Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-334/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02776-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 2.4.6.4.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei

dalyvaujant 

prokurorei K. U.

nuteistajam V. S.

gynėjui advokatui V. M. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 60 MGL (2259,96) Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK  64 1 straipsnio 1  ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta  galutinė bausmė 40 MGL (1506,40) Eur dydžio bauda.              

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, V. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-18, 19.47 val. iki 2017-01-20, 09.20 val, 2 paros. Viena laikinojo sulaikymo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, jog galutinė bausmė – 36 MGL (1355.76) Eur dydžio bauda, kurią reikia sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Peugeot 607“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. S. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1,2,5 dalimis konfiskuoti automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. nuteistas už tai, kad 2017 metų sausio 18 dieną, apie 19.34 val., Panevėžio rajone, kelyje Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys, vairavo kelių transporto priemonę-automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam pačiam, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams kelyje Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys, 49 kilometre, patikrinus jo vairuotą transporto  priemonę, jam alkotesteriu Alcotest 7510 buvo nustatytas 3.31 promilės girtumas, paimtas kraujo mėginys, kur pagal 2017-01-30 Lietuvos Respublikos valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)V. S. kraujyje nustatyta mažiausia 3.70 prom. koncentracija etilo alkoholio, kuri didesnė už įstatymo numatytą 1.5 promilės etilo alkoholio.
2. Apeliaciniu skundu V. S. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, nustatyti ilgesnį paskirtos baudos sumokėjimo terminą, netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, netaikyti arba sumažinti uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemonę) terminą iki vienerių metų ir grąžinti vairuotojo pažymėjimą.
3. Nurodo, kad apylinkės teismas, nustatydamas nepagrįstai trumpą baudos sumokėjimo terminą ir nepagrįstai paskirdamas dvi labai griežtas baudžiamojo poveikio priemones, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į jo asmenybę, gaunamas pajamas, darbinės veiklos aplinkybes, įvykio aplinkybes, neteisingai išsprendė ir visiškai nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, todėl jo manymu, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir teismų praktikos. Prašo atsižvelgti, į tai, kad jis prisipažino dėl įvykio ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra teistas, nėra pasekmių kitiems eismo dalyviams, todėl jo manymu,  kad patirtų padarytos veikos pasekmes, jam jau yra paskirta didelio dydžio bauda.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė tenkinti iš dalies.
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde neginčijama V. S. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliami baudos sumokėjimo termino ir baudžiamojo poveikio priemonės bei transporto priemonės konfiskavimo taikymo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir konstatuoja, kad V. S.atžvilgiu turi būti taikomos BK 68 ir 72 straipsnių nuostatos jam uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui ir taikant transporto priemonės  konfiskavimą.
8. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą atsakomybę. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009). BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. V. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 18 d. vairavo kelių transporto priemonę-automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatytas mažiausiai 3.70 promilės koncentracija etilo alkoholio. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad apeliantas V. S. 2007 m. gegužės 18 d. baustas už vairavimą esant neblaiviam (3,84 promilių girtumas) be vairuotojo pažymėjimo; 2007 m. gruodžio 28 d. baustas už vairavimą be teisių esant neblaiviam ir sukėlus auto įvykį; 2008 m. birželio 20 d. baustas administracine tvarka už dviračių ir mopedų vairavimą, vadeliojimą ir jojimą esant neblaiviam (3,12 promilių girtumas); 2012 m. balandžio 20 d. baustas už vairavimą esant neblaiviam (3,88 promilių girtumas) neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti buvo atimta; 2013 m. birželio 25 d. buvo baustas už tai, kad būdamas neblaivus (3,57 promilių girtumas) įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Nors apeliantas teigia, kad jau tris metus negeria ir nevairuoja būdamas girtas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas ir toliau sistemingai pažeidinėja  kelių eismo taisykles (toliau - KET) ir nesilaiko visuomenėje nustatytų dorovės normų - 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. spalio 19 d. baustas už greičio viršijimą, 2016 m. sausio 16 d. padarė KET pažeidimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas, sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nuteistojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas mažiausiai 3,70 promilės girtumas, kuris daugiau nei devynis kartus viršija leistiną normą - yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas, o atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. S.praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam neturint teisės vairuoti transporto priemones, bei kartą už pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta, bei kitus KET pažeidimus, V. S.skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą yra proporcinga ir adekvati nusikalstamos veikos, nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinkanti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje.
9. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas.
10. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. S. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam kaltininkui. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kontekste, V. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (jo kraujyje nustatytas mažiausiai 3,70 promilių etilo alkoholio), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jį vairavo ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo V. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju, asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio, todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. S. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos sumokėjimo termino klausimą neatsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (paskirtos baudos dydį, gaunamas pajamas)  ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą nustatydamas 3 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Dėl baudos dydžio ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas baudos dydžio toliau nedetalizuoja.
12. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą V. S. nubaustas 60 MGL (2259.96) Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu - 40 MGL (1506.40) Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, prilygintas 2 MGL dydžio baudai ir  laikytina galutinė bausmė - 36 MGL (1355.76) Eur dydžio bauda, kurią teismas įpareigojo sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecinę teisę parenkant laiką, per kurį nuteistasis turi privalo sumokėti jam paskirtą baudos dydį. Apeliaciniame skunde apeliantas V. S. prašė nustatyti 24 mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminą, prokurorė teismo posėdžio metu teigė, kad atsižvelgiant į visus byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 mėnesių terminas yra per trumpas, tačiau nuteistojo nurodytas 24 mėnesių terminas yra per ilgas ir siūlė nustatyti 15 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Kaip matyti iš nuteistojo V. S. prašymo, nuteistasis nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę bausmę, tačiau šiuo metu neturi tiek pajamų, kad galėtų paskirtą baudą sumokėti per 3 mėnesių terminą. Nuteistasis prašymą pratęsti baudos sumokėjimo terminą pagrindė šiais dokumentais: verslo liudijimu, iš kurio matyti, kad V. S. pagal verslo liudijimą dirbo 2016 m. gruodžio 13-16, 19-23 dienomis, 2016 m. metinė pajamų deklaracija, iš kurios galima matyti, kad vidutinės mėnesio pajamos buvo apie 307 eurus, darbo sutartimi ir „UAB (duomenys neskelbtini)priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio bei kitų išmokų pažyma, kuri įrodo, jog šiuo metu V. S. uždirba apie 334 eurus į mėnesį. Iš šių duomenų spręstina, kad nuteistasis V. S. neturi galimybės sumokėti visą nuosprendžiu jam paskirtą baudą iki nustatyto termino pabaigos, t. y. per 3 mėnesius. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo prašymą, prokurorės siūlymą, nusikalstamos veikos, už kurią paskirta bausmė, pobūdį bei duomenis apie nuteistojo gaunamas pajamas, daro išvadą, jog 12 mėnesių terminas yra realus ir protingas terminas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas ir nustatomas 12 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą 36 MGL (1355.76) Eur dydžio baudą.
13. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kuria nustatytas 3 mėnesių terminas 36 MGL (1355.76) Eur baudai sumokėti, yra pagrįstas ir tenkinamas, likusią  apeliacinio skundo dalį apeliacinio skundo motyvais tenkinti nėra pagrindo, todėl atmetama.
14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti V. S. 12 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta 36 MGL (1355.76) Eur bauda.

Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                                 Danutė Švitinienė

Teisėjai                                                                                      Algirdas Gaputis                                                                               

                                                                                                    Donatas Jatužis