Civilinė byla Nr. 3K-3-566-706/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11439-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7; 3.1.1.2.14.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Sagačio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. (S. B.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei UAB „Gretimybė“ dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami drausminių nuobaudų paskyrimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo neteisėtu (toliau – ir Įsakymas); priteisti iš atsakovės UAB „Gretimybė“ 8688,60 Eur (30 000 Lt) ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis nurodė, kad nuo 1997 m. birželio mėn. dirbo UAB „Gretimybė“ vadybininku, taip pat yra šios įmonės akcininkas, kuriam priklauso 1/3 akcijų. 2013 m. liepos 22 d. jam už tarnybinės elektroninės pašto dėžutės naudojimą asmeniniais tikslais nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Dėl šios nuobaudos ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, ši 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikino UAB „Gretimybė“ įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. 2013 m. rugsėjo 9 d. ieškovas sužinojo, kad 2013 m. rugpjūčio 16 d. jam buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, dėl to, kad darbo metu jis lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse ir kitose su darbu nesusijusiose svetainėse. Ieškovo teigimu, pirmiau nurodytuose įsakymuose nėra nurodyta, kokį darbo drausmę reglamentuojantį norminį aktą ieškovas savo veiksmais pažeidė; be to, abi drausminės nuobaudos paskirtos už tą patį pažeidimą – netinkamą naudojimąsi darbo kompiuteriu.

Ieškovas nurodė 2013 m. spalio 23 d. sužinojęs, kad atsakovė 2013 m. spalio 21 d. priėmė įsakymą dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo papildymo, kuriuo ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, o tai, ieškovo nuomone, pažeidžia DK 234, 238, 240, 241 straipsnių nuostatas. Ieškovo teigimu, dėl priimtų neteisėtų ginčijamų įsakymų jis patyrė didelį moralinį ir dvasinį sukrėtimą, prarado darbingumą, turėjo lankytis pas medikus, todėl prašo priteisti 8688,60 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą darbo byloje Nr. DGKS-3314 (toliau – Sprendimas); palikti galioti 2013 m. liepos 22 d. įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas panaikino Įsakymą bei 2013 m. spalio 21 d. įsakymą „Dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo“ ir grąžino ieškovą į darbą, taip pat priteisė 42 529,32 Lt (12 317,34 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui priteisė po 200,61 Lt (58,10 Eur) dienos vidutinio darbo užmokesčio, nustatant, jog yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių). Teismas iš dalies tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos ir priteisė 5000 Lt (1448,10 Eur) bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi UAB „Gretimybė“ apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeitė iš dalies: ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą darbo byloje ir paliko galioti UAB „Gretimybė“ direktoriaus 2013 m. liepos 22 d. įsakymą bei 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą bei perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad pagal DK 234 straipsnio nuostatas ieškovas laikytinas pažeidusiu darbo drausmę, nes darbo metu susirašinėjo asmeniniais reikalais, todėl pažeidė pareigą dirbti dorai ir sąžiningai. UAB „Gretimybė“ vadybininko pareiginių nuostatų 1.2.5 papunktyje nustatyta, kad darbuotojas turi įmonės telefakso ar interneto ryšiu naudotis tik darbo reikalais.

Darbo ginčų komisija, panaikindama įsakymą dėl drausminės nuobaudos, konstatavo, kad jame tiksliai ir aiškiai nenurodyta, už ką darbuotojas buvo atleistas, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nepaisant įsakymo dėl darbo drausmės pažeidimo nekonkretumo ir nepakankamo informatyvumo, darbdavys turi teisę bylos pasirengimo nagrinėjimui stadijoje nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovė šia teise pasinaudojo, pateikdama atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, todėl byloje yra duomenų, už kokius konkrečius darbo pareigų pažeidimus ieškovui buvo skirta ginčijama drausminė nuobauda, ir šie darbdavės buvo nurodyti dar prieš paskiriant drausminę nuobaudą. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą, reikia nustatyti, ar padaryti drausmės pažeidimai trukdė atlikti pavestas darbo funkcijas, o nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė darbo rezultatų duomenis, iš kurių matyti, jog ieškovo rezultatai buvo gerokai blogesni už kitų vadybininkų. Vadovaudamasis šias motyvais teismas panaikino Darbo ginčų komisijos Sprendimą ir su juo susijusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, konstatuodamas, kad drausminė nuobauda (papeikimas) ieškovui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė termino paskirti drausminę nuobaudą nepraleido, nes ieškovo darbo drausmės pažeidimas yra tęstinė veikla, o atsakovės pateikti įrodymai – laiškų kopijos, rodo, kad ieškovas susirašinėjo ir po 2013 m. sausio 26 d.

Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl drausminės nuobaudos skyrimo – papeikimo, pakeitė ir sprendimo dalį dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas pažeidė DK 228 straipsnį, Pareiginių nuostatų 1.5, 2.1 punktus, UAB „Gretimybė“ Darbo tvarkos taisyklių 1.2.1, 1.2.2, 1.2.5 papunkčius, taip pat atsižvelgęs į darbuotojų darbo rezultatų (uždirbtų pajamų) lentelę, sprendė, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo pagrįstai.

Pasisakydamas dėl               2013 m. spalio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo papildytas 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas ir nurodyta, kad ieškovas padarė tris šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: įžūliai, nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi su bendrovės personalu ir vadovybe, pažeidinėjo viešąją tvarką, dėl ko bendrovė prarado potencialius klientus, nevykdė įmonės direktoriaus įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos Sprendimo, nes į darbą atvyko atostogų metu ir taip savavaliavo (DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 11 punktai), teismas sprendė, jog to, kad ieškovas administracijos vadovo nurodymą pasišalinti iš darbo vietos pavadino kaprizu, negalima vertinti kaip darbo drausmės pažeidimo. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu panaikino atsakovės 2013 m. liepos 19 d. įsakymą dalį dėl 84 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ieškovui suteikimo, ieškovo atvykimas į darbą po 28 dienų kasmetinių atostogų nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu, nes darbuotojas turi pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad nors 2013 m. spalio 21 d. įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, jis tik papildo teisėtą 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, todėl papildomo įsakymo panaikinimas neturi reikšmės vertinant atleidimo iš darbo teisėtumą.

Pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, teismas nesprendė klausimų dėl grąžinimo į darbą ir su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl darbo drausmės pažeidimo sudėties nebuvimo. Klaipėdos apygardos teismas nenagrinėjo darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismas nenustatinėjo, kada buvo padarytas darbdavės nurodytas darbo drausmės pažeidimas, už kurį 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. DK 241 straipsnyje įtvirtinti naikinamieji drausminės nuobaudos skyrimo pagrindai, todėl darbo drausmės pažeidimo momento nustatymas yra viena būtinųjų sąlygų sprendžiant dėl paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad šio darbo drausmės pažeidimo laiko teismas objektyviai negalėjo nustatyti, nes jo nežinojo net pati atsakovė. Atsakovės teigimu, 2012 m. pabaigoje surinkus duomenis paaiškėjo, kad ieškovo darbas neša didelius nuostolius, jo klientams išrašomų sąskaitų skaičius buvo nepalyginti mažesnis negu kitų vadybininkų, todėl bendrovės vadovybei jau tada kilo įtarimų, jog ieškovas pažeidinėja darbo drausmę, nedirba, o įtarimus dėl darbo drausmės pažeidimų patvirtinantys duomenys buvo gauti 2013 metų viduryje, todėl ieškovui buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismas nevertino, kodėl abejonės dėl ieškovo darbo, atsakovei kilusios 2012 m. pabaigoje (t. y. tuo metu, kai ieškovas pradėjo kelti klausimus dėl lėšų trūkumo įmonėje), buvo pradėtos spręsti tik po pusės metų; kodėl pirmoji ir vienintelė reakcija buvo po daugiau nei pusės metų paskirtos drausminės nuobaudos ir ar toks darbdavės elgesys atitinka sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad darbdavės nurodytas pažeidimas – naršymas po interneto svetaines, nesusijusias su tiesioginiu darbu, buvo atliekamas būtent ieškovo, įmonės darbo metu ir būtent iš ieškovo naudoto kompiuterio. Nenustačius, kad būtent ieškovas, kaip teigė atsakovė, naršė po internetines svetaines, nesusijusias su įmonės veikla, ir kada tai buvo daroma, nebuvo pagrindo pripažinti esant kitus būtinus darbo drausmės pažeidimo sudėties elementus – neteisėtą darbuotojo veiką bei darbuotojo kaltę.

Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir spręsti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo ir už jį paskirtos nuobaudos adekvatumo. Vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt.

Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės, sudarančios pagrindą suabejoti darbdavės objektyvumu skiriant drausminę nuobaudą bei parenkant jos griežtumą, teismui buvo žinomos, tačiau teismas jas ignoravo. Klaipėdos apygardos teismas, pripažindamas ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, iš esmės rėmėsi tik deklaratyviais atsakovės teiginiais ir jos pateiktais įrodymais dėl prastesnių ieškovo darbo rezultatų, neatsižvelgdamas į ieškovo amžių, jo sveikatos būklę, taip pat ir psichologinį spaudimą. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų nematyti, ar tarpusavyje lyginami darbuotojai dirbo vienodą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikti duomenys buvo sudaryti jos pačios ir jie nebuvo patvirtinti nepriklausomų ekspertų. Be to, atsakovės argumentai, kad: „bet kuris jaunas vadybininkas dirba daug našiau negu ieškovas“, akivaizdžiai parodo tikruosius atsakovės siekius ir motyvus atleidžiant ieškovą iš darbo – diskriminuoti jį dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ir pan. Tokie atsakovės tikslai nepagrįstai ir neteisėtai buvo įgyvendinami naudojantis drausminių nuobaudų institutu, nors darbdaviui, nepatenkintam darbuotojo darbo rezultatais, darbo teisės normos nustato kitas priemones (šalių suderintas darbo sąlygų keitimas, darbo sutarties nutraukimas; kt.).

Dėl faktinių aplinkybių ištyrimo. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Darbo ginčų komisija pagrįstai panaikino atsakovės 2012 m. liepos 22 d. ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą, laikė, jog 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda yra pirmoji per dvylikos mėnesių laikotarpį, todėl, nesant darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, negalėjo būti taikoma. Teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą panaikino, neanalizuodamas ir nepasisakydamas, ar šiame įsakyme darbdavės nurodytas darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas ir drausminės nuobaudos skyrimas už jį būtų buvęs pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisant to, kad su šia drausmine nuobauda susijusios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme tirtos nebuvo, pripažino, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, paskirta pagrįstai. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus: šalių lygiateisiškumo, rungimosi, dispozityvumo, ir apribojo ieškovo teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes dėl šios dalies ieškovas negalėjo apskųsti apeliacine tvarka.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasaciniame skunde nepagrįstai keliami klausimai dėl termino skirti drausminę nuobaudą praleidimo, nes tai yra fakto klausimas, kuris nėra kasacijos dalykas.

Kasatoriui 2013 m. liepos 22 d. įsakymu drausminė nuobauda – papeikimas – paskirta už tai, kad kasatorius naudojo elektroninį darbo paštą asmeniniais reikalais, be to, naudojosi darbdavio pašto dėžute tvarkydamas kitos įmonės (UAB „Master Frost“) reikalus.

Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad ieškovo pažeidimas yra tęstinė veikla, atsakovės pateikti įrodymai (laiškų kopijos) rodo, jog ieškovas susirašinėjo ir po 2013 m. sausio 26 d., t. y. iki 2013 m. vasario 4 d., todėl kasatoriaus argumentai dėl terminų nuobaudai paskirti praleidimo laikytini nepagrįstais.

Atsakovės nuomone, darbo drausmės pažeidimo laikas taip pat yra fakto klausimas, jis buvo nustatytas žemesnės instancijos teismų. Kasatorius nurodo, kad nebuvo tiksliai nustatytas laikas, kada jis lankėsi tam tikroje interneto svetainėje, t. y. kasatorius ištrynė savo kompiuterio naršyklės istoriją ir atsakovė nebeturėjo techninės galimybės pateikti kasatoriaus lankytų puslapių sąrašo sekundžių tikslumu, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais bei vidiniu įsitikinimu, nutarė, jog kasatorius naršė darbo metu, pažeidimas buvo tęstinis, todėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda yra teisėta.

2. Darbo metu naršydamas internete kasatorius nerūpestingai atliko jam pavestas užduotis bei pažeidė darbo drausmę. Už šį pažeidimą jam buvo taikyta drausminė nuobauda – papeikimas, už antrąjį pažeidimą 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Palyginus trijų įmonės vadybininkų darbo rezultatus matyti, kad kasatorius 2012–2013 m. įmonei atnešė 9156,55 proc. mažiau naudos nei pirmasis lyginamas vadybininkas ir 4356,50 proc. mažiau naudos negu antrasis lyginamas vadybininkas. Šių duomenų bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose kasatorius neginčijo, todėl tai negali būti kasacijos dalykas (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

3. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad byloje neįrodyta, jog naršymas po interneto svetaines, nesusijusias su tiesioginiu darbu, buvo atliekamas būtent ieškovo, įmonės darbo metu ir būtent iš ieškovo kompiuterio, taip pat laikytini faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Klaipėdos apygardos teismo.

4. Nagrinėjamoje byloje drausminės nuobaudos ieškovui skirtos už tai, kad jis pagrindinę bendrovės telekomunikacijos priemonę – elektroninį paštą – naudojo ne darbo reikalais; už tiesioginių pareigų nevykdymą.

Kasatorius pažeidė atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 1.2.5. papunktį, kuriame nurodyta telefakso ar interneto ryšiu naudotis tik darbo reikalais, todėl jam buvo paskirtas įspėjimas. Vykdant bendrą atsakovės darbuotojų kompiuterių patikrinimą, paaiškėjo, kad naudodamas darbo kompiuterį darbo metu kasatorius lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose interneto svetainėse. Kasatoriui 2013 m. liepos 19 d. buvo įteiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą raštu, į jį kasatorius atsakė, jog interneto svetainėse ir forumuose darbo valandomis nesilanko. Kadangi toks pasiaiškinimas buvo neįtikinamas, atsižvelgiant į tai, kad per paskutinius 12 mėnesių kasatoriui jau buvo taikyta drausminė nuobauda (papeikimas), už antrąjį pažeidimą 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (136 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Griežčiausia drausminė nuobauda buvo parinkta atsižvelgiant į tai, jog per paskutinius 12 mėnesių kasatoriui jau buvo paskirta drausminė nuobauda, kuri buvo galiojanti; darbo drausmės pažeidimai buvo šiurkštūs; kasatorius ėmėsi aktyvių veiksmų darbo drausmės pažeidimams nuslėpti (ištrinta interneto naršyklės istorija); kasatorius ciniškai neigė įvykdęs darbo drausmės pažeidimus, nors jie buvo akivaizdūs ir jam buvo pateikti įrodymai.

5. Kasatorius neteikė apeliacinio skundo byloje ir nesiekė bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o savo poziciją dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pateikė atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisė į apeliaciją buvo apribota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas šioje byloje, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, pasisako dėl sisteminio darbo drausmės pažeidimo (ne)buvimo, taikytos nuobaudos adekvatumo padarytiems pažeidimams (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo

Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, ne kartą pabrėžė, kad drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis), bei nurodė, jog darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „Unipakas“, bylos Nr. 3K-3-380/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimus buvo paskirta praleidus naikinamąjį šešių mėnesių terminą (DK 241 straipsnis) ir kad įsakymuose darbdavė neatskleidė, kokių darbo pareigų ieškovas neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas, kad drausminės nuobaudos skyrimo terminai nepažeisti, o padarytas pažeidimas – aiškus, nes ieškovas darbo metu darbo kompiuterį naudojo ne darbo reikalais, t. y. vykdė asmeninio pobūdžio susirašinėjimus naudodamas darbo elektroninio pašto dėžutę. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką tiems atvejams, kai darbdavio įsakymas dėl drausmės pažeidimo nėra konkretus ir informatyvus, išaiškindamas, kad darbdavys turi teisę bylos pasirengimo stadijoje nurodyti konkrečius darbo pareigų pažeidimus ir juos patvirtinančias aplinkybes, tai pat kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-592/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovas šia teise pasinaudojo ir pateikė duomenis apie susirašinėjimą ne darbo reikalais darbo laiku, t. y. sukonkretino pažeidimo laikotarpį, nurodytą įsakyme skirti drausminę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbo drausmės pažeidimo ir paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo, neatsižvelgė į kasacinio  teismo suformuotą praktiką dėl šios darbdavio teisės. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė kasacinio teismo suformuotą praktiką ir ištyrė visas bylos aplinkybes dėl darbo drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos taikymo pagrįstumo. Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda buvo paskirta nepraleidus DK 241 straipsnyje įtvirtinto šešių mėnesių termino drausminei nuobaudai skirti, nes ieškovo elektroniniai laiškai buvo išsiųsti ir 2013 m. vasario mėnesį, o įsakymas taikyti nuobaudą priimtas 2013 m. liepos 22 d. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad buvo pažeistos darbo tvarkos taisyklės, kuriomis nustatyta dirbti visą darbo dieną, įmonės turtą naudoti pagal paskirtį, telefakso ir interneto ryšį naudoti tik darbo reikalams.

Kolegija pažymi, kad nustatęs, jog drausmės pažeidimas buvo padarytas ir už jį paskirta drausminė nuobauda yra teisėta bei galioja, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl darbo drausmės pažeidimo, padaryto po to, kai darbuotojui kartą už tai jau buvo skirta drausminė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tokiam pažeidimui konstatuoti, t. y. jis gali spręsti dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo buvimo nepriklausomai nuo to, ar pakartotinį pažeidimą pirmosios instancijos teismas tyrė ar jo netyrė, laikydamas, kad pirmoji drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl nesant galiojančios nuobaudos nebuvo būtina tirti vėlesnio pažeidimo buvimo fakto, nes išnyko DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlyga. Tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismui nepakanka duomenų išvadai dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo padaryti ir taip pat spręsti dėl sisteminio darbo drausmės pažeidimo buvimo, teismas gali bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas, todėl apeliacinės instancijos teismas, kuris turi teisę tirti faktus, gali pripažinti, kad būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei yra teisinis pagrindas priimti naujus įrodymus (CPK 320 straipsnio 1 dalis,  322 straipsnis, 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę nuspręsti dėl pakartotinio, taip pat ir sisteminio darbo drausmės pažeidimo, tačiau darbo bylose teismui taip pat tenka pareiga būti aktyviam, kad būtų užtikrinta konstitucinė asmens teisę į darbą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė darbo drausmės pažeidimus įrodinėjo rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teisme žodiniame nagrinėjime ieškovas dėl šių įrodymų galėjo pasisakyti žodžiu ir raštu, jis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat pasinaudojo teise į kasacinį procesą. Toks  rocesinių teisių įgyvendinimas paprastai pripažįstamas pakankamu proceso dalyvių lygiateisiškumui užtikrinti ir nepažeidžia proceso rungtyniškumo. Tačiau tais atvejais, kai darbo drausmės pažeidimo turiniui atskleisti nepakanka pateiktų darbdavio rašytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi diskreciją nuspręsti, ar juos papildomai rinkti skiriant žodinį bylos nagrinėjimą, ar grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neatskleidė pakartotinio darbo drausmės pažeidimo turinio, o tik apsiribojo apibendrinančia išvada, kad tai yra to paties pobūdžio pažeidimas (naudojimasis internetiniu ryšiu ne darbo reikalais, po to, kai jau buvo taikyta nuobauda už tai, jog darbo metu buvo vykdomi ne su darbinėmis pareigomis susiję susirašinėjimai naudojant darbinę elektroninio pašto dėžutę). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo turinio neatskleidimo. Pažymėtina, kad, neatskleidus darbo drausmės pažeidimo turinio, nėra galimybės spręsti dėl pažeidimo buvimo bei jo sunkumo laipsnio, taip pat ir pasakyti dėl taikytos drausminės nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui.

Dėl tinkamos drausminės nuobaudos parinkimo

DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, jog, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Teismas yra nurodęs, kad, vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt. Byloje nustačius, kad nurodyto pobūdžio aplinkybės, galėjusios lemti konkrečios drausminės nuobaudos skyrimą, egzistavo, būtina padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą. Priešingu atveju gali likti neįvertintos aplinkybės, patvirtinančios darbdavio piktnaudžiavimą savo teisėmis ir kitų DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinančius savo teises ir vykdančius pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. Vilkijos žemės ūkio mokykla, bylos Nr. 3K-3-533/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos taikymo, nepasisakė dėl tokios nuobaudos proporcingumo, taip pažeisdamas materialiosios teisės normas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad teismas, spręsdamas dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygų, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas) atitinka padarytą pažeidimą (DK 238 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė galimą diskriminacijos dėl amžiaus egzistavimą, todėl bylą nagrinėjusiems teismams kilo pareiga įvertinti, ar ieškovo pateiktų prima facie įrodymų pakanka tam, kad būtų taikoma šios kategorijos byloms būdinga įrodinėjimo naštos perkėlimo atsakovei taisyklė. Nustatinėjant ieškovo pateiktų faktų pakankamumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad diskriminavimo bylose dažnai sudėtinga rasti tiesioginių įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai nustatyti darbdavio veikimo diskriminacines paskatas, o EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad Konvencijos 6 straipsnis garantuoja „praktines, o ne iliuzines teises“ bei veiksmingą teisę kreiptis į teismą, todėl ieškovui šiuo aspektu neturėtų būti uždedama neproporcingai didelė įrodinėjimo našta pirminiame etape.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 6,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                           Gediminas Sagatys

                                          Janina Stripeikienė

                                          Vincas Verseckas