Civilinė byla Nr. 2-309-631/15

Proceso Nr. 2-68-3-20520-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija:14.; 15.2, 116.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo UAB „Ageseta“ atstovei advokatei Vladai Buivydienei, atsakovei R. R., atsakovės atstovui advokatui Daliui Boreikai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ageseta“ ieškinį atsakovei R. R. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, ir -

NUSTATĖ :

              Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. DGKS-2435 darbo byloje Nr. APS-36-5348, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2435 darbo byloje Nr. APS-36-5348 išieškoti R. R. naudai iš atsakovo UAB „Ageseta“ 890, 09 litus neišmokėtą kintamąją darbo užmokesčio dalį. Ieškovas nurodo, kad su priimtu sprendimu nesutinka. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad remiantis 2013 m. rugpjūčio 26 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. 1647, sudaryta tarp UAB „Ageseta“ ir R. R., atsakovė į UAB „Ageseta“ skyrių „Rieker“ parduotuvėje (V71, (duomenys neskelbtini)) buvo priimta pardavėja konsultante. Darbo sutartyje numatytas minimalus valandinis įkainis už išdirbtas valandas. Priedai atsakovės darbo sutartyje nenumatyti. Atsakovė skundą Darbo ginčų komisijai grindė tuo, kad jos manymu, jai nepagrįstai nebuvo išmokėti priedai prie 2014 m. sausio mėnesio atlyginimo, prie skundo pateikė nepatvirtintus ir  nepasirašytus dokumentus. Ieškovas nurodė, kad jis pateikė objektyvius duomenis apie parduotuvės „Rieker“, esančios (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio mėnesio apyvartą. Tuo tarpu, ieškovo teigimu, Darbo ginčų komisija rėmėsi atsakovės pasvarstymais, įsitikinimais, jos pateikiamais argumentais, kurie nepatvirtinti jokiais duomenimis ir įrodymais, išskyrus elektroninių laiškų bei dokumentų kopijas, apie kurių egzistavimą UAB „Ageseta“ administracija nežino. Ieškovo manymu, Darbo ginčų komisija klaidingai konstatavo, kad R. R. neva nepagrįstai nebuvo išmokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis. Ieškovas nurodo, kad darbo sutartyje kintamosios dalies konkretaus dydžio apskaičiavimas nesusietas su konkrečiu įmonės administracijos aktu, todėl nepagrįstai konstatuota, kad R. R. neva turėtas išmokėti priedas yra privaloma kas mėnesį mokėti kintamoji darbo užmokesčio dalis. Ieškovas daro išvadą, kad UAB „Ageseta“ numatyti priedai darbuotojams yra apskaičiuojami ir skiriami išskirtinai individualiu darbdavio sprendimu ir jų nemokėjimas negali sukelti teisinių padarinių. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį prašo ieškovas panaikinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovė R. R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimo nepagrįstumo. Atsakovė pažymėjo, kad DGK sprendime konstatuota, jog darbo byloje pateiktos dvi parduotuvės V71 „Rieker“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Darbo užmokesčio priedo už rezultatus paskirstymo ataskaitos už 2014 m. sausį, pasirašytos prekybos vadovo ir parduotuvės vedėjos. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad DGK pažymėjo, jog vienoje iš minėtų ataskaitų buvo numatoma atsakovei išmokėti priedą lygų 890,09 Lt sumai, o kitoje tokio priedo išmokėjimas nenumatomas. Atsakovė mano, kad DGK teisingai vertino visus byloje esančius dokumentus. Atsakovė nurodė, kad kadangi pateiktos pažymos buvo patvirtintos atsakingų asmenų parašais, DGK, atsakovės manymu, pagrįstai nutarė vadovautis pažyma, kurioje patvirtintas kintamosios darbo užmokesčio dalies išmokėjimas. Atsakovės manymu, DGK visiškai pagrįstai ir teisingai vadovavosi R. R. pateikta elektroniniu būdu atlikta apyvartos suvestine, kurioje fiksuota parduotuvės (V71) planas, apyvarta – 153 057, 67 Lt, vykdymas – 90 proc., R. R. asmeninė dalis apyvartoje yra 94,94 procentai arba 59339,28 Lt mėnesinės apyvartos, esant 62500 Lt planui. Atsakovės vertinimu, DGK teisingai apskaičiavo ir pažymėjo, kad 195,49 Lt vertės batai planinėje apyvartoje sudaro 0, 312784 procentinę dalį, todėl atmetus batų vertę, ieškovės planas yra įvykdytas ir viršija 90 procentų. Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju, pagal darbo užmokesčio priedo už rezultatus paskirstymo ataskaitą už 2014 m. sausį, atsakovei numatoma išmokėti 890,09 Lt priedą kaip darbo užmokesčio dalį, įvykdžius nustatytas darbo normas, o ne kaip skatinimo priemonę, nukreiptą į ateitį. Pažymi, kad šis dydis buvo nustatytas ir apskaičiuotas įvertinus R. R. darbo našumo rodiklius, kuriuos įgyvendinusi atsakovė įgyja teisę reikalauti išmokėti jai priedą kaip darbo užmokesčio sudėtinę dalį. Atsakovė nurodo, kad darbo sutartimi sulygtą kasmėnesinį darbo užmokesčio priedą ieškovas klaidingai bandė sutapatinti su premija, kuri Darbo kodekso 233 straipsnio prasme, pasak atsakovės, turėtų būti traktuojama kaip motyvacinė priemonė. Atsakovė pažymi, kad darbo užmokesčio priedo dydis priklausė nuo darbuotojos uždirbtos pinigų sumos įmonei dydžio. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nors ir pažymėjo, kad priedai darbuotojams apskaičiuojami išskirtinai darbdavio sprendimu, taip ir nenurodė jokių kitų objektyvių kriterijų (išskyrus apyvartos pasiekimą) tokiam darbdavio sprendimui priimti. Atsakovės manymu, tai reiškia, kad darbo užmokesčio priedas iš tikrųjų buvo darbo užmokesčio forma, mokama pagal darbo rezultatus. O tai, kad konkreti tokio apmokėjimo tvarka atsakovės darbo sutartyje nenurodyta, nereiškia, jog tokia apmokėjimo tvarka negaliojo. Atsakovė nurodo, kad tai, jog už 2014 m. sausio mėnesį atsakovei darbo užmokesčio priedas nebuvo išmokėtas, prieštarauja ne tik darbo sutarties nuostatoms, bet neatitinka sąžiningumo, protingumo kriterijų. Atsakovės manymu, nelogiškas ieškovo teiginys, kad UAB „Ageseta“ 2012 m. gruodžio 28 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 0-02-079 numatyti priedai darbuotojams yra apskaičiuojami ir skiriami išskirtinai darbdavio sprendimu ir jų nemokėjimas negali sukelti teisinių padarinių darbuotojams. Atsakovės manymu, akivaizdu, kad įmonėje galiojant minėtam įsakymui darbuotojai už darbo rezultatus, už kuriuos mokami priedai, pagrįstai tikisi gauti atitinkamus priedus. Atsakovės manymu, ji pagrįstai tikėjosi gauti priedą už darbo rezultatus, kuriuos pasiekė savo darbu, o ieškovas, vengdamas mokėti atsakovei pagrįstai tikėtą gauti priedą, tik formaliai ginčija DGK sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

              Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Ageseta“ atstovė advokatė Vlada Buivydienė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad priedai gali būti skiriami, vadovaujantis atsakingų darbuotojų vertinimais kiekvienu individualiu atveju, apie tai sprendžia įmonės direktorė. Ieškovės atstovės manymu, priedai gali būti mokami tada, kai pasiekti įsakyme nustatyti rezultatai. Priedai mokami vadovaujantis tiek 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu, tiek taisyklėmis. Nurodo, kad įmonės direktorė įvertinusi visą eilę aplinkybių, nusprendžia, ar skirti priedus.

              Teismo posėdžio metu atsakovės R. R. atstovas advokatas Dalius Boreika palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad buvo įsakymas, kuris reglamentavo priedų skyrimo ir išmokėjimo tvarką. Pažymėjo, kad ginčo situacijoje yra aiškūs dydžiai, konkrečios parduotuvės, konkrečios apyvartos dydžiai. Duomenys, esantys byloje parengti iki 2014 m. sausio 31 d. Pažymėjo, kad vartotojo teisė yra grąžinti prekę per 14 dienų, bet tai negali būti pagrindas skirti ar neskirti priedą darbuotojai, įvykdžiusiai planą ir turinčiai teisę į darbo užmokesčio priedą pagal įmonėje nustatytą tvarką.

              Ieškinys atmetamas.

              Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 1647 pagrindu atsakovė R. R. buvo įdarbinta UAB „Ageseta“ pardavėjos – konsultantės pareigose. Sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai darbo užmokestį – LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį įkainį už išdirbtas valandas. Nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 12 dienos alga už praėjusį mėnesį, ir iki kiekvieno mėnesio 25 dienos avansas už einamąjį mėnesį (b. l. 4-5). Ieškovo UAB „Ageseta“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 34 punkte nustatyta, kad priklausomai nuo įmonės rentabilumo ir gaunamo pelno, darbuotojui gali būti kas mėnesį mokamas priedas prie pagrindinio atlyginimo. Mokamo priedo dydį nustato įmonės vadovas (b. l. 64 – 76, 81 - 104). UAB „Ageseta“ generalinės direktorės 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu dėl pardavėjų – konsultančių, vyr. pardavėjų priedų už mėnesio darbo rezultatus (užduočių vykdymą) skyrimo Nr. 0-02-079 įsakyta nuo 2013 m. sausio 1 d. darbuotojams darbo užmokesčio priedus už darbo rezultatus (užduočių vykdymą) skirti, jei bendras parduotuvės apyvartos (pardavimų) plano įvykdymo procentas yra 90 proc. ir daugiau, atsižvelgiant į kiekvienos pardavėjos asmeninę suprekiautą sumą, kuri išdiferencijuota pagal parduotuves (DGK b. l. 7 – 8). Byloje nustatyta, jog tokia priedų skyrimo tvarka pardavėjoms-konsultantėms buvo gerai žinoma, apie supažindinimą su įsakymu patvirtina ir pačios atsakovės parašas ant įsakymo (kopijos). Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, taip pat ką patvirtino byloje apklausta liudytoja, atsakovei R. R. priedas už 2014 m. sausio mėnesį buvo paskaičiuotas ir perduotas nurodymas buhalterijai dėl tolesnio vykdymo. 2014 m. vasario mėnesio pirmomis dienomis, gavus nusiskundimą iš kliento dėl batų grąžinimo, jog atsisakoma priimti iš jo batus ir grąžinti 195,49 Lt sumą, pardavimų direktorė K. Š. informavo apie tai įmonės generalinę direktorę, siūlydama parduotuvės (duomenys neskelbtini) pardavėjoms-konsultantėms priedų už sausio mėnesį nemokėti (DGK b.l.50-54). Kaip nustatyta, apie tai, kad priedas nebus mokamas, atsakovė nebuvo informuota. Tai patvirtina ir jos elektroninis laiškas pardavimų direktorei K. Š., ir rašytiniai įrodymai, jog dėl priedų skyrimo buvo derinta tik su įmonės generaline direktore pagal pardavimų direktorės tarnybinį pranešimą. 2014 m. kovo 20 d. atsakovė R. R. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją prašydama išieškoti iš UAB „Ageseta“ 890, 09 Lt. R. R. prašyme nurodė, kad negavo priedo už 2014 m. sausio mėnesį (DGK b. l. 1- 2 ). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKA – 2435 pareiškėjos R. R. prašymą patenkino ir nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Ageseta“ R. R. naudai 890, 09 Lt neišmokėtą kintamąją darbo užmokesčio dalį.

              Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darbo kodekso 233 straipsnyje nustatyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skiriama už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Taigi, kasacinės instancijos teismas yra atribojęs, kada darbdavys turi diskrecijos teisę skirti premiją ir kada jis turi pareigą ją mokėti. Pareigą mokėti premiją kasacinės instancijos teismas sieja su numatytų darbo normų įvykdymu. 

Nors ieškinyje ieškovas nurodo, kad tiek darbdaviui, tiek darbuotojui yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį, o sąlygos įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, ginčo dėl 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymo ir UAB „Ageseta“ vidaus darbo tvarkos taisyklių galiojimo byloje nėra. Be kita ko, pažymėtina, kad pati ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus nurodė, jog priedai gali būti mokami tada, kai pasiekti įsakyme nustatyti rezultatai, ir mokami vadovaujantis tiek 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu, tiek darbo tvarkos taisyklėmis.

Ieškovo pagrindinis argumentas dėl priedo atsakovei neišmokėjimo tas, jog buvo atliktas prekių grąžinimas, kuris nulėmė parduotuvės apyvartos sausio mėnesį sumažėjimą, dėl ko nebebuvo galima vertinti, kad parduotuvė įvykdė mėnesinį 90 procentų pardavimų planą. Pagal grąžinamų prekių 2014 m. vasario 2 d. priėmimo aktą matyti, kad buvo grąžintos 195, 49 Lt vertės prekės (DGK b.l. 51-52). Teismas atkreipia dėmesį, kad grąžinimas atliktas 2014 m. vasario mėnesį, vadinasi ši suma negalėjo būti vertinama skaičiuojant 2014 m. sausio apyvartą. Be kita ko, pažymėtina, kad darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad  pagal pateiktą elektroniniu būdu atliktą apyvartos suvestinę, kurioje fiksuota parduotuvės (V71) planas 170000 Lt, apyvarta 153057,67 Lt, vykdymas – 90 proc. ieškovės asmeninė dalis apyvartoje yra 94, 94 procentai, arba 59 339, 28 Lt mėnesinės apyvartos esant 62500 Lt planui. 195,49 Lt vertės prekė planinėje apyvartoje sudaro – 0,312784 procentinę dalį, todėl atmetus grąžintų batų vertę, ieškovės planas yra įvykdytas ir viršija 90 procentų. Taip pat nurodyta, kad net ir tuo atveju, jeigu prekė būtų grąžinta sausio mėnesį, ieškovės atlikta prekių apyvarta viršijo 90 procentų nustatytą planą, todėl, Komisijos nuomone, kintamoji darbo užmokesčio dalis 2014 m. sausį, nustatyta atsakovo įmonės vadovės 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 0-02-079, darbuotojai R. R. turėjo būti išmokėta (DGK b. l. 6 – 8). Pagal Darbo užmokesčio priedo už rezultatus paskirstymo ataskaitą už 2014 m. sausio mėnesį matyti, kad parduotuvės V71 „Rieker“ darbuotoja R. R. suprekiavo prekių už 59339,28 Lt sumą (DGK b. l. 6). Pagal elektroniniu būdu atliktą ataskaitą matyti, kad tiek parduotuvės, tiek atsakovės R. R. asmeninė sausio mėnesio apyvarta viršijo 90 proc. planą (DGK b. l. 11, 12). Kitokių duomenų ar skaičiavimų, patvirtinančių, kad 2014 m. sausio mėnesio planas parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), V71, „Rieker“ neviršijo įsakyme nurodytų 90 procentų ribos byloje nėra. Duomenys apie 2014-02-02 atliktą prekių grąžinimą ir klientui iš parduotuvės grąžintus 195,49 Lt negali turėti įtakos priedo už 2014 m. sausio mėnesio darbo rezultatus atsakovei apskaičiavimui. Jokie įrodymai byloje nepatvirtinta, jog ši suma galėjo pakeisti (būti minusuota) parduotuvės apyvartos (pardavimų) už sausio mėnesį rezultatus. Darbo ginčų komisija sprendime taip pat pažymėjo apie tai, jog patikslinamasis dokumentas (nefiskalinis kvitas Nr.03059) surašytas 2014-02-02, t.y. jau kitą apskaitinį mėnesį. Darbo byloje abejonės vertinamos darbuotojo naudai. Jokiais įrodymais nepatvirtinta, jog darbdavys būtų informavęs darbuotoją apie pasikeitusią situaciją dėl priedo už sausio mėnesį mokėjimo, būtų supažindinęs su tarnybiniu pranešimu ar vertinęs prekių grąžinimo konfliktinę situaciją kaip drausminį nusižengimą. Nei vidaus darbo tvarkos taisyklėse, nei darbdavio įsakyme dėl priedų skyrimo, nei pačioje darbo sutartyje nesant aptartoms išlygoms dėl parduotuvės mėnesinio plano (pardavimų) įvykdymo turinio, laikytina, jog darbdavys neturėjo teisės savavališkai nuspręsti nemokėti priedo dėl įvykdyto prekių grąžinimo, persikėlusio į kitą apskaitinį mėnesį.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į Kasacinio teismo praktiką, pagal kurią aiškiai išskirta darbdavio pareiga mokėti premiją, kai toks mokėjimas siejamas su darbo rezultatais, nesant duomenų, kad atsakovė neįvykdė įmonės vidaus taisyklėse ir generalinės direktorės įsakymu nustatyto plano, kurio pagrindu mokamas priedas prie atlyginimo, negalima daryti išvados, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKA – 2435 išieškoti iš atsakovo UAB „Ageseta“ R. R. naudai 890,09 Lt neišmokėtą kintamąją darbo užmokesčio dalį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ieškovo ieškinys atmetamas. Šiuo ginčo atveju, teismas neturi pagrindo abejoti Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, Komisijai išsamiai ir detaliai ištyrus ir įvertinus individualaus darbo ginčo aplinkybes, priėmus sprendimą darbuotojo naudai.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas 1 694 Lt (490,62 Eur) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (b.l.41–44). Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstas ir tenkintinas, atsakovei iš ieškovo priteistina 490, 62 Eur (1694 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma.

CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Šiuo atveju iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 7, 94 Eur (27,40 Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 259 - 270 str., 307 str., 410 str., teismas

NUSPRENDĖ:

UAB „Ageseta“ ieškinį atmesti.

Palikti galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. DGKS-2435 darbo byloje Nr. APS-36-5348 išieškoti R. R. naudai iš UAB „Ageseta“ 890,09 Lt (atitinkančią 257,79 Eur) neišmokėtą kintamąją darbo užmokesčio dalį.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ageseta“, į. k. 175868435, buv. adr. (duomenys neskelbtini), atsakovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 490,62 eurų (1694 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ageseta“, į. k. 175868435, buv. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,94 Eur (27,40 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantis įrodymas nedelsiant pristatomas į bylą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                 Gitana Butrimaitė