Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-928/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37596-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.

 (S)

        

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei, Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,

nuteistųjų V. B., R. S. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. M. ir L. O. M. atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. M. ir L. O. M. atstovo advokato Manto Šriupšos, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovės advokatės Inesos Arbočienės apeliacinius skundus dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant V. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų L. O. M. ir V. M..

R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant R. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiųjų L. O. M. ir V. M..

Iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 1 948,10 Eur nukentėjusiosios L. O. M. naudai turtinei žalai atlyginti ir 3 680,56 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai L. O. M. priteista 18 000 Eur dydžio neturtinė žala, nukentėjusiajam V. M. – 12 000 Eur dydžio neturtinė žala.

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendis pakeistas.

V. B. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad jis pažeidė Skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 114, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 5 punkto, numatančio, kad „pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto darbo vietoje yra šie: 5.1. sunkių ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas-padėti transportuoti ligonius greitosios medicinos pagalbos vairuotojui-sanitarui, o esant reikalui kviesti į pagalbą aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą“, reikalavimus.

R. S. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad jis pažeidė Skubios medicinos pagalbos automobilio vairuotojo – sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 113, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės 2014 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 38, II-os dalies „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ 9 punkto, numatančio, kad „greitosios medicinos pagalbos automobilių vairuotojo–sanitaro sveikatai ir gyvybei gali turėti įtakos tokie profesinės rizikos veiksniai: 9.1. ligonių kėlimas ir nešimas neštuvais. Dėl didelio svorio galimas nugaros sužeidimas-ligonius transportuoti padedant skubios medicinos pagalbos slaugos specialistui, o esant per dideliam svoriui į pagalbą kviesti aplinkinius žmones, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą; 10 p. „Kad išvengti minėtų pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikio ar bent sumažinti jo tikimybę, reikalingos atitinkamos organizacinės, techninės ir atsargumo priemonės“, reikalavimus.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios L. O. M. naudai iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 1 948,10 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 10 ct) turtinei žalai atlyginti – ir priteista nukentėjusiajai L. O. M. 1 948,10 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) turtinės žalos iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 3 680,56 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų 97 ct) turtinei žalai atlyginti – ir priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 3 680,56 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 56 ct) iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato Manto Šriupšos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmestas, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės advokatės Inesos Arbočienės prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu V. B. ir A. S. nuteisti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę R. M., t. y. pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles, neštuvų naudojimosi instrukciją, dėl to R. M., būdamas fiksuotas prie neštuvų, trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą ir dėl patirtos galvos smegenų traumos mirė.

II.        Teismų sprendimų esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu be kita ko, byloje išspręstas pareikštų civilinių ieškinių klausimas, iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 1 948,10 Eur nukentėjusiosios L. O. M. naudai turtinei žalai atlyginti ir 3 680,56 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai L. O. M. priteista 18 000 Eur dydžio neturtinė žala, nukentėjusiajam V. M. – 12 000 Eur dydžio neturtinė žala. Teismas nurodė, kad turtinę žalą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, todėl ji priteistina iš darbdavio – VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro. Taip pat atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įvertino tai, kad tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro ir draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas sveikatos priežiūros įstaigos civilines atsakomybes už pacientams padarytą žalą privalomasis draudimas, galiojęs nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras buvo apdraustas civiline atsakomybe už pacientams padarytą žalą draudimo galiojimu metu, įvykus vienam draudiminiam įvykiui – 30 000 eurų sumai. Kadangi nuostoliai tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems L. O. M. ir V. M.) dėl kaltinamųjų R. S. ir V. B. veiksmų dėl ko mirė R. M., įvykis įvyko galiojant sutartyje numatytai draudimo apsaugai ir draudimo teritorijoje, padarė išvadą, jog įrodžius, kad už kaltinamųjų veiksmus atsako jų darbdavys VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnis), kurio civilinė atsakomybė apdrausta minėta draudimo sutartimi, pagal pareikštus ieškinius sutartyje numatytos draudimo sumos ribose turi atsakyti draudikas - ADB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiųjų patirtą neturinę žalą (L.O. M. – 18 000 Eur, V. M. – 12 000 Eur ) priteisė iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“.

3.       Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai L. O. M. ir civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai iš civilinės atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteistas turtinės žalos atlyginimas, priteisiant šios žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad už nuteistųjų veiksmais padarytą žalą yra atsakinga jų darbdavė – VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras, o įvykio metu ši įstaiga su ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

4.1.                      Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras yra nuteistųjų darbdavė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras buvo sudariusi draudimo sutartį su ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sutartyje nustatyta draudimo suma – 30 000 Eur, o pirmosios instancijos teismas visą šią sumą priteisė nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepakeisdamas tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, neturėjo pagrindo priteisti iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ didesnės sumos nei nustatyta draudimo suma. Atkreipė dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turtinės žalos atlyginimą priteisti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, o neturtinės žalos atlyginimą – iš ADB „(duomenys neskelbtini)“, nors VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės apeliaciniu skundu šis klausimas buvo keliamas ir jis nelaikytinas neesminiu apeliacinio skundo argumentu, į kurį nereikėtų atsakyti.

4.2.                      Pažymėjo, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-172/2013, e3K-3-481-421/2017, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-942/2022). Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalis). Nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-288/2010, 2K-86/2012).‏‏‎

4.3.                      Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai nenurodydamas, kodėl turtinės žalos atlyginimą priteisia iš ADB „(duomenys neskelbtini)“, taip viršijant draudimo sutartyje nurodytą 30 000 Eur sumą, neaptardamas šios sutarties turinio ir nesilaikydamas imperatyvių teisės aktų nuostatų, kuriose aiškiai nurodyti draudiko (ADB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojimai draudėjui (VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui), be kita ko, nepasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš skirtingų civilinių atsakovų, padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

4.4.                      Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, turi patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo, įvertinti VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutarties turinį, tinkamai motyvuoti daromas išvadas.

 

III.        Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

5.       Nuteistųjų R. S. ir V. B. apeliaciniuose skunduose buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Visgi apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis šioje dalyje paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kasacine tvarka šie klausimai nebuvo skundžiami, dėl ko laikytina, jog ši nuosprendžio dalis yra įsiteisėjusi. 

6.       Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. M. ir L. O. M. atstovas advokatas Mantas Šriupša apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendį ir dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo priimti naują sprendimą – civilinių ieškovų L. O. M. ir V. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai; iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, įmonės kodas 191045561, ir teismui nustačius, kad tinkamu atsakovu byloje yra ir draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Group“ – civilinės ieškovės L. O. M. naudai priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, įmonės kodas 191045561, ir teismui nustačius, kad tinkamu atsakovu byloje yra ir draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Group“ – civilinio ieškovo V. M. naudai priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš civilinių atsakovų V. B. ir R. S. civilinių ieškovų L. O. M. ir V. M. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

6.1.                      Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu ir mano, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, klausimą išsprendė paviršutiniškai, neturtinę žalą sumažino iš esmės dėl to, jog visgi padaryta ne tyčinė, o neatsargi veika, pernelyg neįsigilino į kaltinamųjų padarytos neatsargios veikos sukeltas pasekmes nukentėjusiesiems, nevertino jų stipraus ryšio bei artimo bendravimo, neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, kurioje už BK 132 straipsnio 3 dalyje padarytą neatsargų nusikaltimą priteistina kur kas didesnio dydžio neturtinė žala.

6.2.                      Apeliantas nurodo, kad įvertinus tai, jog tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC GMP ir darbuotojų R. S. bei V. B. yra sudarytos darbo sutartys, kurių pagrindu veikiama VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre tvarka, darbuotojai turėjo būti supažindinti su darbo funkcijoms keliamais reikalavimais, turėjo būti laikomasi visų įmanomų taisyklių, o žala buvo padaryta būtent V. B. ir R. S. darbo metu, mano, jog yra pagrindas taikyti CK 6.264 straipsnį (darbdavio netiesioginę atsakomybę).

6.3.                      Skunde pažymėjo, kad darbdavio draudikas – draudimo įmonė „Interrisk Insurance group“, su kuria VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC GMP sudarė vadovų ir vadovaujančių asmenų atsakomybės draudimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą – polisą, patvirtino bendrąsias civilinės atsakomybės draudimo taisykles, draudimo sutartį ir draudimo polisą (vėliau draudimo bendrovės „Interrisk Insurance group“ įsipareigojimus perėmė draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Group“). Draudimo bendrovė atsiliepime buvo nurodžiusi, jog šis įvykis neįeina į draudiminių įvykių sąrašą, kadangi draudiminiu įvykiu nelaikomas kūno sužalojimas, šį traktuojant ne tik kaip fizinio kūno sužalojimą, bet ir kaip patirtus dvasinius išgyvenimus. Iš draudimo poliso matyti, kad bendras atsakomybės limitas kiekvienam konkrečiam atvejui – 50 000 Eur. Nukentėjusieji prašo priteisti po 100 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam, kas reiškia, jog reikalavimas viršija draudimo bendrovės numatytą draudimo išmokos apsaugos ribą, todėl teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą ir nustatydamas, kad draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Group“ tinkamas atsakovas byloje, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras kartu su draudimo bendrove turėtų atsakyti subsidiariai.

6.4.                      Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog 2018 m. liepos 29 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) GMP ekipažas – V. B. ir R. S. turėjo pareigą su pacientu elgtis atsakingai, rūpestingai ir gabenant ligonį su specialiais neštuvais nuo namų iki GMP automobilio dviese, vadovautis pareigybės aprašyme, instrukcijose numatytomis taisyklėmis, tačiau jie nesilaikė specialiųjų saugos reikalavimų ir taisyklių. Mano, jog byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Tokiu būdu po R. M. neatsargiu būdu sukeltos mirties, be sutuoktinio liko L. O. M., o be tėvo liko sūnus V. M.. Tiek R. M. sutuoktinė, tiek sūnus patyrė itin sunkius išgyvenimas, kadangi R. M. mirė ne savalaike mirtimi, o būtent dėl skubiosios medicinos pagalbos darbuotojų kaltės, kas nukentėjusiuosius smarkiai sukrėtė, šių gyvenimas po nelaimės iš esmės pasikeitė neigiama linkme. L. O. M. yra virš 80 metų, dėl patirto streso po vyro mirties tikimybė susirgti sunkia liga akivaizdžiai padidėjo. Šiuo atveju prašo teismo įvertinti nukentėjusiosios amžių ir jos galimybę ateityje sukurti tokius santykius, kokius turėjo, o būtent – L. O. M. jos su sutuoktiniu R. M. santykių nutrūkimas yra labai skaudi pasekmė ir jų atstatymo pilna apimtimi galimybė yra mažai tikėtina. Įvertinus aukščiau pateiktus nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus, ryšį su mirusiuoju, ateities perspektyvas dar kartą sukurti santuoką, kategoriškai nesutinka su teismo pozicija, jog šie L. O. M. išgyvenimai verti 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po R. M. mirties jo sūnus V. M. tapo liūdnas, uždaras, tėvo netektį stipriai išgyvena iki šiol, prastai miega, pablogėjo jo fizinė ir psichinė sveikata. Įvertinus tai, jog jei ne GMP specialistų apmaudi, aplaidi ir neatidi klaida, V. M., tikėtina, iki šiol būtų turėjęs tėvą. Kas reiškia, jog V. M. prarado bet kokią galimybę dar kartą pamatyti savo tėvą ir kurti dar glaudesnį ryšį su juo. Kategoriškai nesutinkama su teismo pozicija, jog šie V. M. patirti dvasiniai išgyvenimai verti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6.5.                      Atkreipė dėmesį, kad kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, turi būti ištirtas asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius. Prašo atkreipti dėmesį, kad L.O. M. su mirusiu sutuoktiniu buvo susituokusi daugelį metų, užaugino vienintelį sūnų V. M., po sutuoktinio netekties nebepasitiki greitosios medicinos pagalba, turi baimę juos išsikviesti, ją kamuoja stresas, nerimas, stiprūs miego sutrikimai, nuolatinis galvojimas apie prarastą žmogų, kas atsiliepiam nervų sistemai, o jai nusilpus nesunkiai prarandama imuninė organizmo apsauga, didėja tikimybė susirgti sunkiomis ligomis. Mano, jog teismas turėtų įvertinti, jog mirtis buvo netikėta, o ją sąlygojo būtent medicinos darbuotojų aplaidūs ir atidumo stokojantys veiksmai.

6.6.                      Skunde prašo vadovautis teismų precedentais sukurtais kitose bylose, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, kurioje viso nukentėjusiesiems buvo priteista 196 875,42 Eur neturtinė žala netekus artimojo – sūnaus, brolio dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltės netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, kurioje nutarta priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sutuoktinei dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo jos vyrui ir dėl to įvykusios jo mirties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. 2K-67-942/2022 teismas iš civilinės atsakovės – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų priteisė mirusiosios sūnui 30 000 Eur neturtinės žalos, o kitam nukentėjusiajam net 60 000 Eur.

7.       Kaip matyti, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovė advokatė Inesa Arbočienė apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2022 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nuosprendį; ieškovų ieškinį atmesti.

7.1.                      Didžioji dalis skundo argumentų nukreipti į tai, kad V. B. ir R. S. veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, dėl ko, jų nuomone, pareikšti civiliniai ieškiniai apskritai turėtų būti atmesti. Teigia, jog priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų veikos ir kilusių pasekmių yra atsitiktinis. Visi apklausti ekspertai teikdami paaiškinimus patvirtino, kad kito asmens atžvilgiu jo patirta trauma nebūtų sukėlusi mirties. Taigi, R. M. mirtį lėmė individualios itin specifinės jo savybės, kurių kaltinamieji negalėjo numatyti ar įtakoti. Priežastinis ryšys yra toks santykis tarp veikos ir padarinių, kai veika su iš vidaus jai būdingu dėsningumu sukelia nusikalstamą rezultatą. Šiuo atveju nustatytos konkrečios bylos aplinkybės, kurios pagrįstos specialiųjų medicinos duomenų analize, neleidžia teismui be jokių abejonių iš visų reiškinių, kurie vyko nukentėjusiojo organizme, nustatyti, kad būtent vien tik kaltinamųjų veika be jokių abejonių, objektyviai ir dėsningai nulėmė nukentėjusiojo mirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byla Nr. 2K-118-489/2019).

7.2.                      Skundo autorė nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės dėl asmeninių nukentėjusiojo R. M. savybių yra itin reikšmingos vertinant neturtinės žalos dydį, tačiau teismo sprendime nebuvo pakankamai atskleistos. Individualios paciento R. M. amžiaus ir sveikatos savybės bei civilinio atsakovo teisinis statusas (VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC yra viešas paslaugas teikianti įstaiga) taip pat yra reikšmingi kriterijai, kurie nebuvo įvertinti tinkamai. Be to, remiantis ginčo byloje esančioje ekspertų Išvadoje Nr. 17 yra labai aiškiai pasisakyta, kad kitas asmuo, neturintis R. M. konstatuotų patologijų, tačiau patyręs analogišką kaip R. M. galvos traumą, nebūtų miręs. Tokie teiginiai patvirtina atsakovo argumentus, jog ginčo byloje spręstina apie žalos atlyginimą reglamentuojančias normas, susijusias ne su mirties atveju, o dėl sužalojimo. Ieškovai nepatenka į asmenų, kuriems atlyginama neturtinė žala dėl sutuoktinio ar/ ir tėvo sveikatos sutrikdymo ir tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą ieškinį atmesti.

7.3.                      Skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.254 straipsnis numato, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Teismui vis dėlto nustačius atlygintinos žalos dydį atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC privalo atlyginti tik tą ieškovų patirtos neturtinės žalos dalį, kurios nepadengia teismo sprendimu ieškovams priteistos draudimo išmokos (LAT nutartis Nr. 3K-3-217-690/2018). Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras savo tiek bendrąją civilinę atsakomybę, tiek civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą yra apdraudusi draudimo kompanijoje ADB „(duomenys neskelbtini)“.

7.4.                      Apelianto nuomone, teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl turtinė žala priteista iš atsakovo (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, neturtinė – iš draudimo bendrovės. Teismui pateikta draudimo sutartis patvirtina, kad draudimo bendrovė atlygina ir turtinę, ir neturtinę žalą, todėl sprendimas dalyje dėl žalos priteisimo tiek nukentėjusiųjų tiek ligonių kasų atžvilgiu yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. 

8.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėja advokatė Aušra Ručienė pritarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytiems motyvams, akcentavo, jog iš nuteistųjų žala negali būti priteisiama, o iš ko ji turėtų būti priteisiama paliko spręsti teismo nuožiūrai. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas Mantas Šriupša nurodė, jog nukentėjusiųjų civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, šio klausimo kasacine tvarka jie neskundė, o iš ko ją priteisti palieka spręsti teismo nuožiūrai. Civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė advokatė Inesa Arbočienė prašė civilinio ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies, ieškovams priteisiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą draudimo sumos ribose, atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusieji nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos civiliniam ieškiniui pareikšti. Prokurorė prašė palikti apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą civilinio ieškinio dalį.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. M. ir L. O. M. atstovo advokato Manto Šriupšos, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovės advokatės Inesos Arbočienės apeliaciniai skundai dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo atmestini. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. 

9.       Visų pirma, svarbu pabrėžti tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi gražino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo, konstatuojant, jog pakartotinai turėtų būti patikrinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo, įvertinant VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutarties turinį, tinkamai motyvuojant daromas išvadas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio būtina įvertinti proceso šalių pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios susijusios išimtinai tik su civilinių ieškinių išsprendimo klausimais.

10.       Kaip jau minėta, nuteistųjų R. S. ir V. B. apeliaciniuose skunduose buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Visgi apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis šioje dalyje paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kasacine tvarka šie klausimai nebuvo skundžiami, dėl ko laikytina, jog ši nuosprendžio dalis yra įsiteisėjusi ir nekvestionuotina. Tuo tarpu iš naujo vertintinas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovės advokatės I. Arbočienės apeliacinis skundas, kiek tai susiję su byloje pareikštų civilinių ieškinių priteisimo klausimais iš konkrečiai pasirinktų subjektų ir tokio sprendimo tinkamu motyvavimu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atitinkamai turi pagrindą pasisakyti ir dėl nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų V. M. ir L. O. M. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinio skundo argumentų, kuriais prašoma didinti priteistos neturtinės žalos dydžius. Būtent šiais aspektais šioje nutartyje ir pasisakytina.

Dėl teisės pareikšti civilinį ieškinį, turtinės ir neturtinės žalos dydžių nustatymo

11.       BPK 109 straipsnis aiškiai reglamentuoja, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

12.       Nors civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovė advokatė Inesa Arbočienė apeliuoja į tai, kad nukentėjusieji nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos civiliniam ieškiniui pareikšti, tačiau aukštesnės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo nuosprendyje dėstomiems argumentams sutinka, kad civilinis ieškinys šioje byloje turi būti nagrinėjamas.

13.       Sutiktina, kad bylai aktualios redakcijos (galiojusios įvykio metu) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Visgi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną bei BPK nuostatas (BPK 110-111 straipsniai, 44 straipsnio 10 punktas, 45 straipsnis), teismas privalo būti pakankamai, neperžengdamas įstatyme nurodytų ribų, aktyvus spręsdamas baudžiamajame procese civilinio ieškinio klausimus. Taigi, nors nukentėjusieji ir nesikreipė į privalomą ikiteisminę instituciją ginčams dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismas siekdamas užtikrinti nukentėjusiųjų teisę gauti pinginę kompensaciją dėl kaltinamųjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos, sukėlusią artimo žmogaus mirtį, negali apriboti pastarųjų teisės į teisingą, sušvelninančią negatyvius padarinius žalos atlyginimą už patirtus išgyvenimus ir praradimus. Juolab, negali apriboti pastariesiems galimybę apskritai gauti tinkamą patirtos žalos atlyginimą ypatingai, įvertinus tai, kad nustatyta ikiteisminė žalos nagrinėjimo tvarka buvo panaikinta 2023 m. sausio 1 d. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovės advokatės Inesos Arbočienės argumentai šiuo klausimu atmestini.

14.       Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nukentėjusieji L. O. M. ir V. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydami priteisti iš civilinio atsakovo VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: nukentėjusiosios L. O. M. naudai priteisti 1 948,10 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. M. naudai priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Be to, Kauno teritorinė ligonių kasa taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3 680,56 Eur turtinei žalai atlyginti už paciento R. M. gydymą LSMU ligoninės Kauno klinikose ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų. Būtent šie civiliniai ieškiniai ir buvo sprendžiami nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

15.       Byloje nustatytos, apeliacine tvarka patikrintos bei įrodytomis pripažintos jau šiuo metu nekvestionuojamos aplinkybės, jog R. S. ir V. B. pagrįstai pripažinti kaltais, padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl neatsargumo netinkamai atlikę savo pareigas, pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, transportuodami neštuvais asmenį, neužtikrino jo saugumo ir pastarasis būdamas fiksuotas prie neštuvų, dešine puse trenkėsi į asfaltuotą kelio dangą, taip patirdamas galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po voratinkliniu dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma, dėl patirtos galvos smegenų traumos 2018 m. rugpjūčio 4 d. R. M. mirė, tokiu būdu padarydami nukentėjusiesiems L. O. M. ir V. M. didelę žalą.

16.       Pritartina apylinkės teismo dėstomai pozicijai, jog tarp neatsargių kaltinamųjų R. S. ir V. B. veiksmų (specialiųjų elgesio saugumo taisyklių ir neštuvų naudojimosi instrukcijos pažeidimų) ir atsiradusių padarinių (žalos) (R. M. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo pripažinti, jog priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų veikos ir kilusių pasekmių yra atsitiktinis, kaip to norėtų VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovė. Neabejotinai nustatyta ir tai, kad V. B. ir R. S. įvykio metu, kai buvo padaryta žala, dirbo, t. y. eidami savo darbines pareigas atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu; abu jie dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, t. y. su VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centru juos siejo darbo santykiai. Tokiu būdu konstatuotina, kad egzistuoja visos – tiek bendrosios (būdingos civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais atvejams), tiek specialiosios (būdingos tik darbdavio atsakomybės kilimo aptariamu pagrindu atvejams) – sąlygos kilti VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį.

17.       Kaip matyti, byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiajai L. O. M. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, tai yra laidojimo ir su tuo susijusių išlaidų dydis 1948,10 Eur yra paremtas nukentėjusiosios paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, jis yra realus ir pagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo patenkino visiškai. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino ir Kauno teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 3680,56 Eur turtinės žalos atlyginimo už paciento R. M. gydymą LSMU ligoninės Kauno klinikose ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų, nes jis taip pat pagrįstas pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija nesutikti su teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais duomenimis, neturi teisinio pagrindo.

18.       Tuo tarpu iš nukentėjusiųjų civilinių ieškinių matyti, kad jie patirtos neturtinės žalos dydį buvo įvertinę po 100 000 Eur, tačiau apylinkės teismas priteisė L. O. M. 18 000 Eur, o V. M. – 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinkama su tokiu priteistos neturtinės žalos dydžiu. Visgi, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, kad nustatyti neturtinės žalos dydžiai užtikrina tiek civilinių atsakovų, tiek ir civilinių ieškovų interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatuotina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas išspręstas tinkamai, nepažeidžiant nei teisės normų, nei teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

19.       CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga. Tad ir nukentėjusiųjų atstovo skunde nurodyta teismų praktika negali būti laikoma analogija nagrinėjamai bylai.

20.       Nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, priešingai nei mano nukentėjusiųjų atstovas, bei civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė, buvo įvertintos visos šiam klausimui aktualios aplinkybės, kurios atitinkamai buvo individualizuotos kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu. Visiškai pagrįstai įvertinta tai, jog žala padaryta dėl neatsargumo - dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kurio žmogus neteko gyvybės, o už kaltinamųjų V. B. ir R. S. veiksmais padarytą žalą yra atsakingas jų darbdavys – VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai atsižvelgta į sutuoktinės L. O. M. patirtas fizines, bei dvasines kančias netekus artimo vyro, su kuriuo siejo glaudūs ryšiai, į jos amžių ir galimybę atkurti ateityje tokius pat santykius, sveikatos pablogėjimą, patirtą stresą. Taip pat įvertinti ir sūnaus emociniai išgyvenimai staiga netekus tėvo, artimų jų tarpusavio ryšių, dėl netekties sutrikusios sveikatos būklės, kamuojamos blogos nuotaikos, streso. Sutiktina, jog neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai, kadangi sukeltos pasekmės yra negrįžtamos.

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų paisymo, taip pat vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir abiem nukentėjusiesiems nustatė individualizuotą atlygintiną neturtinės žalos dydį.

22.       Nei nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentai, nei civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės nuogąstavimai dėl jų nuomone netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos dydžių, tai yra nukentėjusiajai (žmonai) L. O. M. 18 000 Eur, o nukentėjusiajam (sūnui) V. M. – 12 000 Eur. Šioje dalyje apeliaciniai skundai dėl netinkamo neturtinės žalos individualizavimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos paskirstymo ją atlyginti konkretiems subjektams

23.       CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (palyginti su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-628/2020). Tokie atvejai yra įvardijami kaip netiesioginės atsakomybės taikymo atvejis dėl asmeniui padarytos žalos. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-1073/2021).

24.       Byloje nustatyta, kad tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (draudėjos) ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ (draudikės) buvo sudaryta sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis, kuri galiojo nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Šia sutartimi buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė už pacientui padarytą žalą, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo ir (ar) draudėjo darbuotojų veiksmų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kiekvienam draudžiamajam įvykiui nustatyta 30 000 Eur suma (4 t., b. l. 31–33). Sutartis buvo pasirašyta galiojant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6 patvirtintam Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašui ir jo priedui – Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklėms (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), kurie neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomasis draudimas buvo vykdomas laikantis šių taisyklių (Aprašo 1 punktas). Minėtų taisyklių 7 punkte apibrėžta, kad žala – nukentėjusiojo trečiojo asmens turtiniai nuostoliai, susiję su žala paciento sveikatai ir (ar) gyvybei, taip pat negautos pajamos, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi padaryta žala paciento sveikatai ir (ar) gyvybei (mirtis, neįgalumas, sveikatos sutrikimas), kurią pacientui sukėlė draudėjo ir (ar) draudėjo darbuotojų neteisėti (kalti) veiksmai (veikimas, neveikimas), taip pat neturtinė žala. Taigi sutartyje nurodoma žala apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, šioje byloje to niekas neginčija.

25.       Tuo tarpu aktualiu laikotarpiu draudimo sutartis su ,,Interrisk Insurance group“, kurios įsipareigojimus yra perėmusi AAS „BTA Baltic Insurance Company“, buvo sudaryta dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC vadovo ir vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės. Kadangi šioje byloje nuteistieji nėra vadovaujantys asmenys, jiems draudimo apsauga pagal su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudarytą draudimo sutartį nėra taikoma.

26.       Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje, o 27 dalyje apibrėžta draudimo suma, t. y. draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus. Išimtis iš šios bendros taisyklės yra nustatyta CK 6.1013 straipsnyje (pareiga imtis priemonių žalai sumažinti), ji nagrinėjamoje situacijoje nebuvo taikyta.

27.       Draudimo sutarties tikslas – apsaugoti asmens turtinius interesus žalos atsiradimo atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Remiantis nurodyta draudimo sutarties apibrėžtimi, draudėjas už draudikui mokamą draudimo įmoką gauna draudimo apsaugą – draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-172/2013, e3K-3-481-421/2017, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-942/2022). Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-288/2010, 2K-86/2012).‏‏‎

28.       Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras yra nuteistųjų darbdavė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras buvo sudariusi draudimo sutartį su ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sutartyje nustatyta draudimo suma – 30 000 Eur, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visą šią sumą priteisė nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai, o turtinę žalą atlyginti nurodė VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui, tačiau tokio savo sprendimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš skirtingų civilinių atsakovų iš esmės nemotyvavo. 

29.       Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra abejonių, jog dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų (nusikalstamų) draudėjo (VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro), darbuotojų veiksmų, visų pirma tiek už patirtą turtinę, tiek ir neturtinę žalą yra atsakingas, neviršijant draudimo sutartyje numatytos sumos, draudikas – šiuo atveju ADB „(duomenys neskelbtini)“(CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.291 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Analizuojamu atveju VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje turtinės ir neturtinės žalos paskirstymo ją atlyginti skirtingiems civiliniams atsakovams tinkamai nemotyvavo, savo išvadų nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

30.       Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, jog patirta turtinė žala dėl neteisėtų (nusikalstamų) VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų veiksmų viso sudaro 5628,66 Eur, o neturtinė žala įvertinta 30 000 Eur. Tuo tarpu sutartyje nustatyta atlygintina draudimo suma sudaro 30 000 Eur, kuri apima tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, tad akivaizdu, jog sutartyje sulygtos sumos nepakanka civilinių ieškinių priteisimui vien tik iš draudimo bendrovės. Tokiu atveju, vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, konkrečiai CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, faktinės žalos dydžio skirtumą privalo atlyginti apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, tai yra VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras.

31.       Aukštesnės instancijos teismas, šiuo atveju įvertinęs turtinės ir neturtinės žalos dydžius juos gretinant su draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma sprendžia, kad pirmiausiai visgi priteistina patirta turtinė žala, kurios visiškai pakanka draudimo sutarties apimtyje nustatytam žalos atlyginimui. Taigi, iš ADB „(duomenys neskelbtini)“, priteistina nukentėjusiosios L. O. M. naudai 1948,10 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 10 ct) turtinei žalai atlyginti, o Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 3680,56 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų 56 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusi draudimo sutarties apimtyje suma, kurią vis dar gali atlyginti draudimo bendrovė neviršydama sutartyje sulygtos sumos sudaro 24371,34 Eur, kuri atitinkamai turi būti paskirstyta neturtinės žalos atlyginimui byloje, o jos nepakakus likutis priteistinas iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro. Nagrinėjamu atveju byloje yra du nukentėjusieji, todėl abiejų asmenų interesų pusiausvyra priteisiant jau nustatytus neturtinės žalos dydžius iš atitinkamų subjektų turi būti išlaikoma kiek įmanoma panašesnė, tad ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimas jiems taip pat skirstytinas proporcingai, tiek iš draudiko, tiek nepakakus draudimo sumos iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu priteisti neviršijant draudimo sutartyje numatytos sumos iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai L. O. M. 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą, o nukentėjusiajam V. M. 9371,34 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro, 34 ct) neturtinę žala. Tuo tarpu likęs neturtinės žalos dydis, kurio nepadengia draudimo sutartis priteistinas iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro, tai yra nukentėjusiajai L. O. M. priteistina 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio neturtinė žala, o V. M. priteistina 2628,66 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt aštuonių eurų, 66 ct) neturtinė žala, kadangi draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip paskirsčius nukentėjusiesiems priteistinas sumas, nebus pažeisti jų, kaip vienos šeimos narių, turtiniai interesai.

32.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad panaši situacija ir civilinių ieškinių tenkinimo motyvai atsispindi ir teismų praktikoje, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje Nr. 3K-3-217-690/2018.

33.       Esant nustatytoms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis dėl nustatytos turtinės ir neturtinės žalos paskirstymo ją atlyginti konkretiems subjektams keistina BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. M. ir L. O. M. atstovo advokato Manto Šriupšos, civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiūros centro atstovės advokatės Inesos Arbočienės apeliacinius skundus dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo iš konkrečių subjektų pakeisti ir išdėstyti taip:

- Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai L. O. M. 1948,10 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) turtinei žalai atlyginti.

- Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 3680,56 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 56 ct) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

- Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai L. O. M. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

- Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. M. priteisti 9371,34 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 34 ct) neturtinei žalai atlyginti.

- Iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteisti L. O. M. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

- Iš civilinio atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priteisti V. M. 2628,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 66 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                          Odeta Gruodienė

 

 

                 Lina Lesinskienė

 

 

                 Aušra Vingilė