35.2.                      Rangos sutarties FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 13.8 punkte šalys susitarė, kad kaina bus perskaičiuojama taikant Lietuvos statistikos departamento paskelbtus statybos sąnaudų kainų indeksus, vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, jeigu nuo pasiūlymo pateikimo dienos arba nuo kainos paskutinio indeksavimo statybos sąnaudų kainų pokytis yra lygus arba didesnis kaip 5 proc. Toks perskaičiavimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo darbų pradžios datos.

36.       Šalys 2022 m. kovo 15 d. sudarė Susitarimą, kuriuo susitarė padidinti Rangos sutarties kainą, taikant 10,49 proc. dydį.

37.       Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. raštu, remdamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei argumentuodama tuo, jog dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėto karo ir dėl to kilusių padarinių), susidūrė su sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų tiekimo sutrikimais bei reikšmingu šių medžiagų pabrangimu, prašė pakeisti sutartį, numatant joje kainos perskaičiavimo galimybę kas ketvirtį bei perskaičiuoti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių atlikti darbų kainą, ją padidinant 14,33 proc. (nuo 5 065 780,52 Eur be PVM iki 5 791 706,87 Eur be PVM). Ieškovė rašte nurodė, kad statybos sąnaudų kainų indeksas nuo 2021 m. gruodžio (nuo paskutinio kainos indeksavimo momento) iki 2022 m. balandžio mėnesio padidėjo 14,33 proc., todėl Rangos sutarties FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 13.8 punkte numatytos kainos peržiūros sąlygos nebesubalansuoja šalių pusiausvyros dėl pasikeitusių rinkos sąlygų. Kartu su raštu ieškovė pateikė pranešimus iš tiekėjų dėl stiklo gaminių, prekinio betono, gipsinių pertvarų elementų, transporto paslaugų pabrangimo bei smėlio, dolomito atsijų ir skaldos komercinių pasiūlymų palyginimus.

38.       Atsakovas 2022 m. liepos 18 d. raštu atsisakė atlikti ieškovės prašomą sutarties pakeitimą. Šį sprendimą atsakovas argumentavo tuo, kad ieškovė, pasirašydama 2022 m. kovo 15 d. Susitarimą, faktiškai prisiėmė riziką dėl anksčiau aptartų nenumatytų aplinkybių atsiradimo, be to, nurodė, jog ieškovė nepagrindė faktinio kainų padidėjimo.

39.       Ieškovė 2022 m. liepos 25 d. raštu vėl kreipėsi į atsakovą ir, vadovaudamasi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašė perskaičiuoti likusių atlikti darbų kainą (pagal 2022 m. birželio 16 d. rašte pateiktus duomenis), ją padidinant 14,33 proc., t. y. nuo 5 065 780,52 Eur be PVM iki 5 791 706,87 Eur be PVM.

40.       Atsakovas, atsakydamas į ieškovės 2022 m. liepos 25 d. raštą, nurodė, kad aplinkybės dėl kilusio karo ir taikomų sankcijų ieškovei buvo žinomos pasirašant Susitarimą, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pagrindo.

Dėl ginčui taikytino teisinio reguliavimo 

41.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Rangos sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc., t. y. 878 370,88 Eur su PVM suma. Ieškinys grindžiamas VPĮ 89  straipsnio 1 dalies 3 punkto ir CK 6.204 straipsnio teisės normomis.

42.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė pagrindo ieškinio patenkinti nei CK 6.204 straipsnio, nei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais.

43.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinys gali būti tenkinamas ir: pirma, vadovaujantis Rangos sutarties FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 13.8 punktu; antra, VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu.

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 nurodyta, kad:

44.1.                      Pritartina apeliacinės instancijos teismui, kad, nagrinėjant ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinį, šioje bylos dalyje nebuvo keliamas Rangos sutarties 13.8 punkto taikymo ir aiškinimo klausimas (Rangos sutarties keitimas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu) ir pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėjama Rangos sutarties keitimo galimybė VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tiek VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tiek 89 straipsnio 2 dalyje nustatyti savarankiški atskiri viešojo pirkimo sutarties keitimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kuriuos esant turi pagrįsti šalis, siekianti viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Kitaip tariant, šalis, siekianti pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, turi įrodyti, kad viešojo pirkimo sutartyje yra nustatytos aiškios, tikslios, nedviprasmiškos viešojo pirkimo sutarties keitimo taisyklės (šalis turi įrodyti, kad viešojo pirkimo sutartyje aiškiai aptartas siekiamas keitimas (pvz., kainos peržiūra), keitimas atitinka nustatytas sąlygas (pvz., nėra viršijamas keitimo dažnumas, yra atsiradusios sąlygos kainai peržiūrėti, pvz., nustatytu dydžiu padidėjęs atitinkamas kainų indeksas ir pan.); šalis, siekianti pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, turi įrodyti, kad pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kad pakeitimo vertės neviršija verčių, įtvirtintų šioje nuostatoje; šalis, siekianti pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kad siekiamas atlikti keitimas yra mažareikšmis (lot. de minimis), neviršija VPĮ nustatytų ribų (kasacinio teismo nutarties 71 punktas).

44.2.                      Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos dalis dėl Rangos sutarties kainos padidinimo 14,33 proc. nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio klausimais nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Be to, ieškovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kuriam žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka (kasacinio teismo nutarties 72 punktas).

44.3.                      Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas aiškiai, ieškovei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, neabejotinai buvo suprantama, kad ieškinys yra pareikštas dėl Rangos sutarties keitimo (kainos padidinimo) dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių (Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką), galimai lėmusių ekonominės Rangos sutarties šalių pusiausvyros pasikeitimą, o tai atitinka 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą – CK 6.204 straipsnio ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas (kasacinio teismo nutarties 73 punktas).

45.       Taigi, kasacinis teismas jau konstatavo ieškovės argumentų, susijusių su ieškinio patenkinimu, vadovaujantis Rangos sutarties FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 13.8 punktu ir (arba) VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu, nepagrįstumą, o šie išaiškinimai yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjančiam bylą. Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių neturi pagrindo daryti kitokių išvadų negu yra nurodytos pirmiau.

46.       Ieškovė tiek apeliaciniame skunde, tiek papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad ieškinys taip pat gali būti tenkinamas CK 6.204 straipsnio pagrindu.

47.1.                      Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, pagal kurią VPĮ – lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 79 punktą) (kasacinio teismo nutarties 84 punktas).

47.2.                      Šiame kontekste kasacinio teismo taip pat nuolatos pažymima, kad kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką) (kasacinio teismo nutarties 85 punktas).

47.3.                      VPĮ taikymas neapribotas tik viešųjų pirkimų procedūromis, o yra aktualus ir viešojo pirkimo sutartiniams santykiams, inter alia, viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Šį aiškinimą pagrindžia kasacinio teismo praktika dėl viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnis) turinio ir reikšmės bei VPĮ įtvirtintas viešojo pirkimo sutarčių keitimo reguliavimas, į kurio 89 straipsnį nuo 2017 m. liepos 1 d. perkeltos detalios šios srities Europos Sąjungos viešųjų pirkimų materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 81 punktas) (kasacinio teismo nutarties 86 punktas).

47.4.                      Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei VPĮ normose įtvirtintų materialiųjų nuostatų detalumą, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. Kaip nurodyta pirmiau, VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama (nagrinėjamu atveju – procedūriniai viešojo pirkimo sutarties keitimo aspektai, pavyzdžiui, derybų inicijavimas ar tvarka, kaip ir kada galima kreiptis į teismą, nesutarus dėl pakeitimo) arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus (kasacinio teismo nutarties 87 punktas).

47.5.                      Dėl CK 6.204 straipsnio normų kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šios, skirtos reguliuoti sutarties vykdymui ir galimam jos pakeitimui esmingai pasikeitus aplinkybėms (atsiradus naujoms), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos (nuspėjamos) sutarties sudarymo metu, tam tikra dalimi tiesiogiai atsispindi ir VPĮ 89 straipsnio nuostatose (pvz., 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 93 punktas) (Kasacinio teismo nutarties 88 punktas).

47.6.                      Atsižvelgdama į 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, į tai, kad ieškovė prašė teismo padidinti Rangos sutarties kainą dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentu, jog apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinio reikalavimas padidinti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc., nagrinėtinas ne CK 6.204 straipsnio, o VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos kontekste, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.204 straipsnio nuostatas (kasacinio teismo nutarties 89 punktas).

48.       Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad ieškinio reikalavimas padidinti 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc. nagrinėtinas ne CK 6.204 straipsnio, o  VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste.

Dėl reikalavimo padidinti Rangos sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą

49.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė:

49.1.                      Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), pareiga užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) draudžia teismui savo nuožiūra pakeisti ieškinio dalyką, ieškinyje nurodytus teisių gynimo būdus, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekė ne pakeisti Rangos sutarties kainą VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o ją perskaičiuoti pagal Rangos sutarties 13.8 punktą, iš esmės pakeitė ieškovės ieškinio dalyką (reikalavimą). Netinkamas ieškinio dalyko nustatymas lėmė tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesprendė Rangos sutarties kainos pakeitimo galimybės VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kasacinio teismo nutarties 77 punktas).

49.2.                      VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindų: viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos viešojo pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. Taigi, tam, kad būtų galima teisėtai pakeisti viešojo pirkimo sutartį būtent nurodytu pagrindu, turi būti tenkinamos trys sąlygos: 1) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikis turi būti atsiradęs dėl nenumatytų aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti; 2) viešojo pirkimo sutarties pakeitimas iš esmės nepakeičia viešojo pirkimo sutarties pobūdžio; 3) viešojo pirkimo sutarties pakeitimo vertė neturi viršyti įstatyme nustatytų viršutinių pakeitimo ribų (kasacinio teismo nutarties 78 punktas).

49.3.                      Be to, kaip nustatyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje, vertinant, ar viešojo pirkimo sutarties pakeitimas yra teisėtas ir leistinas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nėra atsižvelgiama į sąlygas, kurioms esant pakeitimas laikytinas esminiu ir draudžiamu atlikti pagal VPĮ nuostatas (kasacinio teismo nutarties 79 punktas).

49.4.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 89 straipsnyje nustatyti atskiri savarankiški viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindai. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytas viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindas, kai keitimas atliekamas, vadovaujantis viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo sutartyje iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotomis viešojo pirkimo sutarties peržiūros taisyklėmis (įskaitant kainos indeksavimą) (viešojo pirkimo sutarties vykdymas joje nustatytomis sąlygomis). VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kitas savarankiškas viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindas – kai pakeitimo poreikis atsiranda dėl nenumatytų aplinkybių ir, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kai dėl pakeitimo kyla poreikis didinti viešojo pirkimo sutarties vertę. Jei nebūtų atsižvelgiama į pakeitimo vertę, šalys, nustačius, kad viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikis negalėjo būti numatytas iš anksto, pernelyg laisvai galėtų keisti įvairias sutartines nuostatas, neturinčias konkrečios piniginės vertės (pvz., sutartinių įsipareigojimų terminą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 136–137 punktai) (kasacinio teismo nutarties 80 punktas).

49.5.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog viešojo pirkimo sutartyje yra nustatytos kainos peržiūros (indeksavimo) taisyklės ir, jomis vadovaujantis, yra perskaičiuojama viešojo pirkimo sutarties kaina, jei tai nesubalansuoja viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, šalis, siekianti pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, gali kreiptis, inter alia, dėl neatliktų pagal viešojo pirkimo sutartį darbų kainos pakeitimo – jos padidinimo, jei šalis, siekianti tokio pakeitimo, įrodo esant visas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas (kasacinio teismo nutarties 81 punktas).

50.       Ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinyje laikėsi pozicijos, kad egzistuoja visos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygos: nei ieškovė, nei atsakovas nenumatė ir negalėjo numatyti Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir to nulemtų ekonominių sankcijų Rusijai bei Baltarusijai, o tai iš esmės ir lėmė didesnes statybos sąnaudas; padidinus Rangos sutarties kainą 14,33 proc. (878 370,88 Eur), nepasikeistų jos pobūdis, o toks pakeitimas neviršytų 50 proc. pradinės Rangos sutarties vertės.

51.       Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. reikalavimą dėl kainos padidinimo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, visų pirma nurodė, kad, esant aplinkybėms, kai Rangos sutartyje nustatyta jos keitimo tvarka dėl sąnaudų padidėjimo (Rangos sutarties FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 13.8 punktas), negali būti laikomas pagrįstu ieškovės reikalavimas keisti Rangos sutartį dėl to paties pagrindo (sąnaudų padidėjimo) Rangos sutartyje nenustatytu būdu. Ieškovė, sudarydama Susitarimą, galėjo ir turėjo suprasti, kad kito susitarimo dėl Rangos sutarties kainos pakeitimo ji tais pačiais metais sudaryti negalės. 

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pripažįsta aptartus pirmosios instancijos teismo argumentus nepagrįstais. Nepaisant to, kad Rangos sutartyje įtvirtinti sutarties kainos keitimo pagrindai (kainos peržiūros (indeksavimo) taisyklės), ir, jomis vadovaujantis, 2022 m. kovo 15 d. sudarytas Susitarimas dėl sutarties kainos pakeitimo, jei tai nesubalansuoja viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, sutarties šalis gali prašyti kainos pakeitimo ir įstatyme (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte) nustatytu pagrindu, jei įrodo esant visas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas (žr. šios nutarties 49.5 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą).

53.       Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad tai, jog Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir dėl šio karo sutriks iš kitų šalių gaunamų prekių judėjimas bei atsiras kitokių neigiamų pasekmių, buvo žinoma, sudarant Susitarimą. Teismas, nusprendęs, kad neegzistuoja viena iš būtinų VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygų – nenustatyta aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, likusių sutarties pakeitimui aptariamu pagrindu būtinų sąlygų nevertino ir ieškinio reikalavimą atmetė.

54.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą ir šalių argumentus, spręsdamas dėl VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų, pažymi, jog viena iš sąlygų, kurią reikia nustatyti – ar ieškovės nurodytas rangos sutarties kainos padidinimo poreikis yra atsiradęs dėl nenumatytų aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Anot ieškovės, perkančioji organizacija nenumatė ir negalėjo numatyti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, to nulemtų ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, o tai lėmė iš esmės didesnes statybos sąnaudas.

55.       Bylos medžiaga patvirtina, kad perkančioji organizacija apie viešąjį pirkimą „VGTU elektronikos, mechanikos ir transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso ((duomenys neskelbtini)) statybos darbų su darbo projekto BIM aplinkoje parengimu pirkimas“ Nr. 439938 paskelbė 2019 m. birželio 14 d. Rangos sutartis dėl VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso ((duomenys neskelbtini)) statybos darbų su darbo projekto BIM aplinkoje parengimu buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos Federacija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo karą prieš Ukrainos Respubliką.

56.       2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, įvadinės dalies 109 punkte nurodyta, kad <...> perkančiosios organizacijos gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių jos negalėjo numatyti skirdamos sutartį, visų pirma, kai sutartis vykdoma ilgą laikotarpį. Tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį. Vis dėlto šios nuostatos negali būti taikomos, kai dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima daryti patikimą prielaidą dėl numanomo poveikio rezultatams.

57.       VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte minima sąvoka „poreikis“ reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama ir vertinama, ar objektyviai egzistuoja poreikis įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų būtent dėl nenumatytų aplinkybių, o ne dėl bet kokių kitų priežasčių. <...> sutarčių keitimo kontekste nenumatytos aplinkybės yra suprantamos plačiau nei tokie įvykiai, kurie viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas. Kitaip tariant, sutarčių keitimo kontekste nenumatytomis aplinkybėmis yra laikomos ir kasdieniniame gyvenime galinčios susiklostyti aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti (Soloveičik, D.; Šimanskis, K.; ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius, 2020, p. 983-984).

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Rusijos Federacijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas prieš Ukrainos Respubliką yra nenumatyta aplinkybė. Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad statybos sąnaudų elementų kainų kilimas nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. viršija įprastinio kasmetinio kainų lygio kilimo dydžius. Pažymėtina, kad aptarta aplinkybė atitinka ir Rangos sutarties 13.1 punkte šalių apsibrėžtą nenumatytų aplinkybių sąvoką (žr. šios nutarties 35.1 punktą). Konkreti aplinkybė, kaip karas, jos įtaka sutarties eigai, sutarties sąlygose nebuvo nustatyta.

59.       Nors Susitarimo, kuriuo šalys susitarė padidinti Rangos sutarties kainą, taikant 10,49 proc. dydį, sudarymo metu (2022 m. kovo 15 d.) karas Ukrainos Respublikoje jau buvo prasidėjęs, iš šalių komunikacijos prieš sudarant Susitarimą nustatyta, kad Susitarimas buvo sudarytas dėl statybos sąnaudų augimo, kuris vyko nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. (2022 m. kovo 21 d. ieškinio (dokumento registracijos Nr. CBP-367) priedai Nr. 1-14). Aptariamu laikotarpiu statybos sąnaudų brangimą lėmė COVID-19 pandemija ir dėl jos taikomo karantino suvaržymai, tačiau ne karas Ukrainoje ir su tuo susijęs kainų augimas. Sutiktina su ieškove tuo aspektu, kad Susitarimo sudarymo metu, karui vykstant keletą savaičių, negalėjo būti tiksliai nustatyta karo ir su tuo susijusių ribojimų įtaka statybos sąnaudų kainų pokyčiui.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovės nurodytas Rangos sutarties pakeitimo –  kainos padidinimo – poreikis yra atsiradęs dėl nenumatytų aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti.

61.       Antroji sąlyga, kuri turi būti nustatyta sprendžiant ginčą – ar Rangos sutarties pakeitimas iš esmės nepakeičia Rangos sutarties pobūdžio. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose rekomendacinėse Sutarčių keitimo gairėse nurodoma, kad VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlyga „sutarties pakeitimu negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis“ turėtų būti suprantama taip, jog, pavyzdžiui, prekės, paslaugos ar darbai, kuriuos numatoma pirkti, negali būti pakeičiami kitokiomis prekėmis, paslaugomis ar darbais“ (11 psl.) (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/sutarciu_keitimo_gaires.pdf). Toks aiškinimas atitinka ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, įvadinės dalies 109 punkto nuostatas (žr. šios nutarties 56 punktą). Šiuo atveju, padidinus Rangos sutarties kainą ieškovės prašomu būdu, ieškovė ir toliau atliktų tuos pačius darbus, dėl kurių buvo susitarta Rangos sutartyje. Taigi pakeitus Rangos sutartį – padidinus Rangos sutarties kainą – ieškovės prašomu būdu, Rangos sutarties pobūdis nepasikeistų.

62.       Trečioji sąlyga, kuri turi būti nustatyta sprendžiant ginčą – ar Rangos sutarties pakeitimo vertė neviršija VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų viršutinių pakeitimo ribų. Pirkimo paskelbimo metu (2019 m. birželio 14 d.) galiojusi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija numatė, kad atskiro pakeitimo vertė neturi viršyti 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškiniu prašė pakeisti Rangos sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc., o tai faktiškai sudaro 878 370,88 Eur su PVM.

63.       Pradinė Rangos sutarties vertė – 15 883 591,35 Eur (Rangos sutarties 5 punktas). Padidinus Rangos sutarties kainą ieškovės prašomais 878 370,88 Eur,  Rangos sutarties pradinė vertė išaugtų apie 5,5 proc. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas bei rašytiniuose pasakinimuose kartojamas argumentas, kad, vertinant pastarosios sąlygos egzistavimą, turi būti atsižvelgiama į CK 6.685 straipsnio 2 dalį bei sprendžiama, jog rangos darbų viešųjų pirkimų sutarčių atveju šalių sutartinių prievolių (ekonominė) pusiausvyra gali būti laikoma pakitusia, jei faktiška rangos darbų kaina padidėja daugiau kaip 15 proc., atmetamas. Minėta, kad pagal įstatymus (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, VPĮ 1 straipsnio 1 – 2 dalys) ir kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu, todėl, sprendžiant dėl sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, keitimo taikytinos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, o ne CK teisės normos (t. y. neturi būti atsižvelgiama ir į CK 6.685 straipsnio 2 dalį). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Rangos sutarties šalys 2022 m. kovo 15 d. Susitarimu susitarė padidinti Rangos sutarties kainą, taikant 10,49 proc. dydį, t. y. 838 866,43 Eur (nuo 15 883 591,35 Eur iki 16 722 457,78 Eur). Bendra ieškovės prašomo atlikti Rangos sutarties pakeitimo ir 2022 m. kovo 15 d. šalių atliko pakeitimo vertė (1 717 237,31 Eur) sudaro apie 10,8 proc. pradinės Rangos sutarties vertės. Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu padidinus Rangos sutarties kainą 14,33 proc. (878 370,88 Eur), toks pakeitimas neviršytų 50 proc. pradinės Rangos sutarties vertės, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės.

64.       Kaip nurodyta pirmiau, grąžinęs bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kasacinis teismas nurodė apeliacinės instancijos teismui įvertini ne tik VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas, bet ir, ar dydis, kuriuo ieškovė prašo padidinti Rangos sutarties kainą, yra objektyviai pagrįstas (žr. šios nutarties 28 punktą). 

65.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑200‑219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

66.       Ieškovė Rangos sutarties kainą prašė padidinti 14,33 proc. (878 370,88 Eur) – tiek, kiek pakilo statybos sąnaudų elementų kainų indeksas ,,Negyvenamieji pastatai“ nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. Ieškovės vertinimu, Lietuvos Statistikos departamento skelbiami statybos sąnaudų elementų kainų indeksai yra reprezentatyvūs ir tinkami (patikimi) įrodymai, pagrindžiantys realų ieškovės patiriamų Rangos sutarties darbams atlikti reikalingų sąnaudų išaugimą.

67.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė prašomos padidinti rangos sutarties kainos:

67.1.                      Pirma, nors dėl karo Ukrainoje ir su juo susijusių apribojimų kainos augo visame statybų sektoriuje, tai savaime nesudaro pagrindo nuspręsti dėl konkrečios Rangos sutarties šalių ekonominės pusiausvyros pažeidimo ir pagrindo didinti sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

67.2.                      Antra, siekdama pakeisti viešųjų pirkimų būdų sudarytą sutartį – padidinti sutarties kainą dėl karo Ukrainoje ir to sąlygoto kainų kilimo statybų sektoriuje VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ieškovė turėjo įrodyti konkretų Rangos sutarties vykdymo išlaidų pabrangimą, pažeidžiantį viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominę pusiausvyrą, šio ginčo atveju. 

67.3.                      Trečia, ieškovė prašomą pakeisti Rangos sutarties kainos dydį grindžia statybos sąnaudų elementų indekso pokyčiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., kuris atspindi bendrus statistinius statybos kainų pokyčius per atitinkamą laikotarpį, tačiau nepagrindžia, kokią įtaką pokytis statybos kainų rinkoje turi konkrečios Rangos sutarties kainai. Pažymėtina ir tai, kad Rusijos Federacija karą prieš Ukrainos Respubliką pradėjo 2022 m. vasario 24 d., todėl ši data yra aktuali vertinant kainų padidėjimą.  

67.4.                      Ketvirta, ieškovė byloje (teisminio ginčo metu) neįrodinėjo ir neteikė konkrečių duomenų, pagrindžiančių dėl karo Ukrainoje išaugusį būtent jos sudarytos Rangos sutarties vykdymo išlaidų pabrangimą, pvz., ieškovės grįstas Rangos sutarties vykdymo išlaidas prieš karo Ukrainoje pradžią, ir po jo, tą pagrindžiančius konkrečius įrodymus, susijusius su sudaryta sutartimi ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad pati ieškovė iki kreipimosi į teismą, prašydama padidinti kainą, dėl to, jog 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo karą prieš Ukrainą, nurodė, kad dėl Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai pritaikytų tarptautinių sankcijų ir šių valstybių nustatytų atsakomųjų sankcijų, statybinių medžiagų tiekimas iš paveiktų teritorijų vėluoja arba nutrauktas. Dėl šių priežasčių rangovas susiduria su sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų tiekimo sutrikimais bei reikšmingu šių medžiagų pabrangimu; prie šio dokumento buvo teikti pranešimas iš tiekėjų dėl stiklo gaminių kainų pasikeitimo; pranešimas iš tiekėjų dėl ženklaus prekinio betono pabrangimo; pranešimas iš tiekėjų dėl gipsinių pertvarų elementų pabrangimo; komercinių pasiūlymų palyginimas dėl smėlio pabrangimo; komercinių pasiūlymų palyginimas dėl dolomito atsijų ir skaldos pabrangimo; informacinis pranešimas dėl pabrangusių transporto paslaugų teikimo (2022 m. birželio 16 d. raštas Nr. 26-258; procesinio dokumento (ieškinio) registracijos Nr. CBP-1107, 3 priedas). Atsakovas atsakyme į 2022 m. birželio 16 d. raštą Nr. 26-258 nurodė, kad: i) užsakovo vertinimu, rangovui deklaruojant nenumatytų aplinkybių poveikį ir siekiant pasisakyti dėl Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytų sąlygų (klausimų) rangovas taip pat privalo nurodyti (ir pagrįsti dokumentais) tikslų faktinį Sutarties vykdymo išlaidų pabrangimą, o ne referuoti į statistinius rodiklius ar skaičiavimus. Sutarties įkainotų veiklų (darbų grupių) sąrašas, kuriame galėtų matytis faktinis Sutarties vykdymo išlaidų pabrangimas, užsakovui šiuo metu nėra pateiktas; ii) kartu su raštu rangovo teikiama informacija yra neaktuali, nurodoma deklaratyviai (be jos paaiškinimų) ir nepakankama tiek visų Sutarties įkainotų veiklų (darbų grupių) kainų peržiūrai, tiek naujo Sutarties kainos peržiūros pagrindo įteisinimui (pakeitimui). Pavyzdžiui, rašto priedas Nr. 2 yra UAB „Bodesa“ raštas, kuris išduotas 2022 m. kovo 1 d. (t. y. 3,5 mėn. iki rangovo rašto parengimo dienos) ir šiame UAB „Bodesa“ rašte nenurodomi skaičiavimai dėl šios įmonės prekių (medžiagų) kainų pokyčių sutarties vykdymo kontekste. Analogiška situacija ir su įmonės PERI UAB 2022 m. kovo 10 m. pranešimu (rašto priedas Nr. 7). Informacija apie Knauf prekes (medžiagas) (rašto priedo Nr. 4 lentelė) yra neįskaitoma (išsiliejusi). UAB „Milsa“ atveju rangovas lygina šios įmonės įkainius, kurie rašto rengimo dieną negaliojo jau beveik 10 mėnesių (galiojo iki 2021 m. rugsėjo 27 d.; priedas Nr. 6); iii) pabrėžtina, kad užsakovui teikiami rašto priedai laikytini su rangovu bendradarbiaujančių įmonių tarpusavio komunikacija, tačiau šie priedai nepagrindžia (neįrodo), jog rangovas nurodytas išlaidas patirs būtent komunikacijoje nurodyta apimtimi. Be to, rangovas savo rašte nenurodo ir nepaaiškina kokią tiksliai įtaką Sutarties kainai turėtų rašto prieduose nurodytų prekių (medžiagų) pabrangimas. Iš rašto matyti, kad rašto priedai net teoriškai gali apimti tik vos kelias Sutarties įkainotų veiklų (darbų grupių) eilutes, o pateiktu Sutarties 13.8 punktu rangovas faktiškai siūlo pakeisti visų Sutarties įkainotų veiklų (darbų grupių) eilučių kainas (procesinio dokumento (ieškinio) registracijos Nr. CBP-1107, 6 priedas). Ieškovė ieškinyje poziciją pakeitė ir prašomos padidinti sutarties kainos dydį įrodinėjo tik Lietuvos Statistikos departamento skelbiamais statybos sąnaudų elementų kainų indeksais (pvz. ieškovė ieškinio 47 punkte nurodė, kad vien tiesiogiai su Sutarties objektu susijusio statybos sąnaudų elementų kainos pokyčio indeksas, apskaičiuotas remiantis objektyviais duomenimis ir skelbiamas nepriklausomos trečiosios šalies (Lietuvos statistikos departamento), savaime yra pakankamas pagrindas pripažinti nenumatytų aplinkybių įtaką Sutarties vykdymui).

67.5.                      Penkta, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad Statistikos departamento skelbiami statybos sąnaudų elementų kainų indeksai yra pakankami prašomos pakeisti Rangos sutarties kainos dydžiui pagrįsti, nes Rangos sutarties FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 13.8 punktas numato, jog Rangos sutarties kaina turi būti indeksuojama vadovaujantis šiuo rodikliu, o Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išaiškinimą, kad, nustatant kainos (įkainio) perskaičiavimo taisykles statybos darbų pirkimo sutartyje, jos turi būti siejamos su statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčio duomenimis, atmetami, kaip nepagrįsti. Pirma, kasacinio teismo nutartyje yra nurodyta, kad VPĮ 89 straipsnyje nustatyti atskiri savarankiški viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindai (žr. šios nutarties 49.4 punktą); antra, kasacinio teismo nutartyje yra nurodyta, kad <...> nepaisant to, jog viešojo pirkimo sutartyje yra nustatytos kainos peržiūros (indeksavimo) taisyklės ir, jomis vadovaujantis, yra perskaičiuojama viešojo pirkimo sutarties kaina, jei tai nesubalansuoja viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, šalis, siekianti pakeisti viešojo pirkimo sutartį VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, gali kreiptis, inter alia, dėl neatliktų pagal viešojo pirkimo sutartį darbų kainos pakeitimo – jos padidinimo, jei šalis, siekianti tokio pakeitimo, įrodo esant visas Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas (šios nutarties 48.5 punktas). Šiuo atveju sprendžiama ne dėl sutarties kainos pakeitimo sutartyje nurodytu pagrindu, o įstatyme – VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – numatytu pagrindu. Vien tik rėmimasis Statistikos departamento duomenimis, kurių pagrindu sutarties kaina buvo jau pakeista pagal sutarties nuostatas (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), neįrodo, kad sutarties kainos padidinimas pagal sutarties sąlygas nesubalansuoja viešojo pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros bei egzistuoja poreikis ją didinti ir pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Dydis, kuriuo ieškovė prašo padidinti rangos sutarties kainą pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti objektyviai pagrįstas (žr. šios nutarties 28 punktą).

67.6.                      Šešta, įvertinant tai, kad rangos sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 20 d., Sutarties įvykdymo laikas 24 mėnesiai, Rusijos Federacija karą prieš Ukrainos Respubliką pradėjo 2022 m. vasario 24 d., sutarties kainos keitimas pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti siejamas tik su konkrečiai įvardintais likusiais neatliktais darbais, tačiau aplinkybės dėl konkrečių neatitiktų darbų, būtent tų darbų kainų pakilimo byloje neįrodytos.

67.7.                      Septinta, kasacinis teismas konstatavo, kad <...> nors statybos rangos sutartyse turėtų būti siekiama įtvirtinti statybos sąnaudų elementų kainų indeksavimo tvarką, pagal kurią kainos indeksuojamos pagal tokius statybos sąnaudų elementų kainų indeksus, kurie labiausiai atitinka statomo objekto rūšį, tačiau tai nepaneigia byloje nagrinėjamos konkrečios faktinės situacijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog Rangos sutarties kaina buvo perskaičiuota pagal Rangos sutarties 13.8 punkto nuostatas (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu), sudarant Susitarimą ir jame expressis verbis nustatant kainų indekso kategoriją „Visi statiniai“, šalys buvo sutarusios Rangos sutarties kainos peržiūrai taikyti statybos sąnaudų elementų kainos pokytį, nurodytą kategorijoje „Visi statiniai“ (kasacinio teismo nutarties 52 punktas), tačiau ieškovė, prašydama padidinti kainą, taikydama statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, nurodytą kategorijoje „Negyvenamieji pastatai“, objektyviai nepagrindė, kodėl prašo taikyti būtent tokį kriterijų pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

68.       Apibendrindama, teisėjų kolegija nutaria, kad ieškovė neįrodė prašomos padidinti Rangos sutarties kainos objektyvaus pagrįstumo (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

69.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinys, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70.       Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m.  birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

71.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 93 punktas).

72.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

73.       Detalūs kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį, nurodyti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos): bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų II skyriaus 7 punkte nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

74.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

75.       Pagrindo nagrinėjamoje byloje priteisti Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į pirmiau aptartus kriterijus, teisėjų kolegija nenustatė.

76.       Pagal galutinį procesinį rezultatą ieškovės apeliacinis skundas visa apimtimi atmestas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme, neatlyginamos. 

77.       Atsakovas sumokėjo 3 670 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą. Atsakovas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą atlyginti 16 849,25 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą kasaciniame teisme už: kasacinio skundo parengimą, ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą teisinį vertinimą, atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą parengimą, prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo parengimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme parengimą. Už aptartas teisines paslaugas apmokėta 2023 m. III ketvirtį (2023 m. liepos 27 d.), todėl apskaičiuojant jų maksimalų dydį atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 1 959,50 Eur. Pasisakydama dėl prašomų priteisti išlaidų dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad:

77.1.                      Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015). Atsižvelgiant į tai, atsakovui už ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą teisinio vertinimo paslaugą atskirai neatlyginama.

77.2.                      Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties nustatyta, kad atsakovas kasaciniu skundu prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės 2022 m. kovo 21 d. ieškinys, ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio atmetimo, panaikino ir priėmė naują sprendimą – paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas 2022 m. kovo 21 d. ieškinys. Laikytina, kad atsakovo kasacinis skundas patenkintas, todėl atsakovui atlyginamos išlaidos už kasacinio skundo parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.12 punktą maksimali priteisiama suma už kasacinio skundo parengimą – 5 878,50 Eur.

77.3.                      Atsižvelgus į tai, kad pagal galutinį procesinį rezultatą ieškovės apeliacinis skundas visa apimtimi atmestas, atsakovui atlyginamos išlaidos už atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą parengimą. Remiantis Rekomendacijų 8.14 punktu maksimali priteisiama suma už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą – 3 331,15 Eur.

77.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo patenkintas, todėl atsakovui atlyginamos su šio prašymo parengimu susijusios išlaidos. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteisiama suma už prašymo parengimą – 783,80 Eur.

77.5.                      Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą maksimali priteisiama suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 195,95 Eur.

78.       Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, suma (16 849,25 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius ir yra mažinama iki 10 189,40 Eur. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiamos 13 859,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (10 189,40 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 3 670 Eur žyminis mokestis), patirtos kasaciniame teisme.

79.       Pagal galutinį procesinį rezultatą ieškovės apeliacinis skundas visa apimtimi atmestas, todėl ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

80.       Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 6 655 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 4 235 Eur išlaidos už apeliacinio skundo vertinimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 2023 m. balandžio 25 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą; 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą, ieškovės rašytinių paaiškinimų vertinimą, 2024 m. sausio 9 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą.

80.1.                      Spręsdama dėl 4 235 Eur išlaidų dalies pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pirmiau aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką už susipažinimo su apeliacinio skundo ir jo vertinimo paslaugą atsakovui atskirai neatlyginama. Teisinės paslaugos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimu, apmokėtos 2023 m. III ketvirtį (2023 m. balandžio 23 d.), todėl apskaičiuojant jų maksimalų dydį atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 1 959,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteisiama suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 547,87 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą maksimali priteisiama suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 195,99 Eur. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atsakovo prašoma priteisti 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis mažinama iki 2 743,86 Eur.

80.2.                      Spręsdama dėl 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies pagrįstumo, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovui atskirai neatlyginama už susipažinimo su ieškovės rašytiniais paaiškinimais teisinę paslaugą. Teisinės paslaugos, susijusios su rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimu, apmokėtos 2024 m. I ketvirtį (2024 m. sausio 9 d.), todėl apskaičiuojant jų maksimalų dydį atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 018,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteisiama suma už rašytinių paaiškinimų parengimą – 807,28 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą maksimali priteisiama suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 201,82 Eur. Atsižvelgus išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašoma priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis mažinama iki 1 009,10 Eur.

81.       Aptarti motyvai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra sumažinamos. Atsakovui iš ieškovės pateisiamos 3 752,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

82.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmetė ieškovės 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinius, priteisė iš ieškovės atsakovui 14 017,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagal galutinį bylos procesinį rezultatą, įvertinant šį ir kasacinio teismo procesinius sprendimus, – ieškovės abu ieškiniai yra atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialiųjų reikalavimų paliekamas nepakeistas, pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos. Apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta savarankiškų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinys, palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, juridinio asmens kodas 147732969, atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetui, juridinio asmens kodas 111950243, 13 859,40 Eur (trylika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.

        Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, juridinio asmens kodas 147732969, atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetui, juridinio asmens kodas 111950243, 3 752,96 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt du eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Irmantas Šulcas

                                                                        Žilvinas Terebeiza

                              Tomas Venckus