Administracinė byla Nr. N-444-220/2008
Procesinio sprendimo kategorija 26.3, 34
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Institucija) Kontrolės skyriaus Tikrinimų poskyrio įgaliotas asmuo 2007 m. balandžio 24 d. surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad UAB “Orakulas” bukmekeris G. M., būdamas atsakingas už lažybų įvykių rezultatų nustatymą, neanuliuodamas lažybų įvykių Nr.64001 “Prie per pagrindinį laiką Lietuvos rytas pelnytų taškų pridėjus 5,5 taško, laimės Žalgiris/būtų lygu/Lietuvos rytas”, Nr.64033 “Baudos metimus taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64034 “Dvitaškius taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64035 “Tritaškius taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64036 “Daugiau kamuolių atkovos Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įsk. atkovotus per pratęsimus)”, Nr.64037 “Daugiau rezultatyvių perdavimų atliks Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įskaitant perdavimus per pratęsimus)”, Nr.64038 “Daugiau tritaškių įmes Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus)”, Nr.64039 “Kas bus rezultatyvesnis (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus) Tanoka Beard (Žalgiris)/pelnys po lygiai/Kareem Lamar Rush (Lietuvos rytas)”, Nr.64042 “Kas bus rezultatyvesnis (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus) Paulius Jankūnas (Žalgiris)/pelnys po lygiai/Artūras Jomantas (Lietuvos rytas)”, o pripažindamas šiuos lažybų įvykius įvykusiais, nesilaikė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr.N-172 patvirtinto UAB “Orakulas” lažybų organizavimo reglamento 79 ir 88.5 punktų reikalavimų, taip pažeisdamas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį.
II.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. birželio 29 d. nutarimu G. M. pripažino kaltu ir už veikos, numatytos ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 5000 litų baudą. Teismas nurodė, jog Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudžiama organizuoti lošimus, pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką, o to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į UAB “Orakulas” lažybų organizavimo reglamentą (toliau - Reglamentas), patvirtintą Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. N-172, kuris nustato, kokia tvarka UAB “Orakulas” turi organizuoti lažybas. 2007 kovo 3 d. vyko krepšinio SEB BBL varžybos tarp komandų “Žalgiris” ir “Lietuvos rytas”, kai likus 1 min. ir 52 sek. iki rungtynių pabaigos “Lietuvos rytui” pirmaujant 87:72 rungtynės buvo nutrauktos dėl to, kad žiūrovai ėmė mėtyti į aikštę įvairius daiktus. Reglamento 79 punkte nustatyta, kad “jei lažybų įvykis, kurio trukmė yra reglamentuota, nutraukiamas, lažybų rezultatu laikomas tas rezultatas, kuris buvo varžybų nutraukimo momentu, bet tik tuo atveju, jei rezultatas bus varžybų organizatorių pripažintas galiojančiu ir varžybos nebus kartojamos. Tai negalioja lažybų įvykiams, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės, pvz., krepšinio varžybose įmesta atskirų komandų, žaidėjų, bendra abiejų komandų taškų suma”, 88.5 punktas įtvirtina, kad lažybų organizatorius anuliuoja lažybas paprastų statymų atveju ir grąžina statymo sumą lošėjui, taip pat sumokėtą lažybų mokestį, jei lažybų mokestis skaičiuojamas nuo statymo sumos, kai nėra galimybės nustatyti oficialaus lažybų įvykio rezultatą pagal šio Reglamento 77-83 punktų nuostatas arba įvyksta aplinkybės, apibrėžtos šio reglamento 85 punkte. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, Institucijos atstovas išreiškė poziciją, jog visi protokole nurodyti lažybų įvykiai turėjo būti anuliuoti, nes visi priklausė nuo laiko, t. y. jei varžybos nebūtų nutrauktos, šie įvykiai būtų pasikeitę ar bent galėjo pasikeisti. Teismas pažymėjo, jog kiekvieno lažybų (Nr.64001, 64033, 64034, 64035, 64036, 64037, 64038, 64039, 64042) įvykio formuluotėje yra laiko trukmę apibūdinantis elementas (pagrindinis laikas, pratęsimo laikas), todėl akivaizdu, kad bet kurio iš paminėtų įvykių baigtis tam tikra prasme yra susieta su laiku. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Reglamente nėra nustatyta, kurių lažybų įvykių baigtys tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės. Reglamente apie tai, kaip turėtų būti vertinami įvykiai, kurie priklauso nuo laiko, yra reglamentuojama tik tokia situacija, kai nutraukus rungtynes oficialus rezultatas „negalioja lažybų įvykiams, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės, pvz. krepšinio varžybose įmesta atskirų komandų, žaidėjų, bendra abiejų komandų taškų suma“. Tiek G. M., tiek liudytojo A. A. (duomenys neskelbtini) pozicija, jog lažybų įvykiai, dėl kurių neanuliavimo buvo surašytas protokolas, negalėjo tiesiogiai būti nulemti laiko trukmės faktoriaus, įvertinti kritiškai kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. G. M. pripažino, kad laikas, kuriam likus varžybos tarp komandų „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ buvo nutrauktos, galėjo ir lemti, ir nelemti, kad laimėtų viena ar kita komanda, o toks vertinimas parodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepaneigia galimybės, kad dėl laiko trukmės lažybų rezultatai galėjo keistis. Be to, tiesioginis (absoliutus) statistinių rezultatų priklausomumas nuo laiko trukmės krepšinio varžybose negali egzistuoti, kadangi galutiniams varžybų rezultatams įtaką daro daug daugiau veiksnių nei vien laikas, todėl teismas daro išvadą, kad Reglamento formuluotė „tiesioginis priklausymas nuo laiko“ apima tokias lažybinių įvykių situacijas, kai laiko trukmės faktorius būtų būtinas tam, kad tam tikras įvykio rezultatas turėtų galimybę kisti. Teismo nuomone, visi protokole paminėti lažybiniai įvykiai yra tokie, kurių baigtys dėl laiko trukmės galėjo pasikeisti, todėl patenka į Reglamento 79 punkto antro sakinio, įtvirtinančio, kokie rezultatai negali būti laikomi lažybų rezultatu, reguliavimo sferą bei turėjo būti anuliuoti, remiantis Reglamento 88.5 punktu.
Nutarime taip pat pažymėta, jog ATPK 17318 straipsnyje specialus teisės pažeidimo subjektas nėra numatytas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas asmeniui, kurio kaltų veiksmų pasekoje buvo pažeista azartinių lošimų organizavimo tvarka, o šiuo atveju toks asmuo yra G. M., pažeidęs bendrovės “Orakulas” Reglamento 79 punktą, 88.5 punktą bei Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnį 1 dalį bei 18 straipsnio 1 dalį. Nenustačius lengvinančių bei sunkinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių bei atsižvelgus į G. M. asmenybę, jam skirta minimali bauda.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarimu, G. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nutarimas naikintinas, nes teismas nesuprato, kas tai yra lažybų įvykio baigties tiesioginė priklausomybė nuo žaistų rungtynių laiko, nenustatė jo kaltės, priežastinio ryšio tarp veikos ir suformuluoto kaltinimo, todėl nenustatytas ir neįrodytas pažeidimo įvykis bei sudėtis. Nurodo, jog Institucija, nekreipdama į tūkstančio kitų lošėjų, kuriems buvo išmokėti laimėjimai, teisėtus interesus, siekia, kad lažybų įvykiai būtų anuliuoti ir kvestionuoja jo, lažybų srities profesionalo, priimtus sprendimus, darančius tiesioginę įtaką bendrovei ir jos vykdomam lažybų verslui, tuo tarpu byloje nėra duomenų apie Institucijos įgalioto asmens, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją lažybų verslo srityje. Teigia, jog jokiems teisiniams gėriams nėra daroma žala. Akcentuoja, jog Reglamento jis nepažeidė, nes 79 p. aiškiai numato, jog jei lažybų įvykis, kurio laiko trukmė yra reglamentuota, nutraukiamas, lažybų rezultatu laikomas rezultatas, kuris buvo varžybų nutraukimo momentu, bet tik tuo atveju, jei tas rezultatas bus varžybų organizatorių pripažintas galiojančiu ir varžybos nebus kartojamos. Nurodo, jog krepšinio varžybos reglamentuojamos laiko trukme, jos buvo nutrauktos ir rezultatas varžybų organizatorių buvo pripažintas galiojančiu 72 („Žalgiris“) : 87 („Lietuvos rytas“). Reglamento 79 p. taip pat įtvirtina, jog tai negalioja lažybų įvykiams, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės, pvz. krepšinio varžybose įmesta atskirų komandų, žaidėjų, bendra abiejų komandų taškų suma. Pažymi, jo remiantis šia nuostata buvo anuliuoti tie lažybų įvykiai, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės. Teigia, jog jei taškų sumą nagrinėsime kaip funkciją, priklausančią nuo laiko, tai laikui didėjant taškų suma gali tik didėti arba likti tokia pati, bet ji negali mažėti. Tai ir yra tiesioginė lažybų įvykio baigties priklausomybė nuo laiko. O šiuo atveju akivaizdu, kad lažybų įvykiai niekaip tiesiogiai nepriklauso nuo laiko trukmės, nes funkcija nuo laiko gali kisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Teismo nutarime rašoma, jog visi lažybiniai įvykiai, nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole yra tokie, kurių baigtys dėl laiko trukmės galėjo pasikeisti. Su tokiu teiginiu sutinka, tačiau tai nereiškia tiesioginės lažybų įvykio baigties priklausomybės nuo laiko. Mano, jog šioje byloje kaltinimas suformuluotas vadovaujantis prielaidomis ir interpretacijomis, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad jis padarė veiką, turinčią ATPK 17318 straipsnyje nurodytus požymius. Taip pat prašo atsižvelgti į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką – 2007 m. birželio 29 nutarimą byloje Nr.N3-1257-07, siekiant užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą ir aiškinimą.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo nutarimą palikti nepakeistą. Palaikydama teismo poziciją nurodo, jog Reglamente nėra nustatyta, kurių lažybų įvykių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės. Dėl lažybų įvykių, priklausančių nuo laiko trukmės, Reglamente tėra apibrėžta tik situacija, kuomet nutraukus rungtynes oficialus rezultatas negalioja lažybų įvykiams, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės, pvz. krepšinio varžybose įmesta atskirų komandų, žaidėjų, bendra abiejų komandų taškų suma. Reglamente nenurodyta, koks oficialus rezultatas taikomas aukščiau minėtiems įvykiams, tačiau sąvoka „tiesioginis priklausymas nuo laiko“ apima tokius lažybų įvykius, kai laiko trukmės faktorius būtų būtinas tam, kad tam tikras įvykio rezultatas turėtų galimybę kisti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas anuliavo tuos lažybų įvykius, kurių rezultatas nenutraukus rungtynių galėjo tik didėti, ir į tai, jog abi rungtyniaujančios komandos nenutraukus varžybų galėjo pelnyti tik daugiau taškų ir taip pakeisti skundžiamų lažybų įvykių rezultatą, galima teigti, jog skundžiamų lažybų įvykių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės. Nurodo, jog atsižvelgiant į Reglamento nuostatų reikalavimus, darytina išvada, jog lažybų įvykiams, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko, turi būti taikomas Reglamento 88.5 punktas – lažybų organizatorius anuliuoja lažybas paprastų statymų atveju <...>, kai nėra galimybės nustatyti oficialaus lažybų įvykio rezultato. Pažymi, jog pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio reikalavimų, nes neaiškus skundo juridinis pagrindas, t. y. jis nenurodo, kokias procesines ar materialines teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, netinkamai aiškino ar pritaikė, ir dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pasiremdama Azartinių lošimų įstatymo 26, 28 ir 29 straipsniais, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų 4.1, 6 punktų nuostatomis, teigia, jog Institucijos tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti pusiausvyrą (proporciją) tarp lošimų organizatorių teisių ir teisėtų interesų bei lošėjų teisių ir teisėtų interesų, kurio siekdama turi teisę tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi Azartinių lošimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Į apelianto skundo teiginį, kad Valstybinės lošimų priežiūros komisija nėra įgaliota institucija aiškinti ir interpretuoti lažybų reglamento ir lažybų bendrovių nustatomų lažybų pasiūlos atskirų įvykių/jų rezultatų, atsikerta, kad ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nariai ir jos įgalioti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojai turi teisę surašyti administracinių tesės pažeidimų protokolus už ATPK 17318 straipsnio pažeidimą, o tokią veiklą vykdydami taiko teisę, t. y. nustato faktines aplinkybes, jas analizuoja, vertina (kvalifikuoja), neoficialiai konkrečiam atvejui aiškina tesės normas tais atvejais, kai būtina nustatyti tam tikrų faktų (ne)buvimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 17318 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, todėl norint taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 17318 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti pažeistą azartinius lošimus reglamentuojančią taisyklę arba lošimo reglamentą.
Apeliantui administracinis kaltinimas suformuluotas už tai, jog jis šis neanuliuodamas 9 lažybų įvykių (Nr.64001, 64033, 64034, 64035, 64036, 64037, 64038, 64039, 64042), nesilaikė UAB “Orakulas” lažybų organizavimo Reglamento 79 ir 88.5 punktų reikalavimų, Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. To paties įstatymo 18 straipsnio 1, 2 dalys numato, jog lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, patvirtintą Valstybinės lošimų priežiūros komisijos. Toks UAB “Orakulas” Reglamentas patvirtintas Institucijos 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr.N-172, kurio 79 punkte įtvirtinta, jog „jei lažybų įvykis, kurio trukmė yra reglamentuota, nutraukiamas, lažybų rezultatu laikomas tas rezultatas, kuris buvo varžybų nutraukimo momentu, bet tik tuo atveju, jei tas rezultatas bus varžybų organizatorių pripažintas galiojančiu ir varžybos nebus kartojamos. Tai negalioja lažybų įvykiams, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės, pvz., krepšinio varžybose įmesta atskirų komandų, žaidėjų, bendra abiejų komandų taškų suma“. Reglamento 88.5 punktas numato, jog lažybų organizatorius anuliuoja lažybas paprastų statymų atveju ir grąžina statymo sumą lošėjui, taip pat sumokėtą lažybų mokestį, jei lažybų mokestis skaičiuojamas nuo statymo sumos, kai nėra galimybės nustatyti oficialaus lažybų įvykio rezultatą pagal šio Reglamento 77-83 punktų nuostatas arba įvyksta aplinkybės, apibrėžtos šio reglamento 85 punkte.
Nagrinėjamu atveju buvo organizuojamas lošimas (lažybos) ir formuojama lažybų įvykių pasiūla dėl 2007 m. kovo 3 dienos SEB BBL krepšinio varžybų, kuriose žaidė „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Nesužaistos iki galo minėtos varžybos buvo nutrauktos, tą pačią dieną varžybų organizatorius paskelbė oficialų varžybų rezultatą, t. y. tokį koks buvo fiksuotas varžybų nutraukimo momentu švieslentėje - 72 („Žalgiris“) : 87 („Lietuvos rytas“). Klubui „Žalgiris“ techninis pralaimėjimas paskelbtas tik 2007 m. kovo 5 d. BBL techninės komisijos sprendimu (b. l. 18, 33). Toks rezultato pasikeitimas, vadovaujantis bendrovės Reglamento 77 punktu, įtvirtinančiu, jog atsižvelgiant į lažybų organizatoriaus paskelbtus oficialius lažybų įvykio rezultatus nustatomos atspėtos ir neatspėtos lažybos, vėlesni nagrinėjimai (protestai, dopingo kontrolės ir kt.) nekeičia pirmiau priimto oficialaus rezultato, aptariamiems lažybų įvykiams jokios įtakos neturėjo. Pažymėtina, jog šių aplinkybių neginčija nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas, ir kas atitinka Reglamento 79 punkto pirmąjį dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas, palaikydamas Institucijos poziciją, mano, kad šiuo atveju taikytina tame pačiame Reglamento punkte įtvirtinta išimtis - „Tai negalioja lažybų įvykiams, kurių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės, pvz., krepšinio varžybose įmesta atskirų komandų, žaidėjų, bendra abiejų komandų taškų suma“, nes visi protokole paminėti lažybiniai įvykiai yra tokie, kurių baigtys dėl laiko trukmės galėjo pasikeisti, o tai reiškia tiesioginę priklausomybę nuo laiko, todėl lažybos turėjo būti anuliuotos.
Taigi, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą ir jį paremiančias normas, darytina išvada, jog šiuo atveju siekiant konstatuoti neteisėtą veiką nustatytina: pirma, ką reiškia formuluotė lažybų įvykių baigčių tiesioginė priklausomybė nuo laiko trukmės; ir antra, ar protokole nurodytų lažybų įvykių Nr.64001 “Prie per pagrindinį laiką Lietuvos rytas pelnytų taškų pridėjus 5,5 taško, laimės Žalgiris/būtų lygu/Lietuvos rytas”, Nr.64033 “Baudos metimus taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64034 “Dvitaškius taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64035 “Tritaškius taikliau mes Žalgiris/lygiai/Lietuvos rytas (įsk. metimus per pratęsimus, apvalinant iki 1 sk. po kabl.)”, Nr.64036 “Daugiau kamuolių atkovos Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įsk. atkovotus per pratęsimus)”, Nr.64037 “Daugiau rezultatyvių perdavimų atliks Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įskaitant perdavimus per pratęsimus)”, Nr.64038 “Daugiau tritaškių įmes Žalgiris/po lygiai/Lietuvos rytas (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus)”, Nr.64039 “Kas bus rezultatyvesnis (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus) Tanoka Beard (Žalgiris)/pelnys po lygiai/Kareem Lamar Rush (Lietuvos rytas)”, Nr.64042 “Kas bus rezultatyvesnis (įskaitant taškus, pelnytus per pratęsimus) Paulius Jankūnas (Žalgiris)/pelnys po lygiai/Artūras Jomantas (Lietuvos rytas)” baigtys yra būtent tokios, t. y. tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės.
Pabrėžtina, jog sąvoka tiesioginė priklausomybė nuo laiko nėra teisinė kategorija, todėl jos esmė šios bylos kontekste gali būti atskleista tik atsižvelgiant į Reglamento 79 punkto antrąjį sakinį. Vertindamas šią nuostatą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog Reglamente nėra aiškiai apibrėžtos formuluotės lažybų įvykių baigčių tiesioginis ar netiesioginis priklausymas nuo laiko trukmės. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12-150/04, Nr.N3-1257-07). Toks aiškinimas iš esmės atitinka Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą teisinio tikrumo principą (2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10., psl. 67). Šiuo atveju formuluotės tiesioginė priklausomybė nuo laiko turinio atskleidimas per Reglamento 79 punkte pateiktus kelis pavyzdžius yra dviprasmiškas ir neišsamus, ką patvirtina Institucijos, pirmosios instancijos teismo ir apelianto teikiamos nuostatos interpretavimas, todėl ir vienareikšmis atsakymas, ar lažybų įvykių (Nr.64001, 64033, 64034, 64035, 64036, 64037, 64038, 64039, 64042) baigtys tiesiogiai nuo laiko trukmės (ne)priklausė, šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstą apelianto argumentą, paremtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant aiškaus teisinio reguliavimo.
Institucija atsikirsdama į apeliacinį skundą pažymėjo, jog G. M. apeliacinis skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio reikalavimų, nes neaiškus skundo juridinis pagrindas, tačiau tokia pozicija nepagrįsta. Visų pirma, Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnis reglamentuoja skundo palikimo nenagrinėtu institutą ir neturi 2 dalies, o antra, Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimas (kurį matyt ir turėjo omeny Institucija) nurodyti apeliaciniame skunde įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, išpildytas. Apeliantas, savo skundo reikalavimą grindžia ATPK, Reglamento nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei ginčija priimto nutarimo teisėtumą jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinų elementų, iš esmės objektyviosios pusės, nebuvimu.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo), todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
G. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos G. M. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318 straipsnio 1 dalį, teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius