Baudžiamoji byla Nr. 2K-450/2014

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-09-1-02302-2006-6

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                                                  1.2.3.2.6;

                                                                                                  1.2.3.2.7;

                                                                                                  1.1.4.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

gynėjui advokatui Rimantui Strončikui,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. J. ir jos gynėjo advokato Rimanto Strončiko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu N. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nuteista laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Iš N. J. priteista: R. P. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt turėtų advokato išlaidų, Valstybinei ligonių kasai – 8951,20 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartimi iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad N. J. pasikėsino nužudyti R. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nuteistosios N. J. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

N. J. nuteista už tai, kad 2006 m. kovo 4 d., apie 9.17 val., užlipusi ant medinio namo, esančio duomenys neskelbtini (kuriame tuo metu buvo žmonės), malkinės stogo, R. P. išgirdus lauke triukšmą ir atidarius vonios kambario, esančio antrajame aukšte, langą, iš asmeninių paskatų, grasindama nužudyti, padegti R. P., jo namą, iš su savimi atsinešto butelio ypač degiu skysčiu (benzinu) apipylė R. P. bei medines sienas ir grindis, po to žiebtuvėliu tyčia padegė nukentėjusįjį, taip padarydama jam IIA–IIB0, III0 kūno nudegimus, apimančius veidą, abi ausis, krūtinę ir kaklą, nugarą, abi rankas ir kojas, t. y. 52 proc. bendro kūno paviršiaus, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip N. J. pasikėsino itin žiauriai nužudyti nukentėjusįjį R. P. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ugnis buvo užgesinta.

Kasaciniu skundu nuteistoji N. J. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jos teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Taip pat teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas), Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatas. Ikiteisminis tyrimas taip pat atliktas neišsamiai ir šališkai, pažeidžiant tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės aktus. Be to, kasatorė pažymi, kad procesas šioje byloje vyksta nepateisinamai ilgą laiką – devintus metus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad procese buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių atidėjimu, pertraukomis dėl jos (N. J.) sveikatos būklės, tačiau ignoravo, kad jos sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl kankinimų, galimų mokslinių tyrimų su ja.

Nuteistoji teigia, kad ji nepadarė jokio nusikaltimo, byloje nėra jos kaltę patvirtinančių duomenų, teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, neteisėtais būdais gautais duomenimis, teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismo nuosprendyje nurodytas motyvas (iš asmeninių paskatų, nesutikdama, kad buvo nutraukti santykiai su R. P.) tėra prielaida, teismo išvados šiuo klausimu neatitinka bylos aplinkybių. Iš tikrųjų su R. P. ji taikiai išsiskyrė 2004 metais, t. y. prieš dvejus metus, o ne prieš pusmetį iki nelaimės. Po išsiskyrimo jie palaikė draugiškus santykius, 2006 m. kovo 3 d. ji nerašė jokios grasinančios SMS žinutės ir apskritai jam negrasino. Kasatorės nuomone, motyvo nužudyti nebuvimas kartu paneigia ir teismo išvadas dėl tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti gyvybę. Taip pat teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, paneigiančius tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti gyvybę buvimą, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą (BPK 305 straipsnio 2 dalis).

Be to, kasatorė nurodo, kad 2006 metais jai nustatyta diagnozė – kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcinės ir somatinės ligos (dėl epilepsijos); jai nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, ji yra sunkių ligų sąraše. Beje, pirmieji jos parodymai paimti 2006 m. gegužės 2 d., kai ji gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Šiuos parodymus teisme ji paneigė.

Anot kasatorės, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos nuostatai, kurių III dalies 10 punkto 10.3 papunktis skelbia ,,atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srities mokslinius tyrimus“, yra aktas, pažeidžiantis žmogaus teises, nes mokslinių tyrimų atlikimas su asmenimis, kuriems atimta laisvė, yra griežtai draudžiamas. Utenos ekspertiniame skyriuje, atliekant procesinius veiksmus, ji buvo žiauriai kankinama, taip pažeidžiant Konvencijos 3, 5, 6, 14 straipsnių, Konstitucijos ir kt. teisės aktų nuostatas. Be to, į Utenos ekspertinį skyrių ji buvo paguldyta tuo metu, kai sirgo epilepsija, taip pažeidžiant Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 66.4 punktą. Dėl to laikytina, kad ekspertizės atlikimas (neteisėtas laisvės atėmimas 2008 m. spalio 9 d. – 2008 m. lapkričio 19 d.) buvo neteisėtas. Be to, ekspertizių išvados yra melagingos, jose nuslėpti duomenys apie jos sveikatos būklę, padaryta įvairių pažeidimų. Dėl šių pažeidimų ji padavė pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT), dėl jos sveikatos sužalojimo nuo 2010 m. birželio 28 d. vyksta teisminis ginčas su Valstybine teismo psichiatrijos tarnyba (beje, ginčas vyko ir paskutinės ekspertizės atlikimo metu, tačiau ekspertai, esant pagrįstoms abejonėms jų nešališkumu, nenusišalino). Teismai, nesulaukę atsakymų dėl šių pažeidimų, išnagrinėjo bylą ir taip pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 4 straipsnio 3 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi visi ekspertizės aktai gauti neteisėtais būdais (kankinant, sunkiai sužalojant sveikatą), jais remtis kaip įrodymais negalima. Taip, anot kasatorės, pažeistas teisingumo principas, žmogaus teisės, įtvirtintos Konvencijos 1, 2, 3, 6, 13 straipsnių, Pakto 2, 7, 14 straipsnių, Konstitucijos 31, 18, 53 straipsnių, BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 4 straipsnio 3 dalies, 241 straipsnio nuostatose. Be to, kasatorė nurodo, kad ekspertizei atlikti buvo būtina pateikti visą medžiagą apie jos sveikatą. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas tinkamai nesikreipė dėl Jungtinėje Karalystėje esančių duomenų apie jos sveikatą, dėl to nebuvo gautas joks atsakymas. Taip pažeista jos teisė į teisingą teismą. Kasatorė prašo išreikalauti minėtus duomenis ir išnagrinėti prašymą.

Nuteistoji nurodo, kad nukentėjusysis laisva valia nusprendė gesinti gaisrą, niekieno neverčiamas, turėdamas pasirinkimo laisvę (jis buvo išbėgęs į lauką, bet po to grįžo gesinti gaisro), todėl iš esmės nukentėjo dėl savo kaltės. Vadinasi, realaus ir tiesioginio pavojaus nukentėjusiojo ir kitų asmenų gyvybėms nebuvo, nelaimė galėjo baigtis be pasekmių. Specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto kelia abejonių, nes neaišku, kaip ekspertas gavo bendrą plotą daugiau nei 10 kartų viršijantį realius objektyvius duomenis; taip pat neaišku, kuo remdamasis ekspertas padarė išvadą, kad yra nudegę 3 proc. kūno paviršiaus galvos srityje. Nesutampa ir viso kūno objektyvūs duomenys su nurodytais lentelėje.

Liudytojos B. S. ir V. S. meluoja, kad įvykio vietoje matė būtent ją, nes nepasakė, jog moteris buvo nėščia. Taip pat jos tvirtino, kad nukentėjusysis nebuvo išbėgęs į lauką, kai tuo tarpu pats nukentėjusysis teigė priešingai. Nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, byloje nėra duomenų, kad jam buvo grasinama atimti gyvybę. Priešingai, liudytoja V. R. teigia, kad jokių grasinimų nebuvo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais (BPK 301 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų, kad tariama moteris turėjo butelį su degiu skysčiu. Iš bylos duomenų matyti, kad tariama moteris neturėjo plastmasinio butelio su benzinu, o 1,5 litro talpos plastikiniame butelyje buvo vanduo. Visi liudytojai patvirtino, kad matė tik vieną 1,5 litro talpos plastmasinį butelį. Patalpoje rastas 2 litrų talpos butelis, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji lietė šį butelį. Visi neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.

Nuosprendžio teiginys, kad ,,ant tyrimui pateiktos chalato dalies yra tos pačios rūšies kaip ir plastiko butelyje esantis šviesus naftos produktas – benzinas“, neatitinka faktinių aplinkybių, nes 2006 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11-702(06) nurodyta, kad nustatyti, ar ant chalato dalies esantis benzinas ir plastiko butelyje esantis benzinas yra bendro grupinio priklausomumo, negalima. Apskritai byloje nėra duomenų, kad R. P. vilkėjo kokį nors chalatą.

Kasatorės manymu, aplinkybė, kad ant jos striukės, kelnių ir batų degių skysčių (įskaitant benziną) pėdsakų nerasta, paneigia jos kaltę. Tačiau prokuroro nutarimu nuspręsta šių daiktų nelaikyti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Taip suvaržyta jos teisė skųsti priimtą nutarimą, padarytas pažeidimas, trukdantis objektyviai išnagrinėti bylą. Taip pat nenustatyta, kad nelaimės vietoje užfiksuotos pėdos sniege sutaptų su jos batų pėdsakais.

Tyrėjo A. Pociaus 2008 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o jo parodymai, kad vaiko tėvas yra R. P., neatitinka tikrovės, todėl nelaikytini įrodymais. Apskritai A. Pociaus parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, jais remtis negalima, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Taip teismai pažeidė BPK 18 straipsnio nuostatas.

2006 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas negali būti laikomas teisėtu būdu gautu įrodymu, nes jis gautas pažeidžiant BPK 179 straipsnio nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad į įvykio vietą būtų kviečiama policija. Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad jis nedarė nuotraukų fotoaparatu ,,Pentax“ ir nepridėjo jų prie protokolo, be to, protokole neužfiksuota, kad apžiūroje dalyvavo policijos pareigūnai.

2009 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime ir 2006 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole esantys inspektoriaus R. G. parašai aiškiai skiriasi. Šie dokumentai turi svarbią reikšmę teisingam bylos išsprendimui, todėl negali kilti abejonių dėl jų tikrumo. Teismas atsisakė skirti grafologinę ekspertizę, todėl abejonės liko nepašalintos.

Nepašalintos abejonės dėl kilusio gaisro priežasties, prašymas skirti ekspertizę nustatyti gaisro priežastį ir įvertinti elektros instaliaciją (pastate nebuvo elektriniam šildymui pritaikytos elektros instaliacijos), atmestas. R. G. tarnybiniame pranešime išreiškė tik savo nuomonę, kad spėjamas padegimas, nes nebuvo atlikta jokio tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesiėmė priemonių išsiaiškinti gaisro priežastį.

Klaipėdos apygardos teismas, pažeisdamas BPK 241 straipsnio nuostatas, atmetė prašymą išreikalauti ir pridėti prie bylos tyrėjai L. P. iškeltą baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo. Tyrėja prisipažino, kad apklausos metu davė jai (kasatorei) kažkokią tabletę, todėl remtis šiais jos parodymais negalima. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl tyrėjos L. P. padarytų teisės pažeidimų.

Kasatorė nurodo, kad byloje buvo kviečiami tik kaltinimo liudytojai – nukentėjusiojo giminės ir draugai, t. y. suinteresuoti asmenys. Prašymai iškviesti gynybos liudytojus M. V., K. S., R. S., G. N., I. S., taip pat ją 2005-2006 metais gydžiusius gydytojus, atmesti. Taip pažeistas rungimosi principas. R. M. (jos tėvui) prieš apklausą nebuvo paaiškinta, kad jis gali neduoti parodymų, dėl to teisme savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis atsisakė. Nuteistoji prašo kviesti ir apklausti R. M..

Nuteistoji nurodo, kad ji neturėjo tinkamos gynybos, realiai ji gynėsi viena. Advokato R. Lupeikos atstovavimas neteisėtas, nes ji nedavė pavedimo už ją sudaryti sutartis su advokatais. Šiuo atveju buvo atstovaujama R. M. interesams, kurie nebūtinai sutapo su jos interesais. Advokatas Griškevičius apskritai prisipažino, kad neatliko savo darbo. M. Jonaitis atvirai ją ignoravo, netenkino jos prašymų, nenorėjo kalbėtis telefonu, tartis dėl gynybos, prašė jos, kad ji neteiktų teismui jokių prašymų, ir pan. Taip pažeista jos teisė į gynybą ir teisingą teismą.

Teismai buvo šališki, nes atmetė jos ir gynėjo prašymus, nesuteikė pakankamai laiko susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolais. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija privalėjo nusišalinti, nes ji buvo paskirta nagrinėti bylą, kurioje ji kaltinama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus, o teisėjas V. Janonis privalėjo nusišalinti kaip KGB rezervistas. Tačiau teismai nenusišalino, taip pat nenušalino prokurorės, nors pagrįstai ir motyvuotai buvo prašoma tai padaryti dėl visiško nepasitikėjimo, šališkumo, protokolo iškraipymo kaltinimui naudinga linkme ir kt. Teismas neleido susipažinti su teismo posėdžių protokolais nuo tada, kai ji 2011 m. birželio 3 d. protokole rado, įtariama, sekretorės suklastotą jos prisipažinimą. Be to, protokolas surašytas tendencingai, iškraipant liudytojų žodžius, neįrašant užduodamų klausimų (buvo užduodami menantys atsakymą klausimai). Į bylą įstojus naujam gynėjui R. Strončikui nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio protokolais, taip visiškai suvaržant jos teisę į gynybą. Gynėjas neturėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai. Raštiški prašymai leisti pasidaryti visų protokolų kopijas buvo grąžinti. Po nuosprendžio paskelbimo jai buvo išduoti visi protokolai, bet be protokolinių nutarčių. Taip atimta teisė jas skųsti apeliaciniame skunde. Pastabos dėl protokolo svarstytos praėjus apeliacinio apskundimo terminui, taip suvaržant teisę tinkamai paduoti apeliacinį skundą. Dėl visų šių pažeidimų teismai nepasisakė.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas advokatas R. Strončikas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamosios teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

Anot advokato, pagrįsdami nuteistosios kaltę, teismai rėmėsi išimtinai kaltinimo liudytojų parodymais, o nuteistosios ir jos gynėjų prašymus dėl liudytojų iškvietimo atmetė, t. y. teismai atmetė prašymą iškviesti N. J. gydžiusį gydytoją psichiatrą A. S., 6 gydytojų komisiją (jos atstovą), kuri Klaipėdos psichiatrinėje ligoninėje nustatė N. J. diagnozę – organinis nerimo sutrikimas (F 06.4); kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F 06.8); būklė po prieblandinio sąmonės sutrikimo epizodo, docentą B. B., gydytoją A. K.. Taip teismai pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalies, BPK 4 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio, 238 straipsnio 1, 2 dalių, 270 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Apkaltinamajame nuosprendyje teismas vadovavosi N. J. tėvo R. M. parodymais, kurių šis atsisakė motyvuodamas tuo, kad jis turi teisę neliudyti prieš savo dukterį. Taip teismas pažeidė BPK 82 straipsnio nuostatas.

Taip pat pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šios baudžiamosios bylos procesas vyksta ilgiau nei aštuonerius metus.

Gynėjo nuomone, esminis BPK pažeidimas taip pat yra tas, kad įtariamąją N. J. teismas suėmė nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. ir atidavė į Utenos ekspertinį skyrių, nesuteikdamas galimybės skųsti teismo nutartį, pasinaudoti gynėjo pagalba. Taigi įtariamoji negalėjo gintis dėl suėmimo neteisėtumo, skųstis dėl suėmimo teisėtumo patikrinimo (Konvencijos 5 straipsnio 1, 4 dalys), dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo (Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2002 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą byloje Butkevičius prieš Lietuvą (bylos Nr. 48297/99), kuriame nustatė Konvencijos 5 straipsnio 1, 4 dalių ir 6 straipsnio 2 dalies pažeidimus (pareiškėjas peticiją grindė suėmimo neteisėtumu ir neturėjimu galimybės skųstis teismui dėl suėmimo teisėtumo patikrinimo, taip pat nekaltumo prezumpcijos pažeidimu).

Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami apie kaltininko tyčios turinį, neatsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti.

Pirmiausia gynėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad N. J. sirgo ir buvo tokios neįgalumo būklės, kuri leidžia abejoti teismų sprendimų pagrįstumu. N. J. sveikatos sutrikimai Lietuvoje užfiksuoti 2005 m. birželio 15 d. gydytojo A. K.. 2006 metais jai diagnozuota liga F 06.8 – kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcinės ir somatinės ligos (dėl epilepsijos; beje, ši diagnozė nepaneigta nė vienu ekspertizės aktu). Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filialo 2010 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodyta, kad N. J. 2006 m. diagnozuotas psichikos sutrikimas buvo epileptinės genezės. Smegenyse, kairiajame pusrutulyje, rastas židinys, nustatyta židininė epilepsija. N. J. apie pusę metų gydėsi Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje. Be to, jai nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, II grupės neįgalumas, ji neteko 60 proc. darbingumo. Tai pažymėta darbingumo lygio nustatymo akte, kurio išvados nėra paneigtos.

Teismo ekspertizės akte nurodyti N. J. susirgimai pagal vienus kodus, o nedarbingumo lygio pažymėjime nurodytas kitas ligos kodas, nustatyta diagnozė F 25.1 – šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, kuri yra sunkių ligų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl Sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“. Nustatytas neįgalumas, N. J. neteko 60 proc. darbingumo (II grupė). Šie prieštaravimai, esantys ekspertizės akte ir Neįgalumo komisijos darbingumo lygio pažymoje, teismų neįvertinti.

Kita aplinkybė, kuri, anot gynėjo, paneigia veikos kvalifikavimą kaip pasikėsinimą nužudyti esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę yra ta, kad veikos padarymo metu N. J. buvo 18 savaičių nėščia, turėjo mažametį vaiką. Kasatoriaus nuomone, moteris, esanti tokioje padėtyje, negalėjo siekti padarinių, kurie sunkintų jos ir jos vaikų padėtį.

Taip pat N. J. veiksmuose teismai nenustatė pasikėsinimo nužudyti motyvo, šiuo klausimu padarydami subjektyvias prielaidas, kurios nepatvirtintos įrodymais, išnagrinėtais tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius nurodo, kad nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą kvalifikuojamas tada, kai kaltininkas, siekdamas nužudyti asmenį, panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Nagrinėjamu atveju dėl padegimo nenukentėjo nė vienas kitas žmogus, nė vienam kitam žmogui net nekilo jokia grėsmė. Be to, turėjo būti nustatyta, kad kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas pasikėsinimo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei. Byloje esantys faktiniai duomenys neleidžia daryti išvados, jog tariamas kaltininkas ne tik suprato, kad žmogaus, esančio vonios kambaryje, padegimas gali kelti realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, bet ir norėjo taip elgtis. Todėl N. J. inkriminuojamas pasikėsinimas nužudyti žmogų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą kvalifikuojamas nepagrįstai.

Nuteistosios N. J. ir jos gynėjo advokato R. Strončiko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nenagrinėtinų nuteistosios N. J. kasacinio skundo argumentų ir kasaciniuose skunduose nurodytų procesinių pažeidimų

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taigi nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas ir (ar) kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, jų vertinimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Nors nuteistoji kasaciniame skunde teigia, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, tačiau skundo turinys ir didžioji dalis argumentų patvirtina, kad kasatorė apskritai nesutinka su įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Nuteistoji N. J. teigia, kad nepadarė jokio nusikaltimo, byloje nėra jos kaltę patvirtinančių duomenų, teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat ji analizuoja liudytojų, nukentėjusiojo parodymus ir daro išvadą, jog jie melagingi, prieštaringi, nurodo, kad ekspertizių išvados melagingos, jose nuslėpti duomenys apie jos sveikatos būklę, apskritai visi ekspertizės aktai gauti neteisėtais būdais (ją neteisėtai suėmus, kankinant, sunkiai sužalojant sveikatą), specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto abejotina, neigia ir ginčija daugelį kitų bylos įrodymų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Išvardytiems teiginiams pagrįsti nuteistoji nenurodo jokių teisinių argumentų, todėl jie paliekami nenagrinėti. N. J. prašymai išreikalauti iš Jungtinės Karalystės duomenis apie jos sveikatą, apklausti liudytoją R. M. negali būti tenkinami, nes, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka ir jų nevertina.

Taip pat nenagrinėtini nuteistosios kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodoma, kad jai esant Utenos ekspertiniame skyriuje ji buvo žiauriai kankinama, neteisėtai sulaikyta ir paguldyta į šią įstaigą, su ja buvo atliekami moksliniai tyrimai ir panašiai. Viena vertus, šie argumentai nesusiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, o kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad minėti klausimai pagal N. J. ir jos nepilnamečių vaikų ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos dėl Sveikatos apsaugos ministreijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 56-35 panaikinimo ir dėl žalos, atsiradusios pažeidus žmogaus teises ir sužalojus sveikatą, priteisimo išspręsti priimant sprendimus (Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos nuostatų vertinimas nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija.

Nuteistoji kasaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistas rungimosi principas, teismai buvo šališki, nes netenkinti jos ir gynėjo prašymai skirti ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti, išreikalauti tyrėjai L. P. iškeltą baudžiamąją bylą, iškviesti gynybos liudytojus. Pažymėtina, kad tiek nuteistoji, tiek jos gynėjai aktyviai naudojosi visomis įstatymo suteiktomis teisėmis, teikė įvairius prašymus, kurie, išklausius visų proceso dalyvių nuomones dėl pareikštų prašymų, buvo tenkinami arba motyvuotai atmetami. Prašymas iškviesti N. J. gydžiusius gydytojus (gynybos liudytojus) atmestas dėl to, kad byloje yra pakankamai duomenų apie jos sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl tyrėjos L. P., nuteistoji ir jos gynėjas su medžiaga susipažino. Dėl prašymo skirti ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti taip pat išsamiai pasisakyta. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek nuteistoji, tiek jos gynėjas su teisiamojo posėdžio protokolu susipažino. Teismai motyvuotai išsprendė pareikštus prašymus nušalinti teisėjus, prokurorą, ekspertą. Kasatorės teiginiai, kad ji neturėjo tinkamos gynybos, nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad N. J. gynė ne vienas advokatas, kuriuos pasirinkdavo pati nuteistoji arba jos artimieji. Tai, kad N. J. keitė gynėjus, nes šie neatitiko jos lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, jog ji neturėjo tinkamos gynybos.

Kasatorė N. J. nurodo, kad teismas negalėjo remtis 2006 m. gegužės 2 d. jos parodymais, kuriuos ji davė būdama psichiatrinėje ligoninėje, taip pat parodymais, duotais tyrėjai L. P., kuri prisipažino, kad apklausos metu davė jai kažkokią tabletę. Pažymėtina, kad N. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme buvo perskaityti, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje jais nesiremta.

Kasatorė N. J. nepagrįstai nurodo, kad jos tėvui liudytojui R. M. prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paaiškinta, jog jis gali neduoti parodymų. Iš 2006 m. kovo 7 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad R. M. buvo išaiškintos BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos, R. M. pasirašė. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas vadovavosi minėtais liudytojo R. M. parodymais, kurių šis atsisakė, vadovaudamasis BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Iš tikrųjų liudytojas R. M. atsisakė teisme duoti parodymus, be to, iš bylos duomenų matyti, kad šis liudytojas, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, visą laiką buvo teismo salėje. Pirmosios instancijos teismas perskaitė liudytojo R. M. parodymus, juos išdėstė nuosprendyje, tačiau N. J. kaltės jais negrindė (byloje pakako kitų įrodymų). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Taigi BPK 82, 276 straipsnių nuostatos nepažeistos.

Kasatorė N. J. nepagrįstai teigia, kad 2006 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas negali būti laikomas teisėtu būdu gautu įrodymu, nes jis gautas pažeidžiant BPK 179 straipsnio nuostatas, t. y. protokole neužfiksuota, kad apžiūroje dalyvavo policijos pareigūnai, nors nuotraukos darytos fotoaparatu, kurio Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektorius (liudytojas R. G.) neturėjo. Analogiškas argumentas buvo pateiktas nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, į kurį apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad BPK 179 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Kasatoriai nurodo, kad byloje pažeista N. J. teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad procese buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių atidėjimu, pertraukomis dėl N. J. sveikatos būklės, ekspertizių skyrimo, gynėjų kaitos. Bylos procesą organizavusių institucijų veiksmuose nepateisinamų delsimų nenustatyta.

Nuteistosios gynėjas nurodo, kad yra padarytas esminis BPK pažeisimas, nes teismas nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. suėmė N. J. ir atidavė į Utenos ekspertinį skyrių, nesuteikdamas galimybės skųsti teismo nutartį, pasinaudoti gynėjo pagalba. Šis argumentas nepagrįstas. Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria N. J. paskirta stacionari teismo psichiatrinė ekspertizė, matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo įtariamosios gynėjas advokatas V. Griškevičius. BPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad N. J. suimta nebuvo, į Utenos ekspertinį skyrių sutiko nuvykti pati savarankiškai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad nustatant N. J. kaltę nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, neatsižvelgtų į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinus visas bylos aplinkybes, padarytos išvados pakankamai motyvuotos. Iš esmės analogiški argumentai, kokie nurodyti kasaciniuose skunduose, buvo nurodyti bendrame nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir, išsamiai patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistosios kaltės ir teisingai kvalifikavo jos padarytą nusikalstamą veiką. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus – dėl procesinių pažeidimų, padarytų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, dėl nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo, teisėjų, prokuroro šališkumo, kaltės, padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktuose nustatytą veiką – yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Konstatuotina, kad esminių BPK pažeidimų šioje byloje nepadaryta, teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nenustatytas.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktų taikymo

Nuteistosios gynėjas nurodo, kad teismai, spręsdami apie kaltininko tyčios turinį, neatsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes (beje, kasatorius nenurodo, į kokias konkrečias aplinkybes teismai neatsižvelgė), dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, teismai nenustatė pasikėsinimo nužudyti motyvo, šiuo klausimu padarė tik bylos įrodymais nepatvirtintas prielaidas, neatsižvelgė į N. J. sveikatos būklę. Nuteistoji dar nurodo ir tai, kad ji neturėjo jokio motyvo nužudyti R. P., grasinančios SMS žinutės jam nerašė, be to, įvykio metu buvo 18 savaičių nėščia, jai nustatyti susirgimai, kurie patenka į Sunkių ligų sąrašą.

Pažymėtina, kad nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymą kasacinės instancijos teismas patikrina pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes. Todėl skundo argumentai, kuriuose iškraipomos įvykio aplinkybės, neigiamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, pateikiamas kitoks įrodymų vertinimas, paliekami nenagrinėti (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Teismai, išsamiai įvertinę bylos įrodymų visumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nustatė, kad N. J. nužudyti R. P. rengėsi iš anksto (išsiuntė jam grasinančio pobūdžio SMS žinutę, į įvykio vietą atsinešė butelį su benzinu ir žiebtuvėlį), atėjusi apipylė jį benzinu ir turėtu žiebtuvėliu padegė, taip padarydama nukentėjusiajam kūno nudegimus, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis patyrė dideles kančias ir skausmą. Byloje nustatyta, kad įvykio metu medinio namo pirmame aukšte buvo žmonės – liudytojos B. S. ir V. S., kurių gyvybei ar sveikatai grėsė realus pavojus. Tai, kad laimingo atsitiktinumo dėka jos nenukentėjio, nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą reikšmės neturi. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad N. J. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, ji siekė konkretaus rezultato – atimti R. P. gyvybę itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. N. J. siekiamo tikslo nepasiekė vien todėl, kad ugnis buvo užgesinta, o nukentėjusiajam suteikta skubi medicinos pagalba. Taigi padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktus.

Teismai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, nes šie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, jie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, palyginti su kitais bylos duomenimis. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, tarp jų B. S., V. S. ir kitų liudytojų parodymai, taip pat rašytiniai bylos duomenys.

Nužudymo motyvas nustatytas, pagrįstas bylos duomenimis, o ne prielaidomis, kaip teigia kasatoriai. Kita vertus, motyvas nėra būtinas nužudymo sudėties požymis, kurį reiktų įrodinėti ir privalomai nustatinėti, norint veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą nužudymą.

Be to, kasaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama nuteistosios sveikatos būklei. Iš to galima spręsti, kad norima sukelti abejonių nuteistosios pakaltinamumu. N. J. atlikta ne viena teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė, siekiant pašalinti abejones, ar darydama nusikaltimą ji galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82 TPK-25/10 nustatyta, kad N. J. diagnozuoti mišrūs (emociškai nestabilaus ir histrioninio tipų) asmenybės sutrikimai ir atskirų psichikos sutrikimų simptomų simuliacija. N. J. dėl psichikos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Jai nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios N. J. ir jos gynėjo advokato Rimanto Strončiko kasacinius skundus.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Masiokas

                                                                                                                                            Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                            Vladislovas Ranonis