Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-05][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-2097-264-2019].docx
Bylos nr.: e2S-2097-264/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Ramiga 300531705 pareiškėjas
Kategorijos:
Bylos dėl faktų patvirtinimo
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Vykdomasis raštas
Vykdomasis raštas
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

?

Civilinė byla Nr. e2S-2097-264/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07033-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.5.

(S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. G. ir M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria  atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, civilinėje byloje Nr. e2SP-13226-959/2019 pagal pareiškėjų G. G., M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Ramiga“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė patvirtinti tarp pareiškėjų G. G., M. G. ir UAB „Ramiga“ sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-13226-959/2019 (e. b. l. 42-44).

2.       Pareiškėja G. G. 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (e. b. l. 51).

3.       Teisme buvo gautas UAB „Ramiga“ atsiliepimas dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą, kuriuo UAB „Ramiga“ prašė atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo. Nurodė, jog vykdomasis raštas šioje byloje negali būti išduotas, nes vykdant taikos sutartį paaiškėjo, kad šalys skirtingai supranta ir aiškina taikos sutarties sąlygas. O tai suponuoja, jog taikos sutartis buvo patvirtinta neatskleidus tikrosios šalių valios (e. b. l. 60-63).

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo.

5.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Taikos sutarties 1 punkto sąlyga yra neaiški ir negali būti priverstinai vykdoma. Nurodė, kad pagal Taikos sutarties 1 punktą pareiškėja UAB „Ramiga“ įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. savo lėšomis ir pastangomis tinkamai permontuoti langus ir duris su aliuminio rėmeliu į tokio paties stiklo paketų skaičiaus (ar geresnius) langus su termo (plastikiniu rėmeliu). Taigi, išdavus vykdomąjį raštą pagal tokią Taikos sutartį, ne tik langai turėtų būti keičiami į langus, bet ir durys į langus. Tačiau nėra tikėtina, kad sudarant sutartį šalių tikrasis ketinimas buvo būtent toks – keisti duris į langus.

6.       Teismas pažymėjo, kad iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys skirtingai interpretuoja jų sudarytos taikos sutarties sąlygas, nesutardami, kokiu būdu langai gyvenamajame name turi būti permontuoti – ar tik pakeičiant juose stiklo paketus su aliuminio rėmeliu į stiklo paketus su termo plastikiniu rėmeliu, ar pakeičiant ir pačius lango rėmus. Jeigu šalys sutarė ir dėl langų rėmų pakeitimo, sutartyje neaptarta jų spalva. Taigi, patvirtintos Taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai, todėl vykdomasis raštas pagal šią sutartį negali būti išduodamas.

 

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus teisiniai argumentai

 

7.       Pareiškėjai G. G. ir M. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir išduoti pareiškėjams G. G. ir M. G. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-13226-959/2019. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas, neišduodamas vykdomojo rašto, nesivadovavo nuosekliai išplėtota sutarčių aiškinimo praktika.

7.2.                      Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas turėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgdamas į sutarties esmę, o ne vien remdamasis pažodiniu sutarties vertinimu.

7.3.                      Jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonė dėl galimo „durų permontavimo į langus“, vykdomasis raštas galėjo būti išduotas dalyje – dėl langų permontavimo į langus.

 

8.       Atsakovė UAB „Ramiga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti G. G. ir M. G. atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą 2019 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

8.1.       Priešingai nei teigia pareiškėjai, teismas priimdamas nutartį, vadovavosi kasacinio teismo suformuota sutarčių aiškinimo praktika, kurioje pabrėžiama, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

8.2.       Nesutinka su atskirajame skunde pateikiama Taikos sutarties lingvistine interpretacija, jog sutartyje nurodyta, kad UAB „Ramiga“ įsipareigoja permontuoti langus ir duris, o ne langų/durų dalis.

8.3.       Taip pat nesutinka su pareiškėjų atskirajame skunde pateikiamomis interpretacijomis, jog UAB „Ramiga“ Taikos sutarties sudarymo metu puikiai suprato, ką reiškia permontuoti langus ir duris, tačiau galimai atidėliodama įsipareigojimų vykdymą, siūlo pareiškėjams atlikti jiems nepalankius darbus. Aplinkybė, kad taikos sutartį ruošė kita proceso šalis, nesuteikia UAB „Ramiga“ preteksto aplaidžiai žiūrėti į ginčo teisinį santykį bei prisiimtų darbų nevykdymo teisinti sutarties sąlygų nesupratimu.

8.4.        Pareiškėjai, siekdami pasinaudoti jų atstovės advokato padėjėjos rengtos Taikos sutarties lingvistiniu teksto formulavimu, suteikiančiu galimybę interpretuoti sutarties sąlygas ir tuo piktnaudžiaudami, užkirto kelią UAB „Ramiga“ įvykdyti taikos sutartį ir atlikti tuos darbus, dėl kurių buvo tartasi derantis dėl taikos sutarties, ėmę reikalauti, kad būtų pakeisti visi langai su rėmais.

8.5.        Nesutinka su pareiškėjų argumentu, jog jie yra vartotojai, ir sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos jų naudai, nes jie yra silpnoji sutarties šalis, kadangi ginčas yra kilęs dėl Taikos sutarties, o ne vartojimo sutarties sąlygų aiškinimo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Apeliantai laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti jiems vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, dėl to, kad teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo praktika bei taisyklėmis.

11.       Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjų G. G. ir M. G. ir UAB „Ramiga“ sudarytą Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-13226-959/2019 (e. b. l. 42-44). Sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad UAB „Ramiga“ įsipareigoja iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. savo lėšomis ir pastangomis tinkamai permontuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), langus ir duris su aliuminio rėmeliu: visus buto svetainėje, kuri buto plane pažymėta indeksu 1-6, esančius su durimis (kurie randasi 4.37 m sienoje); visus vaiko kambario, kuris buto plane pažymėtas indeksu 1-7, langus (kurie randasi 4,39 m sienoje); visus miegamojo kambario, kuris buto plane pažymėtas indeksu 1-10, langus su durimis (kurie randasi 4,47 m sienoje); vonios kambario, kuris buto plane pažymėtas indeksu 1-9, langą (kuris randasi 1.12 m sienoje); buto laiptinės įėjimo duris, į tokio paties stiklo paketų skaičiaus (ar geresnius) langus su termo (plastikiniu rėmeliu).

12.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog Sutarties 1 punkto sąlyga yra neaiški ir negali būti priverstinai vykdoma, nes pagal Sutarties 1 punkto sąlygą išdavus vykdomąjį raštą, ne tik langai turėtų būti keičiami į langus, bet ir durys į langus, nors nėra tikėtina, kad sudarant sutartį šalių tikrasis ketinimas buvo būtent toks – keisti duris į langus, atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantai nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonė dėl galimo „durų permontavimo į langus“, vykdomasis raštas galėjo būti išduotas dalyje – dėl langų permontavimo į langus. Pažymi, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgdamas į sutarties esmę, o ne vien remdamasis pažodiniu sutarties vertinimu. UAB „Ramiga“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą teigia, kad nesutiktina su atskirajame skunde pateikiama Taikos sutarties lingvistine interpretacija, jog Sutartyje nurodyta, kad UAB „Ramiga“ įsipareigoja permontuoti langus ir duris, o ne langų/durų dalis. 

13.       CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

14.       CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi, vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas Taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.

15.       Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, kaip minėta, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką tik nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

16.       Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog Taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.

17.       Nagrinėjamu atveju, visų pirma, iš apeliantų prašymo spręstina, kad prašymo išduoti vykdomąjį raštą tikslas – įpareigoti UAB „Ramiga“ savo lėšomis ir pastangomis tinkamai permontuoti pareiškėjų buto, adresu (duomenys neskelbtini), langus ir duris. Tačiau iš tarp šalių pasirašytos Taikos sutarties 1 punkto matyti, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad Taikos sutarties šalys skirtingai interpretuoja Taikos sutarties sąlygas, nesutardamos, kokiu būdu langai gyvenamajame name turi būti permontuoti – ar tik pakeičiant juose stiklo paketus su aliuminio rėmeliu į stiklo paketus su termo plastikiniu rėmeliu, ar pakeičiant ir pačius lango rėmus, todėl spręstina, jog Taikos sutartyje šalys detaliai ir aiškiai neaptarė, kokiu būdu langai turi būti permontuoti. Kaip minėta, teismas vykdomojo rašto išdavimo procese bet kuriuo atveju neturi teisės keisti teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, nes teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 str. 1 d., 646 str. 3 d.), todėl pareiškėjų argumentas, jog teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėms, atsižvelgdamas į sutarties esmę, o ne vien remdamasis pažodiniu sutarties vertinimu, laikytinas nepagrįstu.

18.       Antra, iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas iškėlė abejonę dėl Taikos sutarties 1 punkte numatyto durų permontavimo į langus. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonė dėl galimo „durų permontavimo į langus“, vykdomasis raštas galėjo būti išduotas dalyje – dėl langų permontavimo į langus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį pareiškėjų argumentą kaip nepagrįstą, kadangi apeliantai atskirajame skunde nei patvirtina, nei paneigia, kad Taikos sutarties 1 punkte nurodytas durų permontavimas į langus buvo tikrasis ketinimas tarp šalių sudarant Taikos sutartį. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Ramiga“ neatsisakė vykdyti šalių pasirašytos Taikos sutarties, siekė bendradarbiauti su apeliantais dėl Taikos sutarties įvykdymo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokiu būdu langai turi būti permontuoti (e. b. l. 64-69), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių pasirašytą Taikos sutartį.

19.       Kaip jau minėta, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.

20.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

21.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo, atsisakiusio išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, pareiga išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

22.       Vadinasi, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo suponuoja proceso atnaujinimą byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis.

23.       Pažymėtina, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusia teismo nutartimi, inter alia, nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, procesas gali būti atnaujintas, jeigu yra proceso atnaujinimo pagrindai, nustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

24.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atvejais, kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas, paprastai turi būti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės tinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį išduoti. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam jo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 

 

n u t a r i a:

 

pareiškėjų G. G. ir M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                Aušra Baubienė


Paminėta tekste:
  • e2SP-13226-959/2019
  • CPK
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 646 str. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
  • CPK 648 str. Vykdomojo dokumento turinys
  • 3K-3-437/2013
  • 3K-3-61/2008
  • e3K-3-528-706/2015
  • e3K-3-351-421/2016
  • CPK 366 str. Proceso atnaujinimo pagrindai
  • 3K-3-468-403/2017
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-3-219/2009