Civilinė byla Nr. e2YT-6234-760/2023
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02176-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.; 2.5.4.1.; 2.5.4.5.; 2.5.5.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19.; 3.4.5.20.
(S)
TAURAGĖS apyLINKĖS teismas
N u t a r t i s
2023 m. lapkričio 16 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B., atstovaujamos Tauragės šeimos gerovės centro ir advokato Vyganto Skladaičio patikslintą pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. B. ir D. B., atstovaujami Tauragės šeimos gerovės centro, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja V. B., atstovaujama Tauragės šeimos gerovės centro, patikslintu pareiškimu prašo atnaujinti jai, V. B., praleistą įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą, po močiutės V. B. mirties bei išduoti Tauragės šeimos gerovės centro administracijai teismo leidimą, suteikiantį teisę priimti palikimą V. B. vardu, atsiradusį po jos močiutės V. B. mirties.
Pareiškime nurodoma, kad testamentu pareiškėjos V. B. močiutė V. B., lygiomis dalimis su kitais anūkais, paliko visą jai mirties dieną priklausantį turtą. Testamente numatytas įpareigojimas leisti pareiškėjos tėvui V. B. gyventi palikėjos gyvenamojo namo patalpoje ir naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). 2023-04-20 V. B. mirė. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-06-02 sprendimu civilinėje byloje e2-1474-850/2023 neterminuotai apribota pareiškėjos motinai A. T. motinos valdžia pareiškėjos V. B. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu nuolatine globėja ir turto administratore paskirta Tauragės Šeimos gerovės centro administracija. Pareiškėjos V. B. močiutė V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo momentu ir šiuo metu pareiškėja V. B. yra nepilnametė, todėl įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pateikti pareiškimą notarų biurui turėjo atlikti pareiškėjos tėvai, kurie to nepadarė ir praleido įstatymo nustatytą terminą. Palikimo priėmimo terminas praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, kadangi pareiškėjos tėvai, esant pareiškėjai nepilnametei, tinkamai nepasirūpino atstovavimu ir savalaikiai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl ko ir buvo praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas.
Institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje neprieštarauja, kad V. B. būtų atnaujintas praleistas palikimo priėmimo terminas po močiutės V. B. mirties.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo
Pareiškėja V. B., atstovaujama Tauragės šeimos gerovės centro, prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jos močiutės V. B. mirties, pagal sudarytą testamentą Notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis).
Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Iš pareiškėjos prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), močiutė V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 14 d. sudarytu ir patvirtintu Tauragės rajono 2-ojo Notarų biuro testamentu, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. B., mirties dienai jai priklausantį turtą bei visas turtines teises, lygiomis dalimis paliko savo anūkams: J. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B. gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Minėtu testamentu įpareigojo įpėdinius vykdyti testamentinę išskirtinę – leisti gyventi V. B. sūnui V. B. (testamentinių įpėdinių tėvui), jiems šiuo testamentu paskirto gyvenamojo namo patalpoje ir naudotis visomis gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 29 d. V. B. pateikė pareiškimą apie testamentinės išskirtinės priėmimą, kuriuo priėmė palikimą į testamentinę išskirtinę. 2023 m. balandžio 20 d. V. B. mirė. 2023 m. birželio 2 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu, A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) apribota motinos valdžia vaikų: V. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B. gim. (duomenys neskelbtini) bei J. B. gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu, nuolatine globėja ir jos turto administratore paskirta Tauragės Šeimos gerovės centro administracija.
Iš 2023 m. liepos 12 d. Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro Liudijimo nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 29 d. mirus V. B., (duomenys neskelbtini). Tauragės rajono 2-ojo notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), mirusiosios sūnaus V. B. pareiškimu apie testamentinės išskirtinės priėmimą. V. B. paveldėjimo liudijimas neišduotas. Mirusiosios testamentiniai įpėdiniai: J. B., V. B., D. B. dėl palikimo nesikreipė ir praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.
Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia į tai, jog palikėjos anūkė J. B. kreipimosi į teismą metu nepilnametė, todėl negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jos interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po senelės V. B. mirties, turėjo pareigą įgyventi jos atstovai pagal įstatymą - tėvai. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. tėvai per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Ši aplinkybė pripažintina svarbia pareiškėjai termino praleidimo palikimui priimti priežastimi.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui prieštaravimų nėra, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais laiko, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos senelės V. B. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo leidimo išdavimo
Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą globėjui nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Byloje nenustatyta, kad palikėja turėjo kreditorių ar paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais. Teismų sistemoje LITEKO nėra įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl skolų priteisimo palikėjos atžvilgiu, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas pareiškėjai bei nepažeidžiantis jos interesų.
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023-11-09 išvados matyti, kad teismo leidimo išdavimas priimti palikimą atitinka nepilnametės pareiškėjos interesus.
Kadangi nepilnametės V. B. interesus, įskaitant palikimo priėmimą ir turto administravimą, privalo užtikrinti ir įgyvendinti jos globėja (rūpintoja), todėl manytina, kad yra pagrindas išduoti Tauragės gerovės centro administracijai teismo leidimą, suteikiantį teisę priimti palikimą V. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po jos močiutės V. B. mirties (duomenys neskelbtini), todėl prašymas dėl leidimo išdavimo tenkintinas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais,
n u t a r i a :
Patikslintą pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai Tauragės šeimos gerovės centro administracijos, į. k. 190457163, praleistą įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po močiutės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išduoti Tauragės šeimos gerovės centro administracijai, į. k. 190457163, leidimą, suteikiantį teisę priimti palikimą V. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po jos močiutės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, likusi nutarties dalis neskundžiama.
Teisėja Loreta Bajorinienė