Nr. DOK-2357
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02991-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitė-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. birželio 20 d. paduotu ieškovo V. L. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovų S. B. ir V. L. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, neatskyrė statinio rekonstravimo nuo naujo statinio statybos, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 26, 51, 72 dalis, 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80, 6.250 straipsnius.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CPK 212, 218, 219 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertindami ekspertizės akto išvadas, nepagrįstai nepaskiriant pakartotinės ekspertizės, pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismai nesprendė klausimo, ar nepažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalies nuostatų buvo nugriauta kitam bendraturčiui priklausanti namo dalis. Ar nepiktnaudžiaujama rekonstrukcijos sąvoka, kai visiškai nugriauto statinio vietoje yra statomas naujas pastatas, kai be projekto ir leidžiančių dokumentų nugriaunant esamą ir pastatant naują statinį, esmingai pažeidžiamos kito bendraturčio teisės, nes jo namo dalis tapo nestabili. Pasinaudojant geros kaimynystės santykiais, ne tik vietoje rekonstrukcijos buvo atlikta naujo statinio statyba, bet ir nesikreipiant dėl sutikimo į bendraturtį, buvo atidalintas turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė