Administracinė byla Nr. eA-122-968/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02170-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.2.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo pagal pareiškėjo LLK Handels U. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas LLK Handels U. G. (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2021 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 1A-76 „Dėl Vokietijos įmonės „LLK Handels U. G.“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimas) ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2021 m. kovo 4 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/130136S (toliau – ir Ataskaita).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Bendrovė Kauno TM 2020 m. gruodžio 14 d. įformino elektroninę importo deklaraciją (toliau – ir EID) Nr. 20LTKC0100IM16E6D7, kuria išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros deklaravo prekę – skiediklį „Solvent 3268-2”, deklaruotas TARIC kodas – 3814 00 90 99, nacionalinis papildomas kodas – X999 (toliau – ir Prekė, Produktas). Kauno TM muitinio įforminimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. paėmė Prekės mėginių (pavyzdžių). Muitinės laboratorija, atlikusi mėginių tyrimus, pateikė išvadą, kad tirtasis mėginys yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 procentų produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba)). Muitinės laboratorija išvadose nurodė, kad šio produkto rekomenduojamas TARIC kodas yra 2710 19 43 90 (2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokolai Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016, Nr. 21MLT0017 (toliau – ir Tyrimo protokolai)). Kauno TM, vadovaudamasi Muitinės laboratorijos išvadomis, Ataskaitoje konstatavo, jog Prekė turi būti klasifikuojama TARIC kodu 2710 19 43 90 ir pritaikiusi papildomą kodą akcizui X304, nusprendė perskaičiuoti importo mokesčius: importo muitą iš 377 Eur į 0 Eur, akcizą iš 0 Eur į 11 134 Eur, PVM iš 2 683 Eur į 4 867 Eur. Be to, Kauno TM pareiškėjui paskyrė 1 294 Eur baudą ir paskaičiavo 267 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą akcizo mokestį. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, apskundė ją Muitinės departamentui, kuris 2021 m. birželio 9 d. sprendimu Ataskaitą patvirtino.
2.2. Muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS) 2020 m. gruodžio 16 d. 10.18 val. pranešimu pareiškėjas informavo ir nurodė, kad įgaliojo vairuotoją D. B. atstovauti deklarantą mėginių paėmimo metu. Pavyzdžių ėmimas iš autocisternos muitinės aikštelėje buvo vykdomas 2021 m. gruodžio 16 d. po pietų, apie 15.00 val. Mėginių paėmimą atliko Kauno termofikacijos atstovai R. Z. ir R. O., stebimi dviejų muitininkų ir dalyvaujant D. B.. Atsakovas 2021 m. birželio 9 d. sprendime klaidingai nurodė, kad pareiškėjas buvo nurodęs, jog nedalyvaus mėginių paėmimo procedūroje. Kad nedalyvaus pavyzdžių paėmimo procedūroje muitinės poste Kaune, MDAS sistemoje buvo nurodęs muitinės tarpininkas iš Vilniaus, kuris muitinės sistemoje pildė deklaraciją, tačiau nurodė, jog deklarantą pavyzdžių paėmimo procedūroje atstovaus D. B.. Nors pareiškėjas buvo įvardinęs asmenį, kuris jį atstovaus mėginių paėmimo metu, ir pastarasis buvo mėginių ėmimo vietoje, kai mėginių pavyzdžiai buvo imami iš autocisternos, jam nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti plombuojant mėginius ir surašant protokolą bei jį pasirašyti, neturėjo galimybės pateikti savo pastabas, negavo protokolo kopijos.
2.3. Pareiškėjui nėra žinomos mėginių paėmimo aplinkybės, t. y. koks tiksliai prekės mėginio kiekis buvo paimtas, koks ženklinimas buvo suteiktas ir pan. Prekė, kurios mėginiai buvo imami, yra skystis, kurio sudėtinės dalys talpoje gali nusėsti, todėl, pareiškėjo teigimu, labai svarbu laikytis mėginio paėmimo, saugojimo ir tyrimų atlikimo procedūrų. Pareiškėjo tvirtinimu, jam nežinoma, ar jų buvo laikomasi, nes pareiškėjui nebuvo įteiktas mėginių paėmimo protokolas. Todėl buvo grubiai pažeista mėginių paėmimo ir administravimo tvarka.
2.4. Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. raštu kreipėsi į Kauno TM su prašymu pateikti Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus, kurių pagrindu buvo priimta Ataskaita. Papildomai prašymą pateikė 2021 m. birželio 18 d. Tyrimo protokoluose nurodytas rezultatas yra abstraktus, t. y. nurodytas abstraktus kiekis rastų „naftos produktams būdingų angliavandenilių, kurių santykinis pasiskirstymas yra būdingas gazoliams (dyzelinui)“ – virš 70 procentų masės. KN 2710 pozicijai priskiriami naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas), ir produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 procentų masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės produktų sudėtinės dalys, išskyrus produktus, kurių sudėtyje yra biodyzelino ir išskyrus alyvų atliekas. Tyrimo protokoluose nurodyta 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba reglamentuoja, kad „2710 pozicijoje nuorodos į „naftos alyvas ir alyvas, gautas iš bituminių mineralų“ taikomos ne tik naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, bet ir panašioms alyvoms, taip pat kaip ir nurodytosios, kuriose didžiausią dalį sudaro sumaišyti nesotieji angliavandeniliai, gautoms naudojant bet kurį procesą, jeigu jų nearomatinių sudėtinių dalių masė didesnė už aromatinių sudėtinių dalių masę. Tačiau šios nuorodos netaikomos skystiems sintetiniams poliolefinams, kurių mažiau kaip 60 procentų tūrio distiliuojasi 300 °C temperatūroje, pakeitus slėgį į 1 013 milibarų, kai taikomas distiliavimo redukuotajame slėgyje metodas (39 skirsnis).
2.5. Prieš pradėdamas gamybą pareiškėjas gavo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2020 m. liepos 14 d. parengtą ataskaitą apie prekės sudėtį, kurioje nurodyta, kad prekę sudaro 68,5 procentai dyzelino EN590 ir 31,5 procentai tirpiklio Solvent-Oxo-bottoms. Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 2 d. pateiktame išaiškinime Nr. (1.5)1B-268 „Dėl prekių klasifikavimo“ nurodyta, kad „jeigu šių produktų sudėtyje naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, (neatsižvelgus į KN 27 skirsnio 2 pastabą), sudaro mažiau kaip 70 procentų masės, jų KN kodas būtų 3824 99 92“.
2.6. Klaipėdos teritorinė muitinė 2020 m. spalio 8 d. išdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Tovė“ leidimą taikyti laikinojo leidimo perdirbti procedūrą Nr. LTIPO LTLM0000-2020-SQ72271, perdirbant 68,5 procentų dyzeliną EN590 ir 31,5 procentų tirpiklio Solvent-Oxo bottoms, iš kurių ir yra gaminama prekė. Leidime nenurodomas TARIC kodas 2710 19 43 90. Be to, 2020 m. gruodžio 17 d. akredituotas ekspertas „Cargo Survey” atliko tos pačios prekės, kurios mėginys paimtas 2020 m. gruodžio 14 d., tyrimą ir nustatė, kad organiniai junginiai, oksigenatai, kurie nėra naftos junginiai, sudaro 31,3 procentų mišinio. Specialistai ir pats atsakovas (jo struktūriniai padaliniai) pripažino, kad maišant 68,5 procentų dyzelino EN590 ir 31,5 procentų tirpiklio Solvent-Oxo bottoms, produkte papildomai susidariusių gazolių (jeigu jie susidarytų) bet kokiu atveju negalima įvardinti, kaip susidariusių iš naftos alyvų ar panašių alyvų, todėl, vadovaujantis KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba, jam negali būti priskirtas TARIC kodas 2710 19 43 90.
2.7. Nesutikdamas su Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su paklausimu į Kauno technologijos universitetą dėl išaiškinimo, ar prekės gamyboje naudojama medžiaga Oxo bottoms (arba Oxooel 9 n): 1) yra naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų arba panašių alyvų?; 2) ar produktas Oxo bottoms (arba Oxooel 9 n) gali būti priskirtas nesotiesiems angliavandeniliams?; 3) ar produktas Oxo bottoms (arba Oxooel 9 n) yra stabilus ir jei toks nėra, ar gali cheminio kitimo rezultate susiformuoti naftos alyvos arba alyvos iš bituminių mineralų ir panašios alyvos, o taip nesotieji angliavandeniliai? Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedra 2021 m. birželio 21 d. ataskaita į paklausimą dėl konsultacijos išaiškino, kad produkte nėra naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų arba panašių alyvų; Oxo bottoms arba Oxooel 9 n negalima priskirti nesotiesiems angliavandeniams; Oxo bottoms arba Oxooel 9 n galimi produkto komponentų vidaus pakitimai apimtyje 1–2 proc., tačiau nestabilaus produkto cheminio kitimo rezultate, susiformuoti naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, arba panašioms alyvoms, o taip pat nesotiesiems angliavandeniams nėra galimybių.
2.8. Muitinės laboratorija visas Prekėje rastas alyvas priskyrė savo kilme prie naftos alyvų, tačiau alyvų kilmės nenustatinėjo. Todėl skaičiuodama naftos alyvų kiekį produkte, Muitinės laboratorija nepagrįstai nustatė, kad jų kiekis sudaro daugiau nei 70 procentų Prekės masės, atitinkamai nepagrįstai Prekei suteikė KN 27 skirsnio kodą. Muitinės laboratorija taip pat netyrė ir nenustatė, ar netaikoma išimtis iš KN 27 skirsnio 2 e) papildomos pastabos. Nenustačius, iš kokių konkrečiai alyvų ar kitų panašių alyvų susidarė naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 procentų produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (atsižvelgiant į KN 27 skirsnio 2 e) papildomą pastabą), t. y., ar Prekė atitinka KN nurodomam TARIC kodui 2710 19 43 90 keliamus privalomus reikalavimus ir ar jam netaikomos išimtys, Muitinės laboratorija neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad pateikti mėginiai yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 procentų produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba) ir nepagrįstai rekomendavo prekei taikyti TARIC kodą 2710 19 43 90. Prekės klasifikavimui KN nurodytų kodų apibrėžimų tikslumas yra itin svarbus, nes nuo jo iš esmės skiriasi taikomas TARIC kodas. Muitinės laboratorija neįvykdė pareigos tiksliai nustatyti gazolių kilmę, todėl jos išvados yra nepagrįstos.
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:
3.1. Pareiškėjui atstovaujantis ir pareiškėjo vardu ginčo muitinės deklaraciją pateikęs muitinės tarpininkas UAB „Baltons“ 2020 m. gruodžio 14 d. MDAS pagalba buvo informuotas apie prekės mėginio ėmimą. UAB „Baltons“ 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė atsakymą, jog prekės savininką mėginio ėmimo metu atstovaus vairuotojas D. B., tačiau tą pačią dieną į MDAS buvo įkeltas kitas UAB „Baltons“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad deklarantas nedalyvaus mėginio ėmimo procese. Dėl minėtos priežasties, vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 13 punktu, mėginių paėmimui buvo paskirti du muitinės pareigūnai. Mėginių ėmimo metu muitinei nebuvo pateiktas vairuotojo D. B. įgaliojimas atstovauti pareiškėją, taip pat nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad tariamai buvo įgaliotas atstovauti UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ atstovas R. Z., todėl minėti asmenys tokios teisės neturėjo. Įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į muitinę su atitinkamu prašymu imti prekės mėginį, nėra, todėl muitinė neturi galimybės įsitikinti, kokius prekės mėginius tyrė Latvijos Respublikos laboratorija „Cargo Survey“, be to, tyrimo ataskaitose nėra jokių duomenų apie tai, jog tiriamos prekės mėginys buvo paimtas iš prekių, deklaruotų ginčo deklaracija. Pareiškėjas, būdamas deklarantu, tapo atsakingas už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą. Deklarantas, abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turėjo galimybę, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 33 straipsniu, kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo, tačiau minėta galimybe nepasinaudojo.
3.2. Pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Muitinės laboratorijos išvadą, turėjo pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. Pareiškėjas muitinei pateikė Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ parengtą tyrimų ataskaitą Nr. 20.12.17.1.1 (2020 m. gruodžio 17 d.). Pareiškėjo skundo nagrinėjimo Muitinės departamente metu buvo nustatyta, jog tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.1 yra atšaukta, o vietoj minėtos ataskaitos buvo išduota tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.). Iš šios ataskaitos turinio matyti, kad atliktas tyrimas, be kitų, rėmėsi metodais, kurie nebuvo akredituoti, t. y., metodu T-573-GC-MS-2020, kuris naudojamas tirti organiniams junginiams, oksigenatams, kurie nėra naftos junginiai, taip pat ir metodu LVS EN ISO 20884:2020, naudojamu tirti sieros kiekiui.
3.3. Pareiškėjas taip pat muitinei yra pateikęs ir Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros laboratorijos tyrimų ataskaitą, kurioje minimas produktas nebuvo paimtas dalyvaujant muitinės pareigūnams, nėra jokių įrodymų ir dėl to, kad šis tirtasis produktas yra tapatus prekei, deklaruotai ginčo deklaracija. Laboratorijos „Cargo Survey“ bei Kauno technologijos universiteto tyrimų ataskaitos negali būti laikomos prekių sudėties tyrimo bei klasifikavimo išvadomis, todėl Muitinės departamentas, kiek tai susiję su ginčo Prekės klasifikavimu, remiasi tik Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:
4.1. Muitinei nebuvo pateiktas įgaliojimas, pagal kurį vairuotojui D. B. būtų suteikta teisė atstovauti pareiškėją mėginių paėmimo procedūroje, todėl Kauno TM pagrįstai laikė, kad minėtas asmuo tokios teisės neturėjo. Mėginius iš autocisternos WPL64463/WP6935C paėmė pareiškėjo deleguoti specialistai, naudodami specialią mėginių paėmimo įrangą. Mėginių ėmimo procesas vyko stebint dviem muitinės pareigūnams bei dalyvaujant vairuotojui D. B., tačiau įvertinus tai, jog muitinei nebuvo pateiktas įgaliojimas, pagal kurį vairuotojui D. B. būtų suteikta teisė atstovauti pareiškėją mėginių paėmimo metu, vairuotojas D. B. mėginio ėmime dalyvavo kaip vilkiko, atgabenusio tikrinamą krovinį, vairuotojas, o ne kaip pareiškėjo įgaliotas asmuo.
4.2. 2021 m. gruodžio 16 d., kuomet buvo vykdomas mėginių paėmimas, Kauno TM nebuvo pateiktas įgaliojimas, pagal kurį pareiškėjo minimam UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ atstovui R. Z. būtų suteikta teisė atstovauti pareiškėją, taigi šis asmuo mėginio ėmimo procese dalyvavo kaip specialistas, o ne kaip pareiškėjo atstovas.
4.3. Kauno TM 2021 m. sausio 15 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas jam atsiųsti Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolų skaitmenines kopijas. Atsakydama į raštą, Kauno TM kartu su 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. (9.6/13)-1B-391 pateikė pareiškėjui Tyrimo protokolus. Priešingai, nei teigiama skunde, pareiškėjui buvo pateikti Tyrimo protokolai, kuriuose nurodyti atlikti tyrimai, jų metodai, gauti tyrimų rezultatai, nurodyti visi parametrai, būtini prekės kodui pagal muitinėje naudojamas nomenklatūras nustatyti.
4.4. KN 2710 19 43 subpozicijoje yra klasifikuojama „Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas) ir produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 procentų masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės produktų sudėtinės dalys, išskyrus produktus, kurių sudėtyje yra biodyzelino ir išskyrus alyvų atliekas, sunkiosios alyvos – gazoliai, kurie yra skirti kitiems tikslams, nei specifiniams procesams ar cheminiams virsmams, vykstant 2710 19 31 subpozicijoje nenurodytam procesui“.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti VAAT 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-383-442/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino VAAT 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
8. VAAT 2023 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-936-629/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir perdavė šiam teismui iš naujo nagrinėti administracinę bylą.
11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad LVAT 2023 m. kovo 22 d. nutartyje, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir jas aiškinančia LVAT praktika, konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimas bei Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita į paklausimą dėl konsultacijos atitinka formaliuosius procesiniame įstatyme įrodymams nustatytus kriterijus, todėl šie faktiniai duomenys turi būti vertinami pagal ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo būtinybę ištirti aplinkybes, susijusias su prekės pavyzdžių paėmimo tinkamumu, Muitinės laboratorijos tyrimui taikytų metodų tinkamumu ir pažymėjo, kad tam, jog būtų galima įvertinti panaudotų tyrimų metodų tinkamumą, taip pat patikrinti, ar tyrimų duomenys pagrindžia gautus rezultatus, reikia specialių žinių chemijos srityje, todėl spręstinas klausimas dėl specialisto kvietimo.
12. Pareiškėjo prašymu teismo kviestam specialistui neatvykus į teismo posėdį, teismas nusprendė išnagrinėti bylą iš esmės, konstatavęs, kad teismui pakanka byloje esančių duomenų, jog priimtų sprendimą byloje. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir apklausti kaip specialistą byloje Kauno technologijos universiteto docentą dr. L. M., nurodydamas, kad šis asmuo neturi specialių žinių, susijusių su tarifiniu prekių klasifikavimu, jis neatliko jokių tyrimų, nėra susipažinęs su bylos medžiaga.
13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutiko. Nors pats prekių klasifikavimas atitinkamoje Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas, tačiau tam tikrais atvejais, siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, būtina turėti informaciją apie jos sudėtį ir (ar) kitus klasifikavimui reikšmingus prekės požymius. Šiuo atveju kilo ginčas dėl Prekės cheminės sudėties. Prekės sudėties nustatymas jos klasifikavimo pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą tikslu nėra tapatus tikslui nustatyti tikslią cheminę sudėtį, tačiau aplinkybė, susijusi su Prekės chemine sudėtimi, nagrinėjamu atveju yra reikšminga Prekės klasifikavimui ir ji yra ginčo objektas šioje byloje. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai, juose nurodyti duomenys, kuriais remdamasi Muitinė nustatė Prekės KN kodą ir priėmė ginčijamą sprendimą, yra gauti naudojantis specialiomis žiniomis atliktais Prekės pavyzdžių tyrimais, kurių metu buvo naudojami specialūs metodai ir priemonės, ir, įvertinus tyrimų rezultatus, buvo pateikta išvada dėl Prekės KN kodo. Specialiosios žinios reikalingos ir siekiant tinkamai įvertinti „Cargo Survey“ atlikto tyrimo išvadą.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „Cargo Survey“ atlikto tyrimo išvada nelaikytina kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo, be kita ko, pažymėdamas, kad „Cargo Survey“ naudojo neakredituotus tyrimo metodus, tačiau LVAT 2023 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, pažymėjo, kad vien dėl to, jog į bylą pateikti tyrimai buvo atlikti institucijų, neakredituotų (nesertifikuotų) atlikti tyrimus dėl prekių kodo nustatymo, nereiškia, jog tokios tyrimų išvados negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamojoje byloje ir vertinamos pagal visas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu „Cargo Survey“ atlikto tyrimo išvada nebuvo įvertinta pagal visas įrodymų vertinimo taisykles, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp „Cargo Survey“ tyrimo išvados ir Muitinės laboratorijos tyrimo išvados toje dalyje, kurioje nustatytas kitų organinių, daugiausia deguonines grupes turinčių junginių, kiekis mėginyje, neatsakyti klausimai apie abiejų tyrimo įstaigų taikytus tyrimo metodus, taip pat nepašalintos pareiškėjo abejonės, susijusios su prekės mėginio paėmimu, o tai galėjo būti padaryta tik specialisto, turinčio specialių žinių chemijos mokslo srityje, pagalba. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje prašytas apklausti specialistas chemijos mokslų daktaras docentas L. M. nėra tarifinio prekių klasifikavimo specialistas, šio asmens ar kito specialisto, turinčio specialių žinių chemijos mokslo srityje, dalyvavimas teismo posėdyje abiem ginčo šalims ir teismui turint galimybę užduoti klausimus, susijusius su ginčo dalyku, neabejotinai būtų padėję nustatyti objektyvią tiesą byloje.
15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismas neišnaudojo visų įstatymų jam suteiktų pareigų ir teisių, kad visapusiškai išnagrinėtų bylą. Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su Prekės chemine sudėtimi, reikalauja specialių chemijos mokslo žinių, todėl buvo būtina pakviesti dalyvauti teismo posėdyje tokių žinių turintį asmenį.
III.
16. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimą bei Kauno TM Ataskaitą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Muitinės departamento 3 000 Eur teismo išlaidų.
17. Teismas nustatė, kad:
17.1. Pareiškėjas Kauno TM 2020 m. gruodžio 14 d. įformino elektroninę importo deklaraciją Nr. 20LTKC0100IM16E6D7, kuria išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros deklaravo Prekę – skiediklį „Solvent 3268-2”, deklaruotas TARIC kodas – 3814 00 90 99, nacionalinis papildomas kodas – X999.
17.2. 2020 m. gruodžio 16 d. buvo paimti prekės mėginiai (mėginių ėmimo protokolai Nr. 20KR201204, 20KR201205 ir 20KR201206), kuriuos 2021 m. sausio 7 d. ištyrus muitinės laboratorijoje, buvo nustatyta, jog Prekės mėginiai yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 proc. produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba) bei padaryta išvada, kad rekomenduojamas ištirto produkto TARIC kodas – 2710 19 43 90. Remiantis šiomis Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis buvo priimta Ataskaita.
17.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, 2021 m. kovo 25 d. su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, kuris 2021 m. birželio 9 d. sprendimu patvirtino Ataskaitą. Muitinės departamentas 2021 m. birželio 9 d. sprendime konstatavo, kad Kauno TM, remdamasi Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokolų Nr. 21MLT0015, Nr. 2IMLT0016 ir Nr. 21MLT0017 duomenimis, pagrįstai pakeitė Prekės, deklaruotos 2020 m. gruodžio 14 d. EID Nr. 20LTKC0100IM16E6D7, kodą bei apskaičiavo papildomą mokestinę nepriemoką.
17.4. Ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl prekei taikytino TARIC kodo, o būtent, ar prekė yra priskirtina TARIC kodui – 3814 00 90 99, nacionalinis papildomas kodas – X999, kaip ją deklaravo pareiškėjas, ar TARIC kodui 2710 19 43 90 su nacionaliniu papildomu kodu akcizui X304, kaip nustatė atsakovas.
17.5. Pareiškėjas prekę importavo 2020 m., todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2019 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2019/1776, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – ir Reglamentas Nr. 2019/1776).
17.6. Muitinės laboratorija atlikusi Prekės mėginių tyrimą nustatė, kad tai yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 proc. produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba). Pareiškėjas nesutikimą su Muitinės laboratorijos išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad Muitinės laboratorijos tyrimas yra netikslus bei neteisingas, nes jo išvadas paneigia kiti į bylą pateikti įrodymai.
17.7. Pareiškėjas, prieš pradėdamas prekės gamybą, gavo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2020 m. liepos 14 d. parengtą ataskaitą apie Prekės sudėtį, kurioje nurodyta, kad prekę sudaro 68,5 procentai dyzelino EN590 ir 31,5 procentai tirpiklio Solvent-Oxo-bottoms.
17.8. Klaipėdos teritorinė muitinė 2020 m. spalio 8 d. išdavė UAB „Tovė“ leidimą taikyti laikinojo leidimo perdirbti procedūrą Nr. LTIPO LTLM0000-2020-SQ72271, perdirbant 68,5 procentų dyzeliną EN590 ir 31,5 procentų tirpiklio Solvent-Oxo bottoms, iš kurių ir yra gaminama Prekė. Muitinės laboratorija, atlikusi Prekės mėginių tyrimą, nustatė, kad tai yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 proc. produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp leistinos (atitinkančios TARIC kodo – 3814 00 90 99 reikalavimus) Prekės cheminės sudėties ir Muitinės laboratorijos nustatytos Prekės cheminės sudėties yra labai neženklus skirtumas, o būtent nuo 68,5 procentų dyzelino iki 70 proc. produkto masės.
17.9. Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaitoje konstatuota, kad produkte nėra naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų arba panašių alyvų; Oxo bottoms arba Oxooel 9 n negalima priskirti nesotiesiems angliavandeniams; Oxo bottoms arba Oxooel 9 n galimi produkto komponentų vidaus pakitimai apimtyje 1–2 proc., tačiau nestabilaus produkto cheminio kitimo rezultate, susiformuoti naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, arba panašioms alyvoms, o taip pat nesotiesiems angliavandeniams nėra galimybių. Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.) taip pat patvirtina, kad Prekės cheminėje sudėtyje 31,3 procento yra organiniai junginiai, kurie nėra naftos junginiai.
17.10. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas chemijos mokslų daktaras docentas L. M. patvirtino Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaitos duomenų teisingumą bei paaiškino, kad, remiantis Muitinės laboratorijos tyrimu, negalima nustatyti tikslios Prekėje esančio mišinio sudėties, nes Muitinės laboratorijos tyrimas yra kokybinis, o ne kiekybinis.
18. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punkto matyti, jog Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvados, tais atvejais, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, yra teisės aktu nustatyti pirminiai bei leistini įrodymai, t. y., pirminiai bei leistini informacijos šaltiniai, kuriais remiantis yra nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su prekių tarifiniu klasifikavimu. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles ir šie pirminiai bei leistini įrodymai gali būti paneigiami arba patvirtinami ir kitais byloje surinktais įrodymais, šiuos pirminius bei leistinus įrodymus vertinant visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais.
19. Tai, kad pareiškėjo pateiktos laboratorijos „Cargo Survey” tyrimas bei Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita į paklausimą dėl konsultacijos atitinka formaliuosius procesiniame įstatyme įrodymams nustatytus kriterijus, bei kad byloje esančius Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus privalu įvertinti vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kitus įrodymus – pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, dėl ko šie faktiniai duomenys turi būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, yra konstatuota ir LVAT 2023 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-383-442/2023, nagrinėjant šį ginčą.
20. Teismas darė išvadą, kad į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita, Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.) bei chemijos mokslų specialisto docento L. M. išvada paneigia Muitinės laboratorijos tyrimo išvadą dėl Prekės cheminės sudėties, kuri buvo lemianti Prekę priskiriant KN 2710 pozicijai, o ne KN 3814 pozicijai. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimas ginčo prekę priskirti KN 2710 pozicijai yra nepagrįstas bei neteisingas. Teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamus sprendimus.
21. Įvertinęs bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, joje spręstų klausimų sudėtingumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirtos 3 000 Eur išlaidos yra pagrįstos bei atitinkančios šios bylos pobūdį.
IV.
22. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-936-629/2024 nenustatė jokių mėginių ėmimo tvarkos pažeidimų, o sprendimas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo buvo paremtas būtinybe apklausti specialistą L. M., turintį specialių žinių chemijos mokslo srityje. Teisė imti prekės mėginį yra numatyta ne tik muitinei, bet ir pačiam prekių turėtojui (Sąjungos muitinės kodekso 134 str. 2 d.). Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintomis Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklėmis, prekių turėtojas privalo kreiptis į muitinę ir gauti vienkartinį leidimą. Byloje nėra įrodymų, jog prekių turėtojas, t. y. pareiškėjas, būtų kreipęsis į muitinę su atitinkamu prašymu imti Prekės mėginį. Tokiu būdu muitinė neturi galimybės įsitikinti, kokius Prekės mėginius tyrė Latvijos Respublikos laboratorija „Cargo Survey“, be to, tyrimo ataskaitose nėra jokių duomenų apie tai, kad tiriamos prekės mėginys buvo paimtas iš prekių, deklaruotų ginčo deklaracija. Tai, kad muitinės pareigūnų dalyvavimas prekių, kurios pateiktos muitinei, mėginių ėmimo procese yra būtinas, patvirtino ir LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-459/2013.
23.2. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisingas dar ir dėlto, jog teismas nesiaiškino, kokį ir iš kur paimtą mėginį tyrė Latvijos Respublikos laboratorija „Cargo Survey“, parengusi tyrimų ataskaitą Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.). Be to, nėra jokių įrodymų ir dėl to, kad Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros ataskaitoje (2021 m. birželio 21 d.) minimas produktas yra susijęs su ginčo Preke, kurią pareiškėjas deklaravo elektronine importo deklaracija Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 (2020-12-14). Šioje ataskaitoje pateikti atsakymai į pareiškėjo užduotus klausimus, o išvados suformuluotos pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu, o ne atlikus ginčo Prekės laboratorinį tyrimą. Todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu ir pirmiau minėtos ataskaitos rengėjo specialisto L. M. paaiškinimai, nes minėtas asmuo ginčo Prekės mėginio taip pat niekada netyrė. Nekelia abejonės ta aplinkybė, kad muitinei pateikiamuose dokumentuose esanti informacija apie prekių sudėtį gali neatitikti tikrovės, kaip ir buvo nustatyta Muitinės laboratorijos nagrinėjamu atveju, taigi minėto specialisto paaiškinimai nenuneigia ir negali nuneigti Muitinės laboratorijos tyrimo.
23.3. Esminę reikšmę šiame ginče turi būtent laboratorinis Prekės tyrimas, kurio metu nustatomi konkretūs cheminiai bei fiziniai mėginio parametrai, kurių pagrindu ir turi būti atliekamas tarifinis klasifikavimas. Šį ginčą nagrinėję pirmosios instancijos teismai bei LVAT nėra nustatę jokių pagrindų, leidžiančių abejoti Muitinės laboratorijos atlikto laboratorinio tyrimo teisėtumu, teisingumu bei patikimumu. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros ataskaita (2021 m. birželio 21 d.), Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.) bei specialisto L. M. paaiškinimai paneigia Muitinės laboratorijos, t. y. kompetentingos institucijos, atliktą tyrimą.
24. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:
24.1. Vien tai, jog teismas išsamiai teismo sprendime neaprašė visų byloje surinktų įrodymų, dar nereiškia, kad teismas jų neįvertino. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir vadovavosi ne tik atsakovo pozicija, bet buvo nešališkas ir kritiškai vertino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus dėl mėginių paėmimo, jų tyrimo.
24.2. LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-936-629/2024 konstatavo specialisto apklausos poreikį, o teismo posėdyje išklausius specialistą L. M. tapo aišku, kad prieš imant mėginius neišmaišius produkto, galimas produkto susisluoksniavimas, o kaip anksčiau byloje nurodė liudytojais apklausti muitinės atstovai A. K. ir M. Z. bei tą patį patvirtino liudytojai D. B., R. Z. ir R. O., joks produkto išmaišymas prieš imant mėginius nebuvo atliktas. Išklausius specialistą, visiškai pasitvirtino pareiškėjo iškeltos abejonės dėl mėginių paėmimo tvarkos pažeidimų ir šiuos pažeidimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo naudai.
24.3. Aplinkybes, kad to paties produkto mėginį ėmė „Cargo Survey“ iš tos pačios autocisternos, byloje patvirtino ne tik pareiškėjo atstovai, bet ir liudytojas D. B.. Todėl teismas pagrįstai vertino ne tik Muitinės laboratorijos atliktus tyrimus, bet ir Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaitą. Specialistu apklaustas L. M. nurodė, kad Muitinės laboratorija tyrimui naudojo netinkamus metodus, parenkant tyrimo metodus darė netinkamas prielaidas, kad tiriamas produktas yra dyzelinas, todėl gavo netikslius tyrimo rezultatus. Šioje byloje specialisto paaiškinimai paneigė Muitinės laboratorijos rezultatų teisingumą.
24.4. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo „Cargo Survey“ tyrimų rezultatų ar metodologijos, o tik kėlė abejones, kad mėginiai galimai buvo paimti ne iš tos pačios autocisternos. Tačiau pareiškėjo atstovų paaiškinimais bei liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad „Cargo Survey“ laboratorija paėmė mėginius iš tos pačios autocisternos, tačiau iškart po produkto pakrovimo, kada produktas dar nebuvo susisluoksniavęs ir su tinkama bei sertifikuota savo įranga. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo, o abejones „Cargo Survey“ tyrimo ataskaita iškėlė tik apeliaciniame skunde.
24.5. Specialisto išsilavinimą ir kompetenciją atsakyti į kylančius klausimus, kurie reikalauja specialiųjų chemijos mokslo žinių, patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai. Pats L. M. patvirtino, kad gali atsakyti į specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, o į kuriuos klausimus negalėjo atsakyti ir neatsakė (nurodė, kad tokios kompetencijos neturi). Vien ta aplinkybė, kad pats specialistas betarpiškai nedalyvavo Prekės mėginio tyrime, savaime nereiškia, kad jis negali atsakyti į klausimus, ar buvo parinkti tinkami tyrimo metodai, ar buvo tinkamai paimtas Prekės mėginys, kokiomis savybėmis pasižymi minėtas produktas ir panašiai. Visi byloje surinkti duomenys leido teismui padaryti išvadą, kad Muitinės laboratorijos atliktas prekės mėginio tyrimas negali būti laikomas patikimu dėl daugelio aplinkybių (netinkamos mėginio paėmimo tvarkos, nepakankamo kiekio, netinkamų laikymo sąlygų, netinkamai parinktų tyrimo metodų). Kilus tiek daug abejonių dėl paminėtų faktorių ir pareiškėjui sėkmingai šias aplinkybes įrodžius, teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.
24.6. „Cargo Survey“ yra sertifikuota ir akredituota nepriklausoma tyrimų laboratorija ir jos atliekami tyrimai yra ženkliai patikimesni nei bylos baigtimi suinteresuotos Muitinės laboratorijos. Muitinė nepaisė mėginio paėmimo tvarkos reikalavimų ir jau vien dėl šio pažeidimo nuo pat proceso pradžios pareiškėjui kilo abejonių visos tolesnės procedūros teisėtumu. Valstybinės institucijos negali veikti tokiu būdu, kad pareiškėjui kiltų nepasitikėjimas jomis. Nuo pareiškėjo nuo pat proceso pradžios buvo slepiami ne tik mėginio ėmimo protokolai, pareiškėjo atstovams nebuvo leidžiama pasirašyti juose, tačiau ir vėliau, net teismui išreikalavus, muitinė į bylą neteikė Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų, visos tyrimų medžiagos (šie dokumentai buvo pateikti į bylą tik LVAT grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui). Visos šios aplinkybės (vertinant kartu su tuo, kad „Cargo Survey“ atlikti tyrimai patvirtino priešingus rezultatus nei Muitinės laboratorijos išvados) visą laiką kėlė didelį pareiškėjo nepasitikėjimą atsakovu ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
24.7. Muitinės atstovai, duodami parodymus teismams, kai naudinga muitinei, traktuoja kad žmonės iš Kauno termofikacinės elektrinės ir vairuotojas nebuvo deklaranto atstovais, o kitu atveju, tuos pačius žmones įvardija deklaranto atstovais.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kauno TM atsiliepime nurodo, kad:
25.1. Teismo sprendime neteisingai nurodoma, jog pareiškėjas skundo argumentus grindžia ir Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 2 d. pateiktu išaiškinimu Nr. (1.5)lB-268. Šis į teismo sprendimą įrašytas sakinys iš Muitinės laboratorijos 2020 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. (1.5) 2B-268 nurašytas neteisingai, taip pat nenurodyta, kad Muitinės laboratorija šiame savo rašte pateikė ir kitą KN kodą – 2710 19 43).
25.2. Teismo posėdžio metu Muitinės laboratorijos specialistė E. S. paminėjo, kad UAB „Tovė“ 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į Muitinės laboratoriją su prašymu nustatyti prekės kodą produktams, tarp kurių buvo minimas ir tirpiklis „Solvent 3268-2”. Muitinės laboratorijos išduotame 2020 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (1.5)2B-268 įmonei UAB „Tovė“ buvo pateikta tokia išvada: „Jeigu produktų „SOLVENT 3268-1A“, „SOLVENT 3268-1B“, „SOLVENT 3268-1AB“ ir „SOLVENT 3268-2“ sudėtyje naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų (atsižvelgus į KN 27 skirsnio 2 pastabą), sudaro ne mažiau kaip 70 proc. masės, minėti produktai (pagal pateiktus parametrus) priskirtini KN 2710 19 43 subpozicijai. Jeigu šių produktų sudėtyje naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų (atsižvelgus į KN 27 skirsnio 2 pastabą), sudaro mažiau kaip 70 proc. masės, jų KN kodas būtų 3824 99 92“. Tačiau nepaisant šių Muitinės laboratorijos rekomendacijų, minėtas produktas ginčijamoje deklaracijoje buvo deklaruotas visai kitu KN kodu 3814 00 90 (TARIC kodu 3814 00 90 99), kuriuo pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą netaikomas akcizas arba netaikoma kontrolė dėl prekių gabenimo.
25.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinėje byloje pareiškėjo pateikti įrodymai, t. y. Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros ataskaita (2021 m. birželio 21 d.) bei Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.), taip pat teismo posėdžio metu išsakyti specialisto L. M. paaiškinimai paneigia Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo rezultatus, kurių pagrindu ir buvo pakeistas ginčo prekės TARIC kodas iš 3814 00 90 99 į 2710 19 43 90.
25.4. Tik teoriškai žinoma, kad Prekę sudaro 68,5 procentai dyzelino EN590 ir 31,5 procentai tirpiklio Solvent-Oxo-bottoms. Tačiau nėra įrodymų, koks komponentų tūris ir kokioje talpykloje buvo sumaišytas; ar gerai vyko komponentų išmaišymas ir pasiskirstymas; ar talpyklos pritaikytos produktų gamybai ir maišymui. Komponentų kiekis turi būti nustatomas analizės būdu. Muitinės laboratorija produktą tyrė ir analizės būdu nustatė angliavandenilių kiekį. Produkto savininkas ir Kauno technologijos universiteto atstovas docentas dr. L. M. tik teoriškai pateikė produkto sudėtį.
25.5. Produktas „Solvent 3268-2” negali būti tirpiklių mišiniu, nes gaunamas sumaišius du komponentus: dyzeliną, klasifikuojamą 2710 pozicijoje (kuris nėra lakus ir nėra žinomas ir naudojamas kaip tirpiklis ir skiediklis) ir Oxo bottoms, kuris yra sudėtinis angliavandenilių ir kitų cheminių junginių mišinys, klasifikuojamas KN 3824 pozicijoje, t. y. taip pat nepriskiriamas KN 3814 pozicijoje klasifikuojamiems tirpikliams ir skiedikliams. Taigi, sumaišius dyzeliną 68,5 proc. ir Oxo bottoms 31,5 proc., kai abu komponentai turi sudėtyje angliavandenilių, galima gauti produktą, klasifikuojamą arba KN 2710 pozicijoje, jeigu angliavandeniliai sudaro ne mažiau kaip 70 proc. masės, arba, jeigu angliavandeniliai sudaro mažiau kaip 70 proc. masės – KN 3824 pozicijoje.
25.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.) ir Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias prekių klasifikavimą atitinkamoje KN pozicijoje. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas vadovaujantis Bendruoju muitų tarifu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, o prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymas. Kombinuotoji nomenklatūra buvo patvirtinta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Kombinuotoji nomenklatūra kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Todėl prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas.
25.7. Pareiškėjas Prekę importavo 2020 m., todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2019 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2019/1776, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas). Šio reglamento 1 skyrius išvardina Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles, kurios nurodo klasifikavimo principus ir sudaro bendrąsias prielaidas taikyti nomenklatūrą. Minėto reglamento V skyriaus 27 skirsnyje nustatyta, kad pagal šio skirsnio nuostatas klasifikuojamas mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai. Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 proc. masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys; alyvų atliekos klasifikuojamos KN 2710 pozicijoje.
25.8. Teismas sprendime nevertino, kad KN 27 skirsnio 2 pastaba nustato, jog KN 2710 pozicijoje nuorodos į „naftos alyvas ir alyvas, gautas iš bituminių mineralų“ taikomos ne tik naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, bet ir panašioms alyvoms, taip pat kaip ir nurodytosios, kuriose didžiausią dalį sudaro sumaišyti nesotieji angliavandeniliai, gautoms naudojant bet kurį procesą, jeigu jų nearomatinių sudėtinių dalių masė didesnė už aromatinių sudėtinių dalių masę. Šia pastaba išplečiama KN 2710 pozicijos aprėptis, naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, kurias visada sudaro angliavandenilių mišinys, priskiriant ir angliavandenilius, gautus iš bet kokių kitų žaliavų taikant bet kokį procesą. Tai patvirtina Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimų 2710 pozicijos paaiškinimai (B), kuriuose nurodoma, kad 2710 pozicijai priskiriamos panašios alyvos gali būti gaunamos bet kokio proceso metu iš kitų žaliavų, negu nafta ar bituminiai mineralai, pvz., distiliuojant anglį, taikant hidrinimo ar bet kokį kitą procesą (pvz., krekingą, riformingą). Šiai pozicijai taip pat priskiriami mažo polimerizacijos laipsnio produktai, gauti iš propileno, izobutileno ar kitų etileno angliavandenilių.
25.9. Europos Bendrijos integruotame tarife (TARIC) gazoliams išskirtos atskiros TARIC subpozicijos 2710 19 43 21 ir 2710 19 43 29, pavadintos „Parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir/arba apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek grynieji, tiek mišinio pavidalo, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 proc. masės parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir/arba apdorojant vandeniu“. Tai rodo, kad KN 2710 pozicijai priskiriamų angliavandenilių žaliava gali būti ne tik nafta ir bituminiai mineralai.
25.10. Alyvų kiekis produktuose, kaip aiškiai reglamentuota KN paaiškinimų 2710 12 11 - 2710 19 99 subpozicijų paaiškinimuose (II 1.), turi būti nustatomas analizės būdu, o ne teoriškai įvertinus sumaišytus komponentus, ypač, kai pagrindinį komponentą dyzeliną sudaro vien tik angliavandeniliai, o priedo Oxo bottom sudėtyje, kuri nėra standartizuota, angliavandenilių taip pat yra._
25.11. Atsižvelgiant į KN 27 skirsnio 2 pastabą, SS paaiškinimų 2710 pozicijos paaiškinimus, KN paaiškinimų 2710 12 11 - 2710 19 99 subpozicijų paaiškinimus ir remiantis TARIC duomenimis, klasifikavimo KN 2710 pozicijoje tikslams nustatomas bendras produktų sudėtyje esančių angliavandenilių kiekis, nesvarbu, iš kokios žaliavos jie gauti. Tai reiškia, kad ir tiriamas, ir klasifikuojamas tik galutinis pagamintas produktas.
25.12. Pareiškėjo teiginiai, kad Muitinės laboratorija, atlikdama tyrimus nenustatinėjo bei neskirstė produkte SOLVENT 3268-2 esančius gazolius (alyvas) pagal jų kilmę ir kad Muitinės laboratorija neatsižvelgė į tai, jog komponentą „Oxo bottoms“ negalima priskirti prie naftos arba bituminių mineralų, prieštarauja KN 27 skirsnio 2 pastabai, nurodančiai, kad, priskiriant produktus KN 2710 pozicijai, angliavandenilių kilmė nėra svarbi.
25.13. Produkto „Solvent 3268-2” mėginių sudėtyje (Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 7 d. Tyrimo protokolai Nr. 21MLT0015, 21MLT0016 ir 21MLT0017) bendras angliavandenilių kiekis, nepriklausomai nuo jų kilmės, sudarė daugiau kaip 70 proc. masės, dėl to produktas turi būti priskiriamas būtent KN 27 skirsniui.
25.14. Teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad pagal minėtas KN pastabas ir paaiškinimus, sudėtyje gali būti ir ne naftos junginiai – svarbu, kad jie būtų angliavandeniliai (nes chemiškai angliavandeniliai yra junginiai, nepriklausomai iš kokio šaltinio jie yra galutiniame produkte), kurie komponente Solvent-Oxo-bottoms sudėtyje yra, ir kad Kauno technologijos universiteto docento dr. L. M. nuomonė dėl komponento Oxo bottoms prekės sudėties pirmosios instancijos teismui jau raštiškai buvo pateikta. Taip pat ir Kauno technologijos universiteto docento dr. L. M. pateiktoje 2021 m. birželio 21 d. Ataskaitoje į paklausimą dėl konsultacijos nurodyta, kad Oxo bottoms yra sudėtinis angliavandenilių mišinys. Įvertinus tai, kad dyzelinas taip pat yra angliavandenilių mišinys, tuomet sumaišius du angliavandenilių mišinius negali gautis sudėtiniai organiniai tirpikliai ir skiedikliai / tirpiklių mišiniai.
25.15. Teismas neatsižvelgė į tai, kad „Cargo Survey“ 2021 m. kovo 3 d. tyrimo ataskaitoje būtent tas tyrimo metodas T-573-GC-MS-2020, kuriuo buvo ištirta cheminė produkto „Solvent“ sudėtis, nėra akredituotas, todėl ši ataskaita nelaikytina pakankamu ir priimtinu įrodymu mokestiniame ginče net ir tuo atveju, jei ši laboratorija yra akredituota atlikti kitus tyrimus, nes metodas, kuriuo joje buvo ištirta cheminė produkto „Solvent“ sudėtis ir nustatytas esminę įtaką prekių tarifiniam suklasifikavimui turintis parametras, nėra akredituotas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punkto nuostatomis, šiuo atveju reikia remtis Muitinės laboratorijos atliktais tyrimais.
25.16. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimąsi į muitinę dėl leidimo gavimo, todėl muitinė neturėjo galimybės įsitikinti, kokius prekės mėginius tyrė Latvijos Respublikos laboratorija „Cargo Survey“. Be to, tyrimo ataskaitose nebuvo jokių duomenų apie tai, kad tiriamos prekės mėginys buvo paimtas būtent iš prekių, deklaruotų ginčo deklaracija.
25.17. Byloje nėra jokių įrodymų ir dėl to, kad Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros ataskaitoje (2021 m. birželio 21 d.) minimas produktas yra susijęs su ginčo preke, kurią pareiškėjas deklaravo elektronine importo deklaracija Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 (2020 m. gruodžio 14 d.) ir kaip matyti iš šios ataskaitos turinio, joje pateikti atsakymai į pareiškėjo užduotus klausimus, o išvados suformuluotos pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu, o ne atlikus ginčo prekės laboratorinį tyrimą, nepaisant tuo, kad ginčo prekės – produkto „Solvent 3268-2“ teisingam suklasifikavimui pagal muitinėje naudojamas nomenklatūras būtini laboratoriniai tyrimai. Todėl nei ši ataskaita, nei minėtos ataskaitos rengėjo specialisto L. M., kuris ginčo prekės mėginio taip pat niekada netyrė, paaiškinimai, negali būti laikomi patikimais įrodymais. Nei Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ 2021 m. kovo 3 d. tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2, nei Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita niekaip nepaneigia Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 7 d. tyrimų protokoluose Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016 ir Nr. 21MLT0017 pateiktų išvadų.
25.18. Muitinės laboratorija yra vienintelė specializuota laboratorija Lietuvoje, kuri ne tik atlieka laboratorinius tyrimus, bet ir, remdamasi šių tyrimų rezultatais, nustato ištirtų prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodus (sąsaja su mokesčiais), yra įsisavinusi šiam tikslui būtinus tyrimo metodus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V.
26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno TM 2021 m. kovo 4 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM19/130136S (Ataskaita), kuria pareiškėjo deklaruotai išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros Prekei buvo nustatytas TARIC kodas 2710 19 43 90 su nacionaliniu papildomu kodu akcizui X304 ir nuspręsta taikyti 372 Eur už 1 000 litrų produkto akcizų tarifą ir Taric kodu 2710 19 43 90 klasifikuojamų prekių neapmuitinti, taip pat perskaičiuoti importo mokesčiai, apskaičiuota mokestinė nepriemoka ir bauda, taip pat dėl Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 1A-76 „Dėl Vokietijos įmonės „LLK Handels U. G.“ skundo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Ataskaitos buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Nagrinėjant šį mokestinį ginčą administraciniuose teismuose buvo priimti šie procesiniai sprendimai:
27.1. VAAT 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. LVAT 2023 m. kovo 22 d. nutartimi iš dalies tenkinęs pareiškėjo apeliacinį skundą VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, konstatavęs, kad: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles neįvertino pareiškėjo pateiktos laboratorijos „Cargo Survey” tyrimo bei Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaitos į paklausimą dėl konsultacijos; pirmosios instancijos teismas, vertindamas Muitinės 2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokolus Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016, Nr. 21MLT0017 privalėjo, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, nustatyti, ar tyrimui pateikti pavyzdžiai buvo paimti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ar atliekant tyrimą buvo naudojami tinkami tyrimo metodai, ar tyrimų duomenys pagrindžia gautus rezultatus ir išvadas dėl prekės KN kodo nustatymo; pakartotinai vertinant, ar Prekės mėginių paėmimas buvo atliekamas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, būtina apklausti mėginių paėmime dalyvavusius asmenis, taip pat ir muitinės pareigūnus, surašiusius mėginių paėmimo protokolus; tam, kad būtų nustatyta, ar, atliekant tyrimą, Muitinės laboratorija naudojo tinkamus tyrimo metodus, ar tyrimų duomenys pagrindžia gautus rezultatus ir išvadas, būtina išreikalauti visą tyrimo medžiagą; tam, kad būtų galima įvertinti panaudotų tyrimų metodų tinkamumą, taip pat patikrinti, ar tyrimų duomenys pagrindžia gautus rezultatus, reikia specialių žinių chemijos srityje, todėl spręstinas klausimas dėl specialisto kvietimo.
27.2. Pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą VAAT 2023 m. spalio 24 d. sprendimu jį atmetė dar kartą. LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartimi iš dalies tenkinęs pareiškėjo apeliacinį skundą VAAT 2023 m. spalio 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės konstatavęs, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu „Cargo Survey” atlikto tyrimo išvada nebuvo įvertinta pagal visas įrodymų vertinimo taisykles, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp „Cargo Survey” tyrimo išvados ir Muitinės laboratorijos tyrimo išvadų toje dalyje, kurioje nustatytas kitų organinių, daugiausia deguonines grupes turinčių junginių, kiekis mėginyje, neatsakyti klausimai apie abiejų tyrimo įstaigų taikytus tyrimo metodus, taip pat nepašalintos pareiškėjo abejonės, susijusios su Prekės mėginio paėmimu, o tai galėjo būti padaryta tik specialisto, turinčio specialių žinių chemijos mokslo srityje, pagalba.
28. Trečią kartą nagrinėjęs ginčą pirmosios instancijos teismas priėmė šioje byloje apeliacine tvarka tikrinamą teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino priėjęs prie išvados, kad į bylą pateikta Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita, Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.) bei specialisto L. M. išvada paneigia muitinės laboratorijos tyrimo išvadą dėl Prekės cheminės sudėties, kuri buvo lemianti Prekę priskiriant KN 2710 pozicijai, o ne KN 3814 pozicijai.
29. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Jis teigia, kad esminę reikšmę šiame ginče turi oficialiai Muitinės laboratorijoje atliktas Prekės tyrimas, kurio nepaneigia pareiškėjo pateikti įrodymai. Atsakovas teigia, kad (i) byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas nustatyta tvarka būtų kreipęsis į muitinę su atitinkamu prašymu imti Prekės mėginį, (ii) teismas nesiaiškino, kokį ir iš kur paimtą mėginį tyrė Latvijos Respublikos laboratorija „Cargo Survey“, parengusi tyrimų ataskaitą Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.), (iii) Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros ataskaitos (2021 m. birželio 21 d.) išvados suformuluotos pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu, o ne atlikus ginčo Prekės laboratorinį tyrimą, (iv) specialistas L. M. ginčo Prekės mėginio niekada netyrė.
30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:
31.1. Bendrovė 2020 m. gruodžio 14 d. įformino elektroninę importo deklaraciją Nr. 20LTKC0100IM16E6D7, kuria išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai po laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros deklaravo prekę – skiediklį „Solvent 3268-2” (Prekė), deklaruotas TARIC kodas – 3814 00 90 99, nacionalinis papildomas kodas – X999.
31.2. Kauno TM 2020 m. gruodžio 16 d. paėmė Prekės mėginius (mėginių ėmimo protokolai Nr. 20KR201204, Nr. 20KR201205 ir Nr. 20KR201206), kuriuos 2021 m. sausio 7 d. ištyrus Muitinės laboratorijoje buvo nustatyta, jog tirtuose Prekės mėginiuose yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 proc. produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba) bei padaryta išvada, kad rekomenduojamas ištirto produkto TARIC kodas – 2710 19 43 90 (žr. Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 7 d. tyrimo protokolus Nr. 21MLT0015, Nr. 21MLT0016, Nr. 21MLT0017; toliau – ir Muitinės laboratorijos protokolai). Atitinkamai Prekei nustatytas TARIC kodas – 2710 19 43 90, nacionalinis papildomas kodas – X304, ir konstatuota, kad Prekė yra akcizo objektas (žr. Kauno TM 2021 m. sausio 8 d. Prekės klasifikavimo aktus Nr. 21K0001, Nr. 21K0002, Nr. 21K0003; toliau – ir Prekės klasifikavimo aktai).
31.3. Kauno TM, atsižvelgusi į Muitinės laboratorijos protokoluose ir Prekės klasifikavimo aktuose nurodytas išvadas, 2021 m. kovo 4 d. surašė ginčijamą Ataskaitą ir perskaičiavo importo mokesčius, apskaičiavo delspinigius už laiku nesumokėtą akcizo mokestį, skyrė baudą. Ginčijamu Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimu Ataskaita buvo patvirtinta konstatavus, kad Kauno TM, remdamasi Muitinės laboratorijos protokolų duomenimis, pagrįstai pakeitė Prekės kodą bei apskaičiavo papildomą mokestinę nepriemoką.
32. Pareiškėjas nekvestionuoja Ataskaitoje ir Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendime nurodytų mokestinės nepriemokos sumų paskaičiavimo. Jo nuomone, pastarieji muitinės sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes muitinė esą nepagrįstai Prekei suteikė kitokį nei ginčo importo deklaracijoje TARIC kodą. Taigi tikrinamame teismo sprendime teisingai konstatuota, kad ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl Prekei taikytino TARIC kodo, o būtent dėl to, ar Prekė yra priskirtina TARIC kodui – 3814 00 90 99, kaip ją deklaravo pareiškėjas, ar TARIC kodui 2710 19 43 90, kaip nustatė atsakovas.
33. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad prekių tarifinis klasifikavimas reglamentuojamas Sąjungos muitinės kodekse, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad prekių tarifinis klasifikavimas reiškia KN subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą (57 str. 1 d.). Muitinės laboratorijos protokoluose ir Prekės klasifikavimo aktuose nurodomo Reglamento Nr. 2019/1776 27 skirsnio 2 e) papildomoje pastaboje nustatyta, kad „2710 pozicijoje: <...> „gazoliai“(2710 19 31–2710 19 48 ir 2710 20 11–2710 20 19 subpozicijos) įvardija sunkiąsias alyvas, apibrėžtas d punkte, kurių ne mažiau kaip 85 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 350 °C temperatūroje, taikant ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui)“.
34. Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad „taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis“.
35. Byloje nėra ginčo, jog tuo atveju, jeigu Muitinės laboratorijos protokoluose padaryta išvada, kad Prekėje naftos produkto gazolio (dyzelino) kiekis buvo didesnis kaip 70 proc. produkto masės, taip pat kad Prekėje buvo nustatytas kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (Reglamento Nr. 2019/1776 KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba), Prekės klasifikavimas, priskiriant jai TARIC kodą – 2710 19 43 90 su nacionaliniu papildomu kodu akcizui X304, būtų pagrįstas.
36. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su Muitinės laboratorijos protokoluose padarytomis išvadomis. Jis teigia, kad Muitinės laboratorijos tyrimas esą yra netikslus bei neteisingas, nes jis atliktas ištyrus netinkamai paimtus mėginius (pareiškėjas teigia, kad prieš imant mėginius ginčo skiediklis nebuvo išmaišytas, jų paėmime nebuvo suteikta teisė dalyvauti Bendrovės atstovui, Muitinės laboratorijoje atliekant tyrimą mėginys galėjo susisluoksniuoti ir pan.), naudojant neakredituotus tyrimo metodus. Pareiškėjas įrodinėja, kad Muitinės laboratorijos protokoluose padarytas išvadas paneigia kiti į bylą pateikti įrodymai.
37. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
38. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme surinkti bylai reikšmingi rašytiniai įrodymai, 2023 m. rugsėjo 12 d. vykusiame teismo posėdyje apklausti liudytojai (A. K., D. B., E. S., M. Z., R. O., R. Z., S. S.), 2024 m. gegužės 9 d. vykusiame teismo posėdyje atitinkamus paaiškinimus pateikė specialistai L. M. ir E. S.. Įvertinusi bylos medžiagą surinktų įrodymų pakankamumo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą yra surinkta pakankamai įrodymų, kuriuos įvertinus būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl Muitinės laboratorijos protokoluose padarytų išvadų, o kartu ir dėl ginčijamų Ataskaitos bei Muitinės departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
39. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, negali pritarti tikrinamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad į bylą pateikta Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita, Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.) bei specialisto L. M. išvada paneigia muitinės laboratorijos tyrimo išvadą dėl Prekės cheminės sudėties, kuri buvo lemianti Prekę priskiriant KN 2710 pozicijai, o ne KN 3814 pozicijai, ir kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamus muitinės sprendimus.
40. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Muitinės laboratorijos protokoluose ir Prekės klasifikavimo aktuose išvados dėl TARIC kodo nustatymo, kuriomis iš esmės ir yra grindžiami konkretūs šioje administracinėje byloje ginčijami muitinės sprendimai, yra padarytos ištyrus nustatyta tvarka paimtus konkretaus Produkto, kurį Bendrovė 2020 m. gruodžio 14 d. įformintoje elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 deklaravo kaip skiediklį „Solvent 3268-2”, mėginius. Šiuose dokumentuose nėra pasisakyta dėl skiediklio „Solvent 3268-2”, kuris nebuvo gabenamas ir kurio mėginiai nebuvo tirti Muitinės laboratorijoje, tarifinio klasifikavimo. Todėl Muitinės laboratorijos protokoluose ir Prekės klasifikavimo aktuose padarytų išvadų per se (savaime) nepaneigia nei pareiškėjo paaiškinimai, susiję su teoriniais skiediklio „Solvent 3268-2” sudėties ypatumais, šio skiediklio gamybos proceso vertinimu, nei dokumentai, kuriuose aprašyta, kokia apskritai turėtų būti ir (arba) yra šio skiediklio cheminė sudėtis, jo gamybos procesas ar pan.
41. Pabrėžtina, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas paneigti ginčo Muitinės laboratorijos išvadas, būtų nustatyta tvarka paėmęs Produkto, kurį Bendrovė 2020 m. gruodžio 14 d. įformintoje elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 deklaravo kaip skiediklį „Solvent 3268-2”, papildomus mėginius. Byloje nėra ir ginčo Muitinės laboratorijos išvadas paneigiančių Prekės mėginių tyrimo išvadų, parengtų kompetentingos institucijos akredituotoje (sertifikuotoje) nešališkoje tyrimų laboratorijoje, įgaliotoje tirti atitinkamas prekes.
42. Tai konstatavus, su teoriniais skiediklio „Solvent 3268-2” sudėties ypatumais, šio skiediklio gamybos proceso vertinimu, susiję pareiškėjo teiginiai, rašytiniai įrodymai (įskaitant Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2020 m. liepos 14 d. parengtą ataskaitą apie skiediklio „Solvent 3268-2” sudėtį; Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. spalio 8 d. išduotą UAB „Tovė“ leidimą taikyti laikinojo leidimo perdirbti procedūrą Nr. LTIPO LTLM0000-2020-SQ72271, perdirbant 68,5 procentų dyzeliną EN590 ir 31,5 procentų tirpiklio Solvent-Oxo bottoms, iš kurių yra gaminamas skiediklis „Solvent 3268-2”; Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaitą ir Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaitą Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.), kuriose pasisakoma dėl skiediklio „Solvent 3268-2” apskritai, o ne dėl konkretaus Produkto, kurį Bendrovė 2020 m. gruodžio 14 d. įformintoje elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 deklaravo kaip skiediklį „Solvent 3268-2” cheminės sudėties) ir atitinkami specialisto L. M. paaiškinimai, įskaitant tuos, kuriais jis patvirtino Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaitos duomenų teisingumą, atmetami, kaip neįrodantys Muitinės laboratorijos protokoluose ir Prekės klasifikavimo aktuose padarytų išvadų bei jomis grindžiamų ginčijamų muitinės sprendimų neteisėtumo ir (arba) nepagrįstumo.
43. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2024 m. gegužės 9 d. vykusio teismo posėdžio metu kaip specialistai buvo apklausti E. S. ir L. M.. Specialistė E. S., be kita ko, paaiškino, kad: Muitinės laboratorijos protokoluose nurodyti tyrimo metodai yra patikimi; tai, kad kai kurie iš jų nėra sertifikuoti nereiškia, kad jie nepatikimi; nomenklatūra nenumato iš kur naftos produktams būdingi angliavandeniliai yra susidarę, todėl svarbūs yra ne tik tiesiogiai iš dyzelino susidarę angliavandeniliai bet ir tokie kurie yra tirpiklyje. Specialistas L. M., be kita ko, paaiškino, kad: jis iš esmės neabejoja Muitinės laboratorijos taikytų metodų patikimumu; mano, kad tyrimas buvo kokybinis, o ne kiekybinis, todėl išreiškė abejonę dėl jo patikimumo; nežino, kokiu būdu buvo paimti Prekės mėginiai, kuriuos ištyrus surašyti Muitinės laboratorijos protokolai; jis nėra TARIC kodų nustatymo specialistas.
44. Dėl specialisto L. M. paaiškinimų pabrėžtina, kad šis specialistas pareiškėjo prašymu yra pasirašęs ne vieną byloje esančią ataskaitą dėl skiediklio „Solvent 3268-2”, nors byloje nėra įrodymų, kad, rengdamas ataskaitas jis būtų savarankiškai atlikęs konkretaus Produkto, kurį Bendrovė 2020 m. gruodžio 14 d. įformintoje elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 deklaravo kaip skiediklį „Solvent 3268-2”, konkrečius, nustatyta tvarka paimtus mėginius (plačiau apie tai taip pat žr. šio teismo sprendimo 40 ir 41 p.). Taip pat akcentuotina, kad šis specialistas 2023 m. rugsėjo 8 d. Ataskaitoje į paklausimą dėl konsultacijos padarytoje išvadoje, be kita ko, nurodė, jog „visi atlikti tyrimai yra labiau skirti dyzelino tyrimui, tačiau <...> mūsų manymu buvo tikslinga pirmoje vietoje ištirti tiriamo produkto SOLVENT 3268-2 pagaminimui panaudotas žaliavas ir tada žinant, ko tyrimais ieškoti, tiksliau pasirinkti pačius tyrimus“.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad nagrinėjamoje byloje specialistas L. M. iš esmės išreiškė tik abejones dėl Muitinės laboratorijos tyrėjų pasirinktų metodų ir tyrimo taktikos. Nėra pakankamo pagrindo šias jo abejones vertinti kaip paneigiančias Prekės tarifiniam klasifikavimui reikšmingos Muitinės laboratorijos protokoluose padarytas išvadas, kad tirtuose Prekės mėginiuose yra naftos produkto gazolio (dyzelino), kuris sudaro daugiau kaip 70 proc. produkto masės, ir kitų organinių, daugiausiai deguonies grupes turinčių, junginių mišinys, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma.
46. Visų byloje ištirtų įrodymų kontekste, įvertinusi specialistų E. S. ir L. M. paaiškinimus, kad Muitinės laboratorijos protokoluose nurodyti tyrimo metodai (taigi tiek akredituoti, tiek ir neakredituoti), kurie buvo taikyti tiriant Prekės mėginius, yra patikimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, jog Muitinės laboratorija ginčo Prekės mėginius ištyrė, panaudojusi ne tik akredituotus, tačiau ir Nacionaliniame akreditacijos biure neakredituotus tyrimo metodus savaime nesudaro pakankamo pagrindo kvestionuoti Muitinės laboratorijos protokoluose padarytų išvadų. Todėl priešingi pareiškėjo teiginiai atmetami.
47. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į bylą pateikta Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros 2021 m. birželio 21 d. ataskaita, Latvijos Respublikos laboratorijos „Cargo Survey“ tyrimų ataskaita Nr. 20.12.17.1.2 (2021 m. kovo 3 d.) bei specialisto L. M. išvada paneigia muitinės laboratorijos tyrimo išvadą dėl Prekės cheminės sudėties, kuri buvo lemianti Prekę priskiriant KN 2710 pozicijai, o ne KN 3814 pozicijai.
48. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, susijusius su esą netinkamai paimtais Prekės mėginiais, kuriuos ištyrus parengti Muitinės laboratorijos protokolai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remdamasi aktualaus teisinio reguliavimo analize, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais konstatuoja, kad nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad mėginiai buvo paimti netinkamai, tačiau konkrečių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių nuostatų pažeidimo nenurodo, o byloje duomenų, patvirtinančių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių pažeidimą, imant Prekės mėginius, nenustatyta. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad:
48.1. Prekės mėginiai buvo paimti tą pačią dieną (t. y. 2020 m. gruodžio 16 d.), kaip ir surašyti Prekės mėgininių ėmimo protokolai Nr. 20KK201204, Nr. 20KK20105, Nr. 20KK20106. Prekės mėgininių ėmimo protokoluose nurodyti detalūs mėginių aprašymai, jų kiekis, pakuotės, mėginių ėmimo priežastis, dalyvavę asmenys. Šiuos protokolus pasirašė muitinės posto/struktūrinio padalinio pareigūnas M. Z.. Iš protokolų turinio matyti, kad imant mėginius dalyvavo ir mėginius paėmęs muitinės pareigūnas A. K. (tai, kad protokoluose nėra jo parašo vertintina kaip techninis trūkumas). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. iš cisternos mėginius su specialia įranga paėmė pareiškėjo deleguotas specialistas R. Z.. Prekės mėginiai buvo paimti iš visų trijų cisternos sekcijų bei trijų gylių ir patalpinti į 1 litro talpos stiklainius. Imant mėginius dalyvavo ir vairuotojas D. B.. Šiuos liudytojo A. K. parodymus teisme patvirtino ir liudytojai R. Z., D. B., M. Z. ir R. O.. Byloje ginčo, kad Prekės mėginių paėmimą atliko pareiškėjo deleguoti UAB „Kauno termofikacinės elektrinės“ atstovai R. Z. ir R. O., stebimi dviejų muitininkų ir dalyvaujant D. B., iš esmės nėra. Taigi liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, jog Prekės mėginiai buvo paimti iš visų trijų cisternos sekcijų bei trijų gylių, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai paimtų Prekės mėginių yra nepagrįsti.
48.2. Pareiškėjui muitinėje, atliekant su prekių deklaravimu ir pateikimu muitiniam įforminimui susijusius veiksmus, atstovavo muitinės tarpininkas UAB „Baltons“, todėl būtent jam, kaip deklarantui, MDAS priemonėmis 2020 m. gruodžio 14 d. buvo išsiųstas muitinės pranešimas dėl EID Nr. 20LTKC0100IM16E6D7 deklaruotos Prekės mėginių ėmimo. MDAS 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu deklarantas – muitinės tarpininkas UAB „Baltons“ pateikė atsakymą muitinei, kad prekės savininką mėginio ėmimo metu atstovaus vairuotojas D. B., tačiau tą pačią dieną į MDAS buvo įkeltas kitas to paties muitinės tarpininko UAB „Baltons“ pranešimas, jog deklarantas nedalyvaus mėginio ėmimo procese. Nei pareiškėjas, nei muitinės tarpininkas UAB „Baltons“ MDAS priemonėmis Kauno TM nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų vairuotojo D. B. teisę atstovauti pareiškėjo interesus muitinėje Prekės mėginių ėmimo procedūroje. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Kauno TM nesuteikė teisės pareiškėją atstovaujantiems asmenims dalyvauti imant ginčo Prekės mėginius yra nepagrįsti.
49. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
50. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame teismo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ginčijami muitinės sprendimai yra nepagrįsti bei neteisingi. Todėl atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
51. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo LLK Handels U. G. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Iveta Pelienė