Civilinė byla Nr. e2-6851-1149/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03923-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.7; 1.3.2.9.3; 1.3.2.9.14; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,

sekretoriaujant M. G., G. L.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei I. B.,

atsakovui E. R., jo atstovui advokatui D. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. R. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atsakovui E. R. dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai, taip pat nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. R. priskaičiuoti ir išmokėti 2 (dviejų) jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas E. R. nutraukė darbo sutartį su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio pagrindu nepagrįstai, todėl neteisėtai, ir pakeisti atsakovo E. R. darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto į DK 80 straipsnio 2 dalį; 2) atmesti atsakovo E. R. prašymą įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuoti ir išmokėti jam jo 2 (dviejų) vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką pagal DK 56 straipsnio 2 dalį; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1.               Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įsidarbino pas ieškovę (duomenys neskelbtini) ir buvo siunčiamas dirbti pas ieškovės užsakovus (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku atsakovas pranešė ieškovei, kad nuo 2022 m. vasario 22 d. nutraukia darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį dėl prastovų. Ieškovė su tuo nesutiko, tačiau atsižvelgdama į tai, kad DK 56 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojo pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, 2022 m. kovo 1 d. įsakymu įformino atsakovo darbo sutarties pasibaigimą pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2022 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad išeitinės išmokos nemokės, atsakovo pasirinktą darbo sutarties nutraukimo pagrindą ginčys ir bendrovės kaip darbdavio teises gins teisės aktų nustatyta tvarka. Laiko, kad atsakovas neturėjo pagrindo inicijuoti darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, nes atsakovo atveju nebuvo šiame straipsnyje nurodyto darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Šiuo atveju nebuvo nei prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, kuri tęstųsi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės, nei prastovos, kuri sudarytų daugiau kaip 45 dienas per paskutinius dvylika mėnesių. Apskritai, prastovos, kaip ji apibrėžiama DK 47 straipsnyje, nebuvo. Kadangi su atsakovu buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis, tai buvo laikotarpis tarp siuntimų dirbti ir atsakovas nevyko dirbti savo noru, nors buvo siunčiamas.

1.2.               2021 m. sausio 29 d., siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją, (duomenys neskelbtini) įsigaliojo draudimas užsieniečiams atvykti į šalį. Dėl šios priežasties ieškovės darbuotojai, tame tarpe ir atsakovas, neturėjo galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, tačiau darbuotojams už laikotarpį, kol jie negalėjo išvykti dirbti, taip pat ir atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo mokama kompensacija (iki (duomenys neskelbtini) atsakovas sirgo). Atsakovas dėl to pretenzijų ieškovei neturėjo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikotarpis tarp siuntimų dirbti pagal DK 76 straipsnį.

1.3.               2021 m. liepos 14 d. atsakovui buvo pasiūlyta išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini) į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Tada atsakovui buvo pasiūlyta vykti dirbti į kitą įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir ten vykti atsakovas atsisakė. Taigi atsakovas nuo 2021 m. liepos 14 d. nedirbo dėl savo paties, o ne dėl ieškovės kaltės, nes jam buvo siūlomas darbas, tačiau jis išvykti dirbti atsisakė. Atitinkamai, laikotarpiai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas sirgo), negali būti laikomi prastovomis DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

1.4.               Šalis siejo ne įprasto darbo, o laikinojo darbo teisiniai santykiai, kurių pabaigą reglamentuoja specialus DK 80 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikotarpiu tarp siuntimų dirbti laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytinių pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Pagal to paties straipsnio 1 dalį nutraukti darbo sutartį kitais DK pagrindais ir tvarka, įskaitant ir pagal DK 56 straipsnį, laikinasis darbuotojas gali tik darbo laikinojo darbo naudotojui metu. Šiuo atveju atsakovas nutraukė darbo sutartį ne darbo laikinojo darbo naudotojui metu, o būdamas laikotarpyje tarp siuntimų, todėl darbo sutarties nutraukimo priežastimi nurodydamas prastovas, kai tuo tarpu tai buvo laikotarpis tarp siuntimų ir, dar daugiau, kai jis pats buvo atsisakęs vykti dirbti, nors darbdavys jį siuntė, atsakovas pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, darbo sutarties nutraukimas DK 56 straipsnio pagrindu (dėl prastovų) yra nepagrįstas ir turi būti pripažintas neteisėtu, perkvalifikuojant darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 80 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai, DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta išeitinė išmoka atsakovui nepriklauso ir atsakovo prašymas ją priteisti iš ieškovės turi būti atmestas.

2.       Atsakovas E. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės dviejų mėnesių išeitinę išmoką, šešių mėnesių netesybas už pavėluotą atsiskaitymą bei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1.                Atsakovas darbo sutarties metu buvo siunčiamas dirbti (duomenys neskelbtini) darbus (duomenys neskelbtini) bendrovėse. Nuo 2021 m. liepos 3 d., kuomet pasibaigė įvestas draudimas užsieniečiams atvykti į šalį, nedirbo. 2021 m. liepos 14 d. buvo pasiūlytas darbas betono fabrike, ne pagal (duomenys neskelbtini) specialybę, be to dėl sveikatos būklės, apie kurią ieškovė žinojo, darbas buvo fiziškai nepakeliamas. Taigi ieškovė nuo 2021 m. liepos 14 d. nesuteikė darbo sutartimi sulygto darbo, todėl pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo. Pažymėjo, kad ieškovė, gavusi 2022 m. vasario 22 d. atsakovo prašymą atleisti iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir nesutikdama su prašomu atleidimo pagrindu, galėjo tokio prašymo netenkinti, ir darbo sutartį nutraukti kitu pagrindu, tačiau šia teise nepasinaudojo ir atleido iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, ieškovė nepasinaudojo galimybe iš atsakovo gauti papildomus paaiškinimus, įrodymus dėl atsakovo pareiškime nurodytų aplinkybių. Kadangi už tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą yra atsakingas darbdavys, šiuo atveju susidaro situacija, kad ieškovė ginčija savo pačios priimtą sprendimą, t. y. byloje ieškovas ir atsakovas sutampa.

2.2.                Ieškovė turėjo alternatyvą nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, tačiau būdama stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, to neatliko ir atsakovo prašymą tenkino bei 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleido atsakovą nuo 2022 m. kovo 1 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Priėmusi sprendimą įforminti darbo santykių pasibaigimą DK 56 straipsnio 1 dalyje įvardintu pagrindu (dėl prastovų), ieškovė negali nuspręsti nesilaikyti ir nevykdyti to paties straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos išmokėti darbuotojui (atsakovui) išeitinę išmoką. Ši teisės norma yra imperatyvi ir darbdavys (ieškovė) negali pasirinkti, ar jos laikytis, todėl atsakovui turi būti priteista dviejų mėnesių išeitinė išmoka pagal DK 56 straipsnio 2 dalį, kas atsakovo paskaičiavimu sudaro (duomenys neskelbtini). Ieškovė darbo santykių nutraukimo dieną uždelsė atsiskaityti su atsakovu, todėl atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo iš ieškovės priteisti netesybas už pavėluotą atsiskaitymą, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 1 d. pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, t. y. už kiekvieną uždelstą mėnesį, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius.

2.3.                Darbo sutartyje šalys susitarė dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo dokumentuose niekur nėra užsiminta apie laikinąją darbo sutartį, todėl, akivaizdu, kad šalis siejo įprastiniai darbo teisiniai santykiai, o ne, kaip teigia ieškovė, laikinojo darbo teisiniai santykiai. Ieškovė pripažino, kad darbo sutarties su atsakovu nutraukimo metu buvo teisinis pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė I. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2021 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) M. I. susisiekė su atsakovu dėl galimybės vykti dirbti į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Galimybės atsakovą išsiųsti dirbti į ankstesnę įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, nes ta kompanija jo atsisakė. Atsakovui buvo siūlomas (duomenys neskelbtini) darbas, bet atsakovas iš įmonės pavadinimo nusprendė, kad kadangi tai betono fabrikas, tas darbas jam netinka, bet priežasčių nenurodė. Pati įmonė patvirtino, kad buvo reikalingas darbuotojas (duomenys neskelbtini) darbams. Medicininių dokumentų, kad atsakovas negali dirbti (duomenys neskelbtini) darbo nepateikta. Iš medicininės knygelės buvo matyti, kad atsakovas dirbti gali. Duomenų apie atsakovo dalinį nedarbingumą ieškovė neturėjo, atsakovas tokių duomenų nepateikė, ši aplinkybė paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. Pagal DK 74 straipsnį atsakovas turėjo teisę atsisakyti dirbti, todėl tai nebuvo laikoma darbo pareigų pažeidimu, bet pagal DK 76 straipsnį jam nebuvo mokama kompensacija ir atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, taip pat nepareiškė noro vykti dirbti, iš atsakovo pusės buvo tyla. Tuomet 2022 m. vasario 10 d. su atsakovu susisiekė (duomenys neskelbtini) G. B., su klausimu ar atsakovas apskritai suinteresuotas dirbti. Atsakovas atsakė, kad važiuotų, tačiau 2022 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo dėl prastovų. Ieškovė reagavo į tokį prašymą, nusiuntė atsakovui elektroninį laišką, išaiškino, kad atsakovas pats kaltas dėl susidariusios situacijos, nes pats atsisakė darbo. 2022 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) S. Š. dar skambino telefonu, siūlydama tartis ir nutraukti sutartį bendru sutarimu, po to dar parašė elektroninį laišką, tačiau atsakovas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo nesutiko. Kadangi 2022 m. kovo 1 d. suėjo 5 darbo dienos, todėl ieškovė nors ir nesutikdama su atsakovo prašymu, neturėdama kito pasirinkimo buvo priversta įforminti darbo sutarties nutraukimą, nes darbdavys savo nuožiūra negali keisti darbo sutarties pasibaigimo pagrindo. Ieškovė įsakymą priėmė ne dėl to, kad sutiko su atsakovo prašymu, bet todėl, kad taip įpareigojo DK. Išeitinės išmokos atsakovui nemokėjo, kadangi ieškovė įvertino riziką, kad ją sumokėjus, o vėliau nuginčijus darbo sutarties pasibaigimo pagrindą, nebūtų galėjusi atgauti išmokėtų lėšų. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo nutraukti darbo sutarties pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes prastovų nebuvo. Atsakovas dirbo pagal laikinojo įdarbinimo darbo sutartį ir tai buvo laikotarpis tarp siuntimų. Kiek gali tęstis laikotarpis tarp siuntimų nei DK, nei kiti įstatymai nenumato. Kai darbuotojas yra laikotarpyje tarp siuntimų darbo sutartį galima nutraukti tik DK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nors atsakovas šioje byloje ginčija pačius darbo teisinius santykius, tvirtindamas, kad šalis siejo įprastiniai, o ne laikinojo darbo teisiniai santykiai, tačiau tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Atsakovas 9 metus buvo siunčiamas dirbti pas ieškovės klientus į (duomenys neskelbtini), atsakovas patvirtino, kad turėdavo prisistatyti į (duomenys neskelbtini) įmonę, ten gaudavo darbo įrankius ir užduotis, darbo rezultatą taip pat turėdavo pateikti tai įmonei. Atsakovas ieškovei tik siuntė darbo laiko ataskaitas, nes ieškovė tik atsiskaitydavo už atsakovo darbo valandas. Nors atsakovas nurodo, kad turėjo laikytis ieškovės darbo tvarkos taisyklių, nešiotis ieškovės išduotą darbo pažymėjimą, tačiau visa tai ir yra laikinojo darbo santykiai, nes darbdavys ir yra ieškovė, kuri nurodo, kur atsakovas turi nuvykti dirbti. Nors atsakovas nurodo, kad darbo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad tai laikinojo darbo sutartis, tačiau reikia įvertinti aplinkybę, kad sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo, taip pat vertinti sutarties turinį ir jos vykdymą. Be to, net jei tai būtų įprastinė darbo sutartis, prastovų nebūtų, nes ieškovė suteikė darbo sutartyje sulygtą darbą, kurio atsakovas pats atsisakė.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovas E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2021 m. liepos 14 d. pasiūlė vykti dirbti į (duomenys neskelbtini), buvo paaiškinta, kad reikės pjaustyti metalus, dėti armatūras į formas ir užpilti betonu. Šio darbo atsisakė dėl sveikatos būklės ir dėl to, kad jis netinkamas. Telefonu (duomenys neskelbtini) M. I. pasakė apie ligą, pasiūlė atsiųsti patvirtinančius dokumentus, bet buvo atsakyta, kad nereikia. Į tą (duomenys neskelbtini) siunčia tuos, kurie pasmerkti išeiti, nes niekas ten neištveria daugiau savaitės. Į tą (duomenys neskelbtini) pasiuntė, nes buvo įtempti santykiai su (duomenys neskelbtini) S. Š. dėl prieš tai buvusio konflikto dėl nesumokėtos išmokos už nedarbingumą. Daugiau kito darbo nesiūlė, nors skambino (duomenys neskelbtini) M. I., jis pasiūlė laukti, taip pat skambino įmonės vadovui, bet atsiliepdavo sekretorė, o jis pats neperskambindavo. Niekas iš ieškovės pusės neaiškino, kad tai laikino įdarbinimo santykiai, pats to taip pat nesuprato.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovo E. R. atstovas advokatas D. I. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad nesiaiškino dėl atsakovo prašymo, motyvuodama, kad tai būtų biurokratizmas klausti, kai ir taip aišku. Ieškovė turėjo teisę nuspręsti dėl kito atleidimo pagrindo, bet kadangi darbo sutartį nutraukė pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nebegali reikalauti pakeisti savo pačios sprendimo. Jei ieškovė darbo sutartį būtų nutraukusi kitu pagrindu, tuomet atsakovas būtų turėjęs ginčyti atleidimą kitu pagrindu. Paaiškino ir tai, kad nors darbo sutartyje numatyta, kad darbas atliekamas (duomenys neskelbtini), tačiau darbo funkcijas atsakovas vykdė ieškovės naudai, ieškovė kontroliavo atsakovo darbo procesą. Nors darbo sutartis ne kartą keista, tačiau niekur neužsimenama apie laikinojo darbo santykius. Atsakovas dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini), apie sveikatos problemas atsakovas pranešė žodžiu, taip pat elektroniniu paštu išsiuntė medicinos pažymą, kad reikia vengti sunkaus fizinio darbo.

6.       Liudytoju apklaustas M. I. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 14 d. pasiūlė atsakovui vykti į betono gaminius gaminančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbams, tačiau atsakovas atsakė, kad darbas (duomenys neskelbtini) jam netinkamas. Paaiškino, kad nors darbas būtų buvęs (duomenys neskelbtini), tačiau kiekviename (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), kur yra (duomenys neskelbtini) darbai. Iš šio (duomenys neskelbtini) telefonu gavo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) darbų, atsakovui būtų reikėję konstruoti laiptų formas, surinkinėti karkasus. Po dviejų savaičių pasiūlė atsakovui vykti į statybinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gipso plokščių klijavimo darbams, tačiau atsakovas atsisakė. Paaiškino ir tai, kad darbo užduotis darbuotojai gauna iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų - (duomenys neskelbtini) įmonių, kadangi įmonėse dažnai dirba ir po kelias dešimtis darbuotojų, tai gali būti, kad informaciją, gautą iš kliento, komandai perduoda brigadininkas, t. y. tas, kuris yra labiau patyręs ir geriau mokantis kalbą.

7.       Liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 10 d. telefonu pasiūlė atsakovui vykti dirbti prie baldų surinkimo. Atsakovas sutiko, pasakė jam, kad paskambins, kai turės tikslesnę informaciją. 2022 m. vasario 24 d. vėl paskambino atsakovui, tačiau jis pasakė, kad niekur nebevažiuos, kad pavargo nuo chaoso ir kad imsis priemonių prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino ir tai, kad iš klientų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna bendrą informaciją apie darbuotojų poreikį, pavyzdžiui, reikia surinkti baldus, o visas darbo užduotis darbuotojai gauna iš (duomenys neskelbtini) įmonių.

8.       Liudytoja apklausta S. Š. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pradėjusi dirbti iš karto nesuprato, kad tai laikinojo įdarbinimo įmonė, tą suprato gal po kelių metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima darbuotojų nuoma, kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) išsiima licenciją, kad toje šalyje gali vertis darbuotojų nuoma. Atsakovas negalėjo nesuprasti darbo sutarties pobūdžio, nes jis buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini), darbo užduotis taip pat gaudavo tik iš užsakovų ((duomenys neskelbtini) įmonių), kurie vertino atliktus darbus ir jų kokybę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikiša į darbo funkcijų vykdymą, prieš išvažiuojant darbuotojui yra išaiškinama, kur važiuoti. Dauguma darbuotojų rašosi darbo valandas, kurias dirbo ir kurias turi patvirtinti užsakovas, ir tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmoka atlyginimą. Gavusi atsakovo prašymą dėl atleidimo iš darbo, suprato, kad atsakovą reikia atleisti, nes jis nebenori dirbti. Kadangi prastovų nebuvo, parašė atsakovui elektroninį laišką ir pasiūlė nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, tačiau atsakovas nesutiko. Nesiaiškino, kodėl atsakovas mano, kad yra prastova, nes tai būtų biurokratizmas, patys valdė situaciją, buvo aišku, kodėl jis taip mano. 2022 m. kovo 1 d. paskambino atsakovui, siūlė nutraukti sutartį bendru sutarimu, bet atsakovas nesutiko, todėl priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo atsakovo nurodytu pagrindu, iškart informuodama, kad su tokiu pagrindu nesutinka, ir kad jį ginčys. Negalėjo atsakovo atleisti kitu pagrindu, taip pat neturėjo praktikos kaip elgtis tokioje situacijoje, todėl norėjo tinkamai išspręsti su darbo ginčų komisijos pagalba.

9.       Liudytoja apklausta A. M.-V. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, šiuo metu eina (duomenys neskelbtini) pareigas ir yra atsakinga už mokesčių deklaravimą, nedarbingumo tvarkymą (duomenys neskelbtini) ir kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė veikla yra darbo jėgos teikimas, įmonė (duomenys neskelbtini) yra registruota kaip užsienio kompanija, nuomojanti darbuotojus (duomenys neskelbtini) įmonėms. Darbuotojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), yra pavaldus tai kompanijai, nes būtent ji duoda užduotis, kontroliuoja darbo laiką ir darbo kokybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik atsiunčiamos darbo valandos, kiek konkretus darbuotojas dirbo, tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams ((duomenys neskelbtini) įmonėms) yra formuojamos pardavimo sąskaitos. Atsakovas daugiausia dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu toje įmonėje nebuvo elektroninės sistemos, todėl darbuotojas pildydavo exel formato darbo laiko apskaitos žiniaraštį, jį atsiųsdavo elektroniniu paštu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuos žiniaraščius išsiųsdavo klientui, kad jis patikrintų ir patvirtintų. Kadangi darbuotojas (duomenys neskelbtini) dirba 6 savaites, 54 val. per 6 darbo dienų savaitę, todėl proporcingai turi būti poilsio laikas, t. y. 3 savaitės (duomenys neskelbtini) yra poilsio periodas. Skaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį turi būti imamas 9 savaičių periodas. Atostogų darbuotojai turi 25 kalendorines dienas, atostoginiai mokami kartu su darbo užmokesčiu, nebent darbuotojas atskiru prašymu prašo atostoginius kaupti. Kuomet dėl Covid-19 pandemijos buvo draudžiama užsieniečiams atvykti į (duomenys neskelbtini), buvo mokama uždarų sienų kompensacija, buvo atsakinga už kompensacijos išmokėjimą. Kompensacija buvo apmokestinta darbdavio ir darbuotojo mokesčiais, nes (duomenys neskelbtini) tai vertino kaip pajamas nuo darbo užmokesčio, todėl priskaičiuota ir išmokėta sumos skiriasi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas.

10.       DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

11.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu E. R. (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jos papildymais ir pakeitimais), kuria atsakovas buvo priimtas (duomenys neskelbtini) pareigoms. Darbo sutarties 3 punktu darbdavys (ieškovė) įsipareigojo atsakovui (darbuotojui) mokėti (duomenys neskelbtini) per valandą darbo užmokestį, iš kurių (duomenys neskelbtini) valandinis įkainis, (duomenys neskelbtini) atostoginiai, nurodant, jog bendras užmokestis už darbą komandiruotėje (duomenys neskelbtini) pagal atskirą sprendimą komandiruoti darbuotoją į (duomenys neskelbtini) kas mėnesį sudarys sumą, ne mažesnę nei atlygis, mokamas (duomenys neskelbtini) už analogišką darbą, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) atitinkamos šakos lygiu sudaryta kolektyvine sutartimi arba darbo užmokesčio nuostatais, galiojančiais atitinkamoje darbo šakoje/įmonėje. Taip pat Darbo sutarties 7 punktu darbdavys (ieškovė) įsipareigojo apmokėti su darbuotojo (atsakovo) komandiruote susijusias išlaidas, t. y. kelionių į ir iš komandiruotės (duomenys neskelbtini) bei apgyvendinimo komandiruotės metu (duomenys neskelbtini) išlaidas. Tuo atveju, jei darbuotojas atsisako darbdavio pasiūlytų kelionės į komandiruotę ir iš komandiruotės ir/ ar apgyvendinimo komandiruotės metu sąlygų, darbuotojui atlyginamos jo kelionių ir apgyvendinimo išlaidos, ne didesnės, nei tos, kurias darbdavys apmoka kitų darbuotojų, vykstančių ir/ ar apgyvendinamų darbdavio parūpintomis sąlygomis, atžvilgiu.

12.       Atsakovas 2022 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei 2022 m. vasario 22 d. prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnį dėl prastovų nuo 2022 m. vasario 22 d.

13.       Ieškovė 2022 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui 2022 m. vasario 24 d. atsakymą Nr. 29 „Dėl 2022 m. vasario 22 d. prašymo atleisti iš darbo“, kuriame nurodoma, kad prašymo atleisti iš darbo pagal DK 56 straipsnį dėl prastovų patenkinti negali, nes nesutinka su darbo sutarties nutraukimo pagrindu, kadangi atsakovas neišvyko dirbti ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad pats atsisakė siūlomo darbo; siūlė darbo sutartį nutraukti pagal DK 54 straipsnį (šalių susitarimu).

14.       Atsakovas 2022 m. vasario 24 d. elektroniniais laiškais patvirtino, kad atsakymą į 2022 m. vasario 22 d. prašymą gavo, su ieškovės atsakyme nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė darbo nesiūlė.

15.       Ieškovė 2022 m. kovo 1 d. elektroniniu laišku atsakovui priminė, kad jam 2021 m. liepos 14 d. buvo siūlyta vykti į darbą, taip pat dar keletą kartų siūlyta vykti į darbą telefonu. Kadangi atsakovas atsisakė, todėl neturi pagrindo prašyti nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Informavo atsakovą, kad 2022 m. kovo 1 d. įformins darbo sutarties pasibaigimą, nors nesutinka su atsakovo pareiškime nurodytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, dėl ko išeitinės išmokos neišmokės, o atsakovo pasirinktą darbo sutarties nutraukimo pagrindą ginčys teisės aktų nustatyta tvarka. Siūlė atsakovui darbo sutartį nutraukti pagal DK 54 straipsnį (šalių susitarimu).

16.       Ieškovės atstovas ir atsakovas 2022 m. kovo 1 d. kalbėjo telefonu, po pokalbio atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiuntė ieškovei sms žinutę su tokiu tekstu: „(duomenys neskelbtini).“

17.       Ieškovė 2022 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo pagal E. R. prašymą“ įformino atsakovo darbo sutarties pasibaigimą 2022 m. kovo 1 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įpareigojo (duomenys neskelbtini) atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju pagal DK nurodytą tvarką, nurodė atsakovui išeitinės išmokos nemokėti bei apskųsti darbo sutarties nutraukimo pagrindą teisės aktų nustatyta tvarka.

18.       Ieškovė 2022 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, kuriame nurodė, kad ieškovė 2022 m. kovo 1 d. įformino atsakovo darbo sutarties pasibaigimą, nors nesutinka su atsakovo pareiškime nurodytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu - DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi yra įsitikinę, kad darbo sutartį atsakovas šiuo pagrindu nutraukė nepagrįstai, todėl neteisėtai. Dėl šios priežasties minėtame DK straipsnyje nustatytos darbo sutarties nutraukimo pasekmės, pvz. išeitinės išmokos mokėjimas, atsakovui nėra taikomas, o atsakovo pasirinktą darbo sutarties nutraukimo pagrindą ginčys ir bendrovės kaip darbdavio teises gins teisės aktų nustatyta tvarka.

19.       Ieškovė pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo sprendimo tvarka ir 2022 m. kovo 28 d. prašymu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nepagrįstai, todėl neteisėtai; 2) pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 80 straipsnio 2 dalį. Darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, jog ieškovė ginčija savo pačios veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, kad tai nėra ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio, atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą atsakovui dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai.

20.       Atsakovas pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo sprendimo tvarka ir 2022 m. balandžio 13 d. prašymu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti neišmokėtą išeitinę kompensaciją ir apmokėjimą už prastovas. Darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymą tenkino bei įpareigojo ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui E. R. priskaičiuoti ir išmokėti 2 (dviejų) jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; atsakovo E. R. prašymo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyje dėl darbo užmokesčio už prastovos laiką bei ligos išmokos išieškojimo nagrinėjimą nutraukė.

21.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsižvelgiant į sprendimo 10 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teismas šioje byloje nerevizuoja Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą iš esmės.

Dėl darbo sutarties rūšies

22.       Tarp šalių, pirmiausia, kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties rūšies: ieškovė laikosi pozicijos, kad tai yra laikinojo darbo sutartis (DK 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakovas tvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (DK 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Laikinojo darbo sutarties sąvoka pateikta DK 72 straipsnio 1 dalyje, kurioje apibrėžta, kad laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Teisės doktrinoje nurodoma, kad laikinojo darbo sutartis skiriasi nuo paprastos darbo sutarties viena svarbia savybe - ji sudaroma tam, kad darbuotojas savo darbo funkciją atliktų ne kitai sutarties šaliai - darbdaviui, o darbdavio nurodytam kitam subjektui - laikinojo darbo naudotojui, kuris turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkciją, vykdyti su tuo susijusius nurodymus. Teisės doktrinoje (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, 276 psl.) ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2213-933/2019 20 punktas), nurodoma, kad laikinojo darbo atveju susiklosto trejopo pobūdžio teisiniai santykiai: tarp laikinojo darbuotojo ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės), tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo bei laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) ir laikinojo darbo naudotojo. Toliau šiame sprendime analizuojama, ar tarp šalių susiklostę santykiai atitinka laikinojo darbo teisinius santykius.

24.       Pirma, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė atitinka DK 721 straipsnyje nustatytus kriterijus, taikomus laikinojo įdarbinimo įmonėms, ir yra įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 6 d. raštas Nr. SD-127-149 „Dėl laikinojo įdarbinimo įmonės atitikimo kriterijams ir įtraukimo į sąrašą“ (reg. Nr. DOK-30696, priedas)), ieškovė kaip laikinojo įdarbinimo įmonė paskelbta Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje (https://www.vdi.lt/Forms/LaikinoIdarbinimoImones.aspx). (duomenys neskelbtini) ieškovė registruota kaip užsienio bendrovė, užsiimanti darbo nuoma (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip paaiškino ieškovės atstovė ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, ieškovė yra verslo subjektas, kurio vienintelė veikla - pelno siekimas iš tarpininkavimo veiklos (duomenys neskelbtini) bendrovėms siunčiant darbuotojus, (duomenys neskelbtini) įmonės buveinės adresu dirba tik administracijos darbuotojai. Taigi, laikytina įrodyta sąlyga dėl civilinių santykių tarp laikinojo įdarbinimo įmonės (ieškovės) ir laikinojo darbo naudotojo.

25.       Antra, sprendžiant dėl darbo santykių tarp laikinojo darbuotojo ir jo darbdavio - laikinojo įdarbinimo įmonės, pažymėtina, kad laikinojo darbo atveju darbo santykių pavaldumo požymiui yra būdinga specifika - laikinasis darbuotojas paklūsta darbdaviui (laikinojo įdarbinimo įmonei), išskyrus pačios darbo funkcijos atlikimą, kuomet neperžengdamas tos funkcijos atlikimo ribų paklūsta laikinojo darbo naudotojui, o laikinojo įdarbinimo įmonė atsilygina už darbą. Nagrinėjamu atveju ši sąlyga taip pat laikytina įrodyta, nes kaip matyti tiek iš ieškovės atstovės paaiškinimų, tiek iš atsakovo paaiškinimų bei liudytojų parodymų, atsakovas turėjo laikytis ieškovės nustatytų darbo tvarkos taisyklių, už (duomenys neskelbtini) ribų komandiruojamų darbuotojų darbo tvarkos taisyklių, gyvenamosios vietos taisyklių, transporto priemonių naudojimo ir kitų įmonės vidaus tvarkos taisyklių, nešiotis įmonės išduotą darbo pažymėjimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedai), tačiau techninio pobūdžio darbo užduočių ieškovė neduodavo, o tik apmokėdavo atsakovui už jo dirbtas valandas. Tiek ieškovės atstovės paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai, tiek ieškovės į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas su atsakovu patvirtina, kad atsakovas atsiųsdavo ieškovei duomenis apie dirbtas valandas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), o techninio pobūdžio darbo užduotis gaudavo iš (duomenys neskelbtini) įmonės atstovo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).

26.       Trečia, sprendžiant dėl santykių tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo, pažymėtina, kad pagrindinis požymis nustatant ar šalis siejo laikinojo darbo teisiniai santykiai, yra darbuotojo pavaldumas laikinojo darbo naudotojui jo darbo metu. Laikinojo darbo naudotojas laikinajam darbuotojui atlieka tik vieną darbdaviui būdingą funkciją - suteikia ir priima darbą (suteikia darbo vietą, medžiagas, įrankius, priemones, nustato darbo atlikimo reikalavimus, priima darbo įvykdymą ir rezultatus, kontroliuoja kokybės ir kitų darbo reikalavimų laikymąsi). Nagrinėjamu atveju atsakovas patvirtino, kad ieškovė jam nurodydavo į kokią (duomenys neskelbtini) įmonę vykti dirbti, ir būtent (duomenys neskelbtini) įmonė suteikdavo darbo vietą, medžiagas, įrankius, priemones, priimdavo darbo įvykdymą, įvertindavo darbo rezultatus, kontroliuodavo darbo laiką. Atsakovas (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įmonės į elektroninį paštą atsiųsdavo darbo nurodymus, būdamas (duomenys neskelbtini) į ieškovę kreipdavosi esant susižeidimui, ligai, o techniniais klausimais kreipdavosi į (duomenys neskelbtini) įmones, kuriose dirbo, ir tik jei ko nesuprasdavo - į ieškovę. Nors (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duodamas papildomus paaiškinimus atsakovas paaiškino, kad apie savo darbą sužinodavo iš bendradarbių (kitų ieškovės darbuotojų), o iš (duomenys neskelbtini) nurodymų negaudavo, tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, kad atsakovas niekuomet (duomenys neskelbtini) įmonėse nebūdavo vienintelis ieškovės darbuotojas, atsakovas, kaip nurodė, gerai moka tik vieną užsienio kalbą - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nekalba, todėl logiškai paaiškinama, kad darbo nurodymus, gautus iš (duomenys neskelbtini) įmonės atstovo, jam galėjo perduoti ir kolegos (kiti ieškovės darbuotojai), suprantantys (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kalbas. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovas per darbo sutarties galiojimo laikotarpį daugiausia dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Į bylą yra pateiktas šios įmonės elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad su ieškove pradėjo bendradarbiauti nuo (duomenys neskelbtini), ir vienintelė ieškovės suteikta paslauga buvo darbuotojų suteikimas; visas darbų valdymas, planavimai ir nurodymai apie tai, kaip, kada ir kur turėtų būti atliekami darbai iš „(duomenys neskelbtini)“ personalo buvo perduodami tiesiogiai darbuotojams, o ieškovė su darbu susijusiomis temomis su darbuotojais nekomunikavo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).

27.       Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad yra nustatyti minėtieji trejopo pobūdžio teisiniai santykiai, būdingi laikinajai darbo sutarčiai. Nors atsakovas nurodo, kad jam niekas neišaiškino, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis yra laikinojo darbo sutartis, sutartyje tai nėra tiesiogiai, aiškiais žodžiais nurodyta, nežinojo apie jo kaip darbuotojo nuomą kitoms įmonėms, tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumato, kad laikinojo darbo sutarčiai neatitinkant tam tikrų jos turiniui keliamų reikalavimų, ji būtų nebelaikoma laikinojo darbo sutarties rūšimi, ar būtų laikoma negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016 20 punktą) pripažįstama, jog Lietuvos darbo teisėje galioja turinio prieš formą viršenybės principas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-62/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju iš darbo sutarties turinio matyti, kad dėl darbo Lietuvos Respublikoje sulygta nebuvo, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal su ieškove sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos teritorijoje jis niekada nedirbo, darbo funkcijas atliko tik (duomenys neskelbtini) įmonėse, jam nustatytas darbo užmokesčio dydis atitiko tą, kuris mokamas (duomenys neskelbtini) už analogišką darbą, kaip tai numatyta DK 75 straipsnio 2 dalyje, buvo apmokami laikotarpiai tarp siuntimų, kaip tai numatyta DK 76 straipsnyje. Per devynerius darbo sutarties vykdymo metus atsakovui nekilo klausimų dėl gaunamų mokėjimų pagrindo, nors jie išimtinai susiję su laikinojo darbo teisiniams santykiams keliamais reikalavimais. Taigi iš nurodytų aplinkybių visumos spręstina, kad atsakovas turėjo suprasti, kad jį su ieškove siejantys darbo santykiai neatitinka paprastai dirbančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau laikinai darbdavio išsiųsto dirbti į kitą šalį darbuotojo sąvokos.

28.       Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis yra laikinojo darbo sutartis (CPK 178, 185 straipsniai).

        Dėl prastovos

29.       DK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad prastova gali būti skelbiama tik esant dviem sąlygoms – kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartimi sulygto darbo ir kai nėra galimybės darbuotojui dirbti kitą darbą (kito darbo nėra arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo). Pagal DK 47 straipsnyje įtvirtintą prastovos teisinį reglamentavimą prastovai būdinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo - atlikti savo darbines pareigas. Sprendžiant dėl prastovos teisėtumo pirmiausia turi būti nustatyta, ar egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios darbdaviui suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).

30.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl prastovos buvimo fakto: ieškovė tvirtina, kad prastovos nebuvo, nes atsakovas buvo laikotarpyje tarp siuntimų ir pats pasinaudojo jam suteikta teise atsisakyti vykti dirbti pas laikinojo darbo naudotoją, o kiek gali trukti laikotarpis tarp siuntimų teisės aktai nenumato, tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad ieškovė nesuteikė jam tinkamo darbo pagal (duomenys neskelbtini) specializaciją.

31.       Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) galiojo draudimas užsieniečiams atvykti į šalį. Už laikotarpį, kol negalėjo išvykti dirbti, atsakovui buvo išmokėta kompensacija (kompensacijos dydžio pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo išmokėta kompensacija pagal DK 76 straipsnio nuostatas. Byloje tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad atsakovui 2021 m. liepos 14 d. buvo pasiūlyta išvykti dirbti į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Ginčas tarp šalių kilo dėl šio pasiūlymo tinkamumo atsakovui pagal jo specializaciją (šalys patvirtino, kad visą darbo sutarties vykdymo laikotarpį atsakovas dirbo pagal (duomenys neskelbtini) specializaciją (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis) ir sveikatos būklę.

32.       Iš išrašo iš (duomenys neskelbtini) įmonių registro matyti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritis – betono gaminių gamyba ir kita, kas su ja susiję (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Į bylą yra pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ atstovo atsakymas ieškovei į užklausą dėl (duomenys neskelbtini) pozicijos, kuriuo patvirtina, jog ieškovei buvo duota užklausa dėl (duomenys neskelbtini) pareigų su galimybe darbą pradėti 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad įmonėje yra darbo vieta (duomenys neskelbtini)  (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedai Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. I., kuris 2021 m. liepos 14 d. telefonu pateikė atsakovui pasiūlymą vykti dirbti į nurodytą įmonę, parodė, kad atsakovui pasiūlė vykti (duomenys neskelbtini) darbams, t. y. konstruoti laiptų formas, surinkinėti karkasus, tačiau atsakovas nurodė, kad jam darbas (duomenys neskelbtini) netinkamas. Nors atsakovas ginčija tokį telefonu gauto pasiūlymo turinį, nurodydamas, jog jam siūlė vykti rinkti formas, pjaustyti metalus ir formas užpildyti betonu, tačiau jokių įrodymų dėl būtent tokio turinio pasiūlymo pateikta nėra (CPK 178 straipsnis), o anksčiau paminėti duomenys („(duomenys neskelbtini)“ atstovo raštas, fotonuotraukos) patvirtina, kad pasiūlytoje išvykti įmonėje yra (duomenys neskelbtini) dirbtuvės ir (duomenys neskelbtini) darbai.

33.       Nors atsakovas taip pat nurodo, kad darbas „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo netinkamas ir dėl sveikatos būklės, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas ieškovei buvo pateikęs medicinos knygelę, kurioje esantis viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo įrašas patvirtina, kad atsakovui pagal jo sveikatos būklę darbo sutartyje nurodytą darbą buvo leidžiama dirbti iki (duomenys neskelbtini)  (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovei buvo pranešęs apie turimas sveikatos problemas, pateikė į bylą duomenis, kad 2021 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu siuntė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodytos atsakovo diagnozės bei nurodyta, kad atsakovas gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tačiau pastebėtina, kad 2021 m. vasario 28 d. elektroniniame laiške nurodytas jo siuntimo tikslas yra ne informuoti darbdavį apie apribojimus dirbti tam tikrą darbą, o pranešti, kad baigėsi nedarbingumas. Be to, ieškovės veikla nesusijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, dėl ko iš pažymoje nurodytų diagnozių nėra akivaizdu, kad jos trukdo atsakovui atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį, nes ieškovė neturi reikiamų kompetencijų įvertini šių sveikatos sutrikimų pobūdžio, sunkumo. Juolab, kad tarp pažymos pateikimo (2021 m. vasario 28 d.) ir pasiūlymo išvykti dirbti pateikimo (2021 m. liepos 14 d.) praėjo bemaž penki mėnesiai, ir ieškovei nebuvo pateikti duomenys, ar šios diagnozės nebuvo išnykusios. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. R. darbingumo lygio“, kuriame nurodoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu 2021 m. liepos 14 d. ieškovei nebuvo žinomos aplinkybės, jog atsakovas negalėtų dirbti darbo sutartyje sulygto darbo.

34.       Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog pasibaigus draudimui užsieniečiams atvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), taip pat pasibaigus laikotarpiui tarp siuntimų, atsakovui buvo pasiūlytas tinkamas, jo specializaciją atitinkantis darbas, kurio atsakovas atsisakė dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Atsakovo elgesio (atsisakymo nuo pasiūlymo vykti dirbti) subjektyvumą patvirtina (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuomet atsakovas nurodė, kad jo žiniomis į tą (duomenys neskelbtini) siunčia tuos darbuotojus, kurie pasmerkti išeiti, nes niekas neištveria savaitės. Be to, jei atsakovas manė, kad nuo 2021 m. liepos 14 d. yra prastovoje, jam turėjo būti apmokama už prastovos laiką, kaip tai numatyta DK 47 straipsnyje. Tačiau atsakovas dėl prastovos jam paskelbimo individualaus darbo ginčo nekėlė, atsakovui jokios išmokos nebuvo mokamos, atsakovas ieškovei jokių pretenzijų nereiškė, reikalavimų dėl su prastova susijusių išmokų priteisimo vėlgi nereiškė.

35.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė sąlygų taikyti prastovą egzistavimo (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje esantys duomenys bei atsakovo elgesys patvirtina, kad atsakovas pasinaudojo DK 74 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise atsisakyti vykti dirbti pas laikinojo darbo naudotoją, ir jam kilo DK 76 straipsnyje numatyti padariniai – nuo 2021 m. liepos 14 d. nebuvo apmokamas laikotarpis tarp siuntimų.

Dėl darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo)

36.       Ieškovė nurodo, kad atsakovui pateikus pareiškimą nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ieškovė, nors ir nesutikdama su tokiu atsakovo nurodytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, vadovaujantis DK 56 straipsnio 3 dalimi, privalėjo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

37.       DK 65 straipsnis nustato, kaip turi būti įforminamas darbo sutarties pasibaigimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį jeigu yra šiame kodekse ar kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui, konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Toks sprendimas pabaigia darbo sutartį jame nurodytą dieną, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

38.       DK 56 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, 3 dalis nustato, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

39.       Teisės doktrinoje nurodoma, kad darbdaviui nesutikus su juridinio fakto ar aplinkybės, kuria darbuotojas grindžia darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnio pagrindu (prastovos, kt.) buvimu, darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio tęsiasi. Tokiu atveju darbuotojas gali arba keisti poziciją ir pateikti kitą pareiškimą, arba laikytis pareiškime nurodytos pozicijos ir inicijuoti darbo ginčą dėl teisės, reikalaujant įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio pagrindu, arba laikytis pareiškime nurodytos pozicijos ir nutraukti darbą, rizikuodamas patirti neigiamų padarinių. Nurodoma ir tai, kad galima situacija, jog darbdaviui nesutikus su darbuotojo pareiškimu nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio pagrindu, darbo sutartį nutraukti kitu pagrindu, o darbuotojas tuomet turi kreiptis į darbo ginčą nagrinėjantį organą, reikalaudamas pripažinti, kad darbo sutartis nutraukiama DK 56 straipsnio pagrindu (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, 219 psl.). Šiame kontekste galima paminėti praktiką dėl ankstesnio reguliavimo, t. y. iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios 2002 m. DK 127 straipsnio 2 dalies, reguliavusios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, esant svarbioms priežastims. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojas, prašydamas DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turėtų nurodyti konkrečią priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją (jas) pagrįsti. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011). Nors DK 56 straipsnio 3 dalies formuluotė skiriasi nuo ankstesniosios 2002 m. DK 127 straipsnio 2 dalies normos, tačiau ji neformuluoja naujos materialiojo teisinio santykio vertinimo taisyklės, t. y. darbdavio pareiga nutraukti darbo sutartį yra absoliuti tada, kai darbuotojas pateikia įstatyme nurodytą svarbią priežastį įrodančių aplinkybių ar įrodymų (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, 218-219 psl.).

40.       Iš teismų praktikos matyti, kad darbuotojui pateikus pareiškimą nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio pagrindu, ir darbdaviui nesutinkant su pareiškime nurodyto juridinio fakto ar aplinkybės egzistavimu, priimami tokie sprendimai:

40.1.                Darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, o darbuotojas ginčija darbdavio sprendimą nutraukti darbo sutartį jo pasirinktu pagrindu bei įrodinėja DK 56 straipsnyje numatyto vieno iš pagrindų egzistavimą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1150-912/2019; 2019 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2121-779/2019);

40.2.                Darbdavys priima sprendimą tęsti darbo santykius, o darbuotojui nutraukus darbą, priima sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2789-967/2021); arba darbuotojas inicijuoja individualų darbo ginčą dėl įpareigojimo darbdavį nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-622-638/2022);

40.3.                Darbdavys, įforminęs darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali teikti reikalavimą nuginčyti atleidimo pagrindą (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-696-1092/2021 23 punktą).

41.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje kol kas nėra plačiau pasisakyta DK 56 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo aspektu, o iš anksčiau paminėtos teismų praktikos pavyzdžių matyti, kad pripažįstami galimi įvairūs darbdavio elgesio modeliai, gavus darbuotojo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kurį darbdavys laiko nepagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šiuo atveju ieškovė nuosekliai (2022 m. vasario 24 d., 2022 m. kovo 1 d. elektroniniu paštu, 2022 m. kovo 1 d. telefonu) nurodė atsakovui, kad jo nurodomos aplinkybės (prastovos) nėra, tačiau atsakovui toliau laikantis savo pareiškime nurodytos pozicijos ir siekdama nepažeisti atsakovo teisių, DK 56 straipsnio 3 dalį aiškindama kaip imperatyvią nuostatą, nesuteikiančią pasirinkimo laisvės įforminti darbo sutarties nutraukimo kitu pagrindu, ieškovė priėmė sprendimą 2022 m. kovo 1 d. įsakymu įforminti darbo sutarties pasibaigimą atsakovo nurodomu pagrindu ir reikšti reikalavimą dėl atleidimo pagrindo nuginčijimo.

42.       Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi atitikti realią faktinę situaciją, o nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė buvus prastovą, todėl neturėjo teisėto pagrindo reikalauti nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, į tai, kad pats darbo sutarties nutraukimas atitiko atsakovo valią nedirbti ir siekį nutraukti darbo santykius su ieškove, darytina išvada, kad yra pagrindas šalis grąžinti į padėtį, kuri būtų buvus, jei atsakovas būtų pareiškęs prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris atitiktų realiai egzistuojančią faktinę padėtį, ir pripažinti (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nepagrįstu ir pakeisti (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindą į DK 80 straipsnio 2 dalį. Įspėjimo termino pabaiga, skaičiuojant nuo atsakovo 2022 m. vasario 22 d. pateikto prašymo, pagal DK 80 straipsnio 2 dalį yra tokia pati, t. y. nuo 2022 m. kovo 1 d.

43.       Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, nelieka pagrindo spręsti dėl atsakovo prašymo įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuoti ir išmokėti jam jo 2 (dviejų) vidutinio darbo užmokesčių dydžių išeitinę išmoką pagal DK 56 straipsnio 2 dalį, nes nurodyta išmoka mokama tik tuo atveju, jei darbo teisiniai santykiai nutrūksta DK 56 straipsnyje nustatytu pagrindu. Tais pačiais motyvais nelieka pagrindo spręsti dėl atsakovo reikalavimo dėl netesybų priteisimo, ieškovei uždelsus išmokėti DK 56 straipsnio 2 dalyje numatytą išeitinę išmoką.

44.       Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimti sprendimai pripažįstami netekusiais galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.       Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 189 Eur žyminis mokestis bei 1 936 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 2 125 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nepagrįstu, ir pakeisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo E. R. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindą iš DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto į DK 80 straipsnio 2 dalį.

Atmesti atsakovo E. R. prašymą įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuoti ir išmokėti jam jo 2 (dviejų) vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką pagal DK 56 straipsnio 2 dalį.

Priteisti iš atsakovo E. R. 2 125 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenka galios.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                  Marija Augustinaitė