Administracinė byla Nr. eA-3655-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02018-2019-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6; 17.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (18.8)-ATPS1-178 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2019 m. liepos 26 d. prašymą suderinti pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių), adresu: (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Žemės sklypas). Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Pareiškėjas siekia įgyvendinti statytojo teises jam priskirto Žemės sklypo dalyje, todėl šiuo tikslu kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vakarų siluetas“ (toliau – ir Bendrovė). Bendrovė, atstovaudama pareiškėją, 2019 m. liepos 26 d. atsakovui pateikė prašymą, kuriuo prašė pritarti pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių) statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius išnagrinėjęs Bendrovės 2019 m. liepos 26 d. prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nederinti pateiktos statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties. Sprendimas motyvuojamas aplinkybe, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio nuostatomis, projektiniai pasiūlymai rengiami, kai statyba numatoma žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai.

3.       Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis teisę į statybą siekia įgyvendinti pasirinkdamas netinkamą procedūrą. Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuriai parengtas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau – ir Detalusis planas), tačiau Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 189 Detaliojo plano sprendiniai buvo sustabdyti, kiek tai susiję su Žemės sklypu. Atsakovas netinkamai aiškina Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 turinį ir TPĮ nurodomą sąvoką „neparengti detalieji planai“.

4.       Pareiškėjas paaiškino, kad detalusis planas laikomas parengtu, kai atliekamas paskutinis baigiamojo etapo veiksmas – teritorijų planavimo dokumento patvirtinimas ir įregistravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir Registras). Tik atlikus minėtus veiksmus, laikoma, jog teritorijų planavimo dokumentas yra parengtas TPĮ prasme.

5.       Pareiškėjas teigė, kad Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu nutarta patvirtinti Detalųjį planą ir jis yra įregistruotas Registre, tačiau pati Taryba vėlesniu sprendimu nusprendė sustabdyti minėto punkto galiojimą, todėl darytina išvada, kad sustabdžius 1 punkto galiojimą, Detalusis planas laikytinas nepatvirtintu, todėl ir neparengtu TPĮ prasme, kadangi nėra paskutinio privalomojo juridinio fakto – teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. TPĮ pateikta sąvoka „neparengti detalieji planai“ siejama ne tik su formaliu faktu, jog tai teritorijai buvo parengtas detalusis planas, tačiau ir su tuo, kad toks detalusis planas yra galiojantis ir sukeliantis teisinius padarinius. Šios aplinkybės patvirtina, kad Žemės sklypui nėra Detaliuoju planu nustatyto teritorijos naudojimo reglamento, todėl Sprendimas yra nepagrįstas.

6.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad anksčiau, kai Detalusis planas yra sustabdytas, buvo vertinama, kad jis yra negaliojantis ir gali būti taikoma TPĮ 20 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 60 punktas ir 13 priedas. 2016 m. sausio 14 d. buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas Nr. 4-CB-2, kuriuo Administracija įpareigota neleisti rengti formavimo pertvarkymo projektų, jeigu Detalusis planas yra sustabdytas. Prokuratūra, atsižvelgdama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) bei šios ministerijos raštus, išaiškino, kad Detaliojo plano sustabdymas nedaro jo negaliojančiu ir negalima teigti, kad tai teritorijai detalieji planai neparengti, kaip tai numato TPĮ 20 straipsnio 1 dalis. Jei yra parengtas, tačiau sustabdytas Detalusis planas, formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9.       Inspekcija paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-63-03, išnagrinėjęs klausimą dėl Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punkto teisėtumo, nurodė, kad nors teisės aktai nenumato galimybės keičiant ar tikslinant detaliuosius planus sustabdyti jų galiojimą, tačiau Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, numatančia teisę administracinį sprendimą priėmusiai institucijai sustabdyti sprendimo galiojimą, siekiant pradėti klaidų ištaisymo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad detalųjį planavimą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja aptiktų klaidų ištaisymo detaliajame plane procedūros, todėl teisiniams santykiams dėl klaidų ištaisymo taikytinas VAĮ 32 straipsnis, reglamentuojantis klaidų administraciniuose sprendimuose ištaisymo procedūrą.

10.       Inspekcija teigė, kad Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios TPĮ redakcijos 20 straipsnio 10 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta, kad miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti. TPĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka jie gali būti keičiami ir papildomi, jeigu atsiranda ypatinga reikmė. Vadovaujantis šia nuostata Palangos miesto centrinės dalies plano sprendiniai galioja neterminuotai arba jie gali būti pakeisti ir papildyti TPĮ nustatyta tvarka. Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktas, kuriuo sustabdyti Detaliojo plano sprendiniai, nedaro šių sprendinių negaliojančiais.

II.

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo R. Š. skundą atmetė.

12.       Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė suderinti pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių) statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 25/2321 nustatė, jog pareiškėjas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 799/2899 dalį Žemės sklypo. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti statytojo teisę jam nuosavybės teise priklausančioje Žemės sklypo dalyje, sudarė sutartį su UAB „Vakarų siluetas“ dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties parengimo. UAB „Vakarų siluetas“, vadovaudamasis STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 11 punktu, 2019 m. liepos 26 d. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui pateikė prašymą pritarti pagalbinio ūkio paskirties pastato (kūrybinių dirbtuvių) statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius skundžiamu Sprendimu informavo pareiškėją, jog atsisako suderinti pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, konstatuodamas, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotis neatitinka TPĮ 20 straipsnio nuostatų, kadangi projektiniai pasiūlymai rengiami, kai statyba numatoma žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai. Žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti statybą, patenka į teritoriją, kuriai parengtas Detalusis planas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas siekia pasinaudoti savo teise į statybą naudodamasis netinkama procedūra. Ginčo, jog Žemės sklypas yra urbanizuotoje teritorijoje, t. y. Palangos mieste, tarp šalių nekyla.

14.       Teismas, akcentuodamas TPĮ (redakcija galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad į Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Detaliojo plano suplanuotą teritoriją pateko ir pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas. Taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 189 nusprendė sustabdyti Detaliojo plano galiojimą dalyje suplanuotų žemės sklypų, tame tarpe ir Žemės sklype. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A5-63-03 konstatavo, jog Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 189 yra teisėtas.

15.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys skirtingai interpretuoja TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką „neparengtas detalusis planas“. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Detaliojo plano sprendiniai, kiek jie susiję su Žemės sklypu, yra sustabdyti, todėl pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negalima teigti, jog ginčo teritorijai yra parengtas detalusis planas. Atsakovas nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Inspekcija pateikė išaiškinimą, kad Detaliojo plano galiojimo sustabdymas nedaro jo sprendinių negaliojančiais, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčo sklypas patenka į Detaliuoju planu nesuplanuotą urbanizuotą teritoriją.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į Detaliojo plano priėmimo metu galiojusios TPĮ redakcijos 20 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu patvirtintas Detalusis planas galioja neterminuotai, jis įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, taip pat byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad jis yra negaliojantis ar panaikintas. Aplinkybė, jog siekdama ištaisyti Detaliajame plane padarytas klaidas, Taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu sustabdė dalies jo sprendinių galiojimą, nedaro šių sprendinių negaliojančiais.

17.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog urbanizuotai teritorijai, kurioje pareiškėjas siekia įgyvendinti statytojo teisę, nėra parengtas detalusis planas. Ginčo teritorijoje Detaliojo plano sprendinių galiojimas yra laikinai sustabdytas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog teritorija yra suplanuota galiojančio Detaliojo plano sprendiniais. Atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises, pasirinko netinkamą jų įgyvendinimo procedūrą.

18.       Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, pripažino, jog jis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

19.       Teismas, netenkinęs skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. 

20.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

21.       Pareiškėjas R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

22.       Pareiškėjas pažymi, kad nėra ginčo, jog Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 189 Detaliojo plano sprendiniai sustabdyti, kiek tai susiję su Žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netinka­mai aiškina tiek Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 reikšmę, tiek TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodomą sąvoką „neparengti detalieji planai“, vertindami, kad TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisė į statybą negali būti įgyvendinama vien tik dėl to, kad Žemės sklypui yra parengtas Detalusis planas. Pagal tokią logiką TPĮ 20 straipsnio 1 dalies prasme teisė į statybą negalėtų būti įgyvendinama ir tais atvejais, kai parengtas detalusis planas būtų panaikinamas administracine ar teismine tvarka. Tokiu atveju išliktų faktas, kad teritorijai yra parengtas detalusis planas. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas formaliai aiškino TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą „parengtas detalusis planas“, akcentuodami vien tik juridinį faktą, kad toks detalusis planas šiais teritorijai buvo parengtas, nevertinant, ar jis sprendimo priėmimo metu yra taikytinas, t. y. galioja.

23.       Pareiškėjas paaiškina, kad nors teritorijų planavimo teisinis reglamentavimas keitėsi, tačiau vienas esminis šio proceso principas liko nepakitęs – detalusis planas laikomas parengtu, kai atliekamas paskutinis baigiamojo etapo veiksmas – teritorijų planavimo dokumentas patvirtinamas ir įregistruojamas Registre. Tik atlikus šiuos veiksmus, vertinama, kad teritorijų planavimo dokumentas yra parengtas TPĮ prasme. Tarybai sustabdžius 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu patvirtinto Detaliojo plano galiojimą, Detalusis planas laikytinas nepatvirtintu ir todėl neparengtu TPĮ prasme, nes nėra paskutinio privalomo juridinio fakto – teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.

24.       Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo ir teismo vertinimas, kad Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 189 nesukelia jokių teisinių padarinių, prieštarauja VAĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinio sprendimo galiojimo sustabdymo tikslui. Teismas ir atsakovas klaidingai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendime administra­cinėje byloje Nr. A5-63-03 pateiktus išaiškinimus, kurie iš esmės nėra susiję su nagrinėjama byla ir negali būti joje taikomi, nes pareiškėjas neketina keisti sustabdyto Detaliojo plano sprendinių, kiek tai susiję su Žemės sklypu.

25.       Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimu jam yra užkertamas kelias įgyvendinti teisę į statybą. Kadangi Detaliojo plano galiojimas yra sustabdytas, jis neturi gali­mybės įgyvendinti teisės į statybą kita tvarka, nes nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.

26.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju administracinio sprendimo sustabdymas negali sukelti teisinių padarinių pareiškėjui ir jo galimybei įgyvendinti pasirinktą procedūrą. Sustabdymas turėtų įpareigoti atsakovą kitus veiksmus atlikti derinant juos su tokio sustabdyto sprendimo turiniu. Atsakovas, taikydamas projektinių pasiūlymų rengimo užduoties procedūrą, turėtų ne atsisakyti ją suderinti, o kaip tik nurodyti pareiškėjui tokius teritorijos naudojimo reglamentus, kurie būtų suderinti su sustabdyto Detaliojo plano sprendiniais, kad tuo atveju, jeigu Detalusis planas toje dalyje kada nors vėl taptų galiojantis, įgyvendinta statyba neprieštarautų jo sprendiniams.

27.       Pareiškėjo vertinimu, įstatymų leidėjas TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodomą sąvoką „neparengti detalieji planai“ sieja ne vien tik su formaliu faktu, kad tai teritorijai buvo parengtas detalusis planas, tačiau neatsiejama šios sąvokos turinio dalis yra ir tai, kad toks detalusis planas turi būti galiojantis ir sukeliantis teisinius padarinius. TPĮ 2 straipsnio 2 ir 22 dalių, 20 straipsnio 1 dalies teisinio reglamentavimo kontekste įstatymų leidėjo tikslas – sudaryti galimybę įgyvendinti teisę į statybą tais atvejais, kai teritorijai nėra parengtas detalusis planas ir nėra nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas. 

28.       Pareiškėjas pažymi, kad savo teisę į statybą pradėjo įgyvendinti dar 2014 metais. Administracija 2014 m. gruodžio 20 d. suderino projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, leisdama pareiškėjui Žemės sklype pradėti projektuoti statybas. Tačiau dėl užsitęsusių nesutarimų su bendraturčiais šis procesas nėra baigas. Norėdamas išspręsti ginčus su bendraturčiais, pareiškėjas siekia pakeisti planuojamos statybos po­būdį, todėl kreipėsi į atsakovą dėl naujos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo. Lygiai taip pat teisę į statybą tuo pačiu būdu yra pradėję įgyvendinti ir kiti Žemės sklypo bendraturčiai, kuriems Administracija 2015 m. spalio 26 d. suderino projek­tinių pasiūlymų rengimo užduotį.

29.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teritorijos reglamentas nuo 2014 metų nepasikeitė, tačiau dabar jau ta pačia tvarka suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties nebegalima, nors net du kartus tokios užduotys dėl staty­bos Žemės sklype jau buvo suderintos, nevertinant, kad yra kokios nors kliūtis tokiai procedūrai taikyti.

30.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nemo­tyvuotas, todėl prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netin­kamai aiškinant teisės aktų nuostatas.

31.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

32.       Atsakovas sutinka, kad TPĮ 20 straipsnio 1 dalis ir STR 1.04.04:2017 60 punktas, 13 priedas negali būti taikomi, jei ginčo teritorijoje galioja detalusis planas. 

33.       Atsakovas pabrėžia, kad anksčiau, kaip ir pareiškėjas, laikydavosi pozicijos, kad tuo atveju, jei Detalusis planas yra sustabdytas, jis yra negaliojantis ir gali būti taikomi TPĮ 20 straipsnio 1 dalis, STR 1.04.04:2017 60 punktas bei 13 priedas, tačiau Palangos miesto savivaldybė 2016 m. sausio 14 d. gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 4-CB2-2 nedaryti pažeidimų ir neleisti rengti formavimo pertvarkymo projektų, jei Detalusis planas yra sustabdytas. Prokuratūra išaiškino, kad nors Detalusis planas yra sustabdytas, tačiau jis yra galiojantis ir reikia rengti Detaliojo plano pakeitimus. Administracija nurodytu klausimu iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 8 d. gavo pakartotinį įspėjimą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 2D-1609 taip pat išaiškino, kad jei yra parengtas, bet sustabdytas Detalusis planas, formavimo pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Detaliojo plano sustabdymas nedaro jo negaliojančiu ir negalima teigti, kad tai teritorijai detalieji planai neparengti, kaip tai numato TPĮ 20 straipsnio 1 dalis.

34.       Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas šioje byloje turėtų esminę reikšmę visoje valstybėje vykdomoms statyboms, statybų viešinimo procesams, nes tokie atvejai yra labai dažni. Kai yra sustabdyti detalieji planai, savivaldybės visuomenės lėšomis nerengia privačių sklypų detaliųjų planų pakeitimų, nes tai yra privačių asmenų ir verslo subjektų reikalas ir įsivaizdavimas kokią konkrečią veiklą jie nori vykdyti privačiame sklype.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštarauja, kad sprendimas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo būtų priimtas teismo nuožiūrą.

36.        Inspekcijos teigimu, jos pozicija atitinka pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendime administra­cinėje byloje Nr. A5-63-03 nurodytas faktines aplinkybes ir išaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

37.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (18.8)-ATPS1-178 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2019 m. liepos 26 d. prašymą suderinti statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduotį pagrįstumo.

38.       Skundžiamu Sprendimu Administracija atsisakė suderinti pareiškėjo atstovo UAB „Vakarų siluetas“ pateiktą pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos rengimo užduotį, motyvuodama tuo, kad: projektinių pasiūlymų rengimo užduotis neatitinka TPĮ 20 straipsnio nuostatų, kadangi projektiniai pasiūlymai rengiami, kai statyba numatoma žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai. Žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti statybą, patenka į teritoriją, kuriai parengtas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32; Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 189 šio detaliojo plano sprendiniai sustabdyti kiek tai susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

39.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas: Žemės sklypas yra urbanizuotoje teritorijoje, kuriai parengtas detalusis planas galioja neterminuotai, jis (detalusis planas) įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, nėra jokių duomenų, kad jis yra negaliojantis ar panaikintas. Aplinkybė, jog yra sustabdytas dalies jo sprendinių galiojimas, nedaro šių sprendinių negaliojančiais.

40.       Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas formaliai aiškino TPĮ 20 straipsnio 1 dalį, akcentuodamas vien tik tai, kad Detalusis planas buvo parengtas, neatsižvelgdamas į tai, kad jis yra sustabdytas, kas reiškia, kad jis negali būti vertinamas kaip parengtas, galiojantis ir sukeliantis teisinius padarinius TPĮ prasme. Be to, skundžiamas atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: ginčui aktualios redakcijos TPĮ 20 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis.

42.       Nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja būtinybę atsižvelgti į administracinių teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

43.       Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2391-624/2019, pateikti išaiškinimai, kurioje buvo pasisakyta dėl Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktu sustabdyto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo teritorijoje, į kurią patenka ginčo žemės sklypai. Minėtoje nutartyje administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog Palangos miesto taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktu sustabdė Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimą teritorijoje, į kurią, be kita ko, patenka ginčo sklypai, nėra reikšminga, nes: „<…> detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (TPĮ 17 str. 2 d.). Minėtu Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr.189 1 punktu Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimas čia nurodytose teritorijose buvo tik sustabdytas, iki bus padaryti jo pakeitimai ir papildymai, t. y. detalusis planas (jo sprendiniai) nėra negaliojantis nei Žemės įstatymo, nei Teritorijų planavimo įstatymo bei juos įgyvendinančių žemesnės galios administracinių aktų prasme: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendime, kuriuo atmestas kaip nepagrįstas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių sustabdymo“ l punkto dalį, susijusią su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ l punkto galiojimo sustabdymu, be kita ko, nurodė, kad “<…> Skundžiamo akto priėmimo metu galiojusi Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numatė teisę savivaldybės tarybai sustabdyti pačios tarybos, valdybos, mero ar kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus norminius aktus. Kadangi norminių teisės aktų galiojimo sustabdymo teisinės pasekmės liečia daugelio subjektų, veikiančių savivaldybėje, interesus, ir tokį veiksmą savivaldybės taryba pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį turėjo teisę atlikti, konstatuotina, kad ir ne norminio teisės akto galiojimo sustabdymas kaip sukeliantis ne tokias reikšmingas teisines pasekmes, negu norminio teisės akto galiojimo sustabdymas, buvo galimas. <…> Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis įpareigoja sustabdžiusią sprendimo galiojimą viešojo administravimo instituciją imtis reikalingų priemonių klaidos ištaisymo sprendimui realiai įgyvendinti ir informuoti apie jį visus suinteresuotus asmenis. Nagrinėjamu atveju detaliojo plano sprendinių galiojimas sustabdytas, iki bus atlikti pakeitimai ir papildymai. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad detaliojo planavimo dokumentų pakeitimai ir papildymai turi būti suderinti, viešai apsvarstyti ir patvirtinti teritorijų planavimo normų sąvado nustatyta tvarka. Taigi detaliojo plano sprendinių galiojimo sustabdymas negali sutrukdyti klaidas detaliajame plane taisyti teisės aktuose nustatyta sprendinių keitimo ir papildymo tvarka. <…>“. Teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje taip pat akcentavo, kad „<…> 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių sustabdymo“ priėmimo metu galiojusi Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numatė teisę savivaldybės tarybai ne tik sustabdyti pačios tarybos, valdybos, mero ar kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus norminius aktus, bet ir juos panaikinti, todėl aiškinant, kad dalies detaliojo plano (jo sprendinių) stabdymas neįpareigoja jo keisti tokių dokumentų rengimą reglamentuojančia tvarka, tokio akto stabdymas tikslu jį keisti ar tikslinti netūrėtų prasmės. „<…> Pažymėtina, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą (TPĮ 28 str. 1 d.), o koreguojami – kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas (TPĮ 28 str. 5 d.). Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius (TPĮ 28 str. 2 d.). Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti Teritorijų planavimo įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (TPĮ 28 str. 2 d.).“

44.       Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais minėtoje byloje (nutarties 45 p.), laikytina, kad sustabdyta Detaliojo plano dalis (šios dalies sprendiniai) nėra negaliojanti, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad sustabdyta Detaliojo plano dalis negali būti vertinama kaip sukeliantis teisinius padarinius taikant TPĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

45.       Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais dėl VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo: Sprendimas yra pagrįstas tiek faktais, teisės aktų nuostatomis.

46.       Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo aspektu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

47.       Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Dirvonas

                                        Gintaras Kryževičius

                                        Ričardas Piličiauskas