| Civilinė byla Nr. 2A-118-357/2015 |
| Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00189-2012-1 |
| Procesinio sprendimo kategorija 99.5.; 121.21. |
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. Ž. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės UAB „Intractus“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Atsakovė UAB „Intractus“ prašė atnaujinti terminą ir priimti papildomą sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Z. V. Ž.. Prašymui pritarė trečiasis asmuo AB DNB bankas. Civilinėje byloje Nr.2-567-476/2013 buvo priimtas 2013 m. spalio 11 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo Z. V. Ž. ieškinys ir UAB „Intractus“ priteista 1281,00 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Likusios 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidos nepriteistos. 2014-09-01 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, atsakovės UAB „Intractus“ prašymas tenkintas ir atnaujintas terminas papildomam sprendimui priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. papildomu sprendimu atsakovės UAB „Intractus“ prašymą tenkino, iš ieškovo Z. V. Ž. priteisė atsakovei UAB „Intractus 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantas Z. V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. papildomą sprendimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nurodo, kad kreipėsi į teismą siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį, todėl dėl esamos itin sudėtingos finansinės situacijos, kreipdamasis į teismą minėtas asmuo prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismui priėmus neigiamą sprendimą byloje Z. V. Ž. atžvilgiu įvyko nepalanki finansinės padėties permaina, dar labiau nusmukdžiusi jo materialinių galimybių ribas. Kadangi turtinė padėtis taip ir liko labai sudėtinga, jis neturi jokių galimybių sumokėti UAB „Intractus“ reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų.
2. Priteisus UAB „Intractus“ naudai bylinėjimosi išlaidas iš Z. V. Ž. būtų pažeistas įstatymo saugomas silpnesniosios šalies apsaugos kriterijus, neapsaugotas asmens interesas bei iškreiptas šalių lygybės balansas, kai asmuo, turintis pajamų tik būtiniausiems, baziniams poreikiams tenkinti, būtų priverstas mokėti neproporcingai jo turimoms lėšoms dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Intractus“ ir trečiasis asmuo AB DNB bankas pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nesutikimą su papildomu sprendimu iš esmės grindžia savo finansine padėtimi ir nenurodo jokių galimų materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, t.y. apeliantas bando paneigti UAB „Intractus“ teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, tokiu būdu pažeisdamas CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.
2. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad šioje byloje turi būti taikomas silpnesnės šalies kriterijus, nes viena šalis yra fizinis asmuo, o kita - juridinis. Šis kriterijus gali būti taikomas tik kilus ginčui iš vartojimo sutartinių santykių. Šiuo atveju ginčas yra tik dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos tuo pagrindu, kad buvo atmestas apelianto ieškinys antstolei V. Š. dėl neteisėtų antstolio veiksmų, varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinių padarinių taikymo, o ne dėl vartojimo sutarties tarp UAB „Intractus“ ir apelianto, todėl apelianto nurodytas kriterijus negali būti taikomas sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nesivadovaujama vartojimo sutartis reglamentuojančiomis nuostatomis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš apelianto atsakovei UAB „Intractus“ priteista 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminę gynybą. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 227 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu išnagrinėjo ieškovo Z. V. Ž. ieškinį antstolei V. Š., UAB „Intractus“ ir atmetė ieškovo Z. V. Ž. ieškinį, o UAB „Intractus“ naudai iš ieškovo priteisė 1281,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, sprendime nepasisakyta dėl kitos dalies - UAB „Intractus“ patirtų 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidų padengimo, taigi, atsakovės prašymas bylinėjimosi išlaidų dalyje liko neišspręstas. Atsakovei terminas papildomam sprendimui priimti atnaujintas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. papildomu sprendimu išsprendė likusių atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
CPK 98 str. 2 d. nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Kadangi UAB „Intractus“ įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimaliu dydžių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomu sprendimu priteisė 726,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad sunki ieškovo padėtis negali paneigti imperatyviai įstatymo nustatyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Intractus“, būtų pažeistos jos procesinės teisės. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas neginčija bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo, teismo papildomą sprendimą prašo panaikinti vien sudėtinga savo finansine padėtimi. Kadangi atsakovė tinkamai pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jos neviršijo rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, teismas neturi pagrindo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir papildomo sprendimo priėmimu. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo papildomą sprendimą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.