Civilinė byla Nr. 2S-1734-275/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18241-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1.; 3.4.4.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų S. L. ir E. L. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo.  

Teismas   

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai S. L. ir E. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos masto detaliojo plano, registro Nr. 522, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. 678V, byloje buvusio Detaliojo plano Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas M1:1000, kuris yra Detaliojo plano 5 dalis, yra toks, koks yra Nacionalinės žemės tarnybos archyve. Nurodo, kad S. L. yra pastato-parduotuvės (duomenys neskelbtini) savininkė ir faktiškai naudojasi valstybine žeme, esančia po jai priklausančia parduotuve. Pareiškėja nuo 1999 m. ne kartą raštu prašė Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudaryti rašytinę žemės nuomos sutartį, tačiau iki šiol tokia sutartis nėra sudaryta. Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detalusis planas (patvirtintos tik išorinės viso sklypo ribos), kuris yra vienintelis galiojantis dokumentas – detalusis planas, dėl šios teritorijos. Šio detaliojo plano byloje (originale) nėra originalaus pagrindinio brėžinio „Sklypų ribų plano“ penktojo brėžinio, nes jis buvo išplėštas ir galimai sunaikintas. Teikiamu pareiškimu pareiškėjai siekia nustatyti, kad konkreti „Sklypų ribų planas“ penktojo brėžinio kopija ir yra tas dokumentas, kuris ir buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu, kas leis pareiškėjams atskurti jų pažeistas teises ir sudaryti žemės nuomos sutartį, nuo to priklausys, koks pareiškėjams bus suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas. Pareiškimu pareiškėjai siekia įrodyti, kad prie pareiškimo pridėtas brėžinys ir yra būtent tas, kuris ir buvo patvirtintas detaliojo plano byloje.   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. L. ir E. L. pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio antrosios dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjų reiškiamas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad vienas dokumentas atitinka kitą, t. y. kad jie yra tapatūs, nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių, nėra tokio teisės akto, kuris prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, be to, dokumentų tapatumo nustatymas neįeina į teismo kompetenciją, todėl pareiškėjų prašomas nustatyti dokumentų tapatumo faktas nesukels materialiųjų teisinių pasekmių ir dėl šios priežasties negali būti priimtas nagrinėti teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. L. prašo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjams nesukels teisinių pasekmių, nes tokio fakto nustatymas pareiškėjams teisines pasekmes sukels – atsiras teisinis pagrindas sudaryti žemės nuomos sutartį; be to, savivaldybė siūlo sudaryti mažesnio dydžio žemės ploto nuomos sutartį, motyvuojant ne detaliuoju planu, o tik jo nepatvirtinta korektūra – juridinės galio neturinčiu brėžiniu, taigi nuo nustatyto juridinio fakto priklausys, koks bus suformuotas ir išnuomotas pareiškėjams žemės sklypas; taip pat atsiras teisinis pagrindas tęsti baudžiamąją bylą. Teismo išvada, kad dokumentų tapatumo nustatymas neįeina į teismo kompetenciją, taip pat yra nepagrįsta, nes teismas sprendžia visus teisinius ginčus ir atkuria pažeistas teises, ko pareiškėjai ir siekia pateiktu pareiškimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas neturės juridinės reikšmės ir jokių teisinių padarinių pareiškėjams nesukels, jie taip pat neįgis jokių subjektinių teisių ar, nustačius prašomą juridinį faktą, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu kaip nors pasikeis pareiškėjų teisinis statusas, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nutartyje. Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kad rašytinė nuomos sutartis su apeliante nesudaryta išimtinai tik detaliojo plano bylos trūkumų, o nustačius pareiškėjų prašomą nustatyti juridinį faktą, žemės nuomos sutartis su apeliante būtų sudaryta ar ji neabejotinai įgis papildomų teisių nei dabar turi, taigi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes. Taip pat pareiškėjai nepateikė įrodymų apie galimą detaliojo plano klastojimą, neatitikimą teisės aktams, kuris keltų abejonių dėl galimybių juo vadovautis ir sudarytų pagrindą nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl detaliojo plano bylos dokumentų tapatumo.

Be to, Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad tarp pareiškėjų ir savivaldybės jau yra kilęs ginčas dėl apeliantei priskirtino žemės sklypo dydžio, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1073-129/2015 buvo išspręstas, tačiau apskųstas apeliacine tvarka ir dar neįsiteisėjęs. Šioje byloje pareiškėja S. L., nesutikdama su jai savivaldybės priskirta žemės sklypo dalimi, kreipėsi į teismą dėl savivaldybės sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išskirti, jos manymu, tinkamą pastato eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį. Taigi apeliantė civilinėje byloje Nr. 2-1073-129/2015 galėjo/gali įrodinėti dokumentų neatitikimo faktą ir Detalaus plano Sklypų ribų plano penktas brėžinys bus teismų įvertintas ir dėl jų pasisakyta, o, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams spręsti ir negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

              Remdamasis tuo, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškimu reiškiamą pareiškėjų reikalavimą ir pagrįstai pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas             

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                       Danutė Kutrienė