Civilinė byla Nr. 2S-1637-560/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.6, 122.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų D. L. K. ir A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria teismas priėmė ieškovo B UAB „Jutra“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-909-821/2011 nutraukė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-909-821/2011 pagal ieškovo UAB „Jutra“ ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl vienašaliai banko atlikto kredito linijos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo vykdyti šią sutartį ir kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: D. L. K., A. C., R. S. J., T. B., T. B..

Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 nutartimi UAB „Jutra“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“.

2011-04-26 vykusio teismo posėdžio metu B UAB „Jutra“ administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ įgaliotas asmuo J. L. pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovo B UAB „Jutra“ vardu atsisakė byloje pareikšto ieškinio bei nurodė, kad CPK 140 str., 293 str. nurodytos pasekmės yra žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-26 nutartimi priėmė ieškovo B UAB „Jutra“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-909-821/2011 nutraukė; panaikino 2010-10-19 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisė atsakovui AB DnB Nord bankui ir ieškovo B UAB „Jutra“ 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be to, ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Esant visom sąlygom priimti ieškinio atsisakymą, teismas patenkino ieškovo administratoriaus įgalioto asmens pareikštą prašymą ir bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Tretieji asmenys, byloje nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. L. K. ir A. C. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti pareikštą prašymą nuo ieškinio atsisakymo. Apeliantų teigimu, bankroto administratorius, atsisakydamas ieškinio, elgiasi priešingai atstovaujamos įmonės interesams, taip pažeisdamas savo, kaip bankrutuojančios įmonės administratoriaus, pareigas, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatas, veikdamas išimtinai bankrutuojančios įmonės didžiausio kreditoriaus, kuris ir iniciavo bankroto procesą, AB DnB Nord banko interesams. Atsisakydamas nuo ieškinio bankroto administratorius pažeidė savo pareigą ginti bankrutuojančios įmonės interesus, atstovauti įmonę teisme, apsaugoti įmonės turtą. Be to, pažeidžia ir kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes taip padidinamas įmonės skolos dydis AB DnB Nord bankui, kadangi priteisiamos banko patirtos bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu bankas tampa geresnėje padėtyje palyginus su kitais įmonės kreditoriais, nes jam nebereikės bylinėtis ir jo reikalavimas nebus tikslinamas, o kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto sumažės. Skunde taip pat pažymima, kad administratoriaus įgaliotas asmuo sprendimą atsisakyti nuo ieškinio priėmė savavališkai, be kreditorių susirinkimo nutarimo.

Atsakovas AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad CPK teisė atsisakyti ieškinio yra numatyta būtent ieškovui. Tokia jo teisė nėra ribojama byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų sutikimu/prieštaravimu, nes tuo atveju, jei CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d. įtvirtinta teisė atsisakyti ieškinio būtų ribojama kitų dalyvaujančių byloje asmenų pritarimu nutraukti bylą, būtų iškreipta ieškinio atsisakymo instituto esmė, dispozityvumo principas, todėl, atsakovo teigimu, teisės normos nenumato teisės tretiesiems asmenims ginčyti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio. Atsiliepime pažymima, kad apeliantai nėra B UAB „Jutra“ bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, jie nėra įgiję įmonės kreditorių statuso, todėl neturi teisės konstatuoti, jog ieškinio atsisakymas pažeidžia B UAB „Jutra“ kreditorių interesus. Be to, atskirajame skunde pateikti argumentai dėl administratoriaus tinkamumo administruoti B UAB „Jutra“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Tuo tarpu, B UAB „Jutra“ bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“ yra paskirtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 nutartimi. Šis administratorius turi teisę atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, taip pat vertinti įmonės vardu pareikštų ieškinių pagrįstumą ir užtikrinti, kad įmonė nepatirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų, kad nebūtų didinama įmonės skolų našta. Be to, įstatymai nenumato, kad bankroto administratoriui yra būtinas įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas atsisakyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės pareikšto ieškinio, todėl nagrinėjamu atveju bankroto administratorius neviršijo savo kompetencijos, veikė įstatymų nustatytų įgaliojimų ribose, nepažeidė įmonės bei jos kreditorių interesų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinusi argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindų.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, kad civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybės (CPK 13 str.). Be to, šis principas reiškia ir tai, kad ieškovui nusprendus nebetęsti ginčo nagrinėjimo teisme, tik jis gali atsisakyti nuo pareikšto ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad ieškovo teisė atsisakyti nuo ieškinio nėra ribojama kitų byloje dalyvaujančių asmenų (tuo labiau trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų) pozicijos šiuo klausimu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad tretieji asmenys neturi teisės ginčyti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, t.y. skųsti atskiruoju skundu nutartį, kuria buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta.

CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu šie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Remiantis tarptautinės teisės nuostatomis (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 str.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; kt.), kur nurodyta, jog šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui, nes bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų taikymo ir aiškinimo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tretieji asmenys D. L. K. ir A. C. turi teisę apskųsti nutartį, kuria buvo priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, tam, kad būtų patikrinta, ar skundžiamas procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, ir toks apeliantų atskirasis skundas nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka.

Apeliantai, nesutikdami su skundžiama teismo nutartimi, teigia, jog bankroto administratoriaus paskyrimo pagrįstumas yra ginčijamas teisme; bankroto administratorius, atsisakydamas ieškinio, veikia prieš B UAB „Jutra“ ir jos kreditorių interesus, nes tai iškreipia kreditorių interesų pusiausvyrą, sumažina kitų kreditorių galimybę patenkinti jų pareikštus kreditorinius reikalavimus; yra konfliktas tarp administratoriaus ir įmonės kreditorių; bankroto administratorius atsisakė nuo ieškinio be kreditorių susirinkimo pritarimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui UAB „Jutra“ Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“ (civilinės bylos Nr. B2-4431-520/2011). Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad, priešingai nei nurodo apeliantai, ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo apeliacine tvarka nėra nagrinėjamas, nes bankroto byloje paduotą atskirąjį skundą teismo nutartimi atsisakyta priimti. Taigi 2011-03-04 teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, o taip pat ir įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo, yra įsiteisėjusi. Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 str. 3 d. 9 p. numatyta, kad administratorius turi teisę atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, bankroto administratorius, atstovaudamas įmonės ir jos kreditorių interesams, turi pareigą vertinti bylų kuriose, dalyvauja bankrutuojanti įmonė, perspektyvas, vertinti įmonės vardu pareikštų ieškinių pagrįstumą, ir užtikrinti, kad įmonė nepatirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų, nedidėtų įmonės skolos ir pan. ĮBĮ nuostatos, priešingai nei nurodo apeliantai, nenumato, kad bankroto administratoriui ketinant atsisakyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės pareikšto ieškinio, yra būtinas įmonės kreditorių susirinkimo pritarimas. Iš išdėstyto seka, kad administratoriaus įgaliotas asmuo J. L. (veikianti pagal UAB „Administravimas ir auditas“ suteiktą įgaliojimą) teismo posėdžio metu pareikšdama rašytinį prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kartu nurodant, kad yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose. Taip pat byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad toks ieškovo atstovės procesinis veiksmas prieštarautų kitoms įstatymo nuostatoms.

Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas ieškovo procesinis veiksmas prieštarauja viešajam interesui ar pažeidžia B UAB „Jutra“ kreditorių interesus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apeliantai D. L. K. ir A. C. nėra UAB „Jutra“ bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, jie įsiteisėjusia teismo nutartimi nėra bankroto byloje pripažinti įmonės kreditoriais, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog ieškinio atsisakymas pažeidžia viešąjį interesą bei kitų kreditorių teises ir interesus, yra hipotetinio pobūdžio, paremti tik apeliantų subjektyviais išvedžiojimais, kuriais remtis teismas neturi pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo atliktą vienašališką 2005-09-09 Kredito linijos sutarties Nr. 4815-051L (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimą bei pakeisti šios sutarties sąlygas, atidedant kredito grąžinimo terminą vieniems metams, suteikiant 3 mėnesių atidėjimo laikotarpį, kuriuo metu nebus mokamos jokios įmokos bankui, bei pakeičiant kredito bei palūkanų grąžinimo tvarką ir dydžius. Iš pareikšto ieškinio seka, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, ketino toliau vykdyti savo veiklą bei atsiskaityti su banku pagal naujai pasiūlytas sutarties sąlygas. Tačiau byloje nebuvo ginčijama pati Kreditavimo sutartis Nr. 4815-051L (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), jos sudarymo teistumas bei ieškovo įsipareigojimai pagal šią sutartį. Pažymėtina, kad ĮBĮ 16 str. numatyta, jog nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui UAB „Jutra“ yra iškelta bankroto byla ir nėra duomenų, kad bankrutuojanti įmonė ir toliau ketina vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje pareikšti reikalavimai neteko prasmės, todėl administratorius, nustatęs, kad sandorio pagal kreditavimo sutartį tęsti nebegalės, pagrįstai ir teisėtai nutarė, atsisakant pareikšto ieškinio, užbaigti netikslingą civilinės bylos procesą. Nepagrįsti yra apeliantų teiginiai, kad ieškinio atsisakymas šiuo atveju pažeidžia kreditorių interesus, didina įmonės skolą. Priešingai nei teigia apeliantai, būtent tolimesnis netikslingo proceso vedimas sąlygotų bylinėjimosi išlaidų didėjimą, o kartu ir įmonės skolos augimą, ir taip būtų pažeidžiamos potencialių bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė ir teisėti interesai.

Kiti apeliantų paaiškinimai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantų teiginiai, jog ieškovas ateityje nebegalės pareikšti tapačių ieškinio reikalavimų atsakovui, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Be to, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Administravimas ir auditas“ tinkamumo administruoti B UAB „Jutra“, todėl dėl šių atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą 2011-04-26 nutartį, kuria buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, nepagrįsta ir neteisėta, nes ieškovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus įgalioto asmens, atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337, 338 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                  Dainius Rinkevičius

Teisėjai                                                                                Rūta Burdulienė

                                                                                Natalja Cikoto