Civilinė byla Nr. 3K-3-1/2006

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 50.8 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. sausio 30 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus  (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

sekretoriaujant Beatai Bieliauskienei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Aidai Karolienei, atsakovo UAB „Labek“ atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Ledai Žilinskienei,  trečiojo asmens J. Š. atstovei advokatei Redai Kurlavičienei, trečiojo asmens D. J. atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,

 

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens J. Š. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Labek“, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. J., J. Š., dėl administracinių aktų panaikinimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

 

Teisėjų kolegija          

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 1935V; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 4759-01 2-4.2.3 punktus; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 5143-01; 4) pripažinti negaliojančia 2002 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą  Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Labek“; 5) pripažinti negaliojančia 2002 m. lapkričio 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Labek“. Ieškovas nurodė, kad, nutarus visuomenės poreikiams paimti UAB „Labek“ išnuomotą 0,5 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniuje, tarp Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g., buvo nutraukta šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „Labek“ ir,  pažeidžiant įstatymus, UAB „Labek“ ne aukciono tvarka išnuomotas 8100 kv. m žemės sklypas ir parduotas 5626 kv. m žemės sklypas. Ieškovo teigimu, nusprendus sklypą, esantį tarp Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g., paimti visuomenės poreikiams, žemės sklypo nuomos sutartis su nuomininku turėjo būti nutraukta ir lygiavertis žemės sklypas kitoje vietoje negalėjo būti suteikiamas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad  pagal CK 6.563 straipsnį, kai išnuomota žemės paimama visuomenės poreikiams, žemės nuomos sutartis nutraukiama ir nuomotojui atlyginami nuostoliai įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas UAB „Labek“ sutiko, kad paimant išnuomotą žemę visuomenės poreikiams tomis pačiomis sąlygomis būtų išnuomotas lygiavertis žemės sklypas kitoje vietoje. Teismas padarė išvadą, kad toks šalių susitarimas dėl nuostolių atlyginimo neprieštarauja įstatymui. Paimto visuomenės poreikiams 0,5 ha žemės sklypo Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g. sankirtoje vertė yra 345 900 Lt, išnuomoto 0,81 ha žemės sklypo Rygos ir Justiniškių g. vertė – 346 518 Lt. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio  30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą žemę kolegija nurodė, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta tvarka žemės išpirkimas iš žemės savininkų arba valstybinės žemės naudojimo teisės bei valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba apskričių viršininkams nustačius, jog ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas). Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnį, CK 6.563 straipsnį, kai žemė paimama visuomenės poreikiams, nuomininkui kompensuojami turtiniai praradimai, kurie atsiranda dėl turimo nuomojamo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Kolegija nurodė, kad nors nei CK normose, nei Žemės įstatymo 32 straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintoje Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkoje nėra tiesiogiai nurodytas žemės sklypo nuomininko nuostolių kompensavimo būdas išnuomojant kitą lygiavertį žemės sklypą, tačiau toks atlyginimo būdas nėra draudžiamas. Atsakovui UAB „Labek“ išnuomotas žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams Vilniaus miesto savivaldybės prašymu, kurį inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. UAB „Labek“ 2001 m. vasario 12 d. prašyme nurodė, kad vietoje paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pageidautų lygiaverčio žemės sklypo kitoje vietoje. Kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės – susitarimą su žemės sklypo nuomininku UAB „Labek“ kompensuoti žemės sklypo nuomininkui turtinės teisės naudotis anksčiau išnuomotu žemės sklypu netekimą kito konkretaus lygiaverčio sklypo išnuomojimu. Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad toks susitarimas nebuvo įformintas dvišale rašytine sutartimi nėra pagrindas jį pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Faktinio šalių susitarimo esminės sąlygos atsispindi Vilniaus miesto  savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 1935V, o iš UAB „Labek“ 2001 m. spalio 4 d. prašymo Vilniaus apskrities viršininko administracijai matyti, kad šios sąlygos žemės paėmimu suinteresuoto asmens buvo suderintos su paimamo žemės sklypo nuomininku. Sutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Labek“ suderintomis sąlygomis, išreikštomis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 1935V, Vilniaus apskrities viršininkas ginčijamu 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 4759-01 (iš dalies  pakeistu 2002 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 5143-01) priėmė sprendimą dėl UAB „Labek“ nuomoto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo nuomininkui už paimamą žemės sklypą būdo - kito lygiaverčio 8100 kv. m ploto sklypo išnuomojimo ne aukciono tvarka.  Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti kai kurie pažeidimai, padaryti rengiant ir priimant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dokumentus (neparengtas ir nepateiktas žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams projektas, nepaskelbta vietinėje spaudoje apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams) laikytini procedūrinio pobūdžio pažeidimais, nesudarančiais pakankamo pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus bei sandorius. Kolegija nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas tarp Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g. yra teritorijoje, kurios detaliojo suplanavimo dokumentas buvo parengtas ir patvirtintas dar iki sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, todėl Tvarkos 6 ir 21 punktų reikalavimai nepažeisti. Dėl teisės normų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, kolegija nurodė, kad atsakovui UAB „Labek“ suteiktas 13 726 kv. m ploto žemės sklypas, kurio 8100 kv. m dalis atsakovui išnuomota, o 5626 kv. m dalis parduota, buvo suformuotas teritorijoje, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo nustatyta tvarka priskirta Vilniaus miestui. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2002 m. balandžio 19 d., žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn. 13 726 kv. m ploto žemės sklypo Rygos g. ir Justiniškių g. sankirtoje suformavimas pagal detaliojo plano sprendinius ir šio sklypo naudojimo būdas patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 327 ir šio sprendimo pagrindu sklypas buvo įrašytas į miesto savivaldybės investicinių projektų apskaitą.  2002 m. balandžio 2 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 19 d.), kuriuo įtvirtinta galimybė atkurti nuosavybės teisę į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Tačiau nuosavybės teisės į tokią žemę nėra atkuriamos grąžinant natūra žemę buvusioje vietoje, jeigu ta žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei (įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kolegijos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 327, kuriuo patvirtinti teritorijos tarp Rygos ir Justiniškių gatvių detaliojo plano sprendiniai, nustatant sklypo Nr. 2 ir sklypo Nr. 3 (šie sklypai apima ginčijamais aktais atsakovui UAB „Labek“ suteiktą nuomoti ir parduotą žemės sklypo dalis) naudojimo būdus, ribas ir statybos reglamentą bei  įpareigojant Miesto plėtros  departamentą įrašyti  šiuos  suformuotus  sklypus  į investicinių projektų apskaitą,  reiškia,  kad šie miesto žemės sklypai priskirtini prie valstybės  išperkamos žemės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas,  2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija). Kolegija nurodė, kad Vilniaus  apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs fizinių asmenų skundus, kuriuose, be kita ko, buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 327 dalį dėl įpareigojimo Miesto plėtros departamentą įrašyti teritorijos tarp Rygos ir Justiniškių gatvių detaliuoju planu suformuotus naujus sklypus į investicinių projektų apskaitą, 2002 m. gruodžio 9 d. sprendime  konstatavo, kad šis savivaldybės tarybos sprendimas tvirtina, jog žemės sklypai Nr. 2, 3, 5, 7, 13, 16 skirti rekreaciniam, infrastruktūros, gyvenamajam  ir komerciniam žemės naudojimo būdui ir kad, atsižvelgiant į detaliuoju planu suformuotų sklypų paskirtį, šie sklypai nėra laisvi ir priskirtini prie valstybės išperkamos žemės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 14 d. ir 2003 m. birželio 25 d. nutartimis toje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl žemės sklypų priskyrimo išperkamai žemei nebuvo paneigtos. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtino Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinius skaitmeninius grafinius duomenis su teritorijomis, suplanuotomis įgyvendinti  teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, su laisva (neužstatyta) žeme, nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Iš šių suvestinių duomenų matyti, kad sklypas Rygos ir Justiniškių gatvių sankirtoje, kuris buvo suteiktas atsakovui UAB „Labek“ yra toje teritorijos dalyje, kurioje nuosavybės atkūrimas žemę grąžinant natūra nenumatomas. Minėto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumas konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartimi. Kolegija padarė išvadą, kad  priimant ginčijamus savivaldybės ir apskrities viršininko administracijos aktus bei sudarant ginčijamus sandorius dėl 13 726 kv. m žemės sklypo atsakovui UAB „Labek“ suteikimo (išnuomojant 8100 kv. m sklypo dalį kaip kompensaciją lygiaverčio sklypo suteikimu už valstybės poreikiams paimtą žemės sklypą bei parduodant įsiterpusią į išnuomotą sklypą 5626 kv. m sklypo dalį) nebuvo pažeistos įstatymų nuostatos, draudžiančios parduoti žemę, kol į ją neatkurtos nuosavybės teisės, nes atsakovui UAB „Labek“ suteiktas žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, t. y. žemei, į kurią nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra turėtoje vietoje neatkuriamos. Dėl naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos kolegija nurodė, kad už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą atsakovui UAB „Labek“ buvo kompensuota išnuomojant lygiavertę 8100 kv. m ploto žemės sklypo dalį pagal detaliojo planavimo dokumentus suformuotame 13 726 kv. m bendro ploto žemės sklype, likusi 5626 kv. m sklypo dalis UAB „Labek“ parduota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ 2.15 punktu (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 redakcija, galiojusi iki 2002 m. spalio 18 d.), nustatančiu, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, savivaldybių merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su savivaldybių merų (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės sklypų pardavimo kaina. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1630, įsigaliojusiu nuo 2002 m. spalio 19 d., buvo iš dalies pakeistas nutarimo 2.15 punktas, nustatant, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha - teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Kolegija nurodė, kad kito konkretaus žemės sklypo suteikimo UAB „Labek“ už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą procesą sudarė tam tikrų juridinių veiksmų visuma. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visa sklypo suteikimo atsakovui UAB „Labek“ procedūra buvo iš esmės atlikta ir visi būtini susitarimai dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti dar iki 2002 m. spalio 19 d., kai įsigaliojo nauja nutarimo redakcija, padarė išvadą, kad 5626 kv. m ploto žemės sklypo dalis gretimos sklypo dalies nuomininkui UAB „Labek“ galėjo būti parduota pagal 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 redakciją, priešingu atveju būtų pažeistos teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklės, civiliniams teisiniams santykiams reglamentuoti būdingi teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių (teisinio aiškumo) principai (CK 1.2 straipsnis). Kolegija taip pat atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais atsakovui UAB „Labek“ buvo išnuomotas žemės sklypas, nelygiavertis visuomenės poreikiams paimtam žemės sklypui, nurodydama, kad 2002 m. vasario 15 d. buvo nustatyta atsakovui UAB „Labek“ išnuomotinos 8100 kv. m ploto žemės sklypo dalies Rygos g. ir Justiniškių g. sankirtoje indeksuota vertė – 346 518 Lt, o 2001 m. birželio 20 d. nustatyta UAB „Labek“ naudojamo ir visuomenės poreikiams paimamo 5000 kv. m ploto žemės sklypo Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g. sankirtoje patikslinta vertė – 345 900 Lt. Kolegija padarė išvadą, kad iš UAB „Labek“ paimamo žemės sklypo ir jam išnuomojamo kito sklypo vertė yra iš esmės vienoda.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus  teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir neatskiriamai taikė du skirtin­gus institutus: savininko teisių ir žemės nuomininko teisių gynimo (CK 4.100, 6.563 straipsniai), darydamas išvadą, kad valstybinės žemės nuomininkui, nu­traukus valstybinės žemės nuomos sutartį, gali būti atlyginama suteikiant lygiavertį že­mės sklypą.

2. Tei­smas netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintą Prašymų pa­imti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susi­jusių nuostolių atlyginimo tvarką. Šiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, išskiriami nuo­stolių atlyginimo būdai, taikomi paimant visuomenės poreikiams nuosavybės teise pri­klausančią žemę, ir visuomenės poreikiams nutraukiant valstybinės žemės naudojimo tei­sę bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Tvarkos 7, 16, 17, 23.7 punktai patvirtina, kad tik paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkui suteikiama teisės rinktis - reikalauti nuostolių pinigine išraiška ar prašyti lygiaverčio žemės sklypo natūra. Teisės aktai, reglamentuojantys žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, žemės nuomininkui nenustato galimybės vietoj atlyginimo pinigais už paimamą valstybi­nę žemę suteikti lygiavertį žemės sklypą. Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta impe­ratyvioji norma, kad, paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valsty­binę žemę, žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įsta­tymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nuostolių atlyginimą.  Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostoliai - piniginė žalos išraiška. UAB „Labek“ turėjo teisę reikalauti nuostolių, susidariusių dėl nuomos sutarties nutrau­kimo, atlyginimo, tačiau tik pinigine išraiška, o ne suteikiant lygiavertį žemės sklypą, nes tokio nuostolių atlyginimo būdo nurodytuose teisės aktuose nenumatyta.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Valstybinės žemės sklypas, esantis Rygos ir  Justiniškių g. sankirtoje, yra viešosios nuosavybės teisės objektas. Kadangi civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taiko­mos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto, tiek ir į objekto specifiką, tai santy­kiams, susijusiems su valstybės ar savivaldybės turto perleidimu, negali būti taikoma  nuostata, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymuose nenumatytų pagrindų, nes valstybės ar savivaldybės turtu disponuoti galima tik įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m.  rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Tei­smo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002).

4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintos Prašymų pa­imti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susi­jusių nuostolių atlyginimo tvarkos 14 punktą, pagal kurį susitarimas dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertės, kitų sąlygų ir atsiradusių nuostolių dydžio ar atlyginimo būdų ir sąlygų įforminamas raštu, ir  CK 1.71 straipsnio 2 dalį, pripažindamas, kad faktinio susitarimo esmi­nės sąlygos atsispindi susirašinėjimo dokumentuose.  

5. Apeliacinės instancijos teismas  žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams
projekto neparengimą ir nepaskelbimą  vietinėje spaudoje pripažindamas procedūrinio pobūdžio pažeidimais, kurie nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus bei sandorius, nepasisakė dėl nurodytų procedūrinių pažei­dimų įtakos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procese, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnį.

6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad norint paimti visuomenės poreikiams žemę teritorijoje, kurios detaliojo planavimo dokumentas neparengtas, žemės paėmimu suinteresuoto asmens užsakymu turi būti parengtas ir patvirtintas tos teritorijos detalusis planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintos Tvar­kos 6 punktas). Taigi turėjo būti parengtas ir tokio detaliojo plano pakeitimas ar tikslini­mas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintos Tvar­kos 21 punktas). Teismas nemotyvuotai ir neteisingai pripažino, kad buvo parengtas visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo detalus dokumentas, tačiau nenurodė, kokios institu­cijos sprendimu šis dokumentas patvirtintas. Pripažindamas 1998 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą, parengtą gretimam sklypui, ginčo sklypo detaliuoju planu, teismas, neišsamiai ištyręs įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje nu­matyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų kons­titucinio įstatymo 8 straipsnyje  įtvirtintas draudimas parduoti žemę, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės. Esant ginčams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį  turtą, žemės sklypai negalėjo būti perleisti. Teismas  nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad tol, kol as­mens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas nuosa­vybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės tei­sės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999).

8. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybių: kad 2002 m. lapkričio 19 d.  valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2002 m. lapkričio 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudarytos galiojant 2002 m. balandžio 2 d.  Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (įsigaliojusiam nuo 2002 m. balandžio 19 d.), kuriuo įtvirtinta galimybė atkurti nuosavybės teisę į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje; kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtin­ti planai yra tik rekomendacinio pobūdžio (ši aplinkybė nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartimi); kad ginčo žemės sklypas į investicinių projektų sąrašą nebuvo įrašytas, nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. 327 įtvirtintas įpareigojimas įrašyti į investicinių projektų apskaitą.

9. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Res­publikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d.  nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Labek“ išnuomota 8100 kv. m dydžio žemės sklypo dalis sudaryta tik 2002 m. lapkričio 19 d., t. y. jau galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1630 redakcijai; kad tik nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento nuomininkui atsiranda teisė, esant kitoms nuta­rime nustatytoms sąlygoms, pasinaudoti šio nutarimo 2.15 punkte nustatyta teise. Teismas  nukrypo nuo teisės normų galioji­mo laiko atžvilgiu taisyklių.  Be to, teismas nepatikrino, ar yra kitos sąlygos, suteikiančios teisę įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, pvz., kad greta esančių sklypų savininkų teisė turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo J. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio  30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. CK šeštosios knygos IV dalies XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka bei 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtinta Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka nesuteikė teisės UAB „Labek“ gauti naują žemės sklypą ne aukciono tvarka už nuomojamą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams. CK 4.100-4.103 straipsnių analizė patvirtina, kad nuomininkui, kai žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, atlyginama už statomus ar jau pastatytus statinius ir tiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat už sodinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, o lygiaverčio sklypo suteikimas numatytas tik žemės sklypo savininkui. Tai, kad lygiavertis žemės sklypas gali būti suteikiamas tik žemės savininkui yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintos Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkoje, kuri detalizuoja, kaip turi būti atlyginama už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą (7, 8 punktai).

2.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintoje Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad privalu sudaryti rašytinį susitarimą tarp asmens, iš kurio paimamas turtas visuomenės poreikiams, ir asmens, suinteresuoto turto paėmimu visuomenės poreikiams, todėl teismai nepagrįstai pripažino, kad susitarimas sudarytas konkliudentiniais veiksmais.

3. Suinteresuotos institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams turėjo būti paskelbiamas vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka. Tokio skelbimo, pažeidžiant Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, nebuvo.

4.  Kadangi buvo nagrinėjamas ginčas administraciniame teisme, tai turėjo būti taikytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas draudimas parduoti žemę, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės, t. y. yra pagrindas taikyti CK 1.80 straipsnį.

5. Atsakovas teisę įsigyti papildomą žemės sklypo dalį įgijo tik nuo 2002 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties įregistravimo viešame registre, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 patvirtintos „Dėl naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ 2.15 punktą (redakcija iki 2002 m. spalio 15 d.) tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, savivaldybių merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su savivaldybių merų (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės sklypų pardavimo kaina. Tačiau su atsakovu tik 2002 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, todėl darytina išvada, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomi apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ 2.15 punkte (redakcija nuo 2002 m. spalio 15 d.) – leidžiama parduoti naują sklypą be aukciono tik tuo atveju, jeigu pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha - teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams.

Atsiliepimais į kasacinius skundus atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo kasacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio  30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimai į kasacinius skundus grindžiami tokiais argumentais:

Pagal Apskrities valdymo įstatymą sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimas, taip pat valstybinės žemės nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas priklauso Vilniaus apskrities viršininko kompetencijai. Vilniaus apskrities viršininko administracija negali reikšti ieškinio dėl viršininko įsakymų ir valstybinės žemės nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Pagal CPK 49 straipsnį, Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimą viešąjį interesą ginti ir pareikšti ieškinį turi teisę Generalinė prokuratūra, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas kaip pareikštas netinkamo ieškovo.

Atsiliepimais į kasacinius skundus atsakovas UAB „Labek“ prašo kasacinius skundus atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai į kasacinius skundus grindžiami tokiais argumentais:  

1. Tai, kad  nei CK normose, nei Žemės įstatymo 32 straipsnyje nėra tiesiogiai nurodytas žemės sklypo nuomininko nuostolių kompensavimo būdas išnuomojant kitą lygiavertį žemės sklypą, nereiškia, kad toks atlyginimo būdas yra draudžiamas.

2. UAB „Labek“ teisės ir pareigos į viešosios nuosavybės objektą atsiranda iš įstatyme nustatytos pareigos kompensuoti paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo nuomininko turtinius praradimus.

3. Susitarimas dėl kompensavimo buvo sudarytas ne konkliudentiniais veiksmais, o apsikeičiant raštais, tai pagal CK 6.192 straipsnio 2 dalį prilyginama sutarties sudarymui rašytine forma.                       

4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 327 reiškia, kad  žemės sklypai priskirtini prie valstybės  išperkamos žemės iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo  redakcijos įsigaliojimo.

5. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūra buvo pradėta iki 2002 m. spalio 19 d., t. y.  iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ 2.15 punkto 2002 m. spalio 15 d. nutarimo redakcijos įsigaliojimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

        Atsakovui UAB „Labek“ 1999 m. gruodžio 31 d. sutartimi 99 metams išnuomotas 5000 kv. m valstybinės žemės  sklypas, esantis Vilniuje, tarp Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g., mados namams statyti ir eksploatuoti. Šis nuomojamas žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams. Paėmimo visuomenės poreikiams procesą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prašymu. UAB „Labek“ 2001 m. vasario 12 d. prašyme nurodė, kad vietoje paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo pageidautų lygiaverčio žemės sklypo kitoje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 327 patvirtinti teritorijos tarp Rygos ir Justiniškių gatvių detaliojo plano sprendiniai, nustatant ir sklypų Nr. 2, 3 (šie sklypai apima ginčijamais aktais atsakovui UAB „Labek“ išnuomotas ir parduotas žemės sklypo dalis) naudojimo būdus, ribas ir statybos reglamentą bei  įpareigojant Miesto plėtros  departamentą įrašyti  šiuos  suformuotus  sklypus  į investicinių projektų apskaitą. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.4759-01 pagrindu sudaryta 2002 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui UAB „Labek“  išnuomota dalis 13 726 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Rygos g. ir Justiniškių g. sankirtoje, t. y. 8100 kv. m žemės sklypo dalis.  2002 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko leidimo pagrindu 2002 m. lapkričio 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Labek“ įsigijo dalį 13 726 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Rygos ir Justiniškių gatvių sankirtoje, t. y. 5626 kv. m žemės sklypo dalį. 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 Dėl valstybinės žemės sklypų išnuomojimo ne aukciono tvarka

 

Kasacinių skundų argumentai, kad, paimant visuomenės poreikiams išnuomotą valstybinę žemę,  nuomininkui ne aukciono tvarka negalėjo būti išnuomotas kitas žemės sklypas, nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad procesas dėl 1999 m. gruodžio 31 d. sutartimi UAB „Labek“ išnuomoto 0,5 ha žemės sklypo, skirto mados namams statyti ir eksploatuoti, paėmimo visuomenės poreikiams prasidėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2001 m. vasario 12 d. pateikus prašymą dėl minėto sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (T. 1, b. l. 123). Žemės įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio žemės paėmimą visuomenės poreikiams, 3 dalyje (1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-939 redakcija) nustatyta, kad savivaldos institucijų,   ministerijų   ar   kitų   valdymo institucijų prašymų  paimti žemę  visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintos Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos 17 punkte nustatyta, kad apskrities viršininkas gautą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams ir kitus dokumentus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išnagrinėja, priima sprendimą dėl  prašymo rengti žemės paėmimo projektą tenkinimo arba jo atmetimo ir apie priimtą sprendimą informuoja instituciją, pateikusią prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams. 2001 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė teigiamą sprendimą dėl žemės paėmimo projekto rengimo ir būtent tada buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (T. 1, b. l. 121).

Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr.VIII-1729 redakcija) nustatyta, kad be aukciono valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama, jeigu žemės sklypą išsinuomoti pageidauja asmenys, kurių iki tol nuomojamas iš  valstybės žemės sklypas jų pastatams ar įrenginiams eksploatuoti ar statyti įstatymų nustatyta tvarka paimamas visuomenės poreikiams.

Taigi pradėjus iki tol UAB „Labek“  nuomojamo iš valstybės žemės sklypo pastatams statyti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, UAB „Labek“ pagal Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1729 redakcija) įgijo teisę, kad jam ne aukciono būdu būtų išnuomotas žemės sklypas. Teismai nustatė, kad visuomenės poreikiams buvo paimamas nuomojamas valstybinės žemės sklypas, kuriame  nebuvo pastatytų ar statomų statinių, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ribos nustatytos, parengus sklypo planą sudarant 1999 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį, visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas tarp Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g. yra teritorijoje, kurios detaliojo planavimo dokumentas buvo parengtas ir patvirtintas dar iki sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, o paimamos žemės nuomininkas UAB „Labek“ nekėlė pretenzijų dėl žemės paėmimo atsiradusių nuostolių atlyginimo, jei jam bus išnuomotas lygiavertis žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad buvo visos sąlygos priimti sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtinta Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarka). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas UAB „Labek“ įgijo teisę išsinuomoti vietoje paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo be aukciono kitą žemės sklypą pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5  punktą (2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr.VIII-1729 redakcija, neteko galios nuo 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam CK). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad jis nebeveikia „į ateitį“ (ex nunc), t. y. jis negalioja po jo panaikinimo atsiradusiems teisiniams santykiams, tačiau tai nereiškia, kad išnyksta (pasibaigia) teisės ir pareigos, įgytos pagal anksčiau galiojusį įstatymą. Įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-394/2002). Galiojant Žemės nuomos įstatymui atsakovas UAB „Labek” įgijo teisę į žemės sklypo išnuomojimą be aukciono vietoje paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir pradėjo šią teisę įgyvendinti, 2001 m. vasario 12 d. pateikdamas prašymą išnuomoti lygiavertį žemės sklypą, buvo gautas atitinkamų institucijų sutikimas bei pradėti rengti dokumentai naujam žemės sklypui išnuomoti pagal Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl žemės sklypo išnuomojimo vietoje paimamo procedūra galėjo būti užbaigta ir netekus galios Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, taip teisiškai įvertinus bylos aplinkybes,  kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimo išnuomojant lygiavertį žemės sklypą, kai visuomenės poreikiams paimamas nuomojamas valstybinės žemės sklypas, netekus galios Žemės nuomos įstatymui, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi ir neanalizuotini.

        Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojęs 2002 m. balandžio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas suteikė teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo redakcija)  nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams  bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12  straipsnį  priskirtą valstybės išperkamai žemei.  Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 327 patvirtinti teritorijos tarp Rygos ir Justiniškių gatvių detaliojo plano sprendiniai, nustatant sklypo Nr. 2 ir sklypo Nr. 3 (šie sklypai apima ginčijamais aktais atsakovui UAB „Labek“ suteiktą nuomoti ir parduotą žemės sklypo dalis) naudojimo būdus, ribas ir statybos reglamentą bei  įpareigojant Miesto plėtros  departamentą įrašyti  šiuos  suformuotus  sklypus  į investicinių projektų apskaitą, konstatavo, kad išnuomojamas žemės sklypas priskirtinas prie valstybės išperkamos žemės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas,  2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija).  Apeliacinės instancijos teismas, darydamas šią išvadą, taip pat rėmėsi Vilniaus  apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 327 žemės sklypai Nr. 2, 3, 5, 7, 13, 16 skirti rekreaciniam, infrastruktūros, gyvenamajam ir komerciniam žemės naudojimo būdui ir kad, atsižvelgiant į detaliuoju planu suformuotų sklypų paskirtį, šie sklypai nėra laisvi ir priskirtini prie valstybės išperkamos žemės. Kasaciniame skunde nenurodomi argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, o nurodomi tik fakto klausimai, kurie nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniuose skunduose nurodomų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pažeidimų, nes nagrinėjamojoje byloje nepareiškus reikalavimo pripažinti neteisėtu sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad  sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams teisėtumo klausimo sprendimas būtų neatskiriamas nuo restitutio in integrum taikymo, t. y. sugrąžinimo į buvusią padėtį, grąžinimo buvusių teisių, kas reikštų, kad tebegaliotų (nebūtų nutraukta) 1999 m. gruodžio 31 d. sutartis, pagal kurią atsakovui UAB „Labek“ išnuomotas 99 metams 5000 kv. m valstybinės žemės  sklypas, esantis Vilniuje, tarp Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g. 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismų sprendimai, kuriais atmesta ieškinio dalis dėl nuomos sutarties panaikino, teisėti. 

 

Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka

 

Kasacinių skundų argumentai, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Res­publikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d.  nutarimo Nr.692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktą, pagrįsti.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 4759-01 pagrindu sudaryta 2002 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, 2002 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko leidimo pagrindu 2002 m. lapkričio 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Labek“ įsigijo 0,56 ha žemės sklypą ne aukciono būdu. Pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1630 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. spalio 19 d.), nustatantis, kad tais  atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos  valstybinės  žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir  0,5  ha – teritorijose,  kuriose  tokia statyba nenumatyta, savivaldybių  valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti   parduodami   ne  aukciono  būdu  greta  jų  esančių Nekilnojamojo  turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams,  jeigu  jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Pagal šią teisės normą laisvos  valstybinės  žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, galėjo būti parduodami ne  aukciono  būdu  tik greta  jų  esančių Nekilnojamojo  turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, nuomininkams tokia teisė nesuteikta.

Iki 2002 m. spalio 19 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr.179 redakcija) buvo nustatyta, kad tais  atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą  joje  nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp  išnuomotų valstybinių ar privačių  žemės  sklypų,  savivaldybių  merams (valdyboms)  pritarus,  apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami  ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre  įregistruotų  valstybinės  žemės sklypų nuomininkams ar privačios  žemės  savininkams,  jeigu jie sutinka su savivaldybių merų  (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės  sklypų  pardavimo  kaina. Taigi iki 2002 m. spalio 19 d. galiojusios teisės normos suteikė teisę laisvos valstybinės  žemės sklypus, įsiterpusius tarp privačių žemės sklypų, įsigyti ne  aukciono  būdu ir greta  jų  esančių Nekilnojamojo  turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Teisės normai nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis šia teisės norma, jos galiojimo metu. Kadangi galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr.179 redakcija) atsakovas UAB „Labek“ nebuvo Nekilnojamojo  turto registre įregistruoto 0,81 ha valstybinės žemės sklypo nuomininkas, dar nebuvo sudaryta nuomos sutartis, tai UAB „Labek“ neįgijo teisės ne aukciono būdu įsigyti greta esantį 0,56 ha žemės sklypą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net jei atsakovas UAB „Labek“ būtų tapęs 0,81 ha žemės sklypo nuomininku galiojant 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr.179 redakcija), jis būtų galėjęs įgyti teisę įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu tik esant šioms sąlygoms: jei pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų,  t. y. jei 0,56 ha žemės sklypas negalėjo būti suformuotas kaip naujas žemės sklypas ir jei šis sklypas atitiktų įsiterpusio tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų išnuomotų valstybinių ar privačių  žemės sklypų žemės sklypo kriterijus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismų sprendimai, kuriais atmesta ieškinio dalis dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikino, naikintini, ir dėl šių ieškinio reikalavimų priimtinas naujas sprendimas – tenkinti ieškinio dalį dėl 2002 m. lapkričio 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir taikyti restituciją (CK 1.81 straipsnio 3 dalis), priteisiant iš atsakovo UAB „Labek“ valstybės naudai 5626 kv. m žemės sklypo dalį, esančią 13 726 kv. m žemės sklype (Vilniuje, Rygos ir Justiniškių g. sankirtoje), priteisiant iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovo UAB „Labek“ naudai 291 631 Lt, sumokėtus pagal  2002 m. lapkričio 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį neteisėta, kasacinių skundų argumentai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje nu­matyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų kons­titucinio įstatymo 8 straipsnio, įtvirtinančio draudimą parduoti žemę, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės, taikymo ir aiškinimo teisiškai nereikšmingi. 

Kasaciniam teismui priėmus naują sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai  iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą, t. y. iš atsakovo UAB „Labek“ valstybės naudai priteistina 6832,62 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 6832,62 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 6832,62 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, iš viso – 20 497,86 Lt. Paduodant kasacinį skundą trečiasis asmuo J. Š. sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį. Kadangi pagal  CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 straipsnio 2 dalį šis asmuo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai vadovaujantis CPK  87 straipsnio 1 dalies 1 punktu sumokėtas 500 Lt žyminis mokestis sumokėtas už kasacinį skundą jam grąžintinas.  

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

                     

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl 5626 kv. m žemės sklypo pardavimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 1935V,  Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 4759-01, 2002 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5143-01 dalis dėl 5626 kv. m žemės sklypo pardavimo;

2) pripažinti negaliojančia 2002 m. lapkričio 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Labek“, dėl 5626 kv. m žemės sklypo;

3) taikyti restituciją:

- priteisti iš UAB „Labek“ (į. k. 1001431) valstybės naudai 5626 kv. m žemės sklypo dalį, esančią 13 726 kv. m žemės sklype (Vilniuje, Rygos ir Justiniškių g. sankirtoje, unikalus objekto Nr. 0101-00380047);

- priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Labek“ (į. k. 1001431) naudai 291 631 Lt, sumokėtus pagal  2002 m. lapkričio 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo - pardavimo sutartį.

Priteisti iš atsakovo UAB „Labek“ (į. k. 1001431) valstybės naudai 6832,62 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 6832,62 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą,  6832,62 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, iš viso – 20 497,86 Lt. 

Grąžinti trečiajam asmeniui J. Š. (duomenys neskelbtini) 500 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą (2005 m. birželio 29 d. AB banke „Hansabankas”).  

Kitas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                               Česlovas Jokūbauskas

               

 

               Sigitas Gurevičius

                

 

               Algimantas Spiečius