Civilinė byla Nr. e2-1751-657/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00419-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
Sekretoriaujant Rasai Juronienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ atstovui T. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dengsta“ atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dengsta“ dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Kaunesta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dengsta“ 59 839,10 Eur dydžio atsakovo atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1 123,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė ir Vytauto Didžiojo universitetas 2013 m. rugsėjo 30 d. projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus, kaip numatyta sutartyje, bei ištaisyti defektus. Ieškovė su atsakove 2014 m. balandžio 8 d. sudarė subrangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti vandentiekio, nuotakų, drenažo įrengimo darbus minėtame objekte. visi statybos darbai buvo užbaigti 2015 m. rugpjūčio 27 d., pasirašant Statybos užbaigimo aktą. Užsakovas Vytauto Didžiojo Universitetas 2018 metais kreipėsi į teismą dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad atsakovė drenažą įrengė nekokybiškai, pažeisdama Techninio projekto reikalavimus, dėl ko įrengtas drenažas nefunkcionuoja. Ekspertas nustatė bendrą nustatytų defektų šalinimo išlaidų vertę – 419 671,56 Eur. Abipusių nuolaidų būdu ieškovė su Vytauto Didžiojo universitetu 2020 m. liepos 8 d. byloje sudarė taikos sutartį, kuria atsakovės įrengto drenažo defektų šalinimo vertė nustatyta tik 59 839,10 Eur. Visi darbai pagal 2014 m. balandžio 8 d. subrangos sutartį buvo baigti 2014 metų rugpjūčio mėnesį, jokių lauko tinklų (drenažo, lietaus nuotekų) darbų UAB „Kaunesta“ neatlikinėjo, tačiau atsakovė atsisako atlyginti jos nekokybiškai įrengto drenažo defektų šalinimo išlaidas.
Atsakovė UAB ,,Dengsta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės reikalaujamus 59 839,10 Eur už statybos darbų trūkumų šalinimą, teismui jokių įrodymų apie jos patirtas išlaidas šalinant defektus nepateikė. Vytauto Didžiojo universitetas reiškė ieškinį dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo ir nepagrįsto praturtėjimo. Jokių abipusių nuolaidų nebuvo, UAB „Kaunesta“ tiesiog pilnai sutiko su jai pateikta lokaline sąmata būtent 59 839,10 Eur sumai. Teismo ekspertizės 2019 m. liepos 31 d. akte yra konstatuoti labai aiškūs pačios ieškovės padaryti pažeidimai, tai yra pačios ieškovės kaltė dėl netinkamo drenažo suprojektavimo adresu (duomenys neskelbtini), bei dėl tam tikrų darbų, kuriuos atliko ne atsakovė, o pati ieškovė. Ekspertizės akte aiškiai pasisakyta, jog pagal lokalinę sąmatą 59 839,10 Eur sumai numatytų darbų atlikimas nepašalintų drėgmės patekimo į ginčo pastato rūsio patalpas, nes pati drenažo sistema ieškovės suprojektuota netinkamai. Be to, P. I., eidamas UAB „Dengsta“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo atsakingas už darbų pagal 2014 m. balandžio 8 d. subrangos sutartį organizavimą ir vykdymą. Jam nutraukus darbo sutartį su UAB „Dengsta“ ir įsidarbinus UAB „Kaunesta“, visus likusius drenažo sistemos įrengimo pastate adresu (duomenys neskelbtini), darbus atliko pati ieškovė.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Kaunesta“ ir Vytauto Didžiojo universitetas 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarė projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį Nr. 45-96, pagal kurią UAB „Kaunesta“ parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus, kaip numatyta sutartyje, bei ištaisyti defektus (sutarties 2 p.).
Ieškovė su atsakove 2014 m. balandžio 8 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 14/04/08, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti lauko tinklų įrengimo darbus pagal prie sutarties pridedamas sąmatas ir techninį projektą (sutarties 1 p.). Sutarties objekto kaina 130 000 Lt (37 650,62 Eur) be PVM.
Visi statybos darbai buvo užbaigti 2015 m. rugpjūčio 27 d., nustatyta tvarka pasirašant statybos užbaigimo aktą Nr. SuA-20 150827-00346.
Užsakovas VDU 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. 45-275 kreipėsi į ieškovę UAB „Kaunesta“ dėl nustatytų rangovės (nagrinėjamu atveju UAB „Kaunesta“) atliktų darbų trūkumų.
Pagal byloje ieškovės pateiktą defektų šalinimo lokalinę sąmatą (sudaryta pagal 2020 m. balandžio mėn. kainas) nustatyta, kad drenažo pertvarkymo darbų kaina yra 59 839,10 Eur, iš jų tiesioginės išlaidos sudaro 42 798,05 Eur be PVM, iš jų papildomos medžiagos – 292,34 Eur, papildomų mechanizmų vertė – 241,19 Eur, sezoniniai darbai – 2 349,06 Eur, specifiniai darbai – 110,85 Eur, papildomas darbo užmokestis – 1 524,30 Eur, socialinio draudimo išlaidos – 368,35 Eur, statinio statybvietės išlaidos – 3 533,78 Eur; netiesioginės išlaidos sudaro 6 655,75 Eur, iš jų pridėtinės išlaidos – 4 300,81 Eur, pelnas – 2 354,94 Eur; bei PVM – 10 385,30 Eur.
Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl nuostolių, patirtų netinkamai vykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, atlyginimo.
Dėl ginčo esmės
Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 str.), darbų kokybės garantija (CK 6.663-6.666 str.).
Neabejotina, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo statybos rangos santykiai pagal 2014 m. balandžio 8 d. ieškovės su atsakove UAB „Dengsta“ sudarytą subrangos sutartį Nr. 14/04/08 dėl lauko tinklų įrengimo darbų atlikimo, todėl šalių ginčui išspręsti taikytinos CK nuostatos, reguliuojančios statybos rangą.
Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
CK 6.695 straipsnis, reglamentuojantis rangovo atsakomybę už darbų kokybę numato, jog rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).
Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą (CK 6.664 str. 1 d.). Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.664 str. 2 d.). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str. 3 d.).
Šalių pasirašytos subrangos sutarties 11 punktas numatė, kad subrangovė atsako už darbams panaudotų medžiagų kokybę, pateikdamas medžiagų, gaminių ir konstrukcijų sertifikatus, galiojančius Lietuvos Respublikoje. Be to, subrangovė įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, laikantis STR normų ir taisyklių, standartų, techninių specifikacijų, bei projekte nustatytų reikalavimų, keisti užsakovo sprendimus tik gavus jo raštišką sutikimą (sutarties 12 p.). Pagal Sutarties 30 punktą atliktiems darbams nustatyta penkerių metų garantiją. Jeigu garantinio laikotarpio metu iškyla trūkumai atliktuose darbuose, tai užsakovas turi teisę reikalauti, kad vykdytojas juos ištaisytų savo sąskaita (Sutarties 31 p.).
Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1 d., 3 d.). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų.
Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių.
Ieškovė defektų faktą įrodinėjo teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog atlikus Statybinę techninę ekspertizę dėl atliktų ir užbaigtų projektavimo bei statybos darbų kokybės patikrinimo civilinėje byloje Nr. e2–303–413/2020 nustatyta, kad geologinis tyrimas, kur5 atliko UAB „Kauno hidrogeologija“ nebuvo pakankamas ir išsamus siekiant tinkamai priimti sprendimus dėl drenažo tinklo įrengimo; drenažas netinkamai suprojektuotas. Hidrogeologiniai tyrimai parodė, kad lietaus vanduo iškritęs sklype smėlio lešiais teka link pastato. Į suprojektuotą drenažą patenka ir lietaus vanduo per drenuojančią nuogrindą; pagrindinės drėgmės patekimo į rūsį priežastys yra netinkamai suprojektuotas bei įrengtas drenažas, pamatų hidroizoliacija ir lietaus nuvedimas nuo stogo; užsakovas, patvirtinęs Techninio projekto sprendinius, perdavė rangovui. Darbo projekto rengimo (statybos) metu atlikti pakeitimai su statytoju raštu nebuvo suderinti; projekto sprendiniai, susiję su drenažo įrengimu neatitiko statytojo pateiktos Techninės projektavimo užduoties reikalavimų; drenažo įrengimo darbai buvo vykdyti be darbo projekto; rangovas įrengdamas drenažą nukrypo nuo projekto. Be papildomų vandens šalinimo įrenginių drenažo šuliniuose, pvz. drenažinių siurblių, kurie projekte nėra numatyti įrengti, drenažo sistemos yra patvenktos. Vanduo iš drenažinių šulinių į lietaus kanalizacijos šulinius savitaka gali patekti tik pakilus vandens lygiui, (susidarius patvankai) iki tam tikro aukščio (virš įtekėjimo vamzdžio į lietaus šulinį). Pastebėta netikslumų lietaus ir drenažo kanalizacijos šulinių kortelių vertikaliniuose pjūviuose, vamzdžių altitudės (schematinis pavaizdavimas) nesutampa su pateiktomis altitudėmis lentelėje. Drenažo rinktuvai posūkiuose suprojektuoti stačiais kampais be kontrolinių šulinių. Nesuprojektuoti drenažo rinktuvai aplink visą pastatą, šiaurinėje pastato dalyje dvi sienos neapsaugotos nuo gruntinio vandens. Nustatyta, kad rangovas įrengė drenažą ne pagal Techninį projektą. Darbo projekte drenažo įrengimas nebuvo detalizuotas. Be to drenažo projektiniai sprendiniai neatitiko Statytojo projektavimo užduoties bei suprojektuoti neteisingai; netinkamai įrengta teptinė hidroizoliacija. Teismo ekspertas įvertinęs visą pateiktą medžiagą bei apžiūrėjęs objektą nustatė, kad drėgmės patekimą į pastato rūsį sąlygoja šie defektai: a) netinkamai įrengtas drenažas: išdėstymas plane ne pagal projektą, drenažo vamzdis užpiltas nekokybišku gruntu, o pačiame vamzdyje nėra tinkamo nuolydžio, todėl įrengti papildomi drenažiniai siurbliai; b) netinkamai įrengta pastato pamatų hidroizoliacija – panaudota netinkamos kokybės hidroizoliacinė medžiaga, užteptas per plonas sluoksnis, atlikta ne pagal gamintojo rekomendacijas, neišlygintos pamato sienos; c) netinkamai įrengtas lietaus nuvedimas: lietvamzdžiai atitrūkę nuo surinkimo šulinėlių – buvo sulipdyti neaiškia medžiaga, latakai sumontuoti atvirkštinio nuolydžio (nuo įlajų) ir jų tūris yra nepakankamas lietaus surinkimui. Defektų pašalinimui buvo sudaryta sąmata (2019 m. liepos 31 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 01 atsakymai į 2.4.2. klausimą, 2.4.4. – 2.4.10. klausimus, išvadų 3.4. – 3.10. p.; ekspertizės akto 11 priedas).
Siekdamas paneigti ieškovės pretenzijas dėl netinkamai atliktų drenažo įrengimo darbų, atsakovė galėjo įrodinėti, jog darbų trūkumai atsirado ne dėl jos, o trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos poveikio. Sutiktina su atsakove, jog drenažo įrengimo projektas buvo parengtas netinkamai, tačiau statybinių darbų atlikimas ir medžiagų pasirinkimas yra specialių žinių reikalaujantis veiksmas. Atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl, teismo vertinimu, ji bet kuriuo atveju galėjo pasirinkti tinkamas priemones reikiamam darbų rezultatui pasiekti, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju, liudytojo P. I. parodymai nepaneigia byloje surinktų rašytinių įrodymų – PVM sąskaitų faktūrų: 2014 m. gegužės 30 d. DD Nr. 158, 2014 m. birželio 30 d. DD Nr. 165, 2014 m. liepos 31 d. DD Nr. 176, 2014 m. rugpjūčio 27 d. DD Nr. 188, pažymų apie atliktų darbų vertę: už 2014 m. gegužės mėn. Nr. 0530/2014, už 2014 m. birželio mėn. Nr. 0530/2014, už 2014 m. liepos mėn. Nr. 0730/2014, už 2014 m. rugpjūčio mėn. Nr. 0830/2014, atliktų darbų aktų už 2014 m. gegužės – rugpjūčio mėnesius, pasirašytų ir atsakovės atstovo P. I., atsikaitymų žiniaraščių ir mokėjimo dokumentų – kurie patvirtina, jog lietaus nuotekų ir drenažo įrengimo darbus atliko atsakovė UAB ‚Dengsta“. Nurodyta bendra atliktų darbų vertė yra 130 000 Eur, tokia pati kaip ir subrangos sutartyje nurodyta darbų vertė. Iš byloje pateiktos darbo sutarties, matyti, jog darbo sutartis su P. I. buvo nutraukta 2015 m. kovo 6 d., kai drenažo įrengimo darbai jau buvo baigti. Įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, kad drenažo įrengimo darbai buvo atlikti tinkamai, o trūkumai atsirado išimtinai dėl ieškovės atliktų darbų, atsakovė nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovei neįrodžius, jog ieškovė pažeidė drenažo sistemos eksploatavimo sąlygas, taip pat kitų jos atsakomybę šalinančių priežasčių, atsakovė netinkamai atliko drenažo įrengimo darbus. Pažymėtina, kad Pagal Subrangos Sutarties 11 ir 12 punktus subrangovas (t. y. atsakovė) atsako už darbams panaudotų medžiagų ir atliktų darbų kokybę (CPK 185 str.).
Dėl nuostolių dydžio. Ieškovė nurodė, kad defektams pašalinti atliktinų statybos darbų preliminari vertė lygi 59 839,10 Eur (sąmata parengta remiantis eksperto parengta lokaline sąmata).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
Teismas iš ekspertizės akto nustatė, jog drenažo sistema buvo suprojektuota netinkamai, ir dėl to atsakomybę turėtų prisiimti projektuotojas UAB „Šiltas namas“. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga vykdydama rangos darbus, todėl pati tokiu neveikimu prisidėjo prie atsiradusių nuostolių padidėjimo, sudaro pagrindą mažinti prašomą priteisti 59 839,10 Eur sumą per pusę (nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti tokią mišrios kaltės proporciją: ieškovei tenka 50 proc., o atsakovei – 50 proc.) ir priteisti ieškovei iš atsakovės 29 919,55 Eur defektų šalinimo išlaidų (CK 1.5 str., 6.249 str. 1 d., 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d.).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (29 919,55 Eur), ieškovui nuo bylos iškėlime teisme 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos CPK 93 straipsnio pagrindu.
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 1 123 Eur žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į bylos baigtį iš atsakovės UAB „Dengsta“ ieškovei priteistina 561,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (teisinių paslaugų ataskaitą, 2020 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą Nr. 42/2020, bankinio mokėjimo nurodymą 2020 m. rugsėjo 18 d. Nr. 2649, 2020 m. spalio 14 d. sąskaitą Nr. 47/2020, ir 2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2734).
Sprendžiant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, tokios išlaidos turi būti priteisiamos, įvertinus konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, ir ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1 d., 2 d.).
Atsakovės UAB „Dengsta“ bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai atmestų reikalavimų sumai, t. y. iš ieškovės UAB „Kaunesta“ atsakovei priteistina 280 Eur bylinėjimosi išlaidų (560 x 50 proc.).
Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 281,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (561,50 – 280).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“, juridinio asmens kodas 302299426, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 29 919,55 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų 55 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 919,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 281,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė