Administracinė byla Nr. I-187-289/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02428-2014-9

              Procesinio sprendimo kategorija16.4.;74.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus,

kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės, Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. G.,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai A. S., 

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl nušalinimo nuo pareigų bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresnio inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalį dėl  G. G. nušalinimo, įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui nušalinimo laikotarpiu nuo 2014-09-09 neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis mano, kad šis nušalinimas – galutinė priemonė su juo susidoroti. Prieš tai, jo nuomone, buvo bandoma tikrinti slaptumus, vyko atestacijos komisija. Iki tol, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, byla nebuvo atiduota į teismą, generalinės prokuratūros prokuroras nematė realių aplinkybių jį nušalinti nuo pareigų. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas kelis metus. Jam pirmieji įtarimai buvo pareikšti tik 2014 m. sausio mėn., o buvo nušalintas tik 2014 m. rugsėjo mėn. Prieš savaitę iki nušalinimo jį buvo pasikvietęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko pavaduotojas Sarapas ir Urbonavičius, pasiūlė išeiti kitur dirbti. Jie paklausė, ar jam per sunku dirbti, ar jis sugebės toliau dirbti, pasakė policijoje yra daug vietos ir jis gali kitur išeiti. Jis su tuo nesutiko, pasakė, kad dirbs, kur dirbo. Mano, kad tai galėjo jiems nepatikti. Tas nušalinimas – siekis su juo susidoroti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Panevėžio apygardos teismo byloje, kurioje jis yra kaltinamasis, matė dokumentą, kad Vilniaus Imuniteto valdyba buvo siuntusi raštą į Šiaulių AVPK. Jie buvo užklausę, ar jo atžvilgiu Šiaulių AVPK yra atliekami kokie nors tarnybiniai patikrinimai. Kiek jam žinoma, tokie tarnybiniai patikrinimai nėra atliekami. Matė Šiaulių AVPK atsakymą, kad jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris bus sustabdytas, kol bus priimtas  sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje. Tuomet jis parašė prašymą Šiaulių AVPK, kad jam pateiktų duomenis apie jo atžvilgiu atliekamus tarnybinius patikrinimus. Jam buvo atsakyta, kad jokių tarnybinių patikrinimų atlikta nebuvo ir nėra atliekama. Įsakymą dėl jo nušalinimo rengė Šiaulių VPK Imuniteto valdybos viršininkas R. K., kuris tame pačiame ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju, o tyrimą atliko jų valdyba iš Vilniaus. R. K. pavaldus Vilniaus Imuniteto valdybos pareigūnams, kurie atliko tyrimą jo atžvilgiu. Šis nušalinimas turi įtakos jam ir jo šeimai finansiškai. Mokėsi, siekė teisės bakalauro laipsnio, ketino siekti magistro laipsnio. Prašo jo skundą tenkinti. Neįsivaizduoja, kodėl jį reikėjo kviestis ir siūlyti išeiti kitur dirbti, kai jis dirbo gerai, dėl jo darbo jokių nusiskundimų nebuvo, atestacija pripažino, kad jis yra tinkamas eiti pareigas. Jo paklausė, ar jam ne per sunku čia dirbti, kokia situacija darbe. Pasakė, kad jam čia patinka dirbti ir jis dirbs. Pareigūnai pasakė, kad miesto kriminalinėje policijoje yra daug vietų, gal jis nori išeiti ten dirbti. Jis pasakė, kad niekur neis. Mano, kad nušalinimo pagrindo nebuvo. Jį nušalino Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pagrindu. Dėl to, kad jis yra įtariamasis, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo byloje, kur jis yra įtariamasis. Nušalino tada, kai bylą perdavė į teismą ir kai tapo kaltinamuoju.

Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja A. S. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, nušalinimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, kad vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. B., nušalindamas nuo pareigų, susidorojo su pareiškėju. Buvo siekiama panaikinti leidimą jam dirbti su įslaptinta informacija, vyko eilinė atestacija, kurios metu buvo pripažintas tinkamu eiti pareigas, jam buvo siūlyta pereiti dirbti į kitas pareigas. Tai ir buvo pagrindinė priežastis priimti įsakymą dėl nušalinimo. Kadangi pareiškėjui nuo 2014 m. sausio mėn. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą,  Šiaulių AVPK administracijai buvo žinoma apie šį faktą iš pat pradžių, pats pagrindas nušalinti atrodytų jau buvo iš pat pradžių pagal VTĮ, tačiau kažkodėl nebuvo taikomas. Nuo įvykio praėjo maždaug dveji metai, pareiškėjas toliau dirbo su įslaptinta informacija, komisijos pripažintas tinkamu eiti pareigas, todėl neatsirado jokių naujų aplinkybių jį nušalinti nuo pareigų 2014-09-09. Baudžiamojoje byloje jam nušalinimas nuo pareigų nebuvo taikomas. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad vienas šio įsakymo rengėjų Šiaulių AVPK Imuniteto valdybos viršininkas R. K. pats buvo apklaustas baudžiamojoje byloje liudytoju ir dėl to galimai neobjektyvus pareiškėjo atžvilgiu. Skundą palaiko, prašo panaikinti 2014-09-09 Šiaulių AVPK viršininko R. B. įsakymo Nr. 40-TE-1001 dalį dėl G. G. nušalinimo, įpareigoti atsakovą Šiaulių AVPK išmokėti pareiškėjui nušalinimo laikotarpiu nuo 2014-09-09 neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigių nuo šios sumos.

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas D. M. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Šiaulių AVPK turėjo priimti sprendimą nušalinti pareigūną nuo pareigų, kol bus išspręstas klausimas dėl jo nuteisimo ar išteisinimo baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teisme, kur jis patrauktas kaltinamuoju. Atsiliepime nurodytais pagrindais buvo priimtas sprendimas dėl faktinių aplinkybių, 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad G. G. patrauktas kaltinamuoju. Dėl šių priežasčių Šiaulių AVPK viršininkas priėmė skundžiamą aktą. Pareiškėjui 2014 m. sausio 27 d. pateikti įtarimai, tačiau jie buvo tikslinami 2014 m. birželio mėn. Šiaulių AVPK neskubėjo, siekė nenušalinti tuo laikotarpiu, kol bus visiškai aišku ir su visais patikslintais įtarimais byla bus perduota teisminiam nagrinėjimui. Tai atskiras nušalinimo institutas. Dėl leidimo dirbti su slapta informacija ar su kitom vidaus administravimo procedūrom nėra susiję, kaip nėra susiję su nušalinimo pagrindu, numatytu Baudžiamojo proceso kodekse. Generalinės prokuratūros prokuroras nematė pagrindo jį nušalinti Baudžiamojo proceso kodekso tvarka. Skirtingos faktinės aplinkybės lemia skirtingų institutų taikymą. Mano, kad tai nėra susidorojimas, o valstybės institucijos tam tikra apsauga. Jeigu kaltinimai bus panaikinti baudžiamojoje byloje, jam bus išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už visą laikotarpį ir delspinigiai. Reikia atsižvelgti į tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, jis nėra atliekamas. Dėl finansinių nuostolių – tai tikrai neigiamos pareiškėjui pasekmės, tačiau Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad tokiais atvejais pareigūnas gali dirbti kitą darbą ir gauti pajamų. Įsakymas ruošiamas Personalo skyriaus, vizos – ne rengėjo, o suderinimo dėl dokumentų tvarkymo taisyklių nuostatų laikymosi. Tuo pagrindu R. K. viza buvo atsiradusi ant šio įsakymo. R. K. neturėjo jokių galimybių daryti įtaką šio įsakymo priėmimui. Šiaulių AVPK mano, kad pareiškėjo skundas neteisėtas, nepagrįstas, prašo jį atmesti.

Pareiškėjo G. G. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo G. G. nušalinimo nuo pareigų.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresnio inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ (19 b.l.), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014, kurioje nurodyta, kad G. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nušalino pareiškėją G. G. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus tyrėją vyresnįjį inspektorių nuo pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014, teisminio proceso Nr. 1-01-2-00042-2014-7.

Aptariamo ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnį, pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojo nušalinimą nuo pareigų, 1 dalis nustato atvejus, kada valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Minėto straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kada valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų, tarp jų – ir kai valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje (34 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu.

Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (34 straipsnio 4 dalis).

Byloje vertintini įsakymo, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nušalintas nuo pareigų remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-185/2014, kurioje nurodyta, kad G. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-451 redakcija nuo 2013-07-20) 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaip jau buvo minėta, yra numatyta, kad valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų, tarp jų – ir kai valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Teismo vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų esant sąlygai – valstybės tarnautojas turi būti įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. G. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, šias faktines aplinkybes patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje (20–23 b.l.). Įstatymų leidėjas jokių kitų sąlygų nenustatė. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta nuomone, kad nagrinėjamas nušalinimo nuo pareigų teisinis pagrindas yra savarankiškas nušalinimo nuo pareigų institutas ir sietinas tik su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis taikytos normos turinyje. Taikant šią teisės normą, kitų faktinių aplinkybių, išskyrus nurodytų taikomoje normoje, nustatinėjimas yra nereikalingas ir netikslingas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nebuvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, kad atitinkama tvarka jis buvo atestuotas, kad tuo laikotarpiu jo atžvilgiu nebuvo atliekamas joks tarnybinis patikrinimas, taip pat ta aplinkybė, kad nuo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo iki nušalinimo nuo pareigų buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, jokios įtakos skundžiamo akto priėmimui neturėjo. Nušalinimo nuo pareigų instituto, numatyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taikymas nėra apribotas laike. Šią normą į pareigas valstybės tarnautoją priėmęs asmuo gali naudoti bet kurioje baudžiamojo persekiojimo stadijoje, ir tokią jo prerogatyvą atskleidžia pats normos turinys, kuriame nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi būti įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje. Skundžiamas įsakymas iš esmės atitinka ir individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Pareiškėjo ir jo atstovės argumentas, kad nebuvo pagrindo nušalinti pareiškėją nuo pareigų, teisiškai nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau dar 2014 m. sausio 29 d. teikimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punktu buvo sustabdytas, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 02-1-00007-12 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas (11 b.l.). Pareiškėjas apie tai, kad jo atžvilgiu tarnybinių patikrinimų neatliekama, buvo informuotas (13 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas 2014 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-TE-1001„Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresnio inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalis dėl  G. G. nušalinimo (19 b.l.) yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Pareiškėjo bei jo atstovės argumentas, kad Šiaulių AVPK viršininkas R. B., nušalindamas nuo pareigų susidorojo su pareiškėju, vertintinas kaip nepagrįstas.

Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas (Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnio 2 dalis). Byloje pripažinus, jog 2014 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 40-TE-1001 „Dėl komisaro inspektoriaus V. M. ir vyresnio inspektoriaus G. G. nušalinimo nuo pareigų“ dalis dėl  G. G. nušalinimo yra teisėta ir pagrįsta, nėra juridinio bei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui G. G. nušalinimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos, todėl šie skundo reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai nebuvo patenkinti, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

              Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. G. skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai                                                                      Virginijus Stankevičius

                                                                      Jarūnė Sedalienė

Arvydas Martinavičius