Civilinė byla Nr. e2A-511-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00194-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.2.2; 2.6.29.1; 3.4.2.1.2; 3.4.2.3.1; 3.4.4.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dujokaita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dujokaita“ ieškinį atsakovams R. B. ir V. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Saitema“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Dujokaita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir V. M. 74 500 Eur skolą, 26 413,84 Eur ir 1 483,35 Eur palūkanas, 5 247,07 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. su trečiuoju asmeniu UAB ,,Saitema“, kuriai 2019 m. spalio 18 d. iškelta restruktūrizavimo byla (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-32-856/2023), sudarė paskolos sutartį. Pagal paskolos sutartį ieškovė trečiajam asmeniui suteikė 74 500 Eur paskolą, kurią trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 27 d. arba ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikalavimo dienos. Be to, paskolos gavėja įsipareigojo mokėti 4 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos dalį bei 0,3 proc. dydžio delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas.
3. Už tinkamą prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą laidavo atsakovai R. B. ir V. M., su kuriais ieškovė 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė laidavimo sutartis. Kadangi iškėlus trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą jokie mokėjimai nebuvo atliekami, ieškovė 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į laiduotojus dėl skolininkės prievolių iki 2022 m. gegužės 10 d. įvykdymo. Atsakovai iki nustatyto termino mokėjimų neatliko, todėl ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 74 500 Eur skolą, 4 proc. dydžio metines palūkanas, kurių suma yra 26 413,84 Eur, 0,3 proc. dydžio delspinigius už palūkanas, kurių suma yra 5 247,07 Eur, ir įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą skolą (74 500 Eur) už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. spalio 3 d., kurių suma yra 1 483,35 Eur.
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB ,,Dujokaita“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų R. B. ir V. M. 74 500 Eur skolą, 26 413,84 Eur palūkanas, 5 247,07 Eur delspinigius, 1 483,35 Eur palūkanas, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 941 Eur žyminį mokestį.
5. Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. preliminaraus sprendimo. Teigė, kad pagrindinė skolininkė restruktūrizuojama UAB (toliau –RUAB) ,,Saitema“ vykdo savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį vadovaudamasi restruktūrizavimo byloje patvirtinu mokėjimų planu. Akcentavo ir tokią aplinkybę, kad Telšių apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1093-721/2021 iškėlė atsakovui R. B. fizinio asmens bankroto bylą. Ieškovė kreditorinio reikalavimo toje bankroto byloje nėra pareiškusi, todėl, atsakovų įsitikinimu, reikalavimai šioje byloje atsakovui R. B. negali būti reiškiami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. galutiniu sprendimu 2022 m. spalio 10 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovės UAB ,,Dujokaita“ ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės skolininkei RUAB ,,Saitema“, už kurios prievolių įvykdymą laidavo atsakovai, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kurioje yra patvirtintas ieškovės 77 120,91 Eur kreditorinis reikalavimas, o šio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas restruktūrizavimo planas ir restruktūrizavimo terminas pratęstas iki 2025 m. lapkričio 9 d. RUAB ,,Saitema“ moka įmokas ieškovei pagal nustatytą grafiką, to neneigia ir ieškovė – pagal mokėjimo grafiką minėtoje restruktūrizavimo byloje jai yra išmokėta 29 040 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo dalis, kurią buvo numatyta ieškovei išmokėti 2023 metais.
8. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės reikalavimas dėl trečiojo asmens RUAB „Saitema“ negrąžintos paskolos turėtų būti sprendžiamas restruktūrizavimo byloje Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka. Pati ieškovė, restruktūrizavimo byloje pareikšdama kreditorinį reikalavimą, pasirinko tokią jai privalomą negrąžintos paskolos atlyginimo tvarką. Todėl patvirtinus trečiojo asmens RUAB „Saitema“ restruktūrizavimo planą, prievolės ieškovei turi būti vykdomos šiame plane nustatyta tvarka bei sąlygomis.
9. Teismo vertinimu, esant patvirtintam restruktūrizavimo planui, pagrindinė skolininkė RUAB „Saitema“ nėra pažeidusi prievolės ieškovei vykdymo, nes restruktūrizavimo procese jos prievolė modifikavosi – ieškovė neturi vykdytinos pagrindinio reikalavimo teisės. Atitinkamai modifikavosi ir solidarioji laiduotojų akcesorinė prievolė. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti visų pagal paskolos sutartį suteiktų sumų, palūkanų bei delspinigių priteisimo iš atsakovų, kaip laiduotojų, kurių solidarioji pareiga mokėti ieškovei įsiskolinimą neatsirado.
10. Ieškovės argumentus, kad ji nežinojo apie atsakovui R. B., kaip fiziniam asmeniui, iškeltą bankroto bylą ir todėl negalėjo pareikšti jam kreditorinio reikalavimo toje byloje, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio duomenys yra vieši. Kadangi atsakovo R. B. bankroto byloje nėra pareikštas kreditorinis ieškovės reikalavimas, teismas nusprendė, kad ieškovė teisės šioje byloje pareikšti jam reikalavimą neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB ,,Dujokaita“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismo išvada, kad modifikavus pagrindinę prievolę, t. y. patvirtinus mokėjimo grafiką restruktūrizavimo byloje, atitinkamai buvo modifikuota ir šalutinė prievolė, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti nuosekliai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai.
11.2. Pagal ginčui aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurią teismas nepagrįstai ignoravo, skolininkės finansinės padėties pablogėjimas ar teisinio statuso pasikeitimas negali lemti laiduotojos atsakomybės sumažėjimo ar apribojimo, kadangi kitaip būtų paneigta paties laidavimo esmė ir paskirtis bei pažeisti kreditorės interesai. Bankroto ir (ar) restruktūrizavimo įstatymų nuostatų perkėlimas į laidavimo institutą (kai laiduotoja nebankrutuoja ar nėra restruktūrizuota) reiškia ne ką kita, o laidavimo instituto paneigimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Esant galiojančiai kreditorės reikalavimo teisei laiduotojai, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei, pagrindinės skolininkės prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojos prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-450/2020; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-544-781/2021).
11.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal laidavimo sutarčių 2.6 papunkčius laiduotojai įsipareigojo atsakyti visa skolos, palūkanų ir (ar) netesybų ir (ar) kitų mokėjimų apimtimi pagal pagrindinę sutartį, įskaitant jos priedus, neatsižvelgiant į kreditorės galimybę gauti reikalavimo ar jo dalies patenkinimą skolininkės bankroto ir (ar) restruktūrizavimo ir (ar) likvidavimo procese per šiuose procesuose nustatytus terminus.
11.4. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad ieškovės reikalavimas RUAB „Saitema“ vėliausiai atsirado 2019 m. birželio 27 d., kadangi tuomet suėjo terminas grąžinti paskolą. Trečiojo asmens RUAB „Saitema“ restruktūrizavimo procesas prasidėjo 2019 m. spalio 18 d., t. y. jau po to, kai visi ieškovės reikalavimai RUAB „Saitema“ atžvilgiu buvo atsiradę.
11.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė turėjo žinoti apie atsakovui R. B. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Priešingai, pats atsakovas turėjo pareigą informuoti kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė. Be to, ir laidavimo sutarties 7.1 papunktyje nurodyta, kad šalys įsipareigoja atlikti visus nuo kiekvienos iš jų priklausančius veiksmus, įskaitant reikiamų dokumentų pateikimą ir (ar) pasirašymą ir (ar) gavimą, maksimaliai ir sąžiningai bendradarbiauti bei dėti visas pastangas, kad kiekviena iš šalių galėtų laisvai ir tinkamai įgyvendinti teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties. Tačiau atsakovas šios pareigos neatliko, apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos jam iškėlimo ieškovei nepranešė.
11.6. Po ieškinio pareiškimo pagrindinė skolininkė RUAB „Saitema“ dalį įsipareigojimų įvykdė, sumokėdama iš viso 29 040 Eur. Todėl šiuo metu jos skolos dydis yra 78 604,26 Eur, t. y. negrąžinta paskola sudaro ne 74 500 Eur, o 45 460 Eur sumą. Dėl to šiuo apeliaciniu skundu ginčijama skolos suma yra 78 604,26 Eur (likusi nepamokėta skolos dalis kartu su palūkanomis ir delspinigiais).
12. Atsakovai R. B. ir V. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
12.1. Pagrindinė skolos mokėjimo prievolė, už kurią laidavo atsakovai, yra tinkamai vykdoma, todėl reikalavimas laiduotojams iš viso negali būti reiškiamas. Trečiajam asmeniui RUAB ,,Saitema“ iškėlus restruktūrizavimo bylą ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, pagal kurį prievolės ieškovei turi būti vykdomos jame nustatyta tvarka bei sąlygomis, atitinkamai buvo modifikuota ir solidarioji laiduotojų akcesorinė prievolė.
12.2. Ieškovei turėjo būti žinoma, kad atsakovui R. B. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kadangi šie duomenys yra skelbiami viešai. Tačiau ieškovė kreditorinio reikalavimo atsakovo R. B. bankroto byloje per nustatytą terminą nepareiškė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laiduotojų atsakomybės, pagrindinei skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra tokia, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad šis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį.
14. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl laiduotojų atsakomybės pagal laidavimo sutartį. Laidavimo sutarties samprata yra atskleista CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė jokių prievolės, už kurią laiduojama, neįvykdymo priežasčių, kurioms atsiradus laiduotojui nekiltų pareiga vykdyti laidavimo sutarties, taip pat nenustatė ir jokių sąlygų, kurios leistų laiduotojui laikinai sustabdyti laidavimo prievolės vykdymą.
15. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pripažino, kad atsakovams (laiduotojams) kol kas neatsirado pareiga vykdyti savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis, nes prievolę, už kurią buvo laiduota, turinčiam įvykdyti asmeniui (pagrindinei skolininkei RUAB „Saitema“) buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir ši savo pareigą taip, kaip yra nustatyta toje byloje patvirtintame restruktūrizavimo plane, vykdo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės UAB ,,Dujokaita“ pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laidavimo institutą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl šalių ginčą išsprendė neteisingai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pagrindinės skolininkės sutarties pažeidimo ir jos prievolių apeliantei atsiradimo momentą su bendrovės restruktūrizavimo procese nustatytais jos jau egzistuojančių prievolių visiems savo kreditoriams, įskaitant ir apeliantę, vykdymo tvarkos pakeitimais.
16. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ieškovė ir trečiasis asmuo RUAB ,,Saitema“ 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 4-18 (1 t., b. l. 28–30), pagal kurią apeliantė įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui 74 500 Eur paskolą, mokėjimo pavedimu paskolos sumą pervedant trečiajam asmeniui į sutartyje nurodytą banko sąskaitą (paskolos sutarties 1, 3 punktai). Trečiasis asmuo pagal šią paskolos sutartį įsipareigojo mokėti 4 proc. dydžio mėnesines palūkanas už suteiktą paskolą nuo paskolos išmokėjimo dienos iki paskolos visiško grąžinimo, o uždelsus mokėti palūkanas – mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną (paskolos sutarties 1 punktas, 5.3 papunktis). Paskolos sutartyje jos šalys taip pat susitarė, kad paskola yra suteikiama 6 mėnesiams, skaičiuojant juos nuo paskolos išmokėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įskaitytinai, kartu suteikiant paskolos davėjai teisę bet kada ir bet kokiu pagrindu pareikalauti grąžinti visą ar dalį paskolos ir anksčiau nustatyto paskolos grąžinimo termino (paskolos sutarties 2 punktas).
17. Dviem laidavimo sutartimis, kurių tekstas yra identiškas, apeliantės su atsakovais sudarytomis tą pačią dieną, kaip ir paskolos sutartis, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. (1 t., b. l. 22–23, 31–32), atsakovai įsipareigojo atsakyti savo kilnojamu, įskaitant pinigines lėšas, ir nekilnojamu turtu, jeigu trečiasis asmuo RUAB ,,Saitema“, už kurią laiduotojai laiduoja pagal 2018 m. gruodžio 20 paskolos sutartį, įskaitant tos sutarties priedus, visus jos papildymus bei pakeitimus, pagrindinės sutarties ir (ar) jos prieduose nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais visiškai ar iš dalies neatsiskaitys su kreditore (laidavimo sutarčių 1.1 papunkčiai). Atsakovai įsipareigojo atsakyti už skolininkės (trečiojo asmens) neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, įskaitant ir netesybas bei palūkanas, susidariusias (likusias) iki šios sutarties sudarymo, esamas prievoles šios sutarties įsigaliojimo dieną, ir būsimas prievoles, kurios atsiras laidavimo galiojimo metu (laidavimo sutarties 1.4 papunkčiai).
18. Be kita ko, laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo ir sutiko, kad jie privalės atsakyti kreditorei (apeliantei) visa apimtimi ir iš karto neatsižvelgiant į tai, ar skolininkei (trečiajam asmeniui) bus iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, ar skolininkė bus reorganizuojama ar likviduojama, t. y. laiduotojai turės atsakyti visa skolos, palūkanų ir (ar) netesybų ir (ar) kitų mokėjimų apimtimi pagal pagrindinę sutartį, įskaitant jos priedus, neatsižvelgiant į kreditorės galimybę gauti reikalavimo ar jo dalies patenkinimą skolininkės bankroto ir (ar) restruktūrizavimo ir (ar) likvidavimo procese per šiuose procesuose nustatytus terminus (laidavimo sutarčių 2.6 papunkčiai).
19. Iš aptartų sutarčių nuostatų matyti, kad šalys gana detaliai aptarė pagal kiekvieną iš sutarčių jiems tenkančias teises ir pareigas bei atvejus, kuomet apeliantė turi teisę reikalauti tiek skolos iš pagrindinės skolininkės sumokėjimo, tiek ir nukreipti reikalavimą į laiduotojus. Pažymėtina, kad atsakovai byloje nepareiškė jokio priešpriešinio reikalavimo dėl kurių nors laidavimo sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir (ar) nesąžiningomis, taigi nurodytos galiojančios sutarčių nuostatos šalims yra privalomos ir turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalims laidavimo sutarčių 2.6 papunkčiuose sulygus, kad atsakovai atsako pagal pagrindinės skolininkės prievoles visais atvejais, t. y. net ir tuo atveju, jeigu jai yra iškeliama restruktūrizavimo byla, vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo faktas eliminuoja atsakovų pareigą atsakyti apeliantei savo turtu, akivaizdžiai yra neteisinga ir neatitinka pačių šalių sudaryto galiojančio susitarimo esmės.
20. Teisėjų kolegija taip pat pritaria tokiems apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados aiškiai neatitinka ir laidavimo santykių teisinio reglamentavimo bei jo aiškinimo teisminės praktikos. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo ginčui aktualius aukštesnės instancijos teismų išaiškinimus, kurie, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teismų precedentų privalomumo doktriną, sprendžiant analogišką klausimą jam buvo privalomi.
21. Kaip teisingai akcentuojama apeliaciniame skunde, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau ne kartą buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien tik skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip skolininko bankrotas ar jo restruktūrizavimas. Šias procedūras reglamentuojantys specialieji įstatymai yra nukreipti vien į skolininko, bet ne laiduotojo asmenį ir nekeičia tarp kreditoriaus ir skolininko egzistuojančios prievolės sąlygų bei turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Todėl esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-450/2020; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-518-330/2021, 14 punktas; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-544-781/2021, 28 punktas).
22. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad bankroto ir (ar) restruktūrizavimo įstatymų nuostatų perkėlimas į laidavimo institutą (kai laiduotoja nebankrutuoja ar nėra restruktūrizuota) reiškia ne ką kita, o laidavimo instituto paneigimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014).
23. Vadinasi, tokia aplinkybė, kad pagrindinei skolininkei RUAB „Saitema“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir joje patvirtintas šios bendrovės restruktūrizavimo planas, kuris yra vykdomas, neturi jokios teisinės reikšmės laiduotojų atsakomybei ir neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atitinkamai (vykdymo dalyje) buvo modifikuota ir kiekvienam atsakovui iš laidavimo sutarties kylanti prievolė atsiskaityti su apeliante už pagrindinę skolininkę. Juo labiau kad pirmosios instancijos teismas net netyrė ir nevertino, kada yra atsiradusi apeliantės reikalavimo teisė į pagrindinę skolininkę ir laiduotojus.
24. Kaip matyti iš paskolos sutarties nuostatų, jos 2 punkte sutarties šalys sulygo vėliausią terminą, iki kada paskola turėjo būti grąžinta, t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. Pirmiau taip pat jau minėta, kad apeliantei šioje sutartyje buvo įtvirtinta teisė kreiptis į paskolos gavėją dėl paskolos grąžinimo ir iki sueinant galutiniam paskolos grąžinimo terminui, o paskolos gavėja RUAB „Saitema“ besąlygiškai įsipareigojo gavusi tokį reikalavimą paskolą grąžinti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo dienos. Byloje nesant įrodymų, kad apeliantė dėl paskolos grąžinimo kreipėsi į trečiąjį asmenį RUAB „Saitema“ anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., darytina labiau tikėtina išvada, kad prievolės įvykdymo terminas pagrindinei skolininkei baigėsi 2019 m. birželio 27 d. Iš šalių į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad restruktūrizavimo byla trečiajam asmeniui buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-32-856/2023 (1 t., b. l. 38), kuri įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d., o teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuris dar buvo patikslintas teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi (1 t., b. l. 79–81).
25. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad terminas paskolai grąžinti suėjo dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau iki restruktūrizavimo bylos pradėjimo paskola negrąžinta. Todėl, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė buvo įgijusi reikalavimo teisę tiek į pagrindinę skolininkę, tiek ir į už ją laidavusius asmenis (atsakovus) dar iki restruktūrizavimo proceso, t. y. 2019 m. birželio 28 d. Atitinkamai, apeliantė turi teisę nukreipti reikalavimą dėl skolos ir su ja susijusių mokėjimų į laiduotojus. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nedaro įtakos atsakovų (laiduotojų) teisinės atsakomybės pagal laidavimo sutartis atsiradimui.
Dėl laiduotojui iškeltos fizinio asmens bankroto bylos
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė, kad atsakovui R. B. 2021 m. balandžio 6 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1093-721/2021 buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, taip pat neužkerta kelio apeliantei ginti savo teises nagrinėjamoje byloje, o kitokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra klaidinga.
27. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) esančios atsakovo R. B. bankroto bylos medžiagos matyti, kad jis su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2021 m. vasario 8 d. Kreipimosi į teismą metu galiojusio Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) (žr. redakcija, galiojusią nuo 2020 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Be to, to paties įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedami ir pateikiami duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus; kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai, kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai.
28. Teisės doktrinoje nurodyta, kad toks pranešimas, visų pirma, atlieka informacinę funkciją: juo skolininko kreditoriai informuojami apie skolininko ketinimą pradėti bankroto procesą. Atitinkamai, kreditoriai turi galimybę pasiruošti ir teisminiam pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui. FABĮ išimčių, kai pareiga informuoti skolininko kreditorius būtų netaikoma, nėra, todėl ji turi būti tinkamai vykdoma visais atvejais. Todėl skolininko pareiga išsiųsti pranešimą turėtų būti suprantama plačiai, kaip apimanti ir pareigą informuoti visus jo kreditorius. Pranešimas turėtų būti siunčiamas kreditoriams nepriklausomai nuo to, ar jų reikalavimas tuo metu yra ginčijamas ar ne (pavyzdžiui, ar teisme vyksta ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo). Taip pat toks pranešimas turėtų būti siunčiamas ir skolininko kreditoriams, esantiems užsienyje. Toks informavimas yra reikšmingas ir kreditoriams, dėl kurių reikalavimo pagrįstumo kyla ginčas, nes jiems suteikiama teisė bankroto procese reikšti reikalavimą. Atitinkamai, tokie kreditoriai, gavę minėtą skolininko pranešimą, turi galimybę nuspręsti, kaip įgyvendinti savo teises, spręsti dėl tolesnio bylinėjimosi perspektyvų (Jokubauskas R. F. asmenų bankroto procesas. Monografija, 2022 m., p. 118).
29. Esant įtvirtintam būtent tokiam teisiniam reguliavimui, pareiga pateikti duomenis apie suteiktus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, nurodyti savo kreditorius ir jiems pranešti apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, tenka pačiam tokios bylos iškėlimu suinteresuotam fiziniam asmeniui, o ne jo kreditoriui. Kitaip nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad duomenys apie inicijuotas bankroto bylas yra vieši, nesuponuoja kreditorių pareigos periodiškai juos analizuoti ir savo iniciatyva domėtis, ar jų skolininkai, fiziniai asmenys, dar nesikreipė į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos pradėjimo. Iš kartu su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas R. B. nuo 2019 m. sausio 17 d. yra trečiojo asmens RUAB ,,Saitema“ direktorius, todėl prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo jis neabejotinai žinojo ar turėjo žinoti visas aplinkybes, susijusias su jo vadovaujamos bendrovės sudarytos paskolos sutarties nevykdymu, o kartu ir su jo asmeninės laidavimo pareigos kreditorei atsiradimu.
30. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad FABĮ 6 straipsnyje įtvirtintas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus. FABĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.
31. Iš bylos medžiagos matyti, kad Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo patvirtinti atsakovo R. B. kreditorių reikalavimai, tarp kurių apeliantės reikalavimo nebuvo. Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovo R. B. bankroto byla buvo išnagrinėta ir patvirtintas jo mokumo atkūrimo planas. Vadinasi, visi būtini fizinio asmens bankroto veiksmai faktiškai jau yra atlikti, o mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas yra toli pažengęs.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje faktinėje situacijoje, kaip apeliantei (kreditorei) nepranešta apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, vien tai, kad apeliantės finansinis reikalavimas nepareikštas atsakovo R. B. nemokumo byloje ir kol kas neįtrauktas į jo mokumo atkūrimo planą, negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo prievolių apeliantei vykdymo pagal galiojantį laidavimo sandorį. Kitoks šios situacijos interpretavimas nebūtų nei protingas, nei teisingas, nei sąžiningas (CK 1.5 straipsnis). Atsakovo R. B. elgesys, t. y. įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymas ir neteisingų duomenų jo bankroto byloje pateikimas, neabejotinai turėjo lemiamos reikšmės tam, kad yra pasibaigęs terminas apeliantės prašymui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikti.
33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl restruktūrizavimo, kurio, kaip ir fizinio asmens bankroto, tikslas yra iš esmės tapatus – mokumo atkūrimas, ,,naujos pradžios“ suteikimas, yra pateikęs tokį išaiškinimą, kad restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei CK, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei įmonių restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis įstatymas nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018).
34. Nagrinėjamu atveju FABĮ taip pat nėra tiesiogiai numatyta, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko fizinio asmens bankroto byloje. Juo labiau kad apeliantės galimybes laiku realizuoti savo, kaip kreditorės, teises fizinio asmens bankroto byloje šiuo konkrečiu atveju lėmė paties atsakovo R. B. nesąžiningumas, nepateikus informacijos apie įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad pagrindinė skolininkė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas jos restruktūrizavimo planas, nėra pažeidusi prievolės, todėl ir reikalavimas laiduotojams negali būti reiškiamas, o laiduotojui R. B. reikalavimas negali būti reiškiamas dar ir dėl to, kad toks reikalavimas pareikštas ne jam iškeltoje bankroto byloje. Todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti (CPK 330 straipsnis).
Dėl skolos dydžio, palūkanų ir kitų pagal sutartį mokėjimų
36. Konstatavus, kad reikalavimo teisė į laiduotojus atsirado iki restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui RUAB ,,Saitema“ iškėlimo, todėl apeliantė pagrįstai reiškia reikalavimą atsakovams kaip už prievolės pagal paskolos sutartį tinkamą įvykdymą laidavusiems asmenimis, toliau pasisakytina dėl apeliantės ieškiniu prašomos priteisti 74 500 Eur skolos, 26 143,84 Eur pelno palūkanų, 1 483,35 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 247,07 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų.
37. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Trečiajam asmeniui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovams, kaip solidariems skolininkams, kyla sutartinė atsakomybė, įskaitant, bet neapsiribojant ir prievole grąžinti suteiktą paskolą, netesybas ir palūkanas, nes pagal laidavimo sutartis laiduotojai atsako visu savo turtu (laidavimo sutarčių 1.1, 1.4 papunkčiai).
38. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų 2018 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymų (1 t., b. l. 10–11) matyti, kad apeliantė pagal paskolos sutarties sąlygas, t. y. iki 2018 m. gruodžio 27 d., pervedė į trečiojo asmens banko sąskaitą paskolos dalyką – 74 500 Eur. Ginčo dėl to net ir nėra. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė 2023 m. kovo 28 d. pateikė įrodymus – 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymus (2 t., b. l. 69–71), iš kurių matyti, kad vykdant patikslintą restruktūrizavimo planą trečiasis asmuo RUAB ,,Saitema“ apeliantei sumokėjo 29 040 Eur, taigi skola yra sumažėjusi. Apeliantė į tokią aplinkybę (dalies paskolos sumos grąžinimą) atkreipė dėmesį ir savo apeliaciniame skunde, prašydama priteisti jai iš atsakovų ne 74 500 Eur, o 29 040 Eur mažesnę pagrindinės skolos dalį, t. y. 45 460 Eur.
39. Paskolos sutarties 7 punkte jos šalys susitarė, kad pavėluoto atsiskaitymo pagal šią paskolos sutartį atveju kiekviena paskolos gavėjos sumokama įmoka yra pirma eile užskaitoma kaip mokėjimo dienai paskaičiuotiems delspinigiams padengti, o sumokėjus delspinigius visiškai, kitos įmokos yra užskaitomos kaip apmokėjimas už palūkanas, kurias visiškai padengus, įmokos užskaitomos kaip paskolos (jos dalies) dengimas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju toks paskolos sutartyje sulygtas įmokų mokėjimo eiliškumas prarado aktualumą, nes laiduotojo atsakomybė neturi ir negali būti didesnė, nei asmens, už kurį laiduojama, atsakomybė.
40. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-403/2021, 24 punktas).
41. Iš į bylą pateikto patikslinto trečiojo asmens restruktūrizavimo plano (1 t., b. l. 82–96), kuris patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi (1 t., b. l. 79–81), matyti, kad trečiasis asmuo įsipareigojo pirmuoju etapu sumokėti apeliantei skolą, o vėliau, antru etapu, palūkanas ir netesybas. Kitaip tariant, buvo susitarta dėl kitokios nei paskolos sutartyje buvo numatyta įmokų užskaitymo tvarkos – pirmiausia dengiama pagrindinė skola, o tik vėliau palūkanos bei netesybos. Kadangi laiduotojų įsipareigojimų apimtis negali būti didesnė ar kitokia nei pagrindinio skolininko, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų (laiduotojų) pagrindinė skola apeliantei taip pat yra sumažėjusi 29 040 Eur suma, t. y. iki 45 460 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovų solidariai.
42. Sprendžiant dėl reikalavimo dalies, susijusios su pelno palūkanų priteisimu, pažymėtina, kad CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 39 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, paskolos sutartimi jos šalys susitarė, kad paskolos gavėja nuo paskolos gavimo dienos iki paskolos grąžinimo dienos mokės 4 proc. dydžio mėnesines palūkanas (paskolos sutarties 2 punktas). Šalys susitarė dėl tokios palūkanų apmokėjimo tvarkos, kad, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, apeliantė iki einamojo mėnesio 5 dienos nuo negrąžintos paskolos sumos (jos likučio) apskaičiuoja palūkanas bei išrašo palūkanų apmokėjimo sąskaitą–faktūrą, kurią trečiasis asmuo įsipareigojo apmokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos (paskolos sutarties 5.1, 5.2 papunkčiai).
44. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantė 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 29 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. birželio 30 d., 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 42–52) išrašė PVM sąskaitas faktūras palūkanų už naudojimąsi jos pinigais apmokėjimui, kurių skolininkė RUAB ,,Saitema“ nėra apmokėjusi. Kadangi palūkanas apeliantė skaičiavo ir sąskaitas išrašė iki 2019 m. spalio 29 d., t. y. iki restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, o jų dydžio skolininkė ar atsakovai neginčijo, be to, jos yra ir restruktūrizavimo byloje patvirtintos trečiojo asmens prievolės apeliantei dalis, šios apskaičiuotos 26 143,84 Eur palūkanos taip pat priteisiamos apeliantei iš atsakovų solidariai.
45. Apeliantė, vadovaudamasi paskolos sutarties 5.3 papunkčiu, prašė jai priteisti iš atsakovų solidariai ir 0,3 proc. dydžio delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas, kurių suma yra 5 247,07 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos sutarties sąlygas, CK 6.71 straipsnio nuostatas, pagal kurias skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sutartyje ar įstatyme numatytą sumą, tuo atveju, jeigu jis prievolės neįvykdo ar ją vykdo netinkamai, taip pat aplinkybę, kad ir ši suma yra pagrindinės skolininkės prievolės apeliantei dalis, patvirtinta jos restruktūrizavimo procese, ir šį ieškinio reikalavimą tenkina visiškai.
46. Tačiau ieškinio reikalavimas priteisti apeliantei solidariai iš atsakovų CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 483,35 Eur palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (74 500 Eur), kuri apskaičiuota nuo 2022 m. gegužės 11 d. jos pareikalavimo sumokėti skolą pagal laidavimo sutartį pateikimo momento iki ieškinio pateikimo 2022 m. spalio 3 d., netenkinamas.
47. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jeigu kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko palūkanų ir netesybų nuo bankroto bylos iškėlimo, tai tokios teisės jis neįgis ir laiduotojo atžvilgiu. Dėl tuo metu galiojusio teisės akto – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto buvo pasisakyta, kad šios normos aiškinti taip, kad netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas taikomas tik skolininkui ir netaikomas laiduotojui už užtikrintą prievolę, negalima, nes tokiu atveju prievolę įvykdęs ir palūkanas bei netesybas sumokėjęs laiduotojas subrogacijos būdu perimtų didesnės apimties kreditoriaus reikalavimo teisę, negu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pareikšdamas jį tiesiogiai skolininkui. Toks aiškinimas neatitiktų laiduotojo prievolės akcesoriškumo (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) ir sukurtų galimybę apeiti ĮBĮ straipsnio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą imperatyvųjį materialiojo teisinio pobūdžio kreditoriaus teisių ribojimą skolininkui iškėlus bankroto bylą, kuris, be kita ko, užtikrina ir visų kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Tik jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, yra pareiškiamas teisme, tik šiuo atveju savo prievolės nevykdęs laiduotojas būtų tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas jau būtų grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu – laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Prievolę sumokėti procesines palūkanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iš skolininko sumokėtos procesinių palūkanų sumos, nes tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas akcentavo ir tai, kad bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimo įvykdyti užtikrintą prievolę laiduotojui pareiškimo momentai gali nesutapti, bet visais atvejais procesinės palūkanos laiduotojui už jo paties prievolės termino praleidimą pradedamos skaičiuoti tik nuo reikalavimo jam pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
48. Restruktūrizavimo byla pagrindinei skolininkei buvo iškelta iki JANĮ įsigaliojimo. Pirmiau pacituotų kasacinio teismo išaiškinimų pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) situacija dėl netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimo sustabdymo nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos buvo sureguliuota analogiškai, kaip ir ĮBĮ. Kitaip tariant, esant ĮRĮ įtvirtintam analogiškam, kaip ir kasacinio teismo vertintame ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, teisiniam reguliavimui, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vadovaujasi šiais išaiškinimais ir jų pagrindu daro išvadą, kad kompensuojamąją funkciją atliekančių ikiteisminių palūkanų, apskaičiuotų iki ieškinio pateikimo dienos, apeliantė reikalauja nepagrįstai, nes ir pagrindinei kreditorei toks reikalavimas nebuvo ir negalėjo būti pareikštas. Priešingas interpretavimas reikštų, kad laiduotojų atsakomybė būtų didesnė nei pagrindinės skolininkės atsakomybė, o prievolę už pagrindinę skolininkę įvykdę laiduotojai negalėtų visa apimtimi pasinaudoti subrogacijos institutu.
49. Todėl apeliantės ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų, jos apskaičiuotų nuo pretenzijos pateikimo momento iki ieškinio padavimo dienos, priteisimo atmetamas. Tačiau iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. spalio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visgi procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos tik iš atsakovės V. M., nes pagal FABĮ 36 straipsnio 5 dalies 1 punktą fiziniam asmeniui yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Kadangi atsakovo R. B. fizinio asmens bankroto byla iškelta iki ieškinio pareiškimo, procesinės palūkanos iš jo negali būti priteisiamos.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Toks procesinis rezultatas ir tokia apeliacinės bylos baigtis nėra galima.
51. Kaip savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi teisę priimti tik procesinius sprendimus, išvardytus CPK 326 straipsnyje. Šioje proceso teisės normoje nenustatyta galimybės palikti galioti preliminarų teismo sprendimą. CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, pagal kurį teismas galutiniu sprendimu gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, vadovaujasi tik pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, priimtą dokumentinio proceso tvarka, turi priimti naują sprendimą, surašydamas savarankišką rezoliucinę sprendimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2005; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
52. Todėl skundžiamas galutinis teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys, atsižvelgiant į dalies ieškinyje nurodytų reikalavimų patenkinimą restruktūrizavimo procese bei apeliantės apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą priteisti jai mažesnę skolą (CPK 13 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), tenkinamas iš dalies, priteisiant apeliantei solidariai iš atsakovų 45 460 Eur skolą, 26 143,84 Eur palūkanas, 5 247,07 Eur delspinigius, o iš atsakovės V. M. – dar ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (76 850,91 Eur) nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
54. Nagrinėjamu atveju šalys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių jų turėtas teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė. Tačiau šalys yra patyrusios žyminio mokesčio išlaidų, t. y. apeliantė už dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį sumokėjo 941 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 7 dalis, 425 straipsnio 3 dalis), o už apeliacinį skundą sumokėjo 1 404 Eur žyminį mokestį, nes, apskųsdama sprendimą, sumažino turtinių reikalavimų sumą, lyginant su pirmosios instancijos teisme pareikšto reikalavimo suma. Atsakovas R. B. už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 19, 109; 2 t., b. l. 88).
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16–17 punktai; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 16 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 14 punktas).
57. Taigi, esminis principas, kuriuo paremta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – „pralaimėjęs moka“, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai, pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.
58. Apeliantė, pateikusi pirmosios instancijos teismui įrodymus, kad dalis skolos jai jau yra sumokėta, savo ieškinio reikalavimų visgi nepatikslino ir ieškinio dalyko nemodifikavo (neatsisakė dalies reikalavimų). Tik apeliacinės instancijos teismui adresuotame procesiniame dokumente (apeliaciniame skunde) ji nurodė, kad prašo priteisti ne visą sumą, dėl kurios buvo pareiškusi reikalavimą pirmosios instancijos teisme, o mažesnę. Tokiu atveju vertintina, kad dalis reikalavimų yra atmesti, ir abiejų instancijų teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimas išspręstinas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.
59. Kaip minėta, apeliantė prašė skolą ir kitus mokėjimus priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau byloje dalyvaujantys procesiniai bendrininkai (bendraieškiai ir bendraatsakoviai) neturi priešingai šaliai bendros (solidarios) bylinėjimosi išlaidų kompensavimo pareigos (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), tokio šių išlaidų kompensavimo būdo nenumato ir procesinės teisės normos. Net ir tais atvejais, kai bendrininkų turtinė prievolė yra solidari, t. y. ją gali įvykdyti bet kuris skolininkas ar jie visi, o bendraskoliai bus įpareigoti iki to laiko, kada prievolė bus įvykdyta visiškai (CK 6.6 straipsnio 6 dalis), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga yra dalinė, sprendžiama kiekvieno asmens atžvilgiu individualiai. Šiuo konkrečiu atveju atsakovų pareiga atlyginti apeliantės bylinėjimosi išlaidas yra vienoda, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
60. Apeliacinės instancijos teisme priėmus naują sprendimą ir apeliantės ieškinį patenkinus iš dalies, jai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 689 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už patenkintą 76 850,91 Eur turtinio reikalavimo, pareikšto dokumentinio proceso tvarka, dalį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 425 straipsnio 3 dalis), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 344,50 Eur. Kadangi atmesta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 28 proc. (76 850,91 Eur / 107 644,26 x 100 proc.), o atsakovas R. B. už bendrą jo ir atsakovės atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jų abiejų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, atsakovams atlygintina 14 Eur (50 Eur x 28 proc.) už jų bendrą atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, apeliantei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 337,50 Eur (689 Eur – 14 Eur / 2) žyminio mokesčio, jos sumokėto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
61. Apeliantei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ir jos už apeliaciniu skundu apskustą ir patenkintą 76 850,91 Eur reikalavimo dalį sumokėtas 1 404 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 7 dalis), t. y. po 702 Eur iš kiekvieno atsakovo.
62. Taigi, iš viso apeliantei iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 1 039,50 Eur (337,50 Eur + 702 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dujokaita“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dujokaita“, juridinio asmens kodas 145227224, solidariai iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 460 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų) skolos, 26 143,84 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 84 centus) palūkanų, 5 247,07 Eur (penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 7 centus) delspinigių.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dujokaita“, juridinio asmens kodas 145227224, iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (76 850,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dujokaita“, juridinio asmens kodas 145227224, iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., po 1039,50 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt devynis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Laima Ribokaitė