Civilinė byla Nr. e2-513-1028/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06321-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.9.2.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei E. P.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui G. R.,

dalyvaujant atsakovui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės UAB „Pabalių turgus“ ieškinį atsakovui E. V. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo,

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 656,96 Eur, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017-06-28 sudaryta darbo sutartis Nr. 104-P (toliau - Darbo sutartis; Priedas Nr. 1). Darbo sutarties pagrindu darbovietėje Atsakovas dirbo teritorijos priežiūros darbuotoju, nepilną darbo savaitę. Darbo sutartis tarp šalių pasibaigė 2020-01-10, LR VDI prie SADM Šiaulių darbo ginčų komisijos 2019-12-10 sprendimu Nr. DGKS-7669. Po to kai su Atsakovu buvo atsiskaityta pagal Sprendimą, Ieškovas atliko atsiskaitymo su Atsakovu patikrinimą, kadangi 2019 m. birželio-liepos mėnesį, t. y. tol, kol darbovietėje Atsakovas dar dirbo, keitėsi Ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad Atsakovui per klaidą sumokėta vienu atlyginimu daugiau nei priklauso, t. y. Atsakovui be pagrindo 2019-08-06 sumokėta 506,96 Eur. Be to, Atsakovui per klaidą už 2019 metų spalio mėn. sumokėta 150 Eur daugiau nei priklausė mokėti. Nuo 2019-07-17 iki 2019-08-14 (įskaitant) Atsakovas buvo kasmetinėse apmokamose atostogose, todėl už Atsakovo darbą 2019 m. liepos mėnesį ir kasmetines atostogos (laikotarpiu nuo 2019-07-17 iki 2019-08-14, įskaitant) Atsakovui sumokėta 2019-07-17, pervedant jam 506,96 Eur, taip pat sumokant 150 Eur avansą. Būtent šiuo metu, 2019 metų liepos mėnesį, kai keitėsi Ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, Atsakovui be jokio pagrindo 2019-07-17 dar kartą padarytas pavedimas dėl 506,96 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. liepos mėnesį. Atsakovui už darbą 2019 m. spalio mėnesį ir už kompensaciją dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų (kadangi Darbo sutartis su Atsakovu nutraukta 2019 m. spalio mėn.) išmokėta 717,97 Eur, kas matyti ir iš Ieškovo atlikto mokėjimo nurodymo, taip pat darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščių, tačiau Atsakovui 2019 metų spalio mėnesį jau buvo sumokėta dalis darbo užmokesčio, t. y. 150 Eur avansu, kuris pervestas Atsakovui 2019-10-16. Ieškovas, 2019-07-17 padarydamas Atsakovui 506,96 Eur pavedimą dėl darbo užmokesčio už 2019 m. liepos mėnesį, nors tiek už 2019 m. liepos mėnesį, tiek už visus šių metų (ir ankstesnių metų) mėnesius su Atsakovui buvo pilnai atsiskaityta (įskaitant kasmetines atostogas 2019-07 - 2019-08), apsiskaičiavo, kad Atsakovui nėra sumokėta atlyginimo už 2019 m. liepos mėnesį, t. y. apsiriko, kadangi įsivėlė sąskaitybos klaida. Ieškovas taip pat apsiriko 2019-10-29 sumokėdamas Atsakovui 717,97 Eur, kadangi dalį šios sumos (150 Eur) Ieškovas Atsakovui jau buvo sumokėjęs 2019-10-16. Ieškovo nuomone, klaidos įsivėlė dėl vykusių pasikeitimų buhalterinėje apskaitoje (keitėsi ją tvarkanti įmonė). Atsakovui 656,96 Eur sumokėti be jokio teisinio pagrindo, todėl šią pinigų sumą prašoma išreikalauti iš Atsakovo. CK 6.237 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Atsakovas praturtėjo Ieškovo sąskaita. Kaip matyti iš pridedamų rašytinių įrodymų, darbo užmokestis už 2019 metų liepos mėnesį Atsakovui sumokėtas du kartus, o už 2019 metų spalio mėnesį - iš dalies du kartus, todėl akivaizdu, kad jų Atsakovas neturėjo pagrindo gauti. Ieškovas iš Atsakovo gali reikalauti grąžinti nepagrįstai gautą 656,96 Eur darbo užmokestį tik tuo atveju, jeigu sumokant ją Atsakovui, buvo padaryta sąskaitybos klaida. Žodis „sąskaityba" lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita; „sąskaitininkas" - sąskaitybos specialistas, buhalterijos darbuotojas; „sąskaita" - atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos dokumentas; dokumentas, kur suskaičiuoti mokėtini pinigai; finansinių-ūkinių operacijų, įrašomų į specialias knygas, visuma, sudaroma pagal apyvartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019). Sąskaityba gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007 konstatuota, kad du kartus išmokėtas darbo užmokestis už tą pati darbą yra kvalifikuotinas kaip išmokėtas įsivėlus sąskaitybos klaidai ir gali būti išreikalaujamas CK 6.237 straipsnio pagrindu. Iš Atsakovo 656,96 Eur kaip antrą kartą už 2019 m. liepos ir spalio mėnesį sumokėtas darbo užmokestis gali būti išreikalautas, kadangi jis sumokėtas įsivėlus sąskaitybos klaidai. Kaip jau minėta, tokia klaida yra nulemta keičiantis Ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims ir jiems besikeičiant informacija įveliant klaidą, kad Atsakovui darbo užmokestis už 2019 m. liepos ir spalio mėnesį nebuvo sumokėtas. Trumpai tariant, Atsakovui per klaidą du kartus sumokėtas darbo užmokestis už tą patį mėnesį, kas vertintina kaip sąskaitybos klaida.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad DK 150 str. 3 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį iškaltos pagrindą. Ieškovas apie galimai pažeistas teises, t.y. apie nurodytas atsakovui permokėtas su darbo santykiais sumas žinojo ar turėjo sužinoti kiekvieną mėnesį, kada pagal darbo sutarties nuostatas atsakovui buvo išmokamas darbo užmokestis už praėjusį mėnesį. Ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė keitėsi 2019 m. birželio- 2019 m. liepos mėnesį, t.y. tuomet kai atsakovas dar dirbo pas ieškovą, taigi buvo visos galimybės permokėtai sumai t.y. 656,96 Eur išskaityti iš atsakovo darbo užmokesčio.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo padaryta techninė klaida. Dėl lėšų išieškojimo laiku nesikreipė dėl karantino, 30 ieškinio priedų, juos užtruko surinkti.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybės ieškovo kaip ir teisingai išdėstytos, liepos mėnesio suma gal ir techninė klaida, o 150 Eur avansas yra direktoriaus neapsižiūrėjimas. Pinigus gavo. Jau metai laiko praėjo. Jis du metus neatostogavo, galvojo, kad pervedė už atostogas. Buvo ir kitų sumų jam neišmokėtų. Dirbo ir už trečią asmenį, ieškovė neišmokėjo priedų.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė darbo sutartį (b. l. 6-7), Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimus (b. l. 8-13, 63-66), buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (b. l. 14), pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir jo mokėjimo įrodymus (b. l. 15-59), antstolės nurodymą (b. l. 60-62). Atsakovas pateikė Darbo ginčų komisijos sprendimą (b. l. 73-75).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovui du kartus išmokėjo darbo užmokestį, atsakovas teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Byloje kyla ginčas dėl to, ar ieškovė turi teisę pervestas sumas susigrąžinti.

Šalys 2017-06-28 sudarė darbo sutartį Nr. 104-P (b. l. 6-7), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti teritorijos priežiūros darbuotoju. Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (LR Darbo kodekso (toliau – DK) 32 str. 1 d.). Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 str. 1 d.). Taigi, darbo užmokestis mokamas tik už darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį darbą ir mokamas tokio dydžio, dėl kokio darbo sutarties šalys susitaria darbo sutartimi.

Iš DGK 2019-12-10 sprendimo (b. l. 8-13) matyti, kad atsakovas pas ieškovę dirbo iki 2019-10-17. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad atsakovui reguliariai buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 15-59). Iš 2020-02-27 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 15) matyti, kad už 2019 m. liepos mėnesį atsakovui turėjo būti išmokėta 656,96 Eur. Pažymoje nurodyta, už kokį darbo laiką apskaičiuota mokėtina suma ir kad ši suma buvo sumokėta 2019-07-17. Pažymoje papildomai nurodyta, kad atsakovui 2019-08-06 buvo išmokėta 506,96 Eur suma, šios sumos eilutėje nėra nurodyta jokio jos apskaičiavimo ir mokėjimo pagrindo. Iš ieškovės pateikto 2019-07-17 banko pavedimo (b. l. 49) matyti, kad ieškovė atsakovui išmokėjo 506,96 Eur sumą kaip atlyginimą už 2019 m. liepos mėnesį ir atostogų kompensaciją. Iš mokomojo žiniaraščio (b. l. 50-51) matyti, kad ieškovė atsakovui 2019 m. liepos mėnesį papildomai išmokėjo 150,00 Eur. Abi nurodytos sumos kartu sudaro 656,96 Eur, t. y. tiek, kiek yra nurodyta 2020-02-27 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas apie atsakovui apskaičiuotą ir turėjusį būti išmokėtą darbo užmokestį ir atostogų kompensaciją. Ieškovė taip pat pateikė 2019-08-06 banko pavedimą (b. l. 52), iš kurio matyti, kad ieškovė atsakovui dar kartą išmokėjo 506,96 Eur sumą kaip atlyginimą už 2019 m. liepos mėnesį. Kadangi pastaroji suma atsakovui nepriklausė, akivaizdu, kad 2019-08-06 banko pavedimas atliktas per klaidą.

Iš 2020-02-27 pažymos taip pat matyti, kad už 2019 m. spalio mėnesį atsakovui turėjo būti išmokėta 717,97 Eur. Pažymoje nurodyta, už kokį darbo laiką apskaičiuota mokėtina suma ir kad ši suma buvo sumokėta 2019-10-29. Iš ieškovės pateikto 2019-10-29 banko pavedimo (b. l. 57) matyti, kad ieškovė atsakovui išmokėjo 717,97 Eur sumą pagal algalapį. Iš ieškovės pateikto 2019-10-16 banko pavedimo (b. l. 59) matyti, kad ieškovė atsakovui taip pat išmokėjo 150,00 Eur sumą kaip avansą už spalio mėnesį. Kadangi visa už spalio mėnesį priklausanti sumokėti suma atitinka 2019-10-29 pavedimo sumą, matyti, kad ieškovė, mokėdama šią sumą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovui jau buvo išmokėtas 150,00 Eur avansas. Kadangi didesnė nei 717,97 Eur suma atsakovui už spalio mėnesį nepriklausė, o 150,00 Eur avanso suma nebuvo išskaičiuota atliekant 2019-10-29 banko pavedimą, akivaizdu, kad ieškovė per klaidą pervedė atsakovui 150,00 Eur daugiau, nei turėjo būti pervesta.

Ieškovė pateikė 2019-07-04 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (b. l. 14), iš kurios matyti, kad naujas buhalterijos paslaugų teikėjas savo paslaugas ėmė teikti nuo 2019-08-01. Ieškovė 506,96 Eur sumos dvigubą išmokėjimą per klaidą motyvuoja būtent buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės pasikeitimu. Kadangi 506,96 Eur pavedimai atlikti 2019-07-17 ir 2019-08-06, labai tikėtina, kad ši suma per klaidą du kartus buvo išmokėta būtent dėl ieškovės nurodytos priežasties. 150,00 Eur sumos permokėjimą per klaidą ieškovė motyvuoja ta pačia priežastimi. Nauja įmonė buhalterijos paslaugas buvo pradėjusi teikti neseniai, iš avanso atsakovui mokėjimo grynaisiais pinigais buvo pereita prie bankinių pavedimų, nuo 2019-10-10 prasidėjo atsakovo atleidimo procedūros (b. l. 8, 11), avansas išmokėtas 2019-10-16, o atsakovas atleistas 2019-10-17. Šios priežastys galėjo lemti klaidą išmokant per didelę sumą atsakovui galutinai su juo atsiskaitant po atleidimo.

Atsakovo vertinimu ieškovė neturi teisės reikalauti permokėtų sumų grąžinimo vadovaujantis LR Darbo kodekso (toliau – DK) 150 str. 3 d. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais (DK 150 str. 1 d.). Išskaitos gali būti daromos grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų (DK 150 str. 2 d. 2 p.). Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (DK 150 str. 3 d.). Iš nurodytų teisės normų matyti, kad darbdavys turi teisę atlikti išskaitas tuo atveju, jei darbuotojui buvo permokėtas darbo užmokestis ir su juo susijusios lėšos. Darbdavys tokią teisę turi per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Nurodyta teisės norma nėra ieškinio senaties terminas. Tai yra galimybė darbdaviui atlikti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio ne ginčo tvarka, t. y. savo kaip darbdavio iniciatyva ir savo nurodymu, nepriklausomai nuo darbuotojo valios, nesikreipiant į teismą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-08-13 nutarties civ. byloje Nr. 2-1169-790/2019 15 punktą). Tačiau DK 150 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė nereiškia, jog darbdaviui tokia galimybe nepasinaudojus per nustatytą terminą jis nebetenka teisės teismo keliu reikalauti permokėtų sumų grąžinimo pasibaigus nurodytam terminui, nutrūkus darbo santykiams, nes galimos ir tokios situacijos, kai darbdavys apie išskaitos pagrindą sužinotų jau nutrūkus darbo santykiams, taip pat galimas ir geranoriškas susitarimas su darbuotoju dėl permokų grąžinimo, kuris darbuotojo gali būti nevykdomas. Nagrinėjamu atveju išskaityti 2019 m. spalio mėnesį permokėtą 150,00 Eur sumą būtent ir nebebūtų buvę įmanoma dėl nutrūkusių darbo santykių. Iš DGK 2019-12-10 sprendimo (b. l. 8-13) matyti, kad atsakovas prašė pripažinti jo atleidimą neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Iš ieškovės pozicijos darbo ginčų komisijos byloje matyti, kad ji įrodinėjo tik atleidimo pagrįstumą, nenurodė jokių argumentų apie permokėtą darbo užmokestį, kuriuo turėtų būti mažinamos atsakovui priteistinos sumos. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovei tuo metu dar nebuvo žinoma aplinkybė dėl per klaidą permokėtų sumų. Iš DGK 2020-10-20 sprendimo matyti, kad ieškovei apie permoką galimai žinoma tapo tik 2020 m. gegužės mėn. (b. l. 73). Kadangi, kaip minėta, 506,96 Eur pavedimai atlikti 2019-07-17 ir 2019-08-06, kai keitėsi buhalterinės apskaitos įmonės, o ieškovė savo darbuotojo buhalterinei apskaitai neturėjo, tikėtina, kad ieškovė apie permokėtas sumas sužinojo jau darbo santykiams nutrūkus. Priešingu atveju ieškovė nebūtų du kartus suklydusi, taip pat nebūtų 2019-10-29 išmokėjusi visos 717,97 Eur sumos atsakovui po jo atleidimo.

Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (DK 15 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 str. 2 d.). Ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė, nepasinaudojusi DK 150 str. 3 d. įtvirtinta teise išskaičiuoti iš atsakovo permokėtas sumas ne ginčo tvarka, turi teisę kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka.

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 str. 2 d.). Negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (CK 6.237 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo visų pirma turi turtą įgyti be teisinio pagrindo. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015).<...> Žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita; „sąskaitininkas“ – sąskaitybos specialistas, buhalterijos darbuotojas; „sąskaita“ – atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos dokumentas; dokumentas, kur suskaičiuoti mokėtini pinigai; finansinių–ūkinių operacijų, įrašomų į specialias knygas, visuma, sudaroma pagal apyvartą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Kasacinis teismas 2002 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002, kurioje pateiktais išaiškinimais dėl skaičiavimo, sąskaitybos klaidos sąvokų rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2001). Sąskaityba pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.<...> Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartį byloje Nr. e3K-3-354-701/2019). Antrą kartą be pagrindo pervestas darbo užmokestis teismų praktikoje gali būti laikomas sąskaitybos klaida (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2010-05-14 sprendimą byloje Nr. 2A-441-520/2010).

Nagrinėjamu atveju nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsirastų prievolė ieškovei du kartus sumokėti atsakovui darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas už tą patį darbo santykių laikotarpį. Ieškovės veiksmai, kuriais atsakovas gavo lėšas, yra teisėti, kadangi jos per klaidą antrą kartą buvo vedamos kaip darbo užmokestis. Šių lėšų negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją), kadangi nėra tokios faktinės situacijos, kai jie galėtų būti taikomi. Ieškovė savo veiksmus atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika, kadangi jos interesas buvo periodiškai mokėti atsakovui darbo užmokestį, tačiau įvyko sąskaitybos klaida. Atsakovas nagrinėjamu atveju dalį darbo užmokesčio pakartotinai gavo be teisinio pagrindo, dėl neatsargumo, kadangi apie be pagrindo gautas lėšas ieškovei nepranešė, šių lėšų atsakovas negalėjo ir neturėjo gauti, nes jos viršijo šalių darbo sutartimi sutartą ir per atitinkamus laikotarpius uždirbtą darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju taip pat konstatuotina, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida, o sąskaityba gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu. Be to, ir pagal LR Darbo kodekso 150 str. 2 d. 2 p. išskaitos gali būti daromos grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų. Taigi, skaičiavimo klaida yra viena iš sąskaitybos klaidų. Nagrinėjamu atveju ieškovės 2019-10-29 banko pavedimu atsakovui išmokėta 717,97 Eur suma galutinai su juo atsiskaitant po atleidimo buvo apskaičiuota neteisingai, neatėmus iš jos jau 2019-10-16 išmokėto 150,00 Eur avanso, todėl tai yra akivaizdi skaičiavimo klaida. Dvigubas 506,96 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas 2019-07-17 ir 2019-08-06 yra klaida, kilusi dėl netinkamos darbo užmokesčio apskaitos keičiantis buhalterines paslaugas teikusiems asmenims ir per klaidą antrą kartą įvykdyto ieškovės pavedimo išmokėti atsakovui darbo užmokestį už tą patį mėnesį. Be to, abejais atvejais nurodyti veiksmai negali būti laikomi teisės taikymo klaida. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 656,96 Eur permokėtą darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų sumą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 363,00 Eur išlaidų advokatui. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 378,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pašto išlaidos neviršija nustatyto dydžio, todėl nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Pabalių turgus“, į. k. 145827646, iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 656,96 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 96 ct) ir 378,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis