Civilinė byla Nr. e2A-261-912/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00665-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Bulgarijos Respublikoje įregistruotos bendrovės „Intergraphik Services and Co LTD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Bulgarijos Respublikoje registruotos bendrovės „Intergraphik Services and Co LTD“ ieškinį atsakovei Lietuvos ir Slovakijos akcinei bendrovei „Grafobal Vilnius“ dėl nuostolių atlyginimo ir daikto perdavimo
.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 103 708,35 Eur netiesioginių nuostolių, 8 387,78 Eur tiesioginių išlaidų, atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki ieškinio parengimo, 6 proc. procesines palūkanas; įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei transportavimo rinkinį ieškovės adresu Bulgarijoje ieškovės sąskaita bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. lapkričio 21 d. sudarė pardavimo sutartį Nr. 2134, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė nupirko šias prekes: a) mašiną „BOBST SP103-ER“ (serijos Nr. 0578 012 04) (toliau – pirmoji mašina), atsargines dalis (jei tokių yra), rėmus (3 dažymo rėmus, 8 išrinkimo (surinkimo) rėmus), susijusius įrankius, naudojimo instrukcijas, surinktą stalą); b) mašiną „BOBST SP103-ER“ (serijos Nr. 0578 017 02) (toliau – antroji mašina), atsargines dalis (jei tokių yra), rėmus (3 dažymo rėmus, 8 išrinkimo (surinkimo) rėmus), susijusius įrankius, naudojimo instrukcijas, surinktą stalą); c) rinkinį „Bobst SP103“ mašinoms transportuoti. Bendra sutarties kaina – 135 000 Eur. Šalys susitarė, kad pirmosios mašinos kaina – 65 000 Eur (6 500 Eur sumokami išankstiniu mokėjimu per savaitę po sutarties pasirašymo, 58 500 Eur – prieš mašinos išmontavimą); antrosios mašinos kaina – 70 000 Eur (3 500 Eur sumokami išankstiniu mokėjimu per savaitę po sutarties pasirašymo, 3 500 Eur – išankstiniu mokėjimu iki 2022 m. kovo 30 d., 63 000 Eur – prieš mašinos išmontavimą). Pirmoji mašina išmontuojama 2022 m. kovo mėn., antroji – 2022 metų trečią ketvirtį. Tikslią išmontavimo datą pardavėja turėjo nurodyti likus mėnesiui iki išmontavimo.
3. Ieškovė visus mokėjimus atliko per nustatytus terminus, 2022 m. kovo 10 d. sumokėjo visą pirmosios mašinos kainą. Nurodyta mašina 2022 m. kovo 14 d. išmontuota ir 2022 m. kovo 18 d. perduota ieškovei kartu su transportavimo rinkiniu.
4. Šalys nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 lapkričio 21 d. intensyviai bendravo, nes atsakovė informavo ieškovę apie vienašalį sprendimą neparduoti antrosios mašinos. Ieškovė informavo, kad sudarė antrosios mašinos pardavimo sutartį kitam klientui, kuris 2022 m. spalio mėn. buvo atvykęs į Lietuvą ir atsakovės leidimu ją apžiūrėjo. Ieškovės vadovas 2022 m. gruodžio mėn. atvyko į Lietuvą susitikti su atsakovės vadovu, kad išspręstų susiklosčiusią situaciją. Atsakovė 2023 m. sausio 17 d. grąžino ieškovei 7 000 Eur išankstinį mokėjimą už antrąją mašiną, nors ieškovė nesutiko su vienašaliu sutarties nutraukimu.
5. Ieškovė teigia, kad patyrė 8 387,78 Eur tiesioginius nuostolius, susijusius su vizitu į Lietuvą 2022 m. rugsėjo, gruodžio mėn., 2022 m. spalio mėn. atlikta antrosios mašinos patikra (viešbučiai, lėktuvo bilietai, dienpinigiai) bei transportavimo rinkinio atgabenimu atsakovei tam, kad būtų galima pakrauti antrąją mašiną. Dėl to ieškovė už 779,21 Eur pasamdė transporto bendrovę, kuri pristatė transportavimo rinkinį atsakovei. Atsakovė negrąžino ieškovei transportavimo rinkinio, kuris reikalingas pirmajai mašinai transportuoti. Ieškovės vertinimu, transportavimo rinkinio pervežimo kaina iš Vilniaus į Sofiją (Bulgariją) bus ne mažesnė kaip 779,21 Eur, sumokėta už jo pervežimą į iš Bulgarijos į Vilnių.
6. Ieškovė 2022 m. spalio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su Albanijos Respublikoje įregistruota bendrove „Iris Print shpk“ (toliau – Albanijos pirkėja, Albanijos bendrovė) dėl antrosios mašinos pardavimo už 185 000 Eur. Ieškovė pirmąją mašiną taip pat pardavė už 185 000 Eur. Albanijos bendrovė sumokėjo ieškovei 5 000 Eur pradinę dalį ir įsipareigojo likusią kainos dalį sumokėti iki 2022 m. lapkričio 30 d., vėliau terminas pratęstas iki 2023 m. sausio 15 d. Sutartis nutraukta 2023 m. sausio 10 d. susitarimu, ieškovė 2023 m. kovo 22 d. grąžino 5 000 Eur Albanijos pirkėjai. Atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovė patyrė netiesioginių nuostolių.
7. Ieškovė, pardavusi antrąją mašiną, būtų gavusi 103 708,35 Eur grynojo pelno (iš sutarčių kainų skirtumo 115 000 Eur ieškovė atėmė sąnaudas). Ieškovė sumokėjo 1500 Eur uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Indijos namai“ už tarpininkavimą, sudarant sutartis su atsakove. Atsakovė neįvykdė 51,85 proc. sutarties, todėl ieškovė proporcingai sumažino netiesioginius nuostolius 777,75 Eur. Jeigu atsakovė būtų pardavusi ieškovei antrąją mašiną, ieškovė būtų patyrusi 5 070 Eur išmontavimo, 5 230 Eur transportavimo bei 213,90 Eur krovinio draudimo išlaidų. Be to, ieškovė turės sumokėti 10 proc. mokestį nuo gauto pelno.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 12 644,79 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas, atsakovei iš ieškovės – 7 270,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį ir grąžino ieškovei 1 922 Eur žyminį mokestį.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė šalių sutartį, nes neperdavė vienos iš dviejų sutartų parduoti mašinų sutartyje nurodytu laiku, t. y. 2022 metų trečiąjį ketvirtį. Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad neketina parduoti antrosios mašinos.
10. Teismas įvertino tai, kad ieškovės vadovo 2022 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. atvykimas į Lietuvą yra susijęs su šalių sutarties vykdymu. Ieškovės atstovas skrido iš Sofijos į Vilnių per Varšuvą, nes nebuvo tiesioginių skrydžių. Jis leido laiką Varšuvoje kitais, su šalių sudaryta sutartimi nesusijusiais, tikslais. Išlaidos nakvynėms Varšuvoje negali būti laikomos susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Sąsajumo su šalių sutartiniais santykiais kriterijų atitinka tik dalis ieškovės vadovui dėl komandiruotės į Lietuvą sumokėtų dienpinigių, t. y. už dienas, leistas ieškovės vadovo Lietuvoje: 2022 m. rugsėjo mėn. – 2 dienas, 2022 m. spalio mėn. – 3 dienas, 2022 gruodžio mėn. – 2 dienas; iš viso – 490 Eur.
11. Ieškovės vadovo lėktuvo bilietai Sofija–Varšuva, Varšuva–Vilnius (2022 m. rugsėjo 25 d.), Vilnius–Varšuva (2022 m. rugsėjo 26 d.), Varšuva–Sofija (2022 m. rugsėjo 27 d.) kainavo 1 534 Eur, lėktuvo bilietai Sofija–Varšuva, Varšuva–Vilnius (2022 m. spalio 11 d.), Vilnius–Varšuva, Varšuva–Sofija (2022 m. spalio 13 d.) – 2625 Eur, lėktuvo bilietai Sofija–Varšuva, Varšuva–Vilnius (2022 m. gruodžio 12 d.), Vilnius–Varšuva (2022 m. gruodžio 13 d.), Varšuva–Sofija (2022 m. gruodžio 16 d.) – 1 184 Eur. Dviejų iš trijų kelionių metu ieškovės atstovas tiek pat ar net daugiau laiko praleido Varšuvoje negu Vilniuje. Nesant objektyvios galimybės nustatyti, kokia bilieto kainos dalis susijusi su vizitu į Vilnių, teismas nusprendė, kad lėktuvų bilietų išlaidos, turėtos pirmajam ir trečiajam vizitui dalytinos pusiau.
12. Ieškovė, transportavimo įrenginiu išsigabenusi pirmąją mašiną, turėjo pareigą jį grąžinti atsakovei. Dėl to įrenginio transportavimo išlaidos nesusijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais atsisakant parduoti antrąją mašiną.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 500 Eur išlaidų UAB „Indijos namai“ tarpininkavimo paslaugoms. Ji nurodytas išlaidas įvardijo kaip tiesioginius nuostolius, jų priteisti neprašė, bet išskaitė iš reikalaujamos nuostolių negautų pajamų forma sumos.
14. Ieškovė 2022 m. spalio 18 d. su Albanijos pirkėja sudarė sutartį dėl antrosios mašinos pardavimo už 185 000 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė verčiasi spaustuvėse naudojamų mašinų perpardavimu, įvertino liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus apie tai, jog tokių mašinų perkėlimas iš vienos vietos į kitą yra daug laiko ir išteklių reikalaujantis bei rizikingas procesas (išmontavimas, transportavimas, sumontavimas ir kt.). Ieškovė su Albanijos pirkėja buvo atvykusi į Lietuvą apžiūrėti mašinos, bet sandoris nebuvo įvykdytas, nes atsakovė atsisakė perduoti antrąją mašiną.
15. Vertinant Bulgarijos juridinio asmens negautų pajamų realumą, pelno mokestis neišskaičiuotinas, nes pagal Bulgarijos teisę jis turėtų būti sumokėtas ir nuo priteistų nuostolių sumos. Ieškovė privalėtų nurodyti sąnaudas, kurias būtų patyrusi, jei sutartį atsakovė būtų įvykdžiusi, ir jas išskaičiuoti iš reikalaujamos nuostolių negautų pajamų forma sumos. Į 185 000 Eur kainą įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Ieškovė neįrodinėjo, kad, pardavusi mašiną, neprivalėtų šio mokesčio sumokėti.
16. Teismas nustatė, kad pirmosios mašinos išmontavimas ieškovei kainavo 5 070 Eur, transportavimas – 5 230 Eur, transportavimo draudimas – 213,90 Eur. Šias sumas ieškovė išskaitė iš antrosios mašinos suderėtos pardavimo kainos skirtumo. Ieškovė nurodė, kad samdytas kranas pirmajai mašinai išmontuoti kainavo 1 006 Eur, bet šios sumos iš netiesioginių nuostolių neišskaitė. Ieškovė nepateikė planuotų išmontavimo, pakrovimo, instaliavimo kliento vietoje ir trijų dienų techninio apmokymo sąnaudų, kurias būtų patyrusi pagal 2022 m. spalio 18 d. su Albanijos pirkėja sudarytą sutartį.
17. Teismas nustatė, kad 2022 metais ieškovė pardavė beveik tokiu pačiu kainos skirtumu pirmąją mašiną. Pagal 2022 metų metinę pajamų mokesčio deklaraciją ieškovės grynasis pelnas buvo 20 proc. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė patyrusi negautų pajamų forma tokio dydžio nuostolius, kokių reikalauja.
18. Teismas nustatė, kad yra pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei sumažinti. Ieškovė suprato, jog atsakovė jai mašiną perduos tik tada, kai bus garantuota, kad turės vietoje jos naują. Pardavimo tikslas – pakeisti turimas mašinas naujomis. Ieškovė žinojo apie atsakovei kilusias problemas, kai ši pakeitė pirmąją mašiną nauja, taip pat ketinimus keisti antrąją mašiną. Iš Ispanijos pardavėjo įsigyta nauja mašina netenkino atsakovės, todėl ieškovė, sudarydama sutartį su Albanijos pirkėja, veikė savo rizika. Ji negalėjo būti tikra dėl antrosios mašinos perdavimo, kuris tuo metu jau vėlavo. Be to, didelę patirtį šiame versle turinti ieškovė galėjo suprasti, kad, pardavusi antrąją gerai veikiančią mašiną, bet neturėdama kuo ją pakeisti, atsakovė patirs didelių veiklos problemų. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su Albanijos pirkėjai sumokėtomis netesybomis, baudomis, nuostolių atlyginimu.
19. Teismas nusprendė, kad ieškovė būtų praradusi 7 000 Eur, jeigu ji būtų neįvykdžiusi sutarties. Tokią kompensaciją atlyginti pagrįstai galėjo tikėtis ir sutartį pažeidusi atsakovė (CK 6.258 straipsnio 4 dalis).
20. Teismas įvertino šalių sudarytos sutarties turinį, transportavimo įrenginio paskirtį, susitarimo dėl jo pardavimo tikslus ir padarė išvadą, kad galutinis sutarties objekto perdavimas ieškovei susietas su antrosios mašinos pardavimu. Šiai sutarties daliai likus neįvykdytai, nes atsakovė atsisakė tai padaryti, įrenginys neparduotas ieškovei.
21. Atsakovė neturėjo piniginių įsipareigojimų ieškovei. Ji neįvykdė prievolės perduoti parduotą daiktą. Ieškovės prisiskaičiuotos kompensacinės palūkanos nelaikomos jos nuostoliais, kilusiais dėl to, kad atsakovė neperdavė jai antrosios mašinos, ji negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų Albanijos pirkėjai ir dėl to neteko pajamų, kurių tikėjosi gauti perpardavusi antrąją mašiną.
22. Teismas priteisė 6 proc. procesinės palūkanas už bendrą 12 644,79 Eur nuostolių (5 644,79 Eur turėtų išlaidų ir 7 000 Eur netiesioginių nuostolių) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Teismas, skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais kriterijais. Teismas įvertino jų dydį, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, priežastis, dėl kurių šalys patyrė šias išlaidas, taip pat tai, kad byla nesudėtinga, nors jos apimtis didelė, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Apeliaciniame skunde ieškovė bendrovė „Intergraphik Services and Co LTD“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti 102 758,64 Eur nuostolių atlyginimą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Teismo išvada, kad negalima nustatyti tikslaus nuostolių dydžio, neteisinga. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydį.
24.2. Teismas neteisingai apribojo patirtų nuostolių dydį iki 7 000 Eur. Avansas turėjo būti sumokėtas dalimis: 3 500 Eur – per savaitę po sutarties pasirašymo ir 3 500 Eur – iki 2022 m. kovo 30 d. Šalių sutarties skirsnio „Pirkėjo pareigos“ 1 punkte pirkėjas įsipareigojo išmontuoti ir pasiimti mašinas per sutarties punkte „Mašinų pateikimas“ nurodytą terminą, jei šios sąlygos neįvykdytos, pardavėjas pasilieka teisę neparduoti pirkėjui mašinų ir negrąžinti išankstinio apmokėjimo. Nurodyta formuluotė nėra šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės ribojimo už pardavimo sutarties neįvykdymą, ji neapribojo nė vienos šalies teisės reikalauti žalos, viršijančios 7 000 Eur atlyginimą. Teismas neteisingai sutapatino nuostolius su netesybomis.
24.3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė patyrusi tokio dydžio nuostolius, kokių reikalauja. Ieškovės ir Albanijos pirkėjos sudarytoje sutartyje neišskirtas PVM, nes antroji mašina turėjo būti paduota už Europos Sąjungos ribų. Pirmoji mašina parduota Bulgarijoje, todėl PVM mokestis buvo išskirtas.
24.4. Ieškovė išskaitė sąnaudas iš antrosios mašinos pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo, pateikė įrodymus, pagrindžiančius pirmosios mašinos išmontavimo, transportavimo ir draudimo išlaidų dydį pagrindžiančius duomenis (12 000 Eur). Pagal ieškovės ir Albanijos pirkėjos sutartį antrosios mašinos transportavimo iš Vilniaus į Tiraną (Albanija) įrangos, antrosios mašinos iškrovimo ir instaliacijos sąnaudas būtų patyrusi ne ieškovė, bet Albanijos pirkėja.
24.5. Teismas iš ieškovės 2022 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteisingai nustatė, kad ieškovė pardavė beveik tokiu pačiu kainų skirtumu pirmąją mašiną, bet gavo 20 proc. grynojo pelno ir tai neva sustiprina abejonę, jog ieškovė būtų gavusi tik nurodyto dydžio grynųjų pajamų. Teismas sprendimą grindė prielaida. Bendrovės grynasis pelnas nesietinas su vienu sandoriu.
24.6. Teismas neteisingai įvertino, kad yra sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei mažinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi, jog antroji mašina jai bus perduota tik po to, kai atsakovei bus pristatyta nauja mašina. Ieškovė su Albanijos pirkėja, prieš sudarydami sutartį, lankėsi pas atsakovę. Pastaroji nenurodė, kad neperduos antrosios mašinos ieškovei. Atsakovė – verslininkė, privalėjo įvertinti rizikas.
24.7. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė neperduos antrosios mašinos, ji nebūtų grąžinusi transportavimo įrenginio ir patyrusi 779,21 Eur išlaidų. Transportavimo rinkinys yra sutarties pirkimo–pardavimo dalykas, todėl turėjo būti perduotas ieškovei. Nuosavybės teisė perėjo ieškovei nuo jo perdavimo.
24.8. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovės atstovas pirmosios ir antrosios kelionės metu leido laiką Varšuvoje kitais, su sutarties vykdymu nesusijusiais, tikslais. Nesant tiesioginio skrydžio iš Bulgarijos į Lietuvą, ieškovė rinkosi optimaliausią variantą.
24.9. Teismas neteisingai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio pateikimu, neįvertino, kad ieškovė prašė priteisti visas su atstovavimu susijusias išlaidas. Bylos apimtis didelė, ieškovės atstovas išvertė dokumentus iš angų kalbos į lietuvių kalbą. Ieškovei atstovavusio advokato darbo ir laiko sąnaudos viršijo Rekomendacijose nustatytus dydžius.
24.10. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, todėl ieškovė teisėtai reikalavo kompensacinių palūkanų.
24.11. Teismas neteisingai įvertino rašytinius įrodymus, apskųstą sprendimą grindė prielaidomis, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio.
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė akcinė bendrovė „Grafobal Vilnius“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
25.1. Teismas neišaiškino ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties taip, kad šalys buvo susitarusios dėl atsakovės civilinės atsakomybės apribojimo, bet be kitų argumentų, taikė nuostolių numatymo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 4 dalis). Šalys sutartyje susitarė dėl 7 000 Eur netesybų (avanso dydžio baudos). Dėl to tiek būtų turėjusi prarasti ieškovė, jeigu ji būtų neįvykdžiusi sutarties. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad tokią sumą atlygins sutarties neįvykdžiusi atsakovė. Netesybų taikymas nereiškia civilinės atsakomybės ribojimo. Ieškovė įrodymais nepagrindė realaus netiesioginių nuostolių dydžio, todėl teismas, įvertinęs kreditorės veiksmus, skolininkės elgesį, nustatė jų dydį savo nuožiūra.
25.2. Ieškovės ir Albanijos pirkėjo sudarytoje sutartyje nustatyta antrosios mašinos pardavimo kaina, bet PVM neišskirtas. Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pardavusi antrąją mašiną neprivalėtų sumokėti PVM nuo 185 000 Eur kainos.
25.3. Ieškovė neįrodė visų sąnaudų, kurias būtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi sutartį. Ieškovė teikė sąnaudas pagrindžiančius įrodymus pasirinktinai. Tik teismui išreikalavus iš ieškovės rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pirmosios mašinos išmontavimo, transportavimo ir draudimo išlaidas, ji atsisakė dalies reikalavimų ir patikslino ieškinį. Ieškovė patyrė daugiau išlaidų, susijusių su pirmosios mašinos sandoriu, kurių ji neatskleidė. Ieškovė patyrė 1 006 Eur išlaidų dėl pasamdyto krano pirmajai mašinai išmontuoti, bet šių išlaidų neįtraukė į sąnaudas. Ieškovė turėjo patirti ir administracinių išlaidų, susijusių su pirmosios mašinos apžiūra Lietuvoje (kelionių išlaidos, apgyvendinimo, dienpinigių išlaidos ir pan.), bet šių išlaidų taip pat neatskleidė.
25.4. Ieškovė neteisingai aiškina 2022 m. spalio 18 d. sutartį su Albanijos pirkėju. Sutartyje nurodytos tokios pardavėjos pareigos: išmontavimas, pakrovimas, instaliavimas kliento vietoje ir 3 dienų techninis apmokymas. Pirkėjo pareigos: transportas, įrangos iškrovimas, mašinos iškrovimas ir padėjimas instaliuoti, yra susijusios tik su įrangos transportavimu ir pagalba instaliuoti. nurodytos pareigos neapima pardavėjos pareigų įrangą išmontuoti, pakrauti, instaliuoti kliento vietoje ir 3 dienas apmokyti. Ieškovė nepateikė įrodymų apie įrangai surinkti ir suremontuoti patirtas išlaidas, iš prašomų atlyginti nuostolių neišskaičiavo įrangai išmontuoti reikalingų išlaidų. Taip pat ji neįtraukė planuotų įrangos instaliavimo bei techninių apmokymų sąnaudų.
25.5. Negalima vadovautis ieškovės pateiktu netiesioginių nuostolių dydžio apskaičiavimu, nes neužfiksuota didelė dalis sąnaudų. Teismas siūlė ieškovei pašalinti šias abejones, pateikti papildomus įrodymus, bet ieškovė to nepadarė. Ji neįrodė iš konkretaus sandorio gauto grynojo pelno, todėl teismas įvertino, kad oficialūs ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys (20 proc. veiklos grynasis pelningumas 2022 metais) sustiprino abejones, kad ieškovė neatskleidė visų veiklos sąnaudų.
25.6. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės mašinų pardavimo tikslas buvo pakeisti turimas mašinas naujomis. Ieškovė žinojo problemas, kilusios atsakovei pakeitus pirmąją mašiną nauja. Antrosios mašinos pristatymo terminas neapibrėžtas, yra kliūčių jai pristatyti, yra aplinkybių, susijusių su kito subjekto įsipareigojimų įvykdymu. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra atsakovės tyčios dėl antrosios mašinos neperdavimo ieškovei. Atsakovė negalėjo perduoti ieškovei antrosios mašinos dėl Ispanijos bendrovės netinkamo prievolių atsakovei vykdymo (naujos įrangos kokybės trūkumų). Atsakovė negalėjo numatyti šių aplinkybių, sudarydama sutartį su ieškove, ir jų kontroliuoti. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas, bendradarbiaudama su ieškove ir siekdama visiškai įvykdyti sutartį.
25.7. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė turėjo perduoti ieškovei transportavimo rinkinį, perdavusi abi mašinas. Šalys susitarė, kad transportavimo rinkinys skirtas abiem mašinoms transportuoti, todėl jis po pirmosios mašinos pristatymo turėjo būti grąžintas atsakovei. Antroji mašina neperduota ieškovei, todėl neturėjo būti perduotas ir transportavimo rinkinys.
25.8. Ieškovės išlaidos, patirtos pirmojo ir antrojo vizitų į Lietuvą metu būtų neišvengiamos, jeigu ieškovė būtų perdavusi antrąją mašiną. Šias išlaidas ieškovė neteisingai priskiria tiesioginiams nuostoliams, nors turėtų išskaityti iš netiesioginių nuostolių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės vadovas Varšuvoje laiką leido kitais tikslais, nesusijusiais su ieškovę ir atsakovę siejusiais sutartiniais santykiais.
25.9. Teismas sumažino tik ieškovės išlaidas už ieškinio parengimą, bet kitų patirtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų teisinei pagalbai nemažino.
25.10. Atsakovė neturėjo piniginių įsipareigojimų ieškovei. Teismas teisingai konstatavo, kad kompensacinių palūkanų už termino įvykdyti nepiniginę prievolę praleidimą ieškovė reikalauja nesant teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl nuostolių, patirtų dėl įrangos pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo, atlyginimo, kai pardavėjas atsisakė perduoti pirkėjui vieną iš sutarties objektų (prekę).
27. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
28. Atsakovė užsiima spausdintų kartono pakuočių gamyba. Veiklai vykdyti reikalingos trys kirtimo mašinos (įrenginiai). Atsakovė ir Ispanijos bendrovė „Koenig & Bauer Iberica SA“ 2021 m. balandžio 10 d. sudarė įrenginių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Ispanijos bendrovė įsipareigojo parduoti atsakovei du vienodus naujus įrenginius – automatines kirtimo mašinas „KBA Iberica CutPRO Q 106 SB“, skirtas kirsti ir įspausti popierių, kartoną ir gofruotą kartoną (toliau – naujos mašinos). Pirmoji nauja mašina turėjo būti pristatyta atsakovei 2022 m. kovo mėn., o antroji – 2022 metų trečią ketvirtį. Dėl to atsakovė nusprendė parduoti dvi senas, jos naudojamas mašinas ir kreipėsi į tarpininkus.
29. Apeliantė verčiasi spaustuvių veikloje naudojamų mašinų (įrenginių) perpardavimu. Iš į bylą pateikto atsakovės ir tarpininkų elektroninių laiškų nustatyta, kad apeliantė pasiūlė už du įrenginius didžiausią kainą – 135 000 Eur.
30. Šalys 2021 m. lapkričio 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti apeliantei (pirkėjai) dvi mašinas ir joms transportuoti skirtą įrenginį už 135 000 Eur (pirmosios mašinos kaina – 65 000 Eur, antrosios – 70 000 Eur). Atsakovė įsipareigojo perduoti pirmąją mašiną 2022 m. kovo mėn., antrąją – 2022 m. trečią ketvirtį. Tikslią išmontavimo datą pardavėja įsipareigojo nurodyti ne vėliau kaip likus mėnesiui iki išmontavimo.
31. Šalys neginčija, kad apeliantė 2022 m. kovo 10 d. sumokėjo atsakovei visą pirmosios mašinos kainą, atsakovė 2022 m. kovo 18 d. perdavė apeliantei pirmąją mašiną kartu su transportavimo įrenginiu, kurį apeliantė grąžino atsakovei, apeliantė už antrąją mašiną sumokėjo 7 000 Eur išankstinį mokėjimą, kurį atsakovė jai grąžino.
32. Ispanijos bendrovė pirmąją naują mašiną perdavė atsakovei ne 2022 m. kovo mėn., bet 2022 m. birželio 27 d. Naujas įrenginys turėjo trūkumų, todėl atsakovė ir Ispanijos bendrovė 2022 m. gruodžio 12 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, prie kurio pridėtas neištaisytų trūkumų sąrašas. Atsakovė negalėjo tinkamai naudotis nauja mašina dėl jos trūkumų, todėl nusprendė antrosios naujos mašinos nepirkti. Atsakovė ir Ispanijos bendrovė nutraukė sutartį.
33. Apeliantė ir Albanijoje įregistruota bendrovė „Iris Print shpk“ 2022 m. spalio 18 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Albanijos bendrovė įsipareigojo nupirkti iš apeliantės antrąją mašiną už 185 000 Eur. Nurodyta sutartis nutraukta 2023 m. sausio 10 d. susitarimu (2 sutarties priedas).
34. Į bylą pateikti apeliantės generalinio direktoriaus T. R. (T. R.) ir atsakovės Eksploatavimo departamento vadovo A. S. elektroniniai laiškai, kuriuose šalys tarėsi dėl antrosios mašinos perdavimo (1 t., b. l. 21–41, 48–66). Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku pasiteiravo, kada planuojama perduoti antrąją mašiną, kad galėtų susiplanuoti mokėjimus, mašinos išmontavimą ir transportavimą, 2022 m. rugsėjo 12 d. – kiek laiko atsakovė galės laikyti antrąją mašiną po visiško apmokėjimo. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške pasiteiravo, kiek apeliantė ją laikyti norėtų. Apeliantė nurodė, kad ne ilgiau negu 1–2 mėn. Tą pačią dieną atsakovė nurodė, kad dėl naujos pjovimo mašinos pristatymo datos (spalio 22–23 d.) reikia, jog apeliantė atsiimtų mašiną ne vėliau kaip pirmą spalio savaitę, bet yra didelė tikimybė, kad po pokalbio su gamintoja pristatymo data bus šiek tiek atidėta, žadėjo informuoti, jei pasikeistų pristatymo laikas.
35. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei susitarimo dėl sutarties pakeitimo projektą, nurodydama, kad jis susijęs su vėlavimu pristatyti naują mašiną.
36. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroniniame laiške pasiteiravo apie naujos mašinos pristatymo terminus bei galimybę perduoti antrąją mašiną, priminė, kad jai reikia bent dviejų savaičių nuo pranešimo apie pasiėmimą jam pasirengti. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 29 d. paprašė atsakovės pateikti instaliavimo planą (vietos planą) antrajai mašinai, kad galėtų pateikti jį potencialiam klientui patikrinti vietą mašinai.
37. Apeliantė 2022 m. spalio 4 d. elektroniniame laiške paprašė atsakovės patvirtinti, kad ši gavo grąžinamą transportavimo rinkinį bei pakartotinai pasiteiravo apie antrosios mašinos pasiėmimo galimybę. Atsakovė nurodė, kad dar negavo transportavimo rinkinio, o dėl antrosios mašinos neturi žinių.
38. Apeliantė 2022 m. spalio 6 d. elektroniniu laišku pasiteiravo atsakovės, kurią dieną gali atvykti su potencialiu pirkėju apžiūrėti antrosios mašinos, pažymėjo, kad klientas norėtų ją pamatyti veikiančią ir nurodė, jog laukia atsakymo, kad galėtų organizuoti kelionę.
39. Apeliantė 2022 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške informavo, kad sudarė sutartį dėl antrosios mašinos pardavimo ir nurodė, jog nori ją pasiimti 2022 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. sausio 15 d. Apeliantė nurodė, kad norėtų bet kokios atsakovės reakcijos, nes dvi savaites neturėjo kontakto. Tą pačią dieną atsakovė elektroniniame laiške prašė palaukti iki kitos savaitės, nes bus dar kartą testuojama nauja mašina. Apeliantė atsakė, kad iki gruodžio (net iki sausio) mėnesio yra pakankamai laiko tinkamumo testams atlikti.
40. Apeliantė 2022 m. lapkričio 11 d. elektroniniame laiške pasiteiravo atsakovės, ar ši patenkinta naujos mašinos testų rezultatais. Atsakovė nurodė, kad bandymai vėl nepavyko. Apeliantė 2022 m. lapkričio 14 d. elektroniniame laiške nurodė, kad situacija neįprasta ir nemaloni visoms šalims. Ji tikėjosi, kad atsakovė ir Ispanijos bendrovė ras tinkamą techninį sprendimą, taip pat nurodė, kad galėtų atidėti antrosios mašinos pristatymą iki 2023 m. sausio 15 d. Po nurodytos datos apeliantė turi išmontuoti ir transportuoti mašiną klientui, su kuriuo sudarė sutartį.
41. Atsakovė 2022 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad priėmė sprendimą neparduoti antrosios mašinos, nes ji nebus keičiama nauju įrenginiu. Apeliantė 2022 m. lapkričio 24 d. elektroniniame laiške paprašė pateikti daugiau informacijos apie priimtą sprendimą, teiravosi apie ketinimus įsigyti mašiną iš kito gamintojo, pasiūlė Taivanio ir Kinijos gamintojų mašinas. Taip pat apeliantė nurodė, kad, nepristačiusi antrosios mašinos klientui, patirs žalos, nes sudarė sutartį, siūlė aptarti pristatymo terminus, ieškoti kompromiso.
42. Atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodė, kad, kaip ir kalbėta telefonu, nenuspręsta, kada ir į kokią mašiną bus keičiama antroji mašina. Tai ketina spręsti 2023 m. kovo mėn., nurodė, kad yra pasirengusi grąžinti avansą, taip pat pakvietė ieškovę atvykti, siekiant išspręsti situaciją.
43. Atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniame laiške nurodė, kad, kaip buvo pasakyta susitikimo metu, antroji mašina negali būti parduota, nėra kito sprendimo – tik grąžinti sumokėtą avansą ir nutraukti sutartį su apeliante. Atsakovė nurodytu elektroniniu laišku nusiuntė apeliantei susitarimą dėl sutarties nutraukimo.
44. Apeliantė (pardavėja), Bulgarijos bendrovė „UniCredit Leasing EAD“ (lizingo davėja) ir Bulgarijos bendrovė „FORT OOD“ (pirkėja) 2022 m. kovo 8 d. sudarė įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantė pardavė pirmąją mašiną už 363 784,38 Bulgarijos levų (toliau – BGN), į kurią įskaičiuota 20 proc. PVM mokestis – 60 630,73 BGN.
Dėl netiesioginių nuostolių dydžio vertinimo pasekmių numatymo aspektu ir mišrios kaltės instituto taikymo
45. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo priteisti iš atsakovės 102 758,64 Eur nuostolių atlyginimą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti apeliantei nuostolius negautų pajamų forma, kai nuostolių dydis būtų apskaičiuojamas apeliantės nurodytu būdu, t. y. iš apeliantės surasto antrosios mašinos pirkėjo įsipareigotos sumokėti kainos (185 000 Eur) atėmus apeliantės atsakovei įsipareigotą sumokėti antrosios mašinos kainą (70 000 Eur) bei apeliantės su sutarties (sudarytos su Albanijos pirkėja) įvykdymu susijusias išlaidas (sąnaudas). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė tikslaus nuostolių negautų pajamų forma dydžio, taikant sutarties, kuria apeliantė iš atsakovės pirko antrąją mašiną, ir sutarties, kuria apeliantė pardavė kitam pirkėjui iš atsakovės pirktą antrąją mašiną, kainų skirtumo metodą, todėl nuostolių dydį nustatė pritaikęs atsakovei pasekmių numatymo teoriją ir mišrios šalių kaltės institutą (CK 6.258 straipsnio 4 dalis ir 6.259 straipsnis).
46. Pasak apeliantės, teismas neteisingai įvertino, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei mažinti. Apeliantė pradėjo vykdyti sutartį. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 29 d. žinojo, kad apeliantė turi klientą, kuris nori įsigyti antrąją mašiną ir ją apžiūrėjo. Apeliantė informavo atsakovę apie su klientu sudarytą antrosios mašinos pirkimo–pardavimo sutartį, bet atsakovė nenurodė, kad gali neparduoti antrosios mašinos. Apeliantė mano, kad atsakovė, būdama verslininke, turėjo numatyti rizikas, bet dėl savo kaltės ir netinkamo planavimo nesuvaldė proceso, tyčia neperdavė apeliantei antrosios mašinos. Atsakovė nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.
47. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kreditoriaus kaltė nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti skolininkas, kuris remiasi tokia aplinkybe (CPK 178 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės CPK 6.59 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tai – mišrios kaltės institutas. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuota sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančioje CK 6.259 straipsnio 2 dalyje. Pagal nurodytą teisės normą skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.259 straipsnio 2 dalis nustato pareigą kreditoriui veikti taip, kad nebūtų didinami jo patirti nuostoliai. Šioje normoje įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-469/2017, 45 punktas).
50. Apeliantė teisingai nurodo, kad ji, susirašinėdama su atsakove, taip pat šalių sudarytoje sutartyje neišreiškė sutikimo, kad atsakovė parduos antrąją mašiną tik su sąlyga, kad jai bus pristatyta antroji nauja mašina. Sutartyje taip pat nėra sąlygų, kad mašinos apeliantei bus perduotos tik tuomet, kai atsakovė gaus naujas mašinas. Tačiau tikruosius šalių ketinimus pagrindžia ne tik sutarties turinys, bet ir šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, bendravimas telefonu, faktinės aplinkybės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės veiklai (pagal jos apimtis) vykdyti reikalingos trys kirtimo mašinos. Atsakovė nutarė pakeisti dvi senas mašinas naujomis, kurias ketino įsigyti iš Ispanijos bendrovės. Ispanijos bendrovė įsipareigojo pristatyti atsakovei pirmąją naują mašiną 2022 m. kovo mėn., antrąją – 2022 metų trečią ketvirtį. Apeliantės ir atsakovės sutartyje nustatyti atitinkami pirmosios ir antrosios mašinų perdavimo terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys nesusitarė dėl tikslių terminų, bet nurodė preliminarius mašinų perdavimo terminus.
51. Apeliantė žinojo, kad pirmoji nauja mašina pristatyta atsakovei 2022 m. birželio mėn. Ji turėjo trūkumų, neveikė visu pajėgumu. Atsakovė ir Ispanijos bendrovė 2022 m. gruodžio 12 d. pasirašė naujos mašinos perdavimo susitarimą, prie kurio pridėjo trūkumų sąrašą, kuriuos pardavėja turėjo pašalinti iki 2023 m. sausio 31 d. Apeliantei buvo žinomos aplinkybės, susijusios su atsakovės problemomis, kilusiomis įsigyjant naujas mašinas iš Ispanijos tiekėjo. Vis dėlto apeliantė, nors ir žinodama nurodytas aplinkybes, vis tiek sudarė jai dar neperduotos ir vis dar atsakovės veikloje naudotos antrosios mašinos perpardavimo sutartį su Albanijos pirkėju. Vykstant bylos šalių bendravimui dėl antrosios mašinos perdavimo (neperdavimo), apeliantė žinojo ir tai, kad atsakovė nutraukė sutartį su Ispanijos bendrove ir nutarė nebepirkti antrosios naujos mašinos. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei susitarimo dėl sutarties pakeitimo projektą, kuriame nurodė, kad jis susijęs su netikėtu naujos mašinos vėlavimu. Nurodyto susitarimo šalys nepasirašė. Toks apeliantės elgesys patvirtina, kad ji žinojo, jog atsakovei dėl įsigytos naujos mašinos kilo problemų, kurias ji siekė išspręsti su Ispanijos bendrove. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, žinodama, jog atsakovės nauja mašina turi trūkumų, neveikia visu pajėgumu, taip pat, kad atsakovė ketino įsigyti kitą tokią pačią naują mašiną, savo iniciatyva atvyko su klientu apžiūrėti antrosios mašinos, vėliau, nesulaukusi patvirtinimo dėl antrosios mašinos perdavimo, kuris tuo metu jau vėlavo, pasirašė antrosios mašinos pirkimo–pardavimo sutartį su Albanijos pirkėja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė užsiima spaustuvių veikloje naudojamų mašinų (įrengimų) perpardavimu tarptautinėje rinkoje ir turi didelę patirtį. Taigi, ji galėjo įvertinti atsakovės įsigytos mašinos trūkumus, aplinkybes, kad atsakovė negalėjo naudotis naujos mašinos pajėgumais visa apimtimi, t . y. įvertinti kliūtis, dėl kurių atsakovė negalėjo laiku įvykdyti prievolės pristatyti antrąją mašiną. Tai, kad apeliantė informavo atsakovę apie pirkėją, kuri ketino įsigyti antrąją mašiną, savaime nepaneigia, jog pati apeliantė prisiėmė verslo riziką. Apeliantė teigia, kad nebūtų sudariusi antrosios mašinos pardavimo Albanijos pirkėjui sutarties, jeigu būtų žinojusi, kad atsakovė neparduos mašinos. Pažymėtina, kad atsakovė tuo metu dar nebuvo nusprendusi nutraukti sutarties su Ispanijos bendrove, tikėjosi, kad tiekėja pašalins trūkumus, laukė testavimo rezultatų. Dėl to ji negalėjo informuoti apeliantės apie ketinimą nutraukti sutartį. Taigi, apeliantė, sudarydama sutartį su Albanijos pirkėja ir prisiimdama naujus įsipareigojimus, prisiėmė verslo riziką, t. y. nesielgė taip, kad neprisidėtų prie nuostolių negautų pajamų forma atsiradimo ir padidėjimo. Dėl tokios prisiimtos verslo rizikos dalis kaltės dėl žalos atsiradimo tenka pačiai apeliantei (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis).
52. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė, kaip verslininkė, turėjo numatyti rizikas, bet dėl savo kaltės ir netinkamo planavimo nesuvaldė proceso, tyčia neperdavė apeliantei antrosios mašinos. Byloje nėra nurodytus argumentus patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė siekė senas mašinas pakeisti naujomis. Atsakovė neperdavė apeliantei antrosios mašinos, nes Ispanijos bendrovė neįvykdė savo įsipareigojimų, atsakovės iš šios tiekėjos įsigyta nauja mašina buvo su trūkumais, neatitiko lūkesčių. Atsakovė, sudarydama sutartį su apeliante, negalėjo įvertinti pirmiau nustatytų aplinkybių, taip pat ir to, kad ji atsisakys pirkti antrąją naują mašiną. Apeliantė neįrodė, kad atsakovė, sudarydama sutartį su apeliante, žinojo, kad ketinamos įsigyti naujos mašinos turės trūkumų, jos nepakeis gerai veikiančių senų atsakovės mašinų (pirmosios ir antrosios mašinų), sutriks gamybos procesas. Taigi, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė tyčia neįvykdė sutarties, neperdavė atsakovei mašinos.
53. Įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus dėl mišrios kaltės instituto aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių veiksmus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat apeliantės ir Albanijos bendrovės sutarties sudarymo aplinkybes. Taigi, aptartų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolių, kuriuos apeliantės patyrė negautų pajamų forma, netekusi galimybės perparduoti iš ieškovės pirktos mašinos brangiau, dydį apskaičiavo ne taikydamas apeliantės nurodytą pirkimo–pardavimo sutarties ir daikto perpardavimo sutarties kainų skirtumo metodą, bet vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta ir pasekmių numatymo teorija pagrįsta prievolės neįvykdžiusio verslininko galėjimo protingai numatyti prievolės neįvykdymo pasekmės taisykle.
54. Pagal pirmiau nurodytą sutartinės civilinės atsakomybės instituto teisės normą neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Bylos šalys 2021 m. lapkričio 21 d. sutartyje susitarė dėl 7 000 Eur netesybų taikymo apeliantei. Apeliantė yra teisi, kad nurodyto dydžio netesybos nenustatytos bylos šalių sutartyje atsakovei už jos įvykdytą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. To nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto tiek būtų turėjusi prarasti apeliantė, jeigu sutartis būtų neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl jos kaltės. Taigi, ir atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis atlyginti apeliantei nurodyto nuostolių dydžio kompensaciją sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, atsiradusio dėl atsakovės kaltės, atveju. Nurodytas 7 000 Eur nuostolių dydis objektyviai atitinka tikėtinus ir protingai galimus numatyti sutarties sudarymo metu atsakovės įvykdyto sutarties pažeidimo nuostolius. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantės nuostolių, patirtų ir negautų pajamų forma, dydį vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 4 dalimi.
55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones dėl apeliantės nurodytų nuostolių negautų pajamų forma dydžio pagrįstumo, apeliantei neįrodžius konkrečių su antrosios mašinos perpardavimu susijusių išlaidų (kurios būtų reikšmingos taikant kainų skirtumo metodą ir jų dydžiu mažinant apeliantės negautas pajamas).
56. Apeliantė teigia, kad antrosios mašinos išmontavimo, transportavimo, surinkimo, instaliavimo, mokymų ir su tuo susijusios asmenų apgyvendinimo sąnaudos neviršytų dėl pirmosios mašinos pardavimo patirtų sąnaudų – 12 000 Eur, nes apeliantė tarėsi su Lenkijos rangovais, kurie išmontavo ir sumontavo pirmąją mašiną. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas apeliantės atstovės Lietuvoje UAB „Indijos namai“ atstovas Gediminas Citukas paaiškino, kad tokios įrangos išmontavimas ir pakrovimas kainuoja apie 10 000–20 000 Eur, sumontavimas ir paleidimas brangesnis – apie 30 000–50 000 Eur ar daugiau. Toks liudytojo paaiškinimas neatitinka apeliantės pateiktoje „Ataskaitoje dėl „Intergraphik Services and Co Ltd.“, unifikuotas identifikavimo kodas 201967302, finansinio rezultato, gauto iš naudotos štampavimo mašinos, prekės ženklas „Bobst“, modelis „SP 103-ER“, serijinis gamybos Nr. 057801204, pagaminimo metai 1995, pirkimo ir pardavimo sandorio patikrinimo, pasirašytoje ir sudarytoje registruotos auditorės ir „Fina Corp Ltd.“, unifikuotas identifikavimo kodas 175053765, prekybos įmonės, teikiančios apskaitos ir mokesčių paslaugas“ nurodytų pirmoioss mašinos išmontavimo, transportavimo išlaidų dydžio. Tai, kad apeliantė kitaip vertina faktines aplinkybes, negu jos įvertintos apskųstame sprendime, nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai juos įvertino.
57. Apeliantės ir Albanijos bendrovės sutartyje nustatytos tokios pardavėjos pareigos: išmontavimas, pakrovimas, instaliavimas kliento vietoje ir 3 dienų techninis apmokymas; ir tokios pirkėjos pareigos: transportas Vilnius, Lietuva–Tirana, Albanija; įrangos iškrovimas; mašinos iškrovimas ir padėjimas instaliacijai. Vis dėlto byloje nėra duomenų, pagrindžiančių apeliantės planuotas sąnaudas, susijusias su antrosios mašinos išrinkimu ir surinkimu, instaliavimu ir apmokymu su ja dirbti. Aplinkybė, kad pirkėja būtų patyrusi sąnaudų, susijusių su įsigyta antroji mašina, nepatvirtina, jog, apeliantė tokių sąnaudų nebūtų patyrusi. Apeliantė neišskyrė, kokią dalį sąnaudų, susijusių su sutarties vykdymu, būtų patyrusi ji, o kokią – Albanijos bendrovė, kokios būtų instaliavimo, mokymų ir apgyvendinimo išlaidos. Taigi, apeliantė neatskleidė teismui visų sąnaudų, kurių būtų patyrusi dėl antrosios mašinos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas siūlė apeliantei pašalinti abejones, pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius netiesioginius nuostolius, bet ji tokia procesine teise nepasinaudojo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje neįrodė konkretaus nuostolių negautų pajamų forma dydžio, apskaičiuojamo taikant kainų skirtumo metodą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos apeliantės patirtus nuostolius apskaičiavo remdamasis kitu būdu.
58. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi apeliantės 2022 metų grynojo pelno rodikliu (20 proc.). Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo negautas pajamas dėl atsakovės įvykdyto sutarties pažeidimo grindė ne abstrakčiuoju nuostolių apskaičiavimo metodu, pagal kurį turi būti įvertinta visa metinė apeliantės veiklos apyvarta ir jos sumažėjimas, bet rėmėsi konkrečia jai nepagrįstai neparduotos antrosios mašinos perpardavimo Albanijos pirkėjai sutarties kaina. Vis dėlto aptariama pirmosios instancijos argumentacija, susijusi su apeliantės 20 proc. grynojo pelno rodikliu neturi įtakos apeliantės patirtų nuostolių dydžio pagrįstumui, nes nagrinėjamoje byloje šis dydis apskaičiuotas vadovaujantis kitu nuostolių nustatymo būdu.
59. Apeliantės ir atsakovės argumentai, susiję su PVM mokesčio įskaičiavimu ir neįskaičiavimu nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. nustačius, kad nuostoliai negautų pajamų forma neatlyginami taikant kainų skirtumo metodą, taip pat yra neaktualūs ir neturi įtakos teisingam nuostolių dydžiui nustatyti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl tiesioginių nuostolių
60. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ji turėjo pareigą grąžinti atsakovei transportavimo rinkinį. Ji teigia, kad transportavimo rinkinys – pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, todėl atsakovė turėjo perduoti jį apeliantės nuosavybėn. Jeigu apeliantė būtų žinojusi, kad atsakovė neparduos antrosios mašinos, ji nebūtų grąžinusi transportavimo rinkinio ir patyrusi 779,21 Eur išlaidų. Atsakovė nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad transportavimo rinkinys skirtas abiem mašinoms, todėl apeliantė turėjo jį grąžinti atsakovei.
61. Šalių 2021 m. lapkričio 21 d. sutartyje nėra įtvirtintos sąlygos, kad, transportavusi pirmąją mašiną, apeliantė negrąžina atsakovei transportavimo rinkinio. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vienas transportavimo rinkinys skirtas pirmajai ir antrajai mašinoms transportuoti. Dėl to apeliantė, transportavusi pirmąją mašiną, turėjo jį grąžinti atsakovei, kad būtų galima transportuoti antrąją mašiną. Apeliantės patirtos 779,21 Eur transportavimo rinkinio grąžinimo išlaidos priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovės neteisėtais veiksmais – atsisakymu parduoti antrąją mašiną.
62. Šalys 2021 m. lapkričio 21 d. sutartyje susitarė, kad atsakovė parduos apeliantei pirmąją ir antrąją mašinas bei vieną transportavimo rinkinį „Bobst SP 103 mašinoms“ (sutarties skirsnio „Prekės“ 1–3 punktai). Nurodytos sutarties skirsnyje „Kaina ir mokėjimo sąlygos“ šalys susitarė dėl pirmosios ir antrosios mašinų kainų, bet neįkainojo transportavimo rinkinio. Taigi, šalys susitarė, kad transportavimo rinkinys bus perduotas apeliantei kartu su abiem mašinomis. Sutartyje nėra įtvirtintos sąlygos, kad apeliantė, nusipirkusi pirmąją mašiną, taip pat įsigijo nuosavybės teise transportavimo rinkinį. Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad transportavimo rinkinys skirtas abiem mašinoms transportuoti. Dėl to apeliantė turėjo jį grąžinti atsakovei. Apeliantė, transportavusi pirmąją mašiną, nurodytą rinkinį grąžino atsakovei. Ji savo veiksmais patvirtino, kad transportavimo rinkinys turėjo būti perduotas jai ne su pirmąja, bet su antrąja mašina. Atsakovei nusprendus neparduoti antrosios mašinos, neturėjo būti perduotas transportavimo rinkinys. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad, jeigu ji būtų žinojusi, jog atsakovė atsisakys parduot antrąją mašiną, ji nebūtų grąžinusi transportavimo rinkinio, nepatvirtina, kad ji įgijo jį nuosavybės teise. Nustatytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių valią ir pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje.
63. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su pirmu ir antru vizitais Varšuvoje.
64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad nebuvo tiesioginio skrydžio iš Sofijos (Bulgarijos) į Vilnių (Lietuvą). Byloje nėra duomenų, kad apeliantės pasirinkti skrydžiai buvo optimalus variantas, ji negalėjo vykti į Vilnių, privalėjo nakvoti Varšuvos viešbučiuose. Apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios paneigtų apskųstame sprendime padarytą išvadą, jog apeliantės vadovas Varšuvoje leido laiką kitais, nesusijusiais su šalių sutartiniais santykiais, tikslais. Nesant duomenų, pagrindžiančių apeliantės vadovo būtinybę nakvoti Varšuvos viešbutyje, nėra pagrindo jo patirtas išlaidas laikyti tiesioginiais nuostoliais, susijusiais su atsakovės atsisakymu perduoti antrąją mašiną.
Dėl priteisto nuostolių atlyginimo dydžio
65. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nesant galimybės nustatyti tikslaus nuostolių dydžio, nustatytina 12 644,79 Eur suma neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, neteisingai apribojo atsakovės civilinę atsakomybę 7 000 Eur dydžiu. Atsakovė mano, kad teismas teisingai nustatė apeliantei atlygintinų nuostolių dydį.
66. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantei atlygintinos jos vizitų į Lietuvą 2022 m. antroje pusėje išlaidos, susijusios su antrosios mašinos pardavimu: 490 Eur apeliantės vadovui išmokėti dienpinigiai, 995,79 Eur išlaidos viešbučiams Vilniuje, 4 159 Eur už lėktuvo bilietus. Teismas įvertino, kad be šių, papildoma apeliantės patirtų nuostolių (taip pat ir nuostolių negautų pajamų forma) suma – 7 000 Eur.
67. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ši norma įtvirtina vadinamąją nuostolių numatymo doktriną. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, tai minėta doktrina skirta griežtos atsakomybės poveikiui sušvelninti ir protingai verslininko atsakomybei riboti, kad ji neprarastų kompensacinio pobūdžio. Dėl to nurodytos CK 6.256 straipsnio 4 dalies ir 6.258 straipsnio 4 dalies normos visuomet taikomos kartu, t. y. verslininkas atsako be kaltės tik už tokio dydžio nuostolius, kuriuos jis galėjo protingai numatyti. Kitoks aiškinimas paneigtų civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį ir sudarytų prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 34 punktas; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2024, 48 punktas). Taigi, sutartį pažeidusios bendrovės pareiga atlyginti negautas pajamas priklauso nuo to, ar ji galėjo ir turėjo numatyti tokius nuostolius.
68. Šalys 2021 m. lapkričio 21 d. pardavimo sutarties skirsnyje „Kaina ir mokėjimo sąlygos“ susitarė, kad apeliantė sumokės atsakovei antrosios mašiną kainą tokia tvarka: 3 500 Eur – per savaitę po sutarties pasirašymo, 3 500 Eur – iki 2022 m. kovo 30 d., 63 000 Eur prieš mašinos išmontavimą. Šalių sutarties skirsnio „Pirkėjo pareigos“ 1 punkte pirkėja įsipareigojo išmontuoti ir pasiimti mašinas per sutarties punkte „Mašinų pateikimas“ nustatytą terminą, jei šios sąlygos neįvykdytos, pardavėja turi teisę neparduoti pirkėjai mašinų ir negrąžinti išankstinio apmokėjimo. Tokia sutarties sąlygų formuluotė nevertintina kaip šalių susitarimas riboti civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą. Taigi, šalis iš sutartį pažeidusios antrosios šalies turi teisę reikalauti atlyginti žalą, viršijančią 7 000 Eur, jeigu įrodo, kad ji turėjo ir galėjo numatyti tokius nuostolius. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sutapatino nuostolius su netesybomis. Šalių sudarytoje sutartyje neaptartas netesybų, kurias turėtų sumokėti atsakovė, jeigu neįvykdytų sutarties, dydis. Bet atsakovė iš sutarties turinio galėjo numatyti, kad jai gali kilti pareiga atlyginti tokio pat dydžio nuostolius, jeigu ji neįvykdys sutarties. Apeliantė tiksliai neįrodė patirtų nuostolių dydžio, todėl jų dydį nustatė teismas, pagrįstai įvertinęs bylos aplinkybes ir abiejų šalių veiksmus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl kompensacinių palūkanų
69. Apeliantė teigia, kad nuostoliai – piniginė žalos išraiška, todėl jai priteistinos kompensacinės palūkanos.
70. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
71. Piniginės prievolės išreiškiamos ir apmokamos valiuta (CK 6.36 straipsnio 1 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad kreditorius gali reikalauti iš skolininko sumokėti palūkanas, jeigu jis turi piniginį reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsisakė perduoti apeliantei antrąją mašiną pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, atsakovė neturėjo piniginės prievolės apeliantei. Dėl to pastaroji neturi teisės reikalauti kompensacinių palūkanų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
72. Apeliantė teigia, kad apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas neteisingai sumažino bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą (4 125,13 Eur), jos neviršijo Rekomendacijose nustatyto dydžio, neįvertino, kad jas įskaičiuotas atstovavimas teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų, taip pat ir patikslinto ieškinio parengimas, dokumentų vertimas į lietuvių kalbą.
73. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė ataskaita ir PVM sąskaitomis faktūromis. Ataskaitoje nurodyta, kad advokatas 34,37 val. rengė ieškinio projektą (4 125,13 Eur), 1,62 val. rengėsi bylos nagrinėjimui (194,87 Eur), 1,5 val. dalyvavo parengiamajame posėdyje (180 Eur).
74. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies pareiga pateikti teismui raštu prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad advokatas V. K. išvertė į lietuvių kalbą ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo suteiktų paslaugų darbo ir laiko sąnaudų. Tai, kad ieškovė pasinaudojo teise patikslinti ieškinį, savaime nereiškia, kad šio procesinio veiksmo atlikimą visais atvejais atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes turi būti įvertintos priežastys, dėl kurių patikslintas ieškinys. Aplinkybė, kad už ieškinio parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, nereiškia, kad teismas neturi jų vertinti ar negali jų sumažinti.
75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas sumažino už ieškinio parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertinęs byloje išspręstų klausimų sudėtingumą ir naujumą, advokato laiko ir darbo sąnaudas, procesinio dokumento turinį. Apskųstame sprendime teismas nesumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė išlaidų, patirtų už kitų procesinių veiksmų atlikimą, detalizacijos, todėl teismas negalėjo jų įvertinti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
76. Atsižvelgusi į visa tai, kas šioje nutartyje nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai įvertino rašytinius įrodymus. Remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
77. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės apeliacinį skundą, todėl jai neatlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
78. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje. Dėl to bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal nurodytą CPK straipsnį ir Rekomendacijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius ir kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).
79. Atsakovė nurodė, kad patyrė 3 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir pateikė jas pagrindžiančių įrodymų: advokato suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą ir sąskaitos išrašą.
80. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduoti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – biudžetinė įstaiga Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
81. Atsakovė patyrė išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2024 metų antrą ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 metų ketvirtą ketvirtį – 2 110,30 Eur. Rekomendacijose nustatytas maksimalus atlygis už nurodyto procesinio dokumento parengimą – 2 623,66 Eur (2 110,30 x 1,3 = 2 743,39) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis).
82. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, spręstus klausimus, jų sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas priteisti didesnį, negu nustatyta Rekomendacijose, dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl mažinamas iki maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio – 2 743,39 Eur (Rekomendacijų 2.1–2.3, 2.5–2.10, 8.11 papunkčiai). Atsakovei iš apeliantės priteisiama 2 743,39 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Lietuvos ir Slovakijos akcinei bendrovei „Grafobal Vilnius“ (juridinio asmens kodas 221514010) iš ieškovės Bulgarijoje registruotos bendrovės „Intergraphik Services and Co LTD“ (juridinio asmens kodas BG 201967302) 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai
|
| Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Tomas Venckus
|