Civilinė byla Nr. e2-88-1000/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03460-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.9; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Donatai Saulytei-Grockienei,

atsakovei D. K., jos atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl lėšų priteisimo atsakovei (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 013,85 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 2020 m. birželio 2 d. gavo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. mirė (duomenys neskelbtini)  (toliau – ir palikėja), po kurios mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriam paveldėti nėra įstatyminių ar testamentinių įpėdinių. VMI paveldėjo palikėjos turtą paveldėjimo teise pagal įstatymą. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2020 m. spalio 7 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biure, notarinio registro Nr. 7629. Notarui išdavus Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. (28.8-08.4E) RNA-28667 atsakovė buvo informuota apie tai, kad palikimą priėmė valstybė. Ieškovė, pradėjusi rinkti informaciją apie palikėjai priklausiusį turtą, kreipėsi į kredito įstaigas, prašydama informuoti apie palikėjos vardu atidarytas sąskaitas bei jose esančius lėšų likučius. „Swedbank“, AB bankas informavo, kad palikėjos vardu yra atidaryta sąskaita (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su atsakovės mokėjimo kortele. Nustatyta, kad atsakovė po palikėjos mirties iš palikėjai priklausančios sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB ir susietos su atsakovės mokėjimo kortele, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. išgrynino pinigines lėšas bankomate ir atsiskaitė už pirkinius, iš viso 2 731,30 Eur. Ieškovė 2021 m. balandžio 6 d. gavo atsakovės 2021 m. kovo 31 d. raštą, kuriame ji teigia, kad nuimtas lėšas panaudojo apmokėdama palikėjos laidojimo išlaidas: Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros parapijai, Panevėžio Vyskupijos Berčiūnų tautos kankinių rektoratui, giedotojų paslaugoms, raidžių iškalimui kapinėse, kapo tvarkymui ir gėlėms, gedulingiems pietums bei metinėms. Atsakovė pridėjo šių išlaidų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus: pažymas apie įvykusius užsakymus, kasos kvitus, kasos išlaidų orderį. Atsakovė nurodė, kad iš viso patyrė 3 480,00 Eur laidojimo išlaidų. Iš valstybės atsakovė laidojimo išlaidoms iš viso gavo 629,32 Eur. Pagrįstos laidojimo išlaidos sudaro 1 517,45 Eur (1 636,33 + 510,44 – 629,32), todėl atsakovė turi grąžinti 1 213,85 Eur (2 731,30 – 1 517,45). VMI prašo priteisti iš atsakovės bendrą 1 013,85 Eur sumą, kurią sudaro išlaidos, kurios teismų praktikoje nelaikomos būtinosiomis laidojimo išlaidomis. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kyla dėl nepagrįstai didelės Šv. Mišių aukos. VMI pripažįsta 200 Eur laidojimo Šv. Mišių auką kaip atlygintiną, atsižvelgdama į susiformavusius laidojimo papročius bei tradicijas. Tačiau atsakovės patirtos 1 600 Eur Grigalinių Šv. Mišių, 50 Eur metinių Šv. Mišių, 50 Eur 30 dienų Šv. Mišių aukos negali būti pripažįstamos laidojimo išlaidomis, net ir tuo atveju, jeigu yra pagrindžiamos privalomais finansinės apskaitos dokumentais. Bendra atsakovės iš bankomato po palikėjos mirties išgryninta bei iš valstybės laidojimo išlaidoms gautų lėšų suma sudaro 3 360,62 Eur (2 731,30 + 629,32), o būtinomis laidojimo išlaidomis pagal formuojamą teismų praktiką pripažįstama suma iš viso sudaro 2 346,77 Eur. Todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei bendrą 1 013,85 Eur (3 360,62 – 2 346,77) sumą.

2.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, teismo posėdyje atsakovė bei jos atstovas advokato padėjėjas J. Povilionis nurodė, jog palikėja paprašė užpirkti Šv. Mišias visiems metams, todėl jos valią atsakovė įvykdė. Ji negalėjo nevykdyti paskutinės velionės valios. Palikėja turėjo pinigų ir atsakovei nurodė naudoti Šv. Mišių užsakymui. Šiuo atveju pinigai buvo paduoti už tikinčiajam labai svarbią paslaugą, už Šv. Mišias. Todėl bažnyčios išrašyti kvitai yra tinkamas įrodymas, tinkamas pagrindimas patirtoms išlaidoms pagrįsti. Atsakovė užsakė paslaugą, o paslaugos teikėjas įsipareigojo atlikti velionei labai svarbų ritualą – atlaikyti sutartą kiekį Šv. Mišių, ir išrašė kasos pajamų/išlaidų orderį. Už paslaugos atlikimą buvo išrašytas buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris yra tinkamas pagrįsti laidojimo išlaidoms, todėl ieškovė neteisingai traktuoja kai kuriuos buhalterinius dokumentus. Pinigai buvo įdėti ne į aukų dėžutę, o paduoti paslaugas teikusiam klebonui, kuris išrašė kasos pajamų/išlaidų orderį už Šv. Mišių laikymą. Visi pinigai išleisti palikėjos priežiūrai, jos poreikiams iki mirties ir po mirties, todėl ieškinys atmestinas. Laidojimo pagrįstos išlaidos paprastai laikoma – karstas, duobkasių darbas, gėlės, vainikai, šarvojimo salė, kapinių sutvarkymas po laidotuvių, raidžių iškalimas, laidotuvių transporto ir kitos išlaidos pagrįstos apskaitos dokumentais, kurios susijusios su mirusiojo tinkamu palaidojimu. Vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, kunigas, paėmęs pinigus už paslaugas pagal paskutinę velionės valią, išrašė kasos pajamų/išlaidų orderius Nr. 20-77 ir Nr. 20-78, kurie yra tinkami išlaidoms pagrįsti. Du kvitai pilnai atitinka finansinės apskaitos įstatymo reikalavimus.

3.       Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad aukojo mišias, kurias atsakovė užsakė – kas mėnesį nuo laidotuvių iki metinių ir toliau po 4 mišias kas metus. Bažnyčiai sumokėta 2 200 Eur. Už Šv. Grigalines mišias sumokėta 1 000 Eur, dar 600 Eur už mišias kas mėnesį iki metinių.

4.       Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po laidotuvių buvo užsakytos Grigalinės mišios, kurios laikomos visą mėnesį. Atsakovė mišias užsakė nuo 2019 m. spalio 1 d. iki lapkričio 1 d., toks buvo mirusiosios prašymas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

5.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. mirė D. K., po kurios mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriam paveldėti nėra įstatyminių ar testamentinių įpėdinių. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. spalio 7 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biure išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 7629. 

6.       Ieškovė, būdama valstybės atstove, išsiaiškino, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. atsakovė iš palikėjos vardu atidarytos sąskaitos išgrynino pinigines lėšas, iš viso 2 731,30 Eur. Be to, atsakovei už palikėją buvo išmokėta 301,15 Eur senatvės pensija, 24,17 Eur našlių pensija bei 304,00 Eur dydžio laidojimo pašalpa.

7.       Atsakovė nurodė, jog visas išgrynintas lėšas išleido laidotuvėms, t. y. sumokėjo 416 Eur už UAB „Grauduva“ suteiktas paslaugas, 57 Eur už gėlių kompoziciją ir 510,44 Eur už rūbus, avalynę, karstą, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros parapijai – 440 Eur, Panevėžio Vyskupijos Berčiūnų tautos kankinių rektoratui – 1 600 Eur, giedotojų paslaugoms – 240 Eur, raidžių iškalimui ir paminklo atnaujinimui – 450 Eur, kapo tvarkymui ir gėlėms – 100 Eur, gedulingiems pietums ir metinėms – 650 Eur.

8.       Ieškovė pripažįsta pagrįstomis šias išlaidas: 983,44 Eur UAB „Grauduva“, 33,33 Eur už gėles, 240 Eur už giedotojų paslaugas, 450 Eur už paminklo atnaujinimą ir raidžių kalimą, 300 Eur už gedulingus pietus bei 340 Eur už ritualines paslaugas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai, iš viso 2 346,77 Eur. Mano, kad kitos atsakovės patirtos išlaidos nepriskiriamos būtinoms laidojimo išlaidoms, todėl ieškovė neturi pareigos jų padengti, o atsakovė, išleidusi palikėjos pinigines lėšas nebūtinoms laidojimo išlaidoms, privalo jas grąžinti.

9.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės susidariusią 1 013,85 Eur sumą, nurodydama, jog atsakovė po palikėjos mirties išsigrynino bei iš valstybės laidojimo išlaidoms gavo 3 360,62 Eur (2 731,30 + 629,32), o būtinosioms laidojimo išlaidoms išleido 2 346,77 Eur. Ieškovė teigia, kad išlaidos Panevėžio Vyskupijos Berčiūnų tautos kankinių rektoratui už Grigalines bei mirties metinių mišias nepriskiriamos būtinosioms laidojimo išlaidoms. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad visos išlaidos yra pagrįstos tinkamais finansiniais dokumentais, mišias atsakovė užpirko, nes toks buvo mirusiosios noras, mirusioji tam turėjo sukaupusi pinigų.

10.       Taigi, byloje iš esmės yra kilęs ginčas ne apskritai dėl atsakovės patirtų laidojimo išlaidų, o tik dėl atsakovės patirtų išlaidų Panevėžio Vyskupijos Berčiūnų tautos kankinių rektoratui ir ieškovės pareigos jas atlyginti.

11.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Teismas, spręsdamas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, kapo tvarkymo išlaidos. Sprendžiant laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais bei vertintinos bylos aplinkybės. Teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos, o ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas, neatlyginama (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1009-173/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

12.       Atsakovė, norėdama pagrįsti patirtas išlaidas, į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. kasos pajamų/išlaidų orderius Nr. 20-77 600 Eur sumai Šv. Mišių aukai ir Nr. 20-78 1 000 Eur sumai Grigalinėms Šv. Mišioms. Tvirtino, jog tai buvo paslaugos užsakymas ir atlyginimas už suteiktą paslaugą. Tačiau byloje esančioje Panevėžio Vyskupijos Berčiūnų tautos kankinių rektorato 2020 m. lapkričio 25 d. pažymoje nurodoma, jog Šv. Mišių aukai 2019 m. spalio, lapkričio, gruodžio, 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais už a. a. Kotryną D. K. iš D. K. gauta 1 600 Eur. Taigi, pažymoje patvirtinama, jog už mišias buvo paimta auka, o ne atlygis už paslaugą.

13.       Auka bažnyčiai (savo tikėjimo bendruomenei) yra savanoriškas aktas, nereglamentuojamas teisės normomis. Kiekvienas asmuo aukoja pagal savo galimybes ir kitam negali kilti pareiga atlyginti savanoriškai paaukotų lėšų. Todėl ir šiuo atveju valstybei, priėmusiai palikimą, nekyla pareiga atlyginti atsakovei išlaidas, patirtas sumokant už mišias Panevėžio Vyskupijos Berčiūnų tautos kankinių rektoratui.

14.       Pažymėtina, jog nors 1 600 Eur išlaidos už mišias yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, pagal teismų praktiką nėra priskiriamos prie laidojimo išlaidų, todėl į laidojimo išlaidų sumą nėra įskaitomos (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628-527/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-551-260/2013).

15.       Įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, jog 1 600 Eur suma už Šv. Mišias pripažintina auka, be to, nepriskiriama būtinoms laidojimo išlaidoms, teismas daro išvadą, kad ieškovei nekilo pareiga tokių išlaidų atlyginti. Teismas sprendžia, kad atsakovė, išleidusi palikėjos pinigines lėšas nebūtinoms laidojimo išlaidoms, privalo šias lėšas grąžinti ieškovei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė po palikėjos mirties išsigrynino bei iš valstybės laidojimo išlaidoms gavo 3 360,62 Eur (2 731,30 + 629,32), o būtinosioms laidojimo išlaidoms išleido 2 346,77 Eur, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės priteisiama 1 013,85 Eur.

16.       Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas 2022 m. rugpjūčio 5 d., todėl palūkanos skaičiuotinos nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17.       Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės, kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur žyminis mokestis (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

18.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 013,85 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų 85 ct) sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 013,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188689752, depozitinės sąskaitos Nr. LT78 7180 0000 0014 1083.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                             Šarūnė Butkuvienė