Bylos Nr. e2YT-57-905/2018
Proceso Nr. 2-68-3-26855-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Aurikai Usonienei,
vertėjaujant Giedriui Račkauskui,
dalyvaujant pareiškėjai V. S., pareiškėjos atstovei advokatei D. P.,
pareiškėjui Z. K. (Z. K.), pareiškėjo atstovei advokatei V. Z.,
suinteresuoto asmens V. A. atstovei advokatei R. Č.,
suinteresuotiems asmenims L. V., S. A. (S. A.),
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir Z. K. (Z. K.) pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys S. A. (S. A.), V. A., L. V. ir Lietuvos Valstybė, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Pareiškėja V. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) po savo tėvo S. A. (S. A.) mirties (duomenys neskelbtini). pareiškėjos motina L. A. priėmė mirusiojo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti; 2) po motinos J. A. mirties (duomenys neskelbtini). L. A. priėmė mirusios palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti; 3) pareiškėja po motinos L. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjas Z. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjas po motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini). palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai jį valdyti; 2) J. K. po tėvo S. A. mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Dalyvaujantys byloje asmenys, išskyrus Lietuvos Valstybę, prašė pareiškimus tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Valstybė, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Iš 2008 m. birželio 28 d. mirties liudijimo matyti, kad S. A. (duomenys neskelbtini)mirė. Iš 2003 m. gruodžio 11 d. mirties liudijimo Nr. 192212 matyti, kad J. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos S. A. nuosavybės teisės į namą (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus apskrities archyvo 2008 m. balandžio 10 d. rašto dėl paveldėjimo bylos matyti, kad archyve nerasta duomenų, jog po S. A. mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paveldėjimo byla. Iš 1947 m. spalio 6 d. gimimo pažymėjimo Nr. 622014 matyti, kad L. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. A. ir J. A. duktė. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo matyti, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. A. ir J. A. duktė. Iš 2016 m. sausio 4 d. mirties liudijimo Nr. 838550 matyti, kad L. A. mirė (duomenys neskelbtini) Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. mirties liudijimo Nr. 781019 matyti, kad J. K. (duomenys neskelbtini) mirė.
Kadangi nagrinėjamu atveju S. A. palikimas atsirado ir jo priėmimo procedūros prasidėjo iki įsigaliojant naujajam Civiliniam kodeksui, tai paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis). Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad J. K. ir L. A. po S. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusios turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė namą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo atitinkamus mokesčius. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad L. A. ir J. K. po S. A. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jos laikomos priėmusiomis palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 31 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad L. A. po motinos J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė namą (duomenys neskelbtini), perėmė visus J. A. priklausiusius daiktus. Šią aplinkybę patvirtina duomenys iš Gyventojų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad L. A. gyvenamąją vietą deklaravo name (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad L. A. po J. A. pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš 1974 m. spalio 22 d. gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėja V. S. yra L. A. duktė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po savo motinos mirties užvaldė jos turtą – namą (duomenys neskelbtini), name likusius baldus, namų apyvokos daiktus, santaupas, auksinį žiedą. Šių aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad V. S. po motinos L. A. pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš Gyventojų registro 2016 m. lapkričio 21 d. Nr. GR.3A-2820-2 pažymos matyti, kad pareiškėjas Z. K. yra J. K. sūnus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis po savo motinos mirties užvaldė jos turtą – namą (duomenys neskelbtini), tvarkė, naudojosi namo dalimi bei prisidėdavo prie mokesčių mokėjimo. Šių aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad Z. K. po motinos J. K. mirties pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikomas priėmę visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktus, todėl šie faktai paveldėjimo tikslais nustatytini teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimai pagrįsti ir tenkintini.
Teismo išvada
Pareiškimus tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po S. A. (S. A.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po tėvo S. A. (S. A.), gim. (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. (Z. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius