Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-190/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06960-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

Sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorei I. V.,

išteisintajam S. R., jo gynėjui advokatui J. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir pagal 213 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. R. apylinkės teisme buvo kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent tuo, kad 2017 m. vasario 12 d., apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kai paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui „112“ iškvietė policiją dėl neva jo atžvilgiu smurtaujančios sugyventinės, pagal pranešimą į minėtą butą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams A. K. ir R. S. davė 100 JAV dolerių (94,08 Eur) kyšį, 100 JAV dolerių vertės nominalo kupiūrą įkišdamas R. S. į striukės kairiąją kišenę.
2. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu įgijo netikrus pinigus – 100 (vieno šimto) JAV dolerių banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. vasario 12 d., apie 23.00 val., kai pagal jo melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams A. K. ir R. S., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl melagingo pranešimo, šiuos netikrus pinigus davė kaip kyšį.
3. Išteisindamas S. R. dėl jam pareikštų kaltinimų apylinkės teismas konstatavo, kad S. R., pats iškvietęs pareigūnus į namus, atvykus jiems, elgėsi nederamai ir neadekvačiai, tačiau toks kaltinamojo elgesys vienareikšmiškai negali būti vertinamas, kaip užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Apylinkės teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmus, jų intensyvumą, asmens būseną nusikaltimų padarymo metu, vietą, kur minėti veiksmai buvo padaryti (paties kaltinamojo bute, jam pačiam išsikvietus policijos pareigūnus), atsižvelgdamas į minėto netikro pinigo kokybę, tai, kad jis akivaizdžiai netikras, į tai, jog tai suprato ne tik jį davęs, bet ir netikrą pinigą gavęs pareigūnas, nusprendė, kad S. R. padarytos veikos nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris leistų jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu prokurorė I. V. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir pripažinti S. R. kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirti subendrintą 50 parų arešto bausmę, kurią subendrinus su 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, paskirti galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę.
5. Skunde nurodo, kad išteisintojo veiksmai su policijos pareigūnais negali būti vertinami kaip neadekvatus neblaivaus žmogaus elgesys, nes S. R. praeityje buvo baustas administracine tvarka, jam buvo žinoma atsakomybė už melagingą pareigūnų iškvietimą, jis suvokė, kad pinigus pareigūnams siūlo būtent dėl to, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Apie tai, kad pinigai buvo netikri S. R. žinojo, tačiau, nepaisant to, vis tiek siekė, t.y. turėjo tikslą paveikti policijos pareigūnus, kurie negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, kad kupiūra yra padirbta. Prokurorė taip pat akcentuoja, kad, pagal teismų praktiką, netikrų pinigų pagaminimo būdas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, o bandymas pareigūnus papirkti gali būti išreiškiamas ir žodžiu, o ne tik fiziniu pinigų pateikimu.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis iš jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Šioje baudžiamojoje byloje iš esmės kyla ginčas dėl teisinio ir faktinio S. R. veiksmų vertinimo. Nors pats išteisintasis nepripažino, kad policijos pareigūnams davė netikrą 100 JAV dolerių vertės banknotą, apygardos teismo kolegija pritaria apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kurie patvirtina, jog S. R. siūlė policijos pareigūnams paimti netikrą 100 JAV dolerių vertės kupiūrą. Be to, šių aplinkybių kontekste pabrėžtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamas S. R. aptartas veikimas.
8. Prokurorė siekia S. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Nagrinėjamu atveju S. R. buvo kaltinamas netikrų pinigų įgijimu ir laikymu. Pagal teismų praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnį kilti svarbu, jog pagamintas netikras pinigas ar vertybinis popierius arba suklastotas tikras pinigas ar vertybinis popierius būtų toks panašus į tikrą, kad normaliomis sąlygomis galėtų patekti į apyvartą. Todėl šio nusikaltimo sudėties nėra, jeigu piniginiai ženklai ar vertybiniai popieriai padirbinėjami primityviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-542/2012). Apygardos teismo teisėjų kolegija, apžiūrėjusi bylos medžiagoje esančią netikrą 100 JAV dolerių vertės kupiūrą daro išvadą, kad ši kupiūra yra akivaizdi klastotė ir protingas, gyvenimišką patirtį turintis žmogus negalėtų jos supainioti su tikra valiuta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad  apklausiamas teisiamajame posėdyje policijos pareigūnas R. S. parodė, kad aiškiai matėsi, jog pinigai yra netikri, S. R. sugyventinė teigė, kad „ten buvo paprastas popieriukas“, aiškiai matėsi, kad kupiūra netikra, pats išteisintasis taip pat nurodė, kad žinojo, kad kupiūra netikra ir ją, seniau radęs gatvėje, tiesiog laikė dėžutėje. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti S. R. veiksmų kaip nusikalstamų (epizode dėl netikrų pinigų įgijimo ir laikymo), kadangi nenustatytas esminis nusikalstamos veikos požymis – dalykas, nes ta kupiūra, kurią įgijo ir laikė S. R., negali būti vertinama kaip padirbtas, netikras pinigas, kurį galima realizuoti rinkoje.
9. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės S. R. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsižvelgtina ir į netikrų pinigų kiekį. Svarbu, jog pas išteisintąjį buvo rasta tik viena netikra kupiūra, todėl objektyviai tikėtina yra išteisintojo versija, jog jis šią kupiūrą rado gatvėje ir parsinešė namo. Jeigu būtų rastas didelis netikrų pinigų kiekis, kiltų pagrindas įvertinti galimus kaltininko tikslus ir sumanymą, tačiau šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad S. R. pats gerai suprato (ką ir pripažino teismo posėdžio metu), jog banknotas yra netikras, todėl jo veiksmuose nenustatytinas ir kitas būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – pavojingumas, į ką dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas.
10. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Apylinkės teismas šioje kaltinimo S. R. dalyje konstatavo, kad S. R. formaliai atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau taip elgėsi iš esmės tinkamai nesuprasdamas savo veiksmų, norėdamas pajuokauti ar pan. Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės teismo teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Visų pirma, svarbu akcentuoti, jog policijos pareigūnams buvo siūlomas akivaizdžiai netikras banknotas, tačiau tai savaime nereiškia, kad nepadaryta nusikalstama veika. Pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. Šiuo atveju S. R. naudojo akivaizdžiai netikrą piniginę kupiūrą, todėl jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas, tačiau svarbu nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius S. R. veiksmuose. Apygardos teismo vertinimu, išteisintojo veiksmuose (duodant netikrą piniginę kupiūrą policijos pareigūnams) nebuvo tikslo priversti pareigūnus nevykdyti savo darbinių funkcijų, kitaip tariant, nėra pagrindo teigti, kad S. R. siekė papirkti pareigūnus BK 227 straipsnio prasme. Policijos pareigūnas R. S., kuriam į tarnybinės uniformos kišenę netikrus pinigus įkišo S. R., teismo posėdyje parodė, kad galbūt išteisintasis norėjo pajuokauti, apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, kad S. R. siekė pajuokauti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokios vienareikšmiškos išvados padaryti negali, tačiau pabrėžtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-699/2018). Šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog įkišdamas netikrą kupiūrą į policijos pareigūno kišenę S. R. siekė, kad pareigūnai nevykdytų savo darbinių funkcijų. Policijos pareigūnai patvirtino, kad, pirmiausia, padėjęs netikrą kupiūrą ant stalo S. R. jiems pasakė „imkit ir važiuokit, jokios pagalbos nereikia“, taigi, tikėtina, kad išteisintasis tiesiog norėjo, kad policijos pareigūnai išvyktų, išeitų iš jo gyvenamosios vietos, o ne siekė juos papirkti. Kaip minėta aukščiau, S. R. tikslas šiame kaltinimo epizode nėra tiksliai nustatytas, todėl, vadovaujantis minėtu in dubio pro reo principu, darytina išvada, kad išteisintasis neturėjo tikslo duoti kyšio policijos pareigūnams. Apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, kad S. R. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Apygardos teismas taip pat sutinka su šiuo argumentu. Baudžiamoji atsakomybė pati savaime nėra įstatymų leidėjo siekis, todėl asmenys turėtų būti baudžiami pagal BK tik tais atvejais, kai jų veiksmai yra objektyviai pavojingi. Kyšio siūlymas (ar davimas) policijos pareigūnams, suprantama, yra neteisėtas ir netoleruotinas veiksmas, tačiau būtina atsižvelgti į visumą veikos aplinkybių. Šiuo gi atveju, S. R., tikėtina, turėjo kitokį tikslą duodamas netikrą banknotą policijos pareigūnams, nei siekti jų neteisėto neveikimo. Be to, policijos pareigūnas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog suprato, kad kupiūra yra netikra, tokį S. R. veikimą vertino labiau kaip pokštą. Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už kiekvieną formaliai (iš pirmo žvilgsnio) nusikalstamos veikos aprašymą BK atitinkantį veiksmą ne tik kad sudarytų sąlygas dirbtinai kriminalizuoti gyvenimiškas situacijas, tačiau ir neužtikrintų tiesinės valstybės principo įgyvendinimo. BK nustatyta tvarka turi būti baudžiami asmenys, kurių padarytos veikos buvo pavojingos bei visuomenėje gali būti suprantamos kaip nusikalstamos. Aptariamu atveju S. R. elgesys gali būti vertinamas kaip neprotingas, neadekvatus, tačiau ne kaip nusikalstamas.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė kreipėsi į apygardos teismą prašymu pakeisti kaltinimą teisme. Prokurorė prašė S. R. veiksmus vertinti ne kaip kyšio davimą pareigūnams, o kaip pasikėsinimą duoti kyšį. Nepaisant to, patikslinto kaltinimo tekste, aprašydama BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius prokurorė nurodė, kad S. R. netikrą banknotą davė kaip kyšį. Taigi, viena vertus, prokurorė prašė S. R. veiksmus vertinti kaip pasikėsinimą duoti kyšį, kita vertus, teigia, kad netikras banknotas buvo panaudotas duodant kyšį (o ne kėsinantis jį duoti). Išsamesnis šių aplinkybių tyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra netikslingas, nes prokurorės apeliacinis skundas yra atmetamas.
12. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą išteisindamas S. R. dėl jam pareikštų kaltinimų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį prokurorės apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Prokurorės I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                       Stasys Lemežis

                            (parašai)                                          Vladislavas Lenčikas

                                                                      Ugnius Trumpulis