Civilinė byla Nr. e2-18-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01443-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5374-560/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Energo Development“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti ieškovės nuomos teisę į (duomenys neskelbtini) kv. m. valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0178/15/03250. Nurodė, jog vykdymo veiksmai atliekami pagal galiojančią Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-02 nutartį, kuria yra nuspręsta įpareigoti UAB „Energo Development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti sklypą. Jei ieškovė įvykdytų šią Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-02 nutartį – pašalintų sklype esančias automobilių stovėjimo aikšteles, ji visam laikui prarastų savo nuosavybę, todėl savaime išnyktų šio ieškinio pagrindas, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą. Kita svarbi priežastis, dėl kurios šiuo metu turėtų būti stabdomas vykdymo procesas, tai ypač aktualus visuomenės poreikių tenkinimas, statant automobilius Konstitucijos prospekte.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-28 nutartimi ieškovės UAB „Energo Development“ prašymą patenkino ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė priverstinio vykdymo veiksmų atlikimą vykdomojoje byloje Nr. 0178/15/03250.
4. Teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti. Įvertinęs ieškovės prašyme išdėstytus argumentus, su kuriais teismas sutiko, bei atsižvelgdamas į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir paskirtį, teismas pripažino tikslingu ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes tokios rūšies laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštų reikalavimų pobūdį bei turi užtikrinti teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovei, įvykdymą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-07-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės ieškinys negalės būti patenkintas, nes keliami klausimai jau išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 konstatavo, kad ieškovei negali būti suteikta teisė jokiu kitu teisėtu būdu naudotis ginčo žemės sklypu, dėl ko ieškovė pagrįstai įpareigota atlaisvinti valstybinį žemės sklypą. Ieškovės ieškinys apskritai negalėjo būti priimtas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
2. Ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove negalėtų būti sudaryta, nes pagal teisės aktus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus stovėjimo aikštelė yra priskirtina neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, todėl dėl tokio statinio valstybinė žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta. Ieškovė tik siekia sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
3. Nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso tretiesiems fiziniams asmenims, todėl šio sklypo nuomos teisės klausimas apskritai negali būti sprendžiamas. Net jeigu ginčo žemės sklypas sugrįžtų valstybės nuosavybėn, lieka galioti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose aiškiai konstatuota, kad ieškovė neturi teisės nuomotis žemės sklypo.
4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, nes jomis apribojamos atsakovės galimybės priimti sprendimus, susijusius su viešosios teisės tinkamu įgyvendinimu.
6. Ieškovė UAB „Energo Development“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinys dėl nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą pripažinimo nė vienoje ankstesnėje byloje nebuvo nagrinėjamas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015 išaiškinus, kad ieškovės veiksmuose praeityje jokių neteisėtų veiksmų, kurie darytų įtaką galimybei sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nenustatyta, ieškovei atsirado pagrindas kreiptis dėl šio žemės sklypo nuomos.
2. Ieškovė jau kitoje proceso stadijoje įrodinės, kad automobilių aikštelės turi aiškią funkcinę priklausomybę ir aiškų, apibrėžto naudojimo pobūdį, jos yra naudojamos ne tik ieškovės ūkinėje veikloje, bet ir visuomenės poreikių tenkinimui.
3. Generalinė prokuratūra administracinėje byloje Nr. eI-4749-189/2016 prašo teismą taikyti restituciją ir ginčo žemės sklypą grąžinti valstybei. Toje byloje atsakovė išreiškė sutikimą su Generalinės prokuratūros skundu. Taigi valstybinės žemės sklypo priklausymas fiziniams asmenims yra laikino pobūdžio.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

7. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
8. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo kitos bylos vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybės, ieškovei siekiant užtikrinti ieškinio, pareikšto nagrinėjamoje byloje, reikalavimus.
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo išimtinumas, atsižvelgiant į tai, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 8 d.), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).
10. Apeliantė savo atskirąjį skundą, visų pirma, grindžia sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nebuvimu, įrodinėdama, kad ieškovės suformuluotas reikalavimas pripažinti jai nuomos teisę į ginčo žemės sklypą jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o tai lemia ir ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo negalimumą. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas turėjo atsisakyti priimti nagrinėti tokį ieškovės reikalavimą kaip pareikštą jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
11. Apeliacinis teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas reikalavimas negalėjo būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, taigi nėra nustatyta viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Tokia išvada darytina įvertinus civilinėje byloje dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žemės sklypo atlaisvinimo (būtent šios bylos vykdymo procesą prašoma stabdyti) nagrinėto ginčo dalyką ir joje nustatytas aplinkybes kaip turinčias nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.).
12. Byloje esančių, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu (CPK 179 str. 3 d.) apeliacinis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-05-08 sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 1998-12-07 įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB ,,Energo Development“) 2–6 punktus; pripažino negaliojančia  valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1998-12-07 sutartį Nr. 767, N 01/98-19898, kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB „Energo Development“) be aukciono išnuomotas (duomenys neskelbtini) kv. m valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), nuo jos sudarymo momento; įpareigojo UAB „Energo Development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti (duomenys neskelbtini) kv. m valstybinės žemės sklypą.
13. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės UAB ,,Energo Development“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-18 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012-05-08 sprendimą.
14. Kasacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą pagal atsakovės UAB ,,Energo Development“ kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-18 nutarties dalį dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
15. Bylą iš naujo išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-02 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012-05-08 sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo – įpareigojo atsakovę UAB „Energo Development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti (duomenys neskelbtini) kv. m valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Energo Development“ priteisė iš valstybės 50 754,33 Lt (14 699,47 Eur).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-02 nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-02 nutarties dalį, kuria iš valstybės buvo priteista kompensacija UAB ,,Energo Development“, ją padidinęs iki 75 879 Eur. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-02 nutarties dalį paliko nepakeistą.
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-473-370/2016 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-622-258/2012 pagal pareiškėjos UAB „Energo Development“ prašymą.
18. Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį, jo faktinį pagrindą bei siekiamą rezultatą,  apeliacinis teismas pripažįsta, kad ieškovė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir paskirtą įpareigojimą atlaisvinti ginčo žemės sklypą, nors, įstatymų leidėjo valia, draudžiama kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu sprendimu teismo jau nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Tokie ieškovės ketinimai akivaizdūs ir iš ieškinio 4 punkto, kuriame pati ieškovė nurodė jau prašiusi aptariamoje civilinėje byloje dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žemės sklypo atlaisvinimo pripažinti jai teisę naudotis ginčo žemės sklypu, taip pat iš ieškinio 5 puslapyje pateikiamų argumentų, kuriais netiesiogiai teigiama, kad ginčą išnagrinėję teismai parinko netinkamas ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo teisines pasekmes, priteisdami ieškovei piniginę kompensaciją, o ne leisdami ieškovei toliau naudotis ginčo žemės sklypu.
19. Vadinasi, ieškovė, pažeisdama pirmiau įvardintus CPK draudimus, iš naujo kelia ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo teisinių padarinių klausimą, kuris jau yra išspręstas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame naujame ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindo iš naujo spręsti ginčo žemės sklypo nuomos teisės pripažinimo ieškovei klausimą – šis prašymas grindžiamas vien tuo, kad bylą išnagrinėję teismai nenustatė ieškovės kaltės dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo.
20. Tačiau ir tokia aplinkybė, kaip ieškovės kaltės dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo nebuvimas, jau buvo įvertinta bylą nagrinėjusių teismų sprendžiant dėl ieškovei priteistinos kompensacijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, o ieškovei negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sutarties dalyku esančiu (duomenys neskelbtini) kv. m valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė pagrįstai įpareigota atlaisvinti sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia metu pastatų, dėl kurių ne aukciono būdu galėjo būti išnuomotas valstybinės žemės sklypas, šiame sklype nebuvo.
21. Be to, kaip jau pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-473-370/2016, kurioje apeliacine tvarka buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, ieškovė kasaciniu skundu prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti jos teises naudotis žemės sklypu, sudarant valstybinės žemės nuomos ar servituto sutartis, arba nustatant servitutą teismo sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau kasacinis teismas jų nevertino ne dėl to, kad jį ribotų kasacinio skundo ribos, tačiau dėl to, kad šie kasacinio skundo argumentai jau buvo išspręsti ankstesne kasacinio teismo, t. y. 2013-07-04 nutartimi ir todėl nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
22. Taigi darytina išvada, kad teismai savo procesiniuose dokumentuose jau yra aiškiai išdėstę poziciją dėl to, kad tokio prašomo ieškovės sutarties negaliojimo padarinių klausimo sprendimo būdo – teisės naudotis ginčo žemės sklypu išsaugojimo – taikyti nėra galima, konstatavę, kad šis klausimas spręstinas priteisiant ieškovei kompensaciją.
23. Šiuo aspektu visiškai nesvarbu, ar nurodytoje byloje reikalavimas nustatyti ieškovei teisę vienu ar kitu būdu naudotis ginčo žemės sklypu buvo suformuluotas laikantis procesinių reikalavimų, ar ne (ieškovė nurodė ieškinio 4 punkte, kad toks reikalavimas buvo pareikštas jos rašytiniuose paaiškinimuose), o esminę reikšmę turi pats faktas, kad toks klausimas nurodytoje byloje turėjo būti keliamas ir, kaip matyti iš aptartų teismų procesinių sprendimų, faktiškai ir buvo išspręstas.
24. Todėl aptartų aplinkybių pagrindu tampa aišku, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, įvertinus CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytą imperatyvą, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pažymėtina ir tokia aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-04-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4430-629/2016 taip pat atmetė ir ieškovės UAB „Energo Development“ prašymą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015-07-29 sprendimą Nr. 49SJN-1287-(14.49.105) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti ar išspręsti pareiškėjos prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) be aukciono (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau jo priėmimo faktas taip pat yra viena iš aplinkybių, papildomai leidžiančių vertinti nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį kaip preliminariais nepagrįstą.
25. Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, vien dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebuvo galimas.
26. Atsižvelgiant į atskirajame skunde apeliantės teikiamus argumentus, pasisakytina ir dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)buvimo, t. y. dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Nagrinėjamoje byloje net ir ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju (t. y. pripažinus ieškovės teisę nuomotis ginčo žemės sklypą) teismo sprendimas nereikalautų jokio papildomo vykdymo, nes teisinės pasekmės ginčo šalims atsirastų nuo jo įsiteisėjimo momento. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio šiuo aspektu, t. y. būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu, negalima įžvelgti.
27. Pažymėtina, kad tam tikro ryšio tarp skundžiama teismo nutartimi sustabdyto sprendimo kitoje byloje vykdymo ir pareikštų šioje byloje reikalavimų buvimas (ieškovė teisę išsinuomoti ginčo žemės sklypą grindžia poreikiu išsaugoti ant jo esančias stovėjimo aikšteles, nuo kurių pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą turėtų būti atlaisvintas ginčo žemės sklypas) nesuponuoja vertinimo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, pirmiau pripažinus, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Tokiu atveju negali būti konstatuojama ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
28. Nesant bent vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal įstatymą nėra galimas (CPK 144 str.1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas šį teisinį institutą taikė nepagrįstai. Nutartis panaikintina ir toks ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Pradėto civilinio proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso bylos proceso metu. Todėl, įstatymų leidėjo valia, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą ir nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Tokia apeliacinės instancijos teismo teisė  ir pareiga įtvirtinta CPK 337 straipsnio 2 dalyje.
30. Šioje byloje nustatytos ir nutartyje aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo išspręsti ieškinių tapatumo klausimą bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo galimybę, o tuo atveju, jei šis klausimas paaiškėja iškėlus civilinę bylą – tuos pačius klausimus išspręsti pagal CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir proceso teisėtumo klausimas perduotinas išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį, kuria sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0178/15/03250, panaikinti.

Proceso, pradėto pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą pripažinimo, teisėtumo klausimą perduoti išspręsti pirmosios instancijos teismui.

            Teisėja              Dalia Kačinskienė