Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-77-1183/2024

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00062-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.9; 21.9.10; 21.11.1 

 (S)

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U T A R I M A S

2024 m. balandžio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, 

sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei I. B.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. B.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, ir

n u s t a t ė :

I. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove, nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d., žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, tai yra kad įmonė yra nemoki, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau jokių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI interesus ir tokiu būdu pažeisdama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su pareiškimu 2024 m. kovo 4 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės I. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį, jai skiriant 2 200 Eur dydžio baudą.

VMI pareiškime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylą pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas: Mokesčio už aplinkos teršimą už 2022 metus, Gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) deklaracijas už 2019 m. liepos mėn., 2020 m. vasario - rugsėjo mėnesius, 2022 m. vasario - rugpjūčio mėn., Pelno mokesčio (toliau - PLN) deklaraciją už 2021 m. bei avansas, Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) deklaracijas už 2019 m. gegužės - gruodžio mėn., 2020 m. sausio - birželio mėn., 2021 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn., 2022 m. vasario - kovo, gegužės, liepos, spalio - gruodžio mėn. bei bauda VMI prie FM 2021-12-20 Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus. Įmonė 2022 m. birželio 17 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 40 260,80 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 17 d. buvo pateiktas VMI Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini). Žinodama, kad Įmonė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI nurodymus ir sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, I. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turėjo būti susipažinusi su valdomos Įmonės finansine būkle ir jau žinojo, kad Įmonė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2022-06-17 iki 2023-11-09 (VMI prie FM pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui) nepriemoka padidėjo) ir VMI interesų pažeidimui, Įmonės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Tai, kad Įmonė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: 1. Įmonės pateiktoje finansinėje atskaitomybėje už 2022 metus Įmonės įsipareigojimai viršija jo turto vertę; 2. Įmonėje nėra dirbančių darbuotojų; 3. Įmonė neatsiskaitė su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, paskutiniai mokėjimai/išieškojimai atlikti 2022-12-16; 4. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Įmonė neturi nekilnojamojo turto. 5. VĮ „Regitra“ duomenimis Įmonė neturi transporto priemonių; 6. Priverstinis išieškojimas vykdomas 11 vykdomųjų bylų. I. B. žinojo, kad buvo surašyti 2023-05-31, 2023-09-20, 2023-10-03 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, 2022-06-17, 2022-07-20, 2022-10-12, 2022-11- 14, 2022-12-15, 2023-01-18, 2023-03-13, 2023-07-18, 2023-08-16 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, būdama susipažinusi su Įmonės finansiniais dokumentais, I. B. galėjo suvokti, kokia yra reali Įmonės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog Įmonė yra nemoki, laikytina 2022-06-17, t. y. kai buvo priimtas VMI Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Atitinkamai I. B. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. I. B. nuo 2022-06-17 būdama Įmonės vadove, žinojo apie Įmonės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti Įmonės mokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Įmonės bankroto iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI interesus. Būtent I. B. tyčia pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadove suvokė, jog laiku neįvykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Įmonės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.

Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. B. neatvyko, pateikė paaiškinimą - prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Paaiškinime – prašyme nurodė, kad pareiškime nurodytų aplinkybių apie įsiskolinimą VMI neginčija. Tačiau nurodo, kad Įmonės veikla ir atsiskaitymai su kreditoriais, tame tarpe ir su VMI, didžiąja dalimi sutriko dėl to, kad VMI 2022-06-17 priėmė sprendimą pradėti priverstinį išieškojimą iš Įmonės banko sąskaitų ir turto, Įmonės banko sąskaitos buvo areštuotos ir Įmonės veikla paralyžiuota. Įmonė siekė tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dėl VMI iniciatyva taikyto arešto Įmonės sąskaitoms, negalėjo disponuoti gaunamomis lėšomis, vystyti veiklos, uždirbti pajamas iš apyvartos, ko pasėkoje atsiskaityti su kreditoriais tame tarpe ir su VMI. Pareiškėjos nurodytas vėlavimas inicijuoti Įmonės nemokumo procesą buvo sąlygotas ne vengimu vykdyti įstatyme nurodytą pareigą, o siekiu išsaugoti Įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Ji, kaip buvusi Įmonės vadovė ir administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo, pripažįsta, kad padarė administracinį pažeidimą, kadangi Bendrovei 2023 metais VMI iniciatyva visgi buvo iškelta bankroto byla, t. y. vadovaudama Bendrovei pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 6 str. numatytą pareigą inicijuoti Įmonės nemokumo procesą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pareiškime siūloma jai skirti baudą - 2 200 Eur, kas jai būtų finansiškai nepakeliama - yra 73 metų amžiaus, uždirba minimalų teisės aktų numatytą darbo užmokestį ir dėl amžiaus galimybės susirasti kitą ar papildomą darbą yra ribotos, todėl tokio dydžio baudos skyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Todėl prašo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad net ir minimali ANK 120 str. 1 d. numatyta bauda (1 400 Eur) jai būtų labai didelė finansinė našta, ir vadovaujantis ANK 34 str. 6 dalimi, skirti mažesnę baudą nei numatyta ANK 120 str. 1 d.

Teismas, įvertinęs VMI pareiškimo argumentus ir pateiktą medžiagą, pripažįsta, jog pareiškimas tenkintinas, I. B. kaltė įrodyta ir ji trauktina administracinėn atsakomybėn.

ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą <...>. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. pateikė paaiškinimą - prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamai I. B., kuriai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gavus prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį JANĮ, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose 3K-3-170-219/2020, Nr. 2AT-9-489/2021).

Taigi, įstatymas įmonės vadovui nustato imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo procesą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis, kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris, kaip jau minėta, pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamos I. B. teismui pateikto rašytinio paaiškinimo – prašymo, kuriame pastaroji iš esmės prisipažįsta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jos kaltė įrodoma ir kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (b. l. 1-5), mokesčių mokėtojų registro išrašu, iš kurio matyti, jog I. B. bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir laikytina tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (b. l. 6), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7 – 11), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (b. l. 12 – 23), VMI 22 m. birželio 17 d. sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 24 - 28) ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7-266/2006, 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas: Mokesčio už aplinkos teršimą už 2022 metus, Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 m. liepos mėn., 2020 m. vasario - rugsėjo mėnesius, 2022 m. vasario - rugpjūčio mėn., Pelno mokesčio deklaraciją už 2021 m. bei avansas, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2019 m. gegužės - gruodžio mėn., 2020 m. sausio - birželio mėn., 2021 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn., 2022 m. vasario - kovo, gegužės, liepos, spalio - gruodžio mėn. bei bauda VMI 2021-12-20 Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus. VMI, siekdama išieškoti įmonės mokestinę nepriemoką, taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. Įmonė ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d., t. y. iki VMI pareiškimo dėl bankroto bylos išsiuntimo teismui) ir VMI interesų pažeidimui, įmonės vadovė žinodama, kad įmonė nesumoka mokesčių ir gaudama VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, turėjo būti susipažinusi su valdomos įmonės finansine būkle ir žinoti, kad įmonė yra nemoki, todėl turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. B., žinodama apie įmonės nemokumą, tinkamai neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokaus juridinio asmens bankroto inicijavimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta ne pagal vadovės I. B., o pagal kreditorės VMI pareiškimą, kas įrodo juridinį faktą, kad įstaigos vadovė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas, kadangi tokie veiksmai (neveikimas) gali sukelti žalą pačiai įmonei ir jos kreditoriams.

Savo paaiškinime – prašyme UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buvusi vadovė I. B. nurodė, kad įmonė siekė tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dėl VMI iniciatyva taikyto arešto įmonės sąskaitoms, negalėjo disponuoti gaunamomis lėšomis, vystyti veiklos, uždirbti pajamas iš apyvartos, ko pasėkoje atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su VMI, vis dėlto tokias nurodomas aplinkybes teismas vertina tik kaip I. B. gynybinę poziciją, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog net ir taikant priverstinį išieškojimą iš įmonės banko sąskaitų ir turto, mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. B. suprato ir žinojo, kad įmonė negali įvykdyti turimų turtinių įsipareigojimų ir atsiskaityti su kreditore VMI, t. y. kad įmonė yra nemoki, kas šiuo atveju ir neatleidžia buvusios vadovės nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismas pripažįsta, jog yra įrodyta, kad I. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir žinodama apie tikrąją įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti įmonės nemokumo procesą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ir taip pažeidė įmonės kreditoriaus – VMI interesus.

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (I. B. 73 metai) (ANK 65 str. 1 d. 9 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. teismui nepateikė jokių duomenų apie sunkią savo finansinę padėtį ir/ar turimus įsipareigojimus, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. B. už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant administracinę nuobaudą – straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą – 1400 Eur. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę administracinę nuobaudą – baudą, nei tai numato įstatymų leidėjas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

I. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas                                                   Donatas Dauginis