Eur žyminio mokesčio dalį, kuri Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
69. Atsakovės apeliacinį skundą iš esmės tenkinus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 568 Eur žyminį mokestį (4 t., b. l. 71), kitų, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, byloje nėra. Patenkinus apeliacinį skundą, žyminis mokestis atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. G.-D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Kasmanta“, juridinio asmens kodas 02203550, nauda priteista 25 230, 53 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų 53 centų) skola, 6 (šešių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai: pripažinti, kad 2015 m. birželio 15 d. ieškovė UAB „Kasmanta“ ir atsakovė J. G. sudarė statybos rangos sutartį dėl karvidės 25 230,53 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų 53 centų) vertės nuotekų duobės rekonstravimo darbų atlikimo; pripažinti, kad 2015 m. lapkričio mėn., nenustatytą dieną, ieškovė UAB „Kasmanta“ ir atsakovė J. G. sudarė statybos rangos sutartį dėl karvidės 11 432,82 Eur (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 82 centų) vertės pieno bloko šildomų grindų įrengimo darbų atlikimo, panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Kasmanta“, juridinio asmens kodas 302203550, atsakovės J. G.-D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Kasmanta“, juridinio asmens kodas 302203550, atsakovės J. G.-D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 568 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Kasmanta“, juridinio asmens kodas 302203550, valstybės naudai 496 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.
Teisėjai Marius Bajoras
Danguolė Martinavičienė
Žilvinas Terebeiza