Civilinė byla Nr. 2A-594-516/2018
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00170-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.4.; 2.4.2.13.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. I., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“ ir trečiojo asmens V. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1164-460/2017 pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovams antstoliui J. P., akcinei bendrovei SEB bankui, M. B. dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys – V. I., uždaroji akcinė bendrovė Baltijos NT investicijų grupė) bei atsakovo M. B. priešieškinį ieškovui R. I., atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Juridėja“, antstoliui J. P., akcinei bendrovei SEB bankui dėl iškeldinimo iš patalpų ir nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), hipoteka pasibaigė 2015-01-29, iš antstolio J. P. depozitinės sąskaitos pervedus 41 355,88 Eur hipotekos kreditorei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) SEB bankui; 2) pripažinti varžytynes Nr. 125215, per kurias už maksimalią pasiūlytą 54 750 Eur kainą buvo parduotas ginčo butas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis R. I., neteisėtomis; 3) pripažinti negaliojančiu 2017-03-07 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolis J. P. pirkėjui M. B. pardavė ginčo butą; 4) taikyti restituciją – grąžinti R. I. varžytynių aktu perleistą ginčo butą, įpareigojant antstolį J. P. už šio turto pardavimą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtą sumą grąžinti M. B.; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad buvo vykdomas priverstinis įkeisto daikto realizavimas, nors hipoteka buvo pasibaigusi, pardavus hipoteka įkeistą turtą ir gautas lėšas pervedus hipotekos kreditorei AB SEB bankui. Kaip išvestinį reikalavimą ieškovas prašo pripažinti varžytynes Nr. 125215, per kurias ginčo butas su rūsiu parduotas atsakovui M. B., neteisėtomis ir tuo pagrindu pripažinti negaliojančiu ir turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes turto pardavimas, ieškovo nuomone, pažeidė esmines jo teises.
3. Atsakovas M. B. pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) iškeldinti R. I. ir UAB „Juridėja“ iš ieškovui M. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) priteisti solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ 1 200 Eur nuostolių; 3) priteisti solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ ieškovui M. B. kiekvieną mėnesį po 300 Eur nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant, kad M. B. nuostolis per mėnesį yra 300 Eur; 4) priteisti solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 1 200 Eur sumos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovo teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3970-965/2015 pripažinus negaliojančiu 2015 m. sausio 23 d. turto iš varžytynių pardavimo aktą Nr. 0172/13/01840 ir taikius restituciją, t. y. ginčo butą grąžinus savininkui (R. I.), negalėjo pasibaigti šiam turtui nustatyta hipoteka, todėl R. I. skolų išieškojimas iš ginčo buto su rūsiu buvo galimas ir tam egzistavo absoliučiai teisėtas pagrindas – antstolis J. P. veikė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, kurio teisėtumas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Atsakovas paaiškino, kad iš buto neišsikrausto nei ieškovas R. I., nei jo buvusios sutuoktinės vadovaujama UAB „Juridėja“, todėl atsakovas dėl to patyrė ir patiria nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovo R. I. ieškinį atmetė, o atsakovo M. B. priešieškinį tenkino iš dalies, nurodydamas: 1) iškeldinti R. I. ir UAB „Juridėja“ iš ieškovui M. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui M. B. priteisti solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ 800 Eur nuostolių; 3) atsakovui M. B. priteisti solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ kiekvieną mėnesį po 200 Eur nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant, kad nuostolis per mėnesį yra 200 Eur; 4) atsakovui M. B. priteisti solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 800 Eur sumos; taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas – ieškovui pagal priešieškinį M. B. iš V. I. priteisė 770,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš UAB „Juridėja“ priteisė 830,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; antstoliui J. P. iš ieškovo R. I. priteisė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų; AB SEB bankui iš ieškovo R. I. priteisė 1 356,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB Baltijos NT investicijų grupei iš ieškovo R. I. priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 60357 ieškovui priklausantis butas su rūsiu buvo parduotas už 43 443 Eur (150 000 Lt) pirkėjai UAB Baltijos NT investicijų grupei. 2015-01-26 antstolio J. P. patvarkymu piniginės lėšos, gautos iš varžytynių, paskirstytos ir 2015-01-29 bankiniais pavedimais Nr. 239 ir Nr. 240 pervestos kreditorei AB SEB bankui ir atsakovui antstoliui J. P. (vykdymo išlaidos). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimu Nr. 2-3970-965/2015 2015-01-23 Turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį UAB Baltijos NT investicijų grupei buvo parduotas R. I. nuosavybės teise priklausęs butas su rūsiu, buvo pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija – ieškovo R. I. nuosavybėn grąžintas ginčo butas su rūsiu, atsakovei UAB Baltijos NT investicijų grupei priteista iš atsakovo antstolio J. P. 2 087,12 Eur, o iš ieškovo R. I. – 41 355,88 Eur. Antstolis J. P. 2016-02-15 vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00203 priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 41 355,88 Eur skolos išieškojimo kreditorei UAB Baltijos NT investicijų grupei ir 2016-03-30 Turto arešto aktu areštavo R. I. nuosavybėn sugrįžusį butą su rūsiu. Antstolis J. P. priėmė patvarkymą parduoti iš varžytynių hipotekos lakšte nurodytą įkeistą daiktą – butą su rūsiu. 2016-08-25 įvykusiose varžytynėse Nr. 125215 ieškovui priklausantis turtas buvo parduotas už maksimalią pasiūlytą 54 750 Eur kainą varžytynes laimėjusiam dalyviui M. B..
7. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas aiškiai išskiria esminę aplinkybę, sietiną su hipotekos pabaiga – skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartimi iš R. I. AB SEB bankui buvo nutarta išieškoti 362 203,29 Lt (104 901,32 Eur ir 4 102,25 Eur skolą, taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad antstoliui J. P. gautas lėšas (41 355,88 Eur) pervedus kreditorei AB SEB bankui, skolininko (ieškovo) įsipareigojimas hipotekos kreditorei nebuvo tinkamai įvykdytas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, hipoteka negalėjo pasibaigti.
8. Teismas akcentavo ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3970-965/2015 pripažinus negaliojančiu 2015 m. sausio 23 d. turto iš varžytynių pardavimo aktą ir taikius restituciją, turto realizavimo dokumentai buvo panaikinti. Atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimu taikytos restitucijos esmę, teismas padarė išvadą, kad hipotekos objektu esantį butą grąžinus savininkui (R. I.) šiam turtui nustatyta hipoteka negalėjo pasibaigti, nes hipoteka seka paskui daiktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 išaiškinęs, jog tuo atveju, kai pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams ir pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ši suma priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko), turtas asmeniui turi būti gražinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštais ir kt.).
9. Teismas pažymėjo, kad pripažinus nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, nėra teisinės prasmės teigti ir to, jog butas buvo parduotas varžytynėse, pasibaigus hipotekai, ir taip buvo pažeistos esminės ieškovo teisės. Teismas pastebėjo, kad ieškovo skola kreditorei AB SEB bankui nebuvo pilnai padengta, todėl vykdomoji byla (Nr. 0172/13/01840) nebuvo užbaigta. Todėl antstolis privalėjo tęsti išieškojimą kreditorės AB SEB banko naudai. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3970-965/2015 dėl 41 355,88 Eur skolos išieškojimo kreditorei UAB Baltijos NT investicijų grupei ir antstolis J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00203 priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį raštą. Teismo vertinimu, byloje nėra ir negali būti ginčo dėl šio vykdomojo dokumento teisėtumo ar pagrįstumo, nes jis išduotas remiantis teismo sprendimu. Vykdomųjų dokumentų Nr. 0172/13/01840 ir 0172/16/00203 pagrindu antstolis J. P. 2016-03-30 turto arešto aktu areštavo R. I. nuosavybėn vėl sugrįžusį butą su rūsiu, o 2016-08-25 įvykusiose varžytynėse Nr. 125215 butas buvo parduotas atsakovui M. B.. Taigi, teismo įsitikinimu, R. I. skolų išieškojimas iš jam priklausiusio buto su rūsiu buvo galimas ir tam egzistavo absoliučiai teisėtas pagrindas – antstolis J. P. veikė pirmiau minėtų vykdomųjų dokumentų pagrindu, kurių teisėtumas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas.
10. Teismas pažymėjo, kad konstatavus ieškinio nepagrįstumą, panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei šią sprendimo dalį vykdant skubiai, atsakovas M. B. turi teisę reikšti reikalavimą dėl iškeldinimo, todėl nepagrįsti UAB „Juridėja“ argumentai dėl reikalavimo teisės neegzistavimo. Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) ir UAB „Juridėja“ neatlaisvindami turto, pažeidžia turto savininko teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, tokie R. I. ir UAB „Juridėja“ veiksmai, teismo vertinimu, laikytini savavališku gyvenamosios patalpos užėmimu.
11. Be to, teismo vertinimu, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų – nepagrįsto ieškinio pateikimo bei neveikimo (neišsikraustymo), atsakovas M. B. negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ginčo butu. Atsakingi dėl tokios situacijos laikytini ieškovas ir ginčo bute veiklą vykdanti UAB „Juridėja“, todėl teismas pripažino, kad dėl šių asmenų kaltės, neteisėtų veiksmų atsakovui kilo (kyla) žala negautų pajamų forma. Teismo įsitikinimu, nėra svarbu, ar atsakovas nuomotų butą, ar ne, kaip teigia V. I. bei UAB „Juridėja“, svarbu tai, kad tokia galimybė esant butui atsakovo žinioje realiai egzistavo (egzistuoja). Teismo vertinimu, 200 Eur per mėnesį nuostoliai yra adekvatūs rinkos situacijai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas galėjo sugeneruoti nuomos pajamas, o šių pajamų negauta dėl neteisėtų ieškovo ir UAB „Juridėja“ veiksmų. Teismas nurodė ir tai, kad dėl pirmiau išdėstytų priežasčių ir dėl to, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, atsakovui M. B. priteistina solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ taip pat 800 Eur nuostolių (iki priešieškinio padavimo už 4 mėnesius) atlyginimas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovas R. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nustatyti net penki atvejai, kai pasibaigia hipoteka. Teismas, spręsdamas ar pasibaigė hipoteka, turėjo įvertinti ne tik vieną iš šioje dalyje numatytų pagrindų, bet ir visus kitus atvejus, kai hipoteka gali pasibaigti, tuo labiau kad ieškinyje buvo nurodyta, jog hipoteka pasibaigė CK 4.197 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, jog įkeisto daikto realizavimas išlaisvina jį nuo visų hipotekų, pagrindu. Šių aplinkybių teismas nevertino ir ieškovo pareikšto reikalavimo pripažinti hipoteką pasibaigusia pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį nenagrinėjo, todėl byla išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. 2013-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi iš ieškovo nutarta išieškoti 362 203,29 Lt ir 4 102,25 Eur skolos ir dalį šios skolos išieškoti parduodant iš varžytynių įkeistą turtą. Tuo atveju, jei iš varžytynių pardavus įkeistą turtą skola nebūtų padengta pilna apimtimi, tolimesnis skolos išieškojimas turėjo būti vykdomas bendra priverstinio išieškojimo tvarka iš kito ieškovo turto. Visais atvejais, kai varžytynėse pardavus įkeistą turtą pilna apimtimi nepadengiama skola, varžytynėse parduoto turto hipoteka pasibaigia, o likusios skolos išieškojimas vykdomas iš kito turto, nes hipotekos nepanaikinimas ir esant naujam turto savininkui (varžytynių laimėtojui) prieštarautų ne tik įstatymui, bet ir sveikam protui. Šiuo atveju, teismui pripažinus, kad hipoteka išliko galioti, gavosi absurdiška situacija, nes turtą pardavus iš varžytynių, gauti pinigai, net ir pripažinus varžytynes negaliojančiomis, liko AB SEB banko nuosavybe, bankas jais pasinaudojo kaip hipotekos kreditoriaus teise išieškoti skolą iš įkeisto turto, tačiau šioje byloje ginčijamose varžytynėse gauti pinigai ir vėl turės būti pervesti bankui, nes teismas konstatavo, kad hipoteka liko galioti, o tai reiškia banko reikalavimai tenkinami prioritetine tvarka. Taigi, bankas du kartus gaus pinigus už vieną kartą jam įkeistą vieną turtą, taip nepagrįstai praturtėdamas ir įgydamas nepagrįstą pranašumą prieš kitus ieškovo kreditorius. Taigi, teismas turėjo įtraukti į bylą visus ieškovo kreditorius, nes šis sprendimas turi įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, o to jam nepadarius, esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, sprendimas turi būti panaikintas ir bylą perduota nagrinėti iš naujo. Nors minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi varžytynės buvo pripažintos negaliojančiomis ir ginčo butas grąžintas ieškovui, tačiau atsižvelgus į tai, kad iš varžytynių gauti pinigai liko bankui ir jam restitucija nebuvo pritaikyta, hipoteka neatsinaujino. Aplinkybė, kad pasibaigusi hipoteka nebuvo išregistruota iš registro, nekeičia fakto, jog bankui gavus lėšas, hipoteka pasibaigė.
12.2. Ieškovas neatsisakė išsikelti iš patalpų, jei jo ieškinys būtų pripažintas nepagrįstu. M. B. jam buvo atsiuntęs reikalavimą išsikelti iš buto iki 2017-04-04, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, 2017-03-31 nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir uždraudė M. B. valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo butu ir sustabdė bet kokius iškeldinimo iš buto veiksmus. Taigi, teismo nutartis sustabdė išsikėlimo iš buto terminą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neišsikraustė ar atsisakė išsikraustyti per M. B. nustatytą terminą. Teismas negalėjo konstatuoti, kad yra pažeidžiama savininko teisė į nuosavybę. Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nedelsiant išsikraustė, taigi, priešieškinis tenkintas nepagrįstai. M. B. priešieškinis apskritai negalėjo būti priimtas, nes jis buvo pareikštas tada, kai atsakovui buvo uždrausta atlikti bet kokius iškeldinimo veiksmus. Byla pagal priešieškinį nutrauktina.
13. Atsakovė UAB „Juridėja“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas M. B. priešieškinis, bei dalį dėl M. B., UAB „Juridėja“ ir V. I. bylinėjimosi išlaidų ir šiose dalyse priimti naują spendimą – priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
13.1. Teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo, netinkamai taikė teisės normas dėl reikalavimo teisės atsiradimo. 2017-03-31 teismo nutartimi tenkinus ieškovo prašymą, atsakovui nuo šios datos buvo uždrausta disponuoti, naudoti ir valdyti ginčo turtą bei atlikti bet kokius iškeldinimo iš šio buto veiksmus. Galiojant šioms priemonėms, atsakovas negalėjo pareikšti ieškinio dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nes jo nuosavybės teisės buvo apribotos. Pareikšdamas priešieškinį M. B. pažeidė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiamame sprendime pats teismas konstatavo, kad teisė reikšti reikalavimą dėl iškeldinimo atsiranda tik panaikinus laikinąsias apsaugos priemones. Toks priešieškinis negalėjo būti priimtas.
13.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negalėjo nei iškeldinti asmens, nei sudaryti sutarčių su patalpomis besinaudojančiais asmenimis, nei priimti ar parduoti turtą. Atitinkamai UAB „Juridėja“ negalėjo tinkamai išsikelti iš patalpų, nes nebuvo asmens galinčio šis patalpas priimti, nes R. I., su kuriuo buvo sudaryta nuomos sutartis, nebebuvo šių patalpų savininkas, o naujasis savininkas M. B. negalėjo jų priimti, nes jam buvo uždrausta disponuoti, naudoti ir valdyti ginčo butą bei atlikti bet kokius su iškeldinimu susijusius veiksmus. Atsakovas negalėjo ir sudaryti nuomos sutarties su UAB „Juridėja“. Taigi, atsakovė negalėjo pažeisti turto savininko teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl priešieškinis šios atsakovės atžvilgiu turėjo būti atmestas. Be to, nebuvo pasibaigęs paties savininko nustatytas terminas išsikelti. Nepasibaigus M. B. nustatytam terminui, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl termino skaičiavimas sustojo. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atsisako ar atsisakys išsikelti, pasibaigus nustatytam terminui.
13.3. Teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę. Teismas nemotyvavo, kodėl byloje taikyta solidarioji atsakomybė ir nenurodė nei vienos iš būtinųjų jos taikymo sąlygų, išvardytų kasacinio teismo praktikoje. UAB „Juridėja“ bendradarbiavo su M. B., intensyviai derino išsikėlimo arba nuomos sutarties sudarymo sąlygas. Be to, bendrovė priėmė sprendimą sustabdyti nuomos įmokų mokėjimą R. I. ir deponuoja jas iki bus išnagrinėta ši byla. Deponuotas mokestis bus išmokėtas teismo sprendimu pripažintam turto savininkui. Savo ruožtu R. I. į raginimą išsikelti visiškai nereagavo, nepasirašė patalpų perdavimo–priėmimo akto, pateikė ieškinį dėl varžytynių negaliojimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. jo veiksmai buvo visiškai priešingi nei UAB „Juridėja“. Už R. I. veiksmus bendrovė, kuriai jis nėra pavaldus, negali atsakyti, todėl solidari atsakomybė negalima. Teismas nepagrįstai nuostolius priteisė ir iš UAB „Juridėja“, nors M. B. nuostolius patyrė išimtinai dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Net jei UAB „Juridėja“ būtų išsikėlusi iš patalpų, atsakovas nuo 2017-03-31 vis tiek jomis negalėtų naudotis, jas nuomoti, parduoti, ar kitaip gauti iš jų pajamų.
13.4. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisti nuostoliai, nors byloje nėra pateikta įrodymų, kad M. B. būtų patyręs realių nuostolių. Teismo išvada, kad nėra svarbu ar atsakovas nuomotų butą, bet neva svarbu tai, jog tokia galimybė, esant butui atsakovo žinioje, egzistavo, prieštarauja CK nuostatoms dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsiradimo ir teismų praktikai dėl nuostolių atsiradimo, nes teismas konstatavo tik hipotetinę turto savininko galimybę gauti kokią nors abstrakčią naudą, tačiau negautos pajamos atlyginamos tik įrodžius negautų pajamų realumą. M. B. turėjo įrodyti, kad tokias pajamas jis būtų gavęs jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų siekęs patalpas išnuomoti ir gauti iš to pajamų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis niekada neplanavo išnuomoti ginčo turto. UAB „Juridėja“ visa naudojimosi patalpomis laiką mokėjo komunalinius mokesčius, todėl esant draudimui M. B. naudoti, valdyti ar disponuoti ginčo butu, jis nepatyrė jokių nuostolių.
13.5. Teismas nepagrįstai priteisė nuostolius už 4, o ne 3 mėnesius iki priešieškinio padavimo. Turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pasirašytas 2017-03-07, apie tai M. B. tapo žinoma tą pačią dieną, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų apie aktą informuoti atsakovę UAB „Juridėja“, taip pat neišreiškė jokio noro perimti patalpas. Tik 2017-03-14 raštu jis informavo apie savininko pasikeitimą ir nurodė savo prašymą atlaisvinti patalpas. M. B. minėtu raštu leido patalpomis neatlygintinai naudotis iki 2017-04-03, todėl nepagrįsta ir nesąžiningą už šį laikotarpį priteisti nuostolius negautų pajamų forma.
13.6. Skundžiamu sprendimu dalis M. B. pagal priešieškinį patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo priteista iš trečiojo asmens V. I., nors šiam asmeniui nebuvo pareikšta jokių reikalavimų. Reikalavimai pagal priešieškinį buvo pareikšti dviem atsakovams – R. I. ir UAB „Juridėja“, tačiau teismas, nenurodydamas jokių motyvų, išlaidas priteisė tik iš UAB „Juridėja“ ir trečiojo asmens. Be to, 680 Eur M. B. išlaidos susijusios su R. I. ieškiniu, todėl jos turėjo būti priteistos iš ieškovo, o ne iš UAB „Juridėja“. Skundžiamu sprendimu iš trečiojo asmens ir atsakovės M. B. iš viso priteista 1 601 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nors jis iš viso patyrė 1 182 bylinėjimosi išlaidų.
13.7. Teismas neteisingai apskaičiavo UAB „Juridėja“ patirtas išlaidas. Atsakovė patyrė 600 Eur išlaidų, susijusių būtent su atsiliepimo į priešieškinį paruošimu. UAB „Juridėja“ pagal ieškovo ieškinį nebuvo proceso dalyvė, todėl teismas nepagrįstai dalį jos išlaidų priskyrė prie išlaidų, susijusių su R. I. ieškiniu ir nepagrįstai šių išlaidų nepriteisė iš M. B..
14. Trečiasis asmuo V. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl M. B., UAB „Juridėja“ ir V. I. bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Įstatymas nenumato galimybės ieškovui ar atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, kuris į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. V. I., įtraukta į bylą pagal ieškovo R. I. ieškinį, jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė. M. B. priešieškinio reikalavimai buvo pareikšti R. I. ir atsakovei UAB „Juridėja“, priešieškinis nebuvo susijęs su trečiojo asmens teisėmis ar pareigomis, todėl V. I. neteikė atsiliepimo į priešieškinį, o visos išlaidos, susijusios tiek su ieškiniu, tiek ir su priešieškiniu negalėjo būti priteistos ir V. I.. Teismas sprendime net nepateikė jokių motyvų, kodėl M. B. bylinėjimosi išlaidos priteistos iš V. I., kai kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims iš R. I., todėl manytina, kad teismas supainiojo trečiąjį asmenį su R. I..
14.2. Skundžiamu sprendimu bendrai iš trečiojo asmens ir atsakovės M. B. priteista iš viso 1 601 Eur išlaidų atlyginimas, nors jis iš viso patyrė 1 182 Eur išlaidų.
14.3. Teismas trečiojo asmens patirtas 1 400 Eur išlaidas matematiškai padalino į 2 dalis, teismui nusprendus, kad 700 Eur susijusios su ieškiniu ir 700 su priešieškiniu. Išlaidų, susijusių su ieškiniu, priteisimo klausimo teismas apskritai nesprendė, o susijusių su priešieškiniu išsprendė atlikdamas įskaitymą. Teismas niekaip nepaaiškino, kodėl padalino trečiojo asmens patirtas išlaidas į dvi dalis, nors trečiojo asmens pateiktuose įrodymuose matyti, kad patirtos išlaidos išimtinai susijusios su ieškiniu. Teismas taip pat nepaaiškino, kodėl dalis su ieškiniu susijusių išlaidų priteisiamos iš M. B., o ne iš R. I., o dalis iš viso nepriteisiama. Visa 1400 Eur išlaidų suma turėjo būti priteista iš ieškovo R. I..
15. Atsakovas M. B. atsiliepime į UAB „Juridėja“ ir V. I. apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, o skundžiamas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo apribota M. B. teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Iškeldinimo procesą atsakovas pradėjo kur kas anksčiau nei buvo taikytos minimos priemonės, tačiau nei UAB „Juridėja“, nei ieškovas iki atsakovo M. B. nustatyto termino nesutiko išsikraustyti iš patalpų, taigi, priešieškinį M. B. pareiškė teisėtai ir toms šalims, kurios nesutiko išsikraustyti. M. B. nustatytas 14 dienų terminas apeliantei išsikelti nėra procesinis terminas, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones šis nustatytas terminas nepasibaigė.
15.2. Nepagrįsti UAB „Juridėja“ teiginiai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėjo atlaisvinti patalpų, todėl nepažeidė M. B. teisių. UAB „Juridėja“ ir R. I. ribojo M. B. (tikro savininko) teisę valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu, UAB „Juridėja“ direktorė V. I. jau seniai žinojo, kad ginčo butas parduodamas iš varžytynių, tačiau jokių veiksmų susirasti naujas komercines patalpas ji nesiėmė. Tai rodo, kad UAB „Juridėja“ visą laiką elgėsi nesąžiningai, turėdama tikslą kuo ilgiau išlaikyti savo dispozicijoje ginčo patalpas. M. B. vos tik įregistravo nuosavybės teises į butą registre, 2017-03-08 pareikalavo, kad bendrovė atlaisvintų patalpas, tačiau į žodinius reikalavimus ji nereagavo, todėl 2017-03-14 atsakovas išsiuntė rašytinį reikalavimą. Byloje pateikti 2017-03-27 ir 2017-03-30 UAB „Juridėja“ atsakymai M. B. rodo, kad bendrovė dėl formalių pagrindų kategoriškai atsisakė atlaisvinti patalpas ne tik iki atsakovo nustatyto termino, bet ir apskritai, motyvuodama, jog konkretaus atlaisvinimo termino nežino. Atsižvelgiant į šių bendrovės laiškų turinį, netenka prasmės jos argumentai, neva ji negalėjo atlaisvinti patalų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiais argumentais atsakovė tik siekia išvengti nuostolių už M. B. teisių varžymą atlyginimo.
15.3. Šioje byloje egzistuoja visos sąlygos solidariajai civilinei atsakomybei taikyti. Tiek R. I., tiek UAB „Juridėja“ atliko neteisėtus veiksmus – trukdė M. B. naudotis jo nuosavybe. Dėl jų abiejų veiksmų atsakovas patyrė nuostolių. Tiesioginiai UAB „Juridėja“ veiksmai ir neveikimas (atsisakymas išsikelti iš patalpų) nulėmė, kad atsakovas negalėjo naudotis ir disponuoti savo nuosavybe. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos tik dėl to, kad būtų galima laimėti laiko ir ilgiau pasinaudoti patalpomis. UAB „Juridėja“ viso proceso metu palaikė R. I. ieškinio reikalavimus. Taip pat palaikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, ji taip pat atsakingu už atsakovui padarytą žalą visa apimtimi.
15.4. Šioje byloje nėra svarbus faktas, kokias konkrečias pajamas būtų gavęs M. B., bet svarbus faktas, ar turint šį turtą buvo galima gauti pajamų iš jo. M. B. įgijo komercines patalpas strategiškai patrauklioje vietoje bet kokiam verslui – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovas būtų galėjęs jas išnuomoti. Taigi, atsakovo galimybė gauti pajamų iš šio turto nėra hipotetinė. Tai yra reali galimybė, kurią patvirtina ir pačios apeliantės veikla šiose patalpose. Aplinkybė, kad M. B. nenorėjo nuomoti patalpų atsakovei UAB „Juridėja“ ar jog įdėjo skelbimą, neįrodo, kad atsakovas apskritai nenorėjo nuomoti šių patalpų.
15.5. Nesutiktina su argumentu, kad nuostoliai turėjo būti priteisti tik už 3 mėnesius iki priešieškinio padavimo, o ne už 4. Turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pasirašytas 2017-03-07. Nepriklausomai nuo kada UAB „Juridėja“ sužinojo apie savininko pasikeitimą (nors sužinojo ji gerokai iki 2017-03-07), pareiga mokėti nuomos mokestį naujam savininkui automatiškai pereina su nuosavybės teisės pasikeitimo momentu.
15.6. Teismo padaryti netikslumai dėl UAB „Juridėja“ bylinėjimosi išlaidų taisytini naudojantis kitomis procesinėmis priemonėmis (papildomi sprendimo, rašymo apsirikimo taisymo institutu), o ne apeliaciniu skundu.
15.7. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos M. B. turi būti priteistos iš UAB „Juridėja“ ir R. I.. Sprendime taip pat aiškiai nurodyta M. B. patirtų išlaidų suma – 1182 Eur, o vien tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, nesuteikia teisės V. I. teikti apeliacinį skundą, Rašymo apsirikimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus po teismo sprendimo priėmimo reguliuoja kiti institutai.
16. Atsakovas M. B. atsiliepime į ieškovo R. I. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas išsamiai įvertino visas R. I. nurodytas aplinkybes. Vien aplinkybė, kad sprendimas nepalankus R. I., nepadaro šio sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu.
16.2. Sandoris, kurio pagrindu ieškovas teigia, kad hipoteka pasibaigė, pripažintas negaliojančiu, o toks sandoris negali sukelti teisinių padarinių, taigi, ir hipotekos pabaigos. Įstatymo leidėjas aiškiai išskyrė svarbiausią aplinkybę, sietiną su hipotekos pabaiga – įsipareigojimo įvykdymą. Byloje nėra ginčo, kad antstoliui realizavus 2015 m. butą, skolą bankui nebuvo padengta. Taigi, hipoteka negalėjo pasibaigti. Teismo sprendimu taikytos restitucijos pagrindu butas buvo grąžintas ieškovui, o hipoteka seka paskui daiktą. Apelianto teiginiai apie pagrindų atsinaujinti hipotekai nebuvimą nesuprantami ir plačiau nekomentuojami, nes civilinėje teisėje tokio instituto, kaip hipotekos atnaujinimas, apskritai nėra.
16.3. R. I. negali kelti klausimo dėl priešieškinio atmestinumo, nes priešieškinis pateiktas ne tik jam, todėl jis turi teisę kelti kalsimą tik dėl tų epizodų, kurie liečia patį apeliantą. Apeliantas visais įmanomais būdais siekė riboti M. B. teisę disponuoti jo įgytu turtu ir tai darė ne vienas, o kartu su UAB „Juridėja“. Priešingai nei teigia ieškovas, ginčas tarp ieškovo ir M. B. dėl buto atlaisvinimo buvo. Nei apeliantas, nei UAB „Juridėja“ kraustytis iki nustatyto termino nesiruošė, apie ką pranešė M. B., todėl apskritai nėra pagrindo kalbėti apie konkrečius išsikraustymo terminus, nes jų niekas neketino laikytis. Kita vertus, nesutiktina su apelianto argumentu, kad nebuvo pasibaigęs jam nustatytas terminas išsikraustyti. R. I. pareiga apleisti patalpas atsirado tada, kai perėjo nuosavybės teisė M. B.. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo uždrausta vykdyti M. B. prašymo išsikelti. M. B. nustatytas terminas išsikraustyti nesustojo ir negalėjo sustoti.
16.4. Nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo apribota M. B. teisė kreiptis į teismą. M. B. pasirinktas teisių gynybos būdas buvo efektyvus, niekam nedarė žalos ir nevilkino bylos.
16.5. R. I. argumentas, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes neįtraukti kiti R. I. kreditoriai, nepagrįstas. R. I. pats teikė ieškinį, todėl jis turėjo pareigą įtraukti savo kreditorius Dabartinėje bylos stadijoje šio klausimo kėlimas yra akivaizdus įrodymas, kad R. I. visomis įmanomomis priemonėmis siekia vilkinti procesą. Į bylą įtraukta tiek hipotekinė kreditorė, tiek UAB Baltijos NT investicijų grupė, o žemesnės eilės kreditoriams jokių padarinių ši byla negali turėti.
17. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į R. I. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. Teismas išsamiai pasisakė dėl apelianto reikalavimo pripažinti hipoteką pasibaigusia, išsamiai išanalizavo ginčo situaciją. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to siekia apeliantas, nereiškia, jog jie buvo įvertinti netinkamai ar priimtas sprendimas naikintinas.
17.2. Sandoris, kurio pagrindu ieškovas teigia, kad hipoteka baigėsi yra pripažintas negaliojančiu. Taigi tenkinti apelianto reikalavimą dėl hipotekos pabaigos pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo, pirma, dėl to, kad hipotekos pabaigai konstatuoti šiuo pagrindu yra reikalinga, jog būtų tam tikra sąlygų visuma: varžytynių aktas ir pinigų pervedimas kreditoriui, o ginčo situacijoje viena iš būtinųjų sąlygų neįvykdytą – varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, t. y. jo nėra. Antra, kadangi teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), neteisėtas sandoris negali sukurti teisėtų pasekmių – hipotekos pabaigos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 nurodė, kad kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.). Taigi hipoteka, kaip apsunkinimas, nėra išimtis ir akivaizdu, kad pagrindo laikyti hipoteką pasibaigusia nėra. Be to, įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei. Teismas sprendime ir konstatavo, kad pagrindinė prievolė bankui neįvykdyta, todėl pripažinti hipoteką pasibaigusią ir šiuo aspektu nėra pagrindo.
17.3. Teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas išvadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos tokių asmenų teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl apelianto kitų kreditorių teisių, pareigų ar teisinio statuso, jie nėra tarp ginčo šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių dalyviai, todėl jiems teisės ar pareigos iš ginčijamo varžytynių akto ar hipotekos sandorio negali atsirasti. Taigi, apelianto argumentai dėl neįtrauktų į procesą dalyvių atmestini, kaip nepagrįsti.
18. Trečiasis asmuo UAB Baltijos NT investicijų grupė atsiliepime į R. I. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Skolininkas teisminiais procesais siekia ne savo tariamai pažeistų teisių gynimo, o kuo ilgiau išlaikyti turtą savo valdyme ir kuo toliau atitolinti turto realizavimą, nes keletą metų kyla nekilnojamojo turto kainos ir vėlesnis turto pardavimas sudaro sąlygas jį parduoti vis brangiau, taip padengiant didesnę ieškovo skolos bankui dalį. Tai suprantamas ieškovo siekis, tačiau dėl jo kenčia kitų byloje dalyvaujančių asmenų turtiniai interesai. Teismas pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2015-01-23 turto pardavimo iš varžytynių aktą nuo jo sudarymo momento, o toks turto pardavimo iš varžytynių aktas negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių teisinių padarinių. Skolininkas skunde nenurodo jokių argumentų, tik teigia, kad teismas neva neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes. Tačiau tai netiesa. Teismas įvertino visas apelianto nurodytas aplinkybės ir padarė visiškai pagrįstą išvadą. Be to, hipoteka yra daiktinė teisė, todėl panaikinus turto pardavimo iš varžytynių aktą, daiktas ieškovui buvo grąžintas su visais iki tol buvusiais turto apsunkinimais – kartu su turto hipoteka. Kadangi ieškovui turtas buvo grąžintas su visais buvusiais apsunkinimais, t. y. kartu su hipoteka, skirta prievolės bankui vykdymui užtikrinti, o trečiojo asmens pinigais buvo padengta dalis ieškovo prievolės, tai taip pat pasikeitė ir kreditorius išieškojimo prievolėje. Todėl turtui registruota hipoteka tapo R. I. prievolės sumokėti už pagal restituciją iš jo priteistą 41 355,88 Eur sumą trečiajam asmeniui užtikrinimu, o ne pasibaigė.
18.2. Kitų apelianto kreditorių įtraukimas į bylą būtų visiškai beprasmis veiksmas tik dar labiau vilkinantis procesą. Pasikeitus hipoteka užtikrintos prievolės šaliai (banko prievolės dalį įvykdžius trečiajam asmeniui UAB Baltijos NT investicijų grupei) žemesnės eilė kreditoriams tai neturėjo jokių teisinių pasekmių.
19. Atsakovas antstolis J. P. atsiliepime į ieškovo R. I. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
19.1. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir pripažinus negaliojančiu 2015-01-23 Turto pardavimo iš varžytynių aktą bei taikius restituciją natūra, ieškovui R. I. butas su rūsiu buvo grąžintas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimai, t.y. su hipoteka ir antstolio areštais. Ieškovo R. I. skolos likutis hipotekos kreditorei AB SEB bankui yra 68 048,64 Eur. Tai reiškia, kad prievolė pagal kredito sutartį neįvykdyta ir nėra atsiradę CK 4.197 straipsnyje reglamentuoti hipotekos pabaigos pagrindai.
19.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trečiajam asmeniui įvykdžius dalį pagrindinės prievolės ir kreditoriui priėmus tokį prievolės įvykdymą, trečiajam asmeniui pereina regreso teisė į skolininko turtą dėl sumokėtos skolos išieškojimo bei atitinkama pagrindinę prievolę užtikrinančių hipotekos ir įkeitimo teisių dalis. Nagrinėjamu atveju kreditoriui priėmus dalinį prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, kreditorius pripažino šios prievolės dalumą ir atitinkamai galimybę trečiajam asmeniui perimti jo, kaip kreditoriaus, teises dėl įvykdytos prievolės dalies bei atitinkamą dalį hipotekos ir įkeitimo teisių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015).
19.3. Ieškovas R. I. viso vykdymo proceso metu kryptingai siekia ne bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, bet stengiasi visais įmanomais būdais trukdyti bei vilkinti vykdymo procesą, pateikdamas skundus ir ieškinius praktiškai dėl kiekvieno antstolio veiksmo. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl R. I. kreditorių skaičiaus ir jų visų reikalavimų dydžio. Ieškovas, būdamas nemokus, sąmoningai stengiasi kiek įmanoma vilkinti procesą, galimai siekdamas suteikti pirmenybę kitiems kreditoriams, visiškai ignoruodamas hipotekos kreditoriaus turimą pirmumo teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš kitus kreditorius, ir iki nagrinėjamos bylos iškėlimo ieškovui nei hipotekos klausimas, nei kitų jo kreditorių reikalavimai visiškai nerūpėjo.
20. Antstolis J. P. atsiliepime į UAB „Juridėja“ ir V. I. apeliacinius skundu prašo sprendimą dėl šių skundų teismo priimti savo nuožiūra, nurodydamas, kad antstolis bylos dalyje pagal M. B. priešieškinį dėl iškeldinimo iš patalpų ir nuostolių priteisimo nėra atsakovu, nėra suinteresuotu ar trečiuoju asmeniu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantų R. I., V. I. ir UAB „Juridėja“ skunduose nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Apeliantė UAB „Juridėja“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017-12-04 Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo-perdavimo aktą, kuriuo siekia įrodinėti, kad išsikėlė iš ginčo buto, kai tik buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, o tai, apeliantės teigimu, patvirtina priešieškinio nepagrįstumą.
23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu ir įvertinusi aplinkybę, kad prašomas prijungti aktas buvo sudarytas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, minėtą naują įrodymą priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl hipotekos pabaigos
24. Apelianto R. I. įsitikinimu, antstoliui 2015-01-29 pervedus AB SEB bankui iš įkeisto buto varžytynių gautas piniginės lėšas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015-06-23 sprendimu ne tik pripažinus negaliojančiu 2015-01-23 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, pagal kurį UAB Baltijos NT investicijų grupei buvo parduotas ieškovui nuosavybės teise priklausęs butas su rūsiu, bet ir pritaikius restituciją, pagal kurią ieškovui grąžintas butas su rūsiu, tačiau iš varžytynių gauti pinigai liko pas hipotekos kreditorę AB SEB banką, o turto pirkėjai UAB Baltijos NT investicijų grupei 41 355,88 Eur suma priteista iš R. I., ginčo buto hipoteka pasibaigė, nes hipoteka įkeistas turtas jau buvo realizuotas ir iš realizavimo gauti pinigai pervesti hipotekos kreditorei, kuri pinigais pasinaudojo patenkindama dalį reikalavimo į ieškovą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad hipoteka nepasibaigė, neįvertino visų CK 4.197 straipsnyje įtvirtintų hipotekos pabaigos pagrindų, be kita ko ieškovo akcentuojamos CK 4.197 straipsnio 1 dalies, ir taip, ieškovo nuomone, sukūrė absurdišką situaciją, kai bankas du kartus galės gauti pinigus už vieną kartą jam įkeistą vieną ir tą patį turtą, taip nepagrįstai praturtėdamas ir įgydamas nepagrįstą pranašumą prieš kitus ieškovo kreditorius, kurie net nebuvo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą.
25. Nesutikdama su ieškovo pozicija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia apelianto dėmesį, kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas restitucijos, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, taikymo klausimą, jau yra išaiškinęs, jog restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui, jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko), o kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
26. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų, varžytynėse laimėjęs, už turtą sumokėjęs, tačiau turto nuosavybės netekęs (dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo) pirkėjas pakeičia pradinį kreditorių, kurio naudai buvo vykdomos varžytynės, išieškojimo prievolėje (CK 6.114 straipsnio 2 punktas, 6.50 straipsnis) su visais iš to išplaukiančiais teisiniais padariniais, t. y. naujam kreditoriui įgyjant visas pirminio kreditoriaus teises, susijusias su skolininku, inter alia su konkrečia reikalavimo teise į skolininką susijusias papildomas teises, tokias kaip pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), o skolininko, kuriam dėl restitucijos taikymo buvo grąžintas turtas, prievolė ar trečiojo asmens įvykdyta jos dalis (ir visos iš šios prievolės (ar jos dalies) atsiradusios akcesorinės prievolės) nepasibaigia – jis šią prievolę (jos dalį) turi įvykdyti trečiajam asmeniui, pakeitusiam pradinį kreditorių.
27. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti nei apie hipotekos pabaigą CK 4.197 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, jog priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų – nes šiuo atveju priverstinis realizavimas (turto realizavimo dokumentai) buvo teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais, o negaliojantis realizavimas negali sukelti ir nesukėlė jokių teisinių padarinių, nurodytų CK 4.197 straipsnio 1 dalyje, nei apie hipotekos pabaigą kitais CK 4.197 straipsnyje nurodytais pagrindais – nes skolininko prievolė nelaikoma pasibaigusia nei toje dalyje, kiek buvo pervesta lėšų AB SEB bankui (nes šioje dalyje tiesiog pasikeitė kreditorius), nei, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, likusioje dalyje, nes ieškovo skola bankui kur kas didesnė nei buvo gauta lėšų, realizavus ginčo butą, savo ruožtu CK 4.197 straipsnio 2–4 punktuose įtvirtintų pagrindų neatitinka bylos faktinė situacija ir ieškovas jų neįrodinėjo.
28. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, kuris iš hipotekos kreditorių turi pirmumą teisę patenkinti savo reikalavimą iš antrą kartą varžytynėse parduoto turto, be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo šio klausimo išsprendimu, todėl atmestinas R. I. argumentas apie tai, kad neva skundžiamu sprendimu sudaroma bankui galimybė du kartus gauti pinigus už vieną kartą jam įkeistą vieną turtą. Šiame kontekste atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad skundžiamu sprendimu neva bankui buvo sudarytas nepagrįstas pranašumas prieš kitus ieškovo kreditorius, kurie net nebuvo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą, ir todėl, ieškovo nuomone, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kaip jau minėta, ginčo turto hipoteka turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atveju, grąžinant ieškovui butą, nepasibaigė, savo ruožtu žemesnės eilės kreditoriai, neturintys pirmenybės, kaip hipotekos kreditoriai, nukreipti savo reikalavimą į ginčo turtą, galėtų tikėtis jų reikalavimo patenkinimo iš kitam kreditoriui hipoteka įkeisto turto tik tuo atveju, jei to turto vertė ar, pavyzdžiui, pardavimo iš varžytynių kaina būtų didesnė nei prievolė užtikrinta šia hipoteka (o šiuo atveju taip nėra), todėl, kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo UAB Baltijos NT investicijų grupė, hipoteka užtikrintos prievolės (ar jos dalies) kreditoriaus pasikeitimas žemesnės eilės kreditorių teisėms, teisėtiems interesams ar pareigoms šiuo atveju nedaro jokios įtakos, taigi, nėra jokio poreikio pastaruosius įtraukti į teisminį procesą, niekaip nesusijusį su jų teisėmis bei pareigomis ir tuo labiau konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą dėl minėtų kreditorių neįtraukimo į bylą.
29. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, priėjo teisingą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčo hipoteką pasibaigusia. Priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į visus esminius R. I. ieškinio argumentus, be kita ko ir dėl CK 4.197 straipsnio 1 dalies, o ta aplinkybė, kad sprendimo motyvuose, pasisakant dėl turto realizavimo dokumentų pripažinimo negaliojančiais pasekmių, teismas dar kartą atskirai neįvardijo CK 4.197 straipsnio 1 dalies, bei tai, jog teismas ginčui aktualų teisinį reguliavimą aiškino ir taikė kitaip nei to siekė ieškovas (ieškovui nepalankia linkme), savaime, įvertinus pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, o skundžiamas sprendimas neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.
30. Kadangi dėl kitų atmestų ieškinio reikalavimų (turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir pačių varžytynių neteisėtumo) ieškovas R. I. savo apeliaciniame skunde jokių argumentų nenurodė, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir šiais klausimais, plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl tenkintų priešieškinio reikalavimų
31. Apelianto R. I., taip pat apeliantės UAB „Juridėja“ teigimu, atsakovas M. B. neturėjo teisės pareikšti priešieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo iš ginčo buto, nes tuo metu galiojo ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atsakovui M. B. atlikti bet kokius su iškeldinimu susijusius veiksmus, todėl priešieškinis neturėjo būti priimtas ir bylos dalis, pradėta pagal priešieškinį, nutrauktina. Be to, tiek UAB „Juridėja“, tiek ieškovo R. I. nuomone, kadangi atsakovo M. B. nustatytas terminas išsikelti turėjo pasibaigti vėliau, nei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojusios atsakovo nuosavybės teisę ir draudžiančios jam imtis bet kokių iškeldinimo veiksmų, laikytina, kad terminas išsikelti buvo sustabdytas ir todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai pagal priešieškinį R. I. ir UAB „Juridėja“ pažeidė M. B., kaip naujo buto savininko, teisę į nuosavybę.
32. Nesutikdama su pirmiau išdėstytais apeliantų argumentais, teisėjų kolegija atkreipia jų dėmesį, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, tiesiogiai išplaukianti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, o taip pat reglamentuota ir civilinio proceso įstatymo lygmeniu – CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).
33. Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovo priešieškinio pateikimo metu jam jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojusios jo galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo butu bei uždraudusios jam imtis bet kokių su iškeldinimu iš šio buto susijusių veiksmų (dėl kurių (šių apribojimų) galiojimo, apeliantų nuomone, jie negalėjo pažeisti M. B. nuosavybės teisės į butą, o M. B. neva neturėjo teisės reikalauti atsakovų iškeldinimo), priešingai nei interpretuoja apeliantai R. I. ir UAB „Juridėja“ savo skunduose, nesudarė pirmosios instancijos teismui teisėto pagrindo atsisakyti priimti M. B. priešieškinį ir taip pat nesudaro pagrindo nutraukti bylos dalį, pradėtą pagal šį priešieškinį, tuo labiau kad laikinosios apsaugos priemonės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tik suspendavo kuriam laikui M. B. galimybę vykdyti atsakovų iškeldinimą, tačiau niekaip nei panaikino, nei paneigė jo turimą, CK įtvirtintą reikalavimo teisę ir galimybę ją įrodinėti teisme.
34. Apeliantai taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sustojo jiems nustatytas terminas išsikelti iš ginčo buto ir jog jie, neišsikėlę laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu, negali būti laikomi pažeidusiais M. B. nuosavybės teisę į butą, nes, apeliantų teigimu, ieškovo pagal priešieškinį nuosavybės teisė bet kuriuo atveju buvo apribota teismo nutartimi.
35. Visų pirma pastebėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo nukreiptos į M. B., t. y. būtent jis negalėjo imtis aktyvių savarankiškų veiksmų UAB „Juridėja“ ir R. I. iškeldinimui vykdyti, tačiau tai savaime netrukdė pastariesiems savanoriškai atlaisvinti ginčo patalpas, ko jie, kaip ir pripažįsta savo apeliaciniuose skunduose, iki pirmosios instancijos teismas priėmė jiems nepalankų sprendimą, nepadarė. Laikinosios apsaugos priemonės nėra savitikslis institutas, jomis taip pat nėra išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės, tai yra tik procesinė priemonė konkretaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnis) – šiuo atveju ieškovo R. I. ieškinio reikalavimui užtikrinti, todėl nors laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui M. B., turinčiam priešingą nei ieškovas R. I. suinteresuotumą bylos rezultatu, buvo uždrausta imtis priverstinių iškeldinimo veiksmų prieš apeliantus, ar imtis kitokių veiksmų, kurie galėtų sutrukdyti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą (pavyzdžiui, parduoti butą, jį išnuomoti tretiesiems asmenims), tai, priešingai nei interpretuoja apeliantė UAB „Juridėja“, netrukdė bendrovei savanoriškai išsikelti, nes jos išsikėlimas ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymo niekaip neapsunkintų, todėl atmestini, kaip visiškai nepagrįsti UAB „Juridėja“ apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantė neva negalėjo išsikelti iš patalpų ir todėl negali būti laikoma pažeidusia atsakovo M. B. nuosavybės teisę.
36. Pažymėtina ir tai, kad M. B. nuosavybės teisė ir atitinkamai teisė reikalauti, jog asmenys, neturintys teisėto pagrindo būti M. B. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, išsikeltų, teismo sprendimu buvo tik patvirtinta, t. y. teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovo teisė ne atsiranda, o tik patvirtinamas šios reikalavimo teisės pagrįstumas, todėl, ieškovo ieškinį pripažinus nepagrįstu, t. y. jam nenuginčijus aplinkybės, kad nuo 2017-03-07, kai buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, M. B. tapo teisėtu ginčo buto savininku (CPK 715 straipsnis), laikytina, jog nei pats vykęs teisminis nagrinėjimas, nei jame ieškovo interesams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepaneigia fakto, kad M. B. teisė į nuosavybę buvo pažeidžiama nuo pat M. B. pareikšto atsakovams reikalavimo atlaisvinti jam priklausančias patalpas neįvykdymo dienos, o ne nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad tiek ieškovas, neatlaisvinęs ginčo buto bei pareiškęs nepagrįstą ieškinį ir prašymą šiam ieškiniui užtikrinti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir UAB „Juridėja“, faktiškai užėmusi ginčo patalpas ir neatlaisvinusi jų iki teisėto savininko nurodyto išsikėlimo termino pabaigos, abu savo neteisėtais veiksmais pažeidė M. B. nuosavybės teisę ir ieškovo pagal priešieškinį reikalavimas iškeldinti pastaruosius asmenis, neturinčius teisėto pagrindo būti ginčo bute, tenkintas visiškai pagrįstai.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su UAB „Juridėja“ argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė M. B. nuostolius (negautų pajamų forma) ir iš jos, nes, viena vertus, M. B., UAB „Juridėja“ nuomone, apskritai neįrodė patyręs realių nuostolių, kita vertus, jeigu jų ir patyrė, tai ne dėl atsakovės UAB „Juridėja“ neteisėtų veiksmų, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios pritaikytos būtent ieškovo R. I., o ne atsakovės UAB „Juridėja“, prašymu, be to, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, nenurodydamas nei vienos iš būtinųjų jos taikymo sąlygų.
38. Kaip jau konstatuota pirmiau šioje nutartyje, tiek R. I., tiek ir UAB „Juridėja“ savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) apribojo M. B. galimybę naudotis, valdyti, disponuoti jam priklausančiu butu (gyventi jame, parduoti, nuomoti jį ir pan.). Nors UAB „Juridėja“ teigia, kad M. B. nuosavybės teisė buvo apribota tik dėl R. I. veiksmų, nes būtent pastarasis prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir todėl tik jis galėtų būti atsakingas už M. B. kilusios nuostolius, jeigu tokie būtų įrodyti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tam, jog atsakovas galėtų nuomoti ar kitaip naudoti jam priklausantį turtą neužtektų vien laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau buvo būtinas ir UAB „Juridėja“ faktinis išsikėlimas (kuriam, kaip jau išaiškinta, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas netrukdė) iš patalpų, kuriose apeliantė vykdė ūkinę komercinę veiklą, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad dėl susidariusios situacijos buvo kalta ir UAB „Juridėja“. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. B. 2017-03-14 raštu buvo nustatęs 14 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos terminą atsakovei UAB „Juridėja“ išsikelti, tačiau atsakovė nurodytu terminu neišsikėlė, todėl pripažintina, kad R. I. ir UAB „Juridėja“ faktiškai sieja bendri veiksmai dėl kilusių padarinių, t. y. tiek R. I., pareiškęs ieškinį ir prašymą taikyti lakinąsias apsaugos priemones bei nereaguodamas į reikalavimą išsikelti bei nutraukti bet kokius ginčo turto nuomos santykius, jeigu tokie yra, tiek ir atsakovė UAB „Juridėja“, atsisakydama išsikelti M. B. rašte nurodytu terminu dėl nesugebėjimo rasti kitas patalpas, o vėliau tuo pagrindu, kad prasidėjo civilinė byla ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, suvokė savo veiksmų rezultatą – M. B. galimybės naudotis ir valdyti jo turtą apribojimą bei faktiškai, nors ir dėl skirtingų priežasčių (vidinių motyvų), jo siekė, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas, ne tik UAB „Juridėja“ argumentas, jog ji negali būti atsakinga už M. B. kilusius nuostolius (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis), bet ir argumentas dėl solidarios prievolės taikymo negalimumo.
39. Taip pat atmestinas atsakovės UAB „Juridėja“ argumentas, kad M. B. neįrodė, jog patyrė dėl apeliantų neteisėtų veiksmų nuostolius. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pagal priešieškinį įgytos patalpos yra verslui ir nuomai patrauklioje vietoje – (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo spręsti, jog M. B. iš esmės iškiltų sunkumų išnuomoti ginčo butą, jeigu atsakovai laiku būtų iš jo išsikėlę. Be to, pati UAB „Juridėja“, pripažinusi, kad už šių patalpų nuomą ji mokėjo buvusiam savininkui R. I. 185 Eur nuomos mokestį (neįskaičiuojant į šią sumą komunalinių mokesčių), ne tik patvirtino teismo, pastarajam įvertinus M. B. pateiktus panašaus nekilnojamojo turto nuomos skelbimus, nustatyto ieškovo pagal priešieškinį patirtų nuostolių (negautų pajamų forma) dydžio (200 Eur per mėnesį) adekvatumą, bet ir M. B. teisėtą lūkestį gauti atitinkamas pajamas už šio buto naudojimą nuomos mokesčio pavidalu. Dėl R. I. ir UAB „Juridėja“ neteisėtų kaltų veiksmų M. B. negalėjo nei parduoti, nei nuomoti ar kitaip valdyti ir naudotis savo turtu, o šiuo turtu visą laikotarpį iki išsikėlimo apeliantė UAB „Juridėja“ faktiškai naudojosi neatlygintinai, nemokėdama jokio nuomos mokesčio (nors ir teigė, kad kaupė nuomos mokestį iki paaiškės tikrasis turto savininkas, tačiau, kaip matyti iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2017-12-04 Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo-perdavimo akto turinio, jokios sukauptos nuomos mokesčių už praėjusį laikotarpį sumos atsakovui M. B. neperdavė), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, įvertindamas tai, kad UAB „Juridėja“, neturėdama jokio teisėto pagrindo, neišsikėlė iš M. B. priklausančių patalpų jo nurodytu terminu, faktiškai neatlygintinai jomis naudojosi, atsižvelgęs į analogiško turto nuomos rinkoje esančius duomenis, nustatė, jog M. B. patyrė 200 Eur per mėnesį nuostolių negautų pajamų forma.
40. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantės UAB „Juridėja“ argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą už 4 mėnesius iki priešieškinio padavimo, o ne už 3. Nors, kaip nurodo M. B., nuosavybės teisė į butą jam buvo perėjusi dar 2017-03-07, manytina, kad 2017-03-14 raštu suteikęs UAB „Juridėja“ ir R. I. terminą išsikelti iki 2017-04-03, ieškovas pagal priešieškinį negali reikalauti nuostolių, neva patirtų per šį jo paties suteiktą išsikėlimo terminą, atlyginimo priteisimo, nes faktiškai pats sutiko su apeliantų išsikėlimu iki 2017-04-03 ir šiuo laikotarpiu bet kuriuo atveju nebūtų galėjęs išnuomoti ginčo buto kitam asmeniui, todėl nuostolių, kaip negautų pajamų, atlyginimo už šį laikotarpį priteisimas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis), dėl to M. B. solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ priteista iki priešieškinio pateikimo M. B. patirta nuostolių atlyginimo suma mažintina iki 600 Eur.
41. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuostolių, M. B. patiriamų po priešieškinio pateikimo, atlyginimą priteisė iki visiško viso sprendimo įvykdymo, o ne iki sprendimo dalies dėl atsakovų pagal priešieškinį iškeldinimo įvykdymo, nors nuostoliai šioje byloje siejami būtent su M. B. negalėjimu naudotis, disponuoti jam priklausančiomis patalpomis, o aplinkybių, kad ir po apeliantų išsikėlimo iš M. B. priklausančio buto, jis dėl šių asmenų vis tiek patirtų kokių nors nuostolių, ieškovas pagal priešieškinį neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, ir ši sprendimo dalis tikslintina, nurodant, kad M. B. priteistina solidariai iš R. I. ir UAB „Juridėja“ kiekvieną mėnesį po 200 Eur nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2017-07-07) iki visiško teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
42. Apeliantė UAB „Juridėja“ ir apeliantė V. I. apeliaciniuose skunduose taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, iš esmės sutinka su šia apeliančių pozicija.
44. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai M. B. priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš trečiojo asmens V. I., kuri į bylą buvo įtraukta pagal ieškovo R. I. ieškinį (o ne pagal priešieškinį) ir jokių savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškė.
45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai (pagal CPK 41 straipsnį šalimis laikomas ieškovas ir atsakovas), kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
46. Taigi, kaip visiškai pagrįstai savo skunde nurodo V. I., pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs M. B. priešieškinio reikalavimus, pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti lygiomis dalimis iš R. I. ir UAB „Juridėja“, kaip atsakovų pagal priešieškinį, o ne iš trečiojo asmens V. I., kuriai jokių reikalavimų M. B. nebuvo pareiškęs. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog patirtų dėl priešieškinio padavimo ir nagrinėjimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti priteistas iš R. I. (bei UAB „Juridėja“), o ne V. I., neginčija ir pats M. B., nors ir nurodo, kad šie, jo vertinimu, netikslumai turi būti taisomi kitomis procesinėmis priemonėmis – priimant papildomą sprendimą ar taikant rašymo apsirikimo taisymo institutą. Nesutikdama su šiuo M. B. argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi išlaidų priteisimą būtent iš V. I. aiškiai nurodęs tiek sprendimo motyvuojamojoje, tiek ir rezoliucinėje dalyse, padarė elementarią rašymo klaidą, o papildomo sprendimo instituto taikymas negalimas dėl to, jog sprendimu buvo išspręstas visų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, tačiau neteisingai, o neteisingą paskirstymą galima ištaisyti tik instancine tvarka.
47. Teisėjų kolegija sutinka ir su UAB „Juridėja“ argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo tiesiog mechaniškai padalinti atsakovo M. B. patirtų išlaidų sumą į dvi dalis, preziumuodamas, jog pusė sumos patirta dėl ieškovo ieškinio, o pusė dėl priešieškinio, kai byloje buvo bylinėjimosi išlaidų detalizacija. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, M. B. sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų ieškovo ieškiniui užtikrinti, 102 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį bei 1080 Eur advokatui, iš kurių 680 Eur – dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo, o 400 Eur – dėl priešieškinio parengimo. Todėl šiuo atveju M. B. patyrė iš viso 708 Eur išlaidų, susijusių su R. I. ieškiniu, kurios atitinkamai galėjo būti priteistos tik iš paties R. I., kurio ieškinys buvo atmestas, ir 502 Eur išlaidų, susijusių su priešieškiniu, kurių tam tikra dalis, įvertinus priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, turėjo būti lygiomis dalimis priteista iš atsakovų pagal priešieškinį – UAB „Juridėja“ ir R. I..
48. Maža to, nors, kaip matyti iš pirmiau nurodytų duomenų, M. B. iš viso patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismo bendrai jam iš V. I. ir UAB „Juridėja“ priteista suma sudaro 1 601 Eur.
49. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su UAB „Juridėja“ skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atsakovės UAB „Juridėja“ patirtų 600 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą taip pat padalino į dvi dalis, laikydamas, jog viena dalis susijusi su ieškovo ieškiniu, o kita – su priešieškiniu, nors iš UAB „Juridėja“ pateiktų įrodymų aiškiai matyti, kad visa advokatui sumokėta 600 Eur suma buvo patirta dėl atsiliepimo į priešieškinį parengimo, tuo labiau jog UAB „Juridėja“ net nebuvo įtraukta į bylą pagal ieškovo pareikštą ieškinį. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, UAB „Juridėja“ iš M. B. priteistina išlaidų atlyginimo suma apskaičiuotina pagal priešieškinio atmestų reikalavimų procentą nuo visos apeliantės patirtos 600 Eur išlaidų sumos.
50. Pirmosios instancijos teismas netinkamai skirstė ir V. I. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos duomenų, visos V. I. patirtos 1400 Eur išlaidos, susijusios su R. I. ieškiniu, o ne su priešieškiniu: 600 Eur advokatei sumokėta už atsiliepimą į atsakovo atskirąją skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir susipažinimą su byla, 650 Eur – už atsliepimą į ieškinį ir 150 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Taigi, teismas negalėjo mechaniškai padalinti nurodytos sumos į dvi dalis, laikydamas, kad pusė jų susijusi su M. B. priešieškiniu ir priteisdamas dalį išlaidų iš M. B. (įskaitydamas į M. B. iš trečiojo asmens priteistą sumą). Tačiau, priešingai nei teigia trečiasis asmuo, atsižvelgus į tai, kad savo procesiniuose dokumentuose V. I. palaikė būtent ieškinį, prašė jį tenkinti, pripažintina, jog šį ieškinį teismui atmetus, jos patirtos išlaidos nepriteistinos iš R. I., kurio pusėje ji, kaip trečiasis asmuo, įstojo į bylą. Be to, kadangi faktiškai skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje jokios sumos trečiajam asmeniui nei iš M. B., nei iš R. I. nebuvo priteistos, apeliantės V. I. padėtis, šia nutartimi jai nepritesiant jokio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepabloginama.
51. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keistina: 1) panaikinant sprendimo dalį, kuria M. B. iš V. I. priteista 770,50 Eur suma; 2) įvertinus, kad tenkinta 80 proc. priešieškinio (pilnai reikalavimas iškeldinti ir 60 proc. reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo), taip pat įvertinus, jog M. B. patyrė 502 Eur išlaidų, susijusių su priešieškiniu, sumažinant M. B. iš UAB „Juridėja“ priteistinų išlaidų dydį iki 200,80 Eur (502 x 0,8 / 2), o iš R. I. priteisiant 200,80 Eur (502 x 0,8 / 2) išlaidų, susijusių su priešieškiniu, ir 708 Eur išlaidų, susijusių su ieškiniu – iš viso iš R. I. priteisiant 908,80 Eur sumą; 3) atsižvelgus į atmestų priešieškinio reikalavimų procentą, UAB „Juridėja“ priteisiant iš M. B. 120 Eur (600 x 0,2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
52. Likusi sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nesant apeliacinių skundų dėl jos, paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
53. Kadangi ieškovo R. I. apeliacinis skundas atmestas visiškai, pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
54. Atsakovas M. B. atsiliepimui į ieškovo apeliacinį skundą parengti patyrė 200 Eur išlaidų, kurių atlyginimas priteistinas iš apelianto R. I..
55. Kadangi UAB „Juridėja“ apeliacinis skundas tenkintas 6,25 proc., o UAB „Juridėja“ sumokėjo 112 Eur žyminį mokestį už savo skundą, jai iš M. B. priteistinas 7 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
56. M. B. patyrė 200 Eur išlaidų atsiliepimui į UAB „Juridėja“ ir trečiojo asmens skundus paruošti. Kadangi trečiojo asmens apeliacinis skundas, kiek jis susijęs su išlaidų priteisimo M. B. nepagrįstumu, visiškai tenkintas, M. B. išlaidų atlyginimas iš trečiojo asmens nepriteisiamas, o iš UAB „Juridėja“, įvertinus, kad didžioji dalis atsiliepimo buvo skirta būtent UAB „Juridėja“ argumentams paneigti, ir įvertinus, jog UAB „Juridėja“ apeliacinis skundas tenkintas tik 6,25 proc., remiantis sąžiningumo ir protingumo principu, priteistinas 160 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
57. R. I. apeliacinį skundą atmetus, iš jo antstoliui priteistina 200 Eur išlaidų, patirtų atsiliepimui į apeliacinį skundą paruošti, atlyginimo suma.
58. Trečiasis asmuo UAB Baltijos NT investicijų grupė taip pat pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į R. I. apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo advokatui 150 Eur, todėl ši suma priteistina trečiajam asmeniui iš ieškovo.
Dėl R. I. prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių
59. Su pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas R. I. be kita ko prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui M. B. priklausantį ginčo butą ir uždrausti antstoliui paskirstyti išieškotojams iš varžytynių gautas lėšas. Kadangi pirmosios instancijos teismo minėtas prašymas, gavus apeliacinį skundą 2017 m. gruodžio 28 d., nebuvo išspręstas, o civilinė byla, kartu su R. I. apeliaciniu skundu, kuriame buvo suformuluotas minėtas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teisme gautas tik 2018 m. liepos 16 d., o bylą iš esmės nagrinėjančiai teisėjų kolegija ji buvo paskirta tik 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, taip pat įvertinus, kad R. I. ieškinys šia nutartimi pripažintas atmestu pagrįstai, konstatuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas tapo nebetikslingas ir dėl jo plačiau nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo R. I. ieškinį atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai.
Atsakovo M. B. priešieškinį tenkinti iš dalies:
1) iškeldinti R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarąją akcinę bendrovę „Juridėja“ (juridinio asmens kodas 302518927) iš M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini);
2) priteisti M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“ (juridinio asmens kodas 302518927) 600 Eur (šešis šimrus eurų) nuostolių atlyginimą;
3) priteisti M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“ (juridinio asmens kodas 302518927) kiekvieną mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2017-07-07) iki visiško teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo įvykdymo;
4) priteisti M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“ (juridinio asmens kodas 302518927) 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos 600 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui pagal priešieškinį M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 908,80 Eur (devynis šimtus aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti ieškovui pagal priešieškinį M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“ (juridinio asmens kodas 302518927) 200,80 Eur (du šimtus eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Juridėja“ (juridinio asmens kodas 302518927) iš M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti antstoliui J. P. iš ieškovo R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) iš ieškovo R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 356,42 Eur (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Baltijos NT investicijų grupei (juridinio asmens kodas 303458493) iš ieškovo R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. “
Priteisti M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Juridėja“ (juridinio asmens kodas 302518927) 160 (šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Juridėja“ (juridinio asmens kodas 302518927) iš M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti antstoliui J. P. iš ieškovo R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Baltijos NT investicijų grupei (juridinio asmens kodas 303458493) iš ieškovo R. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai
Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Kazys Kailiūnas