Civilinė byla Nr. e2S-530-1043/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00431-2023-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1;

       3.1.18.2.3; 3.1.7.4.; 3.3.2.3; 3.3.2.5

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dainesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauen“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainesta“ dėl skolos priteisimo.    

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bauen“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Dainesta“ 39 484,36 Eur skolą, 3 553,59 Eur delspinigius, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 43 037,95 Eur sumai atsakovei priklausančias pinigines lėšas įmonės kasoje, bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, o taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises ieškovės naudai.

3.       Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, ieškovė grindė aplinkybėmis, jog būtina skubiai, nepranešus atsakovei taikyti atsakovės turto areštą, atsižvelgiant ne tik į ieškinio sumą (kuri laikytina ženklia netgi skolininkei juridiniam asmeniui), tačiau ir į faktą, jog atsakovė jau ilgą laiką sistemingai vengia įvykdyti prievolę, nesilaiko savo paties siūlomų atsiskaitymo terminų, nemoka įsiskolinimo jokiomis dalimis apskritai, o ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu, laidavimu ar garantija. Duomenų bazės CREDITINFO duomenimis: 1) atsakovei suteikta aukščiausia 10 kategorija bankroto rizikos reitinge; 2) atsakovės vardu registruota net 20 nepadengtų įsiskolinimų; 3) atsakovės procesiniu statusu atsakovė dalyvauja/dalyvavo net 17-oje teisminių procesų; 4) nėra registruota nekilnojamojo turto. Ieškovė šiai dienai negali pateikti jokių kitų įrodymų, patvirtinančių sunkią (galimai) atsakovės finansinę padėtį. Atsakovė prievolių nevykdo ir kitiems kreditoriams. Ieškovės manymu, aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas šiuo atveju preziumuotina dėl atsakovės nesąžiningumo. Atsakovės vengimas sumokėti skolą patvirtina ne tik atsakovės nesąžiningumą, tačiau ir tai, jog atsakovė dėl savo, galimai, sunkios finansinės būklės nėra pajėgi sumokėti ieškovei prašomo priteisti dydžio įsiskolinimo.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno

5.       Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 43 037,95 Eur sumą, nesudarytų pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones net tuo atveju, jei tokio dydžio suma atsakovei būtų didelė. Tačiau aplinkybės, jog atsakovė prekes užsakinėjo iki tol, kol nesuėjo prieš tai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai – visos 13 PVM sąskaitų faktūrų išrašytos net pirmosios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminui nesuėjus (PVM sąskaitos faktūros išrašytos laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. sausio 24 d., o jų apmokėjimo terminai suėjo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. kovo 25 d.), duoda pagrindą teismui abejoti atsakovės sąžiningumu ir spręsti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Toks atsakovės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė, gali vengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl gali turtą slėpti, perleisti ar įkeisti.

6.       Teismas pažymėjo, jog atsakovė atsakovės procesiniu statusu dalyvauja / dalyvavo net 17-oje teisminių procesų; duomenų bazės CREDITINFO duomenimis atsakovei suteikta aukščiausia 10 kategorija bankroto rizikos reitinge; atsakovės vardu registruota 20 nepadengtų įsiskolinimų. Todėl teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.

III.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė „Dainesta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį ir atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, leisti skubiai vykdyti nutartį, priimtą šio atskirojo skundo pagrindu bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 53 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Aplinkybės, kad atsakovė procesiniu statusu kaip atsakovė dalyvauja/dalyvavo net 17-oje teisminių procesų, duomenų bazės CREDITINFO duomenimis atsakovei suteikta aukščiausia 10 kategorija bankroto rizikos reitinge, ar, kad atsakovės vardu registruota 20 nepadengtų įsiskolinimų, ar laikotarpis, kada atsakovė užsakinėjo prekes, rodo, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau jos nepatvirtina savaiminio įmonės tikslo perleisti, slėpti turimą turtą ar kitaip apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui tam, kad vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi.

1.2.                      Ieškovės nurodyti prašymo motyvai nėra pakankami šioje proceso stadijoje spręsti, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ar kitaip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

1.3.                      Byloje nėra jokių faktų ar įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, ar kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą, ar, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas nagrinėjamoje byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tuo atveju, kai jos nėra būtinos, pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumą. Laikinosios apsaugos priemonės apskritai varžo UAB „Dainesta“ ūkinę–komercinę veiklą, nes užkerta kelią įmonės veiklos vykdymui, pelningų sandorių pasirašymui.

1.4.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu nepagrįstai pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, šalių pusiausvyrą ir pusiausvyrą tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovės teisių apsaugos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovei leidžiama trikdyti atsakovės atsiskaitymus su visais kreditoriais (pažeidžiamos kitų kreditorių teisės), nepagrįstai varžomos atsakovės teisės ir jos interesai vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, dėl ko yra pažeidžiami aukščiau nurodyti teisės principai, atsakovės interesai, šalių pusiausvyra. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimas užtikrintų šalių lygiateisiškumą, šalių pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes neleistų nepagrįstai varžyti atsakovės ir visų jos kreditorių teisių.

8.       Ieškovė UAB „Bauen“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės advokato išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Iš atsakovės pozicijos matyti, jog atsakovė procesinėmis priemonėmis siekia atitolinti skolos mokėjimą, o panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir toliau nemokės skolos gražiuoju. Atsakovė kalba apie suvaržymus dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo akcentuodama išskirtinai tik savo paties nepatogumus, kai tuo tarpu ieškovė gera valia jau ilgą laiką negali atgauti skolos iš atsakovės jokia apimtimi, dėl ko buvo priversta kreiptis į teismą. Atsakovė akcentuoja savo teisių „pažeidimą“ dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, nors savaime suprantama, jog laikinosios apsaugos priemonės pagal savo esmę ir paskirtį siejamos su tam tikrais suvaržymais, apribojimais ar nepatogumais.

2.2.                      Nesuprantama, kaip, konkrečiai, laikinosios apsaugos priemonės gali trukdyti, pvz., „pelningų sandorių pasirašymui“. Atsakovės pozicija nurodant, jog laikinosios apsaugos priemonės leidžia ieškovei „trikdyti“ atsiskaitymus su visais kreditoriais („pažeidžiamos kitų kreditorių teisės“). Iš tokių teiginių akivaizdu, jog atsakovė iki nutarties priėmimo atsiskaitinėjo su visais kitais kreditoriais, tik ne su ieškove. Akivaizdu, kad atsakovė rūpinasi savo ir „kitų kreditorių“ teisėmis, tačiau ne ieškovės teisėmis ir interesais, kuriuos pažeidinėjo itin ilgą laikotarpį neatsiskaitydama už prekes (statybines medžiagas), panaudodama jas savo užsakovų objektuose bei gaudama pajamas už atliktus rangos darbus.

2.3.                      Nutartyje yra aiškiai nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis, t. y. subjektai, su kuriais atsakovei leidžiama atsiskaityti (darbuotojai, valstybė, ieškovė). Taigi, jokia atsakovės veikla nėra trukdoma. Atsakovė jau šiandien gali atsiskaityti su ieškove ir tokiu būdu spręsti ginčo civilinės bylos užbaigimo klausimą. Be to, atsakovė lygiai taip pat gali pasinaudoti CPK normomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įnešant lėšas į teismo depozitinę sąskaitą. Vertinant priežastinio ryšio teoriją akivaizdu, jog nutartimi taikomus laikinus apribojimus lėmė pačios atsakovės netinkamas elgesys, t. y. netinkamas prievolių vykdymas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11.       Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, ieškovės ar atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką, 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021 ir kt.).

12.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. 

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Byloje nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą ieškovė iš esmės įrodinėjo didele ieškinio suma bei atsakovės nesąžiningumu. Šiuos argumentus, remdamasi viešai prieinama informacija, grindė tuo, kad atsakovei suteikta aukščiausia 10 kategorija bankroto rizikos reitinge, atsakovės vardu registruota net 20 nepadengtų įsiskolinimų, atsakovės procesiniu statusu atsakovė dalyvauja/dalyvavo net 17-oje teisminių procesų ir atsakovė neturi registruotino nekilnojamojo turto. Taip pat, atsakovės nesąžiningumą ieškovė grindė tuo, jog atsakovė ilgą laiką sistemingai vengia įvykdyti prievolę, nesilaiko savo pačios siūlomų atsiskaitymo terminų, nemoka įsiskolinimo jokiomis dalimis apskritai, o ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu, laidavimu ar garantija.

14.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinio sumos dydis, asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas). Taigi ieškovės nurodyta aplinkybė – didelė ieškinio suma – savaime nėra pagrindas taikyti atsakovei ribojimus disponuoti turtu. 

15.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1261-910/2022). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Bendro pobūdžio informacija apie atsakovės sunkią finansinę padėtį, kurią galėjo lemti įvairūs veiksniai, negali pagrįsti atsakovės sąmoningo siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog atsakovė prekes užsakinėjo iki tol, kol nesuėjo prieš tai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai, ir tai davė pagrindą teismui abejoti atsakovės sąžiningumu, bei spręsti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks atsakovės elgesys leido teismui daryti prielaidą, kad atsakovė, gali vengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl gali turtą slėpti, perleisti ar įkeisti.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Aktualioje teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Teismų praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Nagrinėjamu atveju jokių nesąžiningų atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę, nemoka įsiskolinimo dalimis, o ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu, laidavimu ar garantija, ar, kad atsakovė turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, gali patvirtinti tik tai, kad atsakovė galbūt yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina jos nesąžiningumo ir neįrodo, kad ji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdama neatsiskaityti su ieškove, tokiu būdu apsunkindama ir galbūt būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesąžiningumo neįrodo tai, kad atsakovė užsakinėdama prekes iš ieškovės nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove. Paminėtas argumentas, susijęs su prievolės nevykdymu, yra ieškinio faktinį pagrindą pagrindžianti aplinkybė, bet ne atsakovės nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Taigi šiuo atveju sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, dėl ko reiktų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą, byloje nėra.

18.       Ieškovės argumentai, kad atsakovė turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, neturi turto, nelemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimui. Kaip minėta, turto arešto taikymas šalių turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovės finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra ne itin gera, tai negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovės nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Teisinio pagrįstumo stokoja ieškovės argumentai jog atsakovė procesinėmis priemonėmis siekia atitolinti skolos mokėjimą ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir toliau nemokės skolos gražiuoju. Visų pirma, laikinosios apsaugos priemonės nėra instrumentas, skirtas daryti spaudimą priešingai pusei tam, kad būtų greičiau patenkinti pareikšti reikalavimai. Antra, Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Preliminarius sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 14 d. ir 2023 m. vasario 17 d. ieškovei yra išduotas vykdomasis dokumentas, todėl ieškovė savo teises bei interesus gali ginti kreipiantis į antstolius dėl priverstinio vykdymo. 

19.       Pažymėtina ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).

20.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovė byloje neįrodė. Byloje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė, turėdama pareigą pateikti teismui konkrečius duomenis apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu, tokių įrodymų į bylą nepateikė.

21.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui ir piniginėms lėšoms netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

23.       Atsakovės atskirąjį skundą tenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 53 Eur žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą, priteistinos iš ieškovės, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno

n u t a r i a :

Kauno

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauen“ (juridinio asmens kodas302305879) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainesta“ (juridinio asmens kodas 302624236) 53,00 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.  

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                    Anita Sereikienė