Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-01-02][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-7666-1025-2022].docx
Bylos nr.: e2-7666-1025/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
“Transporent” 110894076 Ieškovas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 188770044 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Neteisėta veika
Turtinė žala
Sutartinė atsakomybė
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl transporto priemonių nuomos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Priežastinis ryšys
Procesas pirmosios instancijos teisme
Kaltė
CIVILINIS PROCESAS
Žala
Bylos dėl nuomos
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Civilinė atsakomybė

?

Civilinė byla Nr. e2-7666-1025/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04474-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1.; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

(S)

 

HERBAS 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporentatstovei advokatei Eglei Mockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporent“ patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl pripažinimo teisės į gautą nuostolių atlyginimą, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovės teisę į jos gautą 835,86 Eur sumos atsakovo nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas 2022-02-14 – 2022-02-28 laikotarpiui išsinuomojo automobilį TOYOTA C-HR UTL PET AUT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo prašymu, 2022-02-28 automobilio nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2022-03-01. 2022-03-01, 15.22 val. pašalinis asmuo, atsakovo teigimu, tai buvo jo sutuoktinė, atvykusi į ieškovės biurą, grąžino atsakovo išsinuomoto automobilio dokumentus ir raktus bei žodžiu nurodė, kad automobilį pastatė gatvėje, šalia ieškovės biuro esančioje automobilių stovėjimo vietoje, ir pati pasišalino. Ieškovės darbuotojas tą pačią dieną - 2022-03-01 16:32 val. grąžintą automobilį apžiūrėjo. Automobilio apžiūroje nedalyvavo nei atsakovas, nei asmuo, grąžinęs automobilį. Apžiūros metu užfiksuotas naujas, iki tol nebuvęs pažeidimas – vairuotojo durelių įbrėžimas su įlenkimu. Apie nustatytą naują automobilio pažeidimą atsakovas buvo informuotas 2022-03-01 16:53 val. elektroniniu laišku, pateikiant jam apžiūros ir apgadinimo nustatymo protokolą bei automobilio apgadinimo fotonuotraukas. Atsakovas jokių prieštaravimų ar pastabų dėl nustatyto apgadinimo nepateikė. 2022-03-02 atsakovui elektroniniu paštu persiuntė sąmatą už automobilio apgadinimą, sudarytą 2022-03-01 automobilio gamintojo autorizuoto atstovo – UAB „Mototoja, kuri patvirtina, jog ieškovė patyrė 810,86 Eur žalą dėl automobilio apgadinimo. Atsakovą informavus apie nustatytą automobilio apgadinimą, atsakovas nurodė, o vėliau ir elektroniniu paštu patvirtino, kad jo išsinuomotą automobilį vairavo jo sutuoktinė. Nuomos sutartyje nuomininkas/vairuotojas buvo nurodytas tik atsakovas, papildomas vairuotojas sutartyje nebuvo nurodytas, todėl atsakovas neturėjo teisės išsinuomoto automobilio perduoti jokiems tretiesiems asmenims. Kadangi buvo pažeistos šalių sudarytos sutarties 11 straipsnio nuostatos dėl draudimo nuomininkui perduoti automobilį tretiesiems asmenims be raštiško ieškovės sutikimo, vadovaujantis sutarties 14 straipsniu, atsakovui negalėjo būti pritaikyta išskaita (jos dydis pagal sutartį sudarė 850 Eur), todėl iš jo buvo pareikalauta padengti visus nuostolius dėl automobilio apgadinimo. Pagal nuomos sutartį ieškovė taiko 25 Eur mokestį už automobilio naudojimo metu įvykdytų pažeidimų administravimą, todėl bendra iš atsakovo pareikalauta sumokėti suma sudarė 835,86 Eur. Tik pateikus atsakovui apmokėti sąskaitą dėl automobilio apgadinimo, t.y. 2022-03-03, atsakovas pradėjo kelti kitas automobilio apgadinimo versijas, pagal kurias, anot atsakovo, jis neturėtų prisiimti atsakomybės už automobilio pažeidimą. Be to, su atsakovu pagal pavardę susijęs asmuo, R. A., 2022-03-18, t.y. paskutinę ieškovės nurodytą sąskaitos apmokėjimo termino dieną, apmokėjo atsakovui pateiktą sąskaitą dėl automobilio apgadinimo žalos. Naujai nustatyti automobilio apgadinimai atsirado būtent atsakovo valdymo ir naudojimosi juo (t.y. automobilio nuomos) laikotarpiu, nes per tokį trumpą laiką po automobilio grąžinimo iki apžiūros jis objektyviai net negalėjo būti perduotas naudotis kažkam kitam. Atsakovas pagal sutartį turėjo grąžinti automobilį sutartyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Tačiau jį grąžinti atvykęs pašalinis asmuo atsakovo grąžinamą automobilį paliko prie ieškovės biuro gatvėje esančioje viešoje automobilių stovėjimo vietoje. Teigia, jog pagrįstai iš atsakovo pareikalavo padarytos žalos atlyginimo, todėl atsakovui šią žalą pagrįstai atlyginus, atsakovo pareikštas reikalavimas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai grąžinti jo sumokėtus, kaip nuostolių atlyginimą 835,86 Eur, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsikirsdamas į jam pareikštą ieškinį nurodo, jog visas aplinkybes nurodė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir jas palaiko. Papildomai nurodė, jog ieškovės darbuotojas buvo informuotas, jog automobilį vairuos jo sutuoktinė ir atstovas leido. Taip pat buvo suderinta, jog automobilis bus paliktas prie įmonės aikštelėje. Nieko neatliko be ieškovės žinios, viską su ja buvo iš anksto suderinęs. Automobilis nebuvo apžiūrėtas.

4.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo paslaugų skyrius (toliau tekste – Tarnyba) byloje pateikė išvada, kurioje nurodė, jog išnagrinėjo tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą ir 2022-06-16 priėmė nutarimą, kuriuo patenkino vartotojo A. A. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojo reikalavimą UAB „Transporent“ atžvilgiu grąžinti sumokėtą 835,86 Eur sumą. Nutarime išdėstytus argumentus palaiko.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslinto ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė tenkinti patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė yra atstovė visame pasaulyje veikiančio automobilių nuomos tinklo „Sixt auto nuoma“, veikia vienodomis sąlygomis visuose kontinentuose, automobiliai nuomojami ir grąžinami naudojantis ta pačia sistema. Šio atveju atsakovas pažeidė tiek dvišalių šalių sutartinius santykius, tiek ir įstatymo normas, reglamentuojančias nuomininko pareigą grąžinti daiktą pabaigos nuomos laikui tokios pačios būklės, kokios gautas. Atsakovas neįrodė, kad automobilis buvo apgadintas ne dėl jo kaltės. Automobilis buvo išnuomotas apynaujis, tačiau atsakovas automobilio tinkamai neprižiūrėjo, jį apgadino ir pažeidė nuomos sąlygas, perleisdamas automobilį kitam asmeniui be ieškovės leidimo bei negrąžindamas automobilio į saugomą aikštelę. Pažeidęs sutarties sąlygas, atsakovas prarado teisę gauti išskaitą, taikomą pagal nuomos sutartį 850 Eur nuostolių atlyginimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba klaidingai nustatė faktines aplinkybes, t.y. automobilio nuomos periodas ir pranešimas apie užfiksuotus defektus, tai lėmė ir atitinkamas padarytas išvadas, todėl byla persikėlė į teismą. Pagal sutartį automobilis gali būti apžiūrimas per 48 val. Nuomininkas visada turi teisę dalyvauti apžiūroje. Apžiūros protokolas po 20 min. elektroniniu paštu išsiųstas atsakovui, jokių pretenzijų nebuvo gauta ir kitą dieną atsakovui elektroniniu paštu išsiųsta automobilio remonto sąmata. Kitą dieną atsakovas pradėjo kelti versijas dėl automobilio sugadinimo ir nesutikimą mokėti, o dar po 6 d. kreipėsi į policija su prašymu išsiaiškinti automobilio sugadinimo aplinkybes. Dėl atsakovo pozicijos, kad dėl automobilio perdavimo naudotis kitam asmeniui, žodžiu buvo susitarta su įmonės darbuotoju, paaiškino, kad automobilių nuomos tinklas turi labai daug transporto priemonių įvairiose vietose, todėl nėra įmanoma situacija, kad būtų galima derinti sutarties sąlygas žodžiu, todėl yra veikianti didelė informacinė sistema, kuria naudojantis yra keičiami automobilio nuomos duomenys. Šiuo atveju informacinėje sistemoje nebuvo užfiksuota, kad automobilis bus perleistas kitam asmeniui. Atsakovas anksčiau vieną kartą yra išsinuomojęs automobilį iš ieškovės. Sąmatoje nurodyta suma yra tik ginčo automobilio žalos atstatymo suma. Žalą apskaičiavo sistema į ją įvedus defektus, reikalingos detalės, darbo sąnaudos. Sistema nurodo, kokie darbai turi būti atlikti tam , kad žala būtų pašalinta, t.y. šiuo atveju, siekiant nudažyti dureles, turėjo būti nuimtas buferis ir žibintas. Šių atliktų darbų sąmata pavadinta „Remonto/ardymo-surinkimo/kėbulo darbai“. Remonto sąmatos suvestinėje nurodytos „Smulkios dalys“ reiškia, įvarius sraigtus, kniedės, poveržlės, gumelės, kurios yra reikalingos ardant detales, jos turi būti naujos, negali būti dedamos senos. Jos apskaičiuojamos pagal procentinę išraišką 2 proc.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

ieškinys tenkintinas visiškai. 

 

6.       Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

7.       Ieškovė ir atsakovas 2022-02-10 sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 9482894079 (toliau tekste – Sutartis) (atlikta automobilio rezervacija), ja šalys susitarė, kad atsakovas automobilį Toyota C-HR UTL PET AUT atsiima 2022-02-12, 11:55 val. iš Klaipėda Downtown, grąžina – 2022-02-28, 11:54 val. į Klaipėda Downtown. Automobilio nuomos kaina – 251,39 Eur. Kartu rezervacijos patvirtinimu atsakovui išsiųstas automobilio parkavimo planas. Automobilis grąžintas 2022-03-01, 16:22 val. (vaizdo kameros laikas, realus laikas 15:22 val. dėl laikrodžio persukimo).

8.       Iš grąžinto transporto priemonės patikrinimo akto nustatyta, kad patikrinimas atliktas 2022-03-01, 16:32 val., jame nurodyta, kad priekinės durys vairuotojo pusėje turi naują 5 cm įbrėžimą iki grunto. Buvę pažeidimai: įbrėžtas galinis bamperis vairuotojo pusėje 5-10 cm, paviršiuje; priekinė rato arka iš vairuotojo pusės – sulaužyta. 2022-03-01 ieškovės darbuotojas elektroniniu paštu informavo atsakovą apie naują transporto priemonės apgadinimą atsakovo nuomos laikotarpiu bei nurodė, jog tiriamos žalos aplinkybės, prašė informuoti ieškovę apie atsakovui žinomas žalos atsiradimo aplinkybes, informuoti, ar žala buvo padaryta dėl incidento su trečiąja šalimi, elektroniniu laišku išsiųsto nuomoto automobilio nuotraukos su įbrėžimu. 2022-03-02 ieškovė atsakovui išsiuntė sąmatą už automobilio apgadinimą, kurios suma 810,86 Eur. Žalos administravimo mokestis 25,00 Eur.

9.       Iš šalių pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad 2022-03-03 atsakovas atsakė į ieškovės 2022-03-03 elektroninį laišką, kuriame atsakovui nurodyta kaip atsiskaityti su ieškove. Atsakovas jame nurodė, kad atsakovo sutuoktinė ginčo automobilį pristatė tvarkingą, be pažeidimų. Paliko automobilį prie darbinės šviesios mašinos. Paragino ieškovę patikrinti vaizdo kameros įrašą, kadangi kreipsis į policiją. Priimant automobilį niekas nenuėjo su žmona jo apžiūrėti. Pateikė sutuoktinės paaiškinimą atsakovui, jog automobilio niekur neįtrenkė. Šalys elektroniniu paštu bendravo 2022-03-03 – 2022-03-04 laikotarpiu.

10.       Iš 2022-03-14 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pranešimo ieškovei Dėl informacijos pateikimo (nuomos sutarties Nr. 9482894079) nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė žmona kreipėsi į policiją su pranešimu dėl neaiškiomis aplinkybėmis apgadinto ieškovei priklausančio ginčo automobilio. Pranešime buvo nurodytos aplinkybės, kad atsakovo žmona grąžino automobilį ieškovei neapgadintą 2022-03-01 apie 15:20 val. į stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Mano, kad automobilį galėjo apgadinti šalia stovėjęs kitas automobilis. Policija prašė ieškovės nurodyti su įvykiu susijusias aplinkybes. Ieškovė 2022-03-16 pateikė informaciją apie įvykį elektroniniu paštu.

11.       Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ji kreipėsi į Klaipėdos AVPK dėl informacijos suteikimo apie 2022-03-09 Klaipėdos AVPK užregistruotą pranešimą ROIK: 0122000144405 dėl apgadinto automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-09-29 Klaipėdos AVPK pateikė informaciją, jog 2022-03-09 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas T. A. prašymas ROIK Nr. 0122000144405, kuriame nurodoma, kad išsinuomavus automobilį TOYOTA CHR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB "Transporent", automobilį grąžino neapgadintą. Praėjus 40 min. su ja susisiekė įmonės darbuotojas ir nurodė, kad automobilis rastas apgadintas ir prašo atlyginti žalą – 810 Eur. T. A. prašė peržiūrėti stovėjimo aikštelės vaizdo įrašus ir nustatyti, kas apgadino automobilį valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto policijos komisariate dėl nurodyto įvykio buvo pradėtas tyrimas medžiagoje M-1-01-14695-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 str. 1 d., bei LR BK 187 str. 1d. 2022-03-23 Klaipėdos apsk. VPK Klaipėdos m. PK 1-ajame VS atlikus tyrimą nurodytoje medžiagoje ir nenustačius nusikalstamos veikos požymių priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 3 str. 1 d. 1 p. (baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Atlikto tyrimo metu asmuo, kuris galimai apgadinto nurodytą automobilį nenustatytas.

12.       Iš į bylą pateikto 2022-03-23 Klaipėdos AVPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad tyrimo metus gautas viešbučio Amberton hotel Klaipėda“ vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota šalia viešbučio esanti automobilių stovėjimo aikštelė laikotarpiu nuo 2022-03-01 15:00 val. iki 15:10 val., vaizdo įrašas buvo neinformatyvūs, jame minėto automobilio apgadinimo aplinkybės nesimato.

13.       Automobilio remonto Sąmatoje nurodyti šie remonto darbai: dažymas – 343,06 Eur (darbų kaina – 195,00 Eur ir medžiagos – 148,06 Eur); dalys – 172,07 Eur (dalys – 168,70 Eur; smulkios dalys – 3,37 Eur); darbai – 155,00 Eur; PVM – 140,73 Eur. UAB „Mototoja“ 2020-07-07 ieškovei papildomai pateikė paaiškinimą apie automobilio kėbulo dažymą, jame nurodo, kad atliekant priekinių durelių remontą ir dažymą, yra dažomas sparnas, esantis šalia durelių, kadangi jeigu dažomos atskiros kėbulo detalės, jų spalva (atspalvis), kiek įmanoma turi būti suderinta su dažytų detalių spalva. Reikalui esant (pvz., efektinis dažymas), turi būti dažomos gretutinių detalių pereinamosios sritys, taip užtikrinant regimąjį anksčiau ir naujai dažyto paviršius spalvinį vientisumą (LST 1438:2005 standartas).

14.       Iš patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaita nustatyta, kad R. A. (atsakovo mama, remiantis 2022-08-11 teismo pažyma apie ieškinio ir teismo pranešimo įteikimą atsakovui) 2022-03-18 sumokėjo ieškovei 835,86 Eur.

15.       Ieškovė teismui pateikė 2022-03-18 atsakovo siųstus elektroninius laiškus, iš kurių matyti atsakovo nepagarbus bendravimas su ieškovės darbuotoju.

16.       Iš ieškovės automobilių parkavimo aikštelės nuotraukų matyti, kad ieškovei priklausanti automobilių parkavimo aikštelė yra uždara (su užkardu), stebima vaizdo kameromis. žemėlapio išrašo su planu matyti ieškovei priklausanti automobilio stovėjimo aikštelė, kurioje atsakovas turėjo palikti ginčo automobilį bei automobilio palikimo vieta, kurioje atsakovo žmona paliko automobilį.

17.       Tarnybos vartojimo paslaugų skyriaus rašto Dėl A. A. prašymo nustatyta, kad atsakovas 2022-04-08 kreipėsi į tarnybą su prašymu, o 2022-04-28 prašymą papildė, ir prašė pripažinti ieškovės reikalavimą nepagrįstu ir grąžinti sumokėtus pinigus. 2022-03-19 atsakovas prašyme tarnybai nurodė, kad ieškovė, priimdama grąžinamą nuomotą automobilį pasibaigus jo nuomos terminui, nesutiko išeiti apžiūrėti grąžintos transporto priemonės. Grąžinant automobilį niekas nepasiūlė pasirašyti grąžinimo protokolo, kuriame atsispindėtų grąžinamo automobilio būsena. Po daugiau nei valandos po automobilio grąžinimo, elektoriniu paštu gavo pranešimą, kuriame ieškovė pranešė apie sugadintą transporto priemonę. Teigia, jog transporto priemonę grąžino į tarp šalių susitartą vietą, sveiką, bei jokių automobilio nuomos pažeidimų. Ieškovė atsisakė iškviesti policiją ir patikrinti miesto vaizdo kameras ir toliau reikalo atlyginti žalą. Ieškovė taip pat atsisakė atsakyti į klausimus, kodėl buvo atsisakyta apžiūrėti grąžinamą transporto priemonę, nepateikė grąžinimo formos. Nesutinka su automobilio remonto kaštais, kadangi jie neatitinka atsakovės nurodytos žalos automobiliui.

18.       Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad 2022-05-13 ieškovė parengė atsakymą į Tarnybos siųstą raštą Dėl A. A. prašymo, jame nurodė, kad atsakovo prašymas yra nepagrįstas, o jo, kaip vartotojo, teisės nebuvo pažeistos. Išlaidos, kurias vartotojas patyrė, sumokėdamas už apgadinto automobilio remontą, buvo nulemtos jo paties, kaip vartotojo, pažeidžiančių sudarytos Sutarties nuostatas, aplaidžių veiksmų ir sutartinių įsipareigojimo nevykdymo/netinkamo vykdymo.

19.       Tarnybos Komisija priėmė nutarimą Dėl A. A. prašymo, juo nutarė tenkinti vartotojo / atsakovo reikalavimą pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą ieškovės atžvilgiu grąžinti sumokėtą 835,86 Eur sumą ir įpareigojo ieškovę vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Įpareigojo ieškovę Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigojo šalis pranešti Tarnybą jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės.

Dėl ieškinio reikalavimo.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti ieškovės teisę į 835,86 Eur nuostolių atlyginimą, kurie jau yra atlyginti, tačiau atsakovui pasikreipus į Tarnybą su skundu dėl vartotojo teisių pažeidimo, Tarnyba priėmė nutarimą įpareigojantį ieškovė grąžinti atsakovui 835,86 Eur.  Ieškovės reikalavimas šiuos, jau sumokėtus nuostolius priteisti iš atsakovo būtų neteisingas ir nepagrįstas, todėl ieškovė prašo teismo pripažinti ieškovės teisę į jos gautą 835,86 Eur sumos atsakovo nuostolių atlyginimą.

21.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, teigia, jog ieškovė nepagrįstai reikalavo atlyginti nuostolius, nes automobilis buvo gražintas be pažeidimų, be to remonto suma yra per didelė ieškovės nurodytam automobilio pažeidimui pašalinti. Sumokėjo ieškovei jos reikalaujamą sumą, siekdamas išvengti sumos didėjimo, tačiau nesutikdamas su pritaikytos žalos atlyginimu, kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įpareigoti ieškovę grąžinti 835,86 Eur.

22.       Teismas nurodo, jog ieškinio dalyką, be kita ko, nulemia įstatymų nustatyti civilinių teisių gynimo būdai. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas).

23.       Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo (lot. actiones sine condemnatione) siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl tėvystės nustatymo) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu). CK 1.138 straipsnio 1 punktas nustato, kad civilines teises teismas gali ginti ir jas pripažindamas. Reikalavimas dėl teisių pripažinimo gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas tuo atveju, jeigu jo patenkinimas sukelia ieškovui tiesiogines teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-462-943/2020).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas, pažeidęs Sutarties nuostatas ir padaręs žalą ieškovei, vis dėlto nuostolius atlygino, tačiau atsakovas kreipėsi į Tarnybą dėl vartotojo teisių pažeidimo, kuri nutartimi įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovo sumokėtą 835,86 Eur nuostolių sumą. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdo, atsižvelgtina į tai, jog vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), tačiau kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi tenkinus tokį ieškinio reikalavimą, ieškovė būtų atleista nuo pareigos grąžinti atsakovui 835,86 Eur nuostolių atlyginimą. Tokiu būdu ieškinio reikalavimas gina ieškovės teisę į teisėtą nuostolių atlyginimą, kurį atsakovas jau yra padengęs. Todėl ieškinio reikalavimas laikytinas ieškovės pažeistų teisių gynimo priemone, kuri gali sukelti jai teigiamų teisinių padarinių – atleisti ieškovę nuo pareigos grąžinti atsakovui nuostolių atlyginimą, kurį atsakovas atlygino. Taip pat ieškovei pripažinus teisę į atsakovo padengtą 835,86 Eur nuostolių atlyginimą, šis faktas galės būti panaudotas ir prieš atsakovą, nes atsakovas negalės kitais būdais reikalauti grąžinti pinigus iš ieškovės.

Dėl atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės už automobiliui padarytą žalą.

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė daikto – transporto priemonės, nuomos teisiniai santykiai.

26.       Pažymėtina, jog transporto priemonių nuoma iš kitų nuomos sutarčių išsiskiria specifiniu nuomos objektu – transporto priemonės valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją. Transporto priemonių nuomos santykių reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to, kuriai šaliai – nuomotojui ar nuomininkui – tenka šios pareigos. Jeigu vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomotojas neteikia, sutarčiai taikomos CK 6.522–6.529 straipsniai normos. Pagal CK 6.522 straipsnio 1 dalį pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. 6.524 straipsnyje nustatyta, jog nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita.

27.       Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnis numato nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimą, nustatydamas, jog jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip.

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog atsakovas yra atsakingas už transporto priemonei padarytą žalą - automobilio durelių įbrėžimą.

29.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – 2022-02-10 Užsakymo patvirtinimo, 2022-02-14 Sutarties, 2022-03-01 automobilio apžiūros ir apgadinimo nustatymo protokolo, ieškovės elektroninės duomenų bazės išrašų, ir ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovui 2022-02-14 buvo išnuomotas automobilis Toyota C-HR su jau esamais pažeidimais, t.y. galinio bamperio įbrėžimas vairuotojo pusėje ir sulaužyta priekinė rato arka vairuotojo pusėje, o 2022-03-01 grąžintas su nauju pažeidimu – įbrėžimu ant priekinių durų vairuotojo pusėje.

30.       Atsakovas atsiliepime nurodė, jog išsinuomotą automobilį ieškovei grąžino tokios pat būklės, kokios jis buvo išnuomotas, o atsakovo žmona kreipėsi į policija su pranešimu dėl neaiškiomis aplinkybėmis apgadinto ieškovei priklausančio ginčo automobilio, nurodydama, kad ieškovės automobilį galėjo apgadinti šalia stovėjęs kitas automobilis.

31.       Su išdėstytais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti dėl šių toliau dėstomų motyvų.

32.       Klaipėdos AVPK pateikė informaciją, jog 2022-03-09 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas T. A. prašymas ROIK Nr. 0122000144405, kuriame nurodoma, kad išsinuomavus automobilį TOYOTA CHR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB Transporent, automobilį grąžino neapgadintą, todėl pateikė prašymą policijai peržiūrėti kameras su tikslu nustatyti žalos kaltininką ir paneigti ieškovės kaltinimus atsakovui dėl automobilio apgadinimo. Klaipėdos miesto policijos komisariate dėl nurodyto įvykio buvo pradėtas tyrimas medžiagoje M-1-01-14695-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį, bei LR BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau iš į bylą pateikto 2022-03-23 Klaipėdos AVPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad tyrimo metu gavus viešbučio‚ Amberton hotel Klaipėda“ vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota šalia viešbučio esanti automobilių stovėjimo aikštelė 2022-03-01 laikotarpiu nuo 15:00 val. iki 15:10 val., vaizdo įrašas buvo neinformatyvūs, jame minėto automobilio apgadinimo aplinkybės nesimato. Taigi šiuo atveju, remiantis objektyviais ikiteisminio tyrimo duomenimis, nenustatyta, kad pasibaigus automobilio nuomos laikotarpiui (nuo 2022-02-14 iki 2022-03-01), kitas asmuo nei atsakovas, būtų turėjęs galimybę apgadinti automobilį, todėl darytina išvada, kad ginčo automobilis buvo apgadintas būtent atsakovo nuomos laikotarpiu, o ne jam pasibaigus. 

33.       Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

34.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, t.y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

35.       Neteisėti veiksmai yra aiškinami kaip asmens elgesio neatitiktis teisei, t.y. ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai gi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

36.       Vertinant tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas, matyti, jog atsakovas Sutarčiai pasibaigus įsipareigojo grąžinti ieškovei automobilį tokios būklės, kokios jis buvo jam perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, kadangi pagal šalių sudarytą 2022-02-14 Nuomos sutarties 4 punktą atsakovas įsipareigojo atsakingai ir atsargiai naudoti automobilį pagal jo paskirtį, laikydamasis visų priežiūros reikalavimų, o Sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo naudoti automobilį vadovaudamasis nuomos kontrakte nurodytomis automobilio naudojimosi sąlygomis bei prisiėmė visą atsakomybę už Sutarties nuostatų vykdymą. Taigi atsakovas (nuomininkas) prisiėmė visišką atsakomybę už automobilio sugadinimą, išskyrus jo normalų nusidėvėjimą ir daikto pablogėjimą ne dėl jo kaltės, kaip tai numato įstatymas. Taigi atsakovui ir tenka pareiga įrodyti, kad nustatyti defektai atsirado ne dėl atsakovo kaltės (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

37.       Sutarties 1 punkte numatyta, kad ieškovė išnuomoja nuomininkui (atsakovui) nurodytą nepažeistą, geros techninės būklės, švarų automobilį kartu su įranga bei dokumentais. Nuomininkas, priimdamas automobilį, privalo patikrinti automobilio ir įrangos techninę būklę bei dokumentų atitikimą. Jei būtina, šalys įrašo pastabas automobilio priėmimo perdavimo protokole ir jį pasirašo. Vėliau pateiktos pretenzijos dėl automobilio ar jo įrangos atitikimo Sutarčiai ir (arba) defektų nebus svarstomos, išskyrus atvejus, kai nuomininkas pateikia ieškovei raštišką pretenziją ir patvirtintus įrodymus. Šiuo atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovui buvo išnuomotas automobilis Toyota C-HR su jau esamais pažeidimais, t.y. galinio bamperio įbrėžimas vairuotojo pusėje ir sulaužyta priekinė rato arka vairuotojo pusėje, byloje  nenustatyta, kad atsakovas būtų pareiškęs rašytinę pretenziją ieškovei dėl automobilio defektų, kurie nebuvo nurodyti Sutartyje. Tokios aplinkybės atsakovas nenurodė ir savo procesiniuose dokumentuose. Vienintelis atsakovo argumentas, jog automobilis galėjo būti pažeistas, kai automobilis buvo grąžintas ir paliktas gatvėje, atmestas, kaip nepagrįstas, kadangi remiantis anksčiau byloje išanalizuotais ikiteisminio tyrimo duomenimis, nenustatyta, kad pasibaigus automobilio nuomos laikotarpiui (nuo 2022-02-14 iki 2022-03-01), kitas asmuo nei atsakovas, būtų turėjęs galimybę apgadinti automobilį jį grąžinus ieškovei ir palikus jį gatvėje.

38.       Taip pat atsakovas teigia, kad grąžinus automobilį, ieškovė jo neapžiūrėjo; atsakovui grąžinant automobilį, nebuvo pasirašytas joks automobilio priėmimo – perdavimo aktas, kuriame būtų užfiksuoti atsakovo nuomos laikotarpiu galimai atsiradę nauji, prieš tai nebuvę pažeidimai. Teismas nurodo, jog pagal sutartį automobilis gali būti apžiūrimas per 48 val. (Sutarties 24 punktas). Be to, nuomininkas turi teisę dalyvauti apžiūroje, tačiau tai nėra privaloma. Šiuo atveju iš į bylą pateiktų įrodymų – nuotraukų, nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė grąžino automobilį 2022-03-01 15 val. 22 min., tačiau nelaukė, kol ieškovės atstovas eis apžiūrėti automobilį. Iš automobilio apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis apžiūrėtas ir defektai nustatyti po kiek daugiau nei valandos – 16 val. 32 min. Taigi atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad ieškovė, nepažeisdama apžiūros laiko termino (48 val.), grąžinto automobilio defektus nustatė praėjus valandai po automobilio grąžinimo, atsakovui nepasinaudojus savo teise dalyvauti automobilio apžiūroje, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė pažeidė automobilio apžiūros taisykles.

39.       Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškovės automobiliui padaryta žala būtent atsakovo nuomos laikotarpiu, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė transporto priemonės nuomos sutarties 2 punktą, kuriame numatyta, kad visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, nuomininkas išlieka atsakingas už automobilio saugumą ir Sutarties sąlygų vykdymą, todėl konstatuotina, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė už automobiliui padarytą žalą. 

Dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą.

40.       Ieškovė teigia, kad prievolė atsakovui atlyginti atsakovės patirtus nuostolius lemia tai, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus neperduoti transporto priemonės kitam asmeniui be raštiško ieškovės sutikimo bei tai, jog automobilis buvo paliktas ne ieškovės nuomos punkte, o gatvėje.

41.       Pagal šalių sudarytą 2022-02-14 Nuomos sutarties 4 punktą atsakovas įsipareigojo atsakingai ir atsargiai naudoti automobilį pagal jo paskirtį, laikydamasis visų priežiūros reikalavimų bei grąžinti automobilį be jokių pažeidimų su visa įranga ir gautais priedais bei dokumentais ne vėliau nei Sutartyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje (Sutarties 21 punktas). Be to, pagal Sutarties 5 punktą teisę naudoti automobilį turi tik asmenys, kurie yra nurodyti Sutartyje kaip nuomininkas/vairuotojas arba papildomas vairuotojas; nuomininkas yra visiškai atsakingas už įgaliotą papildomą vairuotoją, o pagal Sutarties 11 punkto a) papunktį, atsakovas negali pernuomoti automobilio arba jį perduoti naudoti kitiems asmenims be raštiško ieškovės sutikimo. Sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo naudoti automobilį vadovaudamasis nuomos kontrakte nurodytomis automobilio naudojimosi sąlygomis bei prisiėmė visą atsakomybę už Sutarties nuostatų vykdymą.

42.       Byloje nėra ginčo nei dėl to, jog atsakovas perdavė ginčo automobilį kitam asmeniui – savo sutuoktinei, valdyti, nei dėl to, jog ne atsakovas, o jo sutuoktinė grąžino automobilį į kitą nei pagal Sutartį sutartą vietą, t.y. ne į ieškovei priklausančią saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, o prie gatvės esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau atsakovas teigia, jog ieškovė davė sutikimą žodžiu tiek perduoti automobilį kitam asmeniui, tiek ir grąžinti automobilį į ne ieškovei priklausančią stovėjimo aikštelę.

43.       Teismas nurodo, jog šalys sutartimi susitarė, jog nuomininkas yra atsakingas už visą automobilio vertę, išskyrus atvejus, kai Sutartyje nurodoma didžiausia nuomininko atsakomybė arba nuomininko išskaita įvykus avarijai (Sutarties 13 punktas). Nuomininko išskaita pagal Sutartį netaikoma ir nuomininkas privalo prisiimti visą atsakomybę, jei nuomininkas pažeidė Sutarties sąlygas (ypač 4, 8, 10, 11, 18 ir 19 punktus) (Sutarties 14 punktas). 2022-02-10 Užsakymo patvirtinimo „Atsakomybė už automobilio pažeidimą“ skiltyje nurodyta, jog automobilis draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o atsakomybė tenkanti nuomininkui už automobilio pažeidimą yra su 850,00 Eur išskaita, tai patvirtina ir 2022-02-14 Nuomos sutartis. Nuomininkas yra atsakingas už bet kokius automobilio ir (arba) įrangos defektus/žalą, kurią nustatė ieškovės atstovas (Sutarties 23 punktas). Ieškovė taip pat turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų už automobilio ir (arba) įrangos defektus ar pažeidimus, kurių nebuvo galima pastebėti vizualinės automobilio apžiūros metu, aptiktus per 48 val. po automobilio perėmimo (Sutarties 24 punktas). Nuomininkas privalo sumokėti visas kompensacijas ir atlyginti nuostolius, kaip tai nurodyta Sutartyje, neatsižvelgdamas į pretenzijos gavimo dieną (Sutarties 27 punktas).

44.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

45.       Dėl atsakovo teisės perduoti ginčo automobilį kitam asmeniui teismas atsižvelgia į Sutarties 5 punktą, kuris numato, jog teisę naudoti automobilį turi tik asmenys, kurie yra nurodyti Sutartyje kaip nuomininkas/vairuotojas arba papildomas vairuotojas; nuomininkas yra visiškai atsakingas už įgaliotą papildomą vairuotoją, o pagal Sutarties 11 punkto a) papunktį, atsakovas negali pernuomoti automobilio arba jį perduoti naudoti kitiems asmenims be raštiško ieškovės sutikimo. Šiuo atveju iš ginčo automobilio 2022-02-10 Užsakymo patvirtinimo, nustatyta, jog atsakovas nurodė, jog automobiliu naudosis tik vienas vairuotojas - atsakovas A. A.. Ši susitarimas patvirtintas raštu abiejų šalių. Nors atsakovas teigia, jog apie automobilio perdavimą pranešė ieškovės darbuotojui telefonu, kuris ir davė sutikimą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų apie Sutarties pakeitimą įtraukiant papildomą vairuotoją – atsakovo sutuoktnę. Be kita ko, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovės automobilių nuomos tinklas turi daug transporto priemonių įvairiose vietose, todėl neįmanoma situacija, kad būtų galima derinti sutarties sąlygas žodžiu, tuo tikslu yra veikianti didelė informacinė sistema, kuria naudojantis klientai gali keisti automobilio nuomos duomenys. Taigi tiek remiantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis, tiek ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog atsakovas su ieškove raštu nesutaręs dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, savavališkai perdavė ginčo automobilį vairuoti ir naudotis kitam asmeniui be ieškovės sutikimo, todėl tokiais veiksmais pažeidė Sutarties nuostatas.

46.       Dėl automobilio grąžinimo į sutartą vietą – ieškovei priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, nors atsakovas nurodo, jog ieškovė žodžiu davė leidimą palikti automobilį gatvėje, o ne sutartoje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, Sutarties 21 punktas numato, jog nuomininkas privalo grąžinti automobilį ieškovei be jokių pažeidimų ne vėliau nei sutartyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Iš į bylą pateikto 2022-02-10 Užsakymo patvirtinimo matyti, jog šalys susitarė dėl grąžinimo laiko – 2022-02-28, ir grąžinimo vietos – Klaipėdos miesto centras (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Užsakymo patvirtinime nurodytos nuorodos į ieškovei priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat ieškovė pateikė atsakovui ir automobilių stovėjimo aikštelės vietos mieste planą, todėl darytina išvada, kad atsakovas ne tik buvo įsipareigojęs pagal Sutartį grąžinti ginčo automobilį į Sutartą vietą, bet ir buvo tinkamai informuotas apie stovėjimo aikštelės buvimo vietą. Tai jog atsakovas žinojo, kur palikti automobilį patvirtina ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas jau yra nuomojęs automobilį iš ieškovės, kuris buvo grąžintas be defektų, sutartu laiku ir sutartoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovo pozicija, jog ieškovė žodžiu davė sutikimą palikti ginčo automobilį gatvėje vertintina kritiškai ir dėl to, jog atsižvelgus į Sutarties 22 punktą, kuris numato nuomininko teisę grąžinti automobilį į kitą Sutartyje nenurodytą nuomos punktą tik tada, kai dėl to iš anksto susitaria su ieškove, matyti, jog ieškovė ne tik nenumato galimybės automobilį grąžinti į kitą vietą nei ieškovės nuomos punktas, bet ir tai, jog toks sutikimas turi būti patvirtintas raštu ir ieškovė pasilieka teisę taikyti papildomą mokestį. Šių aplinkybių visuma patvirtina ir anksčiau ieškovės atstovės pateiktus paaiškinimus, jog automobilių nuomos sutartys negali būti keičiamos žodžiu, o tik naudojantis automobilių rezervacijos informacine sistema. Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytą Sutartį, palikdamas ginčo automobilį kitoje nei Sutartyje nurodytoje vietoje.

47.       Nustačius, kad išnuomotam automobiliui žala padaryta dėl atsakovo veiksmų, konstatavus, kad atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, jam tenka prievolė atlyginti žalą ieškovei (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

48.       Atsakovas atsiliepime nurodė, jog atsilipimą grindžia Tarnybai skunde nurodytais argumentais, vienas iš jų – ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai (remonto išlaidos) yra per dideli ieškovės nurodytam automobilio pažeidimui - durelių vairuotojo pusėje įbrėžimui, pašalinti.

49.       Ieškovė teismui pateikė 2022-03-01 Remonto sąmatą Nr. 125921, kurioje nurodyta, jog remonto darbų kaina – 810,86 Eur. Šiuos darbus sudaro automobilio detalių ardymo ir jų surinkimo darbai su tikslu atlikti dažymo darbus, kurių kaina 155,00 Eur; dažymo darbų kaina – 195,00 Eur; dažymo medžiagų kaina – 148,06 Eur; dalių kaina – 172,07 Eur, viso: 810,86 Eur su PVM. Taip pat ieškovė į nuostolių dydį įskaičiuoja ir 25,00 Eur žalos administravimo mokes, todėl prašoma nuostolių atlyginimo suma – 835,86 Eur.

50.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Remonto darbų sąmatą rengia kompiuterinė sistema, kuri, jai nurodžius automobilio defektus, remdamasi sukurta skaičiavimo metodika, apskaičiuoja defektų šalinimo darbų, medžiagų kainą. Šiuo atveju siekiant nudažyti priekines dureles vairuotojo pusėje, turėjo būti atlikti paruošiamieji darbai, nurodyti Remonto sąmatoje Audatex sistemos 1 psl. (buferio nuėmimas, durelių apdailos nuėmimas (apdaila, spyna, stiklas), žibintų reguliavimas, durų dekoratyvinės juostos, apsauginės juostos, išorinio veidrodžio nuėmimas), kurių kaina – 155,00 Eur. Remonto sąmatoje Audatex sistemos 2 psl. nurodyti dažymo darbai pagal nustatytą įkainį – 195,00 Eur. Dažymo medžiagų kaina (remontiniam dažymui, išorinių paviršių dažymui, papildomos medžiagos metalo dažymui) – 148,06 Eur. Remonto sąmatos Audatex sistemos 2 ir 3 psl. nurodytos „Smulkios dalys“ reiškia, įvarius sraigtus, kniedės, poveržlės, gumelės, kurios yra reikalingos ardant detales, jos turi būti naujos, negali būti dedamos senos. Jos apskaičiuojamos pagal procentinę išraišką 2 proc. Šių darbų kaina – 172,07 Eur.

51.       Atsakovas įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus (sąmatą ir transporto priemonės nuotraukas) dėl būtino remonto nuomotai transporto priemonei teismui nepateikė, taip pat neprašė byloje atlikti ekspertizės, siekiant išsiaiškinti, ar tokie sąmatoje nurodyti darbai (remontas) buvo būtini, ar išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių sąmatoje nurodytos transporto priemonės dalys turi būti remontuojamos ar keičiamos. Be to, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo teisme, viso proceso metu atsakovas buvo iš esmės gana pasyvus, atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nesiekė paaiškinti ginčo aplinkyb, ieškovės pateiktų įrodymų nepaneigė. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė, kad ginčo transporto priemonei nebuvo būtini remonto darbai nurodyti sąmatoje. Atitinkamai, grąžinamos transporto priemonės būklė neatitikus sutarties 1 punkte nurodytų reikalavimų, nors nuomininkas privalėjo užtikrinti, jog jam išnuomotas automobilis būtų grąžintas techniškai tvarkingas ir be defektų, tokią transporto priemonę grąžinus nuomotojui, nuomininkas (atsakovas) privalo atlyginti transporto priemonės neatitikimų ištaisymo darbams nuomotojo (ieškovei) išlaidas (Sutarties 2, 23  ir 27 punktai). Dėl to darytina išvada, kad nustačius visas būtinas sutartinės civilines atsakomybes sąlygas atsakovo atžvilgiu, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas yra atsakingas ir būtent jam tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurių pagrįstumo atsakovas nepaneigė.

52.       Atsakovo argumentas, jog ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai yra per dideli nurodytai žalai pašalinti, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl jis laikytinas deklaratyviu, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

53.       Įvertinus, tai kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovės patirti nuostoliai yra pagrįsti, o atsakovui pažeidus Sutarties prievoles, jam atsiranda pareiga, atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – 835,86 Eur.

54.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti ieškovės teisę į atsakovo padengtą 835,86 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

55.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

56.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

57.       Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui. Bylos duomenimis ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 119,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (19,00 Eur žyminis mokestis, 1 100,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

58.       Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

59.       Teismui tenkinus ieškinį visiškai ieškovei iš atsakovo priteistina 1 119,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60.       Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 8,96 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 8,96 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas,

 

n u t a r i a:

        

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporent“, juridinio asmens kodas 110894076, teisę į atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padengtą 835,86 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt penki eurai ir 86 ct) nuostolių atlyginimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporent.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 119,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporent“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuoni eurai ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Informuoti atsakovą, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja        Asta Matulevičienė

 

 


Paminėta tekste:
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • 3K-3-485/2008
  • 3K-3-241/2013
  • e3K-3-259-969/2019
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • e2A-462-943/2020
  • CK
  • CK6 6.499 str. Daikto grąžinimas nuomotojui
  • 3K-3-507-611/2016
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • e3K-3-99-701/2017
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • 3K-3-98/2008
  • 3K-3-335/2009
  • 3K-3-588/2009
  • CK6 6.266 str. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas