Civilinė byla Nr. 3K-3-401/2007
Procesinio sprendimo kategorija 121.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bella Italija“ ieškinį atsakovei A. A. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Bella Italija“ 2006 m. kovo 8 d. pateikė teismui ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės A. A. 10 000 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo bendrovės 100 procentų akcijų turėtojas A. C. 2005 m. birželio 9 d. išdavė įgaliojimą A. A. veikti bendrovės vardu. 2005 m. birželio 2 d. į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą buvo įnešta 10 000 Lt bendrovės įstatiniam kapitalui suformuoti. Anot ieškovo, bendrovės vadovas ir savininkas 2006 m. vasario pradžioje patikrino bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą ir nustatė, kad iš jos atsakovė nesąžiningai, be jokio teisinio pagrindo, ne bendrovės interesais, pasinaudodama jai išduotu įgaliojimu per keliolika kartų, laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d., atlikusi lėšų pervedimą į atsiskaitymo kortelę, paėmė visus bendrovės pinigus. Ieškovo teigimu, į bet kokius bandymus išsiaiškinti, kur yra pinigai ir ar atsakovė juos ruošiasi grąžinti, atsakovė vengia atsakyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės ieškovui 10 000 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 10 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovui 3540 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad: 2005 m. balandžio 27 d. A. C. įgaliojo atsakovę ir atsakovės seserį, A. C. artimą draugę A. U., įkurti individualią įmonę bei verstis gastronomine veikla; 2005 m. birželio 2 d. į ieškovo sąskaitą B. J. įnešė 10 000 Lt įstatiniam kapitalui apmokėti; ieškovas buvo įregistruotas 2005 m. birželio 7 d., jo įstatinis kapitalas sudarytas iš steigėjo A. C. 10 000 Lt piniginių įnašų; ieškovo vadovas A. C. 2005 m. birželio 9 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovę atlikti įvairius veiksmus ne tik valstybinėse institucijose, bet ir santykiuose su privačiais juridiniais asmenimis; atsakovė laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. iš ieškovo sąskaitos išėmė 10 000 Lt; A. C. pervedė į atsakovės asmeninę sąskaitą 3415 eurų; atsakovė apmokėjo už picerijos įrangos pervežimo paslaugas. Teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovo vadovo A. C. pavedimu ieškojo patalpų, tinkančių baro veiklai, ir jas surado, rūpinosi picerijos įrangos pargabenimu. Teismas nurodė, kad atsakovė, disponuodama ieškovo grynais pinigais, turėjo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ bei finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog pinigus gavo iš ieškovo kasos pagal kasos išlaidų orderį, priešingai, ieškovas patvirtino, jog įmonėje nėra mokėjimo dokumentų už patalpų nuomą, atliktus statybos-remonto darbus, baro įrangos pargabenimą. Dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad D. P. vykdė statybos-remonto darbus, teismas, įvertinęs atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuris perdavėjo nepasirašytas, ir Gyventojų registro tarnybos duomenis, jog D. P. apskaitoje nerastas, sprendė, kad minėtas asmuo darbų neatliko. Teismas konstatavo, kad, atsakovei ūkinių operacijų nepagrindus ieškovo apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), laikytina, jog už patalpų nuomą, baro įrangos pargabenimą atsakovė sumokėjo iš A. C. asmeninių piniginių lėšų, kurias šis buvo pervedęs į jos asmeninę sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė rėmėsi rašytiniais įrodymais, tačiau nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų originalų, nes šie pateikti civilinėje byloje Nr. 2-2971-546/2006, tuo tarpu, teismui išreikalavus minėtą civilinę bylą, atsakovė teismo posėdžio metu atsisakė teisės ją apžiūrėti. Teismas sprendė, kad atsakovė be teisėto pagrindo paėmė ieškovo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančius pinigus, taip nepagrįstai praturtėdama (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, sumažo iš atsakovės ieškovui priteistas atstovavimo išlaidas nuo 3540 Lt iki 1000 Lt. Kolegija nurodė, kad atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog ji ieškovo interesais atliko patalpų remontą už 4658 Lt, 4000 Lt sumokėjo už patalpų nuomą, 1300 Lt sumokėjo už baro įrangos pargabenimą, o ieškovo atstovas A. C. patvirtino, kad atsakovė šias lėšas išleido ir pinigai, sumokėti už šiuos darbus, buvo pervesti į atsakovės asmeninę sąskaitą. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje pateiktus bankinius pavedimus, patvirtinančius, kad į asmeninę atsakovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2005 m. rugsėjo 16 d. ieškovo vadovas A. C. pervedė 3415 eurų. Kolegija nurodė, kad ieškovas A. C. patvirtino, jog šios lėšos taip pat buvo skirtos įmonės veiklai ir būtent iš jų atsakovė galėjo sumokėti už ieškovo interesais atliktus darbus, paslaugas. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovė nuo įgaliojimo patvirtinimo momento įgijo teisę disponuoti 10 000 Lt, esančių ieškovo sąskaitoje, bei 3415 eurų (12 000 Lt), kurie buvo ieškovo vadovo pervesti į jos asmeninę sąskaitą. Kolegija sprendė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovė už ieškovo gautas lėšas atliko darbų už 9958 Lt, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kur buvo panaudota iš ieškovo atstovo gauta likusi lėšų suma – 12 000 Lt. Atsakovės nurodytą aplinkybę apie tarp jos ir A. C. egzistavusius paskolinius santykius kolegija pripažino neįrodyta ir darė išvadą, kad 10 000 Lt, sudarančių ieškovo įstatinį kapitalą, bei 12 000 Lt, pervestų į atsakovės asmeninę sąskaitą, yra ieškovui priklausančios lėšos. Kadangi ieškovas atsakovei perdavė teisę disponuoti 22 000 Lt suma, pavedimo sutartis šalių susitarimu yra nutraukta, atsakovė pateikė įrodymus tik dėl 10 000 Lt panaudojimo, tai, kolegijos nuomone, galima padaryti išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė A. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinius duomenis (CPK 177 straipsnis). Pasisakydamas, kad atsakovė visas ūkines operacijas turėjo pagrįsti apskaitos dokumentais, teismas neatsiejo atsakovės darbo santykių su ieškovu. Kasaciniame skunde pažymima, kad atsakovė veikė pagal 2005 m. birželio 9 d. įgaliojimą, su ja – atsakove – nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl ji negalėjo tvarkyti ieškovo buhalterinės apskaitos ir negali atsakyti už įmonės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl kasos darbo organizavimo ir kt., taikyti šiuos norminius aktus nėra teisinio pagrindo. Kasatorė teigia, kad turi teisę savo atsikirtimus įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, nurodytomis CPK 177 straipsnyje.
2. Kasatorės teigimu, ji atsisakė teisės apžiūrėti civilinę bylą Nr. 2-2971-546/2006 ne dėl to, kad eliminuotų savo atsikirtimus, o tik dėl to, kad jai rašytinių įrodymų tikrumas buvo žinomas, ji – kasatorė – nurodytoje civilinėje byloje buvo apklausta kaip liudytoja ir dalyvavo tiriant įrodymus. Anot kasatorės, civilinė byla išreikalauta tikslu, kad teismas galėtų įsitikinti šių dokumentų tikrumu.
3. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl CK 2.150 straipsnio ir dėl to sprendime nėra nurodytos svarbios faktinės aplinkybės. Kasatorė teigia, kad 2006 m. rudenį ji savo namuose perdavė ieškovui įmonės dokumentus ir ataskaitą apie įstatinio kapitalo panaudojimą, o ieškovas sutiko su ataskaita, pretenzijų nereiškė. Kasatorės nuomone, atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.
4. Kasatorė nurodo, kad ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ji, būdama ieškovo įgaliotas asmuo, iš ieškovo sąskaitos nesąžiningai, be teisėto pagrindo, ne ieškovo interesais paėmė 10 000 Lt. Kasatorės teigimu, apeliaciniame skunde ji įrodinėjo, jog pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius 10 000 Lt panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo motyvus ir konstatavo, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog ji ieškovo interesais atliko patalpų remontą už 4658 Lt, 4000 Lt sumokėjo už patalpų nuomą ir 1300 Lt – už baro įrangos pargabenimą. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, peržengdamas ieškinio ir apeliacinio skundo ribas, konstatavo, kad, be 10 000 Lt, esančių ieškovo sąskaitoje, į atsakovės asmeninę sąskaitą A. C. pervedė dar 3415 eurų, dėl kurių panaudojimo atsakovė nepateikė įrodymų. Kasatorė pažymi, kad dėl 3415 eurų išieškojimo nebuvo pareikštas ieškinys ir faktinės bylos aplinkybės nebuvo tirtos, šiuos pinigus ieškovo vadovas pervedė ne į ieškovo, o į asmeninę jos sąskaitą ir pagal įgaliojimą ji dėl šios sumos neprivalėjo atsiskaityti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Bella Italija“ prašo kasacinį skundą atmesti. Ieškovo nuomone, kasaciniame skunde nėra išdėstyti nei motyvai, nei pagrindai, nurodyti CPK 346 straipsnio 2 dalyje. Anot ieškovo, kasatorė kasaciniame skunde analizuoja įrodymus, savaip juos interpretuoja ir nori, kad kasacinis teismas pasisakytų dėl fakto, o ne dėl teisės taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ir apeliacinio skundo ribas, nurodydamas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kur panaudojo į asmeninę sąskaitą pervestus 3415 eurų. Ieškovo teigimu, kasatorės nuomonė apie šių aplinkybių netyrimą pirmosios instancijos teisme yra neteisinga, nes tos aplinkybės buvo išsamiai tiriamos, pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovė galėjo apmokėti už nuomą, patalpų remontą ir įrangos pargabenimą iš į asmeninę sąskaitą pervestų lėšų. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai patikrino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006, nurodytas sąlygas, būtinas nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti, ir motyvuotai jas aptarė procesiniuose dokumentuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas 2005 m. birželio 9 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovę jam atstovauti visose įstaigose ir organizacijose, santykiuose su privačiais juridiniais asmenimis ir kt. Atsakovė laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. iš ieškovo sąskaitos banke paėmė 10 000 Lt.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, tai teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šios taisyklės išimtis nustatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, kad, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, antra, apskųsto teismo sprendimo (apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir analizuoti tokių argumentų, kuriais nesiremiama apeliaciniame skunde arba kurių nenurodė kita šalis, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Kai tai įeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas privalo iš naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos, ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo išanalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu. Atsisakydamas analizuoti kurį nors apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas privalo tai motyvuoti. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo motyvuoti savo nutartis (sprendimus). Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai apeliacinio skundo argumentai.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo – juridinio asmens, kurio turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, ir šio juridinio asmens atstovo – atsakovės, kurios su ieškovu nesiejo darbo santykiai, dėl 10 000 Lt, sudariusių ieškovo įstatinį kapitalą, panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, nes, esant byloje ginčui dėl faktinių bylos aplinkybių, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog mokėjo D. P. už statybos-remonto darbus, taip pat kad už patalpų nuomą ir baro įrangos pragabenimą sumokėjo iš ieškovo lėšų. Apeliaciniu skundu atsakovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydama tiek faktinius, tiek ir teisinius argumentus (T. 2, b. l. 68-71). Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė nė dėl vieno atsakovės apeliacinio skundo argumento. Padarydamas išvadą, kad atsakovė disponavo 22 000 Lt ieškovo lėšų ir tokia aplinkybe remdamasis išsprendžiant ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas teisinio pagrindo, paneigė juridinio asmens ir jo dalyvių turto atskirumo taisyklę bei neleistinai praplėtė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Tai duoda pagrindą pripažinti, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nustatytas proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 359 straipsnio 3 dalį tai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ją panaikinus byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo, kiti kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini, tik pažymėtina, kad kai kuriuose iš jų keliami fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir kasaciniame skunde negali būti keliami (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnio 1 dalis).
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtina tirti įrodymus, analizuoti ir motyvuotai įvertinti visus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis