Administracinė byla Nr. eA-1056-442/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03336-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareis?ke?jo uždarosios akcinės bendrovės ,,Delfi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Delfi” skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. G., D. S. dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delfi“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. SPR-129 „Dėl publikacijoje „TV žvaigždė G. nori būti kovos su korupcija ambasadore: glėbyje – teistas už kyšio davimą“ (www.delfi.lt, 2018 m. kovo 20 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, kuriuo yra įspėtas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo paskelbiant publikaciją „TV žvaigždė G. nori būti kovos su korupcija ambasadore: glėbyje – teistas už kyšio davimą“, reikalaujant ją pašalinti. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos išvada, kad G. G. nėra viešasis asmuo, kadangi G. G. yra žinoma televizijos laidų vedėja ir todėl atitinkamai akivaizdu, kad ji nėra privatus asmuo, nežinomas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, žiniasklaidos dėmesys galimas tiek jos įprastinei veiklai, tiek neabejotinai su viešojo intereso tenkinimu susijusiai veiklai, kuri ir buvo analizuojama vertintoje publikacijoje. Nepriklausomai nuo to, ar konkretus asmuo pripažintas viešuoju asmeniu, draudžiama riboti visuomenės prieigą prie informacijos viešojo intereso klausimu, susijusiu su viešojo finansavimo panaudojimo klausimais. Skundžiamame Sprendime suabsoliutinta ne viešuoju asmeniu pripažintos G. G. privataus gyvenimo apsauga, todėl nepagrįstai įrodomąją galią turinti neslapta nuotrauka sutapatinta su smalsumo tenkinimu, nesant viešojo intereso. Ginčo nuotrauka susijusi su publikacijos tema, ji pateikta kaip įrodymas aplinkybių, dėl kurių G. G. sąžiningas dalyvavimas antikorupciniame Sveikatos apsaugos ministerijos konkurse neįmanomas. Tik vienos tokios nuotraukos paskelbimas yra proporcingas siekiamam pagrįstam ir teisėtam viešojo intereso apsaugos tikslui pasiekti. Kadangi G. G. lengvabūdiškai ir neatsakingai nusprendė sudalyvauti viešame konkurse, žurnalistų įsikišimas tapo būdingas demokratinėje visuomenėje ir G. G. privalo susitaikyti su tokiais savo pasirinkto elgesio padariniais. Pagrįstas visuomenės interesas apima informaciją ne tik apie viešojo konkurso rezultatus, bet ir apie jo eigą. Pareiškėjas pažymėjo, kad G. G. niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl jos socialiniame tinkle paviešintos nuotraukos publikavimo. Tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą, neįvertino, kad ginčo nuotrauka pakartotinai paskelbta esant teisėtam ir pagrįstam visuomenės interesui tokią informaciją žinoti. Vien viešojo asmens statusas ar jo neturėjimas nėra pakankamas kategorizuojant asmenis pagal žinomumą ir jo teisinę reikšmę. Tarnyba klaidingai apribojo savo analizę klausimu, ar G. G. yra viešasis asmuo. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas skunde nurodytos teismų praktikos pagrindu.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno pakankamo pagrindo, kuris leistų pripažinti G. G. viešu asmeniu. Paaiškino, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, analizuojant skelbiamos informacijos pobūdį, tikslą bei kontekstą. Taip pat kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama, ar asmuo pripažintinas turinčiu viešojo asmens statusą. Atsakovo nuomone, Sprendime teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad G. G. nėra viešasis asmuo. Be to, nėra kvestionuojama išvada, kad G. G. yra žinoma, tačiau atsakovas pažymėjo, kad ji yra žinoma tik daliai visuomenės, todėl tai lemia G. G. privataus gyvenimo apsaugos ribas. Tarnyba nekvestionuoja ginčo publikacijos temos visuomeninio intereso, tačiau atkreipia dėmesį, kad G. G. nėra įtariama / kaltinama / nuteista dėl nusikalstamų veikų. Tarnybos pozicija, išdėstyta Sprendime, laikytina išsamiai ištirta ir proporcinga teisės į saviraiškos laisvę ir žmogaus teisės į privatų gyvenimą apsaugos kontekste. Viešosios informacijos skleidėjai turi galėti įrodyti sutikimo disponuoti privačia informacija faktą, be to, privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai gauti socialiniuose tinkluose ar kituose šaltiniuose. Aplinkybė, kad asmuo pats viešai skelbia tam tikrą informaciją socialiniuose tinkluose nereiškia, kad jis duoda leidimą bet kam ir bet kur tokią informaciją platinti. Publikacijos tema galėjo būti plėtojama be perteklinės fotonuotraukos, kuri be G. G. sutikimo paimta iš jos asmeninės paskyros socialiniame tinkle. Todėl akivaizdu, kad primygtinio socialinio poreikio visuomenei gauti šią informaciją nebuvo. Būtent visuma aplinkybių, t. y. pareiškėjo elgesys, informacijos pobūdis, sklaidos neproporcingumas ir kitos Sprendime nustatytos reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šiuo atveju pusiausvyra tarp saviraiškos laisvės ir G. G. teisės į privataus gyvenimo apsaugą buvo pažeista, todėl pagrįstai konstatuotas Įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimas. Sprendimas priimtas nepažeidžiant įstatyminio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ginčo publikacijoje pateikta informacija yra viešo intereso objektas, nes joje pateikti bendri duomenys apie vyksiantį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamą viešąjį konkursą, kurį laimėję visuomenėje žinomi asmenys galėtų prisidėti prie visuomenės, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, verslo atstovų ir kitų tikslinių grupių antikorupcinio švietimo informavimo. Šis viešasis konkursas yra susijęs su valstybės projektu, kuriam finansavimą skiria Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės. Šiuo atveju žiniasklaidos funkcija yra teisingai ir korektiškai pranešti apie aptarto viešojo konkurso eigą, paviešinti informaciją, kuri pateisina visuomenės interesą. Viešai skelbiant ginčo publikaciją buvo siekiama ne paniekinti ir pažeminti G. G., o priešingai, sąžiningai informuoti visuomenę apie viešąjį konkursą ir jo dalyvius. Publikacijoje pateikti duomenys nėra iškraipyti, užgaulūs, skleidžiantys dezinformaciją. G. G. davė leidimą viešinti savo nuotraukas, dėl jų jokių pretenzijų nebuvo. Todėl ir buvo pakartotinai viena iš jos pateiktų nuotraukų pasidalinta. G. G. teisė į atvaizdą nebuvo pažeista, nes ji jau buvo davusi sutikimą publikuoti nuorodas į socialiniuose tinkluose esančias dvi nuotraukas. G. G. pašalinus nuotrauką iš socialinio tinklo, ji taip pat būtų pašalinta ir iš ginčo publikacijos.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Delfi“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įspėti pareiškėją dėl Įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimus ir paskelbtą publikaciją „TV žvaigždė G. nori būti kovos su korupcija ambasadore: glėbyje – teistas už kyšio davimą“ (toliau – ir publikacija) pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teismas nustatė, kad Sprendime konstatuota, jog G. G. vardo, pavardės naudojimas ryšyje su kitais asmenimis paskelbtoje publikacijoje nepažeidė G. G. teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir kad pirmoji publikacijoje paskelbta nuotrauka yra vaizdinė priemonė, iliustruojanti publikacijoje aprašomą įvykį ir nėra asmeninio pobūdžio (G. G. pavaizduota viešame kontekste). Tačiau skundžiamame Sprendime nurodyta, kad G. G. asmeninėje nuotraukoje (toliau – ir ginčo nuotrauka) iš jos ir D. J. privataus gyvenimo (jų atostogų, Šv. Valentino dienos šventimo) pavaizduota informacija laikytina informacija apie žmogaus privatų gyvenimą (privataus pobūdžio). G. G. pareiškėjui nebuvo davusi leidimo (sutikimo) publikacijoje disponuoti ginčo nuotrauka, skelbiama jos socialinių tinklų paskyroje. Aplinkybė, kad G. G. ginčo nuotrauką viešai skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook, nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už jų savavališką panaudojimą. Privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai surasti socialiniuose tinkluose ar kituose šaltiniuose. Asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti atitinkamą informaciją, nuotraukas, kitus duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis). G. G. ginčo nuotraukos su jos atvaizdu panaudojimas nepatenka į Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies išimčių sąrašą, kai be asmens sutikimo galimas jo atvaizdo skelbimas ar panaudojimas, kadangi privataus pobūdžio nuotrauka nepadėjo atskleisti įstatymo pažeidimų ar nusikalstamų veikų, ginčo nuotrauka nėra pateikiama viešai nagrinėjant bylą, G. G. neturi viešojo asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nebuvo teisėto visuomenės intereso skleisti ginčo nuotrauką su G. G. atvaizdu, publikacijos tema galėjo būti plėtojama be šios perteklinės vaizdinės informacijos, paimtos iš G. G. paskyros socialiniame tinkle, todėl pareiškėjas pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo aišku, kad Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų pažeidimai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas paviešino ginčo nuotrauką be G. G. sutikimo.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 10 straipsnio 1 ir 2 dalis, Įstatymo 2 straipsnio 45, 46 dalis ir 14 straipsnį, priėjo prie išvados, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą ir platinti privataus pobūdžio informaciją tik turint asmens, kurio privati informacija yra skelbiama, sutikimą.
11. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad ginčo nuotrauka yra privataus pobūdžio informacija, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikoma Įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta privataus gyvenimo apsauga. Iš to seka, kad pareiškėjas, paviešinęs tokią informaciją, turėjo gauti G. G. sutikimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo procesinių dokumentų turinį ir teismo posėdyje jo atstovo advokato pateiktus žodinius paaiškinimus, priėjo išvadą, kad pareiškėjas neginčija, jog neturėjo G. G. sutikimo viešinti ginčo nuotrauką skelbiant publikaciją. Visgi, pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamo Sprendimo išvadomis, savo poziciją, kad šiuo atveju pareiškėjas sutikimo dėl ginčo nuotraukos viešinimo neturėjo gauti, iš esmės grindė šiais pagrindiniais argumentais, kad: G. G. yra viešas asmuo, ji nėra privatus individas, nežinomas visuomenei, todėl žiniasklaidos dėmesys galimas tiek jos įprastinei veiklai, tiek ypač ginčo publikacijos analizuojamai specifinei, neabejotinai su viešojo intereso tenkinimu susijusiai veiklai bei G. G. ginčo nuotrauką jau buvo paviešinusi savo socialinių tinklų paskyrose. Šie pareiškėjo argumentai teismo įvertinti kritiškai. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nustatyta, jog viešas asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad, jo teigimu, G. G. žinoma visuomenei, teismo vertinimu, neįrodo aplinkybės, jog jos nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Todėl teisėjų kolegija neturėjo pagrindo nesutikti su Tarnybos išvada, kad G. G. Įstatymo prasme nėra laikoma viešu asmeniu. Atitinkamai jos atžvilgiu nėra taikytina Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti viešinti jos privačią informaciją neturint jos sutikimo. Teisėjų kolegija vertino, jog aplinkybė, kad G. G. ginčo nuotrauką yra paviešinusi savo paskyroje socialiniame tinkle, neturi įtakos jos privataus pobūdžio informacijos apsaugos apimčiai. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad aplinkybė, jog G. G. ginčo nuotrauką viešai skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle, nepanaikina viešosios informacijos rengėjos (skleidėjos) – šiuo atveju pareiškėjo – pareigos privačią informaciją skelbti tik G. Gu. konkrečiu atveju davus sutikimą. Nagrinėjamu atveju, G. G. nedavė sutikimo publikacijoje viešinti ginčo nuotrauką. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo teiginys, kad kitoje publikacijoje buvo paviešinta ginčo nuotrauka ir dėl jos G. G. neturėjo jokių pretenzijų, nes buvo davusi sutikimą dėl jos paviešinimo neįrodo, kad G. G. sutiko leisti viešinti ginčo nuotrauką publikacijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamas pareiškėjo teiginys niekaip neįrodo, kad pareiškėjas įgijo teisę savavališkai naudoti jau vieną kartą paviešintą ginčo nuotrauką, neturint G. G. aiškaus sutikimo konkrečiu nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuomenė neturi jokio intereso žinoti G. G. privačios informacijos, kurios viešinti ji nedavė sutikimo.
12. Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnyba skundžiamame Sprendime nustatytas faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas be G. G. sutikimo ir nesant teisėto visuomenės intereso publikacijoje paviešino G. G. privataus pobūdžio informaciją (ginčo nuotrauką) ir šiais veiksmais pažeidė G. G. teisę į privataus gyvenimo apsaugą.
III.
13. Pareiškėjas UAB ,,Delfi“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (SK-58) SPR-129 „Dėl publikacijoje „TV žvaigždė G. nori būti kovos su korupcija ambasadore: glėbyje – teistas už kyšio davimą“ (www.delfi.lt, 2018 m. kovo 20 d.) paskelbtos informacijos“.
14. Pareiškėjas teigia, kad konstatavęs viešąjį interesą visuomenei sužinoti informaciją apie G. G. dalyvavimą valstybės projekte „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“ ir apie jos artimus ryšius su asmeniu, nuteistu už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau visgi įžvelgęs tariamą teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą – Žurnalistų etikos inspektorius neužtikrino viešojo intereso (žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo) tinkamo įgyvendinimo.
15. Ginčo nuotrauka buvo skirta informuoti visuomenę ir pagrįsti esminę informaciją apie antikorupciniame projekte dalyvaujančios G. G. ir už korupcinio pobūdžio nusikaltimus nuteisto D. J. artimus ryšius. Ginčo nuotrauka nėra žeminanti ar intymi, neatskleidė kokių nors slaptų faktų (asmeninių paslapčių), pati G. G. iki šiol ją skelbia daugiau nei 136 tūkst. savo draugų ir sekėjų, ši nuotrauka skelbiama naujienų portaluose. Todėl prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui.
16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad neginčijamai esant viešajam interesui, G. G.ir / ar nuteistojo D. J. sutikimo nuotraukos publikavimui nereikėjo.
17. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovas teigia, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi galėti įrodyti sutikimo disponuoti (skleisti) privačią informaciją faktą, o privataus pobūdžio informacija nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai surasti socialiniuose tinkluose ar kituose šaltiniuose. Aplinkybė, kad žmogus pats viešai paskelbia tam tikrą informaciją socialiniuose tinkluose nereiškia, kad jis duoda leidimą bet kam ir bet kur tokią informaciją platinti.
19. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. turi viešojo asmens statusą. Pažymi, kad 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjas pripažino, kad G. G. nėra laikytina viešuoju asmeniu, todėl šioje byloje tai neturi būti ginčo objektas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. SPR-129.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad argumentus dėl skundo panaikinimo buvo nurodęs atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas į jo argumentus neatsižvelgė. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, G. G. statusas ginčo publikacijoje turėtų būti pripažįstamas kaip viešo asmens, o informacijos skelbimas atitiko teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti straipsnyje paskelbtą informaciją, įskaitant iliustracijas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SPR-129 „Dėl publikacijoje „TV žvaigždė G. nori būti kovos su korupcija ambasadore: glėbyje – teistas už kyšio davimą“ (www.delfi.lt, 2018 m. kovo 20 d.) paskelbtos informacijos“, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Ginčijamu atsakovo Sprendimu nuspręsta įspėti pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, padaryto paskelbiant minėtą publikaciją, ir reikalauti jį pašalinti.
24. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. SPR-129 nurodyta, kad publikacijoje „TV žvaigždė G. nori būti kovos su korupcija ambasadore: glėbyje – teistas už kyšio davimą“ (www.delfi.lt, 2018 m. kovo 20 d.) paskelbtoje G. G. asmeninėje nuotraukoje iš jos ir D. J. privataus gyvenimo (jų atostogų, Šv. Valentino dienos šventimo) pavaizduota informacija laikytina privataus pobūdžio informacija apie žmogaus privatų gyvenimą, kuriai paskelbti G. G. pareiškėjui nebuvo davusi leidimo (sutikimo) publikacijoje disponuoti šia nuotrauka, skelbiama jos socialinių tinklų paskyroje. Atsakovo sprendime pažymėta, kad G. G. neturi viešojo asmens statuso.
25. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinio proceso stadijoje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
26. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalis (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-396 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nustatė, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalį (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-396 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) G. G. galėtų būti pripažinta viešuoju asmeniu. Plečiamasis šios įstatymo nuostatos aiškinimas neišvengiamai sąlygotų žmogaus teisės į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, kurią, be kita ko, garantuoja Konstitucijos 22 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, ribojimą. G. G. pripažinimas viešuoju asmeniu, atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prieštarautų Konstitucijos 22 straipsnio bei Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis.
28. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, todėl sutikimas minėtos nuotraukos publikavimui nėra reikalingas.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik viešojo intereso buvimas nesuteikia teisės skelbti informaciją apie privatų gyvenimą, jeigu nėra kitų Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą galėtų būti skelbiama be asmens sutikimo. Pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimą.
31. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 punktas nustato, kad privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. Minėto straipsnio 46 punktas numato, kad privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.
32. Pagal šias Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ginčo nuotrauka yra privataus pobūdžio informacija.
33. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog G. G. nedavė sutikimo publikacijoje viešinti ginčo nuotrauką, o šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartų ji buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai prieiti internete ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą paskelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2115-525/2016; 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byla Nr. A-63-261/2017).
36. Todėl aplinkybės, kad ginčo nuotrauka buvo paviešinta socialiniuose tinkluose ir ankstesnėje publikacijoje nėra reikšmingos vertinant sutikimo davimo klausimą.
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareis?ke?jo uždarosios akcinės bendrovės ,,Delfi“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė