Civilinė byla Nr. e2S-307-232/2016

Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pirminis kreditorius AB „Swedbank lizingas“ pakeistas į naują – UAB „Gelvora“ bei  išduotas UAB „Gelvora“ vykdomasis raštas,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti pirminį kreditorių AB „Swedbank lizingas“ į išieškotoją UAB „Gelvora“ bei  išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010. Nurodė, jog 2010-05-27 pradinis išieškotojas UAB „Swedbank Lizingas“ ir naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 10-20-21, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į skolininko M. T. skolą, priteistą sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010. Apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkas buvo informuotas raštišku pranešimu, kaip to reikalauja LR CK 6.109 str.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Gelvora“ prašymą tenkino.  Pakeitė pirminį kreditorių AB „Swedbank lizingas“ civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010 į naują – UAB „Gelvora“ bei išdavė UAB „Gelvora“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010.

Teismas nustatė, kad 2010-05-27 pradinis išieškotojas UAB „Swedbank Lizingas“ ir naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 10-20-21, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į skolininko M. T. skolą, priteistą sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010. Vadovaujantis CK 6.109 str., apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkas buvo informuotas raštišku pranešimu. Teismas nurodė, jog civilinė byla Nr. 2-1114-790/2010 yra išnagrinėta priimant teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs. Vykdomasis raštas šioje byloje nebuvo išduotas. Todėl teismas atsižvelgdamas  į nurodyta ir vadovaudamasis CPK 48 str., 646 str. 1 d., pradinį kreditorių AB „Swedbank lizingas“ pakeitė į naują – UAB „Gelvora“ bei naujam kreditoriui išdavė vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (suinteresuotas asmuo) M. T. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi  reikalavimo perėjimo momentas susietas ne su Sutarties sudarymo, bet su reikalavimo kainos sumokėjimo momentu. Todėl pareiškėjas siekdamas pagrįsti, kad jam yra perėjusi pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė, turėjo pateikti teismui ne tik Sutartį, bet ir reikalavimo kainos sumokėjimą pradiniam kreditoriui patvirtinančius įrodymus. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sumokėjo pradiniam kreditoriui perleidžiamo reikalavimo kainą, pareiškėjas teismui nepateikė. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas iš pradinio kreditoriaus perėmė materialiąją reikalavimo teisę. Apelianto teigimu pradinio kreditoriaus perimti reikalavimo teisių į skolininką pareiškėjas ir negalėjo, nes nei Sutarties sudarymo, nei pareiškėjo prašymo surašymo dieną pradinis kreditorius jokių reikalavimo teisių į skolininką neturėjo. Nors skolininkas ir pradinis kreditorius buvo sudarę 2007-12-14 lizingo sutartis Nr.OL15, OL16, OL17, OL18 bei 2008-04-03 lizingo sutartį OL111, tačiau pradinio kreditoriaus Lietuvos bankui pateikti duomenys patvirtina, kad pagal šias sutartis suteiktas paskolas skolininkas pradiniam kreditoriui grąžino dar iki Sutarties sudarymo dienos. Pareiškėjui buvo išsiųstas M. T. pareiškimas, kuris pareiškėjo buvo gautas, tačiau perleidimo sutartis ir duomenys, patvirtinantys reikalavimo teisės į skolininką turėjimą, nebuvo pateikti.

          Suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu prašė atmesti M. T. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad kreditorius yra visiškai atsiskaitęs už perleistą reikalavimą ir perėmęs reikalavimo teises į skolininką, taigi kreditorius yra perėmęs reikalavimo teises į skolininką iš UAB „Swedbank lizingas“. Pažymėjo, jog 2010-04-08 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas visiškai patenkino UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį skolininkui dėl tam tikrų sumų priteisimo. Šis teismo sprendimas iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011-06-23 nutartimi, kuria šiek tiek sumažinta UAB „Swedbank lizingas“ naudai iš skolininko priteista suma. Būtent ši reikalavimo teisė, kurios egzistavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo perleista kreditoriui, todėl priešingi skolininko teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti. Skolininkas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog skolininkas jau yra įvykdęs įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, tai ar teismo sprendimas yra įvykdytas, ar ne, sprendžiama sprendimo vykdymo procese, o ne pasisakant dėl procesinių teisių perėmimo. Skundžiama nutartimi teismas pasisakė tik dėl to, kas turi teisę reikalauti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, o ne tai kokia apimtimi šis sprendimas yra ar nėra įvykdytas.

       Pareiškėjas UAB „Gelvora“ atsiliepimu prašė atmesti M. T. atskirąjį skundą ir 2015-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ginčo dėl reikalavimo teisių perleidimo pagal sutartį tarp pradinio kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ ir naujojo kreditoriaus UAB „Gelvora“ nėra. Pažymėjo, jog UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad pareiškėjas UAB „Gelvora“ yra tinkamai atsiskaitęs pagal Sutartį. Sutartimi pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į įsiskolinimą, priteistą įsiteisėjusiu 2010-04-08 sprendimu. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atsiskaitęs pagal minėtą teismo sprendimą. Todėl pagrindo naikinti 2015-08-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nėra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

           Šioje byloje ginčas kilo dėl procesinių teisių perėmimo ir vykdomojo rašto išdavimo naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“.              

                 LR CPK 48 str. 1 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t.y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.). Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja LR CPK 596 str., kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

           LR CK 6.101 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

         Pateiktos bylos medžiaga pavirtina, kad 2010-05-27 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininko M. T. skolą (49 429 Lt), kylančią iš lizingo sutarčių. Byloje nėra duomenų, kad 2010-05-27 Sutartis yra nuginčyta ar panaikinta. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą ir nustatęs teisių perėmimą materialinėje teisėje, pagrįstai ginčijama nutartimi pradinį kreditorių UAB “Swedbank lizingas“ pakeitė į UAB „Gelvora“.

           Apelianto teigimu, pareiškėjas neįrodė, jog perėmė reikalavimo teises iš UAB „Swedbank lizingas“, nes nebuvo pateikti reikalavimo kainos sumokėjimą pradiniam kreditoriui patvirtinantys įrodymai, o pagal Reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo teisės į visas skolas pareiškėjui perduodamos tik po visiško atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutikti su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo. Pagal 2010-05-27 Sutarties 3.2. p. reikalavimo teisės į visas skolas pareiškėjui perduodamos po visiško atsiskaitymo pagal Sutarties 4.2 p. nustatytas sąlygas, šiuo atveju suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime  į atskirąjį skundą pažymėjo ir patvirtino, jog kreditorius UAB „Gelvora“  yra visiškai atsiskaitęs už perleistą reikalavimą ir UAB „Gelvora“ perėmęs reikalavimo teises į skolininką.  Taigi, byloje ginčų dėl reikalavimo teisių perleidimo minėtos Sutarties pagrindu  tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus nėra. Todėl apelianto argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

          Apeliantas taip pat teigia, kad pareiškėjas negalėjo perimti iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisių, kadangi skolininkas yra visiškai atsiskaitęs pagal lizingo sutartis (2007-12-14 lizingo sutartys Nr.OL15, OL16, OL17, OL18 bei 2008-04-03 lizingo sutartis Nr.OL111) dar iki Sutarties sudarymo dienos (t.y. 2009 m.). Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia įsiteisėjęs 2010-04-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos, palūkanų priteisimo pagal 2007-12-14 keturias lizingo sutartis ir 2008-04-03 lizingo sutartį ir atsakovo M. T. priešieškinį ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Kotrela“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuriuo ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys patenkintas, atsakovo M. T. priešieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestas. 2011-06-23 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) M. T. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo M. T. ieškovui UAB “Swedbank lizingas“ 3 559,16 Lt skolos, 45 877,86 Lt  likusios neišpirkto turto vertės, 485,67 Lt palūkanų  ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos 49 922,69 Lt sumos nuo 2009-02-09 iki sprendimo visiško vykdymo, o taip pat 1497,68 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė. Būtent ši reikalavimo teisė į M. T. įsiskolinimą pagal lizingo sutartis įsiteisėjusio minėto teismo sprendimo pagrindu ir buvo perleista Sutartimi UAB „Gelvora“.

          Kita vertus skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl procesinių teisių perėmimo, o ne tai, ar teismo sprendimas įvykdytas ar ne. Skolininkas būdamas įsitikinęs jog prievoles pagal perleistus reikalavimus yra įvykdęs turi teisę naujajam kreditoriui pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 107 str. 1 d.).                

          Pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą ir įrodymus apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, turėjo įstatymo nustatytą pareigą svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą. Į bylą pateikti pranešimai adresuoti skolininkui dėl reikalavimo perleidimo. Sutarties pateikimas skolininkui kartu su prašymu, prašant patenkinti prašymą dėl teisių perėmimo, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

                   Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

n u t a r ė :

               Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

                             Teisėja                                                                 Liuda Uckienė