Baudžiamoji byla Nr. 1-72-898/2017
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00176-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.9.5.; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.14.7.2.1.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,
sekretoriaujant Agnei Lopuchinai, Jolitai Žylienei, Editai Bekerytei, Elzbietai Giedrei Mlečkaitei, Simonai Peršinai, Ievai Korzikaitei, Dariui Kamandieriui, Dovilei Žilionytei,
dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei,
nukentėjusiajai M. G. (H.), jos atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui,
kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „L.“ komercijos direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė:
E. G. pasisavino ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas pagal 2005-05-13 Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos karalystėje išduotą įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad M. G. (H.) įgalioja E. G. savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus nupirkti jos vardu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Trakų r., Padvariškių k., sudaryti ir pasirašyti preliminariąją sutartį, pirkimo – pardavimo sutartį bet kokius jų papildymus ir/ar pakeitimus, susitarimus, priėmimo perdavimo dokumentus, atsiskaityti už nupirktą žemės sklypą, sumokėti pinigus grynaisiais pinigais ir/ar pavedimu ir pagal 2005-09-23 įgaliojimą, pagal kurį M. G. (H.) įgalioja E. G. tvarkyti ir valdyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Trakų r. sav. Padvariškių k., atstovauti jos kaip aukščiau nurodyto žemės sklypo savininko interesus visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, tame tarpe Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyboje, VĮ Registrų centre, žemėtvarkos tarnyboje, gaunant leidimus bei visus kitus reikiamus dokumentus pastatų/statinių statybai nurodytame žemės sklype, ruošti, derinti projektą, projektinę dokumentaciją, gauti leidimus, technines sąlygas, vykdyti statybos priežiūros darbus, savo nuožiūra sudaryti sutartis dėl statybos darbų atlikimo, jas nutraukti, atsiskaityti už atliktus darbus pagal sudarytas sutartis, atlikti pastatų/statinių teisinę registraciją, gauti nuosavybės dokumentus; tuo tikslu ruošti, pateikti, gauti, tvarkyti visus dokumentus, rašyti pareiškimus ir prašymus; būti M. G. (H.) atstovu Nordea banko Finland Plc Lietuvos skyriuje, sudaryti ir pasirašyti kreditavimo sutartį savo nuožiūra su banku aptartomis sąlygomis, jos papildymus ir/ar pakeitimus, pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus, sudaryti kitus su kreditavimu susijusius sandorius, įskaitant bet neapsiribojant, sutartis dėl visų rūšių sąskaitų atidarymų, mokėjimo priemonių gavimo, nurodytų sandorių pakeitimus, prašymus ir kitus dokumentus, tuo tikslu gauti ir pateikti nurodytam bankui visus reikalaujamus dokumentus; gauti VĮ Registrų centre, Gyventojų Registro tarnyboje bei visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose pažymas ir visus kitus reikiamus dokumentus M. G. (H.) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Trakų r. sav. Padvariškių k., įkeitimui; savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis, neribojant užtikrinamos prievolės dydžio, įkeisti Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyriui M. G. (H.) nuosavybės teise priklausantį nurodytą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Trakų r. sav. Padvariškių k., ir M. G. (H.) nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), užtikrinant aukščiau nurodytą M. G. (H.) skolinį įsipareigojimą, pasirašyti hipotekos lakštą, jo papildymus bei pakeitimus; atstovauti M. G. (H.) draudimo įmonėse, nekilnojamojo turto vertinimo įmonėse, teisme, Hipotekos įstaigoje, bei santykiuose su kitais juridiniais asmenimis šiame įgaliojime nurodytų nekilnojamųjų daiktų įkeitimo klausimais; sumokėti privalomus mokesčius, daryti pareiškimus, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais ir 2005-09-23 bendrąjį įgaliojimą, pagal kurį M. G. (H.) įgalioja E. G. valdyti ir tvarkyti visą jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius: pirkti, parduoti, priimti dovaną, mainyti, įkeisti ir priimti įkaitu žemę, pastatus ir kitą turtą, gauti paskolą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, pasirašyti sutartis, susitarimus, hipotekos lakštus ir kitus dokumentus, gauti ir pateikti šiems tikslams reikalingas pažymas ir kitus dokumentus; įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre, gauti nuosavybės dokumentus, priimti palikimą arba atsisakyti jo; vesti paveldėjimo bylas, gauti nuosavybės dokumentus M. G. (H.) vardu, gauti M. G. (H.) priklausantį turtą, pinigus, vertybinius popierius, taip pat iš visų piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų, tarp jų iš bankų, pašto, telegrafo skyrių, visus dokumentus bei dokumentų dublikatus; disponuoti sąskaitomis bankuose bei sąskaitose esančiomis lėšomis, gauti iš banko sąskaitų pinigus, atlikti pavedimus, paimti sąskaitose esančias lėšas; atidaryti bankuose sąskaitas bei mokėjimo korteles ir disponuoti jose esančiomis lėšomis; gauti pašto, telegrafo ir kitokio pobūdžio korespondenciją, taip pat pinigus, perlaidas ir siuntinius, pasirašyti banko pavedimus, kreditavimo, laidavimo sutartis; atstovauti M. G. (H.) visose valstybinėse, ūkinėse, finansinėse, kooperatinėse ir visuomeninėse organizacijose, tame tarpe VĮ Registrų centre, Hipotekos įstaigoje, Mokesčių inspekcijoje ir kitose: taip pat vesti M. G. (H.) bylas visose teismo įstaigose, su visomis įstatymo suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam - su teise visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškininių reikalavimų, pripažinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismų sprendimus, pateikti vykdomuosius dokumentus išieškojimui, gauti priteistą turtą ar pinigus, pasirašyti atstovavimo sutartis su advokatais, atstovauti M. G. (H.) visose valstybinėse, ūkinėse, finansinėse bei kitose įstaigose ir organizacijose, daryti M. G. (H.) vardu pareiškimus, už M. G. (H.) pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais; valdydamas M. G. (H.) priklausančias pinigines lėšas:
- 703 377,00 Eurų, gautus pagal 2005-06-07 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/06/58J ir jos 2006-04-05 papildymą Nr. BKP 06/04/42J, sudarytą tarp M. G. (H.) ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, pagal kurią ši pinigų suma pervesta į M. G. (H.) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc, kaip tikslinis kreditas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Padvariškių km., Trakų raj., pirkimui ir gyvenamųjų namų statybai ant jo,
- 265 000 Lt (76 749,30 Eurų), gautus iš L. P. pagal 2005-09-18 dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Padvariškių km., Trakų raj., pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. G. (H.) atstovaujančio E. G. ir L. P., ir preliminarią gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. G. (H.) atstovaujančio E. G. ir L. P.,
- 500 000 Lt (144 810,01 Eurų), gautus iš I. K. pagal 2006-12-12 dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Padvariškių km., Trakų raj., pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. G. (H.) atstovaujančio E. G. ir I. K., ir preliminarią gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. G. (H.) atstovaujančio E. G. ir I. K.,
- 100 000 Lt (28962 Eurų), gautus iš UAB „A.“ pagal 2006-01-05 dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Padvariškių km., Trakų raj., pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. G. (H.) atstovaujančio E. G. ir UAB „A.“;
- iš viso: 953 898,31 Eurų, patikėtas E. G. panaudoti taip, kaip nurodyta 2005-06-07 Būsto kreditavimo sutartyje Nr. BK 05/06/58J ir jos 2006-04-05 papildyme Nr. BKP 06/04/42J, t. y. žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Padvariškių km., Trakų raj., pirkimui ir gyvenamųjų namų statybai ant jo, dalį šių pinigų panaudodamas pagal paskirtį, kitą dalį laikotarpiu nuo 2005-06-27 iki 2007-10-29 pervesdamas iš M. G. (H.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Nordea Bank Finland Plc, į M. G. (H.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc pinigais (litais) iš kurios išimdamas grynais debeto kortele bei išimdamas grynais iš sąskaitos bendroje sumoje 506 793,60 Lt (146 777,57 Eurų) dalį jų t.y. 409 660,59 Lt (118 645,91 Eur) pasisavino,
ir laikotarpiu nuo 2005-06-16 iki 2007-09-26 iššvaistė, pervesdamas įvairias pinigų sumas ir atsiskaitydamas už prekes bei paslaugas iš M. G. (H.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) litais (kurios prieš tai buvo pervestos iš M. G. (H.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Nordea Bank Finland Plc, į kitų fizinių ar juridinių asmenų banko sąskaitas:
D. M. 2005 06 16 20 000,00
PC Minima 2005 07 01 2,54
UNO X 2005 07 07 30,34
Hyper Maxima 2005 07 08 187,52
Ventus Nafta 2005 07 08 44,48
UAB Neste 2005 07 14 63,24
UAB Adidas 2005 07 20 90,00
UNO X 2005 07 20 50,03
UAB Neste 2005 07 22 83,96
Kavinė Sultan 2005 07 25 34,60
UAB Sportline 2005 07 25 149,00
Hyper Maxima 2005 07 26 102,60
PC Saulutė 2005 07 26 21,35
Kavinė Oskaras 2005 07 28 26,70
UAB Ventus Nafta 2005 08 08 105,02
Rimi PC 2005 08 10 189,85
UAB Neste 2005 08 11 29,92
Air Baltic Corporation 2005 08 16 966,00
Hyper Maxima 2005 08 16 173,33
Hyper Maxima 2005 08 16 134,11
UAB Norfa 2005 08 16 27,56
Ventus Nafta 2005 08 16 61,26
UAB Čili pica 2005 08 23 37,70
Degalinė Trakuose 2005 08 26 43,16
Degalinė Trakuose 2005 08 26 22,29
UAB Neste 2005 08 26 20,06
UAB Norfa 2005 09 01 82,59
UAB Norfa 2005 09 12 107,82
UAB Norfa 2005 09 12 12,83
PC Minima 2005 09 14 20,00
UAB Neste 2005 09 14 34,02
UAB Neste 2005 09 16 40,32
UAB Norfa 2005 09 19 68,56
Eurofarmacijos vaistinė 2005 09 19 33,34
Atsiskaitymas kortele 2005 09 19 30,00
UAB Farma 2005 09 19 21,90
UAB Norfa 2005 09 20 23,97
UAB Norfa 2005 09 20 67,69
UAB Neste 2005 09 21 59,92
Degalinė Vilnius 2005 09 27 11,20
UNO X 2005 09 27 22,24
UAB Norfa 2005 10 03 75,22
UAB Norfa 2005 10 04 26,39
Maxima 2005 10 04 49,62
Krantas Travel 2005 10 29 420,00
UAB Takuras 2005 11 02 174,24
Maxima 2005 11 02 416,25
Statoil 2005 11 02 117,93
Statoil 2005 11 02 174,56
L. G. 2005 11 03 150,00
Hansa lizingas 2005 11 03 909,83
UAB Neste 2005 11 03 100,00
M. D. 2005 11 04 150,00
L. G. 2005 11 07 150,00
M. D. 2005 11 07 100,00
M. D. 2005 11 08 130,00
Lambertseter Mini 2005 11 08 176,95
Lambertseter Mini 2005 11 08 176,95
Lisco Baltic service 2005 11 14 406,13
Lambertseter Mini 2005 11 14 178,71
Lambertseter Mini 2005 11 14 89,37
Ventus Nafta 2005 11 15 17,58
UAB Neste 2005 11 16 99,13
UAB Norfa 2005 11 17 19,08
UAB Norfa 2005 11 17 33,03
UAB Neste 2005 11 18 29,30
Maxima 2005 11 21 17,69
UAB Neste 2005 11 21 40,99
UAB Neste 2005 11 21 59,79
M. D. 2005 12 09 200,00
Hansa lizingas 2005 12 09 776,05
Krantas Travel 2005 12 09 420,00
UAB Norfa 2005 12 09 27,35
UAB Neste 2005 12 09 100,00
UAB Neste 2005 12 12 100,00
UAB Neste 2005 12 12 43,07
R. B. 2005 12 12 1 000,00
M. D. 2005 12 13 300,00
L. G. 2005 12 13 150,00
Lambertseter Mini 2005 12 13 174,26
SANDS J; BACKA 2005 12 15 143,53
Stena Baltiva butik 2005 12 15 70,22
Stena Baltiva butik 2005 12 15 81,29
Stena Baltiva butik 2005 12 15 55,78
S. B. 2005 12 16 120,28
Stena Line Scandinavia 2005 12 16 391,06
Ikea Gdansk 2005 12 16 124,15
UAB Norfa 2005 12 20 180,15
UAB Neste 2005 12 20 30,82
E. G. 2005 12 20 500,00
UAB Neste 2005 12 21 74,58
M. D. 2005 12 23 150,00
SAS 2005 12 23 1 267,00
UAB Neste 2005 12 30 98,29
UAB Neste 2006 01 03 97,23
UAB Neste 2006 01 04 41,84
Hansa lizingas 2006 01 06 900,00
Lėšų pervedimas 2006 01 06 70,00
A. A. K. 2006 01 09 7 000,00
K. A. 2006 01 09 6 000,00
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 01 10 96,41
UAB Neste 2006 01 17 69,32
UAB Neste 2006 01 24 96,80
UAB Norfa 2006 01 26 66,06
Hyper Maxima 2006 01 27 206,69
UAB Neste 2006 02 01 96,36
UAB Neste 2006 02 03 96,66
UAB Neste 2006 02 07 96,24
UAB Neste 2006 02 08 96,02
UAB Neste 2006 02 11 100,00
UAB Neste 2006 02 14 51,06
UAB Neste 2006 02 21 96,65
Hansa lizingas 2006 02 23 27,19
L. G. 2006 02 23 40,00
Hansa lizingas 2006 02 24 3,00
UAB Sostena 2006 02 24 145,52
Hyper Maxima 2006 02 27 119,42
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 02 27 55,78
Hansa lizingas 2006 02 28 842,94
Hyper Maxima 2006 02 28 33,63
Hyper Maxima 2006 02 28 121,02
UAB Norfa 2006 02 28 53,48
UAB Neste 2006 03 01 100,00
Anthrora 2006 03 03 20,98
Maxima 2006 03 03 67,17
Maxima 2006 03 07 6,06
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 03 07 14,36
Anthrora 2006 03 07 43,50
IKI PC 2006 03 07 10,36
UAB Neste 2006 03 07 96,81
UAB Neste 2006 03 07 97,19
UAB Neste 2006 03 07 36,57
Hyper Maxima 2006 03 09 150,92
UAB Neste 2006 03 10 50,30
UAB Neste 2006 03 10 95,99
Hyper Maxima 2006 03 14 80,21
UAB Neste 2006 03 15 96,08
UAB Neste 2006 03 22 95,88
UAB Būsto industrijos grupė 2006 03 24 20 000,00
Hansa lizingas 2006 03 27 842,94
UAB Velidas 2006 03 27 153,00
UAB Neste 2006 03 27 48,55
UAB Būsto industrijos grupė 2006 03 27 10 112,00
Hyper Maxima 2006 03 30 56,23
IKI PC 2006 03 30 46,09
UAB Neste 2006 03 31 50,22
M. D. 2006 04 03 100,00
UAB Luktarna 2006 04 04 39,09
UAB Neste 2006 04 04 61,01
UAB Neste 2006 04 05 96,07
UAB Neste 2006 04 07 95,63
UAB Neste 2006 04 11 96,04
M. D. 2006 04 13 100,00
UAB Neste 2006 04 14 95,59
Hyper Maxima 2006 04 19 10,99
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 04 19 123,97
Maxima 2006 04 20 35,14
Hyper Maxima 2006 04 20 68,33
Maxima 2006 04 20 7,18
Ventus Nafta 2006 04 20 49,22
PC Saulutė 2006 04 20 21,98
PC Saulutė 2006 04 20 9,99
Hyper Maxima 2006 04 20 35,35
Hyper Maxima 2006 04 20 144,96
UAB Neste 2006 04 20 33,54
UAB Neste 2006 04 20 95,61
UAB Neste 2006 04 20 50,76
UAB Neste 2006 04 20 95,80
Emsi degalinė 2006 04 21 66,04
UAB Neste 2006 04 21 58,73
Reval Hotel baras 2006 04 24 10,00
UAB Neste 2006 04 25 97,93
UAB Neste 2006 04 25 97,68
M. D. 2006 04 28 250,00
L. G. 2006 04 28 100,00
Hansa lizingas 2006 04 28 842,94
Omnitel 2006 04 28 200,00
UAB Neste 2006 04 28 67,36
Carina 2006 05 02 225,70
BGZ Diebold 2006 05 02 89,97
Wiatrak Zajazd 2006 05 02 89,77
Zloty ul Restauracja 2006 05 02 54,16
Hyper Maxima 2006 05 03 366,51
Hyper Maxima 2006 05 03 69,98
Hyper Maxima 2006 05 03 55,72
Rimi PC 2006 05 04 13,04
Omnitel 2006 05 09 119,91
UAB Neste 2006 05 09 45,56
UAB Neste 2006 05 09 96,55
Rimi PC 2006 05 10 98,86
Maxima 2006 05 11 22,83
Alauša 2006 05 15 62,81
Lukoil 2006 05 15 11,20
Double coffe 2006 05 15 37,55
Lukoil 2006 05 15 66,40
PC Saulutė 2006 05 16 32,02
Picerja Cili 2006 05 16 59,10
UAB Florisima 2006 05 16 25,00
UAB Neste 2006 05 16 96,56
UAB Neste 2006 05 17 97,04
Rimi PC 2006 05 18 19,10
UAB Neste 2006 05 23 96,42
UAB Neste 2006 05 26 44,06
M. D. 2006 06 01 100,00
Hansa lizingas 2006 06 01 842,94
Omnitel 2006 06 01 300,00
UAB Neste 2006 06 05 99,34
PC Saulutė 2006 06 06 17,42
PC Saulutė 2006 06 06 38,85
PC Saulutė 2006 06 06 37,23
Hyper Maxima 2006 06 07 113,35
UAB Neste 2006 06 07 100,00
UAB Neste 2006 06 07 100,00
D. M. 2006 06 08 800,00
Hansa lizingas 2006 06 08 842,94
J. B. 2006 06 09 35 000,00
IKI PC 2006 06 12 45,64
UAB Sostena 2006 06 12 1 520,84
UAB Krantas Travel 2006 06 12 1 452,00
UAB Neste 2006 06 13 96,17
Gunerius Kjopesenter 2006 06 13 894,64
AB Lisco Baltic Service 2006 06 14 95,00
UAB Neste 2006 06 14 97,79
UAB Neste 2006 06 14 33,28
M. D. 2006 06 16 250,00
Lambertseter Mini 2006 06 16 443,55
Hemsedal bilist 2006 06 16 290,00
L. G. 2006 06 16 1 000,00
Munchmuseet 2006 06 19 70,86
Levis Store 2006 06 20 189,00
UAB Neiseris 2006 06 20 535,00
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 06 20 119,00
Maxima 2006 06 20 70,14
Statoil 2006 06 20 38,22
Hyper Maxima 2006 06 21 169,11
maxima 2006 06 21 17,97
Parduotuvė Ignalina 2006 06 21 83,67
UAB Neste 2006 06 21 97,90
UAB Neste 2006 06 21 97,05
M. D. 2006 06 22 200,00
UAB Neste 2006 06 22 96,15
Maxima 2006 06 23 122,88
Omnitel 2006 06 28 400,00
Statoil 2006 06 28 14,00
Hyper Maxima 2006 06 28 82,11
IKI PC 2006 06 28 55,88
Sporto klubas Impuls 2006 07 03 115,00
M. D. 2006 07 04 100,00
Omnitel 2006 07 05 271,00
Giaycko 2006 07 10 51,65
Pekao 2006 07 10 173,60
UAB Velidas 2006 07 10 151,16
Statoil 2006 07 11 92,72
UAB Neste 2006 07 11 96,43
Senukų PC 2006 07 12 278,90
UAB Neste 2006 07 13 59,90
M. D. 2006 07 17 200,00
Hyper Maxima 2006 07 17 90,00
Hyper Maxima 2006 07 17 21,30
UAB Takuras 2006 07 18 104,28
IKI PC 2006 07 18 80,88
UAB Takuras 2006 07 18 284,55
PC Saulutė 2006 07 19 11,91
M. D. 2006 07 20 200,00
Hyper Maxima 2006 07 20 242,57
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 07 21 211,38
Kowalskiego ul 2 Suvalki 2006 07 21 265,07
Hansa lizingas 2006 07 24 842,94
Hyper Maxima 2006 07 24 288,00
Statoil 2006 07 24 14,00
Statoil 2006 07 24 165,29
Kowalskiego ul 2 Suvalki 2006 07 24 176,74
Pirmas aukštas restoranas 2006 07 25 26,00
Pekao 2006 07 25 176,32
M. D. 2006 07 26 200,00
Omnitel 2006 07 26 400,00
Kaufland concentrator 2006 07 31 74,14
Kowalskiego ul 2 Suvalki 2006 07 31 88,79
Giaycko 2006 07 31 355,08
Statoil 2006 08 01 176,68
M. D. 2006 08 04 200,00
Omnitel 2006 08 04 500,00
hyper Maxima 2006 08 04 51,42
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 08 04 85,92
M. D. 2006 08 07 100,00
Fortas 2006 08 07 63,40
Kaufland concentrator 2006 08 07 100,92
Abro bar 2006 08 07 133,32
Kowalskiego ul 2 Suvalki 2006 08 07 266,61
Hyper Maxima 2006 08 08 114,62
UAB Velidas 2006 08 09 248,98
UAB Adidas 2006 08 11 402,00
Omnitel 2006 08 16 300,00
M. D. 2006 08 16 200,00
Hansa lizingas 2006 08 16 842,94
H219/HB 2006 08 16 200,00
Ventus Nafta 2006 08 16 210,23
Agne PC 2006 08 16 38,86
Kidulių degalinė 2006 08 17 107,43
Kavinė Žaltvykstė 2006 08 17 52,60
maxima 2006 08 17 52,49
Kidulių degalinė 2006 08 17 10,00
Hyper Maxima 2006 08 18 112,51
Rimi PC 2006 08 18 6,75
UAB Neste 2006 08 18 100,00
UAB Neste 2006 08 19 96,02
Vilkaviškio degalinė 2006 08 22 32,00
Omnitel 2006 08 22 48,00
UAB Neste 2006 08 23 97,37
E. D. 2006 08 24 200,00
Rimi PC 2006 08 24 90,35
Sporto klubas Impuls 2006 08 25 115,00
Lukoil 2006 09 04 89,28
Diagnostikos centras 2006 09 05 185,00
Sporto klubas Impuls 2006 09 05 25,00
Rimi PC 2006 09 05 18,98
Hyper Maxima 2006 09 05 172,06
maxima 2006 09 05 51,12
Kavinė Žaltvykstė 2006 09 05 23,85
Jeruzalės galerija 2006 09 06 120,00
K. A. įmonė 2006 09 06 90,00
UAN Nestė 2006 09 06 96,25
UAN Nestė 2006 09 12 100,00
Hyper Maxima 2006 09 12 123,10
Degalinė Apsaga 2006 09 12 31,18
Hyper Maxima 2006 09 12 47,89
UAN Nestė 2006 09 12 100,01
UAN Nestė 2006 09 12 57,34
Omnitel 2006 09 13 600,00
Hansa lizingas 2006 09 13 842,94
UAN Nestė 2006 09 13 59,30
UAN Nestė 2006 09 13 96,60
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla 2006 09 13 5697,12
M. D. 2006 09 15 100,00
UAN Nestė 2006 09 15 48,34
Viešbutis Baltpark 2006 09 18 249,00
Lukoil 2006 09 18 109,42
UAN Nestė 2006 09 18 96,50
Maxima 2006 09 19 141,67
Lukoil 2006 09 19 45,67
UAB Nestė 2006 09 20 100,00
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 09 22 81,22
UAN Nestė 2006 09 25 97,10
UAB Sport line 2006 09 25 69,00
Lukoil 2006 09 25 44,23
Degalinė Jurbarke 2006 09 26 70,73
hyper Maxima 2006 09 26 58,47
UAB Nestė 2006 09 26 99,81
M. D. 2006 09 27 200,00
UAB Nestė 2006 09 28 71,01
Statoil 2006 09 28 43,14
maxima 2006 09 28 25,60
Sporto klubas Impuls 2006 09 28 149,00
VF 011 Vilnius 2006 09 28 27,69
Maxima 2006 09 29 56,35
UAB Liondora 2006 09 29 58,80
M. D. 2006 10 02 200,00
L. G. 2006 10 02 100,00
Hansa lizingas 2006 10 02 842,94
Omnitel 2006 10 02 300,00
Hyper Maxima 2006 10 02 127,41
UAB Sport line 2006 10 02 69,00
UAB Nestė 2006 10 02 95,63
maxima 2006 10 02 41,19
Hyper Maxima 2006 10 04 109,99
uab Adidas 2006 10 04 473,00
UAB BMS 2006 10 04 261,44
Hyper Maxima 2006 10 06 131,22
D. M. 2006 10 06 1 000,00
Optikos salonas 2006 10 09 18,00
PC Norfa 2006 10 09 30,78
UAB Nestė 2006 10 10 63,22
Restoranas Stirnių malūnas 2006 10 10 28,00
Atsiskaitymas debeto kortele 2006 10 10 53,83
UAB Nestė 2006 10 10 99,13
J. B. 2006 10 11 10 000,00
Delikatesy 2006 10 13 27,80
Šaltinio vaistinė 2006 10 13 34,58
MBANK CF Gdansk 2006 10 13 447,63
Lukoil 2006 10 13 47,51
Novotel Hotel 2006 10 13 411,79
Delikatesy 34 2006 10 13 20,57
Delikatesy 34 2006 10 16 20,72
uab Adidas 2006 10 18 369,00
Statoil 2006 10 18 29,29
UAB Nestė 2006 10 18 96,39
IKI PC 2006 10 19 33,88
UAB Nestė 2006 10 20 56,06
Senukų PC 2006 10 23 68,00
UAB Nestė 2006 10 23 100,00
Lazdynų degalinė 2006 10 24 20,70
J. B. 2006 10 25 10 000,00
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla 2006 10 25 4000,00
Lukoil 2006 10 26 86,33
Maxima 2006 10 27 44,51
Senukų PC 2006 10 30 276,81
Hyper Maxima 2006 10 30 150,29
Hansa lizingas 2006 10 31 842,94
Omnitel 2006 10 31 600,00
UAB Nestė 2006 10 31 97,93
V. M. 2006 10 31 30 000,00
Rimi PC 2006 11 02 21,25
Statoil 2006 11 02 144,60
Statoil 2006 11 02 23,98
Svečių namai Šauni vietelė 2006 11 02 17,50
Svečių namai Šauni vietelė 2006 11 02 9,80
J. B. 2006 11 02 100 000,00
Hyper Maxima 2006 11 03 94,88
Hyper Maxima 2006 11 03 76,12
UADB Ergo Lietuva 2006 11 06 450,02
Maxima 2006 11 06 65,34
UAB Nestė 2006 11 06 98,25
UAB Nestė 2006 11 06 97,27
Maxima 2006 11 07 72,85
Rimi PC 2006 11 07 22,69
Statoil 2006 11 07 53,48
Statoil 2006 11 07 11,99
IKI PC 2006 11 07 22,27
Lukoil 2006 11 08 16,89
UAB Nestė 2006 11 10 28,51
Hyper Maxima 2006 11 10 46,99
UAB Kelvaras 2006 11 10 38,75
L. G. 2006 11 13 100,00
M. D. 2006 11 13 300,00
Maxima 2006 11 14 47,66
Maxima 2006 11 14 152,84
M. D. 2006 11 15 200,00
Sporto klubas Impuls 2006 11 15 135,00
UAB Nestė 2006 11 15 93,54
Hyper Maxima 2006 11 15 213,60
UAB Fortas 2006 11 16 26,22
Hyper Maxima 2006 11 16 86,35
IKI PC 2006 11 17 75,21
78 degalinė 2006 11 20 14,78
UAB Big Star 2006 11 20 30,55
Auchan kasa 2006 11 20 55,48
PKN Stacja 2006 11 20 61,02
UAB Nestė 2006 11 20 20,39
Plento baras 2006 11 21 16,40
IKI PC 2006 11 21 25,02
Statoil 2006 11 22 11,99
T market 2006 11 22 20,04
Maxima 2006 11 22 16,99
UAB Fortas 2006 11 23 16,52
Statoil 2006 11 23 17,00
IKI PC 2006 11 23 36,73
Rimi PC 2006 11 23 27,15
UAB Medinsta 2006 11 23 43,53
UAB Nestė 2006 11 24 96,99
Hyper Maxima 2006 11 28 193,72
Rimi PC 2006 11 28 35,64
UAB Nestė 2006 11 29 70,26
UAB Medinsta 2006 11 29 24,63
M. D. 2006 11 30 100,00
Omnitel 2006 11 30 600,00
Hansa lizingas 2006 11 30 842,94
IKI PC 2006 11 30 50,38
V. J. 2006 11 30 35 000,00
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla 2006 11 30 4000,00
UAB Nestė 2006 12 01 96,65
V. J. 2006 12 01 45 000,00
J. B. 2006 12 01 40 000,00
UAB Levis store 2006 12 04 367,22
Oldport and creem 2006 12 04 78,40
UAB Big Star 2006 12 04 40,59
Auchan papierosy 2006 12 04 125,33
Pompea outlet 2006 12 04 99,67
Pekao SA 2006 12 04 147,65
Statoil 2006 12 04 37,56
Statoil 2006 12 04 11,09
Statoil 2006 12 04 23,54
UAB L. 2006 12 04 20 000,00
J. B. 2006 12 04 35 000,00
V. J. 2006 12 04 35 000,00
UAB Nestė 2006 12 07 93,19
V. J. 2006 12 07 100 000,00
UAB Sostena 2006 12 08 2 181,77
V. J. 2006 12 08 89 000,00
UAB Nestė 2006 12 11 95,54
V. J. 2006 12 11 46 000,00
J. B. 2006 12 11 40 000,00
UAB Nestė 2006 12 13 98,13
Auchan kasa 2006 12 18 174,72
Shell Ketrzyn 2006 12 18 7,36
Statoil 2006 12 19 74,21
CCC Gdansk Auchan 2006 12 19 147,97
UAB Nestė 2006 12 19 84,05
J. B. 2006 12 19 55 000,00
M. D. 2006 12 22 200,00
Omnitel 2006 12 22 600,00
Hansa lizingas 2006 12 22 842,94
L. G. 2006 12 27 200,00
M. D. 2006 12 27 200,00
Wimar 2007 01 02 624,47
UAB Jysk 2007 01 02 72,74
Auchan kasa 2007 01 02 456,32
T market 2007 01 03 18,78
Statoil 2007 01 03 97,97
Maxima 2007 01 03 58,97
T market 2007 01 04 7,18
Viešbutis restoranas Sona 2007 01 04 25,30
Viešbutis restoranas Sona 2007 01 04 58,50
UAB Nestė 2007 01 04 90,73
M. D. 2007 01 05 500,00
Maxima 2007 01 08 12,58
Maxima 2007 01 09 108,42
Hyper Maxima 2007 01 09 84,86
M. D. 2007 01 15 250,00
Hyper Maxima 2007 01 15 142,69
M. D. 2007 01 19 100,00
UAB Nestė 2007 01 19 97,24
Lukoil 2007 01 23 123,54
UAB Nestė 2007 01 24 95,40
UAB Nestė 2007 01 25 92,77
M. D. 2007 01 29 500,00
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla 2007 01 29 12 000,00
Omnitel 2007 01 30 600,00
Hansa lizingas 2007 01 30 842,94
UAB Nestė 2007 01 31 98,63
Hyper Maxima 2007 02 02 71,94
Lukoil 2007 02 02 35,78
UAB Nestė 2007 02 05 36,72
UAB Decuba 2007 02 05 43,50
Ventus Nafta 2007 02 06 184,11
Hyper Maxima 2007 02 06 147,98
Hyper Maxima 2007 02 07 168,21
Lukoil 2007 02 08 19,99
UAB Nestė 2007 02 12 103,12
UAB Nestė 2007 02 12 94,56
Statoil 2007 02 13 108,14
UAB Nestė 2007 02 13 53,56
Pekao SA 2007 02 14 179,21
SAM 34 Slep 2007 02 15 55,90
UAB Levis store 2007 02 19 178,69
UAB Big Star 2007 02 19 141,86
Auchan kasa 2007 02 19 213,59
Camaieu Auchan 2007 02 19 35,15
Lukoil 2007 02 20 4,69
UAB Nestė 2007 02 22 98,92
Hyper Maxima 2007 02 22 110,46
UAB Nestė 2007 02 23 96,47
Hyper Maxima 2007 02 26 76,10
UAB Takuras 2007 02 28 30,00
M. D. 2007 03 01 400,00
UAB Fortas 2007 03 01 66,20
Hansa lizingas 2007 03 02 842,94
Omnitel 2007 03 02 600,00
Restoranas Pizz Jazz 2007 03 02 27,80
Rimi PC 2007 03 02 154,51
VŠĮ Tarptautinė amerikos mokykla 2007 03 02 4 000,00
Atsiskaitymas debeto kortele 2007 03 07 97,47
M. D. 2007 03 08 600,00
UAB Nestė 2007 03 08 97,62
UAB L. 2007 03 08 15 000,00
V. M. 2007 03 08 6 000,00
L. G. 2007 03 14 550,00
Rimi PC 2007 03 14 111,26
J. B. 2007 03 14 1 600,00
UAB L. 2007 03 14 5 000,00
UAB Takuras 2007 03 16 100,00
IKI PC 2007 03 16 99,80
UAB BMS 2007 03 16 2,99
UAB Takuras 2007 03 20 100,00
Hyper Maxima 2007 03 20 259,87
UAB L. 2007 03 20 3 500,00
Hyper Maxima 2007 03 21 80,75
Lukoil 2007 03 23 116,27
Hansa lizingas 2007 03 26 842,94
Omnitel 2007 03 26 400,00
J. B. 2007 03 26 25 000,00
UAB L. 2007 03 27 20 000,00
UAB L. 2007 03 27 100 000,00
M. D. 2007 04 03 400,00
VŠĮ Tarptautinė amerikos mokykla 2007 04 03 4 000,00
Maxima 2007 04 11 205,13
Hyper Maxima 2007 04 12 83,00
UAB Nestė 2007 04 12 54,56
Statoil 2007 04 17 116,29
UAB Nestė 2007 04 17 38,33
IKI PC 2007 04 20 12,38
Hyper Maxima 2007 04 24 263,76
Maxima 2007 04 24 40,69
UAB Nestė 2007 04 25 60,94
M. D. 2007 04 26 400,00
UAB L. 2007 04 26 10 000,00
Lukoil 2007 04 27 60,30
L. G. 2007 05 04 100,00
Omnitel 2007 05 04 600,00
Hansa lizingas 2007 05 04 842,94
Maxima 2007 05 05 326,91
UAB Nestė 2007 05 10 96,92
IKI PC 2007 05 11 13,46
Lukoil 2007 05 14 60,03
UAB Takuras 2007 05 15 100,00
IKI PC 2007 05 15 39,80
Ventus Nafta 2007 05 15 60,41
IKI PC 2007 05 15 21,86
J. B. 2007 05 18 4 000,00
UAB L. 2007 05 18 20 000,00
IKI PC 2007 05 22 97,17
L. G. 2007 05 23 100,00
UAB Nestė 2007 05 23 31,82
IKI PC 2007 05 23 15,07
UAB Nestė 2007 05 23 95,90
Hyper Maxima 2007 05 24 137,47
Hyper Maxima 2007 05 28 67,10
IKI PC 2007 05 29 52,02
Stena Line Gdynia 2007 05 29 367,32
UAB Nestė 2007 05 30 97,07
UAB Nestė 2007 05 30 23,23
IKI PC 2007 06 01 59,84
IKI PC 2007 06 05 93,77
Minima 2007 06 06 16,35
Maxima 2007 06 07 24,10
IKI PC 2007 06 08 38,26
Rimi PC 2007 06 11 83,31
Degalinė Livena 2007 06 11 36,76
Hyper Maxima 2007 06 12 141,28
IKI PC 2007 06 12 51,02
Lukoil 2007 06 13 55,61
Atsiskaitymas debeto kortele 2007 06 13 46,06
Hyper Maxima 2007 06 15 196,03
IKI PC 2007 06 18 47,42
Camelia vaistinė 2007 06 21 59,04
Maxima 2007 06 27 158,52
IKI PC 2007 06 27 33,27
Statoil 2007 06 28 130,45
Statoil 2007 06 29 228,95
IKI PC 2007 07 02 50,88
Hyper Maxima 2007 07 02 169,26
Statoil 2007 07 05 132,42
R. K. kavinė 2007 07 16 67,70
UAB L. 2007 07 16 30 000,00
UAB Nestė 2007 07 20 98,24
Hanza lizingas 2007 07 20 340,94
UAB L. 2007 07 20 7 000,00
Hyper Maxima 2007 07 23 53,84
Maxima 2007 07 28 108,41
Omnitel 2007 08 16 300,00
Hanza lizingas 2007 08 16 842,94
Atsiskaitymas debeto kortele 2007 08 17 100,00
UAB Takuras 2007 08 20 100,00
Statoil 2007 08 20 89,38
176-a degaline Raseinių raj., 2007 08 20 103,33
Shell Deutshland oil 2007 08 20 133,82
Oresundsborn 2007 08 20 115,82
Lisco baltic service 2007 08 20 641,49
Storebaeltsfobbindelsen 2007 08 20 96,46
GE money bank 2007 08 21 693, 39
IKI 2007 08 21 38,47
Munkedal 2007 08 21 7,15
Munkedal 2007 08 21 173,00
Atsiskaitymas debeto kortele 2007 08 22 635,00
Iki 2007 08 23 73,18
iki 2007 08 27 68,72
Statoil 2007 08 28 73,81
Hyper maxima 2007 08 30 91,85
Hanza lizingas 2007 08 31 842,94
Omnitel 2007 08 31 300,00
Silberauto 2007 09 03 257,61
Neste degalinė 2007 09 03 96,87
Hyper maxima 2007 09 11 144,45
Statoil 2007 09 21 132,24
SB Poprad predne 2007 09 21 15,45
Sany jam 2007 09 24 75,08
Statoil 2007 09 25 188,30
Svinesund 2007 09 26 8,93
Iš viso iššvaistė 1 169 118,31 Lt (338 600,06 Eur), tuo bendrais pasisavinimo ir iššvaistymo veiksmais padarydamas M. G. (H.) bendrą 1 578 778,9 Lt (457 245,97 Eurų) turtinę žalą.
Kaltinamasis E. G. teisme parodė, kad 2003 m. gruodžio mėn., kartu su buvusia savo sugyventine važiavo slidinėti į Norvegiją, pas sūnų L. G.. Pasiėmę jį, važiavo į slidinėjimo kurortą, kuris vadinamas Trysilis. Po to grįžo atgal į Oslą, buvo sustoję pas M. G. (H.) ir tuo metu išėjo kalba, kad būtų neblogai, nes sūnus visada svajojo apie Lietuvą ir galbūt būtų neblogai kažką susiorganizuoti, kad padaryti gyvenamąjį būstą Lietuvoje. Tuo metu Lietuvoje buvo prasidėjęs labai didelis nekilnojamojo turto kainų kilimas ir nekilnojamojo turto paklausa augo greičiau negu pasiūla. Tai buvo 2003 m. gruodžio mėnesį. Kaltinamasis išvažiavęs pradėjo domėtis situacija Lietuvoje. Vėliau, 2004 m. gegužės, birželio mėnesį sūnui turėjo sukakti 14 metų, kaltinamasis kartu dalyvavo jo šventėje ir nuo tada kilo klausimas, ganėtinai konkretus - pradėjo domėtis sklypais. Jau buvo suradęs sklypą Trakų raj., kuriam buvo išduotas pirmas įgaliojimas, tai buvo 2004 m. rugsėjo mėn. Tada pradėjo derėtis su pardavėjais ir tuo pačiu lygiagrečiai dėl galimybės pakeisti žemės sklypo paskirtį, nes ten buvo žemės ūkio paskirtis, kad būtų galima projektuoti gyvenamuosius namus. Gavosi situacija, kad tas sklypas po konsultacijų su projektuotojais buvo ganėtinai keblus, todėl jo buvo atsisakyta. M. G. (H.) 2004 m. gruodžio 8 d., Norvegijoje, parašė įgaliojimą. Vėliau gavo informaciją, kad A. B. parduoda savo nekilnojamąjį turtą prie Dvarčio ežero, jis pradėjo vesti derybas su A. B.. Buvo kalbėta su banku Nordea ir šis bankas buvo paprašęs papildomų įgaliojimų, prie šito įgaliojimo. Tada buvo sudaryti įgaliojimai, kurie yra byloje dėl pirkimo, įteisinimo ir viso kito. Nordea bankui šito įgaliojimo nepakako. Už kokią kainą ir kaip bus perkamas sklypas, M. G. (H.) tą žinojo. Tas sklypas buvo nupirktas už 720 tūkst. litų, iš kurių dalis buvo pervesta per banką o kita dalis buvo sumokėta notarinėje grynais. A. B. aiškinimas, kad sumokėjus dar 500 tūkst. litų, paskui mokėjimai sustojo, yra visiška nesąmonė, nes matyti, kad vienu pavedimu buvo sumokėta visa suma. 240 tūkst. buvo gryni pinigai, kurie buvo dalinai skolinti, bet ir dalinai asmeninės lėšos, kurios jam paskui buvo grąžintos.
E. G. pripažino, kad atliko finansines operacijas, nurodytas kaltinime. Prokurorai pateikė kaltinimą, kad jis buvo išėmęs pusę milijono grynų pinigų, tai buvo išimta iš sąskaitos. Bet visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kas buvo mokėta grynais, kas buvo pateikta, sąskaitos ikiteisminio tyrimo metu, kur statyba buvo vykdoma ūkio būdu, buvo mokama grynais pinigais. Tam pačiam A. B. buvo mokama grynais. M. G. (H.) tai žinojo ir ta suma gavosi iš tiesų įspūdinga, viso to nebuvo įskaičiuota ikiteisminiame tyrime. Gavosi taip, kad viskas yra išrinkta, kas yra sumokėta ir pateikta kaip pasisavintos lėšos. Yra užfiksuota, kad iš V. yra gauta pinigų suma 265 tūkst. litų, o tokios sumos iš V. nėra gauta, yra gauta mažesnė pinigų suma ir tai yra užfiksuota pavedimais, tik buvo nurodyta sutartyje.
Jis sutinka su tuo, kad buvo panaudotos tos lėšos iš sąskaitos, bet M. G. (H.) puikiausiai tai žinojo, kad dalis pinigų buvo mokėta grynais ir, kad nebuvo paimta iš sąskaitos. Jis prašė daryti teismo metu teismo ekspertizę dėl statybos darbų atlikimo, kas buvo atmesta. Netenkino remiantis dviem išvadomis nekilnojamo turto eksperto, kur buvo vertinamas turtas. Vienas turtas buvo vertintas 2006 m. balandžio 4 d., kai dar nebuvo didelės dalies darbų padaryta. O kitame buvo pasiremta, vertinta 2010 m., kai buvo kviečiamas liudyti vertintojas, kuris pasakė, kad jis iš vis nevertino, netgi ne pagal esamą faktą, o pagal projektą. Projektas buvo vienaip, kai buvo pradėtas statyti, o eigoje turėjo pasikeisti. Dalį statybos išlaidų jis dengė iš asmeninių lėšų, o statybai skirtas išlaidas panaudojo savo reikmėms. Jis turėjo grynųjų pinigų, tik jie buvo paskolinti, paskolos raštelių nebuvo, paskolos nebuvo deklaruotos, nes tai buvo artimas asmuo.
2004-2005 metais, kai pradėjo vykdyti derybas su Nordea banku, M. G. (H.) keletą kartų buvo atvažiavusi į Lietuvą. Iš pradžių jis derėjosi Smolensko g. esančiame skyriuje. Tam, kad būtų priimti galutiniai sprendimai, reikėjo susitikti su Rakevičiumi, kuris buvo skyriaus, išduodančio kreditus, tiesioginis viršininkas. Jis su M. G. (H.) buvo nuvykę pas Rakevičių į pokalbį, centrinėje Nordea būstinėje, kuri yra Didžiojoje g., Vilnius. M. G. (H.) vardu buvo paimta paskola. 2004 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas pirmas įgaliojimas, Vilniaus mieste, 24 notaro biure Algirdo g. 8. Išduotas įgaliojimas buvo pirkti sklypą Dviliškių kaime. Tačiau šio sklypo jie atsisakė ir ieškojo kito sklypo. Kalba ėjo apie statybas ir kad jos bus vykdomos ūkio būdu. Tuo metu tai buvo priimtas dalykas, nes nebuvo griežto reikalavimo, kad viskas vyktų pagal sąmatas. Vienintelis aspektas buvo tas, kad turėjo pateikti tam tikruose etapuose nekilnojamojo turto agentūros įvertinimus. Visą laiką taip ir darė - pateikinėjo bankui. Vėliau, kai jau buvo pasirašyta paskolos sutartis, tiksliau prieš pasirašant paskolos sutartį, bankas pareikalavo dar vieno įgaliojimo, bet šįkart nurodė pas kokį notarą pasirašyti įgaliojimą. Šis įgaliojimas buvo pasirašytas tame pačiame pastate, kur yra banko skyrius, Smolensko g. ir tai, kaltinamojo tvirtinimu, nėra 2005 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimas, kuris nurodytas kaltinime. Tai yra dar kitas įgaliojimas, bet jis yra pasirašytas pas tą pačią notarę. 2004 m. rugsėjo mėnesio įgaliojimas buvo konkretus ir skirtas sklypo pirkimui. Pagal šį įgaliojimą jokio kredito negavo. Po to, gale metų buvo parašytas bendras įgaliojimas atlikti sandorius - ambasadoje, Norvegijoje. Pagal šį sudarytą įgaliojimą Norvegijoje pradėtos derybos su banku, bet paskola negauta. Paskola buvo gauta pagal dar kitą įgaliojimą, kuris buvo su konkrečiais nurodymais. Pagal kaltinime nurodytą 2005 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimą paskolos negavo. Pirmoji paskola buvo gauta pagal įgaliojimą, kuris buvo parašytas prieš tai Norvegijoje, 2004 m. gruodžio mėn. Viskas gauta buvo tik iš Nordea banko. Pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimą, kuris yra nurodytas kaltinime, jis jokios paskolos negavo. Paskolai gauti buvo skirti kiti konkretūs įgaliojimai.
Taip pat parodė, kad paskola buvo suteikta būsto kreditavimui, pagal būsto kreditavimo sutartį 2005 m. birželio 7 d. Iš pradžių buvo norvegiškas įgaliojimas ir buvo papildomas įgaliojimas. Bendrojo įgaliojimo 2005 m. rugsėjo 23 d. reikėjo bankui, jog nereikėtų kiekvieną kartą, kai pakeitimai, kai vyko įkeitimai hipotekos lakštais, įgaliojimų. Kaltinamasis parodė, kad gautos paskolos suma yra 703 377 eurų. Ši suma buvo gauta ne 2005 m., o laikotarpyje nuo 2005 m. birželio iki 2007 m. Ši suma, pirma jos dalis, iš pradžių buvo skirta žemės pirkimui, o po to statyboms. Iš tų 703 377 eurų buvo nupirktas sklypas iš A. B., kurio vertė siekė apie 210 tūkst. eurų. Pavedimais statybinėms organizacijoms už dalį statybinių medžiagų sumokėta - 302 161,21 eurų. Sumokėtas konversijos mokestis eurais sąskaitoje – 3 854,1 eurų, banko palūkanos ir sumokėti kredito grąžinimai, kurie po pusės metų prasidėjo, tai 67 973 eurų. Taip pat, litų sąskaitoje buvo nuskaičiuota 823,93 eurų banko mokesčio, buvo eurų ir litų sąskaitos. Teisingumo ministerijai – 104,26 euro, hipoteka – 86,89 eurų, registrų centras – 137,93 eurų, Sodra M. G. (H.) vardu, nes buvo įsiregistravusi kaip ūkininkė ir gavo PVM mokėtojo kodą Lietuvoje. Šį PVM kodą ji gavo pati, nes PVM kitiems asmenims neduoda, nei pagal įgaliojimą, nei pagal kitus veiksnius. Notarei - 956 eurai, už draudimo paslaugas, kadangi banko reikalavimas buvo, jog objektas būtų apdraustas, įkeisti turtai taip pat turėjo būti apdrausti – 1 379,75 eurų. Pavedimu sumokėta apsaugos policijai 1 303 eurų už objekto paslaugą. Apsaugos policijai didelė dalis buvo sumokėta grynais pinigais pagal sutartį su dokumentais. Jis turėjo M. G. (H.) kortelę ir galėjo ja naudotis. Kaltinime yra nurodyta, kad iš viso yra grynųjų pinigų nuimta - 146 777 eurų. Kaltinamojo teigimu, grynųjų pinigų dalį sudarė tai, kas buvo išvardinta, bendroje sumoje - 168 tūkst. eurų. Visa tai patvirtinantys čekiai buvo pridėti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau kaltinime atsiranda vėl visi gryni pinigai. Finansiniuose dokumentuose visa tai yra, o kaltinime atsiranda visi šie pinigai, kaip pasisavinti.
Kaltinamasis parodė, kad 2005 m. grynais pinigais įnešė į litų sąskaitą 753 eurus, o į eurų sąskaitą 290 eurų. Valstybiniam registrų centrui sumokėjo – 92,48 eurų, notarui – 1 130 eurų, nekilnojamojo turto vertinimo agentūrai – 521 eurą, draudimo paslaugos – 118 eurų. Viso 2 906 eurus. Viskas buvo grynais pinigais, tai paliudija dokumentai, kurių kopijos pateiktos tardymo metu. 2006 metais Valstybiniam registrų centrui - 51 euras, sutarties mokestis už sandorį su M., jis taip pat oficialiai sumokėtas ir pateiktas pajamų orderis – 5 213 eurų, notaro paslaugų – 2 491 euras, kadastro byla – 258 eurai, hipoteka – 49 eurai, Ober Haus vertinimai – 2 067 eurai, draudimo paslaugos – 51 euras, M. G. (H.) Sodros įmoka - 105 eurai, apsaugos policijai už objekto apsaugą – 4 778 eurai grynais, o pagal sutartį viskas dokumentuota. Taigi iš viso – 15 066 eurai. 2007 metais už nekilnojamojo turto kadastro bylą – 579 eurai, už notaro paslaugas – 842 eurai, policijai už objekto apsaugą – 1 373 eurai. Per tą laikotarpį, A. B. pavedimu buvo sumokėta už priežiūrą 10 716 eurų, o grynais pinigais buvo sumokėta 59 951 euras. Tai buvo susitarimas 9 000 litų per mėnesį. Šis susitarimas nėra apskaitytas, tačiau M. G. (H.) apie tai žinojo bei patvirtino akistatoje. Ji žinojo, kad buvo nuolat mokami pinigai. Pačiai M. G. (H.) iš tos sąskaitos buvo pervesta į Norvegiją, nuo 2005 m. – 7 819 eurų. M. G. (H.) paprašė kaltinamojo, o jis padarė pavedimą per kelis kartus į jos asmeninę sąskaitą. Tai atsispindi banko išrašuose.
Kaltinamojo E. G. tvirtinimu, M. G. (H.) viską žinojo. M. G. (H.) prašymu buvo įstatyti langai (duomenys neskelbtini), jos bute, už 2 800 litų. Taip pat buvo nupirkti baldai į tą patį butą už 535 litus. Ji puikiai žinojo, kad už sūnaus mokslus buvo mokama iš tos sąskaitos – 33 697 litų. Kai jis buvo Lietuvoje, jis mokėsi tarptautinėje Amerikos mokykloje, už tai buvo apmokėta pagal sąskaitas. Už sūnaus mokslus buvo sumokėta iš šios sąskaitos, buvo atliekami pavedimai. Keletą kartų buvo pirkti sūnui bilietai iš Oslo į Vilnių ir atgal. Visa tai žinojo M. G.. Už šiuos bilietus buvo apmokėta iš šios litų sąskaitos – 2 233 litai. Tai buvo 2005 metais. Buvo susitarta dėl išlaidų - telefono ir kuro. Per dvejus metus išlaidos kurui – 15 804 litai, tai buvo mokama iš kortelės, o išlaidos ryšiams – 7 938 litai – tai bendros sumos.
Kartu su M. G. (H.) buvo susitarę nupirkti A. B. sklypą, Padvariškių kaime. Po kelių savaičių, sudaryta sutartis pirkimo-pardavimo dar dėl vieno sklypo su A. B., prie to paties Dvarčio ežero, kitoje pusėje. M. G. (H.) vėliau sutartį nutraukė apie 2008 m.
Kaltinamojo parodymais, nekilnojamas turtas tuo metu sparčiai vystėsi, M. G. (H.) į Lietuvą važinėjo ne vieną ir ne du kartus, o ganėtinai dažnai. Viskas buvo padaryta su jos žinia. Viskas buvo derinama telefonu. Kai tik buvo pradėtos statybos, ji buvo atvažiavusi ne viena, o su sugyventiniu. Jie kartu važiavo pasižiūrėti tų sklypų. Ji buvo Raipolio kaime, ji nebuvo gal tik prie M., o J. B. sklypus kaltinamasis jai rodė, nes viskas yra vienoje vietoje. M. G. (H.) viską žinojo. Paskola buvo paimta jos vardu, nes ji turėjo pajamų, o kaltinamojo pajamos buvo nelegalios, nes oficialiai nedirbo. Šiuos pinigus, kur buvo vykdomi atsiskaitymai, kaltinamasis turėjo grąžinti iš turto pardavimo. Paskolos grąžinimas pradėtas mokėti po pusės metų nuo to, kai buvo pradėtas šis projektas. Tai, kas buvo panaudota savo reikmėms, o kas panaudota statyboms, bendrai gerokai viršija bendrą sumą. Banko kreditas buvo gautas 703 377 Eur, iš I. K. – 144 810 Eur, iš A. – 28 962 Eur, iš Rėklių – 104 263 Eur, iš L. P. – 63 683 Eur. Kaltinamajame akte nurodyta L. P. kita suma - 76 749,3 Eur. Taigi matyt įvyko matematinė klaida, nes skaičiavo nuo 80 tūkst., kurie yra pagal sutartį, bet jie pagal sutartį neįvykdyti už žemės sklypą. Šiuos pinigus jie sumokėjo pavedimu. Grynais kaltinamasis teigia gavęs 43 434 iš Rėklių. L. gražino 230 500 grynais. Su M. G. (H.) šių pinigų nepasidalino, nes tie pinigai buvo skolinti. Žinoma jai pasakė, kad gavo tuos pinigus ir kad grąžino. Dėl šių grynų pinigų buvo kalbėta su M. G.,
Dėl Volvo lizingo kaltinamasis paaiškino, kad su M. G. (H.) buvo susitarę dėl mašinos, kad ją nupirks ir bus naudojama projekto reikalams. Ši mašina vėliau atiteko M. G. (H.), kai kaltinamajam buvo nutrauktas įgaliojimas. Už mašiną pavedimu sumokėta 20 540 litų, o grynais sumokėta – 8 752 litų. Už mašinos remonto darbus, pateikta su sąskaitomis - sumokėta grynais 9 372 litų ir 710 litų grynais. 2005 m. iš šios sąskaitos, jos parduotuvėje Norvegijoje buvo apmokėtos jos prekės – AB „Siūlas“. Prekės buvo jos, kurios išvažiavo į Norvegiją. Kai kurias išlaidas sunku pateisinti, bet už dalį medžiagų ir darbuotojams mokėjo grynais pinigais, buvo daug pakeitimų projekto eigoje, už tai mokėjo grynais pinigais. Kas liečia statybos darbus ir medžiagas – dalis buvo apmokėta grynais, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Lygiai taip pat yra su žemės darbais - 81 tūkst. grynais pinigais per dvejus metus.
Kaltinamojo E. G. paaiškinimai dėl piniginių operacijų pagal pateiktą kaltinimą:
Pavedimai D. M. – dalis kaltinamojo pinigų buvo įdėta grynais, o kitai daliai jis panaudojo kortelę ir atliko pavedimą, bet tikrai iš to projekto pinigai neiškeliavo.
Restoranas Stirnių malūnas, Novotel hotel 2006 m. – tai buvo asmeninės išlaidos.
V. J. 100 tūkst. yra sumokėjimas už žemės sklypą. Šis sklypas buvo pirktas suderinant su M. G., šis sklypas buvo pirktas ir registruotas jos vardu. Pardavus vieną iš tų sklypų, pinigai įplaukė į sąskaitą.
Kaltinamasis neginčija, jog piniginės operacijos buvo vykdytos, tik jų paskirtis buvo kita. Pavyzdžiui: kuras, Omnitel, L. mokslai, bilietai, Hansa lizingas, A. A. K. 7000,00, litų nurodyta 11 puslapyje, 2005 m. iš jos buvo pasiskolinta 7000 litų, kuriuos pervedė į M. G. (H.) sąskaitą. Šiuos pinigus 2006 m. sausio mėn. gražino atgal. Kuras, Hansa lizingas, UAB Sostena remonto paslaugos Volvo mašinai - viskas buvo su M. G. (H.) aptarta ir ji tam neprieštaravo. Per tą laikotarpį su šia mašina 2005 m. – 2007 m. laikotarpyje, 4-5 kartus kaltinamasis lankėsi Norvegijoje ir su šia mašina buvo vežami keramikos gaminiai, nes ji turėjo parduotuvę netoli savo namų, kurioje prekiavo lietuviškais gaminiais.
UAB Krantas Travel 2006 m. birželio 12 d. – pirkti bilietai keltui. Keliavo į priekį su prekėmis M. G. (H.), o atgal su L..
Gunerius Kjopesenter 894,64 litų – kaltinimo 14 puslapis - čia yra Norvegijoje nuimti pinigai. Lambertseter Mini – tai pinigų nuėmimas Osle, Lambertseterio rajonas, kur M. G. (H.)gyveno. Hemsedal bilist - 290,00 litų – taip pat Norvegijoje.
Giaycko – 51,65 litų, Pekao - 173,60 litų, kaltinimo 14 puslapyje – galėjo būti situacija, kai vėliau ateina sąskaitos už tuo metu buvimą užsienyje nuimant pinigus iš karto, tačiau tik vėliau pasirodo aprašyme.
UAB Velidas – yra kuras. Senukų PC - 278,90 litų, tai buvo atsiskaitymas už statybines medžiagas. UNO X – degalinė. Kavinė Sultan, UAB Sportline, PC Saulutė, Kavinė Oskaras – asmeninės išlaidos. Parduotuvės, vaistinės, kavinės yra susijusios su asmeninėmis išlaidomis ir visą tai kaltinamasis teigia dengęs grynais pinigais iš savo lėšų.
L. G. - iš tos sąskaitos pervedė savo dukrai, šių asmeninių išlaidų neginčija.
Stena Baltiva butik, kaltinime 11 puslapis – 2005 m. Keliavo į priekį su prekėmis M. G. (H.), o atgal su L.. Stena yra keltas.
R. B. - 1 000,00 litų –šiuos pinigus iš jos kaltinamasis buvo pasiskolinęs ir vėliau gražino.
Ikea Gdansk – buvo kažkas pirkta, kai kaltinamasis važiavo su L. į Lietuvą, nes Stena Line yra keltas iš Karlskrono į Gdynią. Jie važiavo per Gdynią, o Gdynia ir Gdanskas bei Sopotas yra vienas ir tas pats miestas.
E. G. 2005 m. 12 mėn. 20 d., kaltinimo 11 puslapis - 500,00 litų - čia buvo išimti gryni pinigai.
SAS 1 267,00 litų – tai aviakompanija. L. pirktas lėktuvo bilietas. Tuo metu šie skrydžiai buvo labai brangūs.
Lėšų pervedimas – 70 litų, kaltinimo 11 psl. – Tai klaida, kadangi tai buvo ne lėšų pervedimas, o banko mokesčiai, už pavedimą M. G. (H.).
K. A. - 6 000,00 litų – kaltinamasis šiuos pinigus buvo pasiskolinęs ir atgal grąžino tokią pačią sumą. Pasiėmė grynais, o gražino pavedimu ir balanse tas neatsispindi.
Atsiskaitymas debeto kortele – tai tik ir buvo diabetinė kortelė.
Anthrora – 2006 m. kovo 7 d. 43,50 lito, kaltinimo 12 puslapis – vaistinė.
UAB B.- 20 000,00 litų - buvo daryti 2 pavedimai, vienas 24 dieną, o kitas 27 dieną. Tuo metu kaltinamojo sesuo norėjo iš jo išpirkti dalį tėvų sodo. Buvo padarytas pavedimas 45 tūkst. litų į M. G. (H.) sąskaitą, tai matosi, ir iš tos sąskaitos buvo sumokėtas pradinis įnašas už būstą. Tačiau vėliau sutartis buvo nutraukta ir pinigai grąžinti sesei. Tai matosi, kadangi yra įplauka 45 tūkst. litų iš A. P., kuris buvo apklaustas kaip liudininkas ir jam gražinti tie pinigai yra grynais. Dviejų pavedimų reikėjo dėl to, jog buvo pasirašyta pirma sutartis, pagal kurią turėjo įnešti tai, o vėliau atsirado mokėjimo grafikas. M. G. (H.)buvo pasakyta, jog kaltinamajam yra pervesti pinigai, kuriais jis pasinaudos. Buvo pervesta 45 tūkst. litų ir tai atsispindi išrašuose iš A. P.. Gražinus atgal A. P. pinigus, buvo nutraukta sutartis.
M. D. – kaltinamasis pervedinėjo, nes tuo metu nedirbo, buvo Kretingoje ir neturėjo iš ko gyventi. M. G. (H.)buvo sakęs, kad L. pervedinės pinigus, kai kaltinamajam trūko pinigų, jis iš D. M. buvo pasiskolinęs 20 tūkst. litų, kurie irgi buvo įplaukę, o po to gražino.
Carina – 2006 m. gegužės 2 d., 225,70 litų, kaltinamojo akto 13 puslapis, bylos 13 tomo 90 puslapis - su sūnumi L. važiavo į Hitlerio bunkerį, kuris yra Lenkijoje. Pinigai išleisti yra ten.
Zloty ul Restauracja – tai susiję su tuo pačiu išvažiavimu į Lenkiją.
UAB Florisima – greičiausiai gėlių parduotuvė, tai asmeninės išlaidos.
Hansa lizingas - 842,94 litų, kaltinime 14 lapas, - įmoka už Volvo automobilį.
J. B. – 35 000,00 litų, pagal preliminarią sutartį pradėti mokėti pinigai.
UAB Sostena – remontas automobilio. UAB Krantas Travel - keltas.
Munchmuseet, kaltinime 14 lapas – lankytas muziejus su L. ir M., Norvegijoje. Levis Store – lygiai ten pat, buvo pirktos kelnės.
UAB Neiseris – baldai.
Atsiskaitymas debeto kortele - už statybines prekes.
Sporto klubas Impuls – kaltinamasis su L. vaikščiojo kurį laiką į sporto klubą.
Giaycko ir Pekao – yra Lenkijoje. Pekao yra bankas, o Giaycko kaip prekybos centras.
UAB Takuras – kuras.
Kowalskiego ul 2 Suvalki, kaltinimo 14 puslapyje – prekybos centras, buvo pirkti maisto produktai. Kaufland concentrator - prekybos centras. Fortas- kavinė. Abro bar – asmeninės išlaidos, savo reikmėms.
H219/HB – nežino, tikrai neatsimena.
Degalinės ne tik savo reikmėms buvo naudotos.
Diagnostikos centras – L. reikėjo į mokyklą pažymos. Taip, jo vardu sąskaita.
Jeruzalės galerija – asmeninėms reikmėms.
K. A. įmonė – tai statybinės medžiagos.
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla - 5697,12 litų – Šie pinigai skirti sūnaus L. mokyklai.
Viešbutis Baltpark – savo reikmėms.
VF 011 Vilnius, kaltinamojo akto 17 lapas – neatsakė.
UAB Liondora - statybinės medžiagos.
UAB Adidas - 473,00 litų – L. pirkta striukė.
UAB BMS – pirktas spausdintuvas.
MBANK CF Gdansk 447,63 litų – Lenkijoje, buvo išimti pinigai savo reikmėms. Novotel Hotel – ten pat, savo reikmėms. Delikatesy – savo reikmėms.
UAB Adidas - 369,00 litų – neatsimena, ką pirko.
Senukų PC 68,00 litų - medžiagos.
J. B. - 10 000,00 litų – taip.
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla 4000,00 litų – taip, sūnaus L. mokyklai.
V. M. 30 000,00 litų – jam pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo pervesta. M. G. (H.)paminėjo, kad tam, jog V. M. nepaduotų jos į teismą, jam papildomai reikia sumokėti 30 tūkst. litų. Per apklausą V. M. pasakė, kad kai M. G. (H.)atėjo pas jį, jis jai grąžino tuos sumokėtus pinigus. Kaltinamasis buvo sumokėjęs 36 tūkst. litų bendroje sumoje, dar yra vienas 6 tūkst. litų pavedimas, už žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
J. B. 100 000,00 litų – pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį už sklypą. Su J. B. buvo susitarimas, pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo iš pradžių 30 tūkst. litų, o jis pradėjo daryti detalų planą, kuriam reikėjo lėšų. Detaliam planui pastoviai buvo mokami pinigai. Galiausiai detalus planas strigo, o su J. B. prasidėjo problemos. Nordea banko skyriuje gavo žodinį pritarimą, kai pateikė visus paskaičiavimus dėl naujos paskolos, kuri būtų refinansavusi seną paskolą ir būtų remiantis detaliuoju planu, būtų statyboms išduota tiems sklypams įgyvendinti. Tai, jog pirko žemės sklypus, bankas buvo informuotas, nebuvo paslapties. Tam, kad vystyti toliau J. B. sklypą, kur M. G. (H.) įdomiai surašė sutartį, buvo išduotas įgaliojimas 2006 m. lapkričio 8 d., kurio byloje, anot kaltinamojo, nėra. Šis M. G. (H.) įgaliojimas išduotas, yra R. A., notarės – įgalioja E. G. M. G. (H.) vardu atlikti šiuos veiksmus - gauti bet kokio dydžio kreditą ir pasirašyti su kreditavimu sutartis. 2006 m. lapkričio 8 d. jis kreipėsi į Nordea banką dėl refinansavimo skolos pradedant projektą su J. B. sklypu, su J. B. turėjo pasirašę preliminarią sutartį. J. B. turėjo padaryti detalųjį planą visų sklypų. Gavo žodinį pritarimą. Preliminari sutartis buvo pasirašyta 2006 m. birželio mėnesį. Visą laiką buvo bendrauta su banku, prieš perkant sklypą bankui buvo parodyti visi dokumentai, visą laiką buvo kalbamasi. Įgaliojimas atsirado vėliau, kadangi bankui tuo metu nebuvo būtinybės, o kai reikėjo įgaliojimas atsirado. Tik J. B. neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl sutartis nebuvo pasirašyta. Kai su J. B. nutrūko ryšys ir bendravimas, jis žadėjo tuos pinigus grąžinti pardavęs savo nekilnojamąjį turtą, kurį jis turėjo Ukmergės plente, prie BRC. Vėliau jam kažkas nepavyko ir kaltinamasis 2008 m. sausio 5 d. surašė pretenziją, kad jei negrąžins, kreipsis į teismą. Tuos visus dokumentus, originalus vasario mėn. perdavė M. G. (H.), kuri kelių dienų bėgyje nuėjo pas J. B. ir pasirašė susitarimą, kad J. B. grąžins, tik jei parduos už tokią pačią sumą. Taigi pagal šį susitarimą kaltinamasis mano, kad visas rizikas ji prisiėmė sau, kad pinigai nebus grąžinti, jei bus pigiau parduota. Kaltinamasis apie tai nežinojo, norėjo dėl šių pinigų bylinėtis, bet M. G. (H.) pati su juo tęsė derybas.
UAB Big Star – gal maikutė pirkta, asmeninės išlaidos.
Auchan kasa – asmeninės išlaidos. PKN Stacja – kuras piltas Lenkijoje, asmeninėms reikmėms. Plento baras - asmeninėms reikmėms, T market – asmeninėms reikmėms.
UAB Medinsta – buvo daroma kažkokia procedūra. Gal L. darytas kraujo tyrimas.
V. J. - du sklypai Raipolio kaime, kurie perkami suderinus su M. G.. Vienas iš sklypų buvo parduotas Reikle, pinigai įplaukė į sąskaitą, o kitas su A..
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla – L. mokslai.
V. J. - 45 000,00 litų – tie patys du sklypai. J. B. ir V. J. tik už sklypus.
UAB Levis store – buvo pirkti rūbai ir kaltinamajam, ir L. – asmeninėms reikmėms. Oldport and creem, UAB Big Star , Auchan papierosy, Pompea outlet, Pekao SA – asmeninėms reikmėms.
UAB L. – mokėjimas už nekilnojamąjį turtą, kur buvo sudarę sutartį dėl pirkimo žemės sklypo ir mechaninių dirbtuvių. M. G. (H.)ne tik žinojo, bet ir pamačiusi šį skelbimą, pati kaltinamąjį informavo, kad nuvažiuotų ir pasižiūrėtų.
UAB Sostena – automobilio Volvo remontas. Jis buvo nenaujas, sugedo turbina, todėl buvo brangus remontas. Jo pirkimo vertė – 35 tūkst. litų.
Shell Ketrzyn – tai asmeninėms reikmėms.
J. B. – pagal sutartį visi šie pinigai.
Wimar 2007 m. sausio 2 d., 624,47 litų, kaltinamojo akto 19 lapas – Volvo automobilio padangos, pirktos Lenkijoje.
UAB Jysk – asmeninėms reikmėms. Auchan kasa 456,32 litų – asmeninės išlaidos.
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla 12 000,00 litų – visos šios sumos už L. mokslus ir visos sąskaitos yra. Ši suma tokia, nes už keletą mėnesių mokėta.
Omnitel 600,00 litų – tai galėjo būti ne už mėnesį, o už kelis.
Pekao SA 179,21 litų – asmeninėms reikmėms. Viskas asmeninėms reikmėms pagal sąrašą iki Lukoil degalinės.
VŠĮ Tarptautinė Amerikos mokykla 4 000,00 litų – už L. mokslus.
Atsiskaitymas debeto kortele 97,47 litų – nežino, kas čia tiksliai buvo.
UAB L. 15 000,00 litų – pagal tą pačią sutartį sumokėta dėl sklypo.
UAB L. 2007-03-27 - 20 000,00 litų, UAB L. 2007-03-27 - 100 000,00 litų – negalėjo paaiškinti, kodėl padarė du pavedimus.
J. B. 2007 m. gegužės 18 d. 4 000,00 litų – šie pinigai už tuos pačius sklypus.
UAB L. 2007 m. gegužės 18 d. - 20 000,00 litų – dėl tų pačių priežasčių ši suma.
Stena Line Gdynia, kaltinamojo akto 22 lapas – buvo plaukta keltu į Norvegiją su L..
Atsiskaitymas debeto kortele 2007 m. birželio 13 d. 46,06 litų, kaltinamojo akto 22 lapas – tikriausiai asmeninėms reikmėms.
R. K. kavinė – asmeninėms reikmėms.
UAB L. – mokėta pagal sutartį.
Atsiskaitymas debeto kortele 100,00 litų – neatsimena šios sumos.
Shell Deutshland oil, Oresundsborn, Lisco baltic service – keltas nuvežus L. į Norvegiją.
Atsiskaitymas debeto kortele - 635,00 litų – yra pavedimo indentifikacinis numeris, čia buvo Hansa lizingo įmoka.
Silberauto – nupirktas naujas akumuliatorius Volvo automobiliui.
SB Poprad predne, Sany jam, Svinesund – tai yra iš tos kelionės, kai pinigai nusirašo iškart, o iššifravimai ateina vėliau.
Dėl kitų turėtų išlaidų kaltinamasis E. G. paaiškino:
302 161,21 Eur statybinėms medžiagoms. Tai, kas matyti pavedimuose – 27 949,53 Eur, o grynieji pinigai su pajamų orderiais UAB „A.“, buvo išmokėta – 17 377,20 Eur. Pajamų orderiai buvo pridėti byloje. Projektavimo darbus atlikusi UAB „R.“ – 5 734,48 Eur, šie dokumentai byloje. Tai yra, kas liečia sumokėjimą už statybą. UAB „A.“ tai ne statybinės medžiagos, o įmonė, kuri atlikinėjo darbus ir už tai jai buvo užmokestis.
Rektra – už projektavimo darbus. 81 000,64 Eur už papildomai vykdomus projektavimo darbus, papildomi statybos darbai. Ši paminėta suma buvo išmokėta kokiai 15 atskirų įmonių ir žmonių. Į šią sumą taip pat įeina putplastis, membranos, skalda, žvyras, konservavimo darbai, pirktos plėvelės – sunku dabar apibrėžti.
Grynieji pinigai dar buvo išleisti 2005 m. su sąskaitomis - 2 906,22 Eur - įnešimai į sąskaitą – valstybinis registrų centras, notaro paslaugos, turto vertinimas ir draudimo paslaugos. Šių dokumentų kopijos buvo pateiktos per tardymą. 2006 m. - registro centras, notaro paslaugos, kadastro bylos, vertinimai, įmokos policijai - 15 066,7 Eur. 2007 m. – kadastras, notaras, apsaugos policija – 3 159,60 Eur. Grynais pinigais A. B. 59 951,74 Eur.
Dėl atsiskaitymo su A. B. kaltinamasis tvirtina, kad pas notarę buvo atsiskaityta, ji matė šį faktą, gal tik nematė konkrečios pinigų sumos. Kaltinamasis sumokėjo A. B. 245 tūkst. litų, nepaisant to, kad jis tą neigia.
Gryni pinigai – A. B. už statybos priežiūrą 59 951,34 Eur ir 245 tūkst. litų perkant sklypą, o pavedimu 10 715,94 Eur. Skirtingai buvo mokėta, nes kai sumokėjo pavedimu jis buvo nepatenkintas, todėl prašydavo grynais pinigais. Vėliau A. B. buvo sumokėta grynais už žemės sklypą - 70 956,9 Eur.
J. buvo sumokėta 72 405 Eur grynais pinigais. J. 2 žemės sklypai, J. B. sklypą, S. 2 sklypus, M. sklypą ir L. – už šiuos sklypus kaltinamasis būtų sumokėjęs iš refinansavimo paskolos. Ėjo kalba apie J. B. sklypą, kurio būtų pakakę apmokėti tuos visus sklypus, jeigu būtų buvęs padarytas detalus planas ir baigti statybos darbai. Bankas apie tai žinojo. Sutartis buvo nutraukta, nes J. B. nepadarė detalaus plano. Preliminarios sutarties mokestis – 30 tūkst., dar sumokėta – 335 tūkst. litų, iš viso buvo sumokėta – 365 tūkst. litų.
Su UAB „A.“ sandoris nutrūko dėl abipusio susitarimo. Šio sklypo niekam nebesiūlė įsigyti iki 2007 m., kai su J. B. įvyko nesusipratimas ir pritrūko pinigų projektui. Tą sklypą pasiūlė įsigyti L.i. Su L. sudarė preliminarią sutartį. Pagal tą sutartį gavo 980 tūkst. litų, pagal šią sutartį gavo dvi įmokas – 400 tūkst. ir 200 tūkst. litų. M. G. (H.)užprotestavo, kad ta suma 980 tūkst. maža, todėl sutartis nebuvo pasirašyta.
Kaltinamasis pripažino iš L. gavęs 600 tūkst. litų. Jie buvo sumokėti 2007 m. spalio mėn., grynais pinigais, L., Liucinavo km. Liucinavo g. 9, šiuos pinigus išmokėjo A. G.. Šių pinigų kaltinamasis teigia nepanaudojęs, laikė seife, savo namuose. Šiuos pinigus grąžino 2008 m. pradžioje, nuvežė ir atidavė. L. pareikalavo sumokėti tik 200 tūkst. litų, nes 400 tūkst. litų buvo sumokėti anksčiau. Po to gražino 200 tūkst. litų. Pretenzija dėl šių 200 tūkst. litų buvo parašyta 2008 m. kovo 17 d. Kaltinamojo tvirtinimu, iki 2008 metų jis grąžino 400 tūkst. litų, o vėliau 200 tūkst. litų po tos pretenzijos.
Kaltinamasis E. G. parodė, kad Liucinavo kaime buvo pirktas ne visas sklypas, nes viso sklypo kaina buvo labai didelė. Buvo perkamos mechaninės dirbtuvės su privažiavimo keliais su asfaltuotomis aikštelėmis, maždaug apie pusantro hektaro. Tas sklypas yra ant Šešupės upės kranto. Tuo metu prasidėjo loftų banga, taigi buvo pirktas pastatas su žemės sklypu - mechaninės dirbtuvės. L.i nuosavybės teise priklausė mechaninės dirbtuvės, ketinta pirkti pusantro hektaro. Buvo sudaryta preliminari sutartis. Šis sandoris neįvyko, nes buvo detalus planas, bet iki galo nebuvo suformuotas sklypas L.. Kai visa tai prasidėjo, 2007 rugsėjo-spalio mėn., kaltinamojo tvirtinimu, jis ir M. G. (H.) nutraukė tą sutartį. Už šią žemę buvo sumokėję 230 500 litų. Buvo mokama pavedimais, bet daug kartų, nes neturėjo tokios sumos vienu kartu, nes kai gaudavo pinigus – dalį naudodavo statyboms, o dalį sklypų paieškai pirkti. M. G. (H.) nevykdė statybos darbų, tačiau dalyvavo tame projekte.
Kaltinamasis nurodė, kad iš A. G. gavo 230 tūkst. litų pagal sutartį dėl mechaninių dirbtuvių ir žemės 1,5 ha sklypo pirkimo iš UAB „L.“. 200 tūkst. litų ir 400 tūkst. litų buvo pagal preliminarią sutartį namo pirkimui. Šias sumas – 230 500 litų , 200 tūkst. ir 400 tūkst. litų pagal preliminarią sutartį kaltinamajam grąžino. Iš pradžių buvo grąžinti 400 tūkst. litų, o vėliausiai grąžinti 200 tūkst. litų. 230 500 litų grąžino UAB „L.“. Paaiškinimų, kad realių pinigų nebuvo, bet tik fiktyvūs dokumentai, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Mano, kad buhalterė šneka kerštaudama.
E. G. nurodė, kad 2005 m. birželio 1 d. pasiskolino jam reikiamą sumą – 240 tūkst. litų. Pasiskolino iš krikšto tėvo G. S.. Jokių įrodymų nebegalėtų pateikti, nes krikšto tėvas buvo jaunas kunigas, mirė ganėtinai netikėtai prieš pusantrų metų. Kai buvo grąžinti pinigai, jis tuos pinigus investavo Šventojoje, pirkdamas nekilnojamąjį turtą. Kaltinamasis grąžino dalimis iš M. G. (H.) sąskaitos, išiminėdamas dalimis. M. G. (H.) gal ir nežinojo kokiam konkrečiai žmogui, bet žinojo, kad buvo pasiskolinta pinigų suma ir vėliau kaltinamasis tuos pinigus išsiims ir atiduos. Šią sumą grąžino iki 2006 m. vasaros, tiksliai pasakyti negali, bet buvo pilnai grąžinta. Iš paminėtų 150 operacijų negalėtų pasakyti, kuri dalis buvo skirta grąžinimui. Atidavinėdavo jam dalimis, susitikdavo kartais vos ne kiekvieną dieną ar kartą per savaitę, per kiek kartų atidavė šią sumą, atsakyti negali. Kaltinamasis nurodė turėjęs savų lėšų, skolintų ir investuotų, iš jų nebūtų pakakę tam projektui vystyti. Turėjo nedaug disponuotinų grynų pinigų - apie 20 tūkst. litų.
Kaltinamasis paaiškino, kad gavo pinigus iš I. K., As., R., L. P., kurie buvo nesusiję su šiuo kreditu. Kreditinėje buvo pinigai gauti iš šių asmenų, o su ta kredite pirkti namai, sklypai. A. sumokėjo 100 tūkst. litų. A.i sumokėta 64 tūkst. eurų. Iš As. sklypų nepirko, o jeigu paminėjo As., vadinasi suklydo. I. K. mokėjo už sklypą Padvariškių kaime ir už dalį nekilnojamojo turto, L. P. mokėjo už žemės sklypą Padvariškių kaime ir K. R. mokėjo už sklypą, kuris buvo pirktas iš J.. Kiek atsimena, nebuvo pagal sutartinius santykius su šiais asmenimis numatyta tų pinigų finansinių mokėjimų panaudojimo paskirtis. Kaltinamasis su M. G. (H.) turėjo įsipareigojimų L. P. ir I. K. - padalinti žemės sklypą 1,13 ha į tris atskirus sklypus ir pastatyti juose 2 gyvenamuosius namus. Už kreditinius pinigus buvo statyti namai šiuose sklypuose. Dalis buvo ir avansinio mokėjimo. Perkant L. P. sklypą M. G. (H.) pati pasirašinėjo. Kaip įrodymas gali būti 2006 m. įgaliojimas ir kam jis atsirado. Šis įgaliojimas buvo skirtas refinansavimui J. B. sklypui. 3 namų statyboms kaltinamasis sunaudojo pinigų (medžiagos ir darbai) - 455 tūkst. eurų. Pati M. G. (H.)prašė pervesti pinigų, buvo pervesta 27 tūkst. litų iš sąskaitos. Iš krikštatėvio gautus 240 tūkst. litų kaltinamasis sumokėjo A. B.. Grynųjų pinigų dalį, kuriuos jis neigia gavęs. Iš L. P., I. K. gautais pinigais dalinai apmokėti perkami sklypai. Už sklypus buvo mokama pavedimais. Iš L. P. ir I. K. grynųjų pinigų kaltinamasis negavo, gavo pavedimu. Grynuosius pinigus gavo iš K. R.. J. B. buvo mokama pavedimu, UAB „L.“ mokama pavedimu, M. pavedimu, o J. buvo mokėta dalis pinigų grynais.
Padvariškių kaime žemės sklypai buvo įsigyjami tam, kad aprūpinti sūnų gyvenamuoju plotu, padengti jo Osle turimą hipoteką ir užsidirbti. Buvo perkamas žemės paskirties sklypas, kurį paskui turėjo padalinti į tris atskirus sklypus. M. G. (H.) pasiėmė tam ūkininko pažymėjimą, tapo ūkininke. 2005 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas, pagal kurį nusprendė leisti rengti žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), Trakų raj. Savivaldybės, Trakų seniūnijos Padvariškių kaimo detalųjį planą, numatant žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties keitimą iš žemės į kitos paskirties gyvenamąją, mažaaukščių pastatų statyba. Buvo kalbėta dėl kitų žemės sklypų įsigijimo prieš įsigyjant Padvariškių sklypą. Buvo kalbėta apie Dėdeliškes, tačiau šis sklypas netiko, o vėliau, kai buvo įsigytas Padvariškių sklypas, iš A. B. tomis pačiomis datomis įsigytas dar vienas sklypas. Paskui ėjo kalba apie UAB „L.“, Mikašių. M. G. (H.) apie tai žinojo. Su Rėkliais sudaryta sutartis buvo pelninga, kadangi už tą sklypą buvo mokėta daugiau nei 300 tūkst. litų, o gauta 360 tūkst. litų.
Dėl turto vertinimų nurodė, kad turto vertintojai atvykdavo apžiūrėti į vietą, buvo teikiamos ataskaitos bankui, vertintojas reikalaudavo faktinės kadastrinės bylos, važiuodavo pats, viską fotografuodavo, žiūrėdavo. Turto vertintojai neprašė dokumentų, pagrindžiančių statybų išlaidas.
Nukentėjusioji M. H. (buvusi G.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su E. G. išsituokė 1994 metais, po 6 metų santuokos. Baigus specialybės mokslus medicinos fakultete, ji gavo pasiūlymą stažuotei Norvegijoje, 1996 metais išvyko ten su sūnumi. Nuo 1996 m. iki šios dienos Norvegijoje dirbo pagal specialybę - darbo tyrimo institute, darbo skyriaus direktore Norvegijos pašte, asistuojančia darbo medicinos gydytoja įvairiose kitose įstaigose. Norvegijoje prekybinės veiklos neturėjo. Gyvenant Osle, per visas atostogas sūnų siųsdavo į Lietuvą pas savo tėvus ir E. G., buvo suinteresuota, kad tėvo ir sūnaus santykiai nebūtų nutraukti, E. G. tuo metu turėjo kitą šeimą, kurioje lankėsi ir sūnus. Sūnui tapus paaugliui, padažnėjo jo santykiai su E. G., taip pat E. G. santykiai su M. G. (H.). 2004 metais E. G. pasakė jai norintis padėti sūnaus ateičiai. Kadangi nekilnojamojo turto rinkoje situacija buvo palanki, E. G. pasiūlė planą nupirkti sklypą ir pastačius pastatus, juos pardavus, už pelną sūnui nupirkti būstą. E. G. prisiekė sūnumi, intensyviai įtikinėjo M. G. (H.) pasirašyti planui, norėjo, kad nukentėjusioji imtų kreditą savo vardu, kadangi ji turėjo darbą, pastovias įplaukas, E. G. pastovių įplaukų tuo metu neturėjo, neturėjo pastovaus atlyginimo, pastovių lėšų. Kokios buvo jo pajamos, ji nežinojo, dokumentų apie jo finansinę padėtį neprašė. Ji žinojo, kad kaltinamasis turėjo patirties statybų srityje, turėjo statybinę įmonę. Pasikonsultavus banke jai buvo paaiškinta, kad tikslinė kredito paskola yra saugus būdas, nes tokia paskola yra kontroliuojama – naudojant pinigus ne pagal paskirtį, finansavimas yra tiesiog sustabdomas. Dėl šių aplinkybių konsultavosi Nordea banke Osle. E. G. turėjo firmą su finansiniais nesklandumais. Tai buvo argumentas, dėl ko būtent ji turi imti paskolą. Dėl kredito išdavimo tvarkos M. G. (H.) buvo paaiškinta, kad tokio tipo paskola yra saugiausia privačiam asmeniui, nes ji gali būti tik tikslinė, tokios paskolos labai griežtai kontroliuojamos, statytojai turi pranešti apie lėšų panaudojimą. Jai buvo paaiškinta, kad tai kontroliuos bankas. Liko nesukontroliuota, nes bankas tuo metu pakeitė praktiką, jiems užteko to, kad buvo priduoti rinkos vertinimo dokumentai. Taigi išėmimai iš kreditinės kortelės nebuvo kontroliuojami. Kad išėmimai iš kortelės nebus kontroliuojami, jai nebuvo žinoma.
Buvo susitarta, kad kreditas bus paimtas konkrečiam žemės sklypui ir statyboms jame, niekam kitam. E. G. suteiktas paprastas įgaliojimas. 2005 metų vasarą E. G. informavo ją, kad buvo labai daug procedūrų, jam reikia jos parašo, paaiškino, kad bendras įgaliojimas yra vienintelė išeitis. Ji pasirašė generalinį įgaliojimą E. G. tvarkyti sąskaitą, nes įgaliojimo forma buvo standartinė, E. G. jai paaiškino, kad formos keisti negalima. Įgaliojimas buvo pasirašytas ambasadoje. Pirmasis buvo metams ar pusei metų. Kai reikėjo pratęsti įgaliojimą, nukentėjusioji nebuvo prisijungusi prie sąskaitos, nes su E. G. buvo pasitikėjimo santykiai. Bankas per visą tą laiką niekada neinformavo, kad iš sąskaitos yra išiminėjami pinigai. Negali tiksliai pasakyti, kas pasakė, jog įgaliojimo koreguoti negalima. Turto vertinimo ataskaitas E. G. teikė tiesiogiai bankui. Jis buvo techniškai atsakingas už projektą, nes tai buvo jo užduotis, ji ataskaitas pamatė jau po pokalbio su A. B.. E. G. ją informavo, kad daro viską pagal taisykles, įtikino, kad viskas vyksta labai gerai. Nepamena, kad ataskaitas būtų ginčijusi.
Statybų procesų metu E. G. informuodavo M. G. (H.) telefonu, nukentėjusioji žinojo, kur statybos vyko. Projektų vadovu E. G. buvo paskyręs A. B., kuris tuo metu ir dabar yra aukštos reputacijos žmogus, tai suteikė nukentėjusiajai saugumo, ji suprato, kad dirba rimti žmonės. E. G. su sūnumi leido daug laiko, tai taip pat patvirtino, kad jis dirba sūnaus labui. Susitarimo esmė buvo ta, kad E. G. turėjo kuruoti projekto technines detales. Nukentėjusioji paaiškino, kad A. B. buvo oficialiai įdarbintas, pagal išrašus iš banko M. G. (H.) mato, kad jam kiekvieną mėnesį buvo mokama konkreti pinigų suma. Nukentėjusioji su E. G. nebuvo aptarusi atlyginimo A. B., E. G. ją informavo, kad rastas projektų vadovas, ji suprato, kad jam bus mokama iš paskolos lėšų, E. G. ji nesakė, kad mokėti iš tos sąskaitos A. B. negalima, aišku, kad projektų vadovui turėjo būti mokama iš tos sąskaitos.
M. G. (H.) paaiškino, kad pirma sutartis buvo sudaryta vieno žemės sklypo pirkimui Padvariškių kaime. Šiame sklype turėjo būti pastatyti 3 namai. Žemės sklypas buvo pirktas kaip vienas, vėliau jie suformuoti atskirai. Sklypas buvo nupirktas, jis kainavo 675 000 Lt. Nuo 2005 metų iki 2007 metų pavasario buvo statomi visi 3 pastatai. M. G. (H.) matė pamatų dalį, kad yra dirbama. Tuo metu nebuvo nustatyta, kad vienas iš tų namų bus sūnaus. Tai priklausė nuo to, kaip bus parduoti pastatai. Jei du namai būtų parduoti pelningai, atiduota paskola, likęs pelnas būtų naudotas išpirkti trečią namą. Pirminis kriterijus buvo atiduoti bankui paskolą per 3 metus. Tik likę pinigai turėjo būti investuojami sūnui. E. G. rado ir pirkėjus. L. P. E. G. pardavė vieną sklypą su namu, susitarta mokėti etapais. E. G. nukentėjusiajai sakė gavęs visus pinigus – 265 000 Lt. Sklypas su namu buvo nupirktas 2005 metų pavasarį, nukentėjusioji negalėjo pasakyti, ar tuo metu jau buvo padaryti atidalijimai. Neužilgo buvo surastas pirkėjas I. K.. Parduoti visi trys sklypai, sudarytos sutartys, tačiau statybos liko nebaigtos, todėl pirkėjai buvo priversti nutraukti sutartis, apkaltino ją sutarties nesilaikymu, grasino teismais. Pinigai pagal sutartis buvo sumokėti E. G.. Kai kurie pinigai už pirkimus nėra įėję į sąskaitą. Paaiškino, kad jai būnant Lietuvoje, E. G. buvo nuvežęs, ji matė pamatų dėžes, vėliau vėlesnes statybas. Ji nėra specialistė, todėl negalėjo vertinti, ar sunaudota ta paskolos dalis, kuri turėjo būti sunaudota. Pagrindinis namas buvo pastatytas daugiausia. Jame buvo langai, išvedžiota elektra. L. P. planavo jį perimti 2007 m. vasarą, kaip buvo sutarta. I. K. namas buvo su stogu. Dėl instaliacijos negali pasakyti, gal tie laidai buvo nieko verti, matė tik vizualiai.
Banke buvo sudarytos dvi sutartys. Pirmoji sutartis sudaryta žemės sklypui įsigyti, 181 000 Eur sumai. Abi sutartys pasirašytos tame pačiame banke. Sutartis už nukentėjusiąją pasirašė E. G.. Vienintelį kontaktą su banku nukentėjusioji turėjo tuomet, kai jai paskambino išsiaiškinti tam tikras aplinkybes – klausta apie darbą, pastovumą, šeimos pajamas. Tuo metu M. G. (H.) jau buvo ne santuokoje. E. G. pasirašant sutartį banke nukentėjusiosios vardu, jam buvo duotos kortelės, prisijungimo prie banko galimybės. Korteles turėjo E. G., nukentėjusioji jokių kortelių neturėjo. Jai jų ir nereikėjo, nes už statybas buvo atsakingas E. G.. M. G. (H.) turėjo galimybę prisijungti prie sąskaitos internetu, bet niekada to nedarė. Paskola buvo tikslinė, konkrečiam projektui, kitų lėšų ten nebuvo. Nežino, ar pirkėjai E. G. mokėjo dar ir grynais. Nukentėjusioji paaiškino, kad gaunant paskolą buvo įkeistas sklypas Padvariškių kaime su visais statiniais jame, nukentėjusiosios dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir E. G. namas, kuriame jis gyvena, kuris yra jo sesers vardu. E. G. M. G. (H.) aiškino, kad iki to niekada nebus prieita. Nurodė, kad E. G. neprisideda prie paskolos, nes jo įkeisto namo vertė yra šimtadalis to, ko bankas reikalauja iš nukentėjusiosios. Jo vertė nepadengtų net dviejų mėnesių banko palūkanų. Nukentėjusiosios butas jau parduotas iš varžytinių. Dėl E. G. sesers namo vyksta varžytinių procesas, jei namas ir bus parduotas, jis padengs tik šimtąją dalį paskolos, kurią nukentėjusioji turi dėl E. G. kaltės. Nei L. P., nei I. K. bankas pastatų nepardavė, nes jie atsisakė mokėti didesnę kainą, bandė derėtis su banku, kad jiems leistų nupirkti pastatus, kadangi jie yra pastatyti žymiai mažesnės vertės, tačiau bankas buvo užsispyręs, aiškino, kad nori tik tokios sumos. Vėliau buvo paimta papildoma paskola 522 000 Eur sumai, ji paimta namo statybai, turėjo būti statomi trys pastatai. Papildomą kreditą E. G. įgijo, kai pasirašė sutartį pagal įgaliojimą.
2007 metų rudenį jai paskambino vienas iš pirkėjų - L. P. ir A. B., pasakė ieškantys E. G.. M. G. (H.) labai nustebo. Sužinojo, kad E. G. ieškojo pas ją, nes kaltinamasis visą laiką sakė, kad nėra išsiskyręs su M. G. (H.), kad gyvena kartu Osle, kartu vyksta į projektą. M. G. (H.) paprašė E. G. paaiškinti. Iš pradžių E. G. visa tai neigė, sakė, kad viskas vyksta pagal planą, tiesiog pirkėjai labai reiklūs. M. G. (H.) pareikalavo faktinių įrodymų apie tai, kas vyksta. E. G. pradėjo jos vengti dar labiau, neatsiliepė į telefoninius skambučius, keisdavo susitikimų datas. A. B. tonas paskambinus nukentėjusiajai į Oslą buvo labai nedraugiškas, jie manė, kad ji bendradarbiauja su E. G.. Kai suprato, kad ji nesislapsto ir nemeluoja, nustebo. Tuomet jai jie paaiškino situaciją – kad E. G. nuo 2007 metų pavasario pradžios dingdavo, motyvuodavo išvažiavimu su reikalais į Oslą. Tokie pasiaiškinimai buvo dažnesni, klientai pradėjo nerimauti, nes suprato, kad sutartys nevykdomos. Iš pradžių griežtai grasino jai. Kai suprato, kokioje situacijoje ji yra, A. B. bandė jai padėti. A. B. paaiškino jai, kur reikia kreiptis, kokia situacija. Tuomet ji kreipėsi į įvairias įstaigas, pamatė, kad jos vardu, jai nežinant, per visą laikotarpį buvo pirkti sklypai, kurie neturėjo nieko bendro su statybomis. Paprašiusi išrašo iš banko pamatė, kad pinigai naudoti asmenims ir įstaigoms, kurios neturėjo nieko bendro su šiuo projektu. Pamatė, kad E. G. naudojo milžiniškas sumas savo asmeniniam gyvenimui iš tos pačios sąskaitos. Pareikalavus pasiaiškinti jis neigė, atsisakė bendrauti. Ji bandė ieškoti E. G. per jo tėvus, tą pačią dieną jis paskambino jai ir grasino susidoroti, jei jo nepaliks ramybėje. Su A. B. ji bendravo gana intensyviai, buvo ne vienas pokalbis.
Tuo metu, kai pradėjo aiškintis situaciją, bankas jai davė sutarties su UAB „L.“ kopiją, sutartis buvo pasirašyta 2006 ar 2007 metais, spalio 22 d. Ši sutartis buvo sudaryta dėl trečiojo namo pardavimo, kur sutartis jau buvo sudaryta su UAB „A.“. Labiausiai ją sudomino tai, kad UAB „L.“ yra dabartinės E. G. sugyventinės firma. Apžvalgoje dėl naudotų lėšų matyti, kad lėšos naudotos ne su projektu susijusiems asmenims ir įstaigoms. Tame sąraše visur dominuoja UAB „L.“, kuriai pervesta šimtais tūkstančių litų. E. G. sugyventinės firma yra ne statybinė firma, bet dėlių auginimo įmonė. UAB „L.“ direktorę nukentėjusioji pirmą kartą sutiko apklausos metu policijoje, telefonu su ja nėra bendravusi. Į ją dėl ketinimo įsigyti žemės sklypą nesikreipė. Apie kitus jos vardu perkamus žemės sklypus sužinojo tik gavusi išrašus. Šią informaciją peržiūrėjo kartu su A. B.. Jis jai pasakė, kad pagal pavardę matosi, jog vienas sklypas parduotas UAB „L.“ direktorės A. G. dukrai. Dėl sklypo iš J. B. nukentėjusioji sužinojo pati, su A. B. pagalba. Pamatė pirkimo susitarimo sutartį tarp jos, pasirašant E. G., ir J. B.. Buvo intencija pirkti sklypą Trakų rajone už 6 milijonus litų, iš aktualios sąskaitos sumokėta virš 300 000 Lt suma. Argumento, kodėl tai buvo padaryta, nukentėjusioji iš E. G. negavo. Kuomet E. G. nupirko šiuos žemės sklypus, sumokėjo avansą. J. B. atveju sutartį nutraukė pati nukentėjusioj, paprašė depozito, jo iki šiol neatgavo. J. B. bylinėjasi ir neigia. Visi kiti sklypai buvo pirkti ir parduoti prieš nukentėjusiajai sužinant. Žino tik tiek, kad pinigai buvo naudojami iš jos sąskaitos.
Dėl automobilio Volvo paaiškino žinojusi, kad E. G. pirko automobilį, jo reikėjo projektui. Tik po to sužinojo, kad jis buvo pirktas lizingu, A. B. vardu. Žino, kad pirko automobilį iš kredito pinigų. Su nukentėjusiąja dėl šio automobilio pirkimo E. G. nesitarė, ji tik sužinojo faktą, kad automobilis nupirktas.
Dėl nukentėjusiosios buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje langų keitimo ji paaiškino, kad E. G. planas buvo pasiimti sūnų mokytis Lietuvoje. Buvo sutarta, kad vaikas gyvens pas E. G.. Po poros savaičių įvyko konfliktas su jo dabartine šeima, sūnus išsikraustė pas nukentėjusiosios mamą į (duomenys neskelbtini). Su E. G. buvo susitarimas, kad jis pilnai atsakys už vaiko išlaikymą tuos metus, nes nukentėjusioji užaugino sūnų be jo pagalbos. Suprato, kad tai jis darys iš savo lėšų, o ne pasiskolintų jos vardu. E. G. pasakė, kad prisidės prie buto remonto, nesakė iš kokių lėšų. Nebuvo kalbos, kad pinigai bus naudojami iš kredito sąskaitos. Jis nėra sakęs, kad buto remontui naudos pinigus iš tos sąskaitos.
Paaiškino, kad 2004 m. balandžio mėnesį buvo daroma didelė šventė sūnui. E. G. buvo pakviestas į tą šventę. Jis turėjo važiuoti su mašina, nukentėjusioji paprašė, kad jis įsidėtų ir atvežtų daiktus, kuriuos ji jau yra nupirkusi. Tuo metu paskola dar nebuvo paimta. Neprisimena, ar buvo daugiau vežimų, bet E. G. niekada nieko nepirko iš tos sąskaitos jai.
Nuo 2007 metų rudens iki šios dienos E. G. neparodė iniciatyvos ką nors išsiaiškinti šioje situacijoje, ji yra įsitikinusi, kad nusikaltimą jis padarė sąmoningai. Dokumentų dėl atliktų statybų, sąskaitų, E. G. jai neteikė, pradėjo jos vengti. Ji dokumentus išsireikalavo per antstolį, bet negavo nieko, tik sutartis. E. G. niekada nebuvo užsiminęs, kad jam trūksta pinigų statyboms. E. G. visada jai aiškino, kad viskas vyksta pagal planą. Su juo niekada nebuvo kalbos apie tai, kad lėšos iš kredito sąskaitos galėtų būti naudojamos pragyvenimui. Jokia statybinė buhalterija nebuvo vedama. Per visus 2008 metus, kai įgaliojimas buvo nutrauktas, nukentėjusioji gavo milžiniškas sąskaitas faktūras iš buvusių medžiagų tiekėjų, statytojų. Tai tik patvirtina, kad nuo 2007 metų pavasario E. G. neatsiskaitinėjo su žmonėmis.
Nurodė, kad dėl pinigų iššvaistymo į policiją kreipėsi 2008 m. birželio 4 d., po 2007 metų iš karto nesikreipė, nes dar turėjo vilties, kad E. G. padės iš viso to išeiti. Nukentėjusioji neturėjo nei dokumentų, nei įrodymų, jai reikėjo laiko. Po 2007 metų stebėjosi, kaip keitėsi namų būklė, vertė, tai daryti patarė A. B.. Jie dar tikėjos, kad E. G. pasakys, kur yra pinigai, įdės juos atgal, kad būtų galima pabaigti statybas, padengti ar bent sumažinti paskolą bankui. L. P. kažkiek savaičių pats mokėjo policijai, kad tą namą saugotų. Po to jam atsibodo, jis pasakė, kad paduos nukentėjusiąją į teismą. Tą žiemą nukentėjusioji bandė tuos pastatus išlaikyti. Po to prasidėjo krizė, buvo nutraukta sutartis su bankais, ji nebeturėjo lėšų. Policija buvo samdoma iš nukentėjusiosios asmeninių lėšų. Už kokias sumas tie pastatai buvo parduoti, negalėjo tiksliai pasakyti, kainos yra sutartyje. Nurodė, kad nėra gavusi grynųjų pinigų nei iš E. G., nei iš kitų asmenų, kurie susiję su šiuo projektu. Sūnus iš tėvo taip pat nėra gavęs pinigų, su E. G. nukentėjusioji nėra aptarusi, kad pinigus iš sąskaitos jis naudos sūnaus išlaikymui. Sūnus apie tai nėra nieko sakęs. Iš kredito sąskaitos nebuvo pirkti meno dirbiniai.
Nukentėjusioji prašo 485 377,63 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro pinigų panaudojimas asmeniniams poreikiams, įmonėms ir asmenims, kurie nesusiję su projektu, perkant su projektu nesusijusius sklypus lėšos buvo imamos iš tos sąskaitos. 30 000 Eur neturtinės žalos sudaro pusę M. G. (H.) metinio atlyginimo. Per tuos 9 metus ji maždaug pusę laiko turėjo nedarbingumo lapelį, kadangi negalėjo pakelti šio krūvio, buvo visiškai sugniuždyta, prarado galimybę padaryti karjerą, dalinai dirbti pradėjo tik 2016 m. birželio 1 d.
Apklausta papildomai teisiamojo posėdžio metu M. G. (H.) nurodė apie pinigų iššvaistymą sužinojusi prieš devynis metus. E. G. kategoriškai atsisakė paaiškinti situaciją ir komunikuoti. Susirinkusi visus dokumentus, išsiaiškino, jog nukentėjusiajai nežinant ir prieš jos valią buvo paimtas kreditas. Jos vardu yra padaryta daugybė sandorių, visiškai nesusijusių su nukentėjusiosios valia. Bankas ją apkaltino nesąžingumu ir reikalauja padengti milžinišką sumą, kurią E. G. nesąžiningai paėmė iš banko. Ikiteisminis tyrimas tęsėsi eilę metų. Dėl šių išvardytų punktų, M. H. prarado visą uždirbtą turtą ir pragyvenimo šaltinį. Būtent šie įvykiai įtakoti E. G. veiksmais yra faktoriai, kurie sukėlė ilgalaikes, pastovias ir neigiamas reakcijas jos organizme, iššaukė depresiją, kuri buvo sukelta ilgalaikio streso. Dėl pažymos apie sveikatos būklę nukentėjusioji nurodė, kad žmogaus sveikata reaguoja į veiksnius ir kas vyksta aplink, ji į tai smarkiai reagavo ir pergyveno, prasidėjo didžiulė nemiga, netikrumas, įtampa, fizinis krūvis. Ji viena išlaikė sūnų, turi darbą, kuris yra protiškas, kadangi dirba mokslinį darbą, susikoncentruoti yra beveik neįmanoma. Daug laiko turėjo praleisti kelionėse, ilgas laikas praleistas su advokatais, kad būtų viskas išsiaiškinta ir išnagrinėta. Susirgo lėtine depresija, gydymas buvo apsunkintas, nes nukentėjusioji nedirbo savo darbo. Turėjo sekti procesus Lietuvoje. Gijimas buvo sudėtingas. Šiuo metu yra pasveikusi ir nebevartoja vaistų. Depresijos požymiai pasireiškė būtent tuo momentu, kai nukentėjusioji buvo pas gydytoją, kai buvo išduota pažyma. Suprato, kad jai sunku dirbti protinį, mokslinį darbą bei būti šioje byloje. Laikotarpiu nuo 2007 m. pabaigos iki 2014 m. M. G. (H.) nesigydė, tuo laikotarpiu labai jaudinosi, nemiegodavo ir atsibusdavo naktimis. Bandė rasti išeitį, kovojo ir rinko duomenis, bendravo su advokatais, be vaistų, jei reikia tiesioginio atsakymo. Nuo 2007 m. kontaktavo su banku, bandė aiškintis, kokia yra situacija, kas įvyko, ką žino bankas. Kontaktavo su A. B. ir L. P., kurie bandė papasakoti kas įvyko, nes jie visko nežinojo. Mokėjo daug pinigų, kad sužinotų iš hipotekų, kas yra nupirkta ar parduota jos vardu. Mokėjo iš savo asmeninių santaupų už langus, už gręžinius, kai gaudavo sąskaitas, nes visi grasino teismais. Neturėjo galimybių dengti skolas, nes palūkanos buvo 20 000 ar 30 000 litų per mėnesį. Jos pozicija visada buvo vienoda ir ta pati – įgaliojimai buvo išduoti paimti mažą kreditą, nupirkti sklypą ir pastatyti vieną namą. Nukentėjusioji turėjo pinigų ir galimybių tik vienam namui ir vienam sklypui.
Pagarsinus ankstesnius teisiamojo posėdžio metu M. G. (H.) duotus parodymus (13 t., 194 b. l.) nukentėjusioji nurodė davusi leidimą ir jos planas buvo toks – vienas namas ir sklypas. E. G. turėjo savo planą, kaip jis visa tą darys. Tuo metu, kai davė parodymus, nukentėjusioji jau buvo išsiaiškinusi visas aplinkybes ir situaciją. Situaciją paaiškino L. P., A. B. ir visi įtraukti žmonės, nes E. G. šį planą jam buvo pasakęs. Jai to plano E. G. neatskleidė. Ji davė tokius parodymus, nes jau viską žinojo, iniciatyviai taip pasakė. Pirmasis įgaliojimas buvo skirtas vienam sklypui ir vienam namui. Ji nekeičia savo parodymų – E. G. turėjo statybų firmą, turėjo patirties statybose, kai jam pavyko įkalbėti ją šiam planui, buvo planas, bet tai nereiškia, kad tai jos atsakomybė. Statiniai nebuvo iš karto statomi. Vieną kartą buvo tame sklype, jame buvo viena didelė dėžutė pamatų ir kažkas išrausta šone. E. G. klausė, ar čia šitas sklypas ir čia bus statomas namas, apie kurį jie kalbėjosi. Apie I. K. M. G. (H.) sužinojo 2007 m. rudenį, kai paskambino A. B. su L. P., jie užsiminė apie I. K.. Su juo susipažino atvažiavusi į Lietuvą 2007 m. žiemą ir 2008 m. pavasarį. Įgaliojimai buvo duoti mažomis sumomis, ji negalėjo sutikti su tokiu planu statyti tris namus, nes neturėjo galimybių sumokėti, niekada nebūtų uždirbusi tokių pinigų. Nežinojo, kad iš bendros sąskaitos yra mokami pinigai už sūnaus mokslus. Tai buvo E. G. iniciatyva atsivežti sūnų į Lietuvą. Žinojo, kad tie mokslai yra mokami, E. G. turėjo mokėti už mokyklą. Kaltinamasis sakė, kad mokės iš savo lėšų. Kartais nukentėjusioji paskolindavo E. G. pinigų, kam skolindavosi nežino, skolindavo ne iš kredito sąskaitos, o iš asmeninių uždirbtų pinigų, norvegiškos sąskaitos. Iš kredito sąskaitos negalėjo skolinti, nes neturėjo nei kortelės, nei prisijungimo, nei kodų. Ji pasitikėjo E. G., todėl nekilo minčių pasidomėti situacija, kai 2006 m. lapkričio 8 d. vėl paprašė įgaliojimo. M. G. (H.) dirbo dieną ir naktį, kad išlaikytų savo sūnų ir šeimą, gynėsi daktarinį laipsnį, dirbo dėl bendro vaiko, kad jam sukurti ateitį. Lygiai taip pat, kaip E. G. dirbo čia, Lietuvoje. Nurodė niekada negirdėjusi istorijos dėl E. G. skolintų pinigų iš krikšto tėvo kunigo, E. G. šeima ateistinė, visi komunistai. Dėdę kunigą turėjo ji, gal E. G. supainiojo istorijas. Apie įgaliojimus, jų turinį ir prasmę jai aiškino tik E. G.. Įgaliojimai buvo pasirašomi pas notarą, o notaras nieko jai neaiškino. Ji matė, kas yra įgaliojimo turinyje, o jai E. G. ne kartą aiškino, kad tai yra tik biurokratija, visada akcentuodavo, kad plytos be įgaliojimo nenusipirksi. Ji nesiregistravo PVM mokesčio mokėtoja, E. G. registravo. Ji sužinojo, kad yra PVM mokesčio mokėtoja tuo metu, kai sužinojo, kad yra ūkininkė ir turėjo vesti ūkį. Nurodė, kad yra pasirašiusi vienintelį dokumentą su A. P., pas notarą dėl sklypo dalies pardavimo, tai yra tas sklypas, kurį E. G. nupirko iš A. B.. Sklypas buvo didelis, todėl E. G. pasakė, kad galima dalį jo parduoti. Nežinojo, kad tame sklype yra pastatytas namas. Kadangi buvo Lietuvoje, tai jai pasiūlė pačiai pasirašyti tuo metu dokumentus. Apie jokius kitus sklypus niekada nekalbėjo nei su I. K., nei su A. B. ar J. B.. Su E. G. taip pat nekalbėjo apie kitų sklypų pirkimą. Buvo tik tas sklypas, kuriame turėjo būti namas sūnui.
Dėl 2004 m. įgaliojimo paaiškino, kad jis išduotas dviejų sklypų pirkimui Dėdeliškių kaime, nes E. G. pasakė, kad rado kelis variantus. Vieną kartą E. G. pasakė, jog yra variantas Dėdeliškių kaime ir paprašė pasirašyti įgaliojimą. Su šiuo sklypu nepavyko, taigi E. G. ieškojo toliau ir rado A. B. sklypą. Taigi su šia intencija buvo duotas įgaliojimas. Jai buvo paaiškinta, jog kartais sklypai būna maži ir žmonės parduoda juos kartu. Du sklypus tam, kad būtų padarytas vienas, o ant dviejų sklypų pastatyti didesnį namą. 2005 m. rugsėjo 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 23 d. bendras įgaliojimas, o 2006 m. buvo išduotas dar platesnis įgaliojimas, tačiau ji nežinojo, kam reikia papildomo įgaliojimo. Dėl paskolos refinansavimo kalbos nebuvo. Dėl 5000 Eur vekselio nurodė jo nepasirašiusi, apie šį vekselį nukentėjusiajai pasakojo A. B., jis pasakė, kad E. G. su A. P. turėjo slaptų planų apie grynųjų pinigų plovimą.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta E. G., jo nematęs nuo 2008 metų. E. G. buvo „T.“ vadovas, o jis pirko medžiagas, jam E. G. rekomendavo kaip fasadų darbų vykdytoją, tai buvo apie 2004 m. E. G. darbininkai padarė liudytojui „brokus“, E. G. pabėgo. Po kelių mėnesių E. G. atvyko ir pats pradėjo taisyti statybininkų klaidas, jis pagalvojo, kad E. G. geras žmogus, jam atslūgo pyktis. E. G. išgirdo, kaip jis kalbėjo apie sklypo pardavimą Padvariškių kaime 1,13 hektarų. E. G. pasakė, kad gali nupirkti iš jo tą sklypą. Jis (A. B.) paklausė, kaip E. G. nupirks. E. G. pasakė, kad gaus paskolą, parodė žmonos įgaliojimą, kad jis gali viską daryti.
E. G. pradėjo sklypo pirkimą, gavo kreditą. Kai reikėjo pasirašyti ir apmokėti už sklypą, E. G. prašė dokumentuose nurodyti, kad moka 750 000 Lt, o su juo buvo sutarę, kad perka už 500 000 Lt, jis atsisakė taip daryti. Paprašė, kad E. G. pasirašytų paskolos lapą, kad jam jis skolina 250 000 Lt, jis žadėjo atsiskaityti statybų metu vykdant konsultacijas. Liudytojas gavo tik 500 000 Lt, o E. G. iš banko gavo 750 000 Lt. Už žemės sklypą jam E. G. sumokėjo apie 525 000 Lt, sutartis buvo tvirtinama pas notarą, notaro išlaidas apmokėjo E. G.. Neprisimena, bet jo manymu už sklypą jam sumokėjo per du kartus. Pinigus už sklypą liudytojas gavo į savo sąskaitą, o vėliau pinigus pervedė žmonai. Gal avansą už sklypą pervedė žmonai, jis neprisimena. E. G. taip pat klausė jo, ar jis neturi daugiau sklypų, jis E. G. pasakė, kad jo žmona turi sklypą, E. G. jis patiko, jie pasirašė sutartį, kad E. G. tą sklypą pirks, tačiau jis nepirko ir nemokėjo pinigų. Po kurio laiko jis pakeitė preliminarią sutartį pas notarę ir padidino sklypo sumą, bet E. G. vėl nemokėjo pinigų. Didino sumą, nes buvo praleisti sklypo pirkimo terminai, jo iniciatyva buvo pakelta sklypo kaina. Pagal šią sutartį avansas nebuvo sumokėtas.
Jis konsultavo E. G. statybų klausimais, jis yra statybininkas-inžinierius. Vyko statybos, jis E. G. rekomendavo įmones, kurios galėjo teikti pasiūlymus ir pradėti statybas. Jis patikrindavo įmonių pasiūlymus, teikdavo juos E. G.. E. G. jam sumokėjo 250 000 Lt per tris jo darbo metus, jie taip buvo pasirašę paskolos sutartį. E. G. pinigus duodavo įvairiai, buvo sutarta, kad už vieno namo konsultaciją 3000 Lt. Jis užsirašydavo, kiek gaudavo pinigų, viso apie 250 000 Lt, paskutinius 50 000 Lt jam sumokėjo M. G. (H.). Jis galėtų teismui pateikti paskolos sutartį dėl 250 000 Lt, kaip įrodymą, kad jam E. G. mokėjo už darbus. Po 10 000 Lt pavedimus darydavo už jo konsultacijas, kartais duodavo grynais. 250 000 Lt skirtumą E. G. pažadėjo grąžinti statybų metu, jeigu jis E. G. paskolins. Realiai jis paskolino pinigus, pasirašė paskolą 750 000 Lt, grynaisiais jų neperdavė. Faktiškai jam buvo pervesta 525 000 Lt. Jeigu būtų nekonsultavęs E. G., turėtų bylinėtis su juo dėl 250 000 Lt. Jis deklaravo gautus pinigus. Su E. G. jokių sutarčių jis nepasirašė, buvo visuomeninis konsultantas. Nurodė, kad projektas truko apie tris metus. Už tuos tris metus 250 000 Lt suma yra adekvati, jis sąžiningai dirbo savo darbą. Už vieno namo konsultaciją turėjo gauti 3000 Lt, už trijų 9000 Lt per mėnesį. Su E. G. kalbėjo, kad konsultacijas jis teiks visose situacijose, tiek projektavime, tiek sąmatų derinime. Ar M. G. (H.) žinojo apie jam mokamus pinigus už konsultacijas, nežino, su ja dėl konsultacijų nesitarė. 250 000 Lt buvo jo atlyginimas. Projektas nebūtų užsitęsęs ilgiau nei 3 metus, nes viskas vyko sklandžiai. Jis su E. G. buvo sutaręs dėl 250 000 Lt, nesvarbu kiek būtų vykę statybos. L. P. namo paskutinio techninio prižiūrėtojo Buzelio neprisimena. Nuo 2006 m. pabaigos, kai buvo kitas techninis prižiūrėtojas, o jis ieškodavo įmonių, tikrindavo jų kvalifikacijas. Visi pagrindiniai statybos rangovai buvo surasti jo, nežino, kokius rangovus rado L. P.. Kai E. G. pusę metų nevykdė jokių statybų, L. P. jis pasakė, kad ir jis nebedirbs. Turi išsaugojęs daugiau dokumentų, susijusių su statybomis, yra juodraštinių ir kitokių dokumentų, jo tyrėjai jokių dokumentų neprašė, savo iniciatyva jokių dokumentų nepateikė. Iš jo turimų užrašų nebūtų galima nustatyti kokios įmonės dirbo.
E. G. iš jo paėmė projektą, kad bus statomas ūkininko ūkis su trimis pastatais, viskas buvo daroma pagal projektą. Kai jis pardavė sklypą, sklypas nebuvo padalintas, vėliau E. G. sklypą padalijo į tris dalis. Kai pardavė sklypą, M. G. (H.) nedalyvavo, jis jos nematė. Jis nematė sklypų atidalijimo įteisinimo. Gali būti, jog statybose dirbo ir keli atskiri darbininkai mažiems darbams, bet jis jų neprisimena, neprisimena kas juos surasdavo. Jam duodavo projektus, jis juos pataisydavo, paduodavo E. G., o jis įmonėms. Pas jį yra kai kurie pirminiai projektai, bet be E. G. parašo. Pamena, kad jo projektas buvo perdarytas, ne pagal jo projektą buvo vykdomos statybos. Nurodė, kad statybos buvo nutrūkusios pusei metų prieš pabaigą, kai E. G. didžiąją dalį praleido Norvegijoje.
Viskas buvo gerai, kol pradėjo trūkti pinigų atsiskaityti su statybininkais. Jis dėl nemokėjimo statybininkams pykosi su E. G., E. G. sakydavo, kad negauna pinigų, būdavo, kad E. G. dingdavo mėnesiui ar keliems. Dauguma atsiskaitymų su statybininkais vykdavo pavedimu. Jis neprisimena, ar E. G. yra davęs jam pinigų atsiskaityti su statybininkais, E. G. nėra jam davęs pinigų kažkokių darbų atlikimui. 100-200 Lt jis gal ir yra davęs darbininkams už darbą, vėliau E. G. jam grąžindavo. Visos problemos prasidėjo tada, kai E. G. rimtai pradėjo pirkti sklypus iš paskolos, jis to nežinojo, vėliau E. G. jam prisipažino. Vienas atvejis buvo, kad sumokėjo avansą kitame ežero gale už J. B. sklypą, o jam teigė, kad viskas gerai, galės toliau dirbti. Vėliau viskas susitvarkė, atsirado pinigų, tęsėsi statybos, tačiau gal po pusmečio pinigai baigėsi ir statybos „merdėjo“. Antroje statybų pusėje, kai visiems pastatams jau buvo uždengti stogai, vėl atsirado pinigų, jis E. G. aiškino, kad nenaudotų paskolos pinigų kitų sklypų pirkimams. Su E. G. jis bendraudavo, susipykdavo ir vėl gražiai bendraudavo. Dėl E. G. pajamų jis mano, kad E. G. neturėjo neoficialių pinigų, kadangi jis imdavo kreditus sklypų pirkimui. Pats E. G. nesakė, kad turi kitų pajamų.
Dėl namų savininkų paaiškino, kad buvo L. P., I. K., o trečias namas buvo niekieno, pabaigoje buvo pasirašyta sutartis, kad namą norėjo pirkti A. G.. E. G. jam prasitarė, kad A. G. pirks trečią namą, neprisimena ar minėjo, kad jau sumokėtas avansas. Dėl L. P. namo nurodė, kad apie pusę metų dirbo viena komanda, kėlė gegnes ir įtempė stemples, dėl to suiro pamatai, tuomet E. G. paprašė, kad liudytojas vėl grįžtų dirbti pas E. G.. Viduriniame name buvo viskas įrengta, sudėti langai, signalizacija ir panašiai, jo baigtumas buvo apie 85 procentai, o kitų namų baigtumas buvo mažesnis. Jis vis ramindavo L. P., kad bus baigtas statyti namas, norėjo, kad viskas būtų gerai. Viskas būtų gerai, jei E. G. nebūtų susipirkęs sklypų. E. G. prasitarė, kad trečią namą nupirks A. G., kai prasidėjo konfliktas – 2008 m. Vidurinio namo baigtumas buvo 85 procentai, jis nevedė apskaitos, turėjo tik sutartis, kad rangovai vykdytų darbus. Rangovų buvo apie 10 ir centriniam namui trūko tik apdailos. Langai buvo sudėti tik centriniame name, o kituose nebuvo. Visų trijų namų pamatus liejo skirtingos įmonės. Sienas visiems namams statė viena įmonė, o stogą taip pat dengė viena firma visiems trims namams. Buvo atliekami žemės darbai, tačiau ne kapitaliniai. Jis negali pasakyti, kiek pinigų buvo išleista žemės darbams. Visos komunikacijos buvo įrengtos centriniame name, kituose dviejuose ne. Viso centriniam namui reikėjo 1 800 000 Lt, o trūko 300 000 Lt su „gerbuviu“ („gerbuvis“ trims namams). Valstybinė komisija nepriimtų namo, jeigu nebūtų komunikacijų, o šoniniai namai buvo kaip ūkiniai. Įrengus „gerbuvį“ visiems namams, centrinį namą buvo galima priduoti. Valymo įrengimai, gręžinys, filtracijos laukai, tvoros buvo planuojami trims namams. Būtų atiduotas centrinis namas su dviem priklausiniais. I. K. namo baigimui reikėjo apie 500 000 Lt - 600 000 Lt, o trečio namo baigimui trūko 500 000 Lt. Pardavus centrinį namą L. P. ir pridėjus M. G. (H.) paskolą, būtų užtekę pinigų pabaigti šoninius namus. Jis visas sąmatas atidavė M. G. (H.), jų neturi, tik juodraščius. M. G. (H.) sakė, kad gavo paskolą. M. G. (H.) jis išaiškino, kiek yra skolos, ji turėjo duomenis iš banko. Jis tiksliai nežino, kiek pinigų E. G. išleido kitų sklypų pirkimui. Vieną sklypą pardavęs K. R., pinigus investuodavo į statybas.
Su M. G. (H.) jis neturėjo jokio kontakto, ją pamatė tik tada, kai L. P. sukėlė skandalą. M. G. (H.) jam paskambino atvykusi į Lietuvą. Jis nežinojo, kokie sklypai dar yra įsigyti, negalėjo pasakoti M. G. (H.) to, ko nežinojo. M. G. (H.) jis pasakė, kad pinigai investuoti sklypų pirkimams, sakė, kad eitų į banką ir aiškintųsi, ji sakė, kad nežino apie sklypų pirkimus ir E. G. ją apgavo, nes žadėjo pastatyti namą vaikui. Jis važiavo su M. G. (H.) pas kitų dviejų namų savininkus kalbėtis, bandė M. G. (H.) aiškinti, kad trūko 300 000 Lt L. P. namo užbaigimui. L. P. jis aiškino, kad M. G. (H.) apgauta, galima baigti statybas, su tokiu pasiūlymu sutiko ir I. K., tačiau M. G. (H.) pasitarė su advokatu ir nusprendė eiti į teismą. Kai jis nuvedė M. G. (H.), prašė banko darbuotojų duoti paskolą, ji ją gavo, tačiau ji tuos pinigus panaudojo motinos buto išpirkimui. Paaiškino mėginęs sutaikyti J. B. su M. G. (H.), dalyvavo Krokuvos gatvėje perduodant pretenzijas J. B. ir M. G. (H.).
2005 m. E. G. paklausė, ar liudytojas savo vardu negalėtų lizingu nupirkti automobilio Volvo, kadangi E. G. tuo metu nedirbo. Jis pasirašė lizingo dokumentus, automobilis kainavo 35 000 Lt. 2008 m. E. G. pradėjo nebemokėti įmokų ir bankas nuskaitydavo nuo jo, kadangi jis turėjo dar vieną lizingo sutartį. Jis dabar supranta, kodėl E. G. niekur nesidarbino, nenorėjo rodyti oficialių pajamų. Bankas pradėjo jam siųsti grasinančius laiškus, kad išskaičiuos iš jo, jam teko iš E. G. atimti automobilį. Automobilio atėmimas buvo po visų pastatų problemų. Išieškojimo biuras atsiėmė automobilį Volvo, jis padarė ekspertizę, surašė defektinį aktą. M. G. (H.) pasakė galintis parduoti automobilį, pardavė ir jų sūnui atidavė 5000 Lt. Automobilis buvo parduotas pašaliniams asmenims. Paaiškino, kad už automobilį jis sumokėjo nesumokėtas sumas. Kai perpardavė automobilį, jis sakė statybininkams, kad jei jie nuperka automobilį, tai gali nebeieškoti skolos. Automobilį pardavė už tiek, kiek jam sumokėjo. Prašė statybininkų, kad nebekeltų M. G. (H.) klausimų dėl skolos, todėl atidavė automobilį pigiau. Gal 2007 m. A. G. pradėjo važinėti su Volvo automobiliu.
Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė kaltinamąjį pažįstantis, nes teko su juo dirbti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, šioje byloje yra pirmą kartą. Buvo apklaustas apie įmonę „A.“, apie E. G., kai byla buvo susieta su juo, bet ne su E. G.. Apklaustas buvo visai kitoje byloje. Dabar tiksliai neprisimena, kaip susipažino su E. G., kažkas juos supažindino ir prasidėjo darbas.
Apie sklypą ir statybas Padvariškių rajone nurodė žinantis tiek: E. G. buvo užsakovas, o R. Š. statytojas, tuo metu jis buvo įmonės „A.“ direktorius, įmonė statė namus. Padvariškių kaime buvo statomi trys namai. Su juo bendravo vienas E. G., žino, kad kaltinamasis dirbo pagal įgaliojimą, kaip suprato, pagal jo buvusios žmonos M. G. (H.) įgaliojimą. Dėl nuosavybės jis nesigilino, E. G. buvo užsakovas, buvo prašoma atlikti darbus, todėl įmonė juos atliko. Tikslaus sklypo ploto neprisimena, tai buvo gal pora hektarų. Kaip suprato, buvo vienas sklypas, jiems, kaip įmonei „A.“, buvo užsakymas pastatyti tris namus viename sklype. Visi trys pastatai ar tai sklypas, buvo skirti parduoti.
Bendra sandorio vertė buvo virš pusės milijono litų, t.y. bendra statinių suma. Buvo sudarytos kelios sutartys, nes darbai vyko etapais ir kiekvienam darbui buvo atskiros sutartys. Baigtumas nebuvo aptartas. Iki kokio lygio namai bus pabaigti, niekas nesakė, kaip jis suprato, namai buvo skirti pardavimui. Buvo šnekėta etapais – iš pradžių daromi pamatai, paskui sienos. Paskui pradėjo „strigti“ pinigai, todėl jis pradėjo kelti nepasitenkinimą. Nurodė, kad apmokėjimas už darbus „strigo“ jau pamatų lygyje. Kai buvo baigti pamatai ir reikėjo už juos atsiskaityti, buvo sakyta daryti toliau, tuomet atsiskaitys, kadangi reikėjo įkeisti bankui, įvertinti. Tai buvo tik pradinis stabtelėjimas, paskui pinigai „suvaikščiojo“ ir buvo statoma toliau. Pastatyti buvo visų trijų statinių pamatai. Buvo ir sienos visų trijų pastatų pastatytos, tačiau tuomet pinigai pradėjo stipriai „strigti“. Stogus darė jau ne UAB „A.“. Tuomet visą reikalą perėmė kitos statybinės organizacijos, jis iki galo nebedalyvavo. UAB „A.“ atliko šiuos statybos darbus – pastatė pamatus, sienas; kanalizacija, elektra – ne UAB „A.“ darbai. Nematė ir nežino, ar kanalizacijos ir elektros darbai buvo padaryti, nežino, kas atėjo dirbti po jo. Matė namus su stogais, vieną namą matė su langais.
Nurodė, kad M. G. (H.) yra matęs tik vieną kartą, jei reikėtų atpažinti, tikrai neatpažintų, nes matė labai trumpai. Dėl namo statybos su M. G. (H.) nėra bendravęs, darbiniais santykiais jos visiškai nežino. M. G. (H.) nematęs per visą laiką, ji atsirado jau po to, kai viskas buvo pakrypę teismuose. Tai gal buvo po metų, gal po dvejų. M. G. (H.) matė, kai ji bandė susitarti, ką toliau daryti su statybomis – ji atvažiavo tartis, kaip išsisukti iš situacijos, kai jis padavė ją į teismą dėl nesumokėtų pinigų. Tuo metu ji nesakė, kodėl viskas taip atsitiko, ji gan uždaras žmogus. Buvo pasiūlytas variantas visiems „susispaudus“ pabaigti projektą, nes buvo pirkėjai tiems namams. Kaip statybininkas jis buvo pasiryžęs, kad ir su nuostoliais pabaigti tuos namus statyti. Visi norėjo kad ir neuždirbti, bet pabaigti savo darbus ir bent „į nulį“ išeiti. Šiandien, kaip supranta, nieko neišėjo, visi išėjo „į minusą“. M. G. (H.) sakė, kad sutuoktinis ją apgavo, kadangi ji atvažiavusi atėmė iš E. G. įgaliojimą. Ji sakė, kad buvo apgauta. Kokiomis aplinkybėmis ji buvo apgauta, jis nežino. E. G. pažadėjo pastatyti namus, padaryti biznį, visi turėjo gauti pinigų, o gavosi atvirkščiai, nes statybininkai padavė į teismą. Kur dingo pinigai, jis nežino. To neminėjo ir M. G. (H.). Jis prisiteisė sklypo dalį iš M. G. (H.) ir dar pinigų, kuriuos liko šiandien skolinga.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti R. Š. parodymai, duoti 2011 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 41 b. l.). R. Š. parodė, kad 2005 m. antroje pusėje jo atstovaujama įmonė UAB „A.“ sudarė gyvenamųjų namų statybos sutartį su M. G., kurią atstovavo E. G., dėl gyvenamųjų namų statybos Trakų r., Padvariškių k. Kadangi E. G. trūko lėšų atsiskaityti už statomus namus, su juo buvo susitarta, kad jam apmokėjus už atliktus darbus, UAB „A.“ įsigis dalį iš M. G. (H.) priklausiusio sklypo. Dėl šios priežasties 2005-09-29 UAB „A.“ su M. G., kurią atstovavo E. G., sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo preliminarią sutartį, pagal kurią M. G. (H.) pasiūlė pirkti UAB „A.“ dalį ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypo už 270 000 litų. Šalys buvo sutarusios, kad minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarys iki 2005-10-14. Jam buvo žinoma, kad minėtas žemės sklypas buvo įkeistas už paskolą „Nordea Bank Finland Plc" Lietuvos skyriui, todėl su E. G. buvo susitarta, kad iki minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, E. G. panaikins žemės sklypo įkeitimą bankui. Ši sąlyga nebuvo įvykdyta, sandoris neįvyko. E. G. sumokėtas avansas buvo išieškotas civilinio proceso tvarka. Kiek jam yra žinoma, E. G., turėdamas M. G. (H.) bendrąjį įgaliojimą, buvo sugalvojęs uždirbti ne tik iš pastatytų gyvenamųjų namų Padvariškių k., iš banko gautos paskolos jis buvo įsigijęs dar ir kitą žemės sklypą, esantį Raipolio k. Trakų r., kurį, patvirtinus detalųjį planą, planavo parduoti brangiau ir taip užsidirbti. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei ir sumažėjus klientų, E. G. žemės sklypo parduoti nepavyko, todėl jis neatgavo investuotų pinigų ir nebegalėjo atsiskaityti su rangovais. Dalį susidariusios skolos, UAB „A.“ išsiieškojo iš E. G. M. G. (H.) vardu įsigyto turto Lietuvoje civilinio proceso tvarka, likusi skolos dalis yra išieškoma tiesiogiai iš M. G. (H.). M. G. (H.)pas jį buvo atvykusi ir derėjosi dėl namų statymo užbaigimo.
Liudytojas parodė, kad šie pagarsinti parodymai yra visiškai teisingi. Neatsimena, kad būtų ikiteisminio tyrimo metu iškviestas. Dėl to, kaip už darbus buvo sumokėta, reikia žiūrėti sąskaitas faktūras, jis negali mintinai pasakyti, neprisimena. Nurodė, kad nėra mokėjęs pinigų E. G. už perkamą žemės sklypą Paberžių kaime (kalba apie sklypą Padvariškių kaime). Jis atlikinėjo darbus, kadangi ten buvo įvykdytos sąlygos dėl sklypo „išėmimo“ iš banko, nebuvo daryti jokie žingsniai. Jei pinigai ir būdavo investuojami, tai investuojami kaip statybos darbai į priekį, nes statybos darbai susideda iš medžiagų ir darbo, ir darbininkams reikia mokėti. Grynųjų pinigų jis tikrai niekam nedavė. Į M. G. (H.) sąskaitą pinigų taip pat nemokėjo. Jis yra investavęs į medžiagas, darbus, bet ne pinigais parėmęs E. G. kaip statytoją. Paaiškino žemės sklypo Paberžių kaime (kalba apie sklypą Padvariškių kaime) sutartį pasirašęs gal apie 2004, 2005, 2006 metus. Visa tai vyko tam, kad būtų atsiimti pinigai - namas bus kaip užstatas, kad jei jis įsigis tą turtą, šį turtą pardavęs galės atsiimti savo pinigus, kuriuos jau yra investavęs į tą projektą ir už kurį jis neturi atsiskaitymo. Kadangi tai neįvyko, ta sutartis liko niekinė. Sutartis nutraukta nebuvo, ji tiesiog pasibaigus („išsekus“) datai baigėsi, nes jie neįvykdė reikalavimų – galimybės nupirkti namą. Sutarties „išsekimo“ datos nepamena. Tuo metu sienos jau buvo pastatytos, namai jau stovėjo, be stogų, bet stovėjo. Trūko lėšų tolimesniems darbams, kuriuos jis sakė padarys, bet jam reikia kažką už tai gauti. Taigi buvo pasirašyta tokia sutartis – jis nupirks vieną namą, kurį pardavęs gautų pinigų sau, būtų galima statyti kitus namus. Bet visa tai neįvyko, sutartis liko „niekinė“. Tai buvo eilinis žingsnis, kad tas projektas judėtų „į priekį“. Iš statomų trijų namų jis turėjo pirkti vidutinį. Visi trys namai yra prie ežero, vienas buvo didelis namas, kitas svečių ar kitos paskirties, trečias buvo visai mažiukas. Tuo metu pirkėjų namams ir po jais buvusiems sklypams nebuvo, jei ir buvo, jis jų nežinojo. Pats namo nenusipirko, bet norėjo. Dėl norimo pirkti namo paaiškino, kad jį apžiūrėjo, jis buvo be stogo. Jis jį statė, kiekvieną dieną būdavo po tris kartus, jis buvo ir direktorius, ir darbų vykdytojas, ir medžiagų tiekėjas. Visų instaliacijų tame name nebuvo, kol jis ten buvo, namuose elektros nebuvo – buvo atvestas bendras įvadas tam sklypui ir iš ten buvo imama elektra. Nebuvo ir jokių komunikacijų.
Niekas jam nepaaiškino, kad yra pinigų stygius, jis tuo metu turėjo pinigų, todėl vystė projektą. Projektą vystė ne iš savo, o iš įmonės lėšų. Apie kitus perkamus sklypus sužinojęs tik vėliau, prieš apklausą. Iš pradžių, kai statė namus, to nežinojo. Neatsimena iš ko sužinojo aplinkybes apie kitų sklypų pirkimą. Ar E. G. jam pervedė avansu 400 000 Lt, jis nepamena, gal ir buvo, nes buvo atsiskaitymų už medžiagas, galbūt tai buvo pradinis etapas medžiagoms pirkti. Avansas buvo darbams atlikti, į darbus įeina ir darbas, ir medžiagos. E. G. su juo atsiskaitydavo pavedimais tiek mokėdamas avansą, tiek už kitus darbus. Grynaisiais nėra niekada mokėjęs, jis to neatsimena. Nurodė, kad sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne dėl visų darbų. Paaiškino, kad statybos darbai truko metus – statyti pradėta 2005 metų rudenį, pamatai padaryti žiemą, kitą rudenį buvo pastatyti namai, tiksliai datų neprisiminė, tai ilgas procesas. Prisimena, kad pamatus dėjo žiemą, nes kai darbai ėjo į pabaigą, buvo labai šalta. Sienas sumūrijo iki rudens, turbūt iki 2006 metų rudens. Jis buvo generalinis rangovas, tuo metu pas jį įmonėje dar dirbo darbų vadovas, tačiau jo nei vardo, nei pavardės neatsimena. Tarp kitų asmenų, prižiūrinčių statybas, buvo techninės priežiūros žmogus, kuris atlikinėjo techninę priežiūrą. Tai buvo A. B.. Jis prižiūrėjo, ar jo įmonė taisyklingai viską statė, atvažiuodavo, tikrindavo, duodavo pastabų, atvažiuodavo du tris kartus per savaitę arba pasibaigus kokių nors darbų etapui. Atliktų darbų sąmatas ar aktus tikrindavo A. B.. A. B. tikrindavo ir ekonominę-finansinę padėtį. Jis neleisdavo už darbus nustatyti per didelių sumų, labai detaliai tikrindavo sąmatas, aktus. Tuo metu, kai jis dirbo, kitų rangovų nebuvo. Pagrindines didžiąsias medžiagas, kurios buvo didelės apimties, pirkdavo E. G., jis pirkdavo smulkmenas. Pinigai buvo tik už darbus ir smulkiąsias medžiagas objekte, E. G. atsakė už specifines stambiąsias medžiagas, kurias jis galėdavo gauti geresnėmis kainomis. Kokios vertės galėjo būti E. G. pateiktos medžiagos, jis negalėtų pasakyti procentais net apytiksliai, dokumentuose pagal atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas turbūt turėtų matytis E. G. pateiktų medžiagų vertė. Nurodė nepamenantis, iš kokios sąskaitos E. G. atsiskaitė pavedimais, pinigai „ įplaukė“ ir viskas.
Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai prašė jo sąskaitų faktūrų, dokumentų apžiūrai, bet, jei prašė, turėjo pateikti, jei neprašė, tai ir nepateikė. Teismas buvo, kai teisėsi civilinėje byloje, tuomet tikrai pateikė visas faktūras, šiai bylai galėtų pateikti visas sąskaitas faktūras, pateikti sumas, kiek jam buvo sumokėta ir koks galiausiai liko įsiskolinimas, visus dokumentus turi, nes viskas vyko pavedimu.
Neapmokėta suma (galutinė skola) liko apie 400 000 Lt. Tuos pinigus priteisė teismas, liudytojas atsiėmė dalį sklypo Raipolio kaime už 180 000 Lt, įmonė pardavė sklypą už nepilnus 20 000 Lt. Sklypas Raipolio kaime buvo nupirktas E. G., kaip liudytojas supranta, tuo metu, kai jis gavo pinigų iš banko, kad galėtų atsiskaityti su darbininkais. Užstatydamas namus E. G. sugalvojo, kad galimai greitai pinigus dar kartą paleisti į apyvartą – nupirko sklypą Raipolio kaime, padarė detalų planą, padalino į dalis ir galvojo, kad parduos ir „atsiskaitys“. Bet prasidėjo krizė ir viskas baigėsi, viskas užstrigo. 2005-2006 metais sklypai nebuvo parduodami, sklypus atsiėmė daug vėliau, padavus į teismą. Kada kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo jis neprisimena, tačiau galutinė skola liko 400 000 Lt, sklypą atsiėmė už 180 000 Lt, taigi lieka apie 200 000 Lt. Šią skolą perėmė buvęs M. G. (H.) advokatas P. P. su visais vekseliais ir dingo – į užsienio reikalų ministeriją R. Š. nukreipė išieškojimą į Norvegiją, tuomet M. G. (H.) labai greitai atsiuntė advokatą, kuris sakė, kad už ją sumokės, kad ima skolą ir vekselius. Tačiau kas iš to, kai jis nieko neturi, tai nieko ir neapmokėjo, iš pradžių buvo tik pora įmokų. Kiek sumokėjo advokatas P. P. jis tiksliai nepamena, galbūt 10-20 tūkstančių litų. Šiuo metu reikalavimo teisę jis turi į M. G. (H.) advokatą P. P., jei jis toliau nemokės, jis turėtų vėl paduoti M. G. (H.) į teismą ir prisiteisti likusią pinigų sumą, kuri taip ir neatgauta. Kadangi ji yra Norvegijoje, viskas yra sudėtinga.
Išeitis su M. G. (H.) buvo rasta, bet ji išvažiavo ir jo nepasamdė statyti tų namų, neatlikinėjo veiksmų, dėl kurių jie buvo sutarę. Pats E. G. nesiteikė atlyginti žalą, tai yra grąžinti skolą. Kai M. G. (H.) atvažiavo ir perėmė visa tai, E. G. nustojo šiame reikale dalyvauti ir sakė aiškintis patiems. Jis kreipėsi pagal įstatymus į advokatą dėl vekselių išieškojimo, tačiau tai nedavė rezultatų, nes E. G. neturi jokio turto. Į M. G. (H.) jis negali tiesiogiai kreiptis, teturi jos adresą Norvegijoje, neturi nei jos telefono, nežino, kaip susisiekti su ja. Paaiškino, jog jam atrodo, kad E. G. ne pats pasitraukė iš to proceso. Buvo keliamas nepasitenkinimas, kuris kažkaip pasiekė M. G. (H.), E. G. buvo išvytas, jį išvijo M. G. (H.) - atėmė iš jo generalinį įgaliojimą veikti jos vardu ir jis buvo nušalintas nuo viso reikalo.
2005 m. rugsėjo 29 d. įmonė „A.“ su E. G. sudarė žemės sklypo, kurio kaina 270 000 litų, pirkimo-pardavimo preliminarią sutartį, nes pastato kaip ir nebuvo, pastatas dar buvo neįformintas. Sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta pas notarę su sąlyga, kad jei sąlygos bus įvykdytos, sutartis ir toliau galios. Kai pirko žemę, pastatas toje žemėje dar nebuvo įformintas, pastato dokumentuose nebuvo, jis galėjo nupirkti tik žemės sklypą, ant kurio stovėjo tas pastatas.
Neatsimenantis to, kad nusipirko sklypą pagal 2006 m. sausio 5 d. sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ši sutartis dėl 100 000 Lt Padvariškių kaimo sklypo pirkimo yra, tačiau jis tų pinigų už sklypą nemokėjo. Pirkimo-pardavimo sutartis reiškia, kad vienas parduoda, kitas nuperka, jei sumoka pinigus ir įvykdomi visi kiti reikalavimai, jei reikalavimai nevykdomi, sutartis toliau „nesivysto“. Pagal šią sutartį jis nėra sumokėjęs pinigų. Šis sklypas liko užstatytas bankui, jis neįgijo nuosavybės teisės, neregistravo sklypo, ką galėjo registruoti, jei neturėjo ką. Sklypas pagal sutartį turėjo būti išimtas iš banko priklausomybės, kadangi tai nebuvo padaryta, jis taip pat negalėjo nieko padaryti.
Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė nesanti E. G. šeimos narys, kartu su E. G. negyvena. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ją apklausė. Apie šią bylą žino tai, kad jos klausinėjo apie kažkokius finansinius dalykus, dėl kurių nukentėjo M. G. (H.). Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo toks etapas, kai ji gyveno su E. G.. Apie pinigų, paskolų ėmimą, žemės sklypų pirkimą žino, nes visa tai vyko prie jos. E. G. važiavo į Norvegiją pas M. G. (H.) prašyti pinigų, kad prie Trakų ežero galėtų pirkti žemės sklypus ir statyti ten namus. Jai buvo keista, kad E. G. grįžo su žmonos, su kuria išsiskyrė, pinigais, kad M. G. (H.) sutiko E. G. padėti. M. G. (H.) su E. G. senokai negyveno kartu, tiksliai kiek nežino. D. M. su E. G. buvo nuo 1997 metų iki 2006 metų. E. G. parvažiavo su pinigais ir sakė, jog M. G. (H.) sutiko imti paskolą savo vardu. Paskolos suma buvo labai didelė, gal milijonas, ji negali tiksliai pasakyti. Kam E. G. ėmė iš banko paskolą, tiksliai prisiminti negali. Visame įvykių sūkuryje dalyvavo ir jos tėvai, jie siuntė M. G. (H.) pinigus dokumentams sutvarkyti, tų pinigų reikėjo verslui. E. G. įkalbėjo M. G. (H.) tikindamas, jog verslą jis nori padaryti dėl sūnaus gerovės, ateities. Kai jau buvo paimta paskola, niekas jai nei rodė, nei pasakojo, jos ir E. G. santykiai jau ėjo į pabaigą. Žino, kad vyko statybos, buvo statomi trys namai prie ežero. Pati ji tų pinigų nematė. Žino, kad pinigai buvo naudojami viskam, buvo skirti pragyventi, nes ji ir E. G. buvo bedarbiai ir tie pinigai buvo skirti jų bendram pragyvenimui. Kokias sumas E. G. išleisdavo, negali pasakyti. Tuo metu jie gyveno jo name, buvo dviejų asmenų šeima.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 74-75 b. l., 76-77 b. l., 79-80 b. l.).
Apklausta kaip liudytoja 2012 m. gruodžio 21 d. D. M. parodė, kad nuo 1997 m sausio 1 d. pradėjo gyventi su E. G.. Nuo 2003 metų E. G. pradėjo bendrauti su A. B., šiltino jam namą. Kartą grįžęs jai pasakė, kad turi biznio planą ir kad gyvens sočiai. A. B. parduoda žemės sklypą prie ežero Trakų rajone ir jis nori pastatyti 3 namus. Tuo metu jis nedirbo, tada E. G. nusprendė nuvažiuoti pas savo pirmą žmoną R. D. ir pasiūlė verslo planą, jai atsisakius, E. G. 2004 m. išvažiavo į Norvegiją pas M. G. (H.), įkalbėti ją paimti paskolą ir pastatyti namus. Tam, kad pradėti verslą, jis paprašė paskolinti pinigų, kadangi neturėjo, tai paskolino iš savo tetos ir savo tėvų. Iš viso paskolino E. G. 40 000 litų, šiuos pinigus E. G. grąžino jos tėvams padarydamas pavedimą per banką iš M. G. (H.) paimtos paskolos pinigų. Kai E. G. grįžo į Lietuvą pasakė, kad M. G. (H.) sutinka paimti paskolą ir pradėti statyti namus Lietuvoje. E. G. turėjo jos įgaliojimą užsiimti statybomis, nupirkti žemės sklypą, kiek M. G. (H.)iš banko paėmė paskolos, nežino. E. G. buvo nusivežęs į Tarkų r., kur jis įsigijo žemės sklypą. Kai vyko statybos, matė tik išdėtus pamatus. Minėtoje statybvietėje buvo apie 3 kartus, visus darbus, susijusius su statybomis, kaip minėjo jai E. G., vykdė jo sesers vyras A. P.. Taip pat statybas prižiūrėjo A. B., E. G. sakė, kad moka A. B. už darbą atlyginimą. E. G. siūlė, kad surastų klientus, kurie galėtų nupirkti statomus namus. Dabar tiksliai neprisimena kelintais metais, ar 2005 m., ar 2006 m. E. G. įkalbėjo savo sūnų L. G. atvykti į Lietuvą ir gyventi pas jį. Surado tarptautinę Amerikos mokyklą, kad sūnus galėtų mokytis Lietuvoje. Iš M. G. (H.) paimtų pinigų mokėjo už sūnaus mokslą. E. G. sūnus pagyveno dvi savaites ir išvažiavo gyventi pas močiutę, nes gyveno Vilniaus r. Purnuškių k. ir be automobilio negalėjo pasiekti Vilniaus, todėl sūnus išvažiavo pas močiutę. Namas, kuriame gyveno Vilniaus r., priklausė ne E. G., o jo seseriai. Tuo metu, kai gyveno, namas buvo neįrengtas, o 2006 m. pabaigoje E. G. supirkinėjo interjero statybos medžiagas namui, kuriame gyveno. Kai ji gulėjo ligoninėje, atvažiavo pas ją ir paprašė jam paskolinti pinigų, ji nežino kaip jis sugebėjo įkalbėti, tad jam paskolino 20 000 litų. Vėliau jis tuos pinigus grąžino pervesdamas per banką iš M. G. (H.) sąskaitos. Kai išrašė iš ligoninės, ji paskambino E. G. ir pasakė, kad išrašo, jis pasakė, kad ji jam nereikalinga ir jis nenori kartu gyventi. Iki 2006 m. statybos Trakų r. vyko sklandžiai, tai ji girdėjo iš E. G., be to, jis M. G. (H.)telefonu sakydavo, kad viskas vyksta sklandžiai, ar siuntė dokumentus, ar atsiskaitinėjo, nežino. Jie gyveno iš paimtos M. G. (H.) paskolos t.y. pirko maistą, drabužius, pylė kurą, nusipirko automobilį „Volvo“, apie 30 000 Lt. Ji mano, kai M. G. (H.)panaikino įgaliojimą ir paprašė parodyti, ką padarė, E. G. pasidarė piktas, nes neturėjo pinigų. 2006 m. jis susidėjo su A. G., todėl ji jam buvo nereikalinga. E. G. labai mokėjo sudaryti įvaizdį, koks jis geras tėvas, pasiimdavo jos sūnų I. ir L., ir veždavo pas A. B. prie ežero praleisti savaitgalį. Iki šiol jos sūnus Ignas bendrauja su L. G., važiuoja pas L. į Norvegiją. L., kai atvažiuoja į Lietuvą atvažiuoja pas ją į svečius. Nematė E. G. nuo 2007 metų. Daugiau nieko pasakyti negali (5 t., 74-75 b. l.).
Apklausta kaip liudytoja 2013-05-15 D. M. parodė, kad tėvai, kurie gyvena Kretingoje nuo 1999 metų iki 2005 metų tarpininkaujant jai paskolino E. G. 40 000 Lt. Pagal jos banko sąskaitos išrašą matyti, kad 2005-06-16 į jos asmeninę sąskaitą E. G. iš M. G. (H.) sąskaitos pervedė jos tėvų skolą, vieną dalį – 20 000 Lt, šią sumą ji tą pačią dieną pervedė į savo tėvo sąskaitą. Ji dabar neprisimena pinigų pervedimo aplinkybių, mano, kad ėjo į banką ir prašė, kad banko darbuotoja pervestų pinigus į tėvo sąskaitą, nes tėvo sąskaita buvo tame pačiame banke kaip ir jos. Nežino, iš kur E. G. turėjo pinigų grąžinti skolą, nes tuo metu nedirbo, kiek ji žino turėjo paimti iš banko M. G. (H.) vardu kreditą. Prieš grąžinant skolą E. G. pasakė, kad jam reikia pinigų ir jeigu liudytoja nori, kad jos tėvams sumokėtų skolą, jos tėvai turi pervesti 4 000 litų į M. G. (H.) sąskaitą ir jis grąžins likutį - 20 000 litų. Prieš tai liudytojai pavyko gauti iš E. G. skolos raštelį, kad jis skolingas jos tėvams 20 000 litų. Šį skolos raštelį ji nuvežė savo tėvams Į Kretingą, tėvai norėdami atgauti iš E. G. pinigus sumokėjo 2005-08-19 banke 4000 litų ir po kelių dienų ar savaitės, kai E. G. gavo iš banko paskolą M. G. vardu, jis liudytojai atidavė grynais 20 000 litų ir pilnai atsiskaitė su tėvais. Tėvai skolos raštelio neturi, kadangi E. G. pilnai su jais atsiskaitė. Ji kai kurių pinigų grąžinimo aplinkybių neprisimena, nes praėjo ne mažai laiko. 2006-10-06 E. G. iš M. G. (H.) sąskaitos liudytojai pervedė 1000 litų, nes tuo metu ji niekur nedirbo, blogai buvo su sveikata ir reikėjo pasidaryti kompiuterinę tomografiją, ji prašė E. G. pinigų. Iš pradžių galvojo, kad tuos pinigus jai duoda E. G. iš savo asmeninės sąskaitos, tačiau vėliau, kai 2008 metais sausio mėnesį pradėjo naudotis elektronine bankininkyste, pamatė, kad E. G. iš M. G. (H.) sąskaitos į jos asmeninę sąskaitą darydavo pavedimus. 2006-10-24 jai V. S. pervedė į asmeninę sąskaitą 165 000 Lt už jai nuosavybės teise priklausantį butą Kretingoje, kurį ji pardavė. Apie tai, kad ji pardavinėja butą Keringoje, žinojo E. G.. Tuo metu ji gulėjo ligoninėje. Atvažiavęs į ligoninę E. G. paprašė paskolinti 20 000 litų. Kam jam pinigai reikalingi neminėjo, sakė, kad po savaitės pinigus grąžins. Kadangi jis buvo jos sugyventinis, tai ji nieko neįtardama jam paskolino pinigus, kaip vyko pinigų perdavimas E. G. aplinkybių neprisimena. Po savaitės E. G. jai pasakė, kad pervedė į jos sąskaitą 20 000 litų, kuriuos ji jam skolino. Ji jo neklausė, iš kur jis gavo pinigų, jis jai taip pat nieko neminėjo. E. G. su ja pilnai atsiskaitė (5 t., 76-77 b. l.).
Papildomai apklausta 2015 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad jos tėvai, kurie gyvena Kretingoje, nuo 1999 metų iki 2005 metų, tarpininkaujant jai, paskolino E. G. 40 000 Lt. Pagal jos banko sąskaitos išrašą matyti, kad 2005-06-16 į jos asmeninę sąskaitą E. G. iš M. G. (H.) sąskaitos pervedė tėvų skolą vieną dalį 20 000 Lt, šią sumą tą pačią dieną pervedė į savo tėvo sąskaitą. Ji dabar neprisimena pinigų pervedimo aplinkybių. Nežino iš kur E. G. turėjo pinigų grąžinti skolą, nes tuo metu nedirbo, kiek žino, turėjo paimti iš banko M. G. (H.) vardu kreditą. Prieš grąžinant skolą E. G. pasakė, kad jam reikia pinigų ir jeigu ji nori, kad jos tėvams sumokėtų skolą, jos tėvai turi pervesti 4 000 litų į M. G. (H.) sąskaitą ir jis grąžins likutį 20 000 litų. Prieš tai jai pavyko gauti iš E. G. skolos raštelį, kad jis skolingas jos tėvams 20 000 litų. Šį skolos raštelį ji nuvežė savo tėvams į Kretingą. Jos tėvai norėdami atgauti iš E. G. pinigus, sumokėjo 2005-08-19 banke 4 000 litų ir po kelių dienų, ar savaitės, kai E. G. gavo iš banko paskolą M. G. (H.) vardu, jis jai atidavė grynais 20 000 litų ir pilnai atsiskaitė su jos tėvais. Jos tėvai skolos raštelio neturi, kadangi E. G. pilnai su jais atsiskaitė. Kai kurių pinigų grąžinimo aplinkybių neprisimena, nes praėjo ne mažai laiko. 2006-10-06 E. G. iš M. G. (H.) sąskaitos jai pervedė 1 000 litų, nes tuo metu ji niekur nedirbo, blogai buvo su sveikata ir reikėjo pasidaryti kompiuterinę tomografiją ir prašė E. G. pinigų. Iš pradžių ji galvojo, kad tuos pinigus duoda E. G. iš savo asmeninės sąskaitos, tačiau vėliau, kai 2008 metais sausio mėnesį pradėjo naudotis elektronine bankininkyste pamatė, kad E. G. iš M. G. (H.) sąskaitos į jos asmeninę sąskaitą darydavo jai pavedimus. 2006-10-24 V. S. pervedė į jos asmeninę sąskaitą 165 000 Lt už jai nuosavybės teise priklausantį butą Kretingoje, kurį pardavė. Apie tai, kad pardavinėjo butą Kretingoje, žinojo E. G.. Tuo metu gulėjo ligoninėje. Atvažiavęs į ligoninę E. G. paprašė paskolinti 20 000 litų. Kam jam pinigai reikalingi neminėjo, sakė, kad po savaitės pinigus grąžins. Kadangi jis buvo jos sugyventinis, tai ji nieko neįtardama jam paskolino pinigus, kaip vyko pinigų perdavimas E. G., aplinkybių neprisimena. Po savaitės E. G. jai pasakė, kad pervedė į jos sąskaitą 20 000 litų, kuriuos jam skolino. Jo neklausė iš kur jis gavo pinigų, jis taip pat nieko neminėjo. E. G. pilnai atsiskaitė (5 t., 79-80 b. l.).
Pagarsinus parodymus D. M. patvirtino, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos. Pinigai buvo skolinami mašinai pirkti, verslo reikalams, skolinti pinigai buvo grąžinti, kai buvo gautas kreditas iš M. G. (H.). Gali būti, kad pinigai buvo grąžinti 2005 m. birželio 16 d., 20 000 Lt. Sąskaitoje paskirtis nurodyta „už darbus“, o už kokius darbus ji nežino, su E. G. ji neatliko jokių darbų. Kiti pavedimai mažesnėmis sumomis, t. y. 150 litų, 100 litų, 130 litų, taip pat buvo į liudytojos sąskaitą. Šių mažesnių sumų paskirtis buvo tam, kad D. M. nenumirtų iš bado, t. y. jos asmeninėms reikmėms, nes ji gulėjo ligoninėje pusę metų, 9 mėnesius nevaikščiojo. Nematydavo tų pinigų, nes gulėjo ligoninėje, todėl negalėdavo pasakyti, kas juos pervedė, iš kur tie pinigai, bet matydavo, kad tie pinigai yra. Taip pat nurodė, kad kurui, maistui, drabužiams išleido tiek, kiek buvo pravesta. Būdavo, kad iš E. G. gaudavo ir grynaisiais pinigais – po 100, 150 litų. Kiek iš viso gavo grynaisiais, nežino. Koks tikslas buvo pinigus perduoti grynaisiais ir pavedimu, nežino. Tų pinigų ji prašė. Iš kur pinigai, nesidomėjo. Manė, kad kurą, maistą ir drabužius pirkdavo iš M. G. (H.) sąskaitos, nes buvo atidaryta finansavimo linija ir E. G. iš tos sąskaitos imdavo pinigus. Kitos sąskaitos, kito pajamų šaltinio nebuvo, nei ji dirbo, nei jis. E. G. jokių pajamų neturėjo nuo tada, kai pagal įgaliojimą naudojosi 2005 m. birželį paimtu kreditu, jis neturėjo jokio kito darbo. Ji mano, kad E. G. tikėjosi uždirbti milijonus pastatęs namus, gal būtų pasidengusi ta suma, kuri buvo išleista, E. G. turbūt manė, kad tai yra uždarbis, kuris bus ateityje, kai parduos namus.
Iki 2005 m. E. G. turėjo kitų verslų, veiklos ir pajamų, kažką darė kažkokiose statybose. E. G. šiltino namą A. B., turėjo verslų ir pajamų. Darbai su „At.“ klijais buvo, kai su E. G. ji dirbo kartu vienoje firmoje, tai buvo nuo 1997 m. iki 2001-2002 m., tiksliai negali pasakyti. Ši įmonė, kurioje su E. G. D. M. dirbo kartu, buvo jo. Įmonė buvo pavadinimu „T.“. Lūžis įvyko, kai E. G. išvyko į Norvegiją ir pasakė, kad atidaro finansavimo liniją. Ji nesamprotauja apie finansavimo linijos atidarymą, nes jie iš tikrųjų badavo, valgė jos mamos uogienę. Kai dirbo kartu su E. G., įmonė jos manymu buvo pelninga, pajamų gaudavo. Nuo 2002 m. iki kol buvo atidaryta finansavimo linija, buvo labai sunkus laikotarpis. Tuo sunkiuoju metu E. G. užsiimdavo pavieniais darbais. Laikotarpiu nuo 2002 m. iki kol iš M. G. (H.) buvo gautas kreditas, ji su E. G. badavo, pėsčiomis vaikščiodavo po miestą, nes neturėdavo pinigų autobuso, troleibuso talonėliui. Iki miesto juos paveždavo kaimynai. E. G. sakydavo, kad ji yra „dekabristo“ žmona, aukso gabalas, kad ji gali su tokiu gyventi. Ji visa tai priėmė kaip laikinus sunkumus. Kada tiksliai buvo šis laikotarpis, pasakyti negalėjo, bet nuo 2002 metų iki 2005 metų, kol buvo atidaryta finansavimo linija.
Jos manymu, namo, kuriame jie gyveno, remonto darbus E. G. atliko iš M. G. (H.) sąskaitos, skirtos verslui. Tiksliai pasakyti, iš kokių pinigų E. G. atliko remontą, ji negali. Kalbant apie antro aukšto įrengimą, ji matė tik grindinę dangą, nes nuo 2000 metų ten buvo betonas, nematė, kaip vyko darbai, matė tik kaip suvežė visas medžiagas, nes tuo metu gulėjo ligoninėje. Paaiškino, kad 2007 m. gegužės mėn. jai padarė operaciją, ligoninėje gulėjo nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. gegužės 1 d. Per visą šį laiką darbų ji nematė, kai grįžo, jos neįsileido. Pirmo aukšto remontas ir įrengimas vyko, kol ji buvo ligoninėje. E. G. atvažiavo paimti rakto, sakė, kad, kol ji guli ligoninėj, jis nori sutvarkyti, kad ji grįžtų į gražius namus, liepė atiduoti jam raktą. Ji jam sakė, kad yra dar vieni raktai, bet E. G. sakė, kad bekraustydamas pametė raktus. Ji žinojo, kokias medžiagas E. G. pirko, nes jos buvo nupirktos iki jai patenkant į ligoninę - buvo supirkta grindinė danga, daugiau nieko nematė. Pirmame aukšte nebuvo grindų, buvo įrengtas vonios kambarys, buvo dažytos sienos, virtuvės reikmenys, komplektai, baldai name buvo, virtuvės zona buvo išklijuota plytelėmis. Nebuvo tik grindų dangos. Paaiškino, kad ne dėl M. G. (H.) E. G. pasidarė piktas. Galbūt M. G. (H.) nutraukė finansavimą, paprašė parodyti dokumentus. Nurodė negalinti tvirtinti aplinkybių, bet tikrai mano, kad M. G. (H.) paprašė parodyti dokumentus. Tokią informaciją žino, nes E. G. nervinosi. Tuo metu dar gyveno su E. G.. M. G. (H.) pradėjo skambinėti telefonu ir domėtis, tai buvo gal nuo 2006 metų iki tol, kol liudytoja atsigulė į ligoninę, tuo metu E. G. jau buvo susierzinęs. Pirmą kartą į ligoninę liudytoja atsigulė 2006 m. rugsėjo mėn. pradžioje. Ji žino, kad M. G. (H.) domėjosi klausimu dėl pinigų paskirties, skambindavo ir klausdavo, E. G. sakydavo, kad viskas tvarkoje, viskas vyksta pagal planą. Ar M. G. (H.) turėjo priėjimą prie sąskaitos, ji nežino. Kiek girdėjo E. G. pokalbius su M. G. (H.), prie jos apie pinigus E. G. nešnekėjo, užsidarydavo ir aiškino, kad viskas vyksta pagal planą, telefoninių pokalbių trukmės ji nurodyti negali, negali atsakyti, kiek tankiai vykdavo telefoniniai pokalbiai.
Kiek jai žinomai, su A. G. E. G. artimai pradėjo bendrauti 2006 m. balandžio mėn. Pati ji su E. G. gyveno pusę metų - nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn., kai atsigulė į ligoninę. Apie E. G. artimą bendravimą su A. G. liudytojai pasakė kaimynė, kuri nurodė, kad A. G. lankosi name, kuriame tuo metu ji gyveno su E. G.. Maždaug nuo 2006 m. balandžio mėnesio E. G. susipažino su A. G. ir jam atsirado kitas „verslo planas“. Ji žino tik tiek, kad tuo metu, kai E. G. susipažino su A. G., jis labai pasikeitė. Jos minėtas kitas verslo planas buvo su dėlėmis. Verslui su dėlėmis pinigų nereikia, reikia tik dirbti šiuo klausimu, važiuoti kažkur. Niekas jos neinformuodavo, kur reikia važiuoti, ką reikia daryti šiuo klausimu. Ji labai pasitikėjusi E. G., nors kaimynės lankė ligoninėje ir sakė, kas dedasi namie, kad yra kita „šeimininkė“, bet ji tuo negalėjo patikėti.
D. M. su M. G. (H.) kontaktą turėjo gal tik 2007 m. rudenį. M. G. (H.) atvyko pas ją į namus Vilniuje su A. B., kad ji pateiktų dokumentus, už kokius pinigus pirkosi butą, kuriame tuo metu gyveno. Jie atėjo su tokia mintimi, kad E. G. skirdamasis, pragyvenęs tiek metų, turėjo jai atlyginti moralinę žalą ir nupirkti butą. Ji M. G. (H.) pasakė, kad buto jai niekas nenupirko, nes yra parduota pusė namo Kretingoje ir vos ne kitą dieną nupirktas butas Vilniuje. Yra dokumentai. Jokių pinigų, be tų „kapeikų“ ji iš E. G. negavo. Tik tiek su A. B. ir M. G. (H.) ji ir bendravo. Dėl E. G. santykių su A. B. ji paaiškino, kad kol ji gyveno kartu su E. G., jų santykiai buvo labai draugiški, savaitgalius leisdavo kartu, savaitgaliais važiuodavo pas A. B., A. B. buvo E. G. draugas. Ji pirmą kartą matė A. B., kai jis atvyko pas ją kartu su M. G.. Kartu su E. G. pas A. B. ji nevažiuodavo. Jos sūnus pasakodavo, kad savaitgaliais E. G. važiuodavo pas A. B., nes E. G. imdavo jos sūnų.
Duodama parodymus 2015 m. gegužės 15 d. liudytoja sakė, kad dar 20 000 litų paskolino, kai gulėjo ligoninėje, t.y. rugsėjo mėn. Tai buvo jos asmeniniai pinigai, tuos 20 000 litų turėjo pardavusi butą Kretingoje. Vėliau patikslino, kad buvo parduota pusė namo Kretingoje. Ligoninėje gulėjo rugsėjo mėnesį, o spalio mėnesį buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėja jai dalį pinigų davė kaip avansinį mokėjimą, paskui atidavinėjo per banką, paskutinę dalį pinigų grąžino per banką. Butą pardavė 2006 m. spalio mėn., gavo 165 000 Lt. Buto pirkimo sandoris Vilniuje vyko 2006 m., gal liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesį. Po to dar pusę metų E. G. pervedinėjo jai pinigus, nes už tuos pinigus, kuriuos gavo pardavusi butą Kretingoje, ji nusipirko butą Vilniuje. Prašė, kad E. G. pervedinėtų pinigus. Paskutinius skolintus 20 000 litų E. G. grąžino pavedimais, iš kieno sąskaitos buvo pervedami pinigai ji sužinojo tik tada, kai tardytoja paprašė paruošti išklotinę ir ji pamatė, kad ne iš E. G., o iš M. G. (H.) sąskaitos. Jos buto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo parašyta, kad ji dalį sumoka, kitą dalį – tam tikru laiku. Tokia sutartis buvo buto pirkimo Rugių g. Dalį pinigų ji pervedė, kitą dalį susitarė, kad perves iki tam tikros datos. Per tą laiką ji pardavinėjo namo dalį. Pagal dokumentus, namą ji pardavė vėliau, nei įsigijo butą. Pirma suma už butą Vilniuje buvo pusė pinigų, t.y. 100 000 litų. 100 000 litų ji turėjo, nes jos tėvai pardavinėjo visą savo turtą ir pirkosi dalį namo Kretingoj ir paskolino jai, jie žinojo, kad ji tuoj parduos savo pusę namo. Buto Vilniuje dydis yra 50 m2, namas Rugių g., 1991 m., buto bendra vertė tuo metu buvo 220 000 litų. Tėvai butui 100 000 litų paskolino pavedimu į jos sąskaitą. Perduodama pardavėjui 100 000 litų už butą mokėjo tikrai ne grynaisiais, buvo banko pavedimas. Ne iš E. G. pinigų ji pirko butą.
Dėl savo tėvų paaiškino, kad jos tėvai M. G. (H.) pervedinėjo pinigus. Kažkodėl prašė, kad būtent jai būtų pervesti. Ir pinigus grąžino M. G. (H.), ne E. G. pagal dokumentus. Tuo metu ji nenaudojo elektroninės bankininkystės, nežinojo, iš kur pinigai. Kurią dieną pinigai buvo pervesti į jos tėvų sąskaitą, jos sąskaitos išklotinėje nematyti, nes pinigai buvo pervesti į tėvų sąskaitą iš M. G. (H.) sąskaitos. Jos tėtis – M. S.. Tikslios datos, kada buvo pervesti pinigai, ji neprisimena.
Liudytoja J. K. (buvusi M.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo apklausta prieš 5 metus. Liudytoja dirbo Nordea banke konsultante ir E. G. kreipėsi dėl paskolos. Klientas pateikė paraišką žemės pirkimui ir namo statybai, paraišką pildė vieną, turėjo generalinį įgaliojimą. Paskola buvo M. G. (H.) vardu. Sutarčių pasirašymo metu M. G. (H.) nedalyvavo. Kokio dydžio paskola buvo suteikta E. G., ji neprisimena. Paskola buvo paimta žemės sklypo pirkimui ir statyboms. Pinigus grąžinti turėjo M. G.. Jei ji neklysta, vėliau paskola buvo didinama ir buvo įsipareigojimas, kad pardavus dalį turto paskola bus grąžinama. Kiek pamena, suma buvo sumokėta dalimis, buvo remtasi Lietuvos banko reikalavimais, vertinamos sąmatos.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 67, 68 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad nuo 2003 metų dirba „Nordea“ banke. 2005 metais dirbo asmenine bankininke. Ji dirbo su banko klientais, fiziniais asmenimis, su būsto paskolomis, aptarnaudavo jas gavusius klientus. Į banką kreipėsi E. G. su prašymu išduoti būsto paskolą įsigyti žemės sklypą. Paskolos gavėju turėjo būti M. G., tačiau derantis dėl paskolos gavimo, J. M. jos nematė ir su ja nebendravo. Ją atstovavo E. G., kuris turėjo M. G. (H.) įgaliojimą. Suderinus paskolos gavimo sąlygas buvo pasirašyta būsto kreditavimo sutartis. Sutartyje buvo numatyta paskolos suma, jos tikslinė paskirtis, palūkanos, įkeičiamo turto sąrašas, paskolos grąžinimo sąlygos. Išduodant paskolą M. G. (H.), buvo pateikta sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Buvo numatyta, kad paskola bus išmokama dalimis. Gavus dalį paskolos ir ją sunaudojus, M. G. (H.)turėdavo pateikti turto vertintojų įvertinimą apie įkeičiamo turto vertę, atliktus darbus bei kredito dalies panaudojimą pagal paskirtį. Negavus šio įvertinimo, kita paskolos dalis nebūtų pervedama. Po kurio laiko pagrindinė kredito sutartis buvo papildyta, padidinta paskolos suma, tuo pačiu atitinkamai pakeistas įkeičiamo turto sąrašas. Dėl kredito sumos padidinimo kreipėsi E. G., jis ir pasirašė sutarties papildymą. M. G. (H.)į banką atvykusi nebuvo. Po kurio laiko mokėjimai pagal būsto kreditavimo sutartį pradėjo strigti. Pradžioje E. G. geranoriškai bendravo, žadėjo spręsti iškilusias problemas, tačiau galiausiai bendrauti nustojo. Ji susisiekė su M. G., ji atvyko į banką. Ji jai paaiškino susidariusią situaciją, tačiau, kokia buvo M. G. (H.) pozicija, neprisimena. Kadangi paskolos grąžinimas faktiškai sustojo, paskola tapo probleminė, šio klausimo kuravimas buvo perduotas kitam banko skyriui. Kadangi išduota paskola buvo būsto kreditas, ji buvo tikslinė ir galėjo būti naudojama tik sutartyje numatyto žemės sklypo pirkimui ir statyboms jame. Kitiems tikslams paskola negalėjo būti naudojama.
Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad bankui pateikdavo darbų vertinimą, tada bankas teikdavo finansavimą. Kaip anksčiau vertindavo darbus, ji neprisimena, dabar vertinami galutiniai darbai. Kreditas buvo pervedamas dalimis, kokiomis - nepamena. Atlikus darbų vertinimą buvo pervedami pinigai. Dokumentus dėl vertinimo pateikdavo E. G.. Paskolos sąlygas ji derindavo E. G., o sprendimą priimdavo atsakingi asmenys. Neprisimena, ar tuo metu buvo reikalavimai turėti pradinį įnašą. Dokumentai buvo vertinami kartu su kitais atsakingais banko asmenimis, sprendimai priimami kartu su jais. Paaiškino E. G. įgaliojimą pateikusi banko teisininkams ir jie jį įvertino kaip tinkamą. Neprisimena, kiek kartų E. G. bankui pateikė įgaliojimą, teisininkai įvertino pateiktą įgaliojimą, jis buvo tinkamas gauti paskolą. Banko teisininkai sakė, kad galima toliau tvarkyti dokumentus dėl kreditavimo. Būsto kredito sutartyje nurodyta, kad kredito gavėjas atsako už kredito panaudojimo paskirtį. Tuo metu bankui turėjo pateikti darbų vertinimą ir sąmatą, kad būtų įsitikinta, kad paskola naudojama pagal paskirtį. Turto vertintojo ataskaita yra oficialus dokumentas, kuriuo remiamasi išmokant paskolą. Bankas pats nevertina darbų, jie atsispindi sąmatoje. Sąmatoje nurodyta, kiek kainuotų visas projektas. Ar bankui turėjo būti pateikta atliktų darbų sąmata, ji nepamena. Ar buvo išnaudotas visas kreditas, nepamena. Kredito byla saugoma banke. Kokiu santykiu buvo išmokami pinigai lyginant su atliktais darbais, ji taip pat nepamena.
Liudytojas J. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė gyvenantis Gruzijoje. Su E. G. jį supažindino kaimynas A. B.. Buvo susitikęs su E. G. dėl to, kad jis supirkinėjo žemes aplinkui, o jis norėjo parduoti savo sklypą. Jis turėjo klientų, bet kaltinamasis pasiūlė didesnę kainą. Jis sutiko, bendravo tiesiogiai su E. G.. Planavo parduoti jam 5 hektarų ploto sklypą, esantį Trakų rajone, Raudonės kaime. Kainos neprisimena. E. G. jam sakė, kad statys namus, kiek namų – nežino. M. G. (H.) nedalyvavo sandoryje, bet kaltinamasis motyvavo, kad turi jos įgaliojimą, parodė jį. Jis klausė, iš kur E. G. gaus pinigus, jis pasakė, kad gaus pinigus iš banko. Sandoris neįvyko, nes susitikus E. G. vis sakė, kad viskas gerai, prašė palaukti, kol jis veda derybas su banku, tai tęsėsi tol, kol galiausiai jis dingo. Su E. G. buvo sudaręs preliminarią sutartį, jį atstovavo advokatas L. V., E. G. pats save atstovavo. Preliminarios sutarties pasirašyme jis dalyvavo asmeniškai, pasirašymas vyko pas jo advokatą. Nepamena, kokią sumą sumokėjo E. G.. Sandoriui neįvykus, E. G. sumokėti pinigai liko pas jį, nes tokios buvo sandorio sąlygos. Nepamena, po kiek laiko buvo atvykusi M. G. (H.). Kalba buvo apie pinigus. Ji sakė, kad atsakomybė krenta ant jos. Jis pasakė, kad pinigus grąžins, jei ji paims sklypą už sutartą kainą. Tačiau sklypo ji nepaėmė, liudytojas pinigų negrąžino.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 35-37 b. l.). Apklaustas 2011 m. liepos 8 d. liudytojas parodė, kad apie 2006 m. birželio mėn. jis pradėjo pardavinėti jam nuosavybės teise priklausančius sklypus. Apytiksliai 2006 m. birželio mėn. pradžioje į jį kreipėsi E. G. su pasiūlymu pirkti šį turtą. Su E. G., kuris atstovavo M. G. (H.), susitarė dėl turto pardavimo kainos ir 2006-06-06 sudarė preliminarią sutartį. Sutartyje nurodoma, kad viso parduodamo turto kaina yra 6 250 000 litų. Iki sutarties pasirašymo E. G. įsipareigojo sumokėti 35 000 litų. Likusi suma turėjo būti sumokėta dalimis po sutarties pasirašymo. E. G. jam iš viso sumokėjo virš 300 000 litų, tačiau vėliau kontaktas su juo nutrūko, jam nebuvo įmanoma prisiskambinti, jis neatvykdavo į sutartus susitikimus. Kadangi E. G. už perkamus žemės sklypus neatsiskaitė, jų sandoris nutrūko. Dėl žemės sklypų pardavimo bendravo tik su E. G., M. G. (H.) jis nebuvo matęs. Ją pirmą kartą pamatė apytiksliai 2008 metais. Ji jo prašė kokių nors garantijų dėl avanso grąžinimo, aiškino, kad ji su šiuo sandoriu nieko bendro neturi. Su M. G. (H.)pasirašė susitarimą, kad jis jai grąžins E. G. sumokėtą avansą už žemės sklypus, jei šiuos sklypus parduos tokia kaina, kokią buvo sutarę su E. G.. Tačiau sklypų parduoti iki šios dienos nepavyko ir avanso M. G. (H.)negrąžino.
Pagarsinus parodymus liudytojas nurodė neatsimenantis apklausos, bet rašysena jo. Nurodė, kad E. G. žadėjo sumokėti 6 250 000 Lt, kitas pirkėjas žadėjo 4 000 000 Lt. E. G. tą sumą pasiūlė, jei jis būtų sklypą padalinęs, matyt tam, kad galėtų plėstis. E. G. prašė, kad jis pasistengtų sutvarkyti popierius, kad būtų namų valda, jei jis nesugebės, E. G. žadėjo pats pasikeisti. Tais laikais su sklypų padalinimais buvo problema. Derybų su E. G. metu žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio, paskui jis pradėjo dalinti į sklypus ir pakeitė į namų valdas. Tuos 4 000 000 Lt jam siūlė už žemės ūkio paskirties sklypą. E. G. visą laiką kalbėjo apie Nordea banką. Prieš 2-3 metus skaičiuojant nuo šio teismo posėdžio datos, jis sklypus pardavė už 1 240 000 Lt, pardavė namų valdos paskirties sklypą. Tuo metu 4 milijonai buvo reali kaina už žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 1 milijonas yra reali kaina pagal šias dienas, jis negali pasakyti, kodėl žemės vertė krito, tai priklauso nuo rinkos. Dėl apmokėjimo parodė, kad dalį pinigų E. G. sumokėjo pavedimu, dalį grynaisiais, sumų neatsimena. Dėl grynaisiais sumokėtos sumos pakvitavimas nebuvo išrašytas. Jis negali pasakyti, kokia iš viso pinigų suma buvo sumokėta. Kai E. G. nebemokėjo pinigų, jis jo ieškojo, bet E. G. nekeldavo ragelio. Neprisimena dėl kokio dydžio avanso grąžinimo susitarė su M. G. (H.). Parodžius liudytojui 2008 m. vasario 8 d. susitarimą su M. G. (H.) nurodė šį dokumentą pasirašęs su M. G.. Negrąžino sumokėto avanso, nes E. G. jam sužlugdė sandorį – jis turėjo parduoti už 4 milijonus, o pardavė už 1 milijoną. Tuo metu, kai jis pasirašinėjo sutartį su M. G. (H.), dalyvavo jo advokatas, ar M. G. (H.) viena dalyvavo, neprisimena. Ji verkė ir aiškino, kad vyras ją apmulkino, pasinaudodamas jos įgaliojimu, ji nesakė, kada sužinojo apie jos pinigų panaudojimą, sklypų pirkimą. Susitarime yra parašyta, kad jam buvo sumokėta 370 000 Lt suma, matyt taip ir buvo. Neprisimena, kada E. G. dingo, neatsimena po kiek laiko nutrūkus kontaktui su E. G., atsirado M. G. (H.). Paaiškino, kad nebuvo tokių susitikimų, kad E. G. ir M. G. (H.) kartu bendrautų su juo. A. B. tarpusavio pokalbių metu sakydavo, kad M. G. (H.) - vargšė, apgauta moteris.
Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė kaltinamąjį pažįstantis, pažįsta jį dėl to, kad maždaug prieš 10 metų pardavė du sklypus – Bijūnų kaime ir Trakų rajone. Kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu, sklypų pirkimas-pardavimas vyko maždaug 2006 m. spalio mėnesį. Vienas sklypas buvo maždaug iki 1 hektaro, gal virš 80 arų, kitas maždaug 1,8 hektaro, tiksliai neprisimena. Kaip įvyko kontaktas su E. G. neprisimena, gal buvo dėtas skelbimas. Iki to sandorio jo nepažinojo. Kiekvieną sklypą pardavė po 300 000 Lt. E. G., pirkdamas sklypus, sakė, kad sklypus perka žmonai, šeimai. Sakė, kad žmona uždirba Norvegijoje, gauna gerą atlyginimą, nori investuoti pinigus. Nekilo jokių įtarimų. E. G. M. G. (H.) pristatė kaip žmoną, pavardė ta pati, logiška, į šeimos reikalus jis nesikišo. Buvo sudarytos notarinės sutartys, dalis, tai yra 350 000 Lt buvo pervesta pavedimu per banką į jo sąskaitą, likusi suma (250 000 Lt) paduota grynaisiais. Nepamena, kada padavė grynaisiais, bet žino, kad padavė, padavė pats E. G.. Iš kokios sąskaitos pavedimu buvo pervesti pinigai jis neprisimena. Atrodo, kad E. G. atstovavo M. G. (H.), ir tie pinigai gal per ją mokėti buvo. Žino, kad bankui tuos sklypus įkeitinėjo. Dokumentai dėl pinigų padavimo nebuvo surašyti, įforminta tik pas notarę, kad po 10 000 Lt už kiekvieną sklypą buvo duota prieš sandorį, o vėliau dar vyko procesas, kada procesas baigėsi neprisimena, dabar yra visiškai atsiskaityta. Pirkimas-pardavimas pas notarą įvyko greitai, neprisimena kada įvyko įkeitimas bankui, bankui turėjo įkeisti atrodo iki kito mėnesio 3 dienos, bet atsiskaitė vėliau, išrašai iš bankų rodo, kad gal 10 dieną baigė atsiskaitinėti iš banko. Visą kitą sumą atvežė vėliau, per kiek laiko, neprisimena. Neprisimena, ar iki Naujųjų metų atvežė likusią sumą, nes po to jis dar pardavė kelis sklypus. Banko išrašas rodo 1 200 000 Lt apyvartą per tuos metus. E. G. neaiškino, kodėl reikia užstatyti sklypus bankui, o jis ir nesigilino. Jokių problemų su E. G. jis neturėjo. Ar be E. G. buvo kitų asmenų, atvažiavusių domėtis dėl sklypų, neprisimena. Sklypų yra pardavęs nemažai. Su M. G. (H.) dėl tų sklypų nebendravo. E. G. veikė pagal įgaliojimą, pirkimas buvo vykdomas pagal įgaliojimą. Pati M. G. (H.) nebuvo atvažiavusi, sklypų neapžiūrėjo, nematė. M. G. (H.) jis matė gal tik kartą, ji buvo atvažiavusi pas notarę dėl pakvitavimo - pakvitavimas buvo galutinis dokumentas, pasirašytas pas notarę, kad yra visiškai atsiskaityta. Visa tai vyko 2008 metais, kai M. G. (H.) jam paskambino. To skambučio metu M. G. (H.) nesakė nepasitenkinimo, kad jai tų sklypų nereikėjo, kad ji jų neprašė. Jai tereikėjo to, kad iš tikrųjų nupirkta jos vardu ir ar atsiskaityta. Tokios kalbos, kad M. G. (H.) tų sklypų nenorėjo ir nepirko, nebuvo, todėl jis be problemų pasirašė dokumentą, nes nebuvo jokių konfliktų.
Papildomai parodė, kad kada jam buvo perduoti grynieji pinigai, neprisimena, žino, kad atsiskaityta. Atsiskaityta buvo gal per mėnesį ar pusantro, nežino, neprisimena, pinigų perdavimas įvyko Trakuose, pinigus atvežė E. G., stambiais pinigais, jie atrodo buvo bankiniame įpakavime, nelabai pamena. Ar kieme, ar mašinoje vyko pinigų perdavimas, jis neprisimena. Pinigų valiuta buvo litas, niekas nematė pinigų perdavimo. Bankinis įpakavimas reiškia, kad su juostele, jis neskaičiavo pinigų vietoje, nes buvo bankiniuose įpakavimuose, suskaičiavo paskui, namie, perskaičiavus buvo 230 000 Lt. Perduota buvo 230 000 Lt. 350 000 Lt pervedė per banką, 2 kartus po 10 000 Lt davė, kad būtų viso 600 000 Lt, reiškia grynais davė 230 000 Lt. Visi gauti pinigai buvo iš karto deklaruoti mokesčių inspekcijai, sklypą jis pardavė kaip fizinis asmuo. Kaip fizinis asmuo deklaravo visas gautas pajamas, visą sumą. Neprisimena, kieno iniciatyva dalis pinigų buvo pavedimu sumokėta, kita grynaisiais. E. G. neprašė niekur pasirašyti dėl gautos tokios pinigų sumos, buvo parašyti pakvitavimai, neprašė parašyti ir pasirašyti ant balto popieriaus lapo ar kito dokumento, kad pinigai perduoti. Tai, kad neprašė pasirašyti, keista nepasirodė, su E. G. problemų jis neturėjo. Jis niekad neturėjo problemų su sklypų pirkėjais. Tai buvo ne pirmas pirkėjas, juo pasitikėjo. Po to, kai E. G. atsiskaitė, jis daugiau su juo nebesusitiko, nebematė jo. Prieš prasidedant šiam posėdžiui jis bendravo su E. G., nes notarė prašė, kad jis atsiskaitytų, pati notarė E. G. neprisiskambino, sakė, kad E. G. paskambintų jai. Priėjęs prie E. G. jis sakė, kad E. G. paskambintų notarei. Jis notarei sakė važiuojantis į posėdį, notarė pasakė, kad E. G. su ja neatsiskaitė už tą pirkimą-pardavimą. Notarė išdavė pakvitavimą, kad viskas yra tvarkoje, o E. G. neatsiskaitė nuo pirmo sandorio. Notarė sakė, kad E. G. jai paskambintų, nes ir ji E. G. neprisiskambino 10 metų. Notarę liudytojas pažįsta asmeniškai, D. A. tada buvo, o dabar nežino, turbūt D. A. bus. Liudytojas taip pat nurodė, kad pirmą kartą buvo finansinių nusikaltimų apklausoje, tik nežino, kokioje tarnyboje.
Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl sklypų pirkimo E. G. kreipėsi į jį 2007 m. Labai norėjo, kad sutartis būtų pasirašyta pas jo notarę Svetlaną. Sutarties pasirašymas buvo trijų pakopų, t.y. sutartis turėjo būti pasirašyta per tris kartus. Pirmą kartą jam padavė 30 000 Lt. Buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, 30 000 Lt buvo dalinis mokėjimas. Vėliau E. G. pateikė paraišką bankui dėl kredito gavimo. Antras mokėjimas turėjo būti, kai gaus paskolą. Antro pasirašymo metu E. G. iš banko turėjo pateikti užtikrinimą, kad bankas suteiks jam paskolą. Jeigu jis jį būtų gavęs, jie būtų pasirašę trečią pakopą ir jis būtų perrašęs sklypą E. G.. Trečias mokėjimas turėjo būti, kai liudytojas perrašys sklypą. Antro ir trečio sutarties pasirašymo nebuvo. Iš jo E. G. negalėjo gauti sklypo. Jis sklypą turėjo parduoti E. G. už 650 000 Lt, kiti pirkėjai jam vėliau pasiūlė 1 000 000 Lt ir jis E. G. siūlė 50 000 Lt už sutarties nutraukimą. Nurodė tiksliai sklypo kainos neprisimenantis. Paaiškino, kad 30 000 Lt liudytojas turėjo pas save, vėliau susirado M. G. (H.), ji liudytojui siūlė pirkti sklypą už 650 000 Lt, bet liudytojas atsisakė ir grąžino jai 30 000 Lt. E. G. jis nesakė, kad M. G. (H.) grąžino 30 000 Lt, jo nerado.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 179-180 b. l.). Kaip liudytojas 2011 m. birželio 15 d. apklaustas V. M. parodė, kad 2006 m. viduryje jis kreipėsi į UAB „Š." dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą, kuris priklausė jo motinai G. M.. 2006-07-03 su šia nekilnojamojo turto agentūra pasirašė tarpininkavimo sutartį. 2006 m. rudenį ši agentūra surado parduodamam turtui klientą - J. B.. Su J. B. suderino visas sutarties sąlygas, nekilnojamojo turto pardavimo kaina buvo sutarta 600 000 litų. Dieną prieš sudarant notarinę sutartį, J. B. jį supažindino su E. G. ir paaiškino, kad jo parduodamą turtą jie pirks dviese. Tačiau 2006-10-19 nuvykus į Vilniaus m. 28-ąjį notarų biurą, J. B. paaiškino, kad jiems kartu su E. G. pirkti parduodamo turto neišeina, todėl sutartį sudarys tik su E. G.. Kadangi jam nebuvo svarbu, kam parduoti nekilnojamąjį turtą, 2006-10-19 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su E. G., kuris atstovavo M. G. (H.). Pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį parduotas nekilnojamasis turtas buvo Trakų r. sav. Raudonės I k. Pagal sutartį buvo susitarta, kad visas turtas parduodamas už 600 000 litų sumą. Pagal sutarties 2.1.1. punktą turto kainos dalį, lygią 30 000 litų pirkėjas įsipareigojo pervesti į sutartyje nurodytą banko sąskaitą per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo. Likusią turto kainos dalį pirkėjas įsipareigojo pervesti per 60 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisės į turtą perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. E. G. į jo sąskaitą pervedė 30 000 litų, likusios sumos taip ir nepervedė, kadangi bankas nesuteikė jam kredito. Jo žiniomis, į banką jis net nesikreipė, o sutartį su juo sudarė tiesiog tikėdamasis po kelių mėnesių šį nekilnojamąjį turtą perparduoti didesne kaina, kadangi tais metais kainos augo labai greitai. Kadangi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodytas terminas per kurį bankas turėjo suteikti kreditą E. G., jis negalėjo šios sutarties nutraukti. Pokalbio su E. G. metu jis pasakė, kad neketina šios sutarties nutraukti. Vėliau jam pavyko susisiekti su M. G., kuri šią sutartį sutiko nutraukti. 2008-04-04 pasirašė su E. G., kuri atstovavo M. G. (H.), nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą. Kiek jam teko bendrauti su M. G., jam susidarė įspūdis, kad ji apie E. G. vykdomus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius viską žinojo.
Pagarsinus parodymus liudytojas parodė, kad parodymai teisingi. M. G. (H.) verkė dėl to, kad paėmė dar vieną kreditą savo vardu. Ji žinojo, kad pastatys namus ir vieną padovanos vaikui. M. G. (H.) sakė, kad su E. G. kalbėjo apie tą sklypą, kur ruošiasi statyti namus ir vieną padovanoti vaikui, apie kitus nežinojo. Jis suprato, kad E. G. statys J. B. sklype namus, juos parduos ir pasidalins pelną. Anksčiau jis nepažinojo J. B.. Jis neturi noro apkalbėti E. G., negali pasakyti nieko gero. Su E. G. jis nepalaiko jokių santykių. Jis gali įrodyti sukčiavimo subjektyviąją pusę, nes jeigu E. G. žinojo, kad negali gauti kredito, tai kam reikėjo pasirašinėti sutartį su juo, jis liudytoją apgavo. Jis galvojo, kad realus sklypo savininkas bus E. G., M. G. (H.) nedalyvavo sutarties pasirašyme. Sutartis jo manymu buvo pasirašyta M. G. (H.) vardu. M. G. (H.) kitaip nesutiktų, kad E. G. disponuotų jos turtu, jeigu turtas nebūtų pirktas jos vardu.
Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė apie 10 metų pažįstantis kaltinamąjį. 2006 metais planavo pirkti pastatytą namą Padvariškių kaime, Trakų rajone. Sklypą susirado per „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto agentūros skelbimą. Tuo metu buvo pastatyti tik pradiniai „griaučiai“, dalis stogo, nieko nebuvo, buvo tik pati statybų pradžia. Buvo tik pamatai, paskui teko dar daug ką perdaryti, nes kokybė buvo labai prasta, reikėjo investuoti daug pinigų. Kai pamatė objektą, ten buvo pamatai ir sienos lyg ir buvo pakilusios, stogo nebuvo, kiek prisimena. Sklypo plotas buvo gal 50 arų. Iš trijų pastatų turėjo nusipirkti vidurinį namą.
Dėl sklypo ir esančio statinio pirkimo derėjosi su E. G., jie buvo susitikę. Iš pradžių derybos buvo tik su juo, paskui sužinojo, kad yra M. G. (H.), kuri kažkur yra įgaliojimo teisėmis. Jis niekada tokių dalykų nebuvo patyręs, tiesiog kalbėjo su žmogumi, kuris parduoda. Su E. G. buvo suderėta visa bendra suma, kiek atsimena, 250 000 Lt žemės sklypas ir 750 000 Lt pastatytas namas. Namas turėjo būti pabaigtas visas, tik be dalinės apdailos, dalinę apdailą jis turėjo pats pasidaryti. Kadangi išplanavimą jis norėjo darytis pagal save, sutarė iki parduodant namą pats savo lėšomis pasidaryti vandentiekio sistemas, vėdinimo, centralizuotas siurbimo sistemas, už tai mokėjo atskirai. Jis gerai atsimena, kad įmokėjo apie 250 000 Lt. Šie pinigai buvo sumokėti į sąskaitą pavedimu, tiksliai neprisimena, į kieno sąskaitą. Taigi pirma buvo sumokėti pinigai, antra, buvo sumokėta nemažai pinigų ir statybos bendrovėms, kurios paraleliai darė darbus, kad ten būtų galima gyventi, ten irgi buvo sumokėta suma ir visi dalykai liko pastate, jis neišsiėmė jų. Pinigai buvo mokėti papildomai statybos bendrovėms, jis tas bendroves pats samdė. E. G. į tuos dalykus su statybos bendrovėmis nesikišo. Sutartis buvo tikrai notarinė. Jei neklysta, dėl visko bendravo tiesiogiai su E. G., bet tada gal M. G. (H.) buvo E. G. mašinoje. Ar M. G. (H.) buvo pas notarą sudarant sutartį, jis nepamena.
Kokia buvo investicija už kitus darbus, be pervestų 265 000 Lt, jis posėdžio metu negalėjo pasakyti, bet nurodė turintis sutartis ir mokėjimus. Pavyzdžiui, yra susitarimas su „J.“, kad jie darė darbus, pagal susitarimą liudytojas sumokėjo 42 189 Lt. UAB „J.“ teikė apdailos paslaugas, šiuo metu ši įmonė yra bankrutavusi, jam atrodo, kad ją taip pat rekomendavo E. G., jis įmokėjo, bet įmonė bankrutavo ir irgi pradingo. UAB „J.“ turėjo daryti dalinę apdailą. Tokių sutarčių jis turi kelias. Civiline tvarka dėl šių sutarčių liudytojas nesikreipė, teisininkai jam sakė, kad nėra prasmės, kadangi yra suėjęs senaties terminas. Dėl apklausos ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jei gerai prisimena, tai buvo vieną kartą, gal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, to pokalbio metu kažkokių dokumentų nepaliko, jo neprašė. Be sutarties su įmone „J.“, buvo sudarytos sutartys su santechnikos įmone, elektros, bet gal tuos subrangovus samdė „J.“. Pagrindiniai dalykai, kuriuos jis užsakinėjo, buvo įmonė „J.“, santechnikos įmonė, elektra. Papildomai jis investavo apytiksliai 50–100 tūkstančių litų, nes buvo papildomų darbų, bet visa tai reikėtų patikslinti dokumentuose.
Taip pat buvo techninis prižiūrėtojas, D. B., bet jis padarė klaidą pasirašęs su juo techninės priežiūros sutartį, paskui suprato, kad jie su E. G. labai geri draugai, nes jokių pastabų darbams nebūdavo. Jis pažįsta A. B., nes jis turėjo būti jo kaimynas kitoje ežero pusėje. Kadangi A. B. buvo techninės priežiūros specialistas, šiame projekte jis prašė A. B. „užmesti akį“, kaip vyksta darbai. A. B. atėjo po kurio laiko ir pasakė, kad vyksta „jovalas“, reikia normalios techninės priežiūros, reikia kažką samdyti. Tada A. B. pasakė savo kainą ir jam ta kaina buvo didelė. Tuomet E. G. pasiūlė savo žmogų, kuris, kaip liudytojas suprato, buvo jo asmeninis draugas. Kai pasakė, kad blogai statoma, A. B. daugiau šiame projekte nedalyvavo - pasiūlė savo kainą, jam netiko, pasakė savo pastabas. Kaip jis suprato, statė surinkti žmonės, kažką „maliavojo“ ant sienų, buvo svarbu parduoti pastatą. Namo kokybė buvo labai prasta. Kiek pamena, D. B. pasiūlė ne A. B., o E. G.. Kai jis nupirko žemės sklypą, A. B. statybos pradžioje tik draugiškai patarė, bet oficialiai nedalyvavo darbuose. Jis tik kolegiškai paprašė, kad A. B. pasižiūrėtų. Kiek prisimena, A. B. nebuvo kaip statybų prižiūrėtojas nuo E. G., kad būtų statybų prižiūrėtojas, turėtų turėti statybų žurnalą, o to nebuvo. Sutarties ir įgaliojimų tam neturėjo. Su A. B. jis neoficialiai bendravo iki kol pasirašė 2007 m. liepos 1 d. techninio aptarnavimo sutartį su D. B..
Balanso, kiek išleido papildomai pinigų, jis nedarė, bet pagal dokumentus, pavedimus turėtų būti galima susidėlioti tuos dalykus. E. G. atliko „bendrastatybinius“ darbus – pamatais, sienomis, stogu. Jis turėjo atlikti visą namą iki plytelių dengimo, liudytojas turėjo nusipirkęs ir lempas, ir plyteles, ir baldus. Grindų dangą ir apdailą liudytojas turėjo daryti, viską buvo nusipirkęs, turėjo viską sandėliuose, nes norėjo po 2–3 mėnesių ten gyventi. Kanalizacija, elektra, viskas turėjo būti, jungikliai turėjo būti. Kanalizacija, elektra jau buvo name padaryta, variniai vamzdžiai buvo sudėti, net vonioje pakabinamos sistemos buvo, o paskui viskas buvo išvogta, šie darbai buvo padaryti firmos, kurią samdė jis pats. E. G. padarė sienas ir stogą, langai buvo sudėti sumokėjus papildomą sumą E. G., nes buvo įdėti prastos kokybės ir liudytojas norėjo geresnių langų. Kokia suma primokėta E. G. už langus, turėtų būti surašyta dokumentuose. Komunikacija liudytojo manymu buvo jau jo lėšomis, tiksliai nepamena, turėtų patikslinti dėl elektros, vandentiekio. Mano, kad didžioji dalis šių darbų buvo liudytojo, nes tai buvo daroma pagal jo pageidavimus. Liudytojas užsisakinėjo kaip fizinis asmuo, ne kaip įmonė. Liudytojas paaiškino, kad pinigų primokėjimas, atsiskaitymas su E. G. kiek atsimena buvo pavedimais, arba firmai, bet reikėtų tikrinti dokumentus. Dokumentus dėl pavedimų liudytojas yra išsaugojęs, pavedimai turėtų būti banke, jei mokėta grynaisiais, liudytojas dabar neatsimena. Kiek liudytojas atsimena, sutarties pasirašymo metu sienos jau buvo, bet, kiek atsimena, stogo dar nebuvo. Buvo gal pusantro aukšto ar kažkas panašaus, iš blokelių padarytos sienos buvo. Paskui dar buvo keisti kai kurie viršaus sprendimai, ir už keitimus sumokėjo liudytojas. Pasirašant sutartį langų nebuvo, jie taip ir neatsirado. Paskui pabaigė pastatą, tai yra uždėjo stogą, sudėjo langus. Liudytojas nurodė, kad visas šis procesas nuo sutarties pasirašymo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki kol liko vienas mėnuo ir E. G. dingo, truko iki sutarties su UAB „J.“ 2007 m. sausio 10 d. Iki kada UAB „J.“ planavo, sutartyje neparašyta. Liudytojo darbai, iki kol dingo E. G., truko gal apie pusę metų – nuo 2006 metų pusmetis į priekį per žiemą. Nuo 2007 m. sausio 10 d. apie pusmetį po sutarties su „J.“ E. G. dar buvo, buvo turbūt iki vasaros. Liudytojui buvo keista, kad liko mėnuo iki darbų pabaigimo, E. G. būtų gavęs kitą pinigų dalį už namą, bet žmogus dingo, nebeatsiliepė telefonu. Iki tol su E. G. liudytojas bendraudavo bent kelis kartus per savaitę. Kada E. G. visiškai dingo, liudytojas negalėjo pasakyti. Negalėjo pasakyti, kada nuo paskutinio mokėjimo 2007 m. gegužės 18 d. (t.y. trečio mokėjimo – 75 000 Lt) E. G. dingo. Taigi viskas baigėsi tuo, kad buvo toks etapas, kai teliko padaryti apie vieną mėnesį darbų, visi pinigai buvo sumokėti, t.y. 250 000 Lt už žemę plius liudytojo papildomi pinigai. Papildomai pinigų prašė ir E. G., kažkam trūko. Taigi liko apie vienas mėnuo ir staiga E. G. pradėjo nekelti telefono ragelio. Liudytojas paaiškino, kad kaltinamąjį teisiamojo posėdžio metu mato pirmą kartą per 10 metų. Kodėl statybos nebaigtos, E. G. nepaaiškino, nes nuo jo pradingimo jie nei karto daugiau nebendravo, liudytojas pirmą kartą E. G. mato dabar (teisme), nes jis nekėlė telefono ragelio, liudytojas skambino 50 kartų.
Kadangi buvo pirminis įkeitimas bankui, L. P. nuėjo pas teisininkus pasitarti. Teisininkai pažiūrėjo nekilnojamojo turto registrą, pasirodė, kad E. G. nuomojasi tik sodo namelį, tik „kampą“ pas savo sesę, neturi jokio nekilnojamojo turto, pinigai yra kažkur išgaravę. Teisininkai pasakė, kad jei bus teisminis procesas, liudytojas turės ne prieš E. G., bet prieš M. G. (H.) ieškinį rašyti, nes ji yra pagrindinė savininkė. Tada atsirastų teisminiai procesai galbūt Norvegijoje, būtų labai brangu, o turto jokio nėra, todėl sakė, kad nėra prasmės, nes bus sugaišta daug laiko ir nervų. Šiandien to namo liudytojas neturi. Namą iš jo paėmė bankas - pirminė hipoteka viską paėmė, žemę ir namą. Kai pirko sklypą su tuo namu žinojo, kad jis įkeistas hipotekai, bet atrodė tvarkinga. E. G. garantavo, kad nuims hipoteką. Liudytojas turi sutartį su E. G. dėl antrinės hipotekos nuėmimo. Bet hipoteka nebuvo nuimta, nes namas nebuvo parduotas, t. y. liudytojas nesugebėjo nupirkti namo, nes dingo žmogus. Pinigai buvo sumokėti už žemę ir už darbus, kuriuos papildomai liudytojas padarė. Iš esmės, paskutinio didelio mokėjimo nebuvo, todėl nebuvo galima nuimti hipotekos. Taip gavosi, kad ta žemė yra kaip ir liudytojo, nes jis už ją sumokėjo, bet įkeista bankui. Dar daug metų liudytojas turėjo mokėti už žemę nekilnojamojo turto mokestį, nors ta žemė jau buvo banko. Paaiškino, kad nuosavybės teise tas žemės sklypas liudytojui nepriklauso, hipoteka ir paėmė. Bankas turėjo pirminę hipoteką, siūlė namą liudytojui, kad padengtų kaštus ir palūkanas, ta suma liudytojui buvo nepriimtina. Kokią sumą siūlė bankas, liudytojas nepamena.
Nurodė, kad paaiškėjus, jog liudytojas neatgaus namo, atsirado M. G. (H.). E. G. nieko apie M. G. (H.) nekalbėjo, ta tema nebuvo liesta. Kiek liudytojas žino, paskui buvo pokalbis su M. G. (H.), kadangi jie buvo išsiskyrę, kad M. G. (H.) perrašė sklypus E. G. tam, kad jis pastatytų namus, kuriuos parduotų ir būtų pinigų vaikui mokytis. Apie tai, kad E. G. parduos sklypus ir pinigai bus skirti sūnui mokytis, liudytojas kalbėjo su M. G. (H.). Liudytojas paaiškino ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad M. G. (H.) derybose nedalyvavo, kad E. G. aiškino, jog jis ir M. G. (H.) yra susituokę, tačiau M. G. (H.) yra mokslininkė, dirba Norvegijoje, į Lietuvą grįžta labai retai. Tuo metu liudytojas nežinojo, kad jie išsituokę, sužinojo tik paskui. Kad yra mokslininkė Norvegijoje, kad jie susituokę, sakė M. G. (H.), tuo metu liudytojas bendravo su bendra drauge ar pažįstama I. B. iš „Keistuolių teatro“, su kuria kalbėjo apie M. G. (H.), kad M. G. (H.) galbūt taip pat kaip ir liudytojas pasitikėjo E. G.. Liudytojas nurodė pirmą kartą su M. G. (H.) nesusitikęs, atrodo kalbėjo telefonu, jei neklysta. Liudytojas paaiškino, kad dingus E. G., jis su M. G. (H.) sprendė klausimą, ką toliau daryti. Kiek pamena, jie kalbėjosi telefonu, M. G. (H.) sakė, kad ir ją E. G. stipriai apgavo, nes realiai tai buvo jos sklypai, ir tuos sklypus kažkaip realizavo ir pinigus kažkur padėjo, ji tiesiog jautėsi apgauta. M. G. (H.) sakė, jog tikėjosi, kad viskas bus sūnui. Tada liudytojas kalbėjo su teisininkais, kurie sakė, kad reikia paduoti į teismą M. G. (H.). Bet su M. G. (H.) liudytojas pasikalbėjo žmogiškai ir jie suprato, kad nėra, ką daryti. Kai dingo E. G. ir liudytojas susipažino su M. G., praėjo gal 2–3 mėnesiai, telefonu jie kalbėjosi tik 1–2 kartus. M. G. (H.) to namo įsigyti liudytojui nesiūlė, bankas siūlė, bet banko siūlymas buvo liudytojui nepriimtinas
Liudytojas I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su žmona nutarė įsigyti sklypą prie ežero, liudytojas kreipėsi advokatę A. B., ji pasiūlė sklypą Padvariškių kaime su nebaigtu statyti namu. Su E. G. liudytojas pirmą kartą susitiko banke, jis buvo veikiantis pagal įgaliojimą asmuo. Namo savininkė buvo M. G. (H.). Kadangi statyba nebuvo baigta, namas buvo įkeistas bankui, jie pasirašė sutartį. Sklypo plotas buvo 40 ar 42 arai, jame buvo trys statiniai. Buvo kalbėta, kad bus daromas sklypo atskyrimas, liudytojas pirko šoninį sklypą iš dešinės. Sutartys buvo dėl sklypo ir dėl statinių. Už žemę liudytojas mokėjo apie 200 000 Lt, o bendra suma buvo 1 600 000 Lt. Už žemę sumokėta pavedimu, tiksliai liudytojas negalėjo pasakyti į kieno sąskaitą, ją nurodė E. G.. Pirmiausia apmokėta už žemę. Sandoris vyko apie 2006 m. Su M. G. (H.) liudytojas buvo susitikęs kelis kartus, kai prasidėjo banko spaudimas, kodėl niekas nieko nedaro. E. G. su M. G. (H.) nevykdė savo įsipareigojimų, jie turėjo baigti statyti namą. Iš 1 600 000 Lt liudytojas yra sumokėjęs apie 700 000 Lt. Liudytojas negalėjo pasakyti, kada jis E. G. paklausė, kodėl nevykdomi įsipareigojimai, bankas minėjo, kad E. G. pinigus panaudojo ne pagal paskirtį. Buvo tema, kodėl E. G. nevykdo įsipareigojimų, tačiau liudytojas neprisimena apie ką. M. G. (H.) buvo grįžusi iš Norvegijos, tuo metu A. B., kaip statybininkas bandė įkalbėti baigti statybas, tačiau niekas nieko nedarė. Su M. G. (H.) liudytojas kalbėjo apie įsipareigojimų nevykdymą, liudytojas neprisimena, ar M. G. (H.) minėjo, kur vyras išleido pinigus. Viskas baigėsi tuo, kad daug metų internete buvo rašoma, kad liudytojas yra Nordea banko skolininkas, liudytojo turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių, jis atsiskaitė su banku ir šiai dienai nėra skolingas. Sklypas ir namas buvo įkeistas bankui, taigi bankas juos ir paėmė.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 177 b. l.). Kaip liudytojas apklaustas 2011 m. birželio 6 d. I. K. parodė, kad 2006 m. ieškojo įsigyti sodybą arba gyvenamąjį namą. 2006 m. spalio mėn. pažįstamas pasakė, kad Trakų r., Padvariškių k. yra parduodami trys nebaigtos statybos namai. Susitikęs su pardavėju E. G., kuris atstovavo M. G. (H.), 2006-10-27 sudarė preliminariąją sutartį, kurios pagrindu turėjo įsigyti 0,4167 ha sklypo dalį Padvariškių k. kartu su statomu pastatu. Pagal sutartį žemės sklypo kaina buvo numatyta 250 000 litų, o pastato 1 350 000 litų. Pagal preliminarios sutarties 5.6.1. punktą 200 000 litų už žemės sklypą turėjo būti sumokėta avansu iki 2006-10-31. Pagal šios sutarties 5.6.2. punktą pastato kainos dalis, 300 000 litų, turėjo būti sumokėta iki 2006-11-20. Šiuos savo įsipareigojimus jis pilnai įvykdė, atlikdamas bankinius pavedimus į pardavėjo sutartyje nurodytą banko sąskaitą. Pagal sutarties 5.6.3. punktą likusia pinigų sumą, t.y. 1 100 000 litų, turėjo sumokėti per 30 dienų po pagrindinės sutarties notarinio patvirtinimo dienos, tačiau šios sumos neapmokėjo, kadangi E. G. neįvykdė savo įsipareigojimų. Jam buvo žinoma, kad parduodamas nekilnojamas turtas buvo įkeistas „Nordea Bank Finland Plc." Lietuvos skyriui, tačiau E. G. žadėjo su banku atsiskaityti ir nuimti hipoteką. Dėl namo statybos, sklypo atidalinimo klausimų jis bendravo su E. G.. M. G. (H.)pati taip pat buvo atvykusi į statybų vietą bent porą kartų, ir jam teko su ja bendrauti. Jam susidarė įspūdis, kad M. G. (H.)ir E. G. šį projektą vykdo kartu, nes M. G. (H.)viską apie jį žinojo. Kodėl nebuvo užbaigti pastato statybos darbai, jam niekas neaiškino, tačiau teko girdėti, kad E. G. ir M. G., vykdydami projektą Padvariškių k., tuo pačiu bandė uždirbti ir iš kitų projektų, įsigydami daugiau nekilnojamojo turto, tačiau jiems baigėsi apyvartinės lėšos ir jie nesugebėjo užbaigti pirmojo projekto.
Liudytojas nurodė, kad parodymai teisingi. Trečią namą G. norėjo pastatyti dukrai. Ar žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo tvirtinama pas notarą, liudytojas neprisimena, neprisimena ir kas mokėjo notaro mokestį. Namas buvo nebaigtas, tik išmūrytos sienos ir uždengtos sienos, daugiau nieko nebuvo, kai liudytojas nusipirko, daugiau niekas nebuvo daroma. Pinigai buvo pervesti tik pavedimu. E. G. liudytojui negrąžino jokios dalies pinigų. Liudytojas susitikdavo su E. G., su statybininku A. B.. Su juo važiavo į statybos įmones, tačiau be susitikimų ir pokalbių, niekas nebuvo padaryta. A. B. buvo kaip statybininkas-rangovas, jis teikė pasiūlymus. A. B. konkrečių statybos darbų neatliko. A. B. liudytojas žino tik kaip statybininką, kuris kažką siūlė daryti. Preliminari sutartis buvo sudaryta 2006 metais, kada pirmą kartą susitiko su M. G. (H.), liudytojas negalėjo pasakyti, 1-2 metų bėgyje nuo sutarties pasirašymo, 2007 m. rudenį. Liudytojas neprisimena, ar buvo susitikęs kartu su E. G. ir M. G. (H.). Paaiškino, kad A. B. buvo padaręs sąmatą, kiek reikia investuoti, kitokių išeities scenarijų nebuvo siūlyta. Liudytojas neprisimena, kiek reikėjo papildomai investuoti pinigų, kad namas būtų baigtas. Liudytojas būtų sumokėjęs visus pinigus, jeigu būtų įvykdytas įsipareigojimas. Su liudytoju apie kitus sklypus nebuvo kalbėta, E. G. tik minėjo, kad turi dar daugiau sklypų. Su M. G. (H.) liudytojas nekalbėjo apie kitus sklypus. Liudytojo manymu, G. žinojo apie visus planus, jam susidarė įspūdis, kad M. G. (H.) viską žinojo apie esamą situaciją statybose, ji minėjo, kad trečias namas bus statomas jų vaikui. Liudytojas nurodė, kad šis projektas buvo žinomas E. G. ir M. G. (H.). Liudytojas negalėjo pasakyti, ar M. G. (H.) galėjo žinoti apie pinigų panaudojimą ne pagal paskirtį, neprisimena. Paaiškino, kad po susitikimo su statybininkais niekas nebuvo padaryta, M. G. (H.) kartu su liudytoju nebendravo su statybininkais, jos susitikimų metu nebuvo. Nurodė norėjęs iš banko įsigyti sklypą ir namą už 1 100 000 Lt, prašė nuimti areštus, tačiau bankas nesutiko. M. G. (H.) leidimo dėl turto, kuris buvo įkeistas bankui, liudytojui nereikėjo. E. G. su liudytoju nustojo bendrauti, kai nebuvo vykdomi įsipareigojimai, maždaug 1 metai po sandorio sudarymo, liudytojas jam nebeskambindavo.
Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė nesanti kaltinamojo giminaitė. Pažįsta kaltinamąjį, tačiau pasakyti ką nors daugiau apie namų įsigijimą iš E. G. arba M. G. (H.) negali. Pažįsta kaltinamąjį, nes 2007 metais pirko iš jo žemę. Susipažino su kaltinamuoju, nes ieškojo žemės, žemę surado jos mama. Mama pasakė E. G., kad ieško žemės, E. G. pasiūlė mamai pirkti. E. G. ji pažinojo iš darbo santykių, bet tik iš matymo, nes dirbdavo iš namų įmonėje „L.“. „L.“ registruota Marijampolėje. Kiek asmenų dirbo šioje įmonėje nežino, buvo vadybininkė, prižiūrėjo internetinį puslapį. Šios įmonės direktorė yra jos mama A. G.. Dėl žemės pirkimo nurodė buvus taip – ji ieškojo nusipirkti sau asmeniškai žemės. Jei gerai pamena, pasiūlė pirkti žemę Bijūnų kaime. Labai gražus sklypas. Ji su vyru galvojo apie namo statybą, bet atėjo krizė ir viskas. Kokia buvo šio sklypo kaina, neatsimena. Už šį sklypą E. G. mokėjo dalį pinigų, jei gerai atsimena, virš 100 000 litų. Pirko žemę asmeniškai sau. Dalį, kurią mokėjo grynaisiais pinigais, perdavė per notarą, o į kieno sąskaitą pervedė paskolos pinigus, neatsimena. Nėra mačiusi, kad šiame procese dalyvautų E. G. žmona. Nėra niekada mačiusi E. G. žmonos. E. G. jai nieko nesakė apie savo žmoną, ar kad šie pinigai bus skirti žmonai, ar bus bendrai naudojami. Jie su kaltinamuoju nekalbėjo apie tokius dalykus.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 57, 58 b. l.). Apklausta kaip liudytoja 2011 m. lapkričio 17 d. A. R. parodė, kad ji su sutuoktiniu K. R. planavo apsigyventi Trakų rajone. 2007 metų vasarą jos buvusios darbovietės UAB „L.“ pacientas E. G. pasiūlė pirkti žemės sklypą, esantį Raipolio kaime, Trakų rajone. Šis sklypas priklausė M. G. (H.), kuri buvo suteikusi įgaliojimą E. G. parduoti jai nuosavybės teise priklausantį minėtą žemės sklypą. Visos šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygos buvo derinamos tik su E. G.. Ji su M. G. (H.)nėra bendravusi ir jos nepažįsta. Su E. G. sutarė, kad sklypą jis parduos už 450 000 Lt. Pirminę įmokos dalį, 150 000 Lt sumą, jie E. G. sumokės grynais iš karto po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, o likusią 300 000 Lt sumą įsipareigojo sumokėti iki 2007 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu per tuometinį „Parex“ banką. Su E. G. už sklypą jie pilnai atsiskaitė.
A. R. patvirtino, kad jos duoti parodymai teisingi. Nurodė apie įgaliojimą žinojusi tik dėl to, kad perrašinėjo dokumentus, žinojo, kad E. G. yra įgaliotas M. G. (H.). Paaiškino, kad šiuo metu tebevaldo šį žemės sklypą. Apie kitus žemės sklypus, esančius šalia jos valdomo sklypo, nieko nežino. Neatsimena, ar E. G. ką nors sakė apie kitus žemės sklypus, ar turi sklypų šalia. Šiuo metu ji gyvena su savo vyru ir dviem vaikais Įsručio 4c, Marijampolėje. Mama kartu negyvena. Nežino, kokie yra jos mamos ir E. G. santykiai, jie galbūt gyvena kartu. Apie žemės sklypą Liudvinavo seniūnijoje, Liucinavo kaime, valdytą UAB „L.“, nieko nežino. Apie šiuos sklypus nieko nežino. Žino tik tiek, kad tokie sklypai buvo. Apie šių sklypų pardavimą žino tiek, kad tai tvarkė jos mama. Jos ir vyro vestuvės vyko 2007 m. balandžio 28 d., jose dalyvavo E. G., buvo kviestas kaip darbuotojas, buvo kviesti ir kiti UAB „L.“ darbuotojai, E. G. liudytoją vedė prie altoriaus. Su E. G. liudytoja susipažino 2007 metais. Jis dirbo UAB „L.“. Parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, minėta data (2007 m. gegužės mėn.) buvo data, kai liudytojai su vyru pasiūlė pirkti sklypą. Nuo kada E. G. dirbo „L.“, neatsimena. E. G. pradėjo dirbti UAB „L.“ iki vestuvių likus galbūt mėnesiui, galbūt dviem mėnesiams, neatsimena. Kokio pobūdžio pacientas UAB „L.“ buvo E. G., neatsimena. Jis gydėsi medicininėmis dėlėmis. Paaiškino, kad E. G., būdamas „L.“ pacientas, jai netiesiogiai pasiūlė pirkti žemės sklypą, pasiūlė per liudytojos mamą. Neatsimena, kaip ten viskas įvyko. Nežino, kokios buvo E. G. pareigos UAB „L.“. E. G. galbūt galėjo būti ir pacientas, ir darbuotojas UAB „L.“. Ar M. G. (H.) ketino pirkti žemės sklypą iš UAB „L.“, ji nežino. Mama jai nebuvo pasakojusi apie tai. Perkant žemės sklypą iš E. G. liudytoja nebuvo girdėjusi nieko apie atsiskaitymą. Apie M. G. (H.) žemės sklypo pirkimą iš UAB „L.“ pagal banko įgaliojimą taip pat nieko nežino. Nieko nežinojo apie tai, kad E. G. turi daugiau žemės sklypų, ar kad sūnui yra kažkas nupirkta, ar kad planuojama parduoti. Jokių reikalų daugiau su E. G. neturėjo, tik dėl to žemės sklypo, kurį pirko. Nežino, kada jos mama pradėjo draugauti su E. G., bet tai nutiko po sklypo įsigijimo. E. G. jai nesiūlė pirkti sklypo Padvariškių kaime.
Liudytojas K. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo giminystės ryšiai su kaltinamuoju nesieja. Paaiškino 2007 m. su žmona A. R. pirkęs sklypą. Pirkti sklypą iš E. G. pasiūlė žmonos mama – A. G.. Tuo metu jis gyveno Marijampolėje, turėjo planų kraustytis arčiau Vilniaus. Nesidomėjo, kieno tas sklypas, paskui sužinojo, kad E. G.. Buvo susitikę, aprodė sklypą, pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentai. Jis nusipirko sklypą, kurio plotas netoli vieno hektaro. 150 000 Lt E. G. davė grynaisiais, tai vyko pas notarą. Dėl likusios pinigų dalies bankas davė paskolą. Jis pervedė pinigus pardavėjui į sąskaitą pagal pirkimo sutartį. Šią dieną jis turi tą sklypą, kurį įsigijo. Su M. G. (H.) jis nebendravo. Pas notarą matė, kad sklypą E. G. parduoda pagal įgaliojimą. Sklypas yra be statinių, Aukštadvario rajone, prie ežero.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (11 t., 59, 60 b. l.). Apklaustas kaip liudytojas 2011 m. lapkričio 17 d. liudytojas patvirtino A. R. parodymus.
Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti teisingai. Keli mėnesiai iki sklypo pirkimo liudytojas vieną kartą buvo matęs E. G. pas uošvę, nežino, kas tuo metu jai buvo E. G.. Šiuo metu uošvė su E. G. bendrauja, turbūt jie yra sugyventiniai. E. G. dalyvavo liudytojo vestuvėse, liudytojas jo nekvietė, jis buvo su uošve, tuo metu matė jį antrą kartą, vestuvės vyko 2007 m. balandžio ar gegužės mėnesį. Taip pat paaiškino, kad bankas sklypui pirkti davė 300 000 Lt, grynaisiais buvo sumokėta likusi suma. Grynieji buvo jo santaupos, šeimos pinigai. Nurodė, kad dar nėra išsimokėję už žemės sklypą, uošvė prisideda dengiant paskolą. Ir perkant uošvė sakė pirkti, sakė, kad ji padės išsimokėti paskolą, bet pinigų sklypo pirkimui nedavė. 150 000 Lt jis susitaupė per 10 metų ar daugiau, 1995 m. dirbo Škotijoje pusę metų, užsiėmė mašinų verslu, nepamena, kiek uždirbo 2007 metais.
Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė šiuo metu gyvenanti su E. G., jis yra jos sugyventinis. Apie sklypų įsigijimą galinti papasakoti tiek, kad jos įmonė UAB „L.“ valdo 12 hektarų sklypą. Kai jiems paskyrė šį sklypą, 2005 ar 2006 metais, administracijos viršininko įsakymu, jie pradėjo jį pardavinėti. Pagal skelbimą skambino daug interesantų. Paskambinusi moteris prisistatė esanti M. G. (H.) ir pasakė, kad ji vykdo įvairius nekilnojamojo turto vystymo projektus ir kad atsiųs savo patikėtinį, nes ją domina sklypai. Ji liudytojai papasakojo, kad Trakų rajone turi sklypų. Tada atvažiavo E. G., apžiūrėjo sklypus, jį sklypai tenkino. Iš turimo 12 hektarų vientiso sklypo jis pasirinko geriausius sklypus. Jie sutarė dėl kainos ir pasirašė preliminarias sutartis. Šie sklypai yra Liucinavo kaime, Marijampolės seniūnijoje. Sandorio suma turėjo būti 1,5 milijono litų, nes M. G. (H.) norėjo pirkti dalį sklypo. Nurodė, kad sklypai yra išskirtiniai. Tuo metu jie kainavo 12 tūkstančių litų. Patikslino, kad tuo metu bendro sklypo vertė buvo 12 milijonų litų už 12 hektarų. Už hektarą po vieną milijoną litų. Sklypai išskirtiniai Marijampolėje, netgi visoje Suvalkijoje. Vertinimuose ir visur pabrėžiama, kad šie sklypai neturi analogo. Buvo sutarta parduoti už 1,5 milijono litų maždaug trečdalį ploto su sąlyga, kad jie (liudytojos įmonė) pakeis sklypų paskirtį ir išdalins sklypą į atskirus sklypus. Marijampolės savivaldybėje buvo rengiamas bendrasis planas, dėl to savivaldybė neleido daryti detaliojo plano, dėl to vėliau nutrūko sandoriai ne tik su M. G. (H.), bet ir su visais interesantais, ir jie (liudytojos įmonė) nieko nepardavė. Iki preliminarių sutarčių sudarymo tie sklypai priklausė UAB „L.“, tada ji dar nepažinojo E. G.. Preliminariosios sutartys buvo pasirašytos maždaug 2006-2007 metais. Ji nėra asmeniškai mačiusi M. G. (H.), su ja bendravo tik telefonu.
Liudytoja nurodė, kad jai buvo pervesti pinigai. Neatsimena kokia suma, tam reikia turėti dokumentus, kasą. Jeigu gerai atsimena, buvo pervesta maždaug 200 000 Lt, vėliau 100 000 Lt. Šios sumos buvo pervestos pagal preliminariąsias sutartis. Šie pinigai buvo pervesti iš M. G. (H.) sąskaitos. Paaiškino tuo metu su E. G. nedraugavusi. Su E. G. susipažino, kai jis atvažiavo apžiūrėti sklypų. Vėliau jis ten važiavo daug kartų, matavo ribas, vėliau turėjo sveikatos problemų, todėl gydėsi pas juos (liudytojos įmonėje). Kadangi E. G. gerai moka lenkų kalbą, nustebo, kodėl jie (liudytojos įmonė) Lenkijoje nepardavinėja dėlių ir ji paprašė E. G., kad jis padėtų šiuo klausimu. Paaiškino, kad su E. G. pradėjo bendrauti kaip su draugu, kartu gyventi pradėjo maždaug 2007-2008 metais. Tiksliai nepamena, nes jie kartu dirbo. Po visų nepavykusių sandorių su M. G. (H.) kalbėjo per akistatą. Pradėjus bendrauti su E. G., jis sakė, kad turi kitų sklypų Padvariškių kaime. M. G. (H.) sakė, kad jie prie Trakų statė namus, kad juos pardavinės. M. G. (H.) tai pasakojo, kai prisistatė nekilnojamojo turto vystytoja iš Norvegijos. Kad yra paėmusi savo vardu paskolą, M. G. (H.) nesakė. E. G. taip pat nesakė, kad yra paėmęs paskolą M. G. (H.) vardu. Vėliau ji girdėdavo, kaip E. G. kalbėdavosi su M. G. (H.), planavo kažkokias statybas. Nurodė, kad iš M. G. (H.) sąskaitos buvo tikrai ne vienas banko pavedimas, bet kiek tiksliai, ji nežino. Sandoriai buvo ir grynaisiais pinigais. Nežino, kiek gavo grynaisiais pinigais, tam reikėtų peržiūrėti dokumentus. Neatsimena dar ir todėl, kad tuo metu ne vienas E. G. pirko sklypus. K. taip pat pirko mechanines dirbtuves.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 197 b. l.). Kaip liudytoja apklausta 2011 m. birželio 17 d. A. G. parodė, kad dirba UAB „L.“ direktore nuo 2004 metų. 2006 metais UAB „L.“ pradėjo pardavinėti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, komercinės paskirties, dalį iš 12 ha ploto, sklypo detalusis planas nebuvo parengtas. Apytiksliai 2007 m. rugsėjo mėn. paskambino M. G., kuri prisistatė esanti verslininkė ir gyvenanti Norvegijoje. Ji paaiškino, kad ji verčiasi gyvenamųjų namų statybos verslu, todėl ją domintų UAB „L.“ parduodamas žemės sklypas. Sklypą ji norėjo įsigyti su sąlyga, kad bus parengtas detalusis sklypo planas, paskirtis pakeista į gyvenamųjų namų statybos. Ji norėjo įsigyti ne visą sklypą, o jo dalį. Ji taip pat pasiūlė įsigyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančiu Trakų r. sav., Padvariškių k. 2007 m. spalio 12 d. su M. G., kurią pagal įgaliojimą atstovavo E. G., UAB „L.“ vardu sudarė sutartį, pagal kurią UAB „L.“ įsipareigojo iš M. G. (H.) įsigyti dalį žemės sklypo, esančio Padvariškių k., už 270 000 litų bei naujai pastatytą gyvenamąjį namą, kurio kaina 980 000 litų. Prieš pasirašant šią sutartį M. G. (H.)jau buvo pervedusi avansą už UAB „L.“ parduodamus žemės sklypus. Pagal 2007 m. spalio 12 d. sutartį UAB „L.“ prieš pasirašant šią sutartį įmokėjo 200 000 litų grynais pinigais. Pinigus perdavė E. G., buvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Prieš perduodant pinigus, jai skambino pati M. G. (H.)ir pasakė, jog reikia, kad pinigai būtų perduoti grynais, nes taip paprasčiau juos iškeisti į Norvegijos kronas. Ji paaiškino, kad pinigus paims jos atstovas E. G.. Dėl visų sandorio detalių ji visada telefonu bendravo su M. G., tačiau gyvai jos nėra mačiusi. Kadangi savivaldybė nepatvirtino UAB „L.“ priklausančio žemės sklypo detalaus plano, o M. G. (H.) gyvenamųjų namų statybos projektas Padvariškių k. taip pat nebuvo įgyvendintas, jų sandoriai nutrūko. Nei UAB „L.“, nei M. G. (H.)vienas kitam neliko skolingi. Nuo 2007 m. gegužės 4 d. E. G. dirba UAB „L.“ komercijos direktoriaus pareigose. Jis buvo priimtas į darbą, kadangi pats pasiūlė klientų ratą ir įmonei tai buvo naudinga.
Pagarsinus parodymus A. G. parodė, kad apklausoje nurodyta data – 2007 m. gegužės 4 d. – gali būti klaidinga, E. G. į darbą komercijos direktoriumi priimtas galbūt 2006 metais, reikia pažiūrėti, kada daryti skelbimai.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 198-199 b. l., 5 t., 1, 2 b. l.). Kaip liudytoja apklausta 2013 m. vasario 1 d. A. G. parodė, kad 2006 m. UAB „L.“ pradėjo pardavinėti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, komercinės paskirties, įsigyta iš valstybės, 12 hektarų ploto, Liucinavo k., Liudvinavos sen., Marijampolės sav., todėl norėjo dalį sklypo parduoti. UAB „L.“ pateikė savivaldybei dokumentus, kad patvirtintų bendrąjį planą, tačiau savivaldybė nepatvirtino bendrojo plano ir neleido išskirti atskirų sklypų ir pakeisti paskirtį į namų valdą, nes buvo pramoninės paskirties. Kadangi ji buvo įsitikinusi, kad savivaldybė patvirtins bendrąjį planą ir bus sudarytas detalusis planas, UAB „L.“ darbuotoja, kuri šiuo metu gyvena užsienyje, padavė skelbimą, kad UAB „L.“ parduoda žemės sklypą. 2007 m. telefonu paskambino moteris prisistačiusi, kad yra M. G., gyvenanti Norvegijoje, ji matė kad telefono numeris užsienio, po pokalbio pasitikrino ir tikrai buvo skambinta iš Norvegijos. Paskambinusi moteris, kuri prisistatė esanti M. G., pasakė, kad ieško sklypo gyvenamųjų namų statybai ir kad atsiųs įgaliotą asmenį apžiūrėti sklypus. Ji pasakė kokiomis dienomis gali priimti žmogų. Po kurio laiko paskambino vyras, prisistatęs, kad yra M. G. (H.) įgaliotas atstovas ir nori pirkti sklypus, buvo atvykęs apžiūrėti sklypo. Jam rodė sklypą ir kiek dabar prisimena, E. G. norėjo nusipirkti sklypą palei Šešupės pakrantę, kiek ten buvo hektarų, dabar neprisimena. Ji kartu su E. G. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo pirkimo, už kokią kainą dabar neprisimena, dokumentus pristatys vėliau bei pačią pirkimo-pardavimo sutartį. 2007 m. spalio 1 d. pagal kasos pajamų orderį E. G. davė 200 000 litų grynais pinigais avansu už perkamą žemės sklypą. 2007 m. rugsėjo 21 d. pagal kasos pajamų orderį E. G. davė 230 500 litų avansu už žemės sklypą, 2007 m. spalio 29 d. pagal kasos pajamų orderį E. G. davė 400 000 litų avansu už žemės sklypą. Nori pasakyti, kad kai savivaldybė nepatvirtino bendrojo plano, ji turėjo nutraukti preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti visus paimtus pinigus avansu žmonėms, su kuriais UAB „L.“ buvo sudariusi preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis. Visus pinigus grąžino pagal kasos išlaidų orderius, pinigus ji žmonėms grąžino asmeniškai, kadangi buhalterė atvažiuodavo labai retai, todėl kasos išlaidų orderiuose yra padaryta techninė klaida. Pinigai buvo grąžinti vėliau nei nurodyta kasos išlaidų orderiuose, nes buhalterė suklydo pildydama kasos išlaidų orderius. Nori pasakyti, kad E. G. pinigus grąžino grynais pagal kasos išlaidų orderius. Kiek prisimena, jai paskambino telefonu moteris prisistačiusi M. G. (H.)ir paprašė grąžinti pinigus E. G. ne litais, o kronomis. Ji pasakė, kad kronų Marijampolėje keitykloje nėra, todėl grąžins litais ir visus pinigus grąžino E. G.. Nori pasakyti, kad kai E. G. norėjo pirkti iš UAB „L.“ žemės sklypus, jį pažinojo kaip pirkėją, su juo artimiau pradėjo bendrauti prieš 3 metus. Ji savo dukrai vestuvių proga nupirko žemės sklypą Bijūnų k., Trakų r., 270 000 Lt sumokėjo grynais E. G., šį sandorį patvirtino notarų biure, dokumentus pristatys vėliau, likusią sumą paimtą iš banko “Parex“ jos dukros vardu (A. R.) pervedė bankas į M. G. (H.) sąskaitą. 2007 m. rugpjūčio 1 d. su E. G. dukra A. R. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su K. R. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir nusipirko už 450 000 litų žemės sklypą Bijūnų k., Trakų r. Už šį sklypą atsiskaitė pilnai. Apie savo sklypo pirkimą iš E. G. duos parodymus kitos apklausos metu, kai susirinks dokumentus (4 t., 198-199 b. l.).
Kaip liudytoja apklausta 2014 m. kovo 7 d. A. G. parodė, kad 2007 m. viduryje tikslios datos pasakyti negali su M. G., kurią pagal įgaliojimą atstovavo E. G., buvo sudaryta su UAB „L.“ preliminari sutartis, pagal kurią M. G. (H.)norėjo įsigyti žemės sklypą su statiniais, esantį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Liucinavo k. Tuo metu vyko žemės sklypo pirkimas iš valstybės dėl 12 ha žemės pirkimo. Kiek prisimena, 2006 m. pradžioje vyko geodeziniai sklypo matavimai, o 2007 m. pradžioje buvo sudaryta su valstybe sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal sudarytą pirkimo preliminarią sutartį iš M. G. (H.) sąskaitos dalimis buvo pervedami pinigai į UAB „L.“ sąskaitą. Tiksliai pasakyti negali, kokia buvo preliminarioje sutartyje nurodyta suma, buvo pateikti dokumentai. Pagal teritorinių planavimų įstatymą buvo sustabdyti žemių perkvalifikavimai į kitą paskirtį. Marijampolės savivaldybė nebuvo patvirtinusi bendrojo plano. Vėliau, kai Marijampolės savivaldybė patvirtino bendrąjį planą, tada UAB „L.“ pradėjo rengti detalųjį planą. 2014 m. pradžioje yra patvirtintas detalusis planas jų bendrovei priklausančiame sklype Marijampolės r., Liucinavo k. Iš viso šiuo metu esamame 12 ha žemės plote yra suskirstyti 33 sklypai ir pervadinti į namų valdą. M. G. (H.)už preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį mokėjo dalimis, kadangi turėjo terminą ir galėjo atsiskaityti ne visą sumą iš karto. Pinigai buvo mokami pavedimu pervedant į UAB „L.“ sąskaitą. Iš viso į UAB „L.“ sąskaitą buvo pervesta 230 500 Lt iš M. G. (H.) sąskaitos. 2007 m. rudenį, tikslios datos pasakyti negali, jai paskambino M. G. (H.)iš Norvegijos ir pasakė, kad nutraukia preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės ir statinių pirkimo ir pasakė, kad sumokėtus pinigus grąžintų Norvegijos kronomis grynais E. G.. Ji pasakė, kad kronų Marijampolėje niekur neiškeis, tada M. G. (H.)pasakė, kad atiduotų eurais. M. G. (H.)pasakė, kad sumokės litais. Nori pasakyti, kad preliminari sutartis buvo nutraukta M. G. (H.) žodiniu prašymu, raštiškai dokumentų nesurašinėjo. Ji dabar neprisimena aplinkybių, kokie pinigai buvo grąžinti E. G.. 2007 m. rugsėjo 21 d. buvo išrašytas kasos pajamų orderis 230 500 Lt sumai, kuriuos išmokėjo grynais, išrašant kasos išlaidų orderį E. G., ji pati asmeniškai išmokėjo E. G. šią sumą. Ji kaip įmonės direktorė turi teisę pasirašyti ant kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių, vietoj kasininko. Kodėl nėra ant kasos išlaidų orderio Nr. 18/1 kasininko parašo, paprasčiausiai tai yra elementari klaida. Prie liudytojo apklausos protokolo nori pateikti UAB „L.“ sąskaitos išrašus, kuriuose matyti, visi pervedimai į UAB „L.“ sąskaitą iš M. G. (H.) sąskaitos, t.y. 2006-12-04 – 20 000 Lt, 2007-03-08 – 15 000 Lt, 2007-03-14 – 5 000 Lt, 2007-03-20 – 3 500 Lt, 2007-03-27 – 20 000 Lt, 2007-03-27 – 100 000 Lt, 2007-04-26 – 10 000 Lt, 2007-05-18 – 20 000 Lt, 2007-07-16– 30 000 Lt, 2007-07-20– 7000 Lt. Visi šie pinigai buvo pervedami pagal preliminarias nekilnojamo turto vieneto pirkimo-pardavimo sutartis (adresu Marijampolės r. Liucinavo k ), pasirašytos tarp UAB „L.“ ir M. G. (H.) (5 t., 1, 2 b. l.).
A. G. nurodė, kad duoti parodymai teisingi, viskas vyko taip, kaip ji pasakojo. UAB „L.“ finansinė padėtis buvo normali. Įmonė kasoje turėjo grynųjų lėšų. Kai tikrindavo mokesčiai, visada priekaištaudavo, kad įmonė per daug gerai gyvena. Nurodė, kad santykiai su finansininke buvo nedraugiški, išsiskyrė nedraugiškai, nes ji aplaidžiai pildydavo dokumentus. Liudytoja neprašydavo pildyti dokumentų atbuline data. Parodė, kad yra įnešusi į UAB „L.“ dideles sumas. Kokia buvo įnešta didžiausia suma negali pasakyti, tam reikėtų peržiūrėti kasos knygą, nes buvo daug tų sumų. Ji pati buvo kasininkė, o buhalterė dirbdavo tik vieną kartą per savaitę, todėl kasą ir visus pinigus valdė ji pati. UAB „L.“ savininke ji tapo sudarius notarinę sutartį, kurią patvirtino su žemėtvarkos skyriumi. Neatsimena, kada tai įvyko.
Nurodė, kad perkant sklypą Liucinavo kaime, kaip ir visiems pardavimams, buvo sudaroma preliminarioji sutartis, kadangi visur reikėjo išskirti sklypus. Šią preliminarią sutartį pasirašė E. G. pagal galiojantį įgaliojimą. Tuo metu ji turėjo sutarties kopijas. Ar buvo šioje sutartyje nurodyta konkreti žemės sklypo pirkimo kaina, nepamena, mano, kad nebuvo įvardinta. Taip pat neatsimena, ar sutartyje buvo nurodyta žemės sklypo dalis, kurią ketino parduoti. Kadangi nebuvo sumokėta visa suma, buvo daromas detalusis planas, išskiriami konkretūs sklypai, jie yra sumatuojami. Kai yra bendras sklypas, pirkėjas ateina ir pasirenka norimą sklypą, jį maždaug išmatuoja. Preliminariojoje sutartyje buvo preliminarios žemės sklypo ribos, pagal susitarimą, pavyzdžiui, nuo šio keliuko iki šio šlaito. Buvo aprašyta ūkišku būdu. Kadangi preliminariojoje sutartyje nebuvo konkrečios sumos, kiek prašė pinigų, tiek E. G. ir turėjo sumokėti. Žemė buvo įvertina pagal tuo metu galiojančią rinkos vertę. Sutartyje nebuvo nurodyta suma, nes nebuvo atliktas detalusis planas. Sutartyje buvo įtraukta sąlyga, kad jie (liudytojos įmonė) turi parengti detalųjį planą, po kurio parengimo būtų koreguojama galutinė suma. Pagal sklypo dalį, kurią E. G. išsirinko, jis turėjo sumokėti maždaug 1,5 milijono litų po to, kai bus parengtas detalusis planas. Detalusis planas parengtas tik 2014 metais. Visos sutartys nutrūko dėl to, kad nebuvo parengtas detalusis planas. 2006-2007 metais prekyba buvo įprasta, nes visi taip pardavinėjo žemes. Tuo metu buvo bumas, pakilimas.
Nurodė, kad pinigai buvo sumokėti pavedimu ir grynaisiais pinigais. Kiek jų buvo iš viso sumokėta, neatsimena. Atrodo, kad grynaisiais pinigais jai buvo sumokėta 400 000 litų. Kadangi tai vyko prieš 10 metų, neatsimena kada tai įvyko ir kokiais banknotais buvo paduoti pinigai. Šiuos grynuosius pinigus atvežė į UAB „L.“, tai matė tuometiniai darbuotojai – galbūt administratorė, kuri dabar išvykusi į užsienį, galbūt dalyvavo gydytojas. Dokumentą, patvirtinantį, kad šie pinigai gauti iš E. G., išrašė ji pati. Tai buvo kasos pajamų arba išlaidų orderis, pagal buhalterinės apskaitos programą. Toks dokumentas turi būti įmonėje, bet kad kažką patvirtinti, ji turi matyti kasą. Negali būti, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra dokumento, kad E. G. sumokėjo 400 000 litų. Kokie mokėjimai buvo, tokie mokėjimai ir buvo suforminti. Buvo išrašytas kasos išlaidų orderis dėl 230 000 litų grąžinamo pagal preliminariąją sutartį. Preliminarių sutarčių buvo kelios. Iš pradžių norėjo pirkti vieną sklypą, vėliau norėjo didesnę dalį sklypo pirkti. Ar pavedime nurodė konkrečią preliminarią sutartį, pagal kurią buvo padarytas pinigų grąžinimas, neatsimena, reikia žiūrėti archyve. Nurodė, kad jei dokumentuose nėra nurodyta už kurią preliminariąją sutartį buvo padaryti pinigų grąžinimai, tai tikriausiai tai yra techninės klaidos dokumentuose. Dokumentus išrašinėdavo buhalterė. Ji pati neišrašinėdavo dokumentų, ji tik pinigus padavinėdavo ir įnešinėdavo. Jeigu bendra sandorio vertė yra 1,5 milijono, tai 230 000 litų tikrai nėra patys didžiausi preliminarūs pinigai. Jeigu sklypų buvo daug ir norimas įsigyti plotas didėjo, tai didėjo ir avanso suma. Yra 12 hektarų, norėjo pirkti vieną dalį sklypo, tada susidomėjo dar viena dalimi sklypo ir tada susidomėjo trečia sklypo dalimi, dėl to ir buvo pervedami trys avansai. E. G. negalėjo pirkti iš liudytojos įmonės sklypų, jis pirko sklypo dalį arais arba hektarais, didėjo jo norimas plotas. Jeigu gerai atsimena, bendroje sumoje E. G. norėjo nupirkti maždaug 3 hektarus žemės sklypo. Neatsimena, kokią sumą buvo sutarę su E. G. už 3 hektarus. Reikia žiūrėti preliminarias sutartis. Neatsimena, nes norimas sklypo plotas buvo išdidintas. Pagal tuometinį vertinimą 3 hektarai kainavo apie 3 milijonus litų. Ar 200 000, 230 000 ir 400 000 litų pervesti atskiros preliminariosios sutarties pagrindu, reikia žiūrėti pačią preliminariąją sutartį. Jei yra kvitas, vadinasi ji sumokėjo.
Dėl Padvariškių kaime esančių sklypų pirkimo (sklypai, kur stovėjo namas prie Trakų ežero) liudytoja nurodė, kad jai paskambino M. G. (H.) pirmą kartą, pokalbis truko ilgai, pasakojo, kad jie vysto projektus ir kad jie tuoj pardavinės, nes pabaiginėja statyti namus, esančius prie ežero. Kadangi įmonė turėjo labai daug užsienio pacientų, kurie klausdavo, skambindavo ir norėdavo apsigyventi, įmonė turėjo planų nusipirkti Trakuose arba Druskininkuose patalpas arba pastatą, kuriame norėjo įrengti sanatoriją su nakvyne, kurioje būtų atliekamos procedūros. Viso šito norėjo įmonė „L.“. To norėjo, kadangi pacientai neturėdavo kur nakvoti. Padvariškių kaime norėjo ne tik apgyvendinti pacientus, bet ir vykdyti ten procedūras sanatorijos principu. Panašiu metu lygiai tokia pati preliminari sutartis buvo sudaryta su Druskininkų meru, tačiau nepavyko sudaryti sandorio, nes kilo kažkoks skandalas. Padvariškių kaime pirkti žemės sklypą pasiūlė pati M. G. (H.), ji paminėjo, kad jie turi tris sklypus ir tris namus tada, kai planavo iš liudytojos įmonės pirkti sklypą iš Liucinavo kaimo. Šis sandoris įvyko taip, kad liudytojos įmonė sudarė preliminarią pirkimo/pardavimo sutartį, nes tikėjo, kad parduos žemę, tačiau 2008 metais atėjo krizė. Paaiškino, kad M. G. (H.) tuo pačiu metu ir pirko liudytojos įmonės sklypą, ir pardavė liudytojai savo sklypą. Liudytoja sumokėjo jai grynaisiais pinigais, pagal kasos išlaidų orderį, pinigus sumokėjo E. G., nes jis turėjo įgaliojimą, pinigus sumokėjo UAB „L.“, neprisimena, kokiais banknotais. Įmonės kasoje, jeigu liudytoja mokėjo, tikriausiai buvo 200 000 litų, kuriuos ji turėjo sumokėti. Galbūt šiuos pinigus įnešė ji pati, neatsimena. Galbūt tai buvo asmeninės lėšos, galbūt įmonės. Jeigu buvo įnešti pinigai, tai buvo ir sutartys pasirašytos. Toliau apie skirtumų padengimus nesitarė. Liudytoja tik susidomėjo tais namais, toliau viską derino su E. G.. Daugiau prieš nutraukiant sandorius nekalbėjo su M. G. (H.). Dėl Padvariškių kaimo sandoris neįvyko, nes „L.“ negalėjo padaryti sklypo detalaus plano, neleido savivaldybė. Tam, kad „L.“ galėtų sau leisti nusipirkti ir įvykdyti visus savo preliminarius ketinimus, jai reikėjo parduoti sklypus. Nors įmonės finansinė padėtis ir buvo gera, bet liudytoja turėjo grąžinti už preliminarias sutartis, kurias sudarė ir negavo, tai yra negalėjo išskirti sklypų, ir tada jau įmonės padėtis nebuvo tokia gera, dėl to, kad įmonė tikėjosi iš parduotų sklypų nusipirkti tam tikrus objektus. Pirkimo/pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta, nes 2008 metais prasidėjo krizė. Preliminariajai sutarčiai turėjo pinigų ir turėjo labai daug pirkėjų, kurie turėjo sumokėti už žemes. Preliminariajai sutarčiai dėl Padvariškių kaime esančio sklypo įmonė pilnai turėjo pinigų. Pagal preliminariąją sutartį atsiskaitė. Neatsimena, kada įvyko atsiskaitymas, galbūt 2007 metais. Nurodė, kad 200 000 litų, 230 000 litų, 400 000 litų sumos nesusijusios su Padvariškių kaime esančiais sklypais. Šios sumos susijusios su Liucinavo kaime esančiomis žemėmis. O sumos, kurias įnešė „L.“, susijusios su Padvariškių kaimu.
Nurodė, kad sandoris neįvyko, visi pinigai, kurie buvo sumokėti, buvo sugrąžinti M. G. (H.). Sandoris neįvyko, nes atėjo krizė ir nebuvo galima padaryti detaliojo plano. Viskas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais E. G. pagal M. G. (H.) prašymą. Ar viskas buvo mokėta grynaisiais pinigais, liudytoja negalėjo atsakyti, nes neturi dokumentų. M. G. (H.) paskambino, pasakė, kad sandoriai nutraukti, kadangi jie (liudytojos įmonė) ilgai nepadarė to, ką buvo įsipareigoję - detalaus plano, paprašė grąžinti pinigus kronomis. Išmokėdama grynuosius pinigus E. G., liudytoja išrašė kasos išlaidų orderį. Nepateikė šių dokumentų, nes niekas neprašė. Pinigai buvo grąžinti E. G. kasos išlaidų orderiu. Grąžinti buvo tada, kai M. G. (H.) paskambino ir pasakė, kad nutraukia visus sandorius. Tai galbūt buvo 2007 metų pabaiga, neatsimena. Buvo grąžinta grynaisiais pinigais per kelis kartus. Tai buvo padaryta įmonėje „L.“. Grąžinime turėjo dalyvauti buhalterė, jeigu tą dieną dirbo, galbūt dalyvavo administratorė, neatsimena. Tai nebuvo bankinės pakuotės, buvo stambiais banknotais. Įmonė stengdavosi išsikeisti pinigus į stambius banknotus, jei gerai atsimena, DNB banke. Tie pinigai, kurie būdavo įnešami kaip avansiniai ir kol nebūdavo sudaryta pagrindinė sutartis, nebūdavo naudojami kitoms reikmėms, jie tiesiog stovėdavo seife. E. G. 200 000 litų buvo sugrąžinti grynaisiais pinigais, galbūt buvo sudengti, liudytoja neatsimena. Pinigai galėjo būti sudengti, nes ir jie liudytojai mokėjo, ir liudytojos įmonė jiems, liudytoja neatsimena, negali atsakyti nematydama dokumentų.
Norint grąžinti E. G. pinigus už neįvykusį sandorį, reikėjo įnešti grynuosius pinigus į kasą. Kadangi įmonė yra 15 kilometrų nuo miesto, tai jei turi grynuosius pinigus, pavyzdžiui, kasoje, tai tuos pinigus reikia įnešti į banką, banke susimokėti už įnešimą, vėliau susimokėti už pavedimą. Įmonei niekas nedraudė atsiskaitinėti grynaisiais pinigais. Įmonės kasoje tuo metu buvo 950 000 litų, todėl buvo galima atsiskaityti su E. G.. Jie neeikvodavo avansinių pinigų. Pirmiausia, tai ne vien tik E. G. buvo pirkėjas, įmonei teko atiduoti pinigus ir kitiems pirkėjams, tai tie pinigai, kurie buvo gauti už avansą, jie nebuvo naudojami įmonės reikmėms. Jei įmonė turi grynų pinigų, ji natūraliai juos įneša į kasą arba į banką, kadangi yra kasininkė. Kodėl įnešė į sąskaitą 400 000 litų, vėliau 230 000 litų, kai įmonės kasoje buvo 950 000 litų, liudytoja neatsimena. Ar tai buvo asmeniniai pinigai ar ne, neatsimena, nes neturi dokumentų prieš save. Šiuos pinigus galėjo įnešti ir kaip direktorė. Liudytoja nurodė, kad 2004 metais mokesčių inspekcijoje buvo deklaravusi savo pajamas. Tuomet turėjo įsiskolinimų, kuriuos jai grąžino po 2004 metų. Jos pajamos visada buvo deklaruotos mokesčių inspekcijoje. 2004 metais, per visuotinį deklaravimą, buvo deklaravusi 400 000 litų, kuriuos laikė namuose. Neatsimena, ar šiuos pinigus buvo įnešusi į „L.“ sąskaitą. Įnešti pinigus, nors UAB „L.“ finansinė būklė buvo labai gera, reikėjo dėl to, kad įmonė yra toks sutvėrimas, kad šiandien gera padėtis, o rytoj jau gali būti kitaip. Jeigu kasoje buvo pinigų, tai galbūt liudytoja įnešinėjo tuos pinigus. Tačiau jeigu kasoje tuo metu nebuvo pinigų, tai liudytoja galėjo įnešti pinigus. Direktoriui tai daryti galima.
Ar reikalavo iš M. G. (H.) grąžinti kokias nors sumas, neatsimena. Pagarsinus 2008 m. kovo 17 d. pranešimą, skirtą M. G. (H.), kuriame liudytoja A. G. prašo M. G. (H.) grąžinti įmokėtą 200 000 litų avansą, liudytoja nurodė kad gali būti, kad buvo toks pranešimas, nes M. G. (H.) nutraukė sutartis, tai ir liudytojos įmonė nutraukė sutartis. Neatsimena, kam pateikė šį dokumentą, galbūt išsiuntė M. G. (H.) arba jos advokatui. Liudytoja pati tokių darbų neatlieka, siuntė sekretorė. Neatsimena, kokiu adresu buvo išsiųsta. M. G. (H.) paskambino liudytojai ir pareikalavo grąžinti pinigus už sklypus pagal preliminarias sutartis, dėl to ir liudytojos įmonė parašė šį prašymą. M. G. (H.) pareikalavo žodžiu, o liudytojos įmonė kadangi grąžino, tai kad M. G. (H.) žinotų apie grąžinimą, parašė raštu. Tam, kad ji būtų informuota. Šis raštas parodo, kad liudytojos įmonė nutraukinėja sutartis. Raštas adresuotas M. G. (H.), nes liudytojai skambino pati M. G. (H.). E. G. viską, ir piniginius reikalus, tvarkė M. G. (H.) žodiniu pavedimu. M. G. (H.) pati paskambino ir net pasakė, kokiais banknotais, kokia valiuta grąžinti. Paaiškino, kad M. G. (H.) yra pagrindas liudytoją apkalbėti dėl asmeninių dalykų, santykių. Liudytojai skambino į vietinį telefoną ir ne tik jai. Kai E. G. pas liudytoją dirbo, prieš sandorių nutraukimus, M. G. (H.) sakė liudytojai išmesti E. G. iš darbo. Skambino ir kažkoks vyras. Negali teigti, kad skambino M. G. (H.), bet kitiems jokio intereso nebuvo. Buvo skambinta vietiniu telefonu, ne mobiliuoju, nes mobiliuoju tai būtų užfiksuota, kas skambino. Vyro vardo ir pavardės neatsimena, bet kelis kartus buvo skambinta vietiniu telefonu. Pirmą kartą skambino moteris, po to vyras. Moteris skambino kelis kartus. Vieną kartą atsiliepė liudytoja. Moteris paskambinus pasakė, kad skambina M., bet nepasakė savo pavardės. Prašė išmesti E. G. iš darbo, nes jis turėjo vykdyti kažkokius kitus įsipareigojimus, tai yra statybas, taip pat pasakė, kad jis turi kažkokių neužbaigtų reikalų. Taip pat pasakė, kad liudytojos įmonė turės labai daug problemų, jeigu joje dirbs E. G.. Tą patį pasakė ir sekretorei.
Liudytojai A. G. parodžius 2007-10-01 kasos išlaidų orderį Nr. 20/1, 200 000 litų sumai (12 t., 41 b. l.), ji paaiškino, kad šiame kvite matoma, kad jie (liudytojos įmonė) išmokėjo E. G. šią sumą už namą. M. G. (H.) pagal pirkimo/pardavimo sutartį avansinis mokėjimas. Rašoma M. G. (H.), nes buvo mokėta pagal įgaliojimą, bet parašas yra E. G.. Gavėjas E. G., kuris viską tvarkė pagal įgaliojimą. Kasininkė buvo liudytoja, ji pasirašė, kad sumokėjo 200 000 litų, tikriausiai už namą. Negali tiksliai pasakyti už ką sumokėjo, nes jai reikia pasikelti sutartis.
Dėl 2007-10-01 kasos pajamų orderio Nr. LOT 0000177, 200 000 litų grynųjų pinigų priėmimas iš A. G., liudytoja nurodė matanti, kad pagal šį orderį ji įnešė 200 000 litų. Turi būti nurodyta, už ką yra išlaiduota. Iš ryto liudytoja galėjo įnešti 200 000 litų, po pietų galėjo gauti dar vieną įnešimą arba išlaidų. Kasos pajamų orderis rodo, kad ji, A. G., įnešė 200 000 litų ir išdavė E. G.. Viskas atitinka. Apklausoje galėjo pasakyti, kad E. G. jai tą pačią dieną, 2007-10-01, davė 200 000 litų grynaisiais pinigais, jeigu jai taip pasakė tardytoja, tardytoja liudytoja patikėjo, todėl ir sutiko. Ji pati apklausoje neturėjo dokumentų. Neatsimena, ar E. G. pagal 2007-10-01 kasos pajamų orderį liudytojai perdavė 200 000 litų grynaisiais pinigais už perkamą žemės sklypą.
Dėl kasos pajamų orderio Nr. LOT 0000181, 2007-10-29, 400 000 litų grynųjų pinigų priėmimas iš A. G., tos pačios dienos kasos išlaidų orderio Nr. 20/1, E. G. išmokėta 400 000 litų, pagal liudytojos parodymus, tą pačią dieną, 2007-10-29 pagal kasos pajamų orderį E. G. davė 400 000 litų avansą už žemės sklypą, liudytoja nurodė čia gali būti kas nors supainiota techniškai, liudytoja turėtų matyti viską, kad galėtų atsakyti, dokumentus formino buhalterė, galėjo būti, kad jos nebuvo tą dieną, o išmokėjimus reikia daryti, buvo padaryti išmokėjimai, o buhalterė įformino, pavyzdžiui, įnešimus anksčiau.
Dėl 2007-10-29 dienos kasos pajamų orderio Nr. LOT 0000181, liudytoja nurodė, kad šį dokumentą rašė Z. V., ji yra samdyta buhalterė, o liudytoja tikrina, ar ji sudėjo parašus ir ar atitinka balansą.
Dėl 2007-10-29 dienos kasos išlaidų orderio Nr. 20/1, pagal įgaliojimą išduota E. G. 400 000 litų, liudytoja nurodė, kad čia yra kasos išlaidų orderis, nežino, kodėl E. G. įnešė tą pačią dieną į „L.“ dar 400 000 litų.
Paaiškino, kad jeigu buvo kasos pajamų arba kasos išlaidų orderis, viskas buvo forminama pagal sumas. Nurodė, kad su E. G. liudytoja pradėjo artimiau bendrauti ir gyventi daug vėliau, maždaug 2008-2009 metais, iki tol buvo darbiniai ir medicininiai santykiai. 2007 balandžio mėnesį buvo liudytojos dukros vestuvės. Dalyvavo E. G.. Visi darbuotojai buvo pakviesti – visas medicinos personalas, visi sargai dalyvavo, laboratorija. Z. V. nedalyvavo, nes paties kolektyvo santykiai su ja buvo sudėtingi. E. G. vedė liudytojos dukrą prie altoriaus, nes krikšto tėvas neatvyko laiku į vestuvių ceremoniją. Dėl dukros sklypo Bijūnų kaime parodė, kad vaikai ėmė kreditą, dalį sumokėjo grynaisiais pinigais, sklypą pirkosi vaikai. Neatsimena, kokia buvo sumokėta suma grynaisiais pinigais. 270 000 litų liudytoja sumokėjo grynaisiais pinigais E. G.. Vaikai mokėjo šią pinigų sumą. Sandoryje dalyvavo liudytojos dukra ir žentas. Liudytoja duodavo vaikams pinigus. Nedalyvavo sandoryje, kurio metu buvo perduodami pinigai. Perdavė vaikams tiek, kiek duodavo. Per vestuves liudytoja padovanojo galbūt 50 000 litų. Sklypui galbūt davė dar 100 000 litų. 270 000 litų susidarė, nes dar ir žentas turėjo pinigų.
Liudytoja Z. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė su E. G. įmone neturėjusi jokių reikalų, liudytoja dirbo įmonėje „L.“, dirbo namuose arba važiuodavo paimti dokumentų iš įmonės. Įmonės direktorė buvo A. G.. „L.“ turėjo sklypą Liucinavo kaime, Marijampolės rajone. Vėliau direktorė susipažino su E. G.. Vieną dieną direktorė liudytojai pasakė, kad ji užpajamuotų pinigų sumą, liudytoja išrašė kasos pajamų orderį. Direktorė liudytojai pasakojo, kad įmonė plėsis užsienyje ir liudytoja išrašė pajamų orderį, pasitikėjo direktore. Kai reikėjo daryti finansinę atskaitomybę, pasakė A. G. nenorinti užpajamuoto sandorio dėti į finansinę atskaitomybę, kadangi nebuvo jokių pinigų, tačiau direktorė liepė tai daryti. Buvo paimta didžiulė paskola, kurią buvo paėmusi „L.“, tiek žino apie įmonę. Apie sklypus Padvariškių kaime nurodė nieko nežinanti.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (11 t., 114-116 b. l., 12 t., 51-54 b. l.). Apklausta kaip liudytoja 2015 m. vasario 23 d. Z. V. parodė, kad nuo 2006 m. iki 2008 m. vidurio dirbo įmonės UAB „L.“ buhaltere, toje įmonėje dirbdavo vieną dieną per savaitę. Įmonės UAB „L.“ finansinė padėtis 2006 m. ir 2007 m. buvo sunki, įmonės darbuotojai negaudavo atlyginimų apie 3-4 mėnesius. Nedengdavo Sodros pinigų. Ji, kaip įmonės buhalterė, kuri buvo atsakinga už pirminių dokumentų tvarkymą, rašė bankams, nes UAB „L.“ negalėjo padengti įsiskolinimų tiekėjams, bankams, nemokėjo palūkanų. Įmonė neturėjo jokių apyvartinių lėšų, kuriomis galėtų padengti įmonės įsiskolinimus. Tuo metu UAB „L.“ turėjo bankinių įsipareigojimų, ne vienam bankui, bendra suma buvo apie 900 tūkstančių litų. Kaip ir minėjo, įmonė dėl finansinių įsipareigojimų nemokėdavo įmonės darbuotojams atlyginimų, paskolos, tiekėjams. Įmonė turėjo nekilnojamojo turto, tai buvo sveikatos centras Klaipėdoje, pastatas, kuriame buvo veisiamos dėlės Marijampolės rajone, Liucinavo kaime, vandens telkiniai - prūdai, kuriuose buvo veisiamos dėlės, žemės sklypas, Liucinavo k., kurio vertė buvo 347 tūkts. 789 Lt. Visas šis turtas buvo jau įsigytas, kai ji pradėjo dirbti šioje įmonėje. Ar įmonė 2006 m. iš valstybės pirko žemės sklypą prie Šešupės šalia mechaninių dirbtuvių, Marijampolės sav. Liucinavo k., tikrai nežino, nes jokių tai patvirtinančių dokumentų nematė, prie jos joks sandoris nebuvo daromas, net kalbos apie tai nebuvo tuo laikotarpiu, kai ji dirbo šioje įmonėje. Nes jeigu šis sklypas buvo pirktas 2006 m., jis turėjo būti užregistruotas „Registrų centre“, bet jokių tai patvirtinančių duomenų nematė ir neturėjo. Įmonė 2007 m. tikrai neturėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų įsigyti Trakų r. Padvariškių k. žemės sklypą už 270 000 Lt bei naujai pastatytą gyvenamąjį namą už 980 000 Lt iš E. G. pagal 2007 m. spalio 12 d. sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, nes kaip ir minėjo, įmonėje buvo sunki finansinė padėtis. Nori pridurti, kad tuo metu nebuvo jokios sudarytos sutarties dėl šių pirkimų ir E. G. nebuvo išmokėta grynaisiais 200 tūkst. Lt. Įmonės direktorė A. G. reikalaudavo, kad ji, kaip įmonės buhalterė, atgaline data išrašytų kasos išlaidų orderius, kad įmonė neva sumoka grynais E. G. už kažką, o už ką tie pinigai, nežino. Dėl šios priežasties ji privalėjo palikti šią darbovietę, nes įmonė užsiiminėjo finansinėmis machinacijomis. Dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. išrašyto išlaidų orderio gali pasakyti tiek, kad šis orderis buvo išrašytas atbuline data 2008 m. gegužės 25 d., tai patvirtinti gali pateikdama šifruotes iš savo buhalterinės programos „Rivilė Solo“, Priedas Nr. 1, tada ji jau buvo išėjusi iš darbo ir jos vis tiek reikalavo, kad išrašytų išlaidų orderius. Ji taip ir padarė, nes „Registrų centrui“ reikėjo priduoti balansą už 2007 metus. Kokiu pagrindu buvo išduoti 230 500 Lt E. G., tikrai nežino, ji tik išrašinėjo orderius, išrašydavo kvitukus. Dėl 2007 m. spalio 1 d. iš A. G. priimtų 200 tūkst. gali pasakyti tiek, kad čia buvo atliktas techninis darbas, kad tai atsispindėtų metiniame balanse, šį orderį išrašė 2008 m. gegužės 25 d., Priedas Nr. 2. Šis orderis buvo išrašytas atgaline data. Tų pinigų nematė. Dėl 2007 m. spalio 29 d. iš A. G. paimtų 400 tūkst. Lt gali pasakyti tiek, kad šis orderis buvo išrašytas atbuline data 2008 m. gegužės 25 d., tai patvirtinti gali pateikdama šifruotes iš savo buhalterinės programos „Rivilė Solo“, Priedas Nr. 3. Kokiu pagrindu buvo išduoti pinigai, ji nežino, jokių pinigų nematė. Laikotarpiu, kai dirbo šioje įmonėje, neatliko jokių grynųjų pinigų operacijų, taip pat nematė, kaip A. G. perdavė grynuosius pinigus E. G. visus tris kartus. Šių pinigų perdavimo realiai ir nebuvo, nes įmonė neturėjo tiek apyvartinių lėšų, nes kasoje ir banke nebuvo jokių pinigų. Ant kasos pajamų orderių Nr. 0000181, Nr. 0000177, Nr. 0000175 yra jos parašai ir jos ranka yra jie užpildyti. Kasos knygą tvarkė ji pati, už kasą atsakingo asmens paskirto nebuvo, į buhalterinės apskaitos programą duomenis suvedinėjo ji. Per jos darbo laikotarpį kasoje jokių grynųjų pinigų nematė, direktorė pati pasiimdavo pinigus iš kasos aparato, jei jame būdavo. Neteko paskaičiuoti nė vieno lito. Įmonėje nebuvo kasininko, visus pinigus pasiimdavo pati direktorė. Ji neturėjo priėjimo prie UAB „L.“ sąskaitų, jei reikėdavo padaryti pinigines perlaidas, jas darydavo jos kabinete, kartu su A. G., bet tų pavedimų būdavo labai mažai. Po 2006 m. galo visas sąskaitas tvarkė E. G., visada jos klausinėdavo apie įmonės veiklą, ji jam nekartą padarė įmonės balansus, nes to prašė pati A. G. ir jis pats. Jis yra skambinęs ir paprašęs, kad jam padarytų „pahaltūrintus“ balansus, tikrovės neatitinkančius, nes jam reikėjo gerų įmonės balansų, nes norėjo gauti paskolą iš bankų, nes kaip teigė ten turi pažįstamų, taip pat jam reikėjo įmonės teigiamų balansų dėl užsienio pirkėjų. Jam siųsdavo balansus asmeniškai į jo elektroninį paštą, kurio adreso tiksliai nepamena. Nori pridurti, kad įmonės direktorės A. G. ir E. G. santykiai buvo pakankamai artimi, jie kartu gyveno jo bute Vilniuje. Pinigus teisę nuimti turėjo tik direktorė, bet tų pinigų visai nebuvo. Jai dirbant šioje įmonėje UAB „L.“ neatidarinėjo kitų įmonių Lenkijoje ir kituose miestuose, bet kalbos buvo. Nori pridurti, kad iš šios įmonės išėjo 2008 m. gegužės 13 d. dėl įmonės vykdomų nesąžiningų piniginių operacijų. Išėjus iš darbo, santykiai su A. G. buvo geri. Apie tai, kad šios įmonės vardu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas sužinojo maždaug prieš porą savaičių. Nurodė, kad visos šios aptartos piniginės operacijos buvo išgalvotos, neatitinkančios tikrovės. Daugiau nieko pasakyti negali (11 t., 114-116 b. l.).
Apklausta kaip liudytoja 2015 m. gruodžio 9 d. pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą ir 82 straipsnio 3 dalį Z. V. parodė, kad nuo 2005 m. pabaigos iki 2008 m. gegužės mėn. dirbo įmonės UAB „L.“ buhaltere, toje įmonėje dirbdavo vieną dieną per savaitę, ar vieną kartą per mėnesį atvažiuodavo paimti įmonės buhalterinių dokumentų, kad suvestų į buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“. Ji dirbo namuose, o ne įmonėje, buhalterinė programa buvo jos, o ne UAB „L.“. Įmonės UAB „L.“ finansinė padėtis 2006 m. ir 2007 m. buvo sunki, įmonės darbuotojai negaudavo atlyginimų apie 3-4 mėnesius ir neturėdavo pinigų sumokėti Sodrai. Ji, kaip įmonės buhalterė, kuri buvo atsakinga už pirminių dokumentų tvarkymą rašė bankams, nes UAB „L.“ negalėjo padengti įsiskolinimų tiekėjams, bankams, nemokėjo palūkanų. Ji nebuvo įmonės kasininkė, nebuvo atsakingą už kasą. Už kasą buvo atsakinga įmonės direktorė A. G., nes ji tvarkė visus grynuosius pinigus. Įmonė neturėjo jokių apyvartinių lėšų, kuriomis galėtų padengti įmonės įsiskolinimą. Tuo metu UAB „L.“ turėjo bankinių įsipareigojimų ne vienam bankui, bendra suma buvo apie 900 tūkstančių litų. Įmonė turėjo nekilnojamojo turto, tai buvo sveikatos centras Klaipėdoje, pastatas, kuriame buvo veisiamos dėlės Marijampolės r., Liucinavo kaime, vandens telkiniai-tvenkiniai, kuriuose buvo veisiamos dėlės, žemės sklypas, Liucinavo k., kurio vertė buvo 347 tūkts. 789 Lt. Visas šis turtas buvo jau įsigytas, kai ji pradėjo dirbti šioje įmonėje. Jai A. G. 2007 m. pradžioje rodė žemės sklypą, kurį, kaip suprato, turėjo pirkti iš valstybės, žemės sklypą prie Šešupės šalia mechaninių dirbtuvių, Marijampolės sav., Liucinavo k. A. G. dar minėjo, kad ruošiasi statyti kotedžus. Kiek žino, UAB „L.“ neturėjo piniginių lėšų įsigyti turtui. Pagal bankines operacijas buvo matyti, kad E. G. iš M. G. (H.) sąskaitos pervedė apie 17 000 Lt į UAB „L.“ sąskaitą ir UAB „L.“ iš šių pinigų sumokėjo už žemės sklypą, kurį įsigijo iš valstybės. Jai dirbant nebuvo sudaromos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys su klientais dėl žemės sklypų pardavimų, tokių sutarčių nematė. A. G. minėjo, kad ketina suskirstyti įsigytą žemės sklypą į mažesnius sklypus ir juos parduoti. Kiek žino, A. G. važiavo į žemėtvarką, tvarkė kažkokius dokumentus. Įmonė 2007 m. tikrai neturėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų įsigyti Trakų r. Padvariškių k. žemės sklypą už 270 000 Lt bei naujai pastatytą gyvenamąjį namą už 980 000 Lt iš E. G. pagal 2007 m. spalio 12 d. sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, nes kaip ir minėjo, įmonės finansinė padėtis buvo sunki. A. G. minėjo, kad nori kartu su E. G. statyti gyvenamąjį namą ir jį įsigyti UAB „L.“ vardu. 2007 m. rugsėjo mėnesį parašė pareiškimą, kad nori išeiti iš darbo, nes kelis mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokestį grynais pinigais mokėjo direktorė A. G., pasirašydavo atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje. Prisijungimus prie įmonės sąskaitų turėjo A. G. ir ji. Ji neprisijungdavo prie įmonės sąskaitų, nes bankinių pavedimų nebūdavo. Grynais atsiskaitydavo direktorė A. G.. Taip pat kelis kartus nešė pinigus į banką atsiskaityti Sodrai, paskolai, gyventojų pajamų. A. G. tiekėjams atsiskaitydavo iš karto grynais pinigais. Kompiuterinę kasos knygą tvarkė ji. Kasos operacijų būdavo mažai. Nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio kasos knyga buvo netvarkyta, nebuvo finansinių operacijų, įmonės kasoje grynųjų pinigų nebuvo. Pagal darbo sutartį jai buvo nustatytas 200 Lt atlyginimas. 2007 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, UAB „L.“ įmonėje pasirodė E. G., kuris liepdavo padaryti balansą bankui, nes norėjo, kad kitas bankas perimtų UAB „L.“ paskolą, geresnėmis sąlygomis. 2007 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, pakvietė direktorė A. G. ir pasakė, kad ji turi surašyti tris kasos pajamų orderius ir tokius pačius išlaidų orderius, vieną 230 500 Lt sumai, kitą 200 000 Lt sumai, kitas 400 000 Lt sumai. A. G. pasakė, kad šios pinigų sumos turi atsispindėti, kad įmonė šias sumas gavo, nors realiai šių pinigų nebuvo ir kad šias sumas išmokėjo E. G., nors realiai jokios operacijos įvykdytos nebuvo. Dar direktorė A. G. minėjo, kad reikia padaryti taip, kad įmonės kasoje grynųjų nebūtų. Ji atsisakė dalyvauti šiose machinacijose ir nutarė parašyti pareiškimą dėl atleidimo, be to, jai už 6 mėn. nebuvo sumokėtas atlyginimas ir buvo direktorės pasakyta, kad neturi pinigų. 2007 m. rugsėjo mėnesį įteikė pareiškimą dėl atleidimo direktorei A. G., tačiau ji suplėšė pareiškimą ir pasakė, kad neatleis tol, kol nesurašys šių kasos išlaidų ir pajamų orderių bei neparuoš balanso, kurį reikėjo pateikti iki spalio 1 d. Registrų centrui. Kadangi neatleido, kaip buhalterė privalėjo pateikti balansą. A. G. pasakė, kad balanse atsispindėtų 230 500 Lt, 200 000 Lt, 400 000 Lt. Direktorė prašė, kad dirbtų toliau įmonėje. Ji pasakė, kadangi prasidėjo „maklės“, įmonėje nesutiko dirbti. Kadangi nesutiko atleisti, direktorei pasakė 2008 m. gegužės mėnesį, kad sutvarkys buhalteriją ir pateiks balansą Registrų centrui už 2007 m. Jai paskambino telefonu direktorė A. G. ir pasakė, kas turi būti parašyta kasos išlaidų orderiuose ir kokios sumos. Kasos pajamų orderis Nr. 0000175 išrašytas 2007 m. rugsėjo 21 d., surašytas atbuline data, tiksli šio kasos išlaidų orderio data yra 2008 m. gegužės 25 d. ir suvestas į buhalterinę programą, taip pat išrašytas kasos išlaidų orderis 2007 m. spalio 1 d., kad pinigai yra išmokami E. G.. 2007 m. spalio 1 d. išrašytas kasos pajamų orderis Nr. 0000177 200 000 Lt yra iš tikrųjų išrašytas 2008 m. gegužės 25 d. ir suvestas į buhalterinę programą ir 2007 spalio 1 d. išrašytas kasos išlaidų orderis, kad pinigai išmokami E. G.. 2007 m. spalio 29 d. išrašytas kasos pajamų orderis išrašytas 400 000 Lt sumai ir kasos išlaidų orderis tai pačiai sumai yra realiai išrašyti 2008 m. gegužės 25 d. ir suvesti į buhalterinę programą. Kai padarai balanse metų užbaigimą, priduodi balansą Registrų centrui, tada negali jau nieko koreguoti. Iki tol galima koreguoti dokumento surašymo datą, sumą, tačiau dokumento įvedimo datos koreguoti negalima. Nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio nebuvo tvarkoma kasos knyga, todėl paėmus kasos knygą, surašė visus kasos pajamų ir išlaidų orderius iki 2008 m. vasario 14 d., todėl visi šie dokumentai surašyti kasos knygoje buvo suvesti nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gegužės 25d. Visus kasos pajamų ir išlaidų orderius surašė ir pasirašė kaip buhalterė. Jokių grynųjų pinigų nematė, nes įmonė šių pinigų neturėjo, taip pat šios pinigų sumos išmokėtos E. G. nebuvo. UAB „L.“ dirbo E. Š., administratorės pareigose, išrašydavo sąskaitas, kvitus, į kasos aparatą įmušdavo pinigus. Vėliau ji ištekėjo ir pateikė pavardę, kokia dabar jos pavardė, nežino. Pagal pateiktą 2007 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderį gali pasakyti, kad išrašė šį kasos išlaidų orderį, pagal šį kasos išlaidų orderį Eglei buvo išmokėti pinigai už 03 mėn. ir 04 mėn. 16362,39 išmokėti darbuotojams atlyginimus, prie šio dokumento turi būti dar išmokėjimo žiniaraščiai. Šiame kasos išlaidų orderyje pasirašė ji. Šie pinigai atsispindi avansinėje apyskaitoje, kur yra parašai jos ir direktorės A. G.. Dėl 2007 m. vasario 2 d. išrašyto kasos pajamų orderio, kuriame D. K. įnešė į UAB „L.“ 50 000 Lt, nes kiek prisimena, norėjo pirkti mechanines dirbtuves, nes norėjo įrengti servisą ir grynuosius pinigus D. K. mokėjo A. G., šio sandorio nematė. Tačiau kažkas nepavyko ir todėl pinigai D. K. buvo grąžinti. Pinigus grąžino A. G.. Dėl pateikto 2007 m. kovo 22 d. kasos išlaidų orderio 10488,11 Lt gali pasakyti, kad savo ranka išrašė šį kasos išlaidų orderį, ši pinigų suma yra skirta darbuotojų atlyginimams, buvo išmokėti darbuotojams atlyginimai, taip pat turi dar būti atlyginimo žiniaraštis, ant atlyginimo žiniaraščio yra direktorės A. G. ir jos parašai. Avansinėje apyskaitoje šie pinigai apskaityti ir nematė būtinumo pasirašyti ant kasos išlaidų orderio, kadangi avansinėje apyskaitoje yra jos ir direktorės A. G. parašai. Jai dirbant šioje įmonėje UAB „L.“ neatidarinėjo kitų įmonių Lenkijoje ir kituose miestuose neatidarinėjo, bet kalbos buvo. Nori pridurti, kad iš šios įmonės išėjo 2008m. gegužės 13 d. dėl įmonės vykdomų nesąžiningų piniginių operacijų. Išeinant iš darbo buvo surašytas buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kurį pasirašė ji ir direktorė A. G. kaip gavęs asmuo. Ji atidavė visus registrus. Daugiau nieko pasakyti negali (12 t., 51-54 b. l.).
Liudytoja nurodė, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Kasos pajamų orderiai į buhalterinę programą buvo suvesti vėliau - orderiai į buhalterinę programą suvesti pavėluotai, o išrašyti tomis datomis, kurios buvo nurodytos ant orderio. Orderiai buvo surašyti normaliai, galbūt liudytoja kažko nesuprato - eina dokumentų seka ir liudytoja negalėtų jų kitaip išrašyti. Paaiškino nesutikusi orderių vesti į finansinę atskaitomybę. Pareiškimą išeiti iš darbo parašė 2007 m. rugsėjo mėnesį, tačiau A. G. jį suplėšė. Nurodė pajamų orderius į programą suvedusi atbulinėmis datomis. Liudytojos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Liudytoja paaiškino, kad A. G. pinigus įnešė į kasą tuomet, kai juos gavo, greičiausiai be pagrindo, liudytoja kasos netvarkė, tik išrašė kasos pajamų orderį. Paskirtį nurodydavo parašyti A. G.. Orderis išrašytas sąskaitos papildymui. A. G. įnešė savo asmeninius pinigus į įmonės kasą apyvartinėms lėšoms, taigi išeina, kad ji skolina tuos pinigus įmonei, jie yra užpajamuoti. Liudytoja nematė pinigų įnešimo, jos paprašė direktorė ir ji tiesiog užpildė dokumentus. Nurodė nežinanti apie aplinkybes, kad E. G. buvo išmokami pinigai. Liudytoja sakė, kad jai nepatiko pinigų įnešimo operacijos, nes tikrovėje tų pinigų liudytoja nematė, tik dokumentuose. A. G. įnešti į įmonę pinigai nebuvo grąžinti A. G.. Nurodė, kad jai dirbant nebuvo parduotas nei vienas „L.“ sklypas, nebuvo tokios kalbos, kad perkamas „L.“ sklypas. Nurodė mačiusi tai, kad buvo sandoris - E. G. pervedė pinigus už sklypo pirkimą iš valstybės. Pavedimo iš M. G. (H.) sąskaitos neprisimena. Paaiškino, kad kiekvienas orderis buvo įtrauktas į apskaitą. Liudytojai žinoma, kad buvo išrašytas kasos išlaidų orderis 230 000 Lt sumai, ant jo reikia liudytojos parašo. A. G. liudytojai sakė, kad E. G. reikia 230 000 Lt. 2007 m. lapkričio 1 d. kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti ir išmokėta 200 000 Lt E. G.. Nežino, kokiu pagrindu jie buvo išmokėti, liudytoja kasos nevedė. Nurodė dokumentų neklastojusi. Liudytoją vertė klastoti orderius, nes iš jos buvo paimtas asmens tapatybės dokumentas ir sakė, kad jo negrąžins, jeigu liudytoja neklausys. Į policiją kreiptis negalėjo, nes jai buvo grasinama. Su A. G. liudytoja nebendrauja, išėjo iš darbo, su A. G. išsiskyrė draugiškai. Patvirtino tikrai nemačiusi jokių pinigų ir nežinanti, ar jie gauti, dirbdavo savo namuose, kartais nuvažiuodavo į „L.“ įmonę.
Liudytoja paaiškino suprantanti, kad pasirašė po pirmos apklausos protokolu. Pirminiai dokumentai surašyti laiku, tik į buhalterinę apskaitą buvo suvesti vėliau. Vienas kasos pajamų orderis galbūt ir buvo išrašytas atbuline tvarka. Nurodė, kad jos išsilavinimas finansai ir kreditavimas. Suvokia, ką reiškia „išrašytas orderis“. Vilniuje apklausoje jai rodė dokumentus, galbūt geriau prisiminė negu apklausoje Marijampolėje. Marijampolėje jokių dokumentų nerodė. Vilniuje matė bankinius dokumentus, kokius - neprisimena. Nurodė neprisimenanti, ką sakė Marijampolėje, ar kalbėjo apie 2006 ar 2007 metus, nepamena, kuriais metais atsirado E. G.. Nurodė, kad jis atsirado 9 mėnesiai nuo liudytojos išėjimo iš darbo.
Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė apie šią bylą sužinojęs tik finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, jį buvo iškvietę dėl turto vertinimo. Su E. G. liudytojas nėra susijęs, jis kreipėsi į liudytojo įmonę dėl turto vertinimo, reikėjo įvertinti statomus namus. Neprisimena, kiek kartų reikėjo vertinti darbus, tikriausiai 2-3 kartus, to reikalavo bankas. Vertinimą liudytojas atlikdavo vienas, dalyvaujant užsakovui.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 110, 111 b. l.). Apklaustas kaip liudytojas 2014 m. spalio 7 d. A. S. parodė, kad nuo 2000 metų, tikslios datos pasakyti negali, iki 2010 metų, tikslios datos pasakyti negali, įsidarbino į UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintoju. UAB „Ober-Haus“ buvo sudariusi su visais bankais sutartis dėl turto vertinimo. Klientui bankas pateikdavo sąrašą nekilnojamojo turto agentūrų, kurias pats išsirinkdavo klientas. Į UAB „Ober-Haus“ kreipėsi klientas E. G., kuris norėjo, kad būtų įvertintas jo sklypas, esantis Trakų r., Padvariškių k. Pats klientas jį nuvežė į sklypą, esantį Trakų r., Padvarišių k, kur turėjo įvertinti žemės sklypą, buvo atliktas preliminarus turto vertinimas, kuris buvo atiduotas E. G.. Šis dokumentas jokios juridinės galios neturi. Su šiuo preliminariu vertinimu klientas kreipiasi į banką prašydamas išduoti paskolą. Jei bankas sutinka išduoti kreditą, liepia kreiptis vėl į turto vertintoją, kad turto vertintojas išduotų ataskaitą. E. G. papildomai dar ėjo į banką, prašydamas papildomai skirti paskolą, bei turėjo tada bankui įkeisti turtą. Buvo atliktas turto vertinimas buto ir preliminarus vertinimas sodo namo, šį turto vertinimą atliko jis. Turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Turto vertinimo pagrindų įstatymu ir Turto vertinimo metodika. Kiek prisimena šį atvejį, turto vertinimas buvo atliekamas kelis kartus, pats E. G. vežė į sklypą, kur buvo atliekami darbai. Pirmą kartą buvo vertintas tik žemės sklypas, nėra nurodytas laiko tarpas, per kiek laiko atliekami turto vertinimai. Kai bankas paprašo užsakovo papildomai pateikti turto vertinimą, užsakovas kreipiasi pas turto vertintoją. Antrą kartą kreipėsi E. G., kai reikėjo įvertinti jau ne žemės sklypą, o pastatytus tris statinius, buvo pastatyti trijų namų pamatai. Jis atliko turto vertinimą vadovaujantis panašiais turto analogais, kas rinkoje parduodama ir juos sulyginus, atliko turto vertinimą ir surašė ataskaitą, kuri buvo pateikta užsakovui. Nori pasakyti, kad prie kiekvienos turto vertės nustatymo pažymos yra paruošiama turto vertinimo ataskaita, taip pat prie ataskaitos turi būti nuotraukos, priedai, kadastriniai planai, statinių matavimai. Buvo dar vieną kartą įvertinti tą patį turtą, buvo statomi trys namai, jų baigtumo pasakyti negali. Viskas buvo nufotografuota ir surašyta nekilnojamojo turto vertinimo atskaita. Visas turto vertinimo ataskaitas turi pasirašyti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto įgaliotas atstovas, kuris į objektus nevyksta. Be turto vertinimo ataskaitos bankas negali išduoti paskolos. Nori pasakyti, kad neturi turto vertinimo ataskaitos, vienas egzempliorius atiduodamas užsakovui, o kitas lieka įmonėje t.y. UAB „Ober-Haus“.
Liudytojas patvirtino pagarsintus parodymus. Nurodė nepamenantis, kada atliko paskutinį vertinimą. Paaiškino, kad taikė lyginamąjį turto vertinimo metodą, jam nebuvo aktualu, kiek buvo sunaudota lėšų statyboms – vertę nustatė lyginamosios vertės metodu, lyginami objektai su kitais objektais esančiais rinkoje. Ar skyrėsi vertinimai tarp pirmojo ir paskutinio, neprisimena. Kiek buvo įvertinta, neprisimena. Nurodė, kad jeigu būtų įvykę turto pirkimo-pardavimo sandoriai, jie būtų lyginami tarpusavyje. Vertinant žiūrima į statybos metus, vietą, laiko pataisą ir kt. kriterijus, medžiagos nežiūrimos. Jeigu per tam tikrą laiką įvyko sandoriai, jie gali nebūti identiški. Paaiškino, kad vertintojai konstrukcijų neardo, nustato kadastro parengtas bylas, įkeitimo atveju atkuriamoji vertė nenustatoma. Kadastro bylose yra informacija apie vertinamą objektą. Lyginamuosiuose objektuose objekto konstrukcijos nežiūrimos. Paaiškino, kad įkeitimo atveju nustatinėjama, kiek galima gauti naudos parduodant tokį objektą. Su pinigų išleidimu objektui turto vertinimas nesusijęs.
Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė nepažįstanti E. G.. Yra atlikusi turto vertinimo ekspertizes, dirbo turto vertinimo įmonėje turto vertintoja. Ekspertizės buvo atliktos antstolio patvarkymu, reikėjo važiuoti į Padvariškių kaimą vertinti namų.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 113-115 b. l.). Apklausta kaip liudytoja 2014 m. spalio 14 d. A. L. parodė, kad nuo 2010 m. balandžio 6 d. įsidarbino į UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintoja. UAB „Ober-Haus“ 2010 m. rugsėjo 21 d. gavo antstolės M. L. patvarkymą dėl ekspertizės atlikimo objekte, esančiame Padvariškių k., Trakų r., priklausančiame M. G. (H.). 2010 m. spalio 20 d. nuvyko į vietą viena be antstolio įvertinti turto. Nuvykusi į vertinamą objektą iš pradžių jį nufotografavo, objektas yra nesaugomas, trys namai, kurie yra nesaugomi. Apžiūrėjusi objektą pamatė, kad didžiausiame name Nr. 1A1B yra sudėti langai medinio rėmo su stiklo paketais (ne visi langai), kituose dviejuose pastatuose stiklo paketai sudėti nebuvo, pradėti inžinerijos darbai tiek elektra, tiek šildymas, visuose namuose uždėti stogai, kurie apšiltinti šiltinimui skirta vata. Namo viduje matyti, kad kai kuriose vietose nėra akmens vatos, visi trys pastatai be apdailos. Matosi, kad nuo drėgmės pradėjęs byrėti stogo apšiltinimas. Taip pat yra atvesta elektra, įrengtas gręžinys. Ekspertizės akte nurodė statybos metus 2005-2007 m. vadovaudamasi Registrų centro kadastriniais duomenimis. Surašant nekilnojamojo turto ekspertizę vadovavosi lyginamuoju metodu. Ieškojo panašių pastatų ir atliko analizę, vertinimą, viso vertinamo turto rinkos vertė yra 970 000 Lt. Surašant turto vertinimo ekspertizės aktą vadovavosi Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu „Dėl turto vertinimo metodikos“, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „dėl Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos nutarimu bei patvirtintais Europos ir Tarptautiniais turto vertinimo standartais. Surašytą ekspertizės aktą perdavė antstolei. Nori pasakyti, kad nėra nurodyta termino, per kokį laiko trapą turi atlikti turto vertinimo ekspertizę. 2011 m. gegužės 4 d. buvo gautas pakartotinas antstolės patvarkymas dėl rinkos vertės nustatymo objekto, esančio Padvariškių k., Trakų r. 2011 m. gegužės 20 d. nuvyko į objektą, jį apžiūrėjo, nufotografavo, akivaizdžių pakitimų nuo praėjusio vertinimo nepastebėjo. Surašė ekspertizės aktą, viso turto rinkos vertė nepasikeitė, turtas buvo įvertintas 970 000 Lt. Ekspertizės aktas buvo išsiųstas antstolei. Nori pasakyti, kad jeigu užsakovas prašo atlikti turto vertinimą, yra surašoma nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o jeigu prašo antstoliai, teismas pagal patvarkymą, yra surašoma nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė. 2011 m. lapkričio 24 d. buvo gautas pakartotinas antstolės patvarkymas dėl objekto rinkos vertės nustatymo, esančio Padvariškių k., Trakų r. 2012 m. sausio 6 d. nuvyko į objektą, jį apžiūrėjo, nufotografavo, akivaizdžių pakitimų nuo praėjusio vertinimo nepastebėjo. Surašė ekspertizės aktą, viso turto rinkos vertė sumažėjo, turtas buvo įvertintas 920 000 Lt. Turtas galėjo būti įvertintas mažesne rinkos verte dėl to, kad ji žinojo, kad jau keletą metų objektas stovi neprižiūrimas, jo būklė kas metus blogėja, nes pats pastatas yra nebaigtas statyti, renkasi drėgmė. Ekspertizės aktas buvo išsiųstas antstolei. Nori pasakyti, kad jei iš pirmo karto antstolis neparduoda turto iš varžytinių, tai vėl iš naujo yra vertinamas turtas, nustatoma nauja jo rinkos vertė. 2012 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas pakartotinis antstolės patvarkymas dėl objekto rinkos vertės nustatymo, esančio Padvariškių k., Trakų r. 2012 m. rugsėjo 27 d. nuvyko į objektą, esantį Padvariškių k., Trakų r. nustatyti turto vertės. Jį apžiūrėjo, nufotografavo, akivaizdžių pakitimų nuo praėjusio vertinimo nepastebėjo. Kadangi ne pirmą kartą atliko šio objekto vertinimą ir iš esmės turto vertė nesikeitė, nusprendė paprašyti antstolės papildomų dokumentų raštu (ankščiau prašė žodžiu): techninio projekto, statybos leidimo, kadastrinių matavimų bylos su planais, pažymos apie nebaigtą statybą, šie dokumentai reikalingi ekspertizei atlikti. Nes iki to laiko jai buvo pateikta kadastrinė byla, tačiau be planų. Gavusi iš antstolės papildomą medžiagą, atliko turto vertės vertinimą ir nustatė rinkos vertę daug mažesnę 650 000 Lt. Ekspertizės akto 13 psl. ji parašė neatitikimus. Skyrėsi inventorizuotas plotas kadastrinių matavimų byloje, negu nurodytas statybos leidime plotas. Inventorizacijos byla atitiko apžiūros metu faktinę būklę. Lyginant faktinę būklę ir inventorizuotą medžiagą su projektine medžiaga, kurios pagrindu išduotas statybos leidimas, buvo tokie skirtumai: langų, durų forma skyrėsi, pastatų aukštis, užstatytas didesnis plotas, tūriniai planiniai sprendimai skyrėsi. Buvo įregistruota nebaigta statyba, norint priduoti šiuos pastatus, kad būtų užregistruotas 100 procentų baigtumas, reiktų papildomų piniginių ir laiko sąnaudų, kadangi faktinė statinių būklė neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Todėl įvertinusi visus turimus dokumentus ir neatitikimus, nustatė rinkos vertę 650 000 Lt. Surašytas ekspertizės aktas buvo išsiųstas antstolei. Daugiau šio objekto turto vertinimo neatlikinėjo.
Liudytoja patvirtino duotus parodymus, jie iš esmės teisingi. Jai atrodo parodymus surašė tyrėjas, kai kurios formuluotės ne tokios. Paaiškino, kad kai keitėsi turto įvertinimas, jai buvo pateikta daugiau medžiagos - gavo projektą ir statybos leidimą, galėjo palyginti, ar statinys statomas pagal projektą. Ilgą laiką statinys nebuvo parduotas iš varžytynių, buvo aišku, kad kažkas negerai, o kai gavo visus dokumentus, galėjo pati suprasti, kas ne taip. Nurodė taikiusi lyginamąjį metodą. Paaiškino, kad lyginamuoju metodu nežiūrima, kiek pinigų išleista, nes neaišku, ar už tiek turtas bus parduotas. Vertinimą atliko 2010 m. ir 2012 m., rinka galėjo nežymiai padidėti, didelių kainų šuolių rinkoje neturėjo būti. 2012 m. vertinimas buvo atliekamas pagal registrų išrašą ir kadastrinę bylą. Kadastro duomenys atitiko faktinę situaciją, o pagal projektą - neatitinka. Kadastre nesimato fasadų, o projekte buvo, liudytoja matė, kad langai neatitiko. Kai gavo papildomus dokumentus pamatė, kad projekte nebuvo rūsių, o kadastre buvo, neatitiko langai, rūgštingumas. Rūsiai faktiškai buvo, jie fiksuoti kadastre, bet projekte jų nebuvo. Paaiškino, kad nebūtų norima pirkti namą matant, kad daugelis faktorių neatitinka, tai lėmė mažesnę vertę. Nurodė įvedusi rizikos koeficientą. Paaiškino žiūrėjusi iš pirkėjo pusės, kokie yra trūkumai, žiūrėjo lyginamąjį aspektą. Keblumai parduodant galėjo būti dėl išorės, o kiek pinigų pastatui išleista, nesvarbu. Nurodė, kad kainų pokyčiai skirtingais laikotarpiais skyrėsi. Registruotas plotas buvo didesnis, o leidime mažesnis.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė su E. G. susipažinęs, nes prekiavo statybinėmis medžiagomis, o E. G. darydavo statybinius objektus, todėl jų santykiai buvo darbiniai. Susipažino galbūt 2005 metais, šiai dienai su E. G. nebendrauja. E. G. buvo liudytojo klientas, pirkdavo statybines medžiagas. Statybinių medžiagų E. G. reikėjo, nes jis šildydavo fasadus. Žinojo, kad E. G. tuo metu tvarkė Šiaurės miestelyje esantį objektą, nuosavus namus, apie sau nuosavybės teise priklausančius objektus E. G. liudytojui nepasakojo.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 95, 96 b. l). Apklaustas 2013 m. gegužės 8 d. liudytojas parodė, kad jis dirba UAB ,,A K.“ direktoriumi. E. G. pažįsta, jis turėjo įmonę ,,V.“, E. G. įmonės vardu užsakydavo medžiagas, nes statė kotedžus. Įmonė pateikė E. G. PVM sąskaitas – faktūras už pateiktas medžiagas, tačiau atsiskaitymus įvykdė dalinai. Kiek jam yra žinoma, už fasado medžiagas E. G. atskaitė dalinai perduodamas jo pradėtus statyti kotedžus UAB ,,T. c.“, taip padengdamas skolą.
Liudytojas A. B. nurodė, kad parodymai teisingi. Liudytojo nuomone, E. G. nebuvo pirkęs iš jo statybinių medžiagų kaip fizinis asmuo, pirko statybines medžiagas kaip įmonė „Vileda“.
Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 1992 – 1994 m. E. G. atidarė savo įmonę, prekiavo statybinėmis medžiagomis, liudytojas jam paskolino apie 200 dolerių, kuriuos jis vėliau grąžino. Nurodė ikiteisminio tyrimo metu sakęs tą patį.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 108, 109 b. l.). 2013 m. rugpjūčio 7 d. apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad E. G. yra jo giminaitis, jis pradėjo savo verslą. Vežė statybines medžiagas iš Lenkijos, įmonės „Atlas“, turėjo patalpas Vilniuje, kur pardavinėjo statybines medžiagas. Jis E. G. rekomenduodavo savo pažįstamiems, nes statybinių medžiagų kainos buvo nedidelės ir kokybė gera. Pas E. G. dirbo jo brolis A. K., kuris šiuo metu miręs. E. G. verslas sekėsi neblogai, po kurio laiko jis atidarė didelę statybinių medžiagų parduotuvę Šiaurės miestelyje. E. G. pas jį pasiskolino 6000 Lt grynųjų, nes jam reikėjo statybinėms medžiagoms pirkti, norėjo plėsti savo verslą. Jis nenurodė termino iki kada jis turi grąžinti pinigus, nes gaudavo pastovias pajamas ir jam pinigų užteko. Jis dabar neprisimena, ar sakė E. G. savo sąskaitos numerį, esantį Swedbank, ar jo brolis. Tačiau E. G. jam grąžino skolą pervesdamas pinigus į jo sąskaitą, kada buvo grąžinti pinigai, pasakyti negali, nes praėjo nemažai laiko. E. G. paskutinį kartą matė 2011 m. spalio 30 d. per savo brolio A. K. laidotuves.
Liudytojas nurodė, kad parodymai teisingi, kiek liudytojas buvo paskolinęs, tiek jam grąžino. Skolą greičiausiai gavo iš E. G. sąskaitos. E. G. yra tolimas liudytojo giminaitis. Nurodė nemaišantis datos, kada skolino pinigus, tiksliai neprisimena.
Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė pažįstanti E. G. – jis D. M. draugas, kuri yra liudytojos dukterėčia. Apie pinigų skolinimą nieko nežino. Buvo E. G. skolinusi pinigų, 1000 Lt, pinigus grąžindavo per mėnesį. Grąžindavo grynaisiais, paskutinį kartą paklausė, ar gali grąžinti pinigus pervedimu, tuomet liudytojai pervedė 1500 Lt.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 104,105 b. l.). Apklausta kaip liudytoja 2013 m. rugpjūčio 7 d. R. B. parodė, kad iš matymo pažįsta E. G., jis bendravo su jos giminaite D. M.. 2005 lapkričio mėn. E. G. paprašė jos paskolinti 1000 Lt. Juo pasitikėjo, nes jis bendravo su D. M.. Ji paskolino 1000 Lt, kuriuos E. G. sugrąžino pervesdamas į jos sąskaitą. Pinigai buvo pervesti iš M. G. (H.) sąskaitos.
Liudytoja nurodė, kad pagarsinti parodymai teisingi. Jai į sąskaitą pinigus pervedė iš M. G. (H.) sąskaitos. E. G. skolinosi kelis kartus, bet grynais pinigais, o paskutinį kartą grąžino pavedimu. Kai pervedė pinigus liudytoja nustebo, nes pinigai pervesti iš M. G. (H.) sąskaitos. E. G. minėjo, kad turi finansinių sunkumų, reikia pinigų, apie statybas liudytoja nežinojo. Pinigus skolino 2005 -2006 metais.
2008 m. balandžio 15 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo M. G. (H.) nurodė, jog 2005 m. birželio 7 d., tarp jos ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus buvo pasirašyta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/06/58J bei vėlesni jos pakeitimai (toliau – „Kreditavimo sutartis“), pagal kurią bankas suteikė jai 703 377,00 Eur kreditą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Padvariškių k., Trakų r., pirkimui bei jame esančių gyvenamųjų namų statybai, o ji įsipareigojo grąžinti bankui kreditą Kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Jos vardu visus klausimus, susijusius su žemės sklypo pirkimu bei gyvenamųjų namų statyba tvarkė jos įgaliotas asmuo – E. G., veikiantis pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. išduotą bendrąjį įgaliojimą, kuris buvo atšauktas 2008 m. sausio 25 d. Susipažinusi su dokumentais, gautais iš trečiųjų asmenų ji pastebėjo, kad E. G. veikė priešingai jos interesais, jos turimas pinigines lėšas ir turtą naudojo savo asmeniniais tikslais, dalį piniginių lėšų pasisavino arba iššvaistė.
2005 m. gegužės 20 d. tarp jos, atstovaujamos E. G., ir A. B. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir už 720 000,00 Lt buvo įsigytas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Padvariškių k., Trakų r., gyvenamųjų namų statybai, pinigai buvo sumokėti iš banko suteikto kredito pagal Kreditavimo sutartį;
2005 m. rugsėjo 18d. tarp jos, atstovaujamos E. G. ir L. P. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią L. P. buvo parduota dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Padvariškių k., Trakų r., už 250 000,00 litų; L. P. yra sumokėjęs 220 000,00 litų;
2006 m. gruodžio 12 d. tarp jos, atstovaujamos E. G. ir I. K. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią I. K. buvo parduota dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Padvariškių k., Trakų r., už 250000,00 litų; I. K. yra sumokėjęs 250 000,00 litų.
Su L. P. ir I. K. taip pat buvo sudarytos preliminarios sutartys, pagal kurias ji įsipareigojo pastatyti du gyvenamuosius namus minėtuose sklypuose, o L. P. ir I. K. įsipareigojo už šiuos namus sumokėti sutartyse nurodytą kainą. L. P. ir I. K. įsipareigojo sumokėti po 1 350 000,00 litų; I. K. pagal preliminariąją sutartį yra sumokėjęs 250 000 litų. Tokiu būdu gyvenamųjų namų statybos projektui buvo gauta 3 148 620,00 Lt, o išlaidas sudarė tik žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos sumokėjimas – 720 000,00 litų. Būtent šio projekto įgyvendinimui buvo paimtas kreditas, tačiau kaip paaiškėjo E. G., turėdamas bendrąjį įgaliojimą ir turėdamas teisę disponuoti jai priklausančiais pinigais, minėtus pinigus naudojo ne tik gyvenamųjų namų statybai, bet ir kitiems nekilnojamojo turto pirkimams/pardavimams, apie kuriuos jai nebuvo žinoma ir dėl kurių ji nedavė sutikimo. Pagal Kreditavimo sutartį buvo suteiktas tikslinis kreditas žemės sklypo pirkimui ir gyvenamųjų namų statybai, o E. G. gautus pinigus pagal Kreditavimo sutartį naudojo ne pagal paskirtį:
- 2006 m. birželio 6 d. tarp jos, atstovaujamos E. G., ir J. B. buvo sudaryta preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, pagal kurią buvo ketinta iš J. B. sutartyje nurodytą turtą įsigyti už 6 250 000,00 litų. Pagal šią sutartį E. G. iš jos pinigų sumokėjo 375 600,00 litų, nors šis klausimas su ja derintas nebuvo ir ji apie šį sandorį nieko nežinojo, niekada pirkti turto neketino; sutartis nutraukta, bet ji pinigų nėra atgavusi;
- 2006 m. spalio 19 d. tarp jos, atstovaujamos E. G., ir G. M. buvo sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią iš G. M. įsigytas žemės sklypas ir kitas sutartyje nenurodytas turtas už 600 000,00 litų. G. M. buvo sumokėta 360 000,00 litų; nutraukus sutartį iš sumokėtų pinigų ji turėjo atgauti tik 30 000 litų;
- 2006 m. lapkričio 2 d., tarp jos, atstovaujamos E. G., ir V. J. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ji įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Raipolio k., Trakų r., už 300 000,00 litų, kuris 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo parduotas K. R. už 450 000,00 litų. Žemės sklypo pirkimas – pardavimas nebuvo suderintas su ja, o kur buvo panaudotos gautos 450 000,00 litų lėšos jai nėra žinoma;
- 2007 m. spalio 12 d., tarp jos, atstovaujamos E. G., ir UAB „L.“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ji įsipareigojo parduoti UAB „L.“ dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Padvariškių k., Trakų r., už 270 000,00 litų bei naujai pastatytą namą už 980 000,00 litų. Pagal šią sutartį UAB „L.“ E. G. perdavė 200 000,00 litų grynais pinigais. Šį namą buvo susitarta parduoti už žymiai mažesnę kainą, nenaudingomis sąlygomis, galimai dėl to, kad E. G. dirba šioje įmonėje ir artimai bendrauja su UAB „L.“ direktore A. G.; kyla abejonių, ar tokie pinigai buvo sumokėti, jei taip, neaišku kur jie buvo panaudoti.
Įvertinus visas aplinkybes, turimus dokumentus, pagal sudarytas sutartis jos vardu, kurias pasirašė E. G. buvo gauta apie 4 078 620,10 litų, išlaidos sudarė 1 431 600,00 litų. Kiek buvo išleista gyvenamųjų namų statyboms nėra aišku, tačiau pagal darbus vykdžiusių asmenų paaiškinimus, šias išlaidas galėjo sudaryti 1 000 000,00 litų. Tokiu būdu skirtumas tarp gautų ir panaudotų pinigų susidaro 1 600 000,00 litų, tačiau kur buvo panaudoti šie pinigai jai nėra žinoma. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu (1 t., 8-10 b. l.). Prie pareiškimo pridėjo žemiau aptariamus dokumentus:
2005-09-23 bendrajame įgaliojime nurodyta, kad M. G. (H.) įgaliojo E. G. valdyti ir tvarkyti visą jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandorius. Įgaliojimas galioja iki 2008-09-23 (1 t., 12-13 b. l.);
2005-06-07 Būsto kreditavimo sutartyje Nr. BK05/06/58J nurodyta, kad Nordea Bank Finland Plc suteikė 172 681 eurų kreditą M. G. (H.). Kredito paskirtis - žemės sklypo, esančio Padvariškių k., Trakų r.,, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui ir namo statybai. Kredito gavėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 14-28 b. l.);
2005-05-20 Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta, kad A. B. ir M. G., kurią atstovauja E. G., sudarė sutartį dėl nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kariotiškių k.v., bendras plotas, 1,1360 hektarų ploto, miško plotas 0,2233 ha, matavimų tipas: žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, paskirtis: žemės ūkio, esantį Trakų r. sav., Padvariškių k. Nurodytojo žemės sklypo pardavimo kaina yra 720 000 Lt, iš kurių 245 000 litų pardavėjas A. B. patvirtino, kad gavo iš pirkėjos Vilniaus m. 4-ame notarų biure prieš pasirašant sutartį, likusią sumą 475 000 litų pirkėja įsipareigoja sumokėti mokestiniais pavedimais iki 2005 m. birželio 6 d. Pirkėjai gavus paskolą iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pagal 2005-05-17 Banko pažymą šiomis dalimis:
- 450 000 litų į V. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke;
- 25 000 litų į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke. Sutartis pasirašyta tarp E. G. ir A. B., patvirtinta notarės A. A. (1 t., 29-33 b. l.);
2005-09-29 Preliminarioje žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta, kad M. G., atstovaujama E. G. įsipareigoja iki 2005-10-14 sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigoja parduoti UAB „A.“, atstovaujamai R. Š., dalį žemės sklypo ( Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Padvariškių k., Trakų r., už 270 000 litų ir naujai pastatytą gyvenamąjį namą 275,10 m2 ploto už 1 100 000,00 litų. Už sklypą pardavėjas M. G. (H.) įsipareigoja sumokėti 50 000 litų iki pasirašant pirkimo pardavimo sutartį, likusią sumą -220 000 litų - per 30 dienų po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo; už namą – 130 000 litų per 30 dienų po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, likusią sumą - už pastato nuosavybės teise perdavimą atsiskaityti pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytais terminais. Sutartis pasirašyta tarp E. G. ir R. Š., patvirtinta notarės A. A. (1 t., 34-36 b. l.);
2006-09-18 Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyta, kad L. P. su sutuoktine A. P. (toliau Pirkėjas) ir M. G. (H.) (Pardavėja), sudarė sutartį dėl nekilnojamojo daikto – 3738/11360 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Trakų r. sav., Padvariškių k. pirkimo – pardavimo, M. G. (H.) įsipareigoja parduoti dalį žemės sklypo už 250 000litų. Pirkimo pardavimo sutartis sudaroma tik dėl žemės sklypo dalies; jame esančiu nebaigtu statyti namu pirkėjai neturi teisės disponuoti. Žemės sklypo dalies kainą pirkėjas įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 75 000 litų Pirkėjas sumokėjo Pardavėjai prieš pasirašant sutartį į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filiale; 135 000,00 litų pardavėjas įsipareigoja pervesti į Pardavėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filiale per 30 dienų nuo šios Sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos; likusi 50 000 litų sumokama kartu su pirmuoju pastato kainos mokėjimu pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. tarp Šalių sudarytos preliminarios sutarties 5.6.2. punktą. Sutartis pasirašyta M. G. (H.) (1 t., 37-42 b. l.);
2006-06-06 Preliminarioje sutartyje dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo nurodyta, jog J. B., toliau sutartyje Pardavėjas, ir M. G., atstovaujama E. G., toliau sutartyje – Pirkėjas, susitaria, jog Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas įsipareigoja nupirkti nuosavybės teise 0,9935 ha žemės sklypą Akmenos k.v. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,0625 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5973 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5972 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5973 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0429 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1533 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su visais sklype esančiais priklausiniais už 6 250 000 litų atskaičius visus mokesčius, atsižvelgiant į tai, kad parduodamas turtas apmokestintas PVM, tai parduodamo turto kaina yra 7 375 000 Lt. Nustatyta, jog pirkėjas pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo dienos sumoka 35 000 litų pervesdamas į Pardavėjo sąskaitą Nr (duomenys neskelbtini) esančią SEB banke; 1 300 000 litų Pirkėjas sumoka pardavėjui per 30 dienų po pagrindinės sutarties pasirašymo dienos, 700 000 litų Pirkėjas sumoka Pardavėjui ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 23 d., likusią 4 640 000 Lt sumą Pirkėjas sumoka pardavėjui ne vėliau kaip iki 2007 m. gegužės 25 d., sutartis pasirašyta tarp J. B. ir E. G. (1 t., 43-44 b. l.);
2008-02-08 tarp J. B. ir M. G. (H.) sudarytas susitarimas dėl 2006-06-06 Preliminarios sutarties sąlygų tolesnio nevykdymo, susitarime konstatuota, jog J. B. buvo sumokėta 370 000 Lt suma už sklypų įsigijimą, tačiau šalys susitaria nebevykdyti sutarties, J. B. lieka 30 000 Lt kompensacija, likusią sumą 340 000 Lt jis įsipareigoja grąžinti M. G. (H.) tokiu atveju jei jam likusius sklypus parduos už ne mažesnę nei sutartyje 2.1. punkte nurodytą kainą, t.y. už 6 250 000 Lt atskaičius mokesčius (1 t., 45-46 b. l.);
2006-11-02 Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog E. G., veikdamas pagal 2005-09-23 įgaliojimą Nr. 2-10409 ir atstovaudamas M. G. (H.) iš V. J. ir Z. J. nusipirko žemės sklypą 0,8479 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Bijūnų k.v., Raipolio k., Trakų k. Už 300 000,00 litų, iš kurių 10 000 litų pardavėjas gavo pilnai iš pirkėjo iki šios sutarties sudarymo, o likusią sumą 290 000 litų pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo V. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke DnB Nord iki 2006 m. gruodžio 2 d.. Sutartį pasirašė V. J., Z. J. ir E. G., sutartis patvirtinta notarės D. A. (1 t., 47-48 b. l.);
2006-10-27 Preliminarioje sutartyje nurodyta, jog M. G., atstovaujama E. G. įsipareigoja parduoti I. K. dalį žemės sklypo 0,4167 ha už 250 000 Lt, esantį Padvariškių k., Trakų r., imtis priemonių, kad šis sklypas būtų atidalintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, bei įsipareigoja parduoti šiame sklype esantį pastatą, kurio kaina 1 350 000 litų. Pastato kainos dalį 300 000 litų pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2006 m. lapkričio 20 d., į Pardavėjo sąskaitą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje. Sutartis pasirašyta tarp E. G. ir I. K. (1 t., 56-64 b. l.);
2006-12-12 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog M. G., atstovaujama E. G. parduoda 4167/11360 dalį žemės sklypo, įkeisto bankui, esančio Trakų r., Padvariškių k. I. K. ir D. K. už 250 000Lt, sklypo dalyje yra nebaigtas statyti pastatas, kuris nuosavybės teise priklauso M. G. (H.) ir kuris yra neparduodamas. E. G. patvirtino, kad pinigus gavo į E. G. (H.) sąskaitą, esančią Nordea Bank Finland Plc, sutartis pasirašyta E. G. ir I. K., patvirtinta notarės A. A. (1 t., 49-55 b. l.);
2007-08-01 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog M. G. (H.) atstovaujama E. G. pardavė žemės sklypą 0,8479 ha, Bijūnų k.v., Raipolio k., Trakų r., už 450 000 litų K. R. ir A. R.. E. G. patvirtino, jog 150 000 litų gavo grynaisiais pinigais iki pasirašant sutartį, likusią sumą 300 000 litų pirkėjai įsipareigojo sumokėti į M. G. (H.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos filiale iki 2007-09-01. Sutartį pasirašė E. G., K. R. ir A. R., sutartis patvirtinta notarės A. A. (1 t., 66-71 b. l.);
2007-10-12 Preliminariojoje sutartyje nurodyta, jog M. G., atstovaujama E. G. įsipareigoja UAB „L.“, atstovaujamai direktorės A. G., parduoti dalį žemės sklypo 3455 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų r., Padvariškių k., už 270 000 Lt bei jame naujai pastatytą gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas bus 225,71 m2 už 980000 litų. Šalys sutarė, kad gyvenamojo namo statybos darbus atliks iki 2008 m. rugsėjo 1 d. A. G. įmokėjo už perkamą žemės sklypo dalį 200 000 Lt grynais pinigais prieš pasirašant sutartį, o likusią dalį – 70 000 Lt sumokės per 10 dienų po sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo. Sutartį pasirašė E. G. ir A. G. (1 t., 72-73 b. l.);
2008-03-17 Pranešime M. G. (H.) nurodyta, jog UAB „L.“, atstovaujama direktorės A. G. nutraukia sutartį, kuri buvo sudaryta 2007-10-12, nes M. G. (H.) iki 2008-03-01 nesudarė žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties. Prašo grąžinti įmokėta 200 000Lt avansą (1 t., 74 b. l.);
2008-02-11 Prašyme pateikti dokumentus M. G. (H.) nurodė E. G. pateikti dokumentus, susijusius su jos suteiktu įgaliojimu trijų gyvenamųjų namų statybos Padvariškių k., vykdymu – detalią ataskaitą, detalų visų pajamų ir išlaidų (įskaitant ir kredito) aprašymą suteikto įgaliojimo laikotarpiui (pajamų – išlaidų balansą); visą raštvedybą, susijusią su pagal įgaliojimą atliktais veiksmais; už gautą kreditą atliktų darbų aktus; sąskaitas faktūras išrašytas pagal aktus; sąskaitas- faktūras išrašytas už visus pirkinius ir paslaugas pagal panaudoto kredito apimtį; visiems dokumentams padarytą dokumentinį apyrašą, visas sutartis, pagal kurias buvo sudaryti sandoriai visai kredito ir papildomų pajamų panaudojimo sumai su sąmatomis ir detaliais paskaičiavimais. Dokumentas įteiktas per antstolį D. Š. (1 t., 75 b. l.).
2011-03-08 M. G. (H.) pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu su priedais, kuriame iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir 2008 m. balandžio 15 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., 128-131 b. l.). Papildomai pateikė dokumentus, kurie nebuvo pateikti su 2008-04-15 pareiškimu:
2005-06-01 Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, jog M. G., atstovaujama E. G. nusipirko iš V. B., atstovaujamos A. B. 1,000 ha žemės sklypą Trakų r., Padvariškių k. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt, kuriuos M. G. (H.) atstovas E. G. įsipareigojo sumokėti iki 2005-09-01. Sutartį pasirašė E. G. ir A. B.. Sutartį patvirtino notarė A. A. (1 t., 145-149 b. l.);
2005-09-23 įgaliojimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Trakų r., Padvariškių k., jos kaip savininkės interesų atstovavimo ir tvarkymo (1 t., 166 - 167 b. l.);
2006-04-05 Papildomą susitarimą Nr. BKP 06/04/42J prie 2005-06-07 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK05/06/58J, kuriame nurodyta, kad šalys susitarė pakeisti Būsto kreditavimo sutartį, t.y. suteiktą kredito sumą 181 377 eurų padidinama 522 000 Eurų iki bendros 703 377, 00 Eur sumos. Kreditas skirtas žemės sklypo, esančio Padvariškių k. Trakų raj. Pirkimui ir gyvenamojo namo statybai ant šio žemės sklypo. Papildoma suma skirta gyvenamųjų namų statybai sklype, esančiame Padvariškių k., Trakų r. (1 t., 172-175 b. l.);
2006-09-08 Preliminarią sutartį dėl žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo – pardavimo su A. P., pagal kurią M. G., atstovaujama E. G. įsipareigojo A. P. parduoti dalį žemės sklypo Padvariškių k., Trakų r. su jame statomu namu. Žemės sklypo dalies kaina 250 000 Lt., pastato kaina 750 000 Lt (1 t., 191-200 b. l.);
2007-04-17 susitarimą dėl preliminariosios 2006-09-08 sutarties pakeitimo su A. P. (2t., 3 b.l.);
2006-10-19 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią M. G. (H.) atstovaujama E. G. iš G. M., atstovaujamos V. M. nusipirko 0.1000 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą – gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą Nr. 2 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai už 600 000 Lt. Nurodyta, jog 30 000 Lt G. M. turėjo būti pervesta per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke; likusi dalis 570 000 įsipareigojo sumokėti į V. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke per 60 dienų nuo Nuosavybės teisės į Turtą perdavimo – priėmimo akto pasirašymo (2 t., 10-15 b. l.); detalesnė sutartis pateikta V. M. apklausos metu (4 t., 186-193 b. l.). Taip pat pateiktas 2008-04-04 susitarimas dėl šios sutarties nutraukimo tarp M. G. (H.), atstovaujamos E. G., ir G. M., atstovaujamos V. M. (4 t., 194-196 b. l.);
2007-06-07 M. G. (H.), atstovaujamos E. G., susitarimą su V. B., atstovaujama A. B. dėl žemės sklypo Padvariškių k., Trakų r. Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, pagal kurią nustatyta, jog žemės sklypo kaina 200 000 Lt ir atstovas E. G. šią sumą įsipareigoja sumokėti iki 2007-08-01 (2 t., 43-44 b. l.);
2008-01-25 Pareiškimą, kuriame nurodyta, jog M. G. (H.) panaikina E. G. išduotą 2005-09-23 Vilniaus miesto 4-to notarų biuro notarės A. A. patvirtintą įgaliojimą Nr. 2-10409 (2 t., 52-53 b. l.).
Nordea banko pateiktame M. G. (H.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (valiuta eurais) išraše užfiksuotos vykdytos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, iš kurio matyti, jog 2005-06-13 suteikta 137 681,00 Eur paskolos dalis, 2005-06-15 – suteikta 175 00,00 Eur paskolos dalis, 2005-07-27 suteikta 11 600,00 Eur paskolos dalis, 2005-05-24 suteikta 5 900 Eur paskolos dalis, 2005-12-09 suteikta 8 696,00 Eur, viso išmokėta 181 377 Eur, visos šios sumos buvo pervedamos vidiniais pervedimais į M. G. (H.) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (3 t., 104-110 b. l.).
Nordea banko pateiktame M. G. (H.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (valiuta eurais) išraše užfiksuotos vykdytos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31, iš kurios matyti, jog likutis pradžioje 87,29 Eur; buvo suteikta 2006-06-07 58 000 Eur paskolos dalis; 2006-06-22 suteikta 29 005,00 Eur paskolos dalis, 2006-06-27 suteikta 29 005,00 Eur paskolos dalis, 2006-06-29 suteikta 58 000 Eur paskolos dalis, 2006-07-20 suteikta 23 090,00 Eur paskolos dalis, 2006-11-30 suteikta 86 950,00 Eur paskolos dalis, 2006-12-19 suteikta 43 509,00 Eur paskolos dalis, 2006-12-22 suteikta 23 188,00 Eur paskolos dalis – iš viso per 2006 m. suteikta 350 747 Eur paskolos, 2006-09-11 pervesta iš A. P. 21 688,97 Eur avansinis mokėjimas pagal preliminariąją sutartį, visos šios lėšos dalimis pervedamos į M. G. (H.) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (3 t., 137-146 b. l.).
Nordea banko pateiktame M. G. (H.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (valiuta eurais) išraše užfiksuotos vykdytos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, iš kurios matyti, jog likutis pradžioje 75 242,05 Eur, dengiami sutartiniai įsipareigojimai bankui, 2007-01-29 suteikiama 23 200 Eur paskolos dalis, 2007-02-28 suteikiama 31 500,00 Eur paskolos dalis, 2007-03-08 suteikiama 23 200,00 Eur paskolos dalis, 2007-03-27 suteikiama 37 000,00 Eur paskolos dalis, 2007-03-30 suteikiama 10 000 Eur paskolos dalis, 2007-04-05 suteikiama 36 000,00 Eur paskolos dalis, 2007-04-24 suteikiama 10 353,00 Eur paskolos dalis. Visos šios sumos buvo pervedamos vidiniais pervedimais į M. G. (H.) sąskaitą (duomenys neskelbtini). Likutis pabaigoje 0.00 Eur. Viso 2007 m. suteikta 171 253 Eur (4 t., 77-84 b. l.).
Nordea banko pateiktame M. G. (H.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (valiuta eurais) išraše užfiksuotos vykdytos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, iš kurios matyti, jog likutis pradžioje 0.00 Eur, dengiami sutartiniai įsipareigojimai bankui, 2008-03-20 padengta 8 675,53 Eur suma, likutis periodo pabaigoje 0.00 Eur. (4 t., 126-127 b. l.).
Nordea banko pateiktoje kredito dalies pagal sutartį Nr. BK05/06/58J išmokėjimo suvestinėje pateiktos išmokėjimų grafikas nuo 2005-06-13 iki 2007-04-24. Bendra išmokėta suma 703377 Eur (10 t., 136 b. l.).
Nordea banko pateiktame M. G. (H.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (valiuta litais) išraše užfiksuotos vykdytos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31. Iš sąskaitos išrašo matyti, jog 2005-06-13 450 000,00 Lt buvo sumokėta V. B. pagal žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, 2005-06-13 25 000 Lt sumokėta A. B. pagal žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, 2005-06-05 20 000 Lt pervesta D. M., vėliau per kelis kartus jai taip pat atlikti pavedimai; pervedimai įvairiomis sumomis kitiems asmenims, taip pat matyti atsiskaitymai įvairiomis sumomis prekybos centruose Rimi, Sport line, Saulute, atsiskaitymai kavinėse, degalinėse (3 t.,111-136 b. l.).
Nordea banko pateiktame M. G. (H.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (valiuta litais) išraše užfiksuotos vykdytos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31. Sąskaitos likutis periodo pradžioje 1 762,83 Lt. Iš sąskaitos išrašo matyti jog iš M. G. (H.) kreditinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedamos lėšos, taip pat matyti, jog UAB „A.“ 2006-01-05 į šią sąskaitą pervedė 100 000 Lt pagal susitarimą, 2006-04-27 pervedė 10 000 Lt nurodant kaip paskola, 2006-06-08 UAB „A.“ pervesta 15 000Lt, 2006-06-07 pervesta du kartus po 10 000 Lt UAB „A.“, 2006-06-12 UAB „A.“ pervesta 15 000 Lt, 2006-06-19 UAB „A.“ pervesta 4 000 Lt, 2006-06-21 UAB „A.“ pervesta 4 000 Lt, 2006-06-22 UAB „A.“ pervesta 60 000 Lt; 2006-07-05 UAB „A.“ pervesta 4 000 Lt, 2006-01-09 atliktas 7 000 Lt pavedimas Aldonai A. K., 2006-01-09 atliktas 6 000 Lt pavedimas A. K., atlikti pinigų išgryninimai debetine kortele įvairiomis sumomis, atsiskaityta degalinėse, parduotuvėse, atlikti pavedimai L. G. (40 Lt, du kartus po 100 Lt, 1 000Lt, 5 000Lt) 2006-03-23 – 45 000 Lt, 2006-12-08 – 2 181,77 Lt atlikti pavedimai A. P., 2006-03-24 ir 2006-03-27 atlikti pavedimai Būsto industrijos grupei (20 000 Lt ir 10 112,00 Lt), atliktas pavedimas D. M. (penkis kartus po 100 Lt, 250 Lt, 800 Lt, šešis kartus po 200 Lt, 1 000 Lt, 300 Lt), 2006-11-25 iš D. M. gauta 20 000 Lt, 2006-10-31 20 000 Lt pervesta D. M.; apmokėta bendrovei Omnitel už paslaugas, gauta iš UAB Vestmeda 7 000 Lt ir 31 3000 Lt, 2006-06-27 pervesta UAB „Vestmeda“ 100 000 Lt; 2006-06-30 pervesta UAB „Vestmeda“ 100 000 Lt, 2006-07-01 pervesta UAB „Vestmeda“ 100 000 Lt; 2006-07-24 pervesta UAB „Vestmeda“ 20 000 Lt, 2006-06-07 – 35 000,00 Lt, 2006-06-08 – 30 000 Lt pervesta UAB Naresta už statybos darbus, 2006-06-07 pervesta 9 000 Lt A. B., 2006-06-22 pervesta 9 000 Lt A. B.; 2006-06-09 35 000Lt pervesta J. B., 2006-10-11 10 000 Lt pervesta J. B., 2006-10-25 10 000 Lt pervesta J. B., 2006-11-02 100 000 Lt pervesta J. B., 2006-12-01 40000 Lt pervesta J. B., 2006-12-04 35000 Lt pervesta J. B., 2006-12-11 40 000 Lt pervesta J. B.; 2006-12-19 55 000 Lt pervesta J. B.; 2006-09-13 atliktas pavedimas Tarptautinei Amerikos mokyklai 5 697,12 Lt, 2006-10-25 atliktas pavedimas Tarptautinei Amerikos mokyklai 4 000 Lt, 2006-11-30 atliktas pavedimas Tarptautinei Amerikos mokyklai 4 000 Lt; gauta iš A. P. 70 000 Lt avansinis mokėjimas pagal preliminarią sutartį; 2006-10-31 gauta 200 000 Lt iš I. K., 2006-10-31 pervesta 30 000Lt V. M.; 2006-11-30 – 35 000 Lt, 2006-12-01 – 45 000 Lt, 2006-12-04 – 35 000 Lt, 2006-12-07 – 100 000 Lt, 2006-12-08 – 89 000 Lt, 2006-12-11 – 46 000 Lt pervesta V. J., 2006-11-30 pervesta 25 000 Lt UAB J.; 2006-12-04 pervesta 20 000 Lt UAB L., 2006-12-06 gauta 300 000 Lt iš I. K., atlikti pavedimai UAB Ligivus, UAB Gerika ir kt., atliktos grynųjų pinigų išgryninimo operacijos ir likutis laikotarpio pabaigoje 18 448,98 Lt (4 t., 1-76 b. l.).
Nordea banko pateiktame M. G. (H.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (valiuta litais) išraše užfiksuotos vykdytos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31. Sąskaitos likutis periodo pradžioje 18 448,98 Lt. Iš sąskaitos išrašo matyti jog iš M. G. (H.) kreditinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedamos lėšos, gautos kaip paskola, atlikti įvairūs mokėjimai fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti pinigų išgryninimai, gautos pinigų sumos už parduodamus sklypus pagal susitarimus ir likutis periodo pabaigoje 58,30 Lt (4 t., 85-123 b. l.).
Nordea banko pateiktame M. G. (H.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (valiuta litais) išraše užfiksuotos vykdytos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. Sąskaitos likutis periodo pradžioje 58,30 Lt. Fiksuotos tik operacijos iš M. G. (H.) kreditinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedamos lėšos, bei E. G. 30 021 Lt grynųjų pinigų įnešimas 2008-03-20, kurie nuskaityti kreditui dengti (4 t., 124-125 b. l.).
2013-04-05 Nordea rašte Nr. 7670/7 atsakant į paklausimą nurodyta, jog M. G. (H.) vardu banke esančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtos šios mokėjimo kortelės:
M. G. (H.) vardu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-12-02 iki 2008-07-16;
M. G. (H.) vardu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2005-12-20;
E. G. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-12-08 iki 2008-07-16;
E. G. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005-12-01 iki 2005-12-20. Taip pat informuoja, kad E. G. (H.) laikotarpiu nuo 2005-06-07 iki 2008-01-30 elektroninės bankininkystės būdu nebuvo prisijungusi prie šių sąskaitų (5 t., 116-117 b. l.).
2013-04-02 AB Swedbank raštu Nr. SL-SR/13-1707 pateikė informaciją, jog UAB „Swedbank lizingas“ priklausiusia transporto priemone VOLVO S80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal lizingo sutartį naudojosi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lizingo sutartis pasibaigusi, turtas išpirktas 2008-04-24. Pateiktuose mokėjimuose už automobilį matyti, jog laikotarpiu nuo 2005-10-20 iki 2007-11-05 buvo daromi iš M. G. (H.) sąskaitos (5 t.,137-163 b. l.).
2014-01-07 Sostena pateiktoje informacijoje nurodyta, jog pagal 2006-06-08 ir 2006-12-06 PVM sąskaitas faktūras už automobilio VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą atitinkamai sumomis 2 181,77 Lt ir 1 520,84 Lt mokėjimu debetine kortele atsiskaitė E. G. (5 t., 165-167 b. l.).
Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos I. V. 2014-02-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog išanalizavus M. G. (H.) Nordea banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad E. G. panaudojo 1 550 352,99 Lt piniginių lėšų, nesusijusių su tiksliniu kredito panaudojimu (5 t., 184 b. l.).
Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 182 V:04 AS, nurodyta, jog vertinamo turto apžiūros data 2005-01-06, ataskaitos surašymo data 2005-01-2. Vertinamo turto – gyvenamojo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje rinkos vertė yra 125 000 Lt. Vertinamo turto likvidacinė vertė yra 88 000 Lt. (5 t., 126 b. l.);
UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamas Turtas pateiktuose dokumentuose su turto vertinimu nurodyta:
Turto vertės nustatymo pažymoje (turto vertintojas A. S.) Nr. 1130 V:06 AS, nurodyta, jog vertinamo turto apžiūros data 2006-04-04, ataskaitos surašymo data 2006-04-04. Vertinamo turto – žemės sklypo ir pastatų, esančių Padvariškių k. Trakų raj., sav. (savininkė M. G.) rinkos vertė yra 1 450 000 Lt. Tame tarpe: žemės sklypo rinkos vertė yra 1 365 000, gyvenamojo namo 1 A 1b rinkos vertė yra 30 000 Lt, ūkinio pastato rinkos vertė yra 30 000 Lt, ūkinio pastato rinkos vertė yra 25 000 Lt. Vertinamo turto likvidacinė vertė yra 900 000 Lt. Tame tarpe: Žemės sklypo likvidacinė vertė yra 854, 000 Lt, gyvenamojo namo 1A1b likvidacinė vertė yra 16 000 Lt, ūkinio pastato likvidacinė vertė yra 14 000 Lt (6 t., 3 b. l.);
Turto vertės nustatymo pažyma (turto vertintoja A. L.) Nr. 4072 VAT 2010 ALA VHAN (N), kurioje nurodyta, kad vertinamo turto apžiūros data 2010-10-20, turto vertės nustatymo data 2010-10-20, ataskaitos surašymo data 2010-10-22. Vertinamas turtas – pastatai, žemės sklypas, esantys Trakų r., sav., Padvariškių k. (savininkai M. G. (H.) 3455/11360 žemės sklypo dalys. I. K. ir D. K. – 4167/11360 žemės sklypo dalys. L. P. ir A. P. 3738/11360 žemės sklypo dalys. Statinių savininkė M. G.). Vertinamo turto rinkos vertė yra 970 000 Lt, tame tarpe: gyvenamasis namas su dalimi žemės sklypo – 390 000 Lt, ūkio pastatas su dalimi žemės sklypo – 270 000 Lt, ūkio pastatas su dalimi žemės sklypo – 310 000 Lt (6 t.,112 b. l.). 2012-01-06 to paties turto rinkos vertė 920 000 Lt (6 t., 158 b. l.).
2013-03-12 antstolės M. L. Turto iš varžytinių pardavimo akte Nr. 0007/09/00764, Reg. Nr. Bb-3193 nurodyta, jog gyvenamasis namas (nebaigta statyba) bendras plotas 371,28 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis M. G. (H.) su 3738/11360 dalimis žemės sklypo, priklausančio L. P. ir A. P. parduoti už 280 000 Lt pirkėjui UAB „P.“, visa pinigų suma sumokėta 2013-03-06 (9 t., 1 b. l.).
2013-03-20 antstolės M. L. Turto iš varžytinių pardavimo akte Nr. 0007/09/00764 Reg. Nr. Bb-3641 nurodyta, jog ūkio pastatas (nebaigta statyba) bendras plotas 132 kv.m, unikalus Nr. 4400-0815-8387 priklausantis M. G. (H.) su 3455/11360 dalimis žemės sklypo, parduoti už 180 000 Lt pirkėjui V. Š., visa pinigų suma sumokėta 2013-03-19 (9 t., 2 b. l.).
2013-04-10 antstolės M. L. Turto iš varžytinių pardavimo akte Nr. 0007/09/00764, Reg. Nr. Bb-4783 nurodyta, jog ūkio pastatas (nebaigta statyba) bendras plotas 179 kv.m, unikalus Nr. 4400-0815-8432 priklausantis M. G. (H.) su 4167/11360 dalimis žemės sklypo, priklausančio I. K. ir D. K. parduoti už 150 000 Lt pirkėjui M. S., visa pinigų suma sumokėta 2013-03-22 (9 t., 3 b. l.).
E. G. daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė šiuos finansinius dokumentus:
UAB BB „INBRO“ Pinigų priėmimo kvitą už draudimo polisą LDR 0211682 175,98 Lt (12 t., 93 b. l.);
2005-05-26 VĮ Registrų centro pranešimo kopiją su apmokėto kvito kopija (apmokėta 2005-05-31) 75,03 Lt už turto vertės perskaičiavimą už turtą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (12 t., 94 b. l.);
2006-12-21 UAB Šimtas vienas procentas pinigų priėmimo kvito kopiją 18 000 Lt už tarpininkavimo paslaugas (12 t., 95 b. l.);
2006-01-09 automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) serviso PVM sąskaitą faktūros ir apmokėjimo kopijas, už paslaugas ir prekes sumokėta 711,00 Lt (12 t., 97 b. l.);
2006-12-14 apmokėjimo kvitą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. TSN 0025926, TSN0025928 už remonto darbus 4 731,88 Lt (12 t., 99 b. l.);
UAB „OBER HAUS“ Nekilnojamas turtas pinigų mokėjimo kvitus už turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, vertinimą - 2006-07-27 – 885 Lt, 2006-10-27 -3 894,00 Lt, mokėjimo data nenurodyta 2 360 Lt (12 t., 98 b. l.);
Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokėjimo nurodymą už gyventojų registrų rinkliavą už M. G. (H.) 10 Lt (12 t., 100 b. l.);
2005-08-02 mokėjimo pranešimą už projektavimo sąlygų derinimą už turtą Padvariškių k., Trakų r. 29,06 Lt (12 t., 100 b. l.);
2007-03-14 UAB „IVNT“ Kasos pajamų orderio Nr. 000056 kopiją už kadastrinių matavimų bylos sudarymą avansas 2 000 Lt (12 t., 101 b. l.);
2006-03-31 UAB „Senamiesčio kurantai“ Kasos pajamų kvito kopiją Nr. 41075 už kadastro duomenų paketo parengimą turtui Padvariškių k., Trakų r., Trakų sen. 893,17 Lt (12 t., 102 b.l.);
UAB „OBER HAUS“ Nekilnojamas turtas už nekilnojamojo turto įvertinimą dviejų kvitų kopijas po 354,00 Lt, bendrai 708,00 Lt, kurie apmokėti 2004 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderiu Nr. 0000448 (12 t., 103, 104 b. l.), 236 Lt kvito kopija už turto įvertinimą, kuris apmokėtas 2005 m. sausio 27 d. Kasos pajamų orderiu Nr. 0001355 (12 t., 103-104 b. l.);
2005-11-21 UAB „A.“ Kasos pajamų orderio Nr. ASR 0080 kopiją 10 000 Lt avansas už statybos darbus (12 t., 107 b. l.);
2005-11-22 UAB „A.“ Kasos pajamų kvito kopiją 10 000 Lt avansas už statybos darbus (12 t., 107 b. l.);
2006-06-19 UAB „A.“ Kasos pajamų orderio Nr. ASR 2006-30 kopiją 15 000 Lt avansas statybos darbams (12 t., 105 b. l.);
2006-09-12 UAB „A.“ Kasos pajamų orderio MN Nr.002 kopiją 15 000 Lt avansas už statybos darbus (12 t., 106 b. l.);
2006-09-13 UAB „A.“ Kasos pajamų orderio MN Nr.003 kopiją 10 000 Lt avansas už statybos darbus (12 t., 106 b. l.);
2006-10-10 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją Nr. 1966334 kopiją už nuomos (panaudos) teisės į žemės įregistravimą (Padvariškių k., Trakų sav.) – 13,83 Lt (12 t., 108 b. l.);
2006-12-22 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją Nr. 133492 kopiją už įsigijimo privačion nuosavybėn privačios žemės įregistravimą (Aukštadvario sen., Raipolio k.) – 114,30 Lt (12 t., 108 b. l.);
2006-12-22 VĮ Registrų centro apmokėjimo kvito kopiją 10,83 Lt, už ką mokėta neaiški paskirtis (12 t., 108 b. l.);
VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją Nr. 133492 kopiją už įsigijimo privačion nuosavybėn privačios žemės įregistravimą (Aukštadvario sen., Raipolio k.) – 114,30 Lt (12 t., 108 b. l.);
2006-09-19 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją Nr. 019381111 už įsigijimo privačion nuosavybėn privačios žemės įregistravimą (Padvariškių k., Trakų sav.) – 30,78 Lt, mokėtojas nurodytas L. P. (12 t., 109 b. l.);
2007-03-21 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją Nr. 79139895 kopiją už statinių teisinę registraciją Trakų sen., Padvariškių k. 164,86 Lt (12t., 110 b.l.);
2007-08-02 VĮ Registrų centro pranešimo Nr. 791489141 kopiją su apmokėto kvito kopija 15,83 Lt už prievolės išregistravimą už turtą adresu Raipolio k., Aukštadvario k., Trakų sen. (12 t., 93 b. l.);
2005-06-03 UADBB „Is Bro“ Pinigų priėmimo kvito kopiją 127,57 Lt už draudimą (12 t., 111 b. l.);
2005-06-03 UADBB „Is Bro“ Pinigų priėmimo kvito kopiją 280,00 Lt už draudimą (12 t., 111 b. l.);
2005-09-06 K. N. įmonės „Rektra“ Kasos pajamų orderio kopiją Nr. 0017 9 900 Lt sumai už projektinę dokumentaciją (12 t., 112 b. l.);
2005-09-06 K. N. įmonės „Rektra“ Kasos pajamų orderio kopiją Nr. 0018 9 100 Lt sumai už projektinę dokumentaciją (12 t., 112 b. l.);
2005-05-20 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už pažymas sandoriui – 118,93 Lt (12 t., 113 b. l.);
VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją, kur neaiški mokėjimo paskirtis 78,68 Lt sumai nurodyta atsiimti 2004-12-31 (12 t., 114 b. l.);
2006-03-31 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo Nr. 79110106 kopiją už pažymą sandoriui (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 60,83 Lt (12 t., 115 b. l.);
2006-03-31 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo Nr. 79109662 kopiją už turto įregistravimą (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 75,27 Lt (12 t., 115 b. l.);
2005-01-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją kur neaiški mokėjimo paskirtis – 25,83 Lt (12 t., 116 b. l.);
2006-07-26 UAB „Omnitel“ įmokos mokėjimo kvito kopiją 320 Lt, nurodant, jog mokėtojo adresas Jogailos g. 12-28 Vilnius (12 t., 116 b. l.);
2007-07-20 ir 2007-10-31 UAB Hansa lizingas Mokėjimo kvito Nr. 2574 kopiją 1 300 Lt ir Nurodymo pervesti įmokėtus pinigus 900 Lt kopiją (12 t., 117 b. l.);
2007-08-01 Įmokos mokėjimo kvito kopiją 364,00 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymai už M. G. (H.) (12 t., 117 b. l.);
2007-04-17 Viešosios policijos Pinigų priėmimo kvito Nr. 2904177 kopiją 1 500 Lt sumai už apsaugą (12 t., 118 b. l.);
2008-01-30 UADBB „Investicijų brokeris“ pinigų priėmimo kvito Nr. 0294722 kopiją 11,44 Lt sumai pagal draudimo polisą LD3626426 (12 t., 118 b. l.);
2005-09-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už registro duomenų pakeitimą (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 10,00 Lt (12 t., 119 b. l.);
2005-09-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už pažymėjimą (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 25,83 Lt (12 t., 119 b. l.);
2005-09-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už perleidimo sandorio įregistravimą (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 10,00 Lt (12 t., 119 b. l.);
2005-09-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už pažymą sandoriui (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 25,00 Lt (12 t., 120 b. l.).
E. G. sudarytą gautų kreditinių lėšų, įneštų lėšų ir išlaidų suvestinę, kurioje nurodė, jog išlaidos grynais sudarė 806 946,69 Lt, asmeninės išlaidos 105 859,96 Lt, išlaidos banko pavedimais 2 814 291,51 Lt (12 t., 121-126 b. l.).
2004-09-28 Įgaliojime nurodyta, jog M. G. (H.) įgalioja E. G. jos vardu nupirkti du žemės sklypus Trakų r., Dėdeliškių k., pasirašyti preliminariąją sutartį, pirkimo pardavimo sutartį, bet kokius jų papildymus ir/ar pakeitimus, susitarimus, priėmimo – perdavimo dokumentus, atsiskaityti už nupirktus žemės sklypus, sumokėti pinigus bei atstovauti institucijose tvarkant dokumentus, susijusius su šių žemės sklypų registravimu, pažymų gavimu ir kt. Įgaliojimas patvirtintas notaro. Įgaliojimas galioja iki 2004-12-31 (16 t., 79-80 b. l.).
2004-12-08 Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos karalystėje išduotame įgaliojime nurodyta, kad M. G. (H.) įgalioja E. G. valdyti, naudoti ir disponuoti visu jos kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, gauti visus reikalingus dokumentus ir savo nuožiūra sudaryti visus leidžiamus sandorius, atsiskaityti pagal sudarytus sandorius, disponuoti jos sąskaitomis, gauti pinigus ir kt. Įgaliojimas galioja iki 2005-12-08 (16 t., 81 b. l.).
2005-02-03 Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos karalystėje išduotame įgaliojime nurodyta, kad M. G. (H.) įgalioja E. G. jos vardu sudaryti ir pasirašyti sutartį su Nordea Bank Finland Plc kreditavimo sutartį 86 957 eurų, būsto kreditavimo terminas 2030-02-09, įkeisti kredito užtikrinimui jai priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bei atlikti su šiuo pavedimu susijusius veiksmus valstybės įstaigose ir k.t.. Įgaliojimas galioja iki 2006-02-06 (16 t., 82 b. l.).
2005-05-13 Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos karalystėje išduotame įgaliojime nurodyta, kad M. G. (H.) įgalioja E. G. savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus nupirkti jos vardu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Trakų r., Padvariškių k., sudaryti ir pasirašyti preliminariąją sutartį, pirkimo – pardavimo sutartį bet kokius jų papildymus ir/ar pakeitimus, susitarimus, priėmimo perdavimo dokumentus, atsiskaityti už nupirktą žemės sklypą, sumokėti pinigus grynaisiais pinigais ir/ar pavedimu. Atlikti kitus įgaliojime aptariamus veiksmus, susijusius su šiuo sklypu. Įgaliojimas galioja iki 2006-05-13 Įgaliojimas galioja iki 2006-02-06 (16 t., 83-84 b. l.).
2006-11-08 įgaliojime nurodyta, jog M. G. (H.) įgalioja M. G. jos vardu gauti bet kokio dydžio kreditą, tuo tikslu jos vardu pateikti Nordea Bank Finland Plc visus reikalaujamus dokumentus, sudaryti ir pasirašyti su banku kreditavimo sutartis, kitus su kreditavimu susijusius sandorius, aptartus įgaliojime. Įgaliojimas galioja 3 metus, patvirtintas notaro (16 t., 90-92 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. 111 2015-11-24, nurodyta, kad tirtas UAB „L.“ laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 (pateikti kasos dokumentai), suvestiniai registrai pateikti už 2007 metus. 2007 metų sausio mėnesį kasos operacijų atlikta nebuvo. 2007-02-02 iki 2007-02-02 (likutis dienos pradžioje 0,00 Lt, likutis dienos pabaigoje 50 000 Lt). Kasos operacijos vasario mėnesį vyko vieną dieną, ūkinės operacijos turinys: išankstinis apmokėjimas už pastatą – mechanines dirbtuves. Įplaukos užpajamuotos pagal 2007-02-02 kasos pajamų orderį LOD Nr.0000169 50 000 Lt iš D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 2007-03-09 – 2007-03-28 (likutis dienos pradžioje 50 000 Lt, likutis dienos pabaigoje 50 000 Lt). Įplaukos iš banko, kasos papildymui (kurios atitinka iki cento) nedelsiant išmokamos iš kasos, pagal kasos išlaidų orderius: Nr.13/1 2 800 Lt, Nr.14/1 5 010 Lt, Nr.15/1 3 200 Lt, Nr.16/1 29 900 Lt (40910 Lt) vadovei A. G.. 2007-04-06 – 2007-04-06 (likutis dienos pradžioje 50 000 Lt, likutis dienos pabaigoje 0,00 Lt). 2007 metų balandžio mėnesį kasos operacijos vyko vieną dieną. Pagal 2007-04-06 kasos išlaidų orderį Nr. 12 D. K. grąžinamos lėšos 50 000 Lt už pastatą –mechanines dirbtuves (2 priedas). Pažymėtina, kad analogiški dokumentai (KIO) nuo 2007 metų numeruojami per įstrižą brūkšnį ir kasos išlaidų orderių numeriai Nr.13/1,14/1, 15/1 jau buvo išrašyti kovo mėnesį.
2007-05-22 – 2007-05-22 (likutis dienos pradžioje 0,00 Lt, likutis dienos pabaigoje 0,00 Lt). Kasos operacijos gegužės mėnesį vyko vieną dieną, įplaukos (6 900 Lt) iš banko, kasos papildymui (kurios atitinka iki cento) išmokamos iš kasos, pagal kasos išlaidų orderį Nr.17/1 vadovei A. G..
2007 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kasos operacijų atlikta nebuvo. 2007-09-21 – 2007-09-21 (likutis dienos pradžioje 0,00 Lt, likutis dienos pabaigoje 0,00 Lt). Kasos operacijos rugsėjo mėnesį vyko vieną dieną, 2007-09-21 LOD Nr.0000175 kasos pajamų orderyje įformintas 230 500 Lt, grynieji priimti iš direktorės A. G.. Tą pačią dieną iš kasos išmokėta, pagal kasos išlaidų orderį Nr.18/1 230 500 Lt suma E. G., G. (H.) M. priklausančiais lėšas (įmonės sąskaitų plane sąskaita 4 490 G. M. – skola). Pastaba. 2007-09-21 kasos išlaidų orderis Nr.18/1 neturi vadovo, finansininko ir kasininko parašų. Kaip reikalauja LR vyriausybės patvirtinta kasos darbo organizavimo tvarka (4¹ p.), pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, tik pasirašius įmonės vadovui ir finansininkui (arba ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius) (3 priedas).
Įplaukos, už paslaugas, (kurios atitinka iki cento) nedelsiant išmokamos iš kasos, pagal kasos išlaidų orderį (numeris taisytas) Nr. 19/1 (2271,50 Lt) vadovei A. G. (4 priedas). Pastaba. Kasos pirminiuose dokumentuose kasos litais apskaitytas pinigų priėmimo kvitas USA Nr. 4917995 59 Eur 81 ct (5 priedas). Kasos operacijos, kiekviena užsienio valiuta, turi būti surašytos atskirose kasos knygose. 2007-10-01 – 2007-10-29 (likutis dienos pradžioje 0,00 Lt, likutis dienos pabaigoje 0,00 Lt). 2007-10-01 LOD Nr. 0000177 kasos pajamų orderyje įformintas 200 000 Lt grynųjų pinigų priėmimas iš A. G.. Tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr.20/1 200 000 Lt išmokėta E. G. a. k. (duomenys neskelbtini), pagal M. G. (H.) įgaliojimą Nr. 20061108. Pagrindas pagal preliminarią pirkimo –pardavimo sutartį, avansinis mokėjimas. Pagal 2007-10-27 kasos pajamų orderį LOD Nr. 0000178 užpajamuota 2 065 Lt (pinigai priimti iš Z. V., pagal pinigų priėmimo kvitus). Įplaukos, už paslaugas, (kurios atitinka iki cento) nedelsiant išmokamos iš kasos, pagal kasos išlaidų orderį (numeris taisytas) Nr. 21/1 (2 065 Lt) vadovei A. G.. Pastaba. Kasos pirminiuose dokumentuose kasos litais apskaitytas pinigų priėmimo kvitas USA Nr.4917996 598 Eur 07 ct (6 priedas). Kasos operacijos, kiekviena užsienio valiuta, turi būti surašytos atskirose kasos knygose.
2007-10-29 LOD Nr. 0000181 kasos pajamų orderyje įformintas 400 000 Lt grynųjų pinigų priėmimas iš A. G.. Tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr.22/1 400 000 Lt išmokėta, E. G. a. k. (duomenys neskelbtini), pagal M. G. (H.) įgaliojimą Nr. 20061108. Pagrindas pagal preliminarią pirkimo –pardavimo sutartį, avansinis mokėjimas. Pastaba. Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtintų Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 4 ir 6 punktais, pinigai iš juridinių asmenų kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. 2007-10-01 kasos išlaidų orderiu Nr.20/1 ir 2007-10-29 kasos išlaidų orderiu Nr.22/1 E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal M. G. (H.) įgaliojimą Nr. 20061108 išmokėta 200 000 Lt ir 400 000 Lt, nurodytas pagrindas pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, avansinis mokėjimas (7 priedas 2l.) UAB „L.“ kasos išlaidų orderiuose Nr.20/1 ir Nr. 22/1 ties įrašu vyriausiasis buhalteris nėra parašo, kaip to reikalauja LR vyriausybės patvirtinta kasos darbo organizavimo tvarka (4¹ p.) Iš UAB „L.“ kasos išmokėti pinigai pažeidžiant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtintų Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 6 punkto reikalavimus, kasos išlaidų orderiuose 2007-10-01 Nr. 20/1 ir 2007-10-29 Nr. 22/1 nėra privalomų rekvizitų kai pinigai išmokami fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Sodros duomenimis E. G. a .k. (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „L.“ nuo 2007-05-04 iki 2007-06-26, nuo 2008-06-26 (8 priedas).
2007-11-22 – 2007-11-22 (likutis dienos pradžioje 0,00 Lt, likutis dienos pabaigoje 0,00 Lt). Kasos operacijos lapkričio mėnesį vyko vieną dieną, įplaukos pagal pinigų priėmimo kvitą USA Nr. 491800 320 Eur (ekvivalentas 1 104,90 Lt) išmokamos iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr.23/1 1 104,90 Lt vadovei A. G.. Pastaba. Kasos operacijos, kiekviena užsienio valiuta, turi būti surašytos atskirose kasos knygose. Ši kasos operacija eurais, įrašyta į litų kasos knygą.
2007-12-21 – 2007-12-21 (likutis dienos pradžioje 0,00 Lt, likutis dienos pabaigoje 0,00 Lt). Kasos operacijos gruodžio mėnesį vyko vieną dieną, įplaukos, už paslaugas, išmokėtos iš kasos A. G..
2008-01-29 –2008-01-31 (likutis dienos pradžioje 0,00 Lt, likutis dienos pabaigoje 0,00 Lt). Kasos operacijos sausio mėnesį vyko dvi dienas, įplaukos, už paslaugas, 1 600 Lt 08 ct išmokėtos iš kasos A. G.. Pastaba. 2008-01-29 ir 2008-01-31 pinigų priėmimo kvituose USA Nr. 4917998 ir Nr.4917999 suma nurodyta 1 600 Lt (800+800).
Įvertinus pateiktų UAB „L.“ 2007 metų kasos dokumentų, avanso apyskaitų ir suvestinių registrų visetą nustatyta, kad 2007-09-21, 2007-10-01, 2007-10-29 kasos pajamų orderiais LOD Nr. 0000175, Nr. 0000177, Nr. 0000181 įformintos finansinės operacijos (grynieji į kasą įmokėti A. G.) 830 500 Lt sumai (230500 +200000 +400000) sumai. Tačiau to nepakanka, kad ši pinigų suma būtų pripažinta A. G. suteikta paskola. Ikiteisminio tyrimo metu nepateikta dokumentų, įrodančių paskolos suteikimą.
CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).
Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, dėl skolinimo ir skolinimosi sandorių kyla ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 „Dėl Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4 punktu, juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gavo, grąžino visą ar dalį pasiimtos paskolos, taip pat tie, kurie suteikė paskolas fiziniams asmenims ar fiziniai asmenys grąžino pasiimtą paskolą, turi iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, balandžio 1 d. pateikti užpildytą FR0711 formą ir jos priedus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje yra įsikūręs juridinis asmuo. Juridiniai asmenys privalo šią formą užpildyti tik tuo atveju, jei iš fizinių asmenų gaunamų, fiziniams asmenims suteikiamų paskolų suma viršija 2 tūkst. Lt. Taip pat juridiniai asmenys privalo šią formą pildyti ir tuo atveju, jei fiziniams asmenims per kalendorinius metus grąžina daugiau nei 2 tūkst. Lt paskolų arba tą pačią sumą grąžina fiziniai asmenys, kurie skolinosi iš juridinio asmens.
Dokumentų patvirtinančių paskolos suteikimo grynaisiais patikrinimui nepateikta (įmonė nepateikė rašytinės paskolos sutarties ar kitokio dokumento, patvirtinančio įsipareigojimą grąžinti pinigus). UAB „L.“ 2007-09-21, 2007-10-01, 2007-10-29 kasos pajamų orderiais LOD Nr. 0000175, Nr. 0000177, Nr. 0000181 įformintos finansinės operacijos (grynieji į kasą įmokėti A. G.) 830 500 Lt sumai. Pateiktuose kasos pajamų orderiuose ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys nurodytas „sąskaitos papildymas“. Pagal tyrimui pateiktus UAB „L.“ kasininko apyskaitos įrašus ir kasos dokumentus, kurie pateikti nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 nustatyta, kad paskolos suteikimas neatvaizduotas įmonės kasos pirminiuose dokumentuose. Didžiosios knygos duomenimis paskolos suteikimas neatvaizduotas UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose. Iš įmonės lėšų UAB „L.“ neturėjo galimybės, laikotarpiu nuo 2007-09-21 iki 2007-10-29, atlikti finansinių operacijų 830 500 Lt sumai.
Iš byloje pateiktų UAB „L.“ banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad iš M. G. (H.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriuje iš viso įplaukė 230 500 Lt (ekvivalentas eurais 66 757,41). Į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, esančią Šiaulių banko (buvusio AB Ūkio banko) Vilniaus filiale įplaukė 57 000 Lt, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, esančią AB DNB banke įplaukė 173 500 Lt. Įplaukų mokėjimo paskirtis nenurodyta, išskyrus 2006-12-04 20 000 Lt įplaukos, kur nurodyta mokėjimo paskirtis - avansinis mokėjimas už pastatą pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį.
Į UAB „L.“ banko sąskaitas gautos įplaukos (iš viso 230 500 Lt) iš M. G. (H.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamos įmonės veiklai vystyti. Dokumentų, patvirtinančių paskolos suteikimo per banką, grynųjų pinigų įmokėjimo į banką paskolos suteikimui, patikrinimui nepateikta (įmonė nepateikė rašytinės paskolos sutarties ar kitokio dokumento, patvirtinančio įsipareigojimą grąžinti pinigus).
UAB „L.“ kasos pajamų orderiais 2007-09-21 LOD Nr. 0000175 (230 500 Lt), 2007-10-01 Nr. 0000177 (200 000 Lt), 2007-10-29, Nr. 0000181 (400 000 Lt) įformintos finansinės operacijos 830 500 Lt sumai. Pateiktuose kasos pajamų orderiuose ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys nurodytas „sąskaitos papildymas“, grynieji į kasą įmokėti A. G..
Iš UAB „L.“ kasos pagal kasos išlaidų orderius 2007-09-21 Nr. 18/1 (230 500 Lt), 2007-10-01 Nr. 20/1 (200 000 Lt), 2007-10-29 Nr. 22/1 (400 000 Lt) laikotarpiu nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio 21 d. iki 2007 metų spalio mėnesio 29 dienos išmokėta 830 500 Lt E. G. a. k. (duomenys neskelbtini), pagal M. G. (H.) įgaliojimą Nr. 20061108. Pastaba. Bendras įgaliojimas išduotas 2005-09-23, įgaliojimas atšauktas 2008-01-25.
UAB „L.“ 2007 metų gruodžio 31 dienai turėjo ilgalaikio turto už 2 909 893 Lt, trumpalaikio turto už 614 833 Lt (tame skaičiuje 605 943 Lt per vienerius metus gautinos sumos), iš viso turto už 3 524 726 Lt (2 909 893 + 614 833). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, minėtai datai, sudarė 2 334 297 Lt ( įskaityti 2 200 315 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai). 2007 metus UAB „L.“ baigė turėdama 268 666 Lt nuostolio. Bylos duomenimis UAB „L.“ balansas buvo sudarytas už 2007 m. ir jį VĮ Registrų centrui yra pateikus įmonės vadovė A. G., pagal sudarytą elektroninių finansinės atskaitomybės duomenų teikimo sutartį (12 t., 13-46 b. l.)
E. G. pateikė Objektinę sąmatą statinių grupės 2017-03-01 Gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybos Padvariškių k., Trakų sen. Sąmatoje nurodyta, jog paskaičiavimas atliktas pagal 2005 m. kainas. Skaičiavimus atliko E. G.. Sąmatoje nurodyta, jog visų pastatų su lauko inžineriniais įrenginiais ir aplinkos sutvarkymu statybos montavimo darbų kaina yra 423 749,62 Eur, darbo užmokestis 52 632,00 Eur, medžiagos 202 961,00 Eur, mechanizmai – 15 542,00 Eur, tiesioginės išlaidos 315 877,00 Eur (dokumentai pateikti atskirame geltoname segtuve).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378-895/2016).
Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016.).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Taigi turto iššvaistymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Toks neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016).
Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą (turtinę teisę) paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą (turtinę teisę) nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-411/2012, 2K-373/2013 ir kt.).
Įvertinęs surinktų baudžiamojoje byloje įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kaltinamojo E. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino 409 660,59 Lt (118 645,91 Eur) ir išvaistė 1 169 118,31 Lt (338 600,06 Eur) jam patikėtą – M. G. (H.)suteiktą Nordea Bank Plc kredito dalį ir lėšų dalį gautų už parduotus sklypus, taip bendroje sumoje padarymas M. G. (H.)1 578 778,9 Lt (457 245,97 Eur) turtinę žalą. Kaltinamasis E. G. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio metu kaltę pagal jam inkriminuotus kaltinimus neigė tvirtindamas, jog kaltinime nurodytas finansines operacijas jis atliko, t.y. išgrynino pinigus debeto kortele bei pervedė dalį pinigų į kitų fizinių bei juridinių asmenų sąskaitas ir atsiskaitė už paslaugas ir prekes, tačiau visa tai buvo padaryta su buvusios žmonos M. G. (H.) žinia; t.y. ji jam buvo davusi net keletą įgaliojimų, jų buvo bendras sumanymas paimti kreditą, nupirkti sklypą bei ten statyti namus, tam, kad užtikrinti jų bendram sūnui L. gerą finansinę ateitį Lietuvoje bei užsidirbti; jis surado sklypą Padvariškių k., Trakų r., kurį nupirko iš A. B., iš pradžių buvo planas pastatyti tris namus, du iš jų parduoti, iš gautų pinigų grąžinti kreditą bei liktų namas sūnui; kitus sklypus, kuriuos ketino įsigyti iš kitų asmenų – V. J., G. M., J. B., UAB „L.“ ir su jais sudarė preliminarias sutartis bei pagal jas atliko mokėjimus, jis taip pat pirko su M. G. (H.) žinia, jai apie tai pasakydavo telefonu, ji tam neprieštaravo; ji taip pat žinojo, kad iš tos sąskaitos buvo apmokėta už jų sūnaus L. mokslus, pakeisti langai jos mamos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje; automobilį Volvo taip pat pirko su M. G. (H.) žinia; pinigais disponavo jis, mokėjimo kortelės buvo pas jį; dalį pinigų jis išleido savo asmeninėms reikmėms, pervedė pinigų dukrai, grąžino kai kuriems asmenims skolas, tačiau M. G. (H.) apie tai žinojo, be to jis tas visas sumas, ką panaudojo, įnešė į namų statybą, iš savo turėtų asmeninių lėšų, kurias buvo pasiskolinęs virš 240 000 Lt iš savo mirusio krikšto tėvo kunigo G. S.; tai, kad visi pinigai, kurie nurodomi kaltinime buvo investuoti į pastatytus namus, patvirtina jo užsakymu padarytos E. G. sąmatos; statybos pradėjo strigti nes prasidėjo krizė, o ne dėl to, kad jis pirko sklypus.
Tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia posėdžio metu ištirti įrodymai. Tai yra, nukentėjusioji M. G. (H.) teismo posėdžio metu patvirtino, jog E. G. įkalbėjo ją paimti kreditą jos vardu, nes ji tuo metu dirbo Norvegijoje ir jos pajamos buvo nemažos, nupirkti Lietuvoje sklypą ant kurio pastatyti 3 namus, du parduoti ir vienas liktų jų sūnui L. G., pardavus namus būtų buvęs padengtas kreditas, gal dar iš to būtų ir užsidirbę; norėdama, kad sūnus neprarastų ryšio su Lietuva ji su tokiu E. G. pasiūlymu sutiko, kadangi ji gyveno Norvegijoje pasirašė įgaliojimą jos vardu tvarkyti visą turtą ir atlikti visas reikiamas finansines operacijas dėl kredito gavimo; Norvegijoje banke jai buvo paaiškinta, kad imti tokį tikslinį kreditą yra saugu, kadangi jis turi būti naudojamas tik pagal paskirtį, kad neatlikus darbų nebus teikiamas tolimesnis finansavimas; kreditas buvo gautas, vėliau kredito suma buvo padidinta, bendrai iš banko buvo gauta 703 377 Eur suma; E. G. su ja bendravo telefonu, sakė, kad statybos vyksta sklandžiai, kad viskas gerai, kad yra pirkėjai dviem namams; su vienu iš jų – L. P. ir A. P. ji pati pasirašė sutartis dėl sklypo pardavimo, nes tuo metu buvo Lietuvoje; tačiau apie jokių kitų sklypų pirkimą iš tikslinės paskolos nebuvo su E. G. jokios kalbos, jis jai apie tai nieko nesakė; taip pat nesakė, kad automobilį Volvo S80 perka iš kredito lėšų, nei kad mokėjo už sūnaus L. mokslus, nei kad langus keitė iš būtent šitų kreditinių pinigų; ji manė, kad jis buvo dirbantis ir turi savo lėšų ir iš jų darė tuos mokėjimus; taip pat nebuvo kalbos apie jokių jo skolų grąžinimą; viskas paaiškėjo tik tuomet, kai paskambino A. B. ir pasakė, kad E. G. neatsiliepia telefonu, neatsiskaito su statybininkais, nėra pinigų pabaigti statybas; po to ji grįžusi į Lietuvą ir susipažinusi su savo sąskaitos išrašu sužinojo, kad E. G. ją apgavo, kad daugiau nei pusę gauto kredito ir gautų pinigų už sklypus sunaudojo savo reikmėms bei pervedė jai nepažįstamiems asmenims; paprašiusi E. G. dokumentų, kur jis išleido pinigus, tokių dokumentų negavo, jokios kalbos apie pinigų skolinimąsi iš mirusio krikšto tėvo nebuvo, E. G. neturi tokio krikšto tėvo – kunigo, tai tik jo kuriamos istorijos; kaip vėliau sužinojo automobilį Volvo S80 E. G. prašė, jog A. B. formintųsi savo vardu pirkdamas lizingu, o įmokos buvo daromos iš jos sąskaitos; kai ji sužinojo visus šiuos dalykus, panaikino E. G. suteiktą įgaliojimą, tačiau pinigų sąskaitoje jau nebebuvo; iš UAB „L.“ kaip ir iš kitų asmenų, ji neketino pirkti jokio sklypo, apie jo pirkimą nieko nežinojo; UAB „L.“ direktorė A. G. yra M. G. sugyventinė, tai čia buvo jų planas kaip gauti iš jos sąskaitos pinigų.
M. G. (H.) nurodytas aplinkybes dėl sklypo įsigijimo, namų statybos bei automobilio įsigijimo patvirtino liudytojas A. B., nurodydamas, jog jis pardavė E. G. žemės sklypą Padvariškių k., daugiau nei 1 ha ploto, už kurį E. G. sumokėjo 720 000 Lt, jis buvo E. G. statomų namų statybų prižiūrėtojas, už tai E. G. jam mokėjo atlyginimą po 9 000 Lt už kiekvieną namą kas mėnesį; iš pradžių statybos ėjo sklandžiai, jis surado E. G. įmones, kurios atliko darbus, tiekė medžiagas; pinigai pradėjo strigti tuomet, kai E. G. pradėjo supirkinėti kitus sklypus; jis sakė E. G. to nedaryti, tačiau jis nepaklausė; automobilį Volvo S80 E. G. paprašė nusipirkti lizingu savo vardu (A. B.), nes kaip nurodė jis pats – tuo metu buvo nedirbantis ir bankas jam nebūtų davęs; jis sutiko, automobilį nusipirko lizingu savo vardu, tačiau įmokas mokėjo E. G. – iš kokios sąskaitos tai darė, jis nežino, tačiau 2007 m. tiksliai nepamena kada, jam pradėjo skambinti iš banko ir reikalauti apmokėti sąskaitas už automobilį; su E. G. jam susisiekti nepavyko; jis tą automobilį išsipirko pats ir po to kadangi buvo neatsiskaityta su statybininkais pardavė jiems su sąlyga, kad jie nebereikalaus likusių sumų iš M. G. (H.); M. G. (H.) visame šiame projekte nedalyvavo, visus reikalus tvarkė E. G.; kai E. G. dingo, jis tik tuomet skambino M. G. (H.), galvojo, kad ji taip pat neatsilieps, tačiau kai ji atsiliepė ir jie pradėjo kalbėtis, ji buvo nustebusi dėl ko kas vyko; atvažiavo po pokalbio į Lietuvą, bandė dar derėtis su namų savininkais dėl statybų užbaigimo, tačiau jai nepavyko susitarti, jis jai siūlė paimti dar trūkstamą pinigų sumą, pabaigti statybas ir būtų buvę atsiskaityta, tačiau didesnės paskolos imti M. G. (H.) nesutiko ir kreipėsi į teisininkus.
M. G. (H.) nurodytas aplinkybes, jog kitų sklypų pirkimuose ji nedalyvavo patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai V. J., V. M. ir J. B., patvirtindami, jog sutartis dėl jų parduodamų sklypų sudarinėjo su E. G., kuris dalį pinigų sumokėjo grynais, dalį pervesdavo pavedimais, su V. M. ir J. B. sandoriai nutrūko (J. B. buvo sumokėta 370 000 Lt ir jis tų pinigų E. G. nei M. G. (H.) negrąžino, nes patyrė nuostolių), nes E. G. su jais neatsiskaitė iki galo pagal tai, kokios buvo sudarytos sutartys.
Asmenys, pirkę žemės sklypų dalis, ant kurių vėliau turėjo būti pastatyti namai - I. K., L. P. - taip pat patvirtino, kad visos derybos vyko su E. G., kad jis veikė pagal įgaliojimą, kad jam buvo mokami pinigai už įsigyjamus sklypus, kad į jo nurodytą M. G. (H.) sąskaitą buvo pervedama pinigų dalis pagal sutartis, tačiau namai nebuvo baigti pastatyti, E. G. dingo, nebeatsiliepinėdavo į skambučius, jų žemės sklypai buvo įkeisti bankui ir šiai dienai yra parduoti iš varžytinių. L. P. taip pat patvirtino, jog namai buvo prastai pastatyti, nebuvo langų ir stogo, papildomai už tai mokėjo E. G., nors pagal sutartį tai turėjo būti; jis savo namą pats tvarkėsi, samdėsi firmą ir viduje buvo pradėti apdailos darbai, sudėta santechnika, bet vėliau viskas buvo išvogta; jis darbus name atlikinėjo apie pusę metų likus iki sutarties pabaigos, kai reikėjo padaryti paskutinį įnašą ir kai E. G. turėjo pabaigti darbus, likus mėnesiui iki pabaigos jis dingo ir nebekėlė telefono. I. K. patvirtino, kad E. G. buvo įmokėjęs apie 700 000 Lt.
Tai, kad asmenims buvo grąžintos senos E. G. skolos tuo laikotarpiu kai buvo gautas kreditas M. G. (H.) vardu – patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai A. K. ir R. B..
Buvusi E. G. sugyventinė E. M. patvirtino, jog jai kartu gyvenant su E. G. iki to laiko, kol nebuvo gauta paskola, buvo labai sunkus laikotarpis, jog buvo tokių dienų, kad neturėjo pinigų autobuso ar troleibuso bilietui, gyveno remiami jos mamos; tada E. G. sugalvojo planą gauti pinigų iš savo pirmosios žmonos ir pradėti statybų verslą, tačiau pirmoji žmona nesutiko, tuomet jis išsiruošė pas antrąją žmoną M. G. (H.) į Norvegiją ir kai grįžo ir gavo paskolą jų gyvenimas pasikeitė; E. G. remontavo savo namą, kuriame jie gyveno, buvo supirktos medžiagos, davė jai pinigų, kai ji gulėjo ligoninėje, ji to prašydavo, nes neturėjo iš ko gyventi; jos tėvai E. G. buvo paskolinę pinigų, E. G. kažkodėl jų trūko, tada jis pareikalavo iš tėvų 4 000 Lt, tam kad galėtų grąžinti 20 000 Lt; tėvai davė tuos pinigus, o E. G. po kelių dienų grąžino jos tėvams pinigus; ji taip pat buvo paskolinusi E. G. pinigų, jis juos jai grąžino, tačiau kad jie buvo grąžinti iš M. G. (H.) sąskaitos sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kai ji pamatė savo banko išrašą; iš po ligoninės E. G. jos nebepriėmė į namus; ten jis jau gyveno su A. G.; kol gyveno su E. G. girdėdavo jų pokalbius su M. G., E. G. sakydavo, kad viskas vyksta pagal planą, o kai M. G. (H.) paprašė dokumentų, jis susinervino, kada tai buvo tiksliai ji nepamena.
Posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Š., UAB „A.“ vadovas patvirtino, jog pagal sutartį su E. G. statė namus Padvariškių k., Trakų r., buvo statomi trys namai, bendra sandorio suma turėjo būti apie 500 000 Lt, tačiau mokėjimas ėmė strigti jau tuo metu, kai buvo išpilti namų pamatai, vėliau kažkiek laiko buvo mokami pinigai, tačiau E. G. liko skolingas apie 400 000 Lt, nepavykus susitarti jis įsigijo dalį žemės kaip skolos dengimui; su M. G. (H.) per visą tą laiko kol vyko statybos jis nebendravo, jokių darbų su ja nederino; jis buvo atsakingas už statybos darbų atlikimą ir už medžiagų įgijimą, stambesnių medžiagų įgijimu rūpinosi pats E. G..
Liudytojai K. R. ir A. R. patvirtino faktą, jog A. R. mamos A. G. pagalba iš E. G. įsigijo vieną sklypą Aukštadvario sen., Raipolio k., kiek pamena E. G. veikė pagal įgaliojimą; dalį pinigų 150 000 Lt jie sumokėjo E. G. grynais, likusią dalį – 300 000 Lt pavedimu per banką gavę paskolą; visus dokumentus tvarkė su E. G., su M. G. (H.) nebendravo.
Taigi, aukščiau aptarti liudytojai patvirtino faktą, jog visuose sandoriuose, kurių metu buvo perduodami grynieji pinigai, ar atliekami pervedimai nukentėjusioji M. G. (H.) tiesiogiai nedalyvavo ir nė vienas iš šių asmenų jai neperdavė jokių pinigų. Liudytojų ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – M. G. (H.) pateikti banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog pervedamos kredito lėšos sumoje 703 377 Eur iš jos kredito sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedamos į atsiskaitymą litais sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (valiuta litais), kad į šią sąskaitą buvo atlikti pavedimai iš L. P., A. P. ir I. K. bei iš jos atliekami kaltinime nurodyti pavedimai asmenims, kurie nesusiję su kredito panaudojimu (pvz. atsiskaitymai už viešbučius, sporto klubus, apsipirkimai parduotuvėse, mokami mokesčiai už ryšio paslaugas Omnitel, mokami mokesčiai už sūnaus L. G. mokslus, pervedami pinigai fiziniams asmenims, dengiamos skolos A. K., A. K., R. B., atliekami mokėjimai pagal preliminarias sutartis už ketinamus įsigyti naujus sklypus iš J. B., apmokėta už V. J. sklypą ir k.t.), sudarytos preliminarios sutartys dėl kitų žemės sklypų įsigijimo, kurie nebuvo aptarti su M. G. (H.) – tai sutartys su V. J., J. B., V. M., pavedimai „Hansa lizingas“ už A. B. vardu įgytą automobilį Volvo S80 bei apmokėjimai už šio automobilio eksploataciją ir remontą. Aukščiau aptartas M. G. (H.) sąskaitos išrašas patvirtina, jog kaltinime nurodytos sumos atitinkamais laikotarpiais taip pat buvo išgryninamos E. G. turėta debetine kortele. Nors ikiteisminio tyrimo metu E. G. teigė, kad M. G. (H.) turėjo prisijungimus prie sąskaitų ir viską matė bei žinojo apie jos sąskaitoje atliekamas operacijas, tačiau iš Nordea banko buvo gauta informacija jog M. G. (H.) per visą laikotarpį nuo 2005-06-07 iki 2008-01-30 nebuvo prisijungusi prie savo sąskaitos elektroniniu būdu (5 t., 116-117 b. l.). Tai, kad M. G. (H.) nežinojo apie jos vardu vykdomus sandorius patvirtina ir ta aplinkybė, jog E. G. automobilį Volvo S80 paprašė įsigyti A. B. vardu, o ne savo ar M. G. (H.) vardu.
Nustatydamas aplinkybes teismas aukščiau aptartų liudytojų parodymais remiasi visiškai, nes nenustatyta, kad jie būtų kažkaip suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų pakenkti ar apkalbėti kaltinamąjį. Nors papildomai apklausiama M. G. (H.) posėdžio metu tvirtino, kad jie planavo statyti tik vieną namą ir tik apie vieną namą su E. G. ėjo kalba, tačiau teismas šia nukentėjusiosios parodymų apimti nesiremia, ir remiasi tik jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei pirminiuose pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis, ir teisme pirmosios apklausos metu t.y. 2006-06-21 duotais parodymais (13 t.,192-198 b. l.), jog ji su E. G. planavo ant nupirkto sklypo pastatyti 3 namus ir juos parduoti, kad vienas liktų jų sūnui L. G. ir būtų padengtas kreditas. Tokią išvadą teismas daro dar ir dėl to, jog papildomai gaunant finansavimą ir didinant kredito dydį gaunama 522 000 eurų iki bendros 703 377,00 eur sumos kredito paskirtyje nurodyta, jog papildoma suma skirta gyvenamųjų namų statybai sklype, esančiame Padvariškių k., Trakų r. (1 t., 172-175 b. l.).
Aptariant liudytojos UAB „L.“ direktorės A. G. parodymus pažymėtina, jog ji taip pat patvirtino tai, kad M. G. (H.) nebuvo perduoti grynieji pinigai už UAB „L.“ ketinamą įsigyti sklypą Trakų, r., Padvariškių k., su naujai pastatytu gyvenamuoju namu 225,71 m2 ploto. A. G. paaiškino, kad pinigus išmokėjo grynais E. G. – 200 000 Lt prieš pasirašant sutartį, likusius turėjo sumokėti vėliau. Tačiau ši liudytoja taip pat tvirtino, jog ji bendravo su M. G. (H.) telefonu ir M. G. (H.) ketino įsigyti jos, t.y. UAB „L.“ siūlomą pirkti sklypą Liucinavo k., Marijampolės r., kad taip ji susipažino su E. G. ir šiuo metu jie yra sugyventiniai; taip pat ši liudytoja tvirtino, jog preliminari sutartis nutrūko, pagal ją UAB „L.“ buvo pervesta 20 000 Lt, kitų iš M. G. (H.) sąskaitos pervestų pinigų bendroje sumoje 230 500 Lt, už ką jie buvo pervesti, paaiškinti negalėjo. Kaltinamasis E. G. taip pat tvirtino, jog su M. G. (H.) buvo sutaręs, jog Liucinavo k. Marijampolės r. pirks sklypą, apie šitą sandorį M. G. (H.) žinojo, kad UAB „L.i“ ketino parduoti Padvariškių k. dalį sklypo su pastatytu gyvenamuoju namu. Tačiau teismas liudytojos A. G. parodymais nesiremia, nes jie yra prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, be to A. G. yra E. G. sugyventinė ir suinteresuota padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo E. G. poziciją dėl šio sandorio teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš specialisto išvados (12 t., 13-30 b. l.) iš M. G. (H.) sąskaitos Nr (duomenys neskelbtini) į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus – trimis pavedimais 2006-12-04 20 000 Lt (avansinis mokėjimas už pastatą), 2007-08-16 30 000Lt (paskirtis nenurodyta), 2007-08-20 7 000 Lt (paskirtis nenurodyta) įplaukė 57 000 Lt, ir į kitą UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 7 pavedimus (15 000 Lt + 5 000 Lt + 3 500 Lt + 20 000 Lt + 100 000 Lt + 10 000 Lt + 20 000 Lt) 173 500 Lt, iš viso bendroje sumoje įplaukė 230 500 Lt, paskutinis pavedimas 2007 m. rugpjūčio 20 d. Tuomet, po šios datos 2007-09-21 kasos pajamų orderiu LOD Nr. 0000175 įforminamas 230 500 Lt grynųjų pinigų priėmimas iš direktorės A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18/1 230 500 Lt (ekvivalentas eurais 66 757,41) išmokama suma E. G.; 2007-10-01 kasos pajamų orderiu LOD Nr.0000177 įforminamas grynųjų pinigų 200 000 Lt priėmimas iš A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr.20/1 200 000Lt (ekvivalentas eurais 57 924) išmokama E. G., 2007-10-29 kasos pajamų orderiu LOD Nr.0000181 įforminamas 400 000Lt grynųjų pinigų įnešimas iš direktorės A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr.22/1 400 000 Lt (ekvivalentas eurais 115 848) išmokama E. G.. Posėdžio metu apklausta liudytoja buvusi UAB „L.“ vyr. finansininkė Z. V. pripažino, kad direktorė A. G. liepė jai surašyti tokius orderius, nors realiai pinigų ji nematė, tie kasos išlaidų orderiai buvo surašyti atgalinėmis datomis, t.y. 2008 m. gegužės 25 d., A. G. ją taip vertė elgtis, buvo iš jos paėmusi asmens tapatybės dokumentą ir ketino jo neatiduoti; per visą jos darbo laiką UAB „L.“ nebuvo kalbos apie sklypų pardavimą ar namų pirkimą, UAB „L.“ finansinė padėtis buvo bloga, trūko apie 900 000 Lt atsiskaitymų bankams. Teismas remiasi šios liudytojos parodymais, nes juos patvirtina ir jau paminėta specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog UAB „L.“ finansinė padėtis nebuvo gera, įmonė turėjo kelias sąskaitas bankuose, iš kurių pvz. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 vyko tik viena tarpbankinė operacija (2006-01-24 tapbankinis mokėjimas 1 235,77 Lt sumai), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti jau aptarti trys pavedimai iš M. G. (H.) sąskaitos bendroje 57 000 Lt sumai bei atliktas sąskaitos papildymas iš A. G. atsiskaitomosios sąskaitos 5 796,00 Lt sumai, kurios panaudotos įmonės reikmėms, kitose dviejose sąskaitose fiksuojami įsiskolinimai: (duomenys neskelbtini) fiksuojamas 194 762,37 Lt įsiskolinimas, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) fiksuojamas 346 129,69 Lt įsiskolinimas laikotarpio pabaigoje.
Aukščiau nurodytos aplinkybės tik įrodo faktą, jog E. G. per visą jo naudojimosi M. G. (H.) banko sąskaitomis laikotarpį dalį išgrynintų pinigų iš M. G. (H.) sąskaitos, kuriems neturėjo pateisinančių dokumentų, galimai juos bandė legalizuoti kaip gautus pinigus už neva parduodamą turtą, nors pagrindinė sutartis dėl namo ir sklypo pirkimo - pardavimo su UAB „L.“ taip ir nebuvo sudaryta. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad jau tuo laikotarpiu, t.y. 2007 m. spalio mėn. pabaigoje, statybos buvo sustojusios, nebebuvo atsiskaitoma, pasak liudytojų A. B. ir L. P. E. G. tuo metu jau neatsiliepinėjo į skambučius, o 2008 m. sausio 25 d. M. G. (H.) panaikino suteiktą įgaliojimą, tad jei E. G., taip, kaip jis pats tvirtina, iš UAB „L.“ gavo 2007 m. rugsėjo ir spalio mėn. per kelis kasos išlaidų orderius grynais 830 500 Lt, neaišku, kodėl veikdamas, anot jo M. G. (H.) interesais, nesiėmė priemonių statyboms užbaigti ir atsiskaityti su asmenimis pagal sutartis, kodėl šių pinigų neįnešė į M. G. (H.) sąskaitą, iš kurios turėjo būti grąžinamas kreditas. Jokių tai patvirtinančių dokumentų, kur E. G. per ganėtinai trumpą laiko tarpą (2007 m. lapkričio, gruodžio ir 2008 m. sausio mėnesius) išleido 830 500 Lt iki įgaliojimo panaikinimo, jis nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog liudytoja A. G., būdama įspėta už melagingų parodymų davimą teisme galimai davė melagingus parodymus apie tai, jog A. G. buvo realiai išmokėti per tris kartus 830 500 Lt. Jos atžvilgiu pradėtinas procesas dėl melagingų parodymų davimo.
Posėdžio metu E. G. tvirtino, jog tai, kad visi išgryninti pinigai buvo investuojami į projektą patvirtina tai, jog buvo atliekamas turto vertinimas ir jis teikdavo bankui pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kurias atliko bendrovės „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas atstovas. Taip pat jo investuotas lėšas į namus patvirtina specialisto E. G. pateikta Objektinė sąmata (pateikta atskirame geltoname segtuve), kuri atlikta pagal 2005 m. kainas. Tačiau tokius E. G. parodymus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai UAB „A.“ už atliktus statybos darbus, kitoms įmonėms, atlikusioms įvairius kadastrinius matavimo darbus, sklypo įsigijimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, pirkimo pardavimo sutartys), iš kurių matyti, jog tik dalis pinigų buvo panaudota pagal tikslinę paskirtį. E. G. pateikta Objektine sąmata teismas nesiremia, kadangi matyti, jog turtas (gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais) buvo apžiūrėtas 2017-03-01, viso šio objekto sąmata pateikta 2005 m. buvusiomis kainomis. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog L. P. į savo tuo metu įsigytą vieną iš namų papildomai investavo savo lėšas, be to, šie pastatai parduoti 2012 m. iš varžytinių, ką patvirtina byloje esanti antstolės pažyma (9 t., 1 b. l.), šie objektai turi naujus savininkus, kurie galimai taip pat investavo lėšas, o E. G. pateiktoje sąmatoje nei L. P., nei kitų savininkų išlaidos neatsispindi ir jos nėra išskirtos, tad teismas šia objektine sąmata nesiremia. Be to, E. G. kaltinamas ne viso suteikto kredito ir už parduotus sklypus gautų lėšų pasisavinimu ir išvaistymu, o tik jų dalies, kuriai jis neturi pateisinančių dokumentų, bei iš kurių pavedimų akivaizdu, jog pinigai buvo naudojami ne pagal jų tikslinę paskirtį. Teismui nekyla abejonių dėl to, jog dalis lėšų buvo panaudota pagal paskirtį. Tai, kad finansavimas buvo teikiamas dalimis atliekant turto vertinimą patvirtino „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas turto vertintojas A. S., kuris nurodė, kad jis teikė turto įvertinimą pagal galiojančius teisės aktus taikydamas lyginamąjį metodą ir pateikdamas turto rinkos kainą, buvusią tuo metu, detalių sąmatų jis nesudarinėjo, tai ne jo kompetencija. Tas pačias aplinkybes, kad buvo teikiamos būtent tokios turto vertinimo ataskaitos, patvirtino ir posėdžio metu apklausta banko darbuotoja J. M. (K.), paaiškindama, jog neatsimena ar tuo metu buvo reikalaujama detalių atliktų darbų sąmatų, bei patvirtindama, jog pinigai turėjo būti naudojami tik pagal tikslinę paskirtį. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje pateiktos Turto vertės nustatymo pažymos (6 t., 3, 158 b. l.).
Teisminio nagrinėjimo metu E. G. nurodė, jog dalį pinigų 240 000 Lt jis grąžino savo krikšto tėvui kunigui G. S. iki 2006 m. vasaros, kad šiuos pinigus jis buvo pasiskolinęs projektui, kad M. G. (H.) apie tai žinojo; taip pat nurodė, jog G. S. šiuo metu yra miręs, jokių paskolos raštelių nebuvo, kad šie pinigai buvo sumokėti A. B. kaip pradinis įnašas. Taip pat tvirtino, jog tuos pinigus, kuriuos jis atliko pavedimais savo reikmėms, jis kompensavo įnešdamas į statybas iš savo turėtų asmeninių lėšų. Teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip gynybinę ir ja nesiremia, nes jos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. E. G. tokią poziciją pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu, nei apklausiamas kaip specialusis liudytojas, nei kaip įtariamasis tokių aplinkybių apie savo neva mirusį krikšto tėvą kunigą G. S. ir skolas jam, nenurodė. Be to, tokių jo neva turėtų paskolų nepatvirtina jokie dokumentai, tai, kad jis būtų turėjęs grynų asmeninių lėšų, taip pat nepatvirtina jokie dokumentai, priešingai jo buvusi sugyventinė D. M. patvirtino, jog jie visiškai neturėjo pinigų iki kol M. G. (H.) vardu buvo paimta paskola. Be to, kaip posėdžio metu nurodė E. G., jis dirba tik pusę etato ir jo pajamos siekia vos 200 Eur. Posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. G. (H.) paneigė tai, jog E. G. būtų skolinęsis prieš imant kreditą tokią pinigų sumą ir nurodė, jog jos žiniomis E. G. giminių rate nėra jokių kunigų, o apklaustas liudytojas A. B. patvirtino faktą, jog E. G. prašė rašyti į sutartį didesnę žemės sklypo pardavimo kainą, t.y. 720 000 Lt, nors realiai už sklypą jis gavo apie 500 000 Lt. Tokios aplinkybės rodo, jog E. G. duodamas parodymus keičia juos vis pateikdamas naujas versijas ir nėra nuoširdus.
Teisminio nagrinėjimo metu E. G. aplinkybę, jog M. G. (H.) žinojo apie kitų sklypų pirkimą ir kad lėšas jis naudojo su jos žinia, grindė tuo, jog ji jam išdavė ne vieną įgaliojimą ir juos pateikė teismui. Iš tiesų, M. G. (H.) E. G. išdavė ne vieną įgaliojimą tvarkyti jos vardu turtą, to neneigė ir pati M. G. (H.). Iš byloje esančio 2004-09-28 įgaliojimo matyti, jog M. G. (H.) įgaliojo E. G. nupirkti konkrečius du sklypus, esančius Dėdeliškių k., Trakų r. (16 t., 79-80 b. l.), bet kaip paaiškino tiek E. G., tiek M. G. (H.), šis sandoris nepavyko. Vėlesnis įgaliojimas (2004-12-08) susijęs su M. G. (H.) turto tvarkymu ir disponavimu (16 t., 81 b. l.), 2005-02-03 įgaliojime nurodyta, jog M. G. (H.) įgalioja gauti kreditą 86 957 Eur sumai įkeičiant jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 2005-05-13 įgaliojimu M. G. (H.) įgalioja M. G. jos vardu nupirkti žemės sklypą, esantį Padvariškių k., Trakų sen., ir atlikti su šiuo pirkimu reikiamus veiksmus (16 t., 83-84 b. l.); 2005-09-23 Bendruoju įgaliojimu M. G. (H.) įgalioja E. G. valdyti ir tvarkyti visą jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, disponuoti jos sąskaitomis bankuose ir kitus veiksmus (1 t., 12-13 b. l.; 16 t., 85-87 b. l.), 2006-11-08 įgaliojimu M. G. (H.) įgalioja E. G. gauti jos vardu bet kokio dydžio kreditą Nordea banke Plc bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus (16 t., 90-92 b. l.), tačiau nė vienas iš aukščiau aptartų įgaliojimų nenumatė to, jog M. G. (H.) įgaliotų E. G. naudoti gautas kredito lėšas ne pagal paskirtį ar gautas lėšas už parduotus sklypus naudoti savo nuožiūra, pirkti jos vardu kitus sklypus, nei, kad buvo aptarta įgaliojimuose.
Tad įvertindamas aukščiau esančius byloje įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. G. pagal kaltinime inkriminuotas aplinkybes be M. G. (H.) žinios pasisavino išimdamas debetine kortele ir banke iš sąskaitos 409 660,59 Lt (118 645,91 Eur) grynų lėšų ir išvaistė pagal tikslinę paskirtį jai suteiktas banko kredito bei už parduotus sklypus gautas lėšas sumoje 1 169 118,31 Lt (338 600,06 Eur), atlikdamas kaltinime nurodytus pavedimus ir atsiskaitymus.
Teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašant turto pasisavinimo nusikalstamą veiką neperrašinėja iš kaltinamojo akto pateiktų E. G. atliktų debetine kortele pinigų išėmimo operacijų ir pinigų išgryninimo banke operacijų, kadangi nustatyta, jog tik E. G. naudojosi E. G. (H.) sąskaitomis ir tik jis per kaltinime inkriminuotą laikotarpį išgrynino sąskaitoje buvusius pinigus. Tą patvirtino ir E. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Ginčas kilo byloje dėl to, ar visi išgryninti pinigai buvo panaudoti pagal tikslinę paskirtį.
Teismas mažina pasisavintų pinigų sumą minusuodamas iš kaltinimo 97 133,01 Lt (28 131,66 Eur) (91 959,41 Lt + 5 173,6 Lt) sumą pasisavinimo veikoje nurodydamas, jog E. G. pasisavino išgrynindamas 409 660,59 Lt (118 645,91 Eur). Ši suma mažinama dėl dviejų teisme nustatytų aplinkybių:
1) dėl to, jog kaltinamajame akte pagal sąskaitos išrašą grynųjų pinigų operacijos išėmimo kortele nurodyta, jog pinigų sumos buvo nuimamos su centais, kas objektyviai nėra įmanoma, t.y. mažinama šiomis atliktomis finansinėmis operacijomis, esančiomis M. G. (H.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše - 2005-12-12 išėmimas kortele 3 342,26 Lt, 2007-08-21 – 875,46 Lt, 2007-08-21 – 145,32 Lt, 2007-08-28 – 244,28 Lt, 2007-09-07 – 82,55 Lt, 2007-10-29 – 483,73 Lt - bendra suma 5 173,6 Lt (galimai šios lėšos buvo iššvaistytos atsiskaitant už prekes, tačiau teismas negali sunkinti kaltinamojo teisinės padėties ir šios sumos negali inkriminuoti papildomai turto išvaistymo epizode);
2) pagal žemiau pateikiamus E. G. dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, jog grynieji pinigai buvo sumokėti už darbus ir statybomis Padvariškių k., Trakų r. nupirktame sklype bei susiję su sklypo Padvariškių k. Trakų r. registravimu, kadastriniais matavimais ir projektavimu, projekto apsauga, draudimu ir k.t.:
2005-08-02 mokėjimo pranešimą už projektavimo sąlygų derinimą už turtą Padvariškių k., Trakų r. 29,06 Lt (12 t., 100 b. l.);
2005-11-21 UAB „A.“ Kasos pajamų orderio Nr. ASR 0080 kopiją 10 000 Lt avansas už statybos darbus (12 t., 107 b. l.);
2005-11-22 UAB „A.“ Kasos pajamų kvito kopiją 10 000 Lt avansas už statybos darbus (12 t., 107 b. l.);
2005-06-03 UADBB „Is Bro“ Pinigų priėmimo kvito kopiją 127, 57 Lt už draudimą (12 t., 111 b. l.);
2005-06-03 UADBB „Is Bro“ Pinigų priėmimo kvito kopiją 280,00 Lt už draudimą (12 t., 111 b. l.);
2005-09-06 K. N. įmonės „Rektra“ Kasos pajamų orderio kopiją Nr. 0017 9 900 Lt sumai už projektinę dokumentaciją (12 t., 112 b. l.);
2005-09-06 K. N. įmonės „Rektra“ Kasos pajamų orderio kopiją Nr. 0018 9 100 Lt sumai už projektinę dokumentaciją (12 t., 112 b. l.);
2006-03-31 UAB „Senamiesčio kurantai“ Kasos pajamų kvito kopiją Nr. 41075 už kadastro duomenų paketo parengimą turtui Padvariškių k., Trakų r., Trakų sen. 893,17 Lt (12 t., 102 b. l.);
2006-06-19 UAB „A.“ Kasos pajamų orderio Nr. ASR 2006-30 kopiją 15 000 Lt avansas statybos darbams (12 t., 105 b. l.);
2006-09-12 UAB „A.“ Kasos pajamų orderio MN Nr. 002 kopiją 15 000 Lt avansas už statybos darbus (12 t., 106 b. l.);
2006-09-13 UAB „A.“ Kasos pajamų orderio MN Nr. 003 kopiją 10 000 Lt avansas už statybos darbus (12 t., 106 b. l.);
2006-10-10 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją Nr. 1966334 kopiją už nuomos (panaudos) teisės į žemės įregistravimą (Padvariškių k., Trakų sav.) – 13,83 Lt (12 t., 108 b. l.);
UAB „OBER HAUS“ Nekilnojamas turtas pinigų mokėjimo kvitus už turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, vertinimą - 2006-07-27 – 885 Lt, 2006-10-27 -3 894,00 Lt, mokėjimo data nenurodyta 2 360 Lt (12 t., 98 b. l.);
Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokėjimo nurodymą už gyventojų registrų rinkliavą už M. G. (H.) 10 Lt (12 t., 100 b. l.);
2007-03-14 UAB „IVNT“ Kasos pajamų orderio Nr. 000056 kopiją už kadastrinių matavimų bylos sudarymą avansas 2 000 Lt (12 t., 101 b. l.);
2007-03-21 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją Nr. 79139895 kopiją už statinių teisinę registraciją Trakų sen., Padvariškių k. 164,86 Lt (12 t., 110 b. l.);
2006-03-31 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo Nr. 79110106 kopiją už pažymą sandoriui (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 60,83 Lt (12 t., 115 b. l.);
2006-03-31 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo Nr. 79109662 kopiją už turto įregistravimą (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 75,27 Lt (12 t., 115 b. l.);
2007-04-17 Viešosios policijos Pinigų priėmimo kvito Nr. 2904177 kopiją 1 500 Lt sumai už apsaugą (12 t., 118 b. l.);
UAB BB „INBRO“ Pinigų priėmimo kvitą už draudimo polisą LDR 0211682 175,98 Lt (12t., 93 b.l.);
2005-06-03 UADBB „Is Bro“ Pinigų priėmimo kvito kopiją 127,57 Lt už draudimą (12 t., 111 b. l.);
2005-06-03 UADBB „Is Bro“ Pinigų priėmimo kvito kopiją 280,00 Lt už draudimą (12 t., 111 b. l.);
2008-01-30 UADBB „Investicijų brokeris“ pinigų priėmimo kvito Nr. 0294722 kopiją 11,44 Lt sumai pagal draudimo polisą LD3626426 (12 t., 118 b. l.);
2005-09-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už registro duomenų pakeitimą (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 10,00 Lt (12 t., 119 b. l.);
2005-09-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už pažymėjimą (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 25,83 Lt (12 t., 119 b. l.);
2005-09-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už perleidimo sandorio įregistravimą (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 10,00 Lt (12 t., 119 b. l.);
2005-09-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopiją už pažymą sandoriui (turtas Padvariškių k., Trakų sav.) – 25,00 Lt (12 t., 120 b. l.). Bendra suma pagal dokumentus 91 959,41 Lt.
Visus kitus pateiktus E. G. kvitus pagal dokumentus, pagal kuriuos E. G. nurodo taip pat mokėjęs už bendrą projektą – teismas atmeta, kadangi nustatyta, jog lėšos yra mokėtos anksčiau nei buvo gauta tikslinė paskola M. G. (H.) vardu, arba iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, už ką buvo mokamos sumos, taip pat teismas atmeta ir nelaiko pagrįstomis išlaidomis tų išlaidų, kurios susijusios su sklypo įsigijimu Raipolio kaime, kadangi šios išlaidos panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį. T.y. nelaikoma pagrįstomis išlaidomis pagal žemiau nurodytus dokumentus:
2005-05-26 VĮ Registrų centro pranešimo kopija su apmokėto kvito kopija (apmokėta 2005-05-31) 75,03 Lt už turto vertės perskaičiavimą už turtą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (12 t., 94 b. l.);
2006-12-21 UAB Šimtas vienas procentas pinigų priėmimo kvito kopija 18 000 Lt už tarpininkavimo paslaugas (12 t., 95 b. l.);
2006-01-09 automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), serviso PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimo kopijos, už paslaugas ir prekes sumokėta 711,00 Lt (12 t., 97 b. l.);
2006-12-14 apmokėjimo kvitas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. TSN 0025926, TSN0025928 už remonto darbus 4 731,88 Lt (12 t., 99 b. l.);
UAB „Ober Haus“ Nekilnojamas turtas už nekilnojamojo turto įvertinimą dviejų kvitų kopijos po 354,00 Lt, bendrai 708,00 Lt, kurie apmokėti 2004 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderiu Nr. 0000448 (12 t., 103, 104 b. l.), 236 Lt kvito kopija už turto įvertinimą, kuris apmokėtas 2005 m. sausio 27 d. Kasos pajamų orderiu Nr. 0001355 (12 t., 103-104 b. l.);
2006-12-22 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopija Nr. 133492 už įsigijimo privačion nuosavybėn privačios žemės įregistravimą (Aukštadvario sen., Raipolio k.) – 114,30 Lt (12 t., 108 b. l.);
2006-12-22 VĮ Registrų centro apmokėjimo kvito kopija 10,83 Lt, už ką mokėta neaiški paskirtis (12 t., 108 b. l.);
VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopija Nr. 133492 už įsigijimo privačion nuosavybėn privačios žemės įregistravimą (Aukštadvario sen., Raipolio k.) – 114,30 Lt (12 t., 108 b. l.);
2006-09-19 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo Nr. 019381111 kopija už įsigijimo privačion nuosavybėn privačios žemės įregistravimą (Padvariškių k., Trakų sav.) – 30,78 Lt, mokėtojas nurodytas L. P. (12 t., 109 b. l.);
2007-08-02 VĮ Registrų centro pranešimo Nr. 791489141 kopija su apmokėto kvito kopija 15,83 Lt už prievolės išregistravimą už turtą adresu Raipolio k., Aukštadvario k., Trakų sen. (12 t., 93 b. l.);
2005-05-20 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopija už pažymas sandoriui – 118,93 Lt (12 t., 113 b. l.);
VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopija, kur neaiški mokėjimo paskirtis 78,68 Lt sumai nurodyta atsiimti 2004-12-31 (12 t., 114 b. l.);
2005-01-28 VĮ Registrų centro mokėjimo pranešimo kopija kur neaiški mokėjimo paskirtis – 25,83 Lt (12 t., 116 b. l.);
2006-07-26 UAB „Omnitel“ įmokos mokėjimo kvito kopija 320 Lt, nurodant, jog mokėtojo adresas Jogailos g. 12-28 Vilnius (12 t., 116 b. l.);
2007-07-20 ir 2007-10-31 UAB Hansa lizingas Mokėjimo kvito Nr.2574 kopija 1 300 Lt ir Nurodymo pervesti įmokėtus pinigus 900 Lt kopiją (12 t., 117 b. l.);
2007-08-01 Įmokos mokėjimo kvito kopija 364,00 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymai už M. G. (H.) (12 t., 117 b. l.).
Teismas tikslina pateiktame kaltinime nurodytą sąskaitą, iš kurios buvo išgryninami pinigai nurodant, jog pinigai iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita eurais), esančios Nordea Bank Finland Plc, buvo pervedami į M. G. (H.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaita litais), esančią Nordea Bank Finland Plc pinigais iš kurios buvo išgryninami ir atliekami pavedimai bei atsiskaitymai, nes tokios aplinkybės nustatytos išanalizavus pateiktus M. G. (H.) sąskaitų išrašus.
Taip pat teismas patikslina kaltinimą, jog M. G. atliko kaltinime nurodytus veiksmus ne tik pagal 2005-09-23 jam suteiktą bendrąjį įgaliojimą, bet ir pagal 2005-05-13 Lietuvos Respublikos ambasados Norvegijos karalystėje išduotą įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad M. G. (H.) įgalioja E. G. savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus nupirkti jos vardu žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Trakų r., Padvariškių k., sudaryti ir pasirašyti preliminariąją sutartį, pirkimo – pardavimo sutartį bet kokius jų papildymus ir/ar pakeitimus, susitarimus, priėmimo perdavimo dokumentus, atsiskaityti už nupirktą žemės sklypą, sumokėti pinigus grynaisiais pinigais ir/ar pavedimu (16 t., 83-84 b. l.). Tokios aplinkybės buvo nustatytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kadangi Kreditas buvo suteiktas 2005-06-13, o E. G. pradėtas naudoti 2005-06-16.
Šių aplinkybių patikslinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir veikos kvalifikacijai neturi reikšmės.
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo E. G. gynėjas V. S. teismui pateikė 2016-05-05 Vilniaus apygardos sprendimo kopiją civilinėje byloje Nr. es2-642-661/16 (16 t., 92a-92h b. l.), kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp Nordea Bank AB ir M. H. dėl 759 767,17 Eur žalos atlyginimo ir šiame sprendime ieškovės M. H. ieškinys buvo atmestas, bei pasisakyta dėl jos kaip kredito gavėjos atsakomybės, advokato manymu tai turėtų turėti didelę reikšmę šio nuosprendžio motyvuojamajai daliai. Teismas šioje baudžiamojoje byloje sprendžia E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tad prejudicinės galios minėtas advokato nurodytas sprendimas šioje byloje teismui neturi.
E. G. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jam patikėto turto pasisavinimas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išgryninant grynuosius pinigus banko kortele bei banke iš sąskaitos, nes pasisavinto turto suma didesnė nei 250 MGL (pasisavinta suma 409 660,59 Lt (118 645,91 Eur)). Taip pat jo veiksmai pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pervedant įvairiomis sumomis bei atsiskaitant už įvairias paslaugas ir prekes teisingai kvalifikuoti kaip jam patikėto svetimo didelės vertės turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes iššvaistyto turto vertė didesnė nei 250 MGL (iššvaistyta suma 1 169 118,31 Lt (338 600,06 Eur)).
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Civilinis ieškinys
Nukentėjusioji M. G. (H.) byloje pareiškė 1 675 911,91 Lt (485 377,63 Eur) dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (13 t., 188-190 b. l.). Ieškinyje nurodoma, kad E. G., veikdamas pagal M. G. (H.) 2005-09-23 išduotą įgaliojimą, pagal kurį jis turėjo teisę tvarkyti ir valdyti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Trakų r., sav. Padvariškių k., ir pagal 2005-09-23 bendrąjį įgaliojimą valdyti ir tvarkyti jos visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos respublikoje, sudaryti visus įstatymo leidžiamus sandorius, valdydamas jam priklausančias pinigines lėšas:
-703 377,00 Eur gautus pagal 2005-06-07 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK05/06/58J ir jos 2006-04-05 papildymą Nr. BKP 06/04/42J, sudarytą tarp jos ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvos skyriumi, pagal kurią ši pinigų suma pervesta į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc, kaip tikslinis kreditas žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Padvariškių k., Trakų r. pirkimui ir gyvenamųjų namų statybai ant jo;
- 265 000 Lt (76 749,30 Eur) gautus iš L. P. pagal 2005-09-18 dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Padvariškių k., Trakų r., pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos, atstovaujamos E. G., ir L. P., ir preliminarią gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ją atstovaujančio E. G. ir L. P.;
- 500 000 Lt (144 810,01 Eur) gautus iš I. K. pagal 2006-12-12 dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Padvariškių k., Trakų r, pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos, atstovaujamos E. G., ir I. K. ir preliminarią gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ją atstovaujančio E. G. ir I. K.;
- 100 000 Lt (28 962 Eur) gautus iš UAB „A.“ pagal 2006-01-05 dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos, atstovaujamos E. G., ir UAB „A.“, iš viso 953 898,31 Eur patikėtas E. G. naudoti taip, kaip nurodyta 2005-06-07 Būsto kreditavimo sutartyje Nr. BK05/06/58J ir jos 2006-04-05 papildyme Nr. BPK 06/04/42 J, dalį šių pinigų panaudodamas pagal paskirtį, kitą dalį laikotarpiu nuo 2005-06-27 iki 2007-10-29 pasisavino grynais pinigais litais išimdamas debeto kortele banke arba iš sąskaitos iš viso 506 793,60 Lt (146 777,57 Eur) ir laikotarpiu nuo 2005-06-16 iki 2007-09-26 išvaistė pervesdamas įvairias pinigų sumas į kitų fizinių ir juridinių asmenų sąskaitas iš viso pervesdamas 1 169 118,31 Lt (338 600,06 Eur).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. G. nusikalstamais veiksmais E. G. (H.) lėšas iššimant grynaisiais pinigais iš banko bei debetine kortele buvo pasisavinta mažesnė suma, t.y. 409 660,59 Lt (118 645,91 Eur), kadangi E. G. pateikė teismui pateisinančius dokumentus, jog dalį grynųjų pinigų jis panaudojo pagal paskirtį, todėl ieškinio suma dėl turto pasisavinimo mažintina ir priteistina būtent 409 660,59 Lt (118 645,91 Eur). Dėl turto iššvaistymo - bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog M. G. (H.) E. G. kaltais veiksmais buvo padaryta 1 169 118,31 Lt (338 600,06 Eur)) žala, todėl ši suma priteistina iš E. G.. Įvertinant tai, kad mažinamas pasisavintų pinigų priteistinos sumos dydis, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 1 578 778,9 Lt (457 245,97 Eur) suma turtinės žalos atlyginimui. Kaltinamojo E. G. kaltė įrodyta dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų šiame nuosprendyje aukščiau aptartais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, tad teismas pakartotinai jų neaptarinėja.
Civiliniu ieškiniu M. G. (H.) taip pat prašo iš E. G. priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą, nurodo, kad dėl besitęsiančio proceso suprastėjo jos sveikata, neteko galimybės tęsti mokslinę ir pedagoginę veiklą. Posėdžio metu savo ieškinį palaikė ir nurodė, jog 30 000 Eur neturtinės žalos sudaro pusę M. H. metinio atlyginimo. Per tuos 9 metus ji maždaug pusę laiko turėjo nedarbingumo lapelį, kadangi negalėjo pakelti šio krūvio, buvo visiškai sugniuždyta, prarado galimybę padaryti karjerą, dalinai dirbti pradėjo tik 2016 m. birželio 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo E. G., teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje E. G. veiksmais – pasisavinant ir iššvaistant jam patikėtą M. G. (H.) turtą, nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kaip ji pati nurodė – ji ilgą laiką turėjo nedarbingumą, tai įtakojo jos emocinę būseną, ji patyrė neigiamus išgyvenimus. Tačiau įvertinant tai, kad M. G. (H.) lengvabūdiškai patikėjo valdyti savo turtą E. G., pati būdama aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbanti ir turinti darbinės praktikos bei gyvenimiškos patirties atsiskaitymuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, turėdama galimybę valdyti ir kontroliuoti jai banko suteiktas lėšas bei fizinių asmenų pervedamas lėšas, žinodama jų didelį mastą, ir jai per visą laikotarpį nesiimant jokių veiksmų, net nepatikrinant elektroninės bankininkystės pagalba sąskaitoje esančių lėšų, tokie jos veiksmai vertintini kaip ypatingai nerūpestingi ir patirtos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 1000 Eur sumos.
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusioji M. G. (H.) tiek civiliniu ieškiniu, tiek teismo posėdžio metu prašė priteisti jos atstovavimo išlaidas ikiteisminiame tyrime ir teisme.
Į bylą buvo pateikta 2017 m. sausio 13 d. klientei M. G. (H.) suteiktų paslaugų šioje baudžiamojoje byloje ir jų apmokėjimo apžvalga (16 t., 56 b. l.), kurioje nurodytos ikiteisminio tyrimo metu M. H. suteiktos paslaugos, nurodyta, kad advokatų kontora laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už 206 valandas teisinių paslaugų šioje byloje gavo iš M. H. 13 738,22 Eur.
Į bylą taip pat pateikta 2015 m. gruodžio 30 d. teisinių paslaugų sutartis, kurioje nurodyta, kad vienos advokato darbo valandos kaina yra 110 Eur, avanso suma – 1 100 Eur, pateiktos 2016 m. vasario 5 d. sąskaita, 2016 m. liepos 15 d. sąskaita bei 2016 m. gruodžio 22 d. sąskaita atitinkamai 1 100 Eur, 1 893,10 Eur ir 1 430 Eur sumoms, M. H. mokėjimai pagal šias sąskaitas, (16 t., 61-68 b. l.).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo nurodytas patirtų išlaidų advokatui dydis neįpareigoja teismo išieškoti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali išieškoti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą. Teismo nuomone, šioje byloje nukentėjusiosios išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos tik iš dalies. Pagal pateiktas sąskaitas ir atliktus mokėjimus pagal šias sąskaitas matyti, kad nukentėjusioji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 5 523,10 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra per didelės, kadangi bylos nagrinėjimas užtruko nuo pirmo teismo posėdžio (2016-05-18) šiek tiek ilgiau nei metus, nemaža dalis suplanuotų posėdžių nevyko dėl kaltinamojo nedalyvavimo ir tuo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, o bylos nagrinėjimo metu buvo atliekamos liudytojų ir kaltinamojo bei pačios nukentėjusiosios apklausos, tad šios išlaidos mažintinos iki 2 000 Eur sumos, kuri teismo vertinimu yra proporcinga ir adekvati šioje situacijoje. Jau minėtoje apžvalgoje dėl paslaugų, suteiktų ikiteisminio tyrimo metu, nurodyta, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu išlaidų advokatams turėjo 13 738,22 Eur sumai. Atsižvelgiant į M. H. statusą šioje byloje, t.y. ji pripažinta nukentėjusiąja, jokių aktyvių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu atlikti neprivalėjo, dauguma jos veiksmų susiję su įvairių skundų teikimu, todėl jai priteistina išlaidų suma už išlaidas advokatams ikiteisminio tyrimo metu mažintina iki 1 500 Eur. Viso M. H. priteistina 3 500,00 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis E. G. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.), neteistas (13 t., 57 b. l.), baustas administracine tvarka ir turintis galiojančių administracinių nuobaudų (13 t., 52-55 b. l.), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (13 t., 61, 63, 65 b. l.), kaip pats nurodo – dirbantis UAB „L.“ komercijos direktoriumi pusę etato. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du sunkūs nusikaltimai), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kadangi E. G. vieningais ir tęstiniais veiksmais dalis pinigų pervedus iš E. G. (H.) sąskaitos eurais į sąskaitą litais buvo išimta grynais, kita dalis pinigų iššvaistyta atsiskaitant pavedimais ir mokėjimais už kaltinime nurodytas prekes ir paslaugas. Straipsnių sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. G. skirtina mažesnė nei straipsnių sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas galutinės bausmės terminas šiuo atveju yra tinkamas.
Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš bylos duomenų E. G. po šių nusikalstamų veikų daugiau nusikaltimų nėra padaręs, yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams (BK 75 str.) ir skiriant pareigas. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą įpareigojant E. G. atlyginti 50 proc. padarytos turtinės žalos per 1 metus 8 mėnesius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. G. veiksmais buvo padaryta bendra 457 245,97 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų, 97 ct) turtinė žala, 50 procentų šios sumos sudarytų 228 622,99 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du eurus, 99 ct). Įvertinant prašomos įpareigoti atlyginti didelės sumos mąstą, dabartinę E. G. finansinę padėtį, kad bylos duomenimis jis šiuo metu savo vardu jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, kad dirbantis kaip pats nurodo yra tik pusę etato, galimai turi problemų su sveikata, akivaizdu, kad patenkinus tokį prašymą objektyviai E. G. jo negalės įvykdyti, todėl ši suma mažintina nustatant, jog E. G. per 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, M. G. privalo atlyginti 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų). Teismo požiūriu būtent tokia bausmė (laisvės atėmimo bausmė su baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu, taikant BK 75 straipsnio nuostatas) nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju M. G. į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 24 d. (16 t., 1-23 b.l.) iki 2017 m. gegužės 10 d. (16 t., 159-160 b. l.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (16 t., 159-160 b. l.), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (11 (vienuolika) segtuvų) ir vokas su kompaktinėmis plokštelėmis (įsegtas geltoname segtuve) (15 t., 19 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini prokurorui sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo A. G. atžvilgiu.
Teismas, vadovaudamasis BPK 301-308 straipsniais, -
n u s p r e n d ž i a :
E. G. pripažinti kaltu:
padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti E. G. 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju M. G. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. gegužės 10 d.
Vadovaujantis BK 69 straipsniu E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti dalį padarytos turtinės žalos M. G. (H.), t.y. 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios M. G. (H.) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. G. nukentėjusiosios M. G. (H.) naudai 457 245,97 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 97 ct) (1 578 778,90 Lt) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios M. G. (H.) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti 3 500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) nukentėjusiosios M. G. (H.) patirtas atstovavimo išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš E. G. M. G. (H.) naudai.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (11 (vienuolika) segtuvų) ir voką su kompaktinėmis plokštelėmis (įsegtas geltoname segtuve) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui A. G. atžvilgiu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jurgita Kolyčienė