Civilinė byla Nr. e2S-817-967/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09193-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Hospitality Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Hospitality Group“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Auksinės kopos“ (toliau – ir atsakovė) 26 015 Eur skolos, 11,15 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Auksinės kopos“ 2025 m. birželio 26 d. pranešimą apie 2025 m. balandžio 4 d. viešbučio valdymo sutarties nutraukimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Baltic Hospitality Group“ ieškinį tenkino ir 2025 m. birželio 26 d. pranešimą apie 2025 m. balandžio 4 d. viešbučio valdymo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisė ieškovei UAB „Baltic Hospitality Group“ iš atsakovės UAB „Auksinės kopos“ 26 015 Eur skolą, 11,15 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (26 015 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 585 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teisme 2025 m. lapkričio 4 d. gautas atsakovės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti. Pareiškime nurodė šias aplinkybes:

3.1.       Ieškovė nuslėpė nuo teismo informaciją, kad tarp šalių yra kilęs didelis ginčas dėl teiktų paslaugų. Pažymi, kad 2025 m. birželio mėnesį ieškovė atsakovei neteikė jokių paslaugų, net nebuvo atvykusi į viešbutį, nors pagal teikiamų paslaugų pobūdį tai faktiškai neįmanoma. Atsakovės turimais duomenimis, atsakovės mokėtina suma ieškovei sudaro tik 3 500 Eur plius PVM. Ieškovė neturi (ir neturėjo) reikalavimo tokiai sumai, kurią nurodė ieškinyje ir prašė priteisti. Tokiu būdu, iš atsakovės nepagrįstai priteista 21 780 Eur suma. Atsakovė pažymi, kad tarp šalių tebevyksta ginčas dėl nesuteiktų paslaugų, tačiau iki šiol šie ginčai tarp šalių vyko žodžiu. Pažymi, kad šias aplinkybes įrodinės (jei byla bus atnaujinta) savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kurie neabejotinai įrodys, kad ieškovė gegužės mėnesį paslaugas teikė netinkamai, o birželį jų išvis neteikė. Aptartos aplinkybės įrodo, kad ieškovė pateikė teismui tik dalinę informaciją, iš kurios teismas negalėjo objektyviai įvertinti situacijos, vertindamas tik dalį duomenų, susijusių su ginču. Kadangi teismas neturėjo ir negalėjo vertinti visos dokumentacijos, įrodymų, aplinkybių, susijusių su ginču, valdydamas tik dalį (kuri palanki tik ieškovei) informacijos, jis negalėjo objektyviai įvertinti situacijos ir priimti teisingo sprendimo. Ieškovė nepateikė teismui jokių dokumentų, kuriais patvirtintų, jog birželio mėnesį buvo teikiamos paslaugos pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Nepateiktas nei vienas įrodymas, kad atsakovė sutiko su teiktomis paslaugomis ir pateiktomis sąskaitomis. Nepateiktas nei vienas paslaugų teikimo aktas ar pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Iš pretenzijos aiškiai matyti, kad paslaugos jau nuo pat gegužės mėnesio buvo teikiamos tik iš dalies. Ieškovė neįrodė ieškinio bei reikalaujamų sumų pagrįstumo, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Aplinkybės įrodo, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

4.       Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atmesti šį pareiškimą. Nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo teikiami per e.teismas.lt sistemą, toks procesinių dokumentų įteikimo būdas yra visiškai tinkamas ir teisėtas. Pati atsakovė pripažįsta, kad ji yra EPP vartotoja. Aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, ji sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Teigia, kad atsakovė, kaip aktyvi LITEKO VEP paskyros naudotoja, pati prisiėmė pareigą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, ji turėjo pareigą užtikrinti teisingų kontaktinių duomenų pateikimą ir atnaujinimą, o procesinių dokumentų neperžiūrėjimas savo paskyroje ar elektroniniame pašte nesudaro pagrindo laikyti įteikimo netinkamu. Dėl to teigia, kad teismas procesinius dokumentus įteikė tinkamai. Pasak ieškovės, aplinkybė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teiktų paslaugų, niekaip neleidžia daryti išvados apie teismo sprendimo už akių nepagrįstumą. Be to, atsakovė niekaip nepagrindė savo teiginio, jog 2025 m. birželio mėn. ieškovė neteikė paslaugų. Ieškovės teigimu, atsakovė apsiribojo vien deklaratyviais argumentais, tačiau jų nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje jau yra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškovė 2025 m. birželio mėn. teikė paslaugas. Tuo atveju, jeigu, atsakovės vertinimu, ieškovė visiškai neteikė paslaugų, atsakovė privalėjo arba pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pvz., atsakovės pretenzijas ieškovei dėl visiškai neteiktų paslaugų), arba pateikti savo vertinimą dėl ieškovės pateiktų duomenų (elektroninių laiškų), patvirtinančių teiktų paslaugų faktą 2025 m. birželio mėnesį. Bet kuriuo atveju atsakovės teiginys, jog ieškovė neva neteikė paslaugų 2025 m. birželio mėn., yra nepagrįstas ir neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio. Taip pat, atsakovės teiginys, jog „teismas valdė tik dalį (kuri palanki tik ieškovei) informacijos“, taip pat nepagrindžia, jog teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Atsakovė nenurodė ir nepagrindė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos deklaratyvius teiginius. Konstatuotina, jog pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų ir šioje situacijoje nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovės UAB „Auksinės kopos“ pareiškimo dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-23466-1071/2025 peržiūrėjimo netenkino, priteisė ieškovei 1 134,38 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

5.1       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad teismas atliko tik formalią procesinių dokumentų įteikimo procedūrą ir neišnaudojo kitų dokumentų įteikimo būdų, kadangi atsakovei teismo pranešimas su ieškiniu buvo teiktas tik vieną kartą ir tik per EPP. Dėl to buvo pažeistos CPK 123 straipsnio nuostatos dėl procesiniu dokumentu įteikimo atsakovei. Byla yra elektroninė, atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Nesant duomenų, kad atsakovės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad ji šioje konkrečioje byloje būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas padarė išvadą, atsakovei visi procesiniai dokumentai per LITEKO VEP posistemį buvo siųsti teisėtai ir pagrįstai. Pagal įstatymą laikytina, kad ieškovės UAB „Baltic Hospitality Group“ ieškinys atsakovei UAB ,,Auksinės kopos“ dėl skolos priteisimo buvo tinkamai įteiktas 2025 m. rugsėjo 22 d. Nepaisant to, atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, 2025 m. spalio 9 d. buvo priimtas sprendimas už akių.

5.2       Teismas taip pat nesutiko su atsakovės teiginiais, kad 2025 m. birželio mėnesį ieškovė atsakovei neteikė jokių paslaugų, o ieškovė pateikė teismui tik dalinę informaciją, iš kurios teismas negalėjo objektyviai įvertinti situacijos. Teismo teigimu, surinktų duomenų visuma aiškiai patvirtina, kad ieškovė minėtu laikotarpiu aktyviai vykdė pavestas užduotis ir teikė paslaugas atsakovei. Teismas nutartyje išvardijo faktines aplinkybes, įrodančias paslaugų teikimą atsakovei. Nors atsakovė argumentuoja, jog teismas rėmėsi tik ieškovės pateikta informacija, tačiau tokia pozicija savaime nepaneigia sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingai – jei atsakovė mano, kad teismui nėra žinoma reikšminga informacija, būtent ji privalo pateikti atitinkamus duomenis ir įrodymus, kurie galėtų turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Vis dėlto jokių faktinių duomenų ar dokumentų, galinčių patvirtinti deklaruojamas aplinkybes, atsakovė nepateikė, todėl jos argumentai laikyti deklaratyviais ir teisiškai nereikšmingais.

5.3       Teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra. Teismas konstatavo, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimas netenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė UAB „Auksinės kopos“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti atsakovės UAB „Auksinės kopos“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       CPK įtvirtinta asmens teisė gauti informaciją apie bylos, kurioje jis yra dalyvaujantis asmuo, teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (CPK 117–134 straipsniai). Ši asmens teisė kartu reiškia bylą nagrinėjančio teismo pareigą tinkamai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, taip suteikiant galimybę asmeniui įgyvendinti įstatymo garantuotas procesines teises. Šiuo atveju, teismas nesiėmė jokių papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti atsakovės žinojimą apie prasidėjusį prieš ją procesą – nesiuntė pranešimo ir šaukimo teismui žinomu juridinio asmens buveinės adresu, nebandė informuoti kitais CPK 117 straipsnyje ir 123 straipsnyje numatytais būdais. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad nesant atsakovės tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, byloje nesant duomenų, kad atsakovė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros iki teismo sprendimo už akių priėmimo, taip pat nesant kitų įrodymų, kad atsakovė žinojo apie jai išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį, t. y. kitą dieną po išsiuntimo per EPP (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-782-618/2022).

6.2.       Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Visgi pasak Lietuvos apeliacinio teismo, tai savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nutarties turinys neatitinka aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos bylose dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo.

7.       Ieškovė UAB „Baltic Hospitality Group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:

7.1.       Atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas vien dėl tos priežasties, kad atsakovė praleido terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, o atskirajame skunde teismo net neprašo atnaujinti praleisto termino. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą pareiškimui pateikti dėl sprendimo už akių priėmimo. Vien aplinkybė, kad atsakovė kurį laiką galimai netikrino savo e.teismas.lt paskyros (net jeigu tai būtų įrodyta) pati savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Be to, pagal teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo nepateikia svarių įrodymų, kurių pagrindu buvo terminas praleistas, proceso dalyviui neturėtų būti atnaujintas terminas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022). Atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių ar pateisinamų priežasčių termino dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimui. Be to, Atsakovė atskirajame skunde net neprašo atnaujinti praleistą terminą, todėl atsakovės atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

7.2.       Vien aplinkybė, jog teismas nesiuntė pranešimo juridinio asmens buveinės adresu, bet siuntė pranešimą per e.teismas.lt sistemą, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių. Įteikimas per e.teismas.lt sistemą yra teisėtas ir atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Pati atsakovė pripažįsta, kad ji yra EPP vartotoja. Ji, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Atsakovė, prašydama aktyvuoti jos paskyrą, turėjo nurodyti savo pavadinimą, kodą, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat ir asmens, kuriam suteikė paslaugų gavėjo administratoriaus teises. Atsakovė, kaip paslaugų gavėja, privalo prisiimti atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą (Taisyklių 10.2 punktas). Taigi atsakovė, sukurdama paskyrą LITEKO VEP posistemyje, privalėjo nurodyti savo kontaktinius duomenis, taip pat ir elektroninio pašto adresą. Pasikeitus duomenims, atsakovė privalėjo juos atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Taisyklių 9.4 punktas). Pagal teismų praktiką atsakovės neveikimas, nesinaudojimas savo paskyra LITEKO VEP posistemyje nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė neinformuota apie nagrinėjamą bylą, priimtą teismo sprendimą už akių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022).

7.3.       Atsakovė prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė, kad ji apie teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2025 m. lapkričio 3 d., „atsitiktinai“ prisijungusi prie e.teismas.lt sistemos. Atsakovė nei prašyme dėl termino atnaujinimo, nei atskirajame skunde nepaaiškino, ką reiškia „atsitiktinis“ prisijungimas prie e.teismas.lt sistemos. Tuo atveju, jeigu atsakovė prie sistemos prisijungė žinodama ar turėdama pagrindą manyti, jog ji gavo naujus dokumentus – tai atsakovė, kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, turėjo profesionaliai valdyti savo paskyrą e.teismas.lt sistemoje bei rūpintis naujų pranešimų gavimu. Atsakovė prašyme taip ir nenurodė, kas konkrečiai sąlygojo jos prisijungimą prie e.teismas.lt sistemos būtent 2025 m. lapkričio 3 dieną. Tik atsakovei tinkamai ir sąžiningai nurodžius (atskleidus) priežastis, dėl kurių ji prisijungė prie e.teismas.lt sistemos būtent tą dieną, būtų galima spręsti, ar atsakovė elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai bei ar dėl to yra pagrindas atnaujinti terminą. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad atsakovė 2025 m. spalio mėnesį (t. y. kai buvo priimtas sprendimas už akių) ypatingai aktyviai dalyvavo įvairiuose teismų procesuose, todėl ir galėjo, ir privalėjo aktyviai sekti e.teismas.lt paskyrą. Maža to, nuo 2010 metų atsakovė dalyvavo net 118 skirtingų teismo posėdžių, todėl atsakovė yra itin patyrusi teisinių procesų dalyvė, kuriai teismo procesų tvarka, procesinių dokumentų įteikimo taisyklės ir elektroninių ryšių priemonių naudojimo svarba yra puikiai žinoma ir suprantama. Tokia intensyvi atsakovės bylinėjimosi patirtis suponuoja jai kur kas aukštesnį rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartą. Atsakovė, būdama profesionali ir nuolatinė teisinių ginčų dalyvė, negali būti prilyginama teisinės patirties neturinčiam asmeniui, todėl jos teiginiai apie „netikrinamą“ e.teismas.lt paskyrą vertintini kaip nepagrįstas bandymas išvengti neigiamų procesinių pasekmių. Tai patvirtina, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių, trukdžiusių atsakovei laiku sužinoti apie priimtą sprendimą už akių, o jos subjektinis sprendimas nesidomėti bylos eiga negali būti laikomas pateisinama priežastimi atnaujinti procesą ar naikinti priimtą sprendimą. Atsakovė buvo ir tebėra aktyvi EPP vartotoja, visus procesinius dokumentus teikė ir gavo per EPP, šio būdo tinkamumo neginčijo, todėl laikytina tinkamai informuota. Aplinkybė, kad ji faktiškai nesusipažino su pristatytais dokumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą informavimą ir negali pateisinti procesinio pasyvumo.

7.4.       Jeigu atsakovė teikia atskirąjį skundą, ji taip pat privalo laikytis CPK nustatytos tvarkos bei atskirajame skunde privalėjo nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nepaisant to, atsakovė atskirajame skunde apskritai nepasisakė ir nekelia klausimo dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atskirajame skunde net nepasisako dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, byloje neturėtų būti nagrinėjamas klausimas, ar egzistuoja aplinkybės, galinčios turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Toks aplinkybių nagrinėjimas būtų atskirojo skundo ribų peržengimas. Aplinkybė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teiktų paslaugų, niekaip neleidžia daryti išvados apie teismo sprendimo už akių nepagrįstumą. Atsakovė byloje iš dalies pripažįsta ieškinį nurodydama, jog ji turi pareigą sumokėti 3 500 Eur. Nepaisant to, atsakovė minėtos sumos iki šiol nėra sumokėjusi, kas dar kartą patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir bandymą išvengti prievolių vykdymo ieškovės atžvilgiu. Jeigu, atsakovės vertinimu, ieškovė visiškai neteikė paslaugų, atsakovė privalėjo arba pateikti tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti savo vertinimą dėl ieškovės pateiktų duomenų (elektroninių laiškų), patvirtinančių teiktų paslaugų faktą 2025 m. birželio mėnesį. Bet kuriuo atveju matyti, kad ieškovė aktyviai teikė paslaugas 2025 m. birželio mėnesį, kas dar kartą patvirtina, jog ieškinys galėjo ir turėjo būti patenkintas. Vien aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su teismo sprendimu už akių ar vien tai, jog atsakovė turi kitokį požiūrį į tarp ieškovės ir atsakovės susiformavusius santykius, nereiškia, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą už akių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

10.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus duomenis – išrašus iš LITEKO viešos tvarkaraščių paieškos sistemos, išrašus iš www.rekvizitai.lt bei 2025 m. birželio 30 d. ieškovės el. laišką su priedais. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, laiko, jog ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad jos teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Teismai neabejotinai turi galimybę patys patikrinti duomenis įvairiuose registruose apie proceso dalyvius, sugeba patys vykdyti paieškas teismų informacinėje sistemoje, todėl ieškovės pateikti duomenys laikomi pertekliniais. Kartu pažymėtina, jog civilinėje byloje pakankamai surinkta rašytinių įrodymų, leidžiančių išspręsti klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygų egzistavimo. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia ieškovės pateiktų papildomų duomenų neprijungti prie nagrinėjamos bylos ir atskirajame skunde keliamus klausimus spręsti vertinant pagal jau byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis

13.       Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nebaigtinis. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

14.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą. Šioje byloje teismas siuntė atsakovei procesinius dokumentus (ieškinį, teismo pranešimą pateikti atsiliepimą į ieškinį, teismo sprendimą už akių) per EPP. Dėl to jie laikyti įteiktais kitą darbo dieną, einančią po procesinių dokumentų išsiuntimo dienos (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Atsakovė teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylą, priimtą sprendimą už akių, todėl negalėjo pateikti prašymo peržiūrėti sprendimą už akių per teismo nustatytą terminą. Nurodo, kad teismas nesiėmė jokių papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti atsakovės žinojimą apie prasidėjusi procesą – nesiuntė pranešimo ir šaukimo teismui žinomu juridinio asmens buveinės adresu, nebandė informuoti kitais CPK numatytais būdais.

15.       Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas).

16.       Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Taisyklėse, kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 punktai). Taisyklių 9.4 punkte nustatyta paslaugų vartotojui pareiga į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, ir, jiems pasikeitus, atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta paslaugų gavėjo atsakomybė už paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis.

17.       Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką aiškinant šias teisines nuostatas, asmeniui esant prisijungus prie LITEKO VEP posistemio, neatšaukus savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje ir neinicijavus paslaugų gavėjo paskyros deaktyvavimo proceso, toks procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP yra galimas. Tačiau asmuo apie jo paskyroje gautus procesinius dokumentus turi būti tinkamai informuotas, t. y. Aprašo 22 punktas ir Taisyklių 32 punktas nustato, kad apie adresato LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus procesinius dokumentus proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, kad negavo elektroniniu paštu pranešimo apie jos LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus procesinius dokumentus. Teigdama, kad teismas neįvykdė pareigos tinkamai informuoti proceso dalyvį (šiuo atveju atsakovę) apie užvestą bylą, atsakovė tik deklaratyviai nurodo, jog neturi pareigos nuolat tikrinti savo paskyros ir apie užvestą bylą teisme nieko nežinojo, procesinius dokumentus pamatė atsitiktinai prisijungusi prie EPP.

18.       Teismas, spręsdamas, aktyvi byloje dalyvaujančio asmens paskyra LITEKO VEP posistemyje ar ne, turi nustatyti: 1) atšaukė jis savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje, pateikdamas bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą, ir teismas šį prašymą tenkino arba 2) deaktyvavo savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Šiuo atveju atsakovė neginčija, kad procesinius dokumentus ji gavo per savo EPP paskyrą ir nenurodo aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog teismas netinkamai vykdė pareigą informuoti atsakovę apie gautą ieškovės ieškinį teisme ar priimtą sprendimą už akių. Atsakovė atskirajame skunde tiesiog nurodo, kad kurį laiką nebuvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio, todėl apie priimtą sprendimą už akių nieko nežinojo.

19.       Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, esančių LITEKO VEP paskyroje, netikrinimas sukelia byloje dalyvaujančiam asmeniui tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje. Taigi atsakovė, turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo per EPP ypatybė ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP paskyrą, bet į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje. Atsakovė nepateikė duomenų, kad pranešimo elektroniniu paštu negavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį, teismo sprendimas už akių) įteikti atsakovei tinkamai (CPK 122 straipsnio 2 dalis, 1751 straipsnio 10 dalis), todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareigos siųsti atsakovei procesinius dokumentus kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji neperžiūrėjo procesinių dokumentų EPP, nepatvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai jai neįteikti ar įteikti netinkamai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie atsakovę nustatė, kad atsakovė dalyvauja įvairiuose teismų procesuose tiek kaip pareiškėja, tiek kaip atsakovė ar skolininkė ir procesiniai dokumentai jai įteikiami per EPP sistemą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovei neabejotinai yra žinomos tiek procesinių dokumentų pateikimo teismui, tiek jų gavimo taisyklės, o aktyvios LITEKO VEP paskyros netikrinimas šiuo atveju laikomas dideliu aplaidumu ir neatsakingumu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių ar kad teismo sprendimas už akių įteiktas atsakovei netinkamai.

Dėl pagrindų peržiūrėti sprendimą už akių egzistavimo

20.       Nagrinėjamu atveju atsakovė atskirajame skunde iš esmės kvestionuoja teismo procesinių dokumentų įteikimo būdą, tačiau visiškai nepasisako dėl pagrindų peržiūrėti sprendimą už akių egzistavimo. Tačiau kadangi apeliacine tvarka yra peržiūrima pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o atskirajame skunde atsakovė prašo tenkinti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų egzistavimo.

21.       CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti du atskiri pagrindai panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors šie CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas.

22.       Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, o atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Sprendimui už akių peržiūrėti reikšmingos dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kita vertus, vien teismo sprendimo nepagrįstumas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

23.       Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Šiuo konkrečiu atveju sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, jog atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko teisingą procesinių dokumentų įteikimo būdą ir tinkamai juos įteikė atsakovei. Ieškovės UAB „Baltic Hospitality Group“ ieškinys atsakovei UAB ,,Auksinės kopos“ dėl skolos priteisimo buvo tinkamai įteiktas 2025 m. rugsėjo 22 d. Nepaisant to, atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, 2025 m. spalio 9 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2025 m. lapkričio 4 d. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad atsakovė neprašė atnaujinti praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kartu su pareiškimu atsakovė pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą bei prašė priimti jos pareiškimą.

24.       Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 28 punktas). Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė nei vieno papildomo įrodymo, nepateikė duomenų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovė 2025 m. birželio mėnesį jokių paslaugų atsakovei nesuteikė, o ir gegužės mėnesį teikė paslaugas tik iš dalies. Šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė, kodėl laiko pagrįstą tik ieškovės reikalavimą dėl 3 500 Eur skolos, o kitoje dalyje ieškinys nepagrįstas. Atsakovė argumentuoja, kad ieškovė pateikė teismui tik dalinę informaciją, iš kurios teismas negalėjo objektyviai įvertinti situacijos, vertindamas tik dalį duomenų, susijusių su ginču, todėl priėmė neteisingą sprendimą už akių. Tačiau tuo pačiu atsakovė į bylą nepateikė jokių naujų ar trūkstamų duomenų, kurie leistų suabejoti ieškovės reikalavimų pagrįstumu. Primintina, kad asmuo, prašantis peržiūrėti sprendimą už akių kartu su prašymu turi pateikti visus jo turimus įrodymus, nurodyti žinomas aplinkybes, kurie leistų suabejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei sudarytų nuomonę, jog sprendimas už akių šiuo atveju negalėjo būti priimtas dėl prieštaringų duomenų egzistavimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025 33–34 punktus).

26.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių dokumentų, kuriais patvirtintų, jog birželio mėn. buvo teikiamos paslaugos pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Priešingai - nepateiktas nei vienas paslaugų teikimo aktas ar pasirašyta PVM sąskaita faktūra, o iš pretenzijos aiškiai matyti, kad paslaugos jau nuo pat gegužės mėn. buvo teikiamos tik iš dalies. Paaiškina, kad remiantis atsakovės turimais duomenimis, atsakovės mokėtina suma ieškovei sudaro 3 500 Eur plius PVM. Ieškovė neturi reikalavimo tokiai sumai, kuria nurodė ieškinyje. Tokiu būdu, iš atsakovės nepagrįstai priteista 21 780 Eur suma. Atsakovės vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

27.       Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad ieškovė 2025 m. birželio mėn. vykdė pavestas užduotis ir teikė paslaugas atsakovei. Teismas nurodė, jog paslaugų teikimą patvirtina šie įrodymai: 2025 m. birželio 6 d. ieškovė tikslino informaciją apie atsakovės taikomas akcijas; ieškovė dalyvavo atsakovės taikomų akcijų korekcijose ir teikė rekomendacijas bei pasiūlymus; 2025 m. birželio 6 d. ieškovė tiesiogiai bendravo su partneriais dėl atsakovei teikiamų marketingo paslaugų; 2025 m. birželio 6 d. ieškovė tikslino informaciją apie atsakovės veikloje taikomas akcijas; 2025 m. birželio 9 d. ieškovė dalyvavo derinant ir koreguojant informaciją apie atsakovės taikomas marketingo akcijas; 2025 m. birželio 16 d. ieškovė rinko informaciją apie technines problemas, CV Market duomenų bazės ypatybes, teikė rekomendacijas dėl trūkstamų pozicijų užpildymo, planavo atsakovės viešbučio užimtumą Joninių metu, taip pat teikė pasiūlymus dėl marketingo gerinimo ir akcijų taikymo; 2025 m. birželio 17 d. ieškovė planavo atsakovės viešbučio užimtumą Joninių laikotarpiu, rinko informaciją apie atsakovės sutartį su UAB „Prike Lietuva“ bei duomenis apie viešbučio atitiktį priešgaisrinės saugos reikalavimams; 2025 m. birželio 25 d. ieškovė tikslinosi duomenis apie atsakovės finansinius rezultatus. Taigi, šios aplinkybės atskleidžia, kad ieškovė nuosekliai vykdė jai pavestas funkcijas ir aktyviai teikė paslaugas atsakovei visą 2025 m. birželio mėnesį. Tuo tarpu atsakovė savo teiginiams pagrįsti apie ieškovės neteiktas paslaugas nurodytu laikotarpiu, įrodymų nepateikia, todėl jos nurodomos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo laikomos deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais. Atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2025 m. spalio 9 d. sprendimą už akių. Todėl konstatuotina, jog neegzistuoja ir antroji sąlyga, sudaranti pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių.

28.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsisakydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo už akių panaikinimą. Atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1 815 Eur išlaidų už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė: 2026 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. K1900 bei 2026 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 1 815 Eur sumokėjimą.

31.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei UAB „Baltic Hospitality Group“ iš apeliantės UAB „Auksinės kopos“ priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme 1 815 Eur sumai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“, juridinio asmens kodas 252550150, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Hospitality Group“, juridinio asmens kodas 300578377, naudai 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                               Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė