Civilinė byla Nr. 2-243-931/2021 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14553-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.5.8.10; 2.6.11.1; 2.6.11.18; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Godai Varkauskaitei,
dalyvaujant ieškovo vadovui D. P. ir ieškovo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,
atsakovo atstovui advokatui Justui Sakavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Imagis LT“ patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VIPsupply“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Imagis LT“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo atsakovui UAB „VIPsupply“ 2 530,57 EUR skolą, 209,90 EUR delspinigius, 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensaciją, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė Sutartį dėl prekių platinimo. Sutartimi ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes ir išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, važtaraštį ar kitą prekių tiekimo dokumentą (Sutarties 1.1 punktas). Sutartyje aptarta, jog visos prekės, nepriklausomai nuo išrašomo prekių tiekimo dokumento formos (PVM sąskaita-faktūra ar važtaraštis) tiekiamos konsignacijos pagrindais (Sutarties 1.2 punktas). Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad atsakovas už kiekvieną mėnesį mažmeniniame tinkle (www.knygos.lt, PC Maxima, knygynų tinklas „Vaga“, knygynų tinklas „Pegasas“, netinkliniai bei franšiziniai knygynai, PC „IKI“, PC „RIMI“, „Lietuvos paštas“, „Press Express“, „Knygų ministerija“) parduotas prekes perveda ieškovui pagal Sutarties 2.1 punkte nustatytą įkainį apskaičiuotą sumą pinigų. Pavedimas vykdomas iki kito mėnesio 25 dienos mokestiniu pavedimu į ieškovo sąskaitą, nurodytą šioje Sutartyje, galimas 60 dienų atidėjimo terminas. Sutarties 3.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovo parduotos prekės atskaitomos tada, kai jis už jas gauna apmokėjimą iš mažmeninių prekybos taškų, išskyrus atvejus, kai prekybos taškai vėluoja apmokėti atsakovui už prekių pardavimus. Tokiu atveju atsakovas atsiskaito su ieškovu savo lėšomis. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad ieškovas tiekia atsakovui prekes už nustatytą 2,29 EUR/1 vnt. Kainą pridedant 9 proc. PVM. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad prekių pristatymas atsakovui vykdomas ieškovo transportu, prekių pristatymo adresas Kaunas, Brastos g. 13, „VIPsupply logistikos centras“, kontaktinis tel. (duomenys neskelbtini). Šalims susitarus galimi ir kiti variantai. Iš Sutarties nuostatų matyti, jog šalys susitarė, kad atsakovas platins ieškovo jam patiektas prekes (knygas) ir atsiskaitys su ieškovu už parduotas prekes PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis kainomis ir terminais. Atsakovas paėmė PVM sąskaitose faktūrose nurodytas tiekėjo (ieškovo) prekes (knygas) iš spaustuvės „Spindulio spaustuvė, UAB“, B. Brazdžionio g. 23, LT-48184 Kaunas, tai atitinka Sutarties 2.2 punktą. Paėmęs iš leidyklos ginčo prekes, atsakovas jas platino ir kiekvieną mėnesį siuntė ieškovui ataskaitas apie pardavimus Excel formos lentelėse (pateikta su dubliku) nurodydamas periodą, tiekėją (ieškovą), Sutarties 2.1 punkte aptartą tiekimo kainą, vietas, kuriose parduotos tiekėjo (ieškovo) knygos, parduotų knygų vienetus ir sumas. Ieškovas (tiekėjas pagal Sutartį), el. laiškais gavęs iš atsakovo aptartas ataskaitas, rašė atsakovo ginčijamas sąskaitas faktūras (2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovui sąskaitose faktūrose atkartodamas atsakovo ieškovui atsiųstuose dokumentuose ir ataskaitose nurodytus duomenis apie parduotų knygų vienetus ir knygų vienetų kainą, nurodytą Sutarties 2.1 punkte. Su patikslintu ieškiniu pridedami įrodymai patvirtina, jog ieškovas sąskaitas atsakovui išsiuntė el. paštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 780 ,,Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalimi, PVM sąskaitų-faktūrų pasirašyti nereikia. Remiantis šių įstatymų nuostatomis, PVM sąskaita faktūra laikoma kliento priimta ir pasirašyta, jeigu nebuvo gauta raštiško kliento atsisakymo priimti (pasirašyti) nurodytą elektroninę sąskaitą- faktūrą per 5 kalendorines dienas nuo jos išsiuntimo. Atsakovas nepateikė ieškovui atsisakymo priimti elektroniniu būdu gautų sąskaitų faktūrų. 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma pagal paties atsakovo ieškovui nurodytus duomenis yra 1 829,64 EUR. 2018 m. spalio 16 d. mokėjimo pavedimu ši sąskaita dalinai (300 EUR) apmokėta (mokėjimo pavedimas pateiktas su ieškiniu) sumažinant atsakovo įsiskolinimo likutį ieškovui iki 1 529,64 EUR. 2018 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma pagal paties atsakovo ieškovui nurodytus duomenis yra 671,45 EUR. Sąskaita neapmokėta. 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma pagal paties atsakovo ieškovui nurodytus duomenis yra 124,81 EUR. Sąskaita neapmokėta. 2019 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) suma pagal paties atsakovo ieškovui nurodytus duomenis yra 204,68 EUR. Sąskaita neapmokėta. Atsakovo skolos ieškovei suma iš viso yra 2 530,57 EUR.
Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas su ieškovu iš dalies atsiskaitė tik po ilgų raginimų ir pretenzijų, o iš dubliko priede Nr. 1.1 esančio el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas prašo iš ieškovo sąskaitos už 2018 m. balandžio-liepos mėnesių periodą – 616,01 EUR + PVM, tai patvirtina, jog ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovui kyla prievolė sumokėti ieškovui pagal 2017 m. gegužės 29 d. Prekių platinimo sutarties Nr. 17/05/29R 4.4 punktą 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas, remdamasis sąžiningumo ir protingumo principais, sutinka sumažinti prašomus priteisti delspinigius iki 0,05 proc. Tokiu atveju pagal dalinai apmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) delspinigiai sudarys: 1 529,64 EUR likusi skolos suma * 0,05 %/100 dydžio delspinigių * 180 praterminuotų dienų = 137,66 EUR. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) delspinigiai sudarys: 671,45 EUR skolos suma * 0,05%/100 dydžio delspinigių * 180 praterminuotų dienų = 60,43 EUR. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) delspinigiai sudarys: 124,81 EUR skolos suma * 0,05%/100 dydžio delspinigių * 168 praterminuotų dienų = 10,48 EUR. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) delspinigiai sudarys: 204,68 EUR skolos suma * 0,05%/100 dydžio delspinigių * 13 praterminuotų dienų = 1,33 EUR. Iš viso delspinigių už susidariusį įsiskolinimą pagal elektronines PVM sąskaitas-faktūras prisikaupė 209,90 EUR.
Atsakovas UAB „VIPsupply“ su ieškiniu nesutinka.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bendra skola pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 2 530,58 EUR. Ieškovas pagal keturias neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras reikalauja priteisti 209,90 EUR priskaičiuotų netesybų ir 40 EUR išieškojimo išlaidų. Atsakovo skaičiavimais, tokiu atveju ieškinio suma turėtų sudaryti 2 780,48 EUR (2 530,58 + 209,90 + 40), tačiau, nežinia kodėl ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti 4 344,69 EUR sumą, t. y. ieškovo reikalaujama suma yra 1 564,21 EUR didesnė, nei ta, kurią ieškovas bando pagrįsti ieškinyje. Darytina išvada, kad teismas gali spręsti tik dėl 2 780,48 EUR reikalavimo patenkinimo, kadangi papildomas 1 564,21 EUR reikalavimas (ieškinio dalykas) neturi privalomo faktinio pagrindo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas privalo apmokėti ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, net ir tuo atveju, jei jos nėra pasirašytos (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis). Tokia ieškovo pozicija yra tik iš dalies teisinga. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis numato, kad PVM sąskaita-faktūra, kaip buhalterinis dokumentas, neprivalo būti pasirašytas, jeigu yra pateikiamas elektroniniu būdu, tačiau, priešingai nei tvirtina ieškovas, tokia PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina daiktų (prekių) perdavimo fakto. Jeigu yra išrašoma tokio tipo PVM sąskaita-faktūra, tuomet daiktai (prekės) turi būti perduodami pagal priėmimo-perdavimo aktą, kadangi priešingu atveju fiksuoti daiktų perdavimo momento nėra įmanoma. Atsakovas 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) yra apmokėjęs tik iš dalies, kadangi pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą yra gavęs tik dalį prekių, tuo tarpu pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2019 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apskritai nėra gavęs. Būtent dėl šios priežasties ieškovo pateiktos atsakovui PVM sąskaitos-faktūros nėra apmokamos. Ieškovo nurodytas argumentas, jog atsakovas neginčijo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų per penkias dienas nuo gavimo, visiškai neįrodo to, kad daiktai pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras buvo perduoti ir priimti. Atsakovas šių PVM sąskaitų-faktūrų neginčijo, kadangi manė, jog prekės pagal jas greitu metu bus perduotos, o tuomet atsakovas galės PVM sąskaitas-faktūras apmokėti. Ieškovo pateiktos nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros pačios savaime nėra neteisėtos, tačiau, priešingai nei laiko ieškovas, jokiu būdu neįrodo reikalaujamos sumos pagrįstumo, kadangi ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra įtvirtintas prekių priėmimo-perdavimo faktas. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė atskirų prekių priėmimo-perdavimo aktų ar jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepasirašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės iš tikrųjų buvo perduotos, o ieškovui atsirado teisė reikalauti atsakovo minėtas PVM sąskaitas-faktūras apmokėti. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kokiomis aplinkybėmis ir kada prekės buvo perduotos, prekių perdavimo fakto apskritai neįrodinėja, nors, akivaizdu, jog būtent ieškovas šioje situacijoje turi pareigą įrodyti, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės buvo perduotos (CPK 12 straipsnis). Priešinga pozicija sudarytų pagrindą fiktyviam PVM sąskaitų-faktūrų pateikinėjimui elektroniniu būdu ir nepagrįstam praturtėjimui (sukčiavimui). Tai, kad atsakovui pateiktos nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, neįrodo jose nurodytų prekių perdavimo-priėmimo fakto ir negali būti laikomos patvirtinančiomis reikalavimo dalyką, yra išaiškinta ir teismų praktikoje. Ieškovo pozicija, kad nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros savaime patvirtina prekių perdavimo-priėmimo faktą bei yra pagrindas reikalauti tokiose faktūrose nurodytų sumų apmokėjimo, yra visiškai nepagrįsta bei prieštaraujanti teismų praktikai. Ieškinys turėtų būti atmestas.
Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi paskyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog ieškovo reikalavimai, kurie bus patikslinti, yra pagrįsti ir tenkintini. Dublike teigiama, kad pridedami įrodymai patvirtina, kad šalys bendradarbiavo Sutarties pagrindu: ieškovas (tiekėjas) tiekė atsakovui prekes (knygas), o atsakovas knygas platino, rašė ieškovui (tiekėjui) ataskaitas apie parduotų knygų vienetus, todėl ieškovas, remdamasis Sutarties 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 3.1, 3.1.1 punktų pagrindu rašė sąskaitas atsakovui, kurių atsakovas pilnai iki šios dienos neapmoka, tai visiškai paneigia atsiliepime nurodytas aplinkybes, neva atsakovas negavo iš ieškovo jokių prekių. Atsakovas tokiais melagingais, išgalvotais, deklaratyviais teiginiais klaidina teismą, siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškovu, tai teismas turėtų įvertinti ypač kritiškai. Iš pridedamų įrodymų matyti, jog ataskaitas, kurių pagrindu ieškovas rašė atsakovo ginčijamas sąskaitas faktūras, rašė ir ieškovui siuntė pats atsakovas, tai patvirtina, jog atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai yra išgalvoti ir sąmoningai siekiantys suklaidinti teismą. Atsakovas niekada nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl prekių kokybės. Iš pridedamo šalių el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas su ieškovu iš dalies atsiskaitė tik po ilgų raginimų ir pretenzijų, o iš priede Nr. 1.1 esančio el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas prašo iš ieškovo sąskaitos už 2018 m. balandžio-liepos mėnesių periodą – 616,01 EUR + PVM, tai paneigia bet kokias atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Todėl ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė tripliko.
Ieškovas pateikė prašymą priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir tripliko.
Teismas, įvertinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad byloje būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su reiškiamu reikalavimu, ir, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 4 dalimi, 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucija atsisakė priimti sprendimą už akių.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. balandžio 6 d., metu ieškovo prašymu buvo apklaustas liudytojas P. Ž.
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. gegužės 29 d. sudarė Prekių platinimo sutartį Nr. 17/05/29R, kurios 1.1 punktu susitarė, kad ieškovas tiekia atsakovui prekes pagal šioje sutartyje apibrėžtus prekių įkainius ir išrašo PVM sąskaita-faktūrą, važtaraštį ar kitą prekių tiekimo dokumentą. Prekių platinimo sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovas už kiekvieną mėnesį mažmeniniame tinkle (www.knygos.lt, PC „Maxima“, knygynų tinkle „Vaga“, knygynų tinkle „Pegasas“, netinkliniuose bei franšiziniuose knygynuose, PC „IKI“, PC „RIMI“, „Lietuvos paštas“, „Press Express“, „Knygų ministerija“) parduotas prekes perveda ieškovui pagal šios sutarties 2.1 punkte nustatytą įkainį apskaičiuotą sumą pinigų. Pagal sutarties 3.1 punktą, pavedimas vykdomas iki kito mėnesio 25 dienos mokestiniu pavedimu į ieškovo sąskaitą, nurodytą šioje sutartyje, galimas 60 dienų atidėjimo terminas (b. l. 9-12).
Šalių sudarytos sutarties 3.1.1 punkte įtvirtinta, kad atsakovo parduotos prekės atskaitomos tada, kai jis už jas gauna apmokėjimą iš mažmeninių prekybos taškų, išskyrus atvejus, kai prekybos taškai vėluoja apmokėti atsakovui už prekių pardavimus. Tokiu atveju atsakovas atsiskaito su ieškovu savo lėšomis. Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog 3.1 punkte nurodytą apmokėjimą atsakovas vykdo tokia tvarka: 3.2.1. jei prekės gautos pagal PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovas iki kito mėnesio 20 dienos elektroniniu paštu atsiunčia ieškovui praeitą mėnesį parduotų prekių sąrašą, kurio pagrindu apmoka atsakovui; 3.2.2. jei prekės gautos pagal važtaraštį, atsakovas iki kito mėnesio 20 dienos elektroniniu paštu atsiunčia ieškovui praeitą mėnesį parduotų prekių sąrašą, kurio pagrindu ieškovas išrašo apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą. Gavęs apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą, atsakovas per 5 darbo dienas apmoka ieškovui joje numatytą sumą (b. l. 9).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2018 m. balandžio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 829,64 EUR, 2018 m. rugpjūčio 27 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 671,45 EUR, 2018 m. spalio 26 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 124,81 EUR ir 2019 m. balandžio 8 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 204,68 EUR sumai. Iš viso ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas-faktūras 2 830,58 EUR sumai (b. l. 5-8). Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5407 sumokėjo ieškovui 300 EUR, taigi iš dalies apmokėjo 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis tik iš dalies apmokėjo 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pagal ją yra gavęs tik dalį prekių (b. l. 22). Likusi atsakovo skola ieškovui pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 2 530,58 EUR.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) konsignacijos sutarties sąvoka neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Tokių sutarčių būdingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).
Pateikti įrodymai patvirtina sutartinių teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą. Remiantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad tarp privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalį, šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai, sąskaitai faktūrai. Kaip minėta, šalys Prekių platinimo sutartimi buvo susitarusios dėl bendradarbiavimo elektroniniu paštu teikiant ataskaitas apie parduotas prekes (knygas) ir išrašant PVM sąskaitas-faktūras (b. l. 9).
Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. balandžio 6 d., ieškovo prašymu buvo apklaustas liudytojas P. Ž. Liudytojas P. Ž. nurodė, kad jis anksčiau dirbo UAB „VIPsupply“, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nebedirba. Liudytojas patvirtino, jog atsiskaitymai vyko pagal ataskaitas, o bendradarbiavimas su ieškovu vyko elektroniniais laiškais.
Atsakovas nurodo, kad jis nebuvo gavęs iš ieškovo prekių (knygų), už kurias išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, todėl jų neapmokėjo. Atsakovo teigimu, ieškovo atsakovui pateiktos nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros neįrodo ieškovo reikalaujamos sumos pagrįstumo (b. l. 22). Tuo tarpu ieškovas teigia, kad atsakovas paimdavo ieškovo prekes (knygas) iš spaustuvės „Spindulio spaustuvė“, UAB , esančios B. Brazdžionio g. 23, Kaune, pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas jas platino ir kiekvieną mėnesį ieškovui siuntė ataskaitas Excel formato lentelėse nurodydamas periodą, tiekimo kainą, vietas, kuriose parduotos prekės, parduotų knygų vienetus ir sumas (b. l. 94).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes. Liudytojas nurodė, kad jam žinoma, jog pagal ieškovo ir atsakovo susitarimą platinamų knygų tiražas buvo apie 3000 vienetų. Liudytojo P. Ž. teigimu, knygų perdavimas vyko UAB „VIPsupply“ darbuotojams nuvykstant į spaustuvę ir patiems pasiimant knygas. Liudytojas paaiškino, kad iš dalies buvo atsiskaityta su ieškovu, ieškovas tinkamai išrašydavo sąskaitas-faktūras, jas gaudavo atsakovo buhalterijos skyrius.
Iš byloje ieškovo pateiktų elektroninių laiškų ir jų priedų nustatyta, kad atsakovo buhalterė elektroniniu paštu siųsdavo ieškovo vadovui ataskaitas apie parduotas knygas, o ataskaitų pagrindu ieškovas išrašydavo ir elektroniniu paštu atsakovui pateikdavo apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras (b. l. 38-92, 102-107). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktos nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros savaime neįrodo reikalaujamos sumos pagrįstumo, kadangi ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra įtvirtintas prekių priėmimo-perdavimo faktas.
Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir teigė, kad gavo tik dalį PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių (knygų), o PVM sąskaitose-faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių atsakovas apskritai negavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo buhalterės elektroniniu paštu ieškovui siųstuose laiškuose ir jų prieduose esančią informaciją apie šalių sudarytos sutarties pagrindu parduotas knygas ir jų kiekį.
Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, jog ieškovo veiksmai išrašant PVM sąskaitas-faktūras pagal atsakovo buhalterės elektroniniu paštu pateiktas ataskaitas apie mažmeniniuose tinkluose parduotas prekes (knygas) atitinka šalių sudarytos Prekių platinimo sutarties 3.2 nuostatas dėl PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo ir pateikimo apmokėti. Teismo vertinimu, byloje esantis šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu įrodo jų bendradarbiavimą siekiant tinkamos parduotų prekių (knygų) apskaitos ir apmokėjimo (b. l. 38-92). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžių metu ir liudytojo paaiškinimus, konstatuoja, jog ieškovas byloje įrodė, kad jis perdavė atsakovui PVM sąskaitose-faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas prekes (knygas) (CPK 12, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas pareigos mokėti už ieškovo atsakovui perduotas ir mažmeniniuose tinkluose parduotas prekes (knygas) tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, jis tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 530,58 EUR skola.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 4.4 punkte nustatytas 0,4 procento delspinigių dydis. Ieškovas, vadovaudamasis minėta sutarties nuostata, iš atsakovo prašo priteisti 209,90 EUR delspinigius. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 209,90 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
Pažymėtina, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas visoms komercinėms sutartims, kurios atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sutarties patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – tokia sutartis turi būti sudaryta tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinės sutarties kriterijaus; 3) sutarties dalyko – pagal sutartį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sutarties atlygintinumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo šalys yra verslo subjektai (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jų sudaryta sutartis yra komercinė, nes yra susijusi su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinė. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensacijos priteisimo iš atsakovo tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovas prašė priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų tenkintinas iš dalies, t. y. 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki nutarties iškelti atsakovui UAB „VIPsupply“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2020 m. vasario 11 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 130 EUR žyminį mokestį. Ieškovas 2019 m. liepos 15 d. patikslino ieškinio reikalavimus, kurių suma pagal patikslintą ieškinį sudaro 2 780,47 EUR. Už ieškinį reiškiant 2 780,47 EUR dydžio turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtina suma sudaro 83 EUR, todėl, ieškovo patikslinto ieškinio materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 83 EUR dydžio žyminio mokesčio dalis.
Ieškovas taip pat prašė priteisti išlaidas už advokato teisines paslaugas, kurios sudaro 500 EUR. Ieškovas teikė įrodymus apie išlaidas už advokato teisines paslaugas, t. y. 2019 m. liepos 19 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir 2019 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymo bei 2019 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymo kopijas (b. l. 114-116). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 500 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiamos 586 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas teikė prašymą dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo (b. l. 160-165). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, nėra pagrindo priteisti atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirta 27,78 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo UAB „Imagis LT“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „VIPsupply“ tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Imagis LT“, j. a. k. 304285966, 2 530,57 EUR (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt eurų 57 ct) skolą, 209,90 EUR (dviejų šimtų devynių eurų 90 ct) delspinigius, 40 EUR (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 780,47 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos „VIPsupply“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. vasario 11 d.) ir 586 EUR (penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „VIPsupply“, j. a. k. 302583533.
Priteisti iš atsakovo UAB „VIPsupply“, j. a. k. 302583533, 27,78 EUR (dvidešimt septynių eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti nemokumo bylą iškėlusį Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. eB2-248-933/2021, teisminio proceso Nr2-55-3-01043-2019-5) apie priimtą teismo sprendimą, išsiunčiant įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė