Baudžiamoji byla Nr. 1-806-311/2014
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00627-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.;
1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.;
1.2.20.3.; 1.2.28.4.; 2.1.8.; 2.1.10.1.;
2.1.15.1.1.; 2.1.16.; 2.3.6.; 2.4.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant:
prokurorei Sigitai Maskeliūnienei,
gynėjams advokatams Vidai Kabečienei,Gintarui Platūkiui, Marytei Vietaitei,
kaltinamiesiems L. K., V. J., V. M.,
nukentėjusiesiems E. M., L. O., L. O.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) 2005-08-17 Kauno r. apylinkės teismo dėl LR BK 178 tr. 2 d., pritaikius LR BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistas 2006-10-17 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimu, uždraudžiant lankytis vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais įpareigojant nuo 21 val. iki 07 val. būti namuose bei 12 mėn. tęsti mokslą, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.,
V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) mokyklos 11 klasės moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1. 2011-03-14 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 nusikaltimai) -10 mėn. laisvės apribojimo bausme; įpareigojant būti namuose nuo 6 iki 22 val. 10 mėn.
2. 2013-02-20 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. - 6 MGL bauda, įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, 4 MGL (520 Lt) bauda, bauda nesumokėta.
3. 2013-12-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme bei 4 MGL dydžio bauda;
4. 2014-01-06 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.- laisvės atėmimu 9 (devyniems ) mėnesams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 str., 63 str. 4 d., 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių bei 4 MGL dydžio, t.y. 520 Lt bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tęsti mokslą, ir per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
5. 2014-03-27 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.-laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė-laisvės atėmimas 6 mėn. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2014-01-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. bei 4 MGL (520 Lt) bauda. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laiskinajame sulaikyme iš būtas laikas (4 paros),
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.,
V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, aasmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB„(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 1997-05-15 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 310 str. 2 d. -2 m laisvės atėmimo su 1500 Lt bauda ir ½ dalies turto konfiskavimu, pagrindinės bausmės vykdymą atidedant 1 m., teistumas išnykęs,
padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir
n u s t a t ė :
kaltinamieji L. K., V. J. ir V. M. 2013-05-11 apie 12 val. (duomenys neskelbtini) E. O. namuose, virtuvėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydami ginčijamą V. M. tariamą teisę, t.y. reikalaudami grąžinti neva pagrobtą V. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, savavaldžiavo panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, t.y. V. M. ir V. J. reikalaujant iš L. O. prisipažinti jam pavogus mobilaus ryšio telefoną, priešingu atveju grasinant jį sumušti, o nukentėjusiajam atsisakius tai padaryti, V. M. kartu su V. J. mėtė į nukentėjusįjį L. O. įvairius namų apyvokos daiktus ir V. M. puodeliu pataikius nukentėjusiajam L. O. į galvą, V. J. tyčia sudavus nukentėjusiajam tris kartus kumščiu į veidą, L. K. įspyrus nukentėjusiajam L. O. du kartus į šoną, šiais savo bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam L. O. fizinį skausmą, t.y. L. K.,V. J. ir E. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.
Be to, V. M. 2013-04-09 apie 18 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios aiškios priežasties kibdamas prie savo sutuoktinės E. M., plūsdamas ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, būdamas agresyviai nusiteikęs, daužydamas namuose įvairius namų apyvokos daiktus, konflikto metu grasindamas nukentėjusiajai susidorojimu, ją užmušti ir nušauti, tyčia tampydamas ją už plaukų, už dešinės rankos žasto, rankomis spausdamas nukentėjusiajai kaklą ją smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą, tuo pačiu metru ir toje pačioje vietoje, grasino nušauti sutuoktinę E. M. esant realiam pagrindui, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. V. M. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.
Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-05-11 apie 10 val. kartu su E. J. atvažiavo pas V. M., kur visi vartojo aloholinius gėrimus. Visiškai atsitiktinai užėjo kalba apie tai, kad L. O., gyvenantis V. M. kaimynystėje, nuolat apvaginėja V. M. ir jo draugus. V. M. pasakė, kad spėja, jo jo mobilaus ryšio telefoną pavogė taip pat L. O.. Po kiek laiko V. M. pasiūlė nueiti pas L. O. ir paklausti jo, ar tai jis pavogė ir, jei įtarimai pasitvirtintų, pareikalauti iš jo telefoną grąžinti. Eidami pas L. O. kalbėjosi tarpusavyje apie tai, kad pakalabė su juo normalia, o vėliau, jei šis nenorės kalbėtis, jį pagąsdins, gal būt sumuš, t.y. viskas vyks pagal aplinkybes, kad L. O. bijotų ir daugiau nevagiliautų iš savų.
Nuėję iki O. namų, E. J. į vidų neėjo, pasiliko kieme, o L. K. kartu su V. M. ir V. J. užėjo į O. namą. Namuose rado tik vieną L. O., netrukus į namus grįžo ir jo motina L. O.. Jie bendravo virtuvėje, pokalbį pradėjo V. M.-pradėjo klausinėti L. O., kas pavogė jo telefoną, reikalavo jį jam grąžinti. V. M. bendravo su L. O. pakeltu ir įsakmiu tonu. Vos tik prasidėjus šiam pokalbiui, L.KUpstaitis išėjo į kiemą parūkyti. Netrukus išgirdo riksmus ir trenksmus, suprato, kad vyksta muštynės ir nuskubėjo į vidų. Grįžęs į vidų pamatė L. O., stovintį priešais V. J. ir šiam grasinantį peiliu. L. K. nesiaiškino, kodėl L. O. puola V. J. peiliu, tačiau norėdamas jį apsaugoti spyrė vieną kartą L. O. į pilvą. Nuo šio smūgio L. O. nukrito, atsitrėkdamas į spintelę. Jis buvo sužalotas, jam kraujavo nosis. V. M. buvo toliau nuo L. O., ką jis darė, L. K. neįsidėmėjo. Nepastebėjo, kur buvo L. O.. Netrukus į vidų užėjo E. J., kuris juos visus bandė raminti. Po to visi išėjo. Šis konfliktas įvyko labai staiga ir netikėtai. Jis puolė mušti L. O. už tai, kad šis, kaip suprato L. K., puolė peiliu V. J.. Pripažįsta, kad šio nusikaltimo padarymui turėjo įtakos jo neblaivumas.
Kaltinamasis V. J. parodė, kad 2013-05-11 nuo pat ryto jis kartu su krikštatėviu V. M. išgėrinėjo pas jį namuose. Vėliau pas juos atvažiavo L. K. ir jo brolis E. J.. Išgėrinėjo be jokios progos. Jie visi kartu gėrė alų ir degtinę, todėl jis ir kiti draugai labai greitai pasigėrė. Išgėrinėdami kalbėjosi apie viską. Visiškai atsitiktinai užėjo kalba apie tai, kad broliai O., gyvenantys kaimynystėje, nuolat apvaginėja V. M. ir kitus vietos gyventojus.Kaip nurodė V. M., vienas iš paskutinių tokių atvejų buvo neseniai, t.y. jis įtarė, kad broliai O. pavogė iš jo mobilaus ryšio telefoną. V. J. ir kiti jo sugėrovai pasipiktino tokių O. elgesiu, todėl visi sugalvojo nueiti pas O. į namus ir geranoriškai pasikalbėti. Jau eidami pas juos į namus jie kalbėjosi apie tai, kad veiks pagal aplinkybes, t.y. jei normaliai kalbės, prisipažins, tai nieko jam nedarys, jei viską neigs, tai pagąsdins jį, gal būt jį ir šiek tiek sumuš, kad bijotų ir daugiau nebevogtų. Tuo metu buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negali prisiminti visų įvykio aplinkybių. Keturiese nuo V. M. namų nuėjo iki O. namų.. E. J. į vidų neėjo, pasiliko kieme, o V. J. kartu su V. M. ir L. K. užėjo pas namo visų. Namuose rado tik vieną L. O.. Netrukus į namus atėjo ir jo motina L. O.. Pradėjus kalbėtis V. J. paklausė, kur yra iš V. M. pavogtas telefonas ir pareikalavo, kad L. O. jį grąžintų. Šis neigė savo kaltę, sakė, kad jis nieko nevogė, jokio telefono neturi, taip pat nusikeikė. Neiškentęs V. J. smogė 2-3 kartus kumščiu L. A. į veidą. Po šių smūgių pastebėjo, kad L. O. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Visi tuo metu buvo virtuvėje. L. O. besigindamas pagriebė nuo stalo virtuvinį peilį ir juo pradėjo mojuoti prieš V. J., grasino, kad jei šis jį dar puls, jis V. J. papjaus. Todėl V. J. nuėjo nuo jo. Prisimena, kad kažkuriuo laikotarpiu su L. O. bendravo ir V. M., iš jo reikalavo pavogto telefono, tačiau ar grasino jam susidorojimu, neprisimena. Jam pasitraukus nuo L. O., prie jo priėjo L. K. ir spyrė vieną kartą į pilvą.. Nuo šio smūgio L. O. nukrito ant grindų. L. O. bandė jį ginti, vijo juos iš namų, plūdo visus įvairiais necenzūriniais žodžiais, o jie jai atsakė tuo pačiu. Netrukus V. J. išėjo iš jų namų. Šis konfliktas įvyko labai staiga ir netikėtai. Jis puolė mušti L. O. už tai, kad šis jį iškeikė ir nepripažino apvogęs V. M.. Kadangi V. J. tuo metu buvo girtas, dėl to nesusitvardė. Pripažįsta, kad šio nusikaltimo padarymui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio, blaivas taip nepasielgtų. Reikalaudamas, kad L. O. prisipažintų dėl telefono vagystės ir jį gražintų jis neprisimena, kad būtų jam neišreiškęs kokius nors grasinimus, tačiau prisipažįsta, kad konflikto įkarštyje taip galėjo atsitikti. Jis neprisimena, kad kokius nors grasinimus jam būtų išreiškė jo nurodyti draugai. Dar prisiminė, kad konflikto metu V. M. apvertė virtuvinį stalą ant grindų. Į L. O. jokių daiktų nemetė, nepastebėjo, kad mėtytų ir jo nurodyti draugai.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-04-09 apie 18 val. tarp jo ir sutuoktinės E. M. kilo žodinis konfliktas. Po konflikto jis norėjo išvažiuoti iš namų, tačiau sutuoktinė jam nedavė automobilio raktų, dėl to jis labai supyko ir neapsikentęs išplūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Būdamas įniršęs kelis kartus pastūmė sutuoktinę, tačiau neprisimena, kad būtų ją tampęs už plaukų ir dešinės rankos, ją smaugęs. Taip pat neprisimena, ar mėtė kokius nors namų apyvokos daiktus. Pripažįsta, kad konflikto įkarštyje pagrasino sutuoktinei susidorojimu, ją užmušti ir nušauti, tačiau jokių aktyvių veiksmų šiems grasinimams įgyvendinti nesiėmė, neturėjo tokio tikslo. Namuose konflikto metu buvo orinis šautuvas, kuris buvo namo antrame aukšte, o konfliktas vyko namo pirmame aukšte, tuoj po konflikto jis išėjo iš namų. Šio konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apsvaigimas nuo alkoholio.
Taip pat parodė, kad 2013-05-11 nuo pat ryto jis kartu su savo krikštasūniu V. J. išgėrinėjo savo namuose, vėliau prie jų prisijungė jo brolis E. J. ir tuo metu dar visiškai nepažįstamas L. K.. Gėrė alų ir degtinę, kalbėjosi apie įvairius dalykus. Dėl savo girtumo negali prisiminti tiksliai visų įvykio aplinkybių. Išgertuvių metu užėjo kalba apie kaimynystėje gyvenančius brolius M. ir L. O., kurie jį ir kitus žmones kaime nuolat apvaginėja. Kadangi buvo visi girti, visi sukilo, staiga parūpo su nurodytais asmenimis išsiaiškinti santykius, tai yra nueiti pas juos į namus ir visiems laikam su jais išsiaiškinti. Kas kokius veiksmus atliks nuėję pas juos į namus jie tiksliai neištarė, tačiau kalbėjosi apie tai, kad juos reikėtų sumušti už tai, kad jie viską iš visų vagia ir lieka nenubausti policijos. Tokia mintis kilo jiems staiga, buvo girti, nevaldomos emocijos, todėl ir susigalvojo nueiti pas O. į namus juos pagąsdinti, nes kitaip nesugalvojo, kaip galima būtu juos sutramdyti, kad jie nustotų vogti iš savų. O. yra jo naujos sugyventinės tolimi giminaičiai, jie dažnai lankosi jos namuose ir po jų apsilankymų keistomis aplinkybėmis viskas pradingsta, todėl abejonių nėra, kad tik jie yra vagys, tačiau jų niekas nenubaudžia. Po paskutinio jų apsilankymo dingo ir jo telefonai ir sugyventinės auksiniai papuošalai, dėl to Kauno r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas. O. gyvena netoli jo namų, iki jų nuėjo keturiese pėsčiomis. O. namai nebuvo užrakinti, jie visi užėjo į vidų, namuose buvo tik vienas L. O., tačiau netrukus sugrįžo ir jo motina L. O.. Užėję, jie bendrai pradėjo tardyti L. O., ar jis pavogė minėtus daiktus, reikalavo, kad jis juos gražintų. L. O. viską neigė, atsikalbinėjo, juos visus keikė necenzūriniais žodžiais, todėl V. M. užpyko ant jo. L. O. jis nemušė, iš pykčio mėtė į jį nuo stalo puodukus, buvo apvertęs ir virtuvinį stalą, tačiau jo nemušė. Ar kas nors mušė L. O., jis nematė. Neprisimena, kad būtų kaip nors kam nors grasinęs, tačiau pripažįsta, kad konflikto įkarštyje galėjo būti visko. Taip pat neprisimena, kad būtų atiminėjęs iš L. O. jos telefoną, tačiau puikiai prisimena, kad iš pykčio sudaužė muzikinį centrą į grindis.
Savavaldžiavimas nukentėjusiojo L. O. atžvilgiu
Nukentėjusysis nepilnametis L. O. parodė, kad 2013-05-11 apie 12 val. pas jį į namus atėjo girtas V. M. kartu su V. J. ir tuo metu dar nepažįstamu L. K.. V. M. kartu su V. J. vienu metu puolė jį klausinėti, kur yra pavogtas iš V. M. telefonas, liepė prisipažinti, priešingu atveju grasino sumušti. L. O. suprato, apie ką ėjo kalba, nes prieš tai su broliu M. O. iš V. M. pavogė telefonus, tačiau išsigando jų girtų, bijojo, kad jie gali sumušti, todėl viską neigė, sakė, kad jam apie tai nieko nėra žinoma. L. K. pačioje pradžioje jo atžvilgių jokių veiksmų neatliko, jis buvo kartu tik stebėjo, jis visą laiką jo nestebėjo, ką jis darė ar buvo išėjęs ar nebuvo negali pasakyti, nes visas jo dėmesys buvo nukreiptas į V. M. ir V. J., jie buvo agresyviai nusiteikę prieš jį.
Viskas vyko virtuvėje. Prasidėjus šiam konfliktui, netrukus į namus grįžo jo motina ir bandė jį apginti. Namuose daugiau nieko nebuvo. Vienu momentu V. J. kartu su V. M. pradėjo į jį mėtyti nuo stalo paimtus puodukus. Mėtydami iš puodukų jie vieną kartą pataikė į galvą, tačiau kuris pataikė negali pasakyti, nes nepastebėjo. Nežymiai buvo sužalota galva. Vėliau prie jo pripuolė V. J. ir sudavė į veidą tris kartus kumščiais. Besigindamas nuo šio puolimo pagriebė nuo spintelės pirmą pasitaikiusį virtuvinį peilį ir jį atkišęs į priekį pasakė, kad daugiau niekas nemuštų, nes ginsis peiliu ir gali ką nors sužaloti. V. J. iš karto atsitraukė, bet tuo metu prie jo pripuolė L. K. ir du kartus įspyrė jam į šoną. Nuo šių smūgiu jis nesugebėjo apsiginti. Tuo metu jam į pagalbą atskubėjo motina, ji jį pridengė. Tuo pačiu momentu L. O. pastebėjo namuose dar ir E. J., kuris kartu motina visus išvarė iš namų. dėl patirtų sužalojimų niekur nesigydė, nes po kelių dienų skausmai savaime praėjo. Dėl tokio išpuolio neturi jokių pretenzijų nei V. M., nei V. J., nei L. K., nes pripažįsta apvogęs V. M. ir jis dėl to galėjo keršyti.
Nukentėjusioji L. O. parodė, kad 2013-05-11 apie 12 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris užėjo puseserės buvęs vyras V. M. su draugu V. J. ir pradėjo aiškinti, kad jos vaikas L. pavogė iš V. telefoną. Ji V. pasakė, kad ateitų blaivas nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir blaivas išsiaiškintų. Tuomet jis išėjo kartu su V.. Po pusės valandos apie 12:30 val. V. M. vėl sugrįžo su V. J., E. J. bei dar su nepažįstamu jaunuoliu, bet ji tuo metu buvo išėjusi iš namo parsinešti vandens ir išgirdo durų trenksmą, užėjusi į namus rado minėtus vyrus savavališkai užėjusius į namą, jie visi rėkavo vienas už kitą garsiau „atiduok telefoną“, „kur L.“, prašė, kad vyrai išeitų nes kvies policiją. Paėmusi telefoną nuo šaldytuvo norėjo skambinti policijai, tačiau V. jį išplėšė iš rankų ir metė telefoną į žemę, nors nesudaužė, tuo metu atėjęs nepilnametis jos sūnus L. pakėlė telefoną „Samsung“ nuo grindinio surinko Nr. 112, tačiau nespėjo paspausti sujungimo mygtuko, kadangi ant jo tuo metu puolė V., gąsdindamas apvertė virtuvės viduryje stovėjusį virtuvinį staliuką ir bandė sugriebti L., tačiau ji bandė vaiką užstoti tačiau V. pakėlė stalą ir jį metė į grindinį, o nežinomas jaunuolis į L. metė kėdę, bet nepataikė. V. J. mosikavosi rankomis norėdamas pataikyti ir smogti sūnui L., L. stengėsi išvengti smūgio E. J. juos ramino, stūmė link išėjimo, tačiau vyras viską virtuvėje niokojo t.y. metė iš puodukų, sulaužė virtuvinį stalą. Vyrai prašė atiduoti pavogtą telefoną, o jei neatiduos, V. sakė, kad „užmuš ir pakas“, tačiau ji šiuo grasinimu netiki, nes jis taip visiems sako nuolat ir netiki, kad užmuš, tačiau V. reikalavo atiduoti telefoną, ir ji pastebėjo, kad iš sūnaus L. kaktos bėga kraujas (po V. metimo iš puodelio į L. kaktą). L. medikų pagalbos nereikėjo. Atvykusi policija išsivežė visus tris vyrus, kuriuos su E. pagalba pavyko išprašyti į kiemą.
Liudytojas E. J. ir ikiteisinio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, pasinaudodamas BPK 82 str. 2 d. jam suteikta teise neduoti parodymų prieš savo brolį-kaltinamąjį V. J., atsisakė duoti parodymus.
Iš 2013-05-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūtrėta įvykio vieta Kauno raj., Raudondvario sen., Naujatriobių kaimas (t. 1, b.l. 13-16).
Grasinimas susidoroti ir fizinio skausmo sukėlimas
nukentėjusiajai E. M.
Nukentėjusioji E. M. parodė, kad 2013-04-09 konfliktas tarp jos ir sutuoktinio V. M. prasidėjo nuo to, kad apie 17 val. sutuoktinis grįžęs į namus nerado savo telefono ir raktų, jis buvo neblaivus, sakė, kad tuos daiktus paėmė ji ir liepė juos atiduoti, tačiau minėtų daiktų liudytoja nebuvo paėmusi, kur jis juos buvo pasidėjęs, ji nematė. Žodinio konflikto metu, jis pradėjo liudytojai grasinti, kad ją užmuš, nušaus, tada kambaryje pradėjo mėtyti namų apyvokos daiktus, t.y., nuo židinio suvenyrus, malkų krepšį. Išsigandusi galimo sutuoktinio smurto, ji paskambino į policiją ir pranešė apie agresyvų sutuoktinio elgesį. Tai išgirdęs V. griebė jai iš rankų telefoną ir trenkė į žemę, tačiau telefono nesudaužė. Tada triukšmo išsigando jų mažametis sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo verkti, ji paėmė vaiką ant rankų, o sutuoktinis sugriebė ją už dešinės rankos žasto ir viena rankų už plaukų, patempė, plaukų neišrovė, o paskui abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir jai vis dar laikant vaiką ant rankų, pradėjo ją smaugti, stipriai nespaudė, nes oro jai netrūko, tačiau, kai jis spaudė kaklą, jai skaudėjo, todėl ji prašė, kad jis ją paleistų. Tada jis jos kaklą paleido, pasakė, kad ją nušaus ir nuėjo į kitą kambarį, kaip ji suprato, ieškoti šautuvo, o ji, tuo tarpu išsigandusi pagriebė vaiko striukę ir su vaiku išbėgo į kiemą, paskui išėjo į gatvę. Ilgai vaikščiojo lauke, gatvėje, kol pamatė, kad sutuoktinis išeina iš namų, tada, jam išėjus, ji grįžo į namus, namuose sulaukė policijos pareigūnų. Tai ne pirmas atvejis, kai sutuoktinis prieš ją smurtauja, tačiau ankščiau į policiją nesikreipė. 2012 m. vasarą sutuoktinis buvo ją sumušęs, jai ant veido buvo kraujosruva, tačiau tada nei į medikus, nei į policiją ji nesikreipė. Taip pat sutuoktinis ne kartą yra ją apstumdęs. Namas, kuriame ji gyveno su V. M., priklauso jam, nes jis gyvenamąjį namą įsigijo dar iki jų santuokos. Po su sutuoktiniu įvykusio konflikto ji iš namų išsikraustė. Kadangi gyvenamas namas priklauso sutuoktiniui, ji išsikraustė gyventi kitu adresu ir į sutuoktinio gyvenamą namą gyventi negrįš, prašo jo neiškeldinti ir neįpareigoti gyventi skyrium. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Spausdamas jai ranką sutuoktinis skausmo nesukėlė, fizinį skausmą jis jai sukėlė tempdamas už plaukų ir spausdamas kaklą. Nuo sutuoktinio smurto jokių kraujosruvų jai nei ant kaklo, nei ant rankos neliko, todėl į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė ir nesikreips. Ji žinojo, kad jos sutuoktinis turi kažkokį ginklą, šautuvą, kadangi ginklą buvo mačiusi namuose, tačiau, koks tai ginklas, ji nežinojo, nes apie ginklus nieko neišmano, todėl, kai sutuoktinis jai pagrasino, kad ją nušaus, ji labai išsigando, nes galvojo, kad jis turi tikrą šaunamąjį ginklą, kuriuo gali ją nužudyti.
Iš 2013-04-10 kratos protokolo matyti, kad kratos metu V. M. namuose buvo rastas ir paimtas ginkas „Gama“, modelis 400, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 56).
Iš 2013-04-19 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra nešaunamasis ginklas. Tai Ispanijos pramoninės gamybos graižtvinis 4,35 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas Gamo 400 Nr. (duomenys neskelbtini) (t1, b.l.63-64).
Iš 2013-11-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti gyvenamajame pastate, esančiame adresu Kauno raj. Raudondvario sen., Naujatriobių kaimas (t. 1, b.l. 38-42).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 294 str. 2 d., esanti kaltinamųjų L. K., V. J. ir V. M. veiksmuose, nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. sudėtys, esančios kaltinamojo V. M. veikose, visiškai įrodytos, L. K., V. J. ir V. M. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 294 str. 2 d., V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. 145 str. 1 d.
Savavaldžiavimas, kaip nusikalstama veika, aprašytas pagrindine (BK 294 str. 1 d.) ir kvalifikuota sudėtimis (BK 294 str. 2 d.). Pagal BK 294 str. 1 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. BK 284 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Taigi kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje yra konstatuota, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 str. 2 d. turi būti nustatytas smurtinis (psichinė ir (ar) fizinė prievarta) šio nusikaltimo padarymo būdas ir tokiu būdu padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui (kasacinė byla Nr. 2K-P-183/2012). Kartu pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Didelę žalą nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 str. 2 d. prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan.
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji L. K., V. J. ir V. M., savavališkai vykdydami ginčijamą V. M. tariamą teisę, prieš nukentėjusįjį L. O. naudojo fizinį smurtą, jam grasino. Kaltinamieji L. K., V. J. ir V. M. savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo L. O. atžvilgiu pripažino, t.y. ir V. J., ir V. M. prisipažino kelis kartus sudavę L. O..
Teismas kaltinamojo L. K. parodymus, kad jis sudavė L. O. tik tuomet, kai šis paėmė peilį, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį.
Kaip nurodė nukentėjusysis L. O., peilį nuo stalo jis sugriebė tik tuomet, kai jam L. K. sudavė kelis smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. taip pat parodė, kad jam būnant lauke ir išgirdus triukšmą, jis suprato, kad vyksta muštynės ir nuskubėjo į vidų. Grįžęs į vidų pamatė L. O., stovintį priešais V. J. ir šiam grasinantį peiliu. L. K. nesiaiškino, kodėl L. O. puola V. J. peiliu, tačiau norėdamas jį apsaugoti, spyrė vieną kartą L. O. į pilvą. Nuo šio smūgio L. O. nukrito, atsitrenkdamas į spintelę.
Taigi, šie kaltinamųjų bei nukentėjusiojo L. O. parodymai patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, siekdami, kad nukentėjusysis atiduotų jiems telefoną. Nustatyta, kad kaltinamieji prieš nukentėjusįjį pavartojo fizinę prievartą. Tai patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis L. O..
Pagal BK 145 str. 1 d., atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal BK 140 str. 1 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-01) atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis V. M. 2013-05-11 apie 12 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino susidoroti su žmona E. M., tampė ją už plaukų, ją smaugė, grasino ją užmušti ir nušauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamieji L. K., V. J., V. M. kalti ir baustini.
Dėl bausmės paskyrimo
Kaltinamųjų L. K., V. J., V. M. atsakomybes lengvinančiaomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltais prisipažino, gailisi (BK 59 str.2 d.), jų atsakomybes sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą, numatytą BK 294 str. 2 d. padarė bendrininkų grupėje, visus nusikaltimus padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Spęsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis L. K. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, į tai, kad baustas administracie tvarka (1 t., 99-103 b.l.), nepriklauso VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupei (1 t., 106 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b.l. 108). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padaryą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę-terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – L. K. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus teisės atlikimo, todėl kaltinamajam L. K. skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimą (BK 75 str.).
Kaltinamajam L. K. paskirtos kardomosios priemonės–rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. J. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), šį nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., 121 b.l.), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui į tai, kad ankščiau teistas, šiuo nuosprendžiu aptariamą jam inkriminuotą nusikaltimą padarė per ankstesniu-2013-02-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės atlikimo laikotarpį (paskirtosios baudos nesumokėjęs), administracin tvarka baustas (1 t., 148-152 b.l.), UAB „Neuronas“ psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabinetuose neužregistruotas (1 t., 155 b.l.). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d., 58 str.), jam skirtina griežčiausia BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. J. padarė nusikaltimą valdymo tvarkai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes.).
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. M. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą ir du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d., 15 str. 1 d., 2 d.), į tai, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ , anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 16-20 b.l.), VKauno rajono Savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos bei UAB (duomenys neskelbtini)“ akcininko R. L. charakterizuojamas teigiamai (2 t., 23, 25 b.l.), pas UAB „Bendrosios medicinos praktika“ psichiatrą bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b.l. 27, 29). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 294 str. 2 d. numatytose sankcijose numatytas bausmes-laisvės atėmimą.. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. M. padarė nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, taip pat nusikaltimą, valdymo tvarkai, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus teisės atlikimo, todėl kaltinamajam V. M. skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 str.).
Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2013-04-10 kratos metu V. M. namuose rastas ir paimtas nešaunamas ginklas,, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,
n u s p r e n d ž i a :
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Ikiteisminio tyrimo metu L. K. parinktas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktui nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, L. K. vardu išduotus dokumentus- asmens tapatybės kortelę Nr. 10889214 bei Lietuvos Respublikos asmens pasą Nr. 23507067, grąžinti L. K..
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. subendrinti su 2014-03-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 4 (keturių) MGL dydžio, t.y. 520 (penkių šimtų dvidešimties) Lt arba 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.
Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą V. J. sulaikius nuo 2013 m. gegužės 11 d. 15 val. iki 2013 m. gegužės 13 d. 11.40 val., taip pat sulaikius, suėmus bei atliekant bausmę pagal 2014-03-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir nuteisti jį:
pagal BK 140 str. 1 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13)-laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 145 str. 1 d.-laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 294 str 2 d.-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Paskirtasias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti.
Paskirti baudžiamojo poveikio priemnonę-5 (penkių) MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. . Kardomąją priemonę V. M.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2013-04-10 kratos metu V. M. namuose rastas ir paimtas nešaunamąjį ginklą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Grigas